ee85ed2b-6b8b-46ee-bbc8-79e6dc1ea2da · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-238-957/2016Teisminio proceso Nr. 1-13-1-02471-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.1., 1.2.23.2., 1.2.27.5. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 18 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Evelinai Vėgelytei,dalyvaujant vertėjai Natalijai Reut,prokurorei Orijai Audronei Kolbienei,kaltinamosioms S. B., R. B.,jų gynėjui advokatui Valerijui KuvÅ¡inčikovui,nukentėjusiajam A. R.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:R.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, 4 klasių iÅ¡silavinimo, nedirbanti, darbo biržoje registruota, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 259 straipsnio 1 dalį - 48 MGL (6 240Lt) dydžio bauda,kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje;S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, be iÅ¡silavinimo, nedirbanti, kaltinamosios teigimu darbo biržoje registruota, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teista: 1) 1991 m. gegužės 30 d.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 16 straipsnį, 146 straipsnio 2 dalį - dviejų metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 471 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas; 2) 1994 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo lygtinai; 3) 1997 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 2321 straipsnio 3 dalį, 45 straipsnį – 11 000 Lt bauda; 4) 2003 m. sausio 24 d.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 2321 straipsnio 4 dalį, 35 straipsnį, 45 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , 45 straipsnio 6 dalies 2 punktÄ , paskirta bausmė – 2 metai pataisos darbų, iÅ¡skaičiuojant 15 proc., su 1/10 turto konfiskavimu; 5) 2006 m. liepos 3 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 72 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė su 20 Lt konfiskavimu,kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 290 straipsnio 1 dalyje, n u s t a t ė:

             R. B., neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, iki 2014 m. spalio 7 d. 19.30 val., name Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) , neteisėtai laikė nedidelį kiekį – 0,02 g narkotinės medžiagos – heroino, kol kratos metu Å¡iame name policijos pareigÅ«nai rado ir paėmė minėtÄ narkotinę medžiagÄ , taip padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 2 dalyje.S. B. buvo kaltinama pagal BK 290 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2014 m. spalio 7 d., apie 19.30 val. kratos metu name Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neetiÅ¡kais bei necenzÅ«riniais žodžiais ,,dolbojobas“, ,,debilas“, ,,Å¡uo“ girdint kitiems žmonėms, įžeidinėjo Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato KPS VyriausiÄ jį tyrėjÄ A.

R., atliekantį savo darbines pareigas, po ko jÄ pristačius į Vilniaus miesto antrÄ jį policijos komisariatÄ , tarnybinėse patalpose, esančiose Algirdo g. 20, Vilniuje, minėtÄ pareigÅ«nÄ , girdint aplinkiniams, įžeidė pasakydama: „tu esi ne žmogus, o Å¡uo“, taip vieÅ¡ai įžeidė bei pažemino policijos pareigÅ«no garbę ir orumÄ . Kaltinamoji R. B. apklausiama teisme savo kaltės nepripažino ir parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) name, kartu su mama, sese, broliu, tėvu ir kt.

Spalio 7 d. buvo krata, kurios metu surado rankinę, kurioje kažkas buvo. TÄ rankinę ji pirko gatvėje iÅ¡ narkomanės, prie namų. Už rankinę sumokėjo 10 – 15 litų. Rankinėje buvo odekolonas. Nusipirkusi rankinę padėjo jÄ prie lango. Rankinę pirko likus dviem – trims dienoms iki kratos. Nusipirkusi rankinę į jÄ pažiÅ«rėjo, joje nieko nematė. Su rankine niekur nevaikščiojo, tik padėjo jÄ , pati į rankinę nieko neįdėjo. Nepamena, kaip atrodė mergina, iÅ¡ kurios pirko rankinę.

Mergina buvo jauna. Narkotikų ji nevartoja. Žino P. K., pastarasis pas juos dirbo, neÅ¡iojo vandenį, malkas krosniai. Jam nemokėdavo, o duodavo pavalgyti. Nusipirko rankinę ir iÅ¡ karto pasidėjo, manė, kad pažiÅ«rės vėliau, atsidarė, pamatė, kad nieko tokio nėra ir padėjo. Rankinės viduje buvo kvepalai, kuriuos ji išėmė ir padėjo ten, kur laiko kosmetikÄ . Kad viduje buvo folijos lankstinukas, sužinojo tik kratos metu. Lankstinukas buvo mažas, jis buvo suvyniotas, lankstinukÄ iÅ¡traukė prie jos, kratos metu, ji stovėjo Å¡alia.

PareigÅ«nai atidarė rankinukÄ , kažkÄ ten darė ir iÅ¡traukė lankstinukÄ . Nematė, kur lankstinukas buvo įdėtas. Visi žinojo, kad ji nusipirko rankinukÄ , mama irgi žinojo. Gali bÅ«ti, kad rankinukÄ pirko už 20 litų, jau nepamena. Nusipirko, nes patiko, gražiai atrodė. Niekam neketino pardavinėti ar platinti narkotinių medžiagų. Su P. K. neatsiskaitinėjo perduodami jam narkotines medžiagas. 2014 m. spalio 7 d. daugiau jokių narkotinių medžiagų namie nebuvo rasta. Specialistas ėmė jos kraujÄ ir patvirtino, kad ji nevartoja.

Turi du vaikus. Kai buvo daroma krata, namuose buvo mama, tėtis, brolis V. B., senelis (mamos tėvas) A. B., brolio žmona L., jų vaikai. Ä® namus atvyko daug policijos pareigÅ«nų, gal penki ar Å¡eÅ¡i. Kratos metu name rastos svarstyklės, skirtos auksui sverti. Svarstykles pirko jau seniai, gal sesė pirko. Anksčiau pirkdavo auksÄ ir jį sverdavo. Kratos metu buvo rasta pinigų, nes ji pardavė namÄ . Nežino, kodėl ant svarstyklių rasta narkotikų pėdsakų. Narkotikų pas juos niekas nevartoja, nebent tas darbininkas P. K., kuris gyvendamas pas juos galėjo visur laisvai vaikščioti.

Anksčiau ji buvo vienÄ kartÄ teista už narkotinių medžiagų laikymÄ , jau nepamena, kaip ten buvo. Kratos metu S. B. nieko nedarė, vaikai labai rėkė, verkė, buvo iÅ¡sigandę, mama sakė pareigÅ«nams negÄ sdinti vaikų. Mama nukentėjusiojo niekaip nevadino, negirdėjo. Mama su policininkais kalbėjo normaliu tonu, sakė „nerėkite, negÄ sdinkite vaikų“, neįžeidinėjo pareigÅ«no. Namuose buvo penki – Å¡eÅ¡i pareigÅ«nai, buvo žodinis konfliktas su salėje esančiu pareigÅ«nu (A.

R.), su kitais pareigÅ«nais konfliktų nebuvo, tik mama sakė nerėkti ir negÄ sdinti vaikų. Jau nepamena, kaip sakė pareigÅ«nas A. R., sakė „jÅ«s čigonės, ne Å¡eimininkės Å¡ių namų“, sakė įžeidžiančius žodžius čigonų atžvilgiu, jau nepamena kokius. A. R. buvo neuniformuotas. Kai mama bendravo su A. R., nepamena, kÄ tiksliai ji jam sakė, sakė nerėkti ir negÄ sdinti vaikų, nes pareigÅ«nai rėkavo, keikėsi. V. B. telefonu įvykio nefilmavo. Ginčas kilo tik tarp mamos ir A.

R., nes skaičiuojant pinigus, pareigÅ«nas metė juos ant žemės, liepė perskaičiuoti, brolio žmona rėkė. A. R. skaičiavo pinigus, brolio žmona kažkÄ pasakė, A. R. susinervino, metė pinigus ant žemės, Å¡aukė „čigonai, čia ne jÅ«sų namai“. Niekas ir nesurinko pinigų, ten buvo metaliniai pinigai. Mama pasirašė protokolÄ , kur skaičiavo pinigus. Mama sėdėjo tyliai, nieko nesakė, vaikai tuo metu buvo namuose. Kiti policininkai irgi rėkavo, tačiau A.

R. iÅ¡siskyrė, jos manymu, jis elgėsi neteisingai. Jos pačios nevežė į komisariatÄ . Kratos metu ji sakė, kad ten jos rankinukas. ProtokolÄ pasirašė, neskaitė. Išėjusi į laukÄ nebuvo, nes neiÅ¡leido. Nepamena, ar kratos metu buvo sulaužyti baldai. Tarp mamos ir A. R. konfliktas vyko visų akivaizdoje. Jie supyko už A. R. žodžius apie čigonus, mano, kad tokie pareigÅ«no žodžiai buvo netinkami. Pinigai buvo rasti, juos grÄ Å¾ino.Kaltinamoji S. B. apklausiama teisme savo kaltės nepripažino ir parodė, kad buvo vakaras, dar Å¡viesu.

Kažkur prieÅ¡ 17-18 val. Ä® namus užėjo pareigÅ«nai ir A. R. Neskaičiavo, bet buvo gal keturi ar penki pareigÅ«nai. PareigÅ«nai pradėjo ieÅ¡koti, klausė jos, ar pas juos kažkas yra, jei kažkas yra, liepė dėti ant stalo. Ji pasakė, kad pas jÄ nieko nėra. PareigÅ«nai pradėjo ieÅ¡koti, iÅ¡vertė namus, nieko nerado. Paskui jos akivaizdoje surado tašę, vienas joje ieÅ¡kojo ir nieko nerado, po to kitas priėjo ir pasakė, kad kažkÄ rado. Po to dukra sakė, kad pirko iÅ¡ merginos tašę.

Konfliktas kilo dėl to, nes maži vaikai buvo namuose, ji su pareigÅ«nais bendravo gražiai, prašė nieko nelaužyti, dirbti savo darbÄ , bet ne žvėriÅ¡kai elgtis, nes maži vaikai. PareigÅ«nai sakė „jÅ«s iÅ¡vis užsičiaupkite, jÅ«s čia ne Å¡eimininkė“. Tuomet ji pasakė, kad skųsis ministerijai, tai, matyt, suerzino pareigÅ«nÄ ir tada prasidėjo konfliktas. Policininkas rado pinigus, juos skaičiavo, paskui sakė „perskaičiuokite, jeigu norite“. Pinigus perskaičiavo sÅ«naus žmona, nes ji mokyta, sakė viskas teisingai.

PareigÅ«nams kažkas nepatiko, jie priėjo prie sÅ«naus žmonos, pastÅ«mė, mergina pradėjo verkti, tada jos vyras norėjo pulti ginti, bet jį nuramino. PareigÅ«nas sakė, kad visus čigonus reikia Å¡audyti kaip Å¡unis. Tuomet ji pasakė, kad „jeigu juos reikia Å¡audyti kaip Å¡unis, tada ir JÅ«s Å¡uo“. Tai vyko automobilyje. Nuvykus į komisariatÄ tas policininkas sakė, kad pradingo jo telefonas, jis pradėjo sakyti „jÅ«s, čigonai, dar jÅ«s ir vagiate“, sakė „nuvažiuosiu, sumuÅ¡iu jus visus“.

Ji jam sakė „kaip gali bÅ«ti, kad pavogėme, mes juk visi sėdėjome prie stalo, jeigu pats kažkur pamirÅ¡ote namuose, važiuokite ir paimkite, niekam nereikia to telefono“. Nevadino pareigÅ«no „dalbajobu“, „debilu“, tik pavadino Å¡unimi, nes jis sakė, kad čigonus reikia Å¡audyti, todėl ji jam irgi pasakė. Su kitais pareigÅ«nais konfliktų nekilo. Buvo supykusi, susinervinusi, negrasino pareigÅ«nams nužudyti, nuÅ¡auti, tik sakė, kad pasiskųs departamentui, nes daro nesÄ mones, gÄ sdina vaikus, o jai liepė iÅ¡vis tylėti.

Automobilyje pareigÅ«nÄ vadino Å¡unimi, o komisariate buvo situacija dėl telefono. Dėl telefono pareigÅ«nas jÄ vėl kažkaip negražiai pavadino, nepatogu sakyti, ir ji pasakė „aÅ¡ tokia pati Lietuvos pilietė, kaip ir JÅ«s, kodėl JÅ«s taip su manimi kalbate“. Neatsimena, ar komisariate pareigÅ«nÄ kaip nors pavadino. Pavadino automobilyje. R. B. jai sakė, kad nusipirko rankinę su kvepalais, parodė kvepalus, ten buvo „Versace“ ar kokie kvepalai. R. B. padėjo tÄ rankinę. A. R. jos atžvilgiu sakė „suka“, tai buvo name, nepamena, kaip dar vadino.

Jis sakė, kad „jÅ«s čigonai ir juos visus reikia Å¡audyti kaip Å¡unis“, taip buvo ar maÅ¡inoje, ar komisariate. Kai važiavo, maÅ¡inoje už vairo buvo policininkas, ji sėdėjo gale, gale sėdėjo dar vienas, atrodo, buvo trise. R. B. prie jos pasakė, kad ten jos rankinukas. JÄ (S. B.) iÅ¡vežė turbÅ«t dėl to, kad ji pasakė, jog skųsis departamentui. Kai komisariate vyko pokalbis, jis buvo konfliktinis, kiek buvo žmonių nepamena, nes jie tai ateidavo, tai iÅ¡eidavo. A. R. grįžo į namus ieÅ¡koti telefono ir surado jį ant stalo, jÄ tuo metu buvo uždarę.

JÄ buvo uždarę deÅ¡imčiai dienų už tai, kad neva įžeidė, grasino. Svarstyklės jau seniai pas jÄ buvo, perkant auksÄ jį sverdavo. Nežino, iÅ¡ kur ten rasti narkotikų pėdsakai. Kartais pas jÄ užeina čigonai irgi aukso pasisverti. Kodėl jos rankų nuoplovose rasta narkotikų nežino, negali taip bÅ«ti.Nukentėjusysis A. R. apklausiamas teisme parodė, kad jis dirba duomenys neskelbtini). PrieÅ¡ metus laiko, spalio mėnesį buvo gauta informacija, kad minėtame name vyksta prekyba heroinu.

Ä® minėtÄ namÄ nuvyko su kolegomis L. S., E. V. ir G. P. Tuo metu jis buvo dažytame tarnybiniame automobilyje „Ford Transit“ atokiau. Paskambino L. S. ir pasakė, kad pastebėjo pardavimo faktÄ . Jis L. S. pasakė, kad kai pateks į vidų, informuotų jį. Buvo gauta riboto naudojimo informacija, kiek pamena, gal L. S. ja disponavo, ar jis pats, buvo bendrauta su žmonėmis, įforminta. Kolegos stebėjo namÄ iÅ¡ atokiau, buvo tamsus paros metas, pastebėjo pardavimo faktÄ . Jis buvo tarnybiniame automobilyje.

Byloje nurodytas P. K., atrodo, pasiÅ¡alino, nepamena, ar buvo sulaikytas pirkėjas. Kai jis įėjo į namÄ , kolegos jau buvo viduje. Name buvo abi kaltinamosios, vyras, senyvo amžiaus vyriÅ¡kis, kita romų tautybės moteris ir gal trys ar keturi mažamečiai vaikai. Buvo atliekama krata, perskaitytas nutarimas daryti kratÄ . Kol nebuvo surasti narkotikai ir svarstyklės, S. B. elgėsi normaliai. Kai buvo rasti daiktai, S. B. pradėjo Å¡aukti, nervintis, bÅ«tent dėl to pradėjo rėkti vaikai. Kai surado pinigų sumÄ , R.

B. sėdėjo, žiÅ«rėjo, kaip jis skaičiuoja, tada paprašė pilietės perskaičiuoti, buvo pasiraÅ¡yta ir nebuvo konfliktų. Tačiau kai S. B. pradėjo nervintis, vaikščioti, jis gal kÄ ir pasakė aukÅ¡tesniu tonu, nes ji pradėjo trukdyti daryti kratÄ . KratÄ darė pagal 260 straipsnį, ji turbÅ«t suprato, kad bus negerai ir iÅ¡vadino juos visokiais žodžiais, grasino, kad bus blogai, kad skųsis ministerijoms, jį rusiÅ¡kai iÅ¡vadino „debilu“, o automobilyje ar kabinete, kai buvo pasakyta, kad ji bus uždaryta, pasakė „tu ne žmogus, o Å¡uo“ ir pasakė rusų kalba „ja tebia zastreliu“.

Jam toks grasinimas pasirodė realus, o dėl Å¡uns jis įsižeidė. Ne jis tikrino rankinę. Nežino, kuris kolega tikrino rankinę. Viskas buvo rasta virtuvėje – svarstyklės, rankinė ir folijos ritinys, kur įprastai sukamas heroinas. Tuo metu, atrodo, nematė, kaip buvo apžiÅ«rimas rankinukas, neatsimena, ar kas nors dar iÅ¡ jo buvo iÅ¡imta. Nepamena, kÄ aiÅ¡kino dėl rankinuko. Jei R. B. bÅ«tų sakiusi, kad ten jos rankinukas, o ne mamos, nebÅ«tų pagrindo vežti. Nepamena, ar S. B. uždavė klausimus dėl rankinuko.

Buvo užduotas klausimas, iÅ¡ kur narkotikai, greičiausiai S. B., nes ji sakė, kad ji Å¡eimininkė. Tuo metu jis buvo neuniformuotas. Jį įžeidė, kai jį name, matant jo kolegoms, rusų kalbÄ iÅ¡vadino „debilu“ ir kitais žodžiais, o komisariate iÅ¡vadino Å¡unimi, kas jį įžeidė kaip pareigÅ«nÄ ir fizinį asmenį. Dar buvo trys ar keturi pareigÅ«nai. Jis ten buvo vyriausias ir vadovavo kratai, R. B. ir S. B. visada buvo Å¡alia jo, turbÅ«t dėl to tarp jų ir kilo konfliktas. Nebuvo tai, kad jis įžeidinėtų čigonus ar sakytų „suka“.

Tikrai nepasakė tokių žodžių, kad čigonus reikia Å¡audyti. Daugiausia bendravo su S. B., turbÅ«t dėl to įvyko konfliktas, kadangi suprato, kad jis vyriausias, kolegos laukė jo nurodymų, jis perskaitė nutarimÄ , vadovavo, prieÅ¡ tai į namÄ patekę pareigÅ«nai tik pasakė, kad bus daroma krata. Čigonų tabore jis dirba apie aÅ¡tuonerius metus, yra atsakingas už taborÄ . Nebuvo nieko, kad bÅ«tų pastÅ«męs moterį, jokių pinigų mėtymų ant grindų nebuvo, jokių pastabų ant kratos protokolų neužrašė.

Pastaruoju metu kratos metu daro ir vaizdo įraÅ¡Ä , nagrinėjamu atveju vaizdo įraÅ¡as nebuvo daromas, nes nebuvo pasiruoÅ¡ta, o antrÄ kartÄ buvo filmuojama. Nepamena, ar kas bandė filmuoti iÅ¡ dalyvaujančių asmenų, nepastebėjo. MaÅ¡inoje važiavo keturiese: pareigÅ«nai ir S. B. Su R. B. jis bendravo, ji sėdėjo Å¡alia jo prie stalo, jei bÅ«tų sakiusi, kad tai jos rankinė, ji bÅ«tų pristatyta į komisariatÄ . Tuo metu niekas apie narkotikus negalėjo paaiÅ¡kinti. Liudytojas L. S. apklausiamas teisme parodė, kad pernai dirbo duomenys neskelbtini). 2014 m. spalio mėnesį iÅ¡ A.

R. gavo žodinę informacijÄ , kad tabore, esančiame (duomenys neskelbtini), name Nr. (duomenys neskelbtini), platinamos narkotinės medžiagos. Siekiant patikrinti informacijÄ , buvo nuvykta į taborÄ . Buvo uniformuoti, vaikščiojo su G. P., paskui prisijungė E. V. A. R. buvo atitolęs su žymėta maÅ¡ina, vykdė nevieÅ¡Ä patruliavimÄ . Prie (duomenys neskelbtini) namo su aukÅ¡ta tvora pastebėjo du – tris asmenis, kurie pasilenkę prie tvoros bendravo su kažkokiu asmeniu kiemo viduje. Pamatė, kad tai buvo P. K.

IÅ¡orėje buvo kiti asmenys. Ä®tarta, kad platinamos narkotinės medžiagos, vyko kažkokių dalykų perdavimas. Nusprendė, kad yra pagrindas patekti į teritorijÄ . Priartėjus prie teritorijos, asmenys pabėgo. Buvo siekiama sugauti platintojÄ . Pastatas aptvertas aukÅ¡ta tvora, užtruko, kol pateko į vidų, galų gale pavyko atidaryti duris. Buvo pradėta ieÅ¡koti P. K., kurį žino, nes jis pas pilietes dirba už pinigus ir narkotikus. Buvo patekta į pastatÄ . Ten yra pagrindinis pastatas ir Å«kinis pastatas, kuriame gyveno P. K.

Patekus į vidų, ten buvo nemažai asmenų ir romės, buvo vyras, dar gerokai vyresnio amžiaus vyras ir moteris. Pasaugojo įvykio vietÄ , paskambino A. R., pastarasis privažiavo, užėjo. Prisistatė, atvykus A. R., buvo pradėta daryti neatidėliotina krata, kurios metu įvairiose vietose buvo rasta pinigų (dalį rado jis), bendra suma buvo pakankamai didelė, sumos buvo randamos su pakankamu kiekiu 20 Lt kupiÅ«rų, kas tuo metu sudarė „čekio“ kainÄ . Virtuvėje buvo rastos svarstyklės, galbÅ«t ir aliuminio folija bei narkotinių medžiagų, vienas čekis kažkokiame neÅ¡ulyje ar „tašėje“.

A. R. buvo nuolat puolamas įtariamųjų. Rado arba G. P., arba E. V. Paties išėmimo fakto jis nematė, užėjus į virtuvę A. R. pasakė, kad rastas „čekis“. Konfliktas kilo tarp A. R. ir S. B., nes pastaroji nervindavosi vis labiau, kai buvo iÅ¡imama daugiau daiktų, susijusių su platinimu. Ji sakė, kad kreipsis į ministerijÄ , departamentÄ , prasidėjo įžeidinėjimai, A. R. buvo pasakyta rusiÅ¡kai, kad jis debilas, idiotas, vykstant į komisariatÄ jam rusiÅ¡kai pasakyta, kad jis Å¡uo, o tarnybinėse patalpose jam rusiÅ¡kai pasakyta, kad jį nuÅ¡aus.

Nepamena, kÄ kaltinamosios įvykio vietoje aiÅ¡kino apie lankstinukÄ . Tiksliai nepamena, ar R. B. sakė, kad rankinukas yra jos. Jeigu ji buvo sulaikyta, turėjo pasakyti, kad jos. Buvo sulaikyta S. B. Įžeidinėjimus jis girdėjo asmeniÅ¡kai. Pradžioje tarp A. R., kaltinamųjų ir kitų dalyvių nebuvo jokių emocijų, tačiau kai per ilgesnį laikÄ Ä¯Å¾eidinėjimas nesiliovė, A. R. vis tiek taktiÅ¡kai bendravo ir nebent aukÅ¡tesnio tono balsu kÄ pasakė, kai buvo grėsmė sutrikdyti kratÄ .

S. B. ir čigonų atžvilgiu jokių įžeidimų ar pasisakymų iš A. R. negirdėjo, nebūtų net prasmės tai daryti. Konfliktas prasidėjo, kai buvo atrandamos didesnės pinigų sumos. Buvo reiškiamas nepasitenkinimas, pasipylė epitetai, vyko konfliktas, įžeidinėjimai, emocinė būsena aktyvėjo. Mašinoje vyko kažkoks pokalbis ir puikiai girdėjo, kai buvo ištarta „sobaka“, pokalbis buvo tarp A. R. ir S. B. S. B. vis rėkė, klausė, kur veža, jai buvo atsakoma.

Tie epitetai buvo kartoti ne kartÄ . Komisariate buvo paaiÅ¡kinta, kad ji laikinai sulaikoma. Ji labai supyko ir grasino nuÅ¡auti. Neatsimena, ar R. B., ar S. B. kÄ nors apie narkotikus sakė. S. B. emocijos ir žodžiai prasidėjo tuomet, kai sužinojo, kad eis į areÅ¡tinę. Jam Å¡ios moterys gerai pažįstamos, nes jo pagrindinė veikla buvo romų taboras, juos žinojo pakankamai gerai, pamatęs galėjų pasakyti jų vardus, pavardes, pravardes. „U V.“ visada bÅ«davo narkotikų, pas S. vyrÄ ar tėvÄ , tame name, iÅ¡likę pavadinimas, kad „U V.“.

Liudytojas P. K. apklausiamas teisme parodė, kad bÅ«damas laisvėje gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) name. Niekuo neužsiima, Å¡iuo metu yra LukiÅ¡kėse. KaltinamÄ sias pažįsta, pas jas gyveno nuo 2013 m., gyveno ir prieÅ¡ tai nuo 2009 m. iki 2011 m. 2013 m. išėjo iÅ¡ kalėjimo, neturėjo kur gyventi, apsigyveno pas jas, nes ten ir anksčiau gyveno. Jam ta teritorija puikiai žinoma, (duomenys neskelbtini)-tas namas. Yra namas ir Å«kinis pastatas. Jis gyveno Å«kiniame pastate. Pastatai nesujungti, į namÄ jis nepatekdavo.

Pragyveno iÅ¡ butelių, metalo, dirbo. Padeda Å«kyje, neÅ¡iodavo malkas, vandenį, už tai jam leidžia gyventi. Neprisimena, kÄ veikė 2014 m. spalio 7 d. Ten bÅ«davo ne nuolatos, iÅ¡eidavo ir į miestÄ , ir pas kitus romus. Jam nežinoma apie narkotines medžiagas tame name. Pats jis narkomanas ir vaikščiodavo po taborÄ , ieÅ¡kodavo narkotikų kituose namuose, iÅ¡ kaltinamųjų narkotikų jam niekas neduodavo, bet kiek galėjo, tiek padėjo pinigais. Žino, kad tame name buvo atliktos kratos, matė, kad buvo kratos.

Paskutinį kartÄ matė Å¡iais metais. 2014 m. kratos nematė, o pareigÅ«nus matė, bet nežinojo, ar kratÄ daro, nes į vidų neužeina. Bėgti nuo pareigÅ«nų jam neteko. Ä®galiotinis irgi žino, kad jis ten gyvena. Nebuvo jam prasmės bėgti, pareigÅ«nai žinojo ir jo telefono numerį. Aplink pastatÄ yra tvora, uždara teritorija, bet kas nori, tas ateina, nebuvo užrakinta. BÅ«na narkomanai praÅ¡o vandens ar adatų, jis jiems paduodavo per tvorÄ , paklausdavo, ar turi adatų, ar ne. Å iemet tame name darė kratÄ , kurios metu jį sulaikė.

Jį sulaikė, nes jis įtariamas pagal BK 260 straipsnį dėl pardavimo. Pas jį nieko nerado. Pernai gal ir buvo daromos kratos name, bet neprisimena, jam ten niekas nieko neaiÅ¡kino, juk jis ne Å¡eimos dalis. Tabore, galima sakyti, visuose namuose vyksta prekyba, bet ten keičiasi kasdien. Prie jo tame name neprekiavo narkotikais. Pas kaltinamÄ sias narkotikų nėra matęs.Liudytojas E. V. apklausiamas teisme parodė, kad Å¡iuo metu jis dirba (duomenys neskelbtini), o 2014 m. jis buvo (duomenys neskelbtini). KaltinamÄ sias yra matęs. Praeitų metų spalio mėnesį buvo gavę kriminalinės žvalgybos informacijÄ apie tai, kad tame name su aukÅ¡ta tvora (numeracijos nepamena), galimai prekiaujama narkotinėmis medžiagomis.

Gali bÅ«ti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) namas. InformacijÄ gavo kolegos, atrodo L. S., tiksliai nepamena. Apsirengę civiliais rÅ«bais stebėjo namÄ , atsistoję toliau prieblandoje, buvo vėlus vakaras, jau tamsu, gal 19-20 val. Pamatė, kad prie tvoros susirinkę daug žmonių, galimai narkomanai. Per tvorÄ , per langelį buvo perduodamos galimai narkotinės medžiagos. IÅ¡ savo patirties mano, kad tai buvo narkotinės medžiagos. Matė, kad ateina žmonės, paduoda pinigus ir jiems įduodami kažkokie daiktai.

PrieÅ¡ tai apie tai turėjo informacijos, matė, kad perdavė pinigus. Tada su trimis kolegomis įsiveržė į tÄ teritorijÄ . AsmeniÅ¡kai jis nebandė sulaikyti asmenų prie tvoros, bandė sulaikyti žmogų, kuris platina. Nepažįsta to žmogaus, bet kaip vėliau sužinojo iÅ¡ kolegų pasakojimų ir kitų Å¡altinių, Å¡is asmuo yra tas, kuris Å¡iandien atvestas kaip liudytojas (P. K.). Kol jie įsiveržė į teritorijÄ , minėtas asmuo paspruko pro galinį įėjimÄ . Bandė vytis, bet jis jau buvo pabėgęs. Tada užėjo į namÄ , kur buvo kaltinamosios, dar senyvo amžiaus vyras, keli vaikai, gal dar viena moteris ir vyras.

Pasakė, kad bus atlikta krata, prisistatė. Klausė jų, ar turi draudžiamų daiktų, jie sakė, kad nieko nėra. Jis konkrečiai atlikinėjo veiksmus virtuvėje, rado vienÄ folijos lankstinukÄ , kuris buvo tašėje, kuri, lyg tai, kabėjo virtuvėje ant sienos. Kokios spalvos rankinė, nepamena. Jis apžiÅ«rėjo rankinę, ji buvo lyg ir tuščia, žiÅ«rėjo, knaisiojo ir rado lankstinukÄ . Gal joje buvo ir daugiau daiktų, nepamena. Dar name rado didelį kiekį pinigų, jis rado asmeniÅ¡kai.

Jam kėlė įtarimÄ senyvo amžiaus žmogus, kuris labai stebėjo, todėl jis nutarė atlikti Å¡io žmogaus pavirÅ¡inę apžiÅ«rÄ . Minėto žmogaus vidinėje kiÅ¡enėje buvo didelis kiekis pinigų, gal 3000 – 5000 Lt. Kai reikėjo atlikti moterų apžiÅ«rÄ , iÅ¡kvietė patrulius, apžiÅ«rėjo, jo manymu, abi kaltinamÄ sias, pas jas nieko nerado. Svarstyklės buvo rastos name, virtuvėje, gali bÅ«ti, kad rado jis. NemaÅ¾Ä kiekį pinigų rado už lovos. Kiek pamena, sulaikė vyresnę moterį.

IÅ¡traukęs lankstinukÄ klausė, kieno jis, visi ten bendravo, moterys aiÅ¡kino, kad ne jų, sakė „čia pakiÅ¡ot“, neprisipažino. Kieno rankinė lyg ir neaiÅ¡kino, nepamena. Su vyresne moterimi važiavo į komisariatÄ , bendravimo nebuvo, bet moteris buvo labai nervinga, emocinga, garsiai reiÅ¡kė emocijas, įžeidinėjo kolegÄ A. R., sakė „tokius kaip tu reikia kaip Å¡unis nudėti“. Daug žodžių neprisimena, komisariate jis moters jau nematė. Nepamena, kaip kolega A.

R. reagavo į tokius pasakymus. Pinigai daugiausia buvo 20 Lt kupiÅ«romis, buvo 20 Lt, 10 Lt, 50 Lt. Kai namuose buvo atliekama krata, moterys reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ , įžeidinėjo A. R., dvi moterys buvo arÅ¡iausios, senukas buvo ramus, Å¡ios dvi moterys buvo emocingiausios. Buvo juntamas jų susinervinimas ir po to įžeidinėjimas. Neprisimena, kuri intensyviau ir kuri pirma emocingai pradėjo reikÅ¡tis, abi buvo nepatenkintos, kad daroma krata, kad neva jos pakiÅ¡inėjamos. Name buvo jis ir mažiausiai dar trys pareigÅ«nai.

A. R. tuo metu, jo manymu, buvo prie stalo ir skaičiavo pinigus, kiti tuo metu ieÅ¡kojo. Jis matė, kad A. R. buvo prie stalo. Konfliktas tarp vienos moters ir A. R. tikriausiai kilo tada, kai pradėjo rasti visus tuos pinigus, galimai narkotines medžiagas. Užėjus į namÄ irgi reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ , tik toliau jis didėjo. Jo manymu, iÅ¡ pradžių nepasitenkinimas buvo nukreiptas į visus, bet asmeniÅ¡kai jo neįžeidinėjo. IÅ¡eina, kad įžeidinėjo tik A. R., kuris turbÅ«t su jomis kažkÄ kalbėjo, bet jau nepamena kÄ .

Neprisimena, kokiu tonu ir kaip kalbėjo A. R. Gali bÅ«ti, kad kažkuri moteris A. R. sakė „debilas“, „dalbajobas“, „šuo“. Važiavo maÅ¡inoje kartu su vyresne moterimi, maÅ¡inoje girdėjo įžeidimus, tikrai atsimena. A. R. niekaip nereagavo, praleido. Negirdėjo, kad A. R. bÅ«tų sakęs „jÅ«s čigonai, ne jÅ«sų namai“. Ä®siveržė – staigiai įbėgo, durys buvo užrakintos iÅ¡ vidaus, kolegos iÅ¡laužė duris. Darant kratÄ virtuvėje, buvo atidaromos spintelės, baldai tikrai nebuvo laužomi, tam nebuvo tikslo.

Tekdavo dažnai bÅ«ti tabore. Moterys buvo nepatenkintos visų pareigÅ«nų veiksmais. Liudytojas G. P. apklausiamas teisme parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini). KaltinamÄ sias yra matęs. Atlikinėjo priemones (jau gerai nepamena kokias), prie tvoros pastebėjo galimai daug narkomanų. Tikslaus namo numerio nepamena. Buvo su E. V. ir L. S. Galėjo bÅ«ti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) namas. Buvo didelė tvora, namas ir Å¡alia jo priestatas. Suprato, kad ten galimai prekiauja narkotinėmis medžiagomis.

Pastebėjo asmenį, kuris per tarpelį kažkÄ perdavinėjo. KÄ tiksliai perdavinėjo nematė, buvo nuo jo gal 50-100 metrų atstumu. Kai pastebėjo, kad perdavinėja, ėjo artyn namo. Žmonės iÅ¡ pradžių nesuprato, kas jie tokie. Įėjo į vidų. Sulaikyti prie tvoros stovėjusių asmenų nebandė, nepamena kodėl. Priėjo prie vartų, tvora buvo didelė, vartai buvo užkabinti. Atidarė, įbėgo į kiemÄ , priestate ir name degė Å¡viesos, matė, buvo ir asmuo. Kai atėjo į kiemÄ , jo jau nebuvo.

Tada iÅ¡kvietė A. R. ir name bei priestate darė kratÄ . Ä® namÄ užėjo, atrodo, visi, ar pora pareigÅ«nų, ieÅ¡kojo ir to perdavusio asmens, kuris, matyt, pabėgo iÅ¡ kitos pusės per vartus. IeÅ¡kojo neleistinų daiktų, prisistatė, rado daug pinigų, svarstykles. E. V. rado vienÄ â€žÄekį“, tuo metu jis buvo kitame kambaryje. Name iÅ¡ pradžių buvo daug žmonių, buvo ir kaltinamosios. Vėliau jos pradėjo rėkti, vyresnio amžiaus moteris pradėjo rusiÅ¡kai keiktis, o toliau kalbėjo romų kalba.

Jos kalbėjo su A. R., pastarasis prašė apsiraminti. A. R. jos paprašė apsiraminti normaliu tonu. Automobilyje moteris rusiÅ¡kai sakė, kad A. R. kaip Å¡uo ir jį reikėtų kaip Å¡unį nuÅ¡auti, buvo ir rusiÅ¡kų keiksmažodžių, tiksliai nepamena. Komisariato kabinete moteris vėl kartojo beveik tÄ patį, kad reikia nuÅ¡auti kaip Å¡unį, keikėsi, galėjo paminėti ir žodžius „dalbajobas“, „debilas“. Jis važiavo į komisariatÄ su A. R., pristatė vienÄ moterį.

Jis moterų neapžiÅ«rinėjo, gal tai darė jų darbuotojai. Su A. R. buvo kartu kabinete, moteris sakė, kad tokius kaip jis reikia nuÅ¡auti, Å¡uo. Namas buvo atrakintas, ar tai jie (pareigÅ«nai) atidarė, o vartai iÅ¡ gyventojų pusės buvo uždaryti, vartus pastÅ«mė ir jie atsidarė. Nepamena, ar namo duris jiems atidarė, ar jos buvo atrakintos. Neatsimena, kaip tiksliai pateko į namÄ . Supranta rusų kalbÄ .IÅ¡ 2014 m. spalio 7 d. kratos protokolo matyti, jog (duomenys neskelbtini), atlikus kratÄ S. B. name Nr. (duomenys neskelbtini), be kitų daiktų, juodame rankinuke, kuris kabėjo virtuvėje prie Å¡aldytuvo ant vinies, rastas vienas folijos lankstinukas su galimai narkotine medžiaga – heroinu, taip pat svarstyklės (T. 1, b. l. 11-19).IÅ¡ Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro 2014 m. gruodžio 5 d. specialisto iÅ¡vados Nr. 140- (5305)-IS1-6464 matyti, kad tirti pateiktos birios medžiagos sudėtyje, paimtos 2014 m. spalio 7 d. kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), name Nr. (duomenys neskelbtini), yra narkotinės medžiagos - heroino, kurio masė yra 0,020 g (34,7 %).

Ant tirti pateiktų elektroninių svarstyklių, paimtų 2014 m. spalio 7 d. kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), name Nr. (duomenys neskelbtini), yra narkotinės medžiagos - heroino pėdsakų. Tyrimui pateiktose S. B. rankų nuoplovose yra narkotinės medžiagos - heroino pėdsakų (T. 1, b. l. 67-68).Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės 2015 m. liepos 10 d. nutarimo matyti, kad P. K. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Nr. 13-1-02471-14 nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, požymių (T. 2, b. l. 68-70).

Dėl S. B. kaltė, padarius BK 290 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ S. B. buvo kaltinama pagal BK 290 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2014 m. spalio 7 d., apie 19.30 val. kratos metu name Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neetiÅ¡kais bei necenzÅ«riniais žodžiais ,,dolbojobas“, ,,debilas“, ,,Å¡uo“ girdint kitiems žmonėms, įžeidinėjo Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato KPS VyriausiÄ jį tyrėjÄ A. R., atliekantį savo darbines pareigas, jÄ pristačius į Vilniaus miesto antrÄ jį policijos komisariatÄ , tarnybinėse patalpose, esančiose Algirdo g. 20, Vilniuje, minėtÄ pareigÅ«nÄ , girdint aplinkiniams, įžeidė pasakydama:

„tu esi ne žmogus, o Å¡uo“, taip S. B. buvo kaltinama vieÅ¡ai įžeidusi bei pažeminusi policijos pareigÅ«no garbę ir orumÄ . BK 290 straipsnyje numatyta atsakomybė už savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimÄ . Å ia teisės norma saugoma normali pareigas einančio valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veikla, autoritetas, taip pat jo asmeninė ir profesinė garbė bei orumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-421/2007, 2K-396/2009).

Tačiau ir pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla už pasiprieÅ¡inimÄ policijos pareigÅ«no teisėtiems nurodymams ar reikalavimams, jų nevykdymÄ , taip pat jo garbės ir orumo įžeidimÄ , reiÅ¡kiamÄ Å¾odžiu, kÅ«no gestais, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. IÅ¡ Å¡ių teisės normų turinio matyti, kad tiek ATPK 187, tiek BK 290 straipsnių paskirtis yra ta pati, t. y. sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigÅ«nams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumÄ .

Teismai, spręsdami baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo problemÄ , vadovaujasi bendrÄ ja ATPK 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad administracinė atsakomybė už ATPK numatytus teisės pažeidimus kyla, jeigu savo pobÅ«džiu Å¡ie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant BK 290 straipsnyje ir ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų atribojimo klausimÄ , veika gali bÅ«ti pripažįstama nusikalstama, jei dėl jos intensyvumo, trukmės ar kitų požymių laikytina pavojingesne nei administracinis teisės pažeidimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-505/2010).BK 290 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyvusis požymis – valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas tuo metu, kai jis atlieka savo pareigas.

Įžeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia ir jis reiÅ¡kia, kad kaltininkas prieÅ¡ pareigas einantį nukentėjusįjį atlieka nepadorius veiksmus, iÅ¡sako jį žeminančius žodžius, demonstruoja bendrÄ neigiamÄ jo asmenybės vertinimÄ , diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek ir jo paties akyse. Å io nusikaltimo sudėtis – formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento. Nusikaltimo baigtumui nustatyti ir jam kvalifikuoti nesvarbi nukentėjusiojo reakcija į kaltininko veikÄ , tačiau svarbu nustatyti nusikaltimo motyvÄ , kuris parodo ryšį tarp kaltininko veiksmų ir nukentėjusiojo pareigų.

Įžeidimas padaromas bÅ«tent kaip atsakas į teisėtai pavestų pareigų atlikimÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-525/2011). Be to, vertinant BK 290 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , neabejotinai svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę, t. y. ar jie tikrai buvo nukreipti asmeniÅ¡kai į nukentėjusįjį; kokie konkrečiai necenzÅ«riniai žodžiai buvo vartojami konflikto metu; ar Å¡ie žodžiai buvo vartojami protestuojant prieÅ¡ valstybės tarnautojų veiksmus; ar jie buvo nukreipti į minėtus asmenis, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumÄ .

Taip pat didelę reikÅ¡mę turi ir necenzÅ«rinių žodžių vartojimo vieta, paros laikas, aplinka, bei svarbu, ar įvykio metu tvyrojo konfliktiÅ¡ka atmosfera, ar buvo negatyvus įvykio dalyvių nusistatymas vienas kito atžvilgiu, ar nebuvo kaltininkas iÅ¡provokuotas tokiam elgesiui ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324/2013). Kaltinamoji S. B., apklausiama teisme, savo kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad kratos metu kilo konfliktas, nes maži vaikai buvo namuose, ji su pareigÅ«nais bendravo gražiai, prašė nieko nelaužyti, dirbti savo darbÄ , bet ne žvėriÅ¡kai elgtis.

PareigÅ«nai sakė „jÅ«s iÅ¡vis užsičiaupkite, jÅ«s čia ne Å¡eimininkė“. Tuomet ji pasakė, kad skųsis ministerijai, tai, matyt, suerzino pareigÅ«nÄ ir tada prasidėjo konfliktas. Policininkas rado pinigus, juos skaičiavo, paskui sakė „perskaičiuokite, jeigu norite“. Pinigus perskaičiavo sÅ«naus žmona, nes ji mokyta, sakė viskas teisingai. PareigÅ«nams kažkas nepatiko, jie priėjo prie sÅ«naus žmonos, pastÅ«mė, mergina pradėjo verkti, tada jos vyras norėjo pulti ginti, bet jį nuramino.

PareigÅ«nas sakė, kad visus čigonus reikia Å¡audyti kaip Å¡unis. Tuomet ji pasakė, kad „jeigu juos reikia Å¡audyti kaip Å¡unis, tada ir JÅ«s Å¡uo“. Tai vyko automobilyje. Nuvykus į komisariatÄ tas policininkas sakė, kad pradingo jo telefonas, jis pradėjo sakyti „jÅ«s, čigonai, dar jÅ«s ir vagiate“, sakė „nuvažiuosiu, sumuÅ¡iu jus visus“. Ji jam sakė „kaip gali bÅ«ti, kad pavogėme, mes juk visi sėdėjome prie stalo, jeigu pats kažkur pamirÅ¡ote namuose, važiuokite ir paimkite, niekam nereikia to telefono“.

Nevadino pareigÅ«no „dalbajobu“, „debilu“, tik pavadino Å¡unimi, nes jis sakė, kad čigonus reikia Å¡audyti, todėl ji jam irgi pasakė. Su kitais pareigÅ«nais konfliktų nekilo. Buvo supykusi, susinervinusi, negrasino pareigÅ«nams nužudyti, nuÅ¡auti, tik sakė, kad pasiskųs departamentui, nes daro nesÄ mones, gÄ sdina vaikus, o jai liepė iÅ¡vis tylėti. Automobilyje pareigÅ«nÄ vadino Å¡unimi, o komisariate buvo situacija dėl telefono. Dėl telefono pareigÅ«nas jÄ vėl kažkaip negražiai pavadino, nepatogu sakyti, ir ji pasakė „aÅ¡ tokia pati Lietuvos pilietė, kaip ir JÅ«s, kodėl JÅ«s taip su manimi kalbate“.

Neatsimena, ar komisariate pareigÅ«nÄ kaip nors pavadino. Taigi kaltinamoji S. B. neigia, kad vadino policijos pareigÅ«nÄ A. R. kaltinime nurodytais necenzÅ«riniais žodžiais, tačiau pripažįsta, kad reaguodama į susidariusiÄ konfliktinę situacijÄ automobilyje pavadino jį „šunimi“. Tokie kaltinamosios S. B. parodymai apie tai, kad policijos pareigÅ«no A. R. atžvilgiu ji nevartojo necenzÅ«rinių žodžių, laikytini jos gynybine versija, siekiant Å¡velninti savo teisinę padėtį, todėl teismas jais remiasi tik tiek, kiek jie atitinka kitų byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų turinį.

Teismas taip pat nesivadovauja R. B. teisme duotais parodymais apie tai, kad jos motina S. B. policijos pareigÅ«no neįžeidinėjo, kadangi ji yra suinteresuota duoti palankius parodymus savo motinos atžvilgiu, be to, pagal kaltinimÄ S. B. įžeidinėjo pareigÅ«nÄ A. R. ir tarnybiniame automobilyje bei policijos komisariate, kur R. B. apskritai nebuvo. IÅ¡ nukentėjusiojo A. R. teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, kad kai buvo rasti daiktai, S. B. pradėjo nervintis, vaikščioti, Å¡aukti, pradėjo rėkti vaikai.

Jis gal kÄ ir pasakė aukÅ¡tesniu tonu, net ji pradėjo trukdyti kratai. S. B. turbÅ«t suprato, kad bus negerai, ir iÅ¡vadino visokiais žodžiais, grasino, kad bus blogai, kad skųsis ministerijoms, jį rusiÅ¡kai iÅ¡vadino „debilu“, o automobilyje ar kabinete, kai buvo pasakyta, kad ji bus uždaryta, pasakė tu ne žmogus, o Å¡uo“ ir pasakė rusų kalba „ja tebia zastreliu“. Jam toks grasinimas pasirodė realus, o dėl Å¡uns jis įsižeidė. Jį įžeidė, kai jį name, matant jo kolegoms, rusų kalba iÅ¡vadino „debilu“ ir kitais žodžiais, o komisariate iÅ¡vadino „šunimi“, kas jį įžeidė kaip pareigÅ«nÄ ir fizinį asmenį.

Nebuvo taip, kad jis įžeidinėtų čigonus, nesakė, kad čigonus reikia Å¡audyti. Tiek tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiojo A. R. parodymai nebuvo visiÅ¡kai nuoseklÅ«s, jis apklausiamas teisme labiau akcentavo įžeidimÄ pavadinant jį „šunimi“, nors teigė, kad jį įžeidinėjo ir kitais žodžiais, tame tarpe ir vadino „debilu“. PanaÅ¡ius parodymus davė ir kiti liudytojai policijos pareigÅ«nai, kurie taip pat nebuvo visiÅ¡kai nuoseklÅ«s, teigė atsimenantys, kad S. B. nukentėjusįjį vadino „šunimi“, o paskelbus jiems jų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų fragmentus, nebuvo kategoriÅ¡ki ir tik teigė, kad galėjo ir kitais žodžiais įžeisti nukentėjusįjį.

Å tai liudytojas L. S. parodė, kad konfliktas kilo tarp A. R. ir S. B., nes pastaroji nervinosi vis labiau, kai buvo iÅ¡imama vis daugiau daiktų, susijusių su platinimu. Ji sakė, kad kreipsis į ministerijÄ , departamentÄ , prasidėjo įžeidinėjimai. A. R. buvo pasakyta rusiÅ¡kai, kad jis debilas, idiotas, vykstant į komisariatÄ jam rusiÅ¡kai pasakyta, kad jis Å¡uo, o tarnybinėse patalpose jam rusiÅ¡kai pasakyta, kad jį nuÅ¡aus. Pradžioje tarp A. R., kaltinamųjų ir kitų dalyvių nebuvo jokių emocijų, tačiau kai per ilgesnį laikÄ Ä¯Å¾eidinėjimas nesiliovė, A.

R. vis tiek taktiÅ¡kai bendravo ir nebent aukÅ¡tesnio tono balsu kÄ pasakė, kai buvo grėsmė sutrikdyti kratÄ . S. B. ir čigonų atžvilgiu jokių įžeidimų ar pasisakymų iÅ¡ A. R. negirdėjo, nebÅ«tų net prasmės tai daryti. Konfliktas prasidėjo, kai buvo atrandamos didesnės pinigų sumos. Buvo reiÅ¡kiamas nepasitenkinimas, pasipylė epitetai, vyko konfliktas, įžeidinėjimai, emocinė bÅ«sena aktyvėjo. MaÅ¡inoje vyko kažkoks pokalbis ir puikiai girdėjo, kai buvo iÅ¡tarta „sobaka“, pokalbis buvo tarp A.

R. ir S. B. Pastaroji vis rėkė, klausė, kur veža, jai buvo atsakoma. Tie epitetai buvo kartoti ne kartÄ . Komisariate buvo paaiÅ¡kinta, kad ji laikinai sulaikoma. Ji labai supyko ir grasino nuÅ¡auti. S. B. emocijos ir žodžiai prasidėjo tuomet, kai sužinojo, kad eis į areÅ¡tinę. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. V. parodė, kad su vyresne moterimi važiavo į komisariatÄ , bendravimo nebuvo, bet moteris buvo labai nervinga, emocinga, garsiai reiÅ¡kė emocijas, įžeidinėjo kolegÄ A.

R., sakė „tokius kaip tu reikia kaip Å¡unis nudėti“. Daug žodžių neprisimena, komisariate jis moters jau nematė. Nepamena, kaip kolega A. R. reagavo į tokius pasakymus. Kai namuose buvo atliekama krata, moterys reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ , įžeidinėjo A. R., dvi moterys buvo arÅ¡iausios, senukas buvo ramus, Å¡ios dvi moterys buvo emocingiausios. Buvo juntamas jų susinervinimas ir po to įžeidinėjimas. Neprisimena, kuri intensyviau ir kuri pirma emocingai pradėjo reikÅ¡tis, abi buvo nepatenkintos, kad daroma krata, kad neva jos pakiÅ¡inėjamos.

Konfliktas tarp vienos moters ir A. R. tikriausiai kilo tada, kai pradėjo rasti visus tuos pinigus, galimai narkotines medžiagas. Užėjus į namÄ irgi reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ , tik toliau jis didėjo. Jo manymu, iÅ¡ pradžių nepasitenkinimas buvo nukreiptas į visus, bet asmeniÅ¡kai jo neįžeidinėjo. IÅ¡eina, kad įžeidinėjo tik A. R., kuris turbÅ«t su jomis kažkÄ kalbėjo, bet jau nepamena kÄ . Neprisimena, kokiu tonu ir kaip kalbėjo A. R. Gali bÅ«ti, kad kažkuri moteris A. R. sakė „debilas“, „dalbajobas“, „šuo“.

Važiavo mašinoje kartu su vyresne moterimi, mašinoje girdėjo įžeidimus, tikrai atsimena. A. R. niekaip nereagavo, praleido. Negirdėjo, kad A. R. būtų sakęs „jūs čigonai, ne jūsų namai“. O štai liudytojas G. P. apklausiamas teisme parodė, kad name iš pradžių buvo daug žmonių, buvo ir kaltinamosios. Vėliau jos pradėjo rėkti, vyresnio amžiaus moteris pradėjo rusiškai keiktis, o toliau kalbėjo romų kalba. Jos kalbėjo su A. R., pastarasis prašė apsiraminti.

A. R. jos paprašė apsiraminti normaliu tonu. Automobilyje moteris rusiÅ¡kai sakė, kad A. R. kaip Å¡uo ir jį reikėtų kaip Å¡unį nuÅ¡auti, buvo ir rusiÅ¡kų keiksmažodžių, tiksliai nepamena. Komisariato kabinete moteris vėl kartojo beveik tÄ patį, kad reikia nuÅ¡auti kaip Å¡unį, keikėsi, galėjo paminėti ir žodžius „dalbajobas“, „debilas“. Su A. R. buvo kartu kabinete, moteris sakė, kad tokius kaip jis reikia nuÅ¡auti, Å¡uo. Taigi visi kratos metu dalyvavę pareigÅ«nai, apklausti teisiamojo posėdžio metu, patvirtino, jog tarp kaltinamosios S. B. ir pareigÅ«no A.

R. kilo konfliktas ir kaltinamoji S. B. pareigÅ«nÄ A. R. vadino „šunimi“, „debilu“, tačiau teisme nė vienas liudytojas aiÅ¡kiai nenurodė, kad S. B. pareigÅ«nÄ vadino „Dalbajobu“. Liudytojai tik pagarsinus jų parodymus teigė, kad galėjo ir tokiu žodžiu pavadinti. Teismo vertinimu, pirmiau nurodyti, kaltinamosios vartoti žodžiai laikytini neetiÅ¡kais, jie nukreipti sumenkinti pareigÅ«no A. R. garbę ir orumÄ , tačiau nelaikytini tokiais, kurie peržengia ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo ribas.

Pažymėtina, kad bylos duomenimis nustatyta, jog įvykio metu, pareigÅ«nui A. R. vykdant tarnybines pareigas, kaltinamoji jo atžvilgiu vartojo neetiÅ¡kus žodžius, jį įžeidinėjo, tačiau vien ta aplinkybė, kad tokie žodžiai buvo vartojami, nėra pakankamas pagrindas tokius kaltinamosios veiksmus vertinti kaip sudarančius BK 290 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviÄ jÄ pusę. Tiek kaltinamoji S. B., tiek nukentėjusysis A. R., tiek liudytojai paaiÅ¡kino, kad kratos metu tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo kilo konfliktas.

Visi asmenys patvirtino, jog namuose buvę vaikai pradėjo garsiai Å¡aukti, verkti. Pats nukentėjusysis neneigia, jog jis susidariusioje situacijoje su kaltinamÄ ja galėjo kalbėti pakeltu tonu. Å ios aplinkybės patvirtina, kad S. B. veika aptariamu metu buvo kaip momentinė į konfliktinę situacijÄ patekusio asmens reakcija, ji neetiÅ¡kus žodžius iÅ¡tarė bÅ«dama streso bÅ«senoje, susierzinusi ir susijaudinusi, jos pasakyti žodžiai policijos pareigÅ«nui nebuvo sakomi ilgÄ laikÄ , o tik kratos metu, vežant į policijos komisariatÄ ir sulaikymo komisariate metu.

Be to, dalis įžeidžiančių žodžių iÅ¡sakyti kaltinamosios namuose, pareigÅ«nų tarnybiniame automobilyje, kur yra ribota galimybė patekti paÅ¡aliniams asmenims. Pasak liudytojų policijos pareigÅ«nų pats A. R. jokiais iÅ¡oriniais veiksmais neparodė iÅ¡skirtinio susierzinimo dėl jam iÅ¡sakytų kaltinamosios žodžių, į juos akivaizdžiai prieÅ¡iÅ¡kai nesureagavo, toliau bendravo dalykiÅ¡kai. Atsižvelgdamas į tokiÄ Ä¯vykio metu susidariusiÄ konfliktinę situacijÄ , kurios metu tarp kaltinamosios S. B. ir policijos pareigÅ«no A.

R. susidarė prieÅ¡iÅ¡ki santykiai, nors ir dėl teisėtos pareigÅ«no pareigos vykdymo, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad S. B. iÅ¡tarti žodžiai negali bÅ«ti vertinami kaip policijos pareigÅ«no įžeidimas, žeminimas, kuris trukdo tokiems pareigÅ«nams nepriekaiÅ¡tingai atlikti pavestÄ tarnybÄ , juo labiau, kad savo pareigas aptariamu atveju pareigÅ«nas ir visiÅ¡kai atliko. Pažymėtina ir tai, kad policijos pareigÅ«nų, ypač dirbančių vieÅ¡osios tvarkos saugojimo ir užtikrinimo srityje, profesinis pasirengimas įpareigoja sugebėti Å¡alinti ir spęsti bręstančias ar jau kilusias konfliktines situacijas, kurių metu vieÅ¡osios tvarkos pažeidėjų pasakytų žodžių ir jų turinio toleravimo laipsnis turi bÅ«ti daug aukÅ¡tesnis.

Teismo vertinimu, bylos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad S. B. pasakyti valstybės tarnautojui žodžiai nagrinėjamu atveju nepasiekė to pavojingumo lygio, nuo kurio atsirastų teisinis pagrindas taikyti jai baudžiamÄ jÄ atsakomybę kaip ultima ratio (paskutinė priemonė), nes Å¡iuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad iÅ¡sakyti žodžiai turėjo realų žeminamÄ ir įžeidžiamÄ poveikį asmeniui, kuriam jie buvo taikomi. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog negali bÅ«ti pritarta tokiai baudžiamojo įstatymo praktikai, kai asmens elgesys, esant iÅ¡imtinai civiliniams, administraciniams ar drausminiams teisiniams santykiams, yra vertinamas kaip nusikalstamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-421/2007, 2K-396/2009, 2K-409/2011 ir kt.). Esant tokiai situacijai S. B. pagal BK 290 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintina, nes nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Vis dėlto pažymėtina, kad teismo pirmiau nustatytomis faktinėmis S. B. padarytos veikos aplinkybėmis, atsižvelgus į ATPK 187 straipsnio 2 dalies nuostatas, faktÄ , kad prieÅ¡ nukentėjusįjį A.

R., vykdantį tarnybines pareigas, buvo vartojami neetiÅ¡ki žodžiai, yra teisinis pagrindas jai pradėti administracinio teisės pažeidimo teisenÄ pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį, todėl apie tai praneÅ¡tina prokurorui, atkreipiant dėmesį į ATPK 35 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , kad administracinė nuobauda asmeniui, jeigu bÅ«tų nustatyta, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimÄ , gali bÅ«ti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo iÅ¡teisinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Byloje kaltinamai S. B. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje ir raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (T. 1, b. l. 176-177).

KaltinamÄ jÄ S. B. pagal BK 290 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinus, kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje ir raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos. Dėl R. B. veikos kvalifikavimo Å ioje byloje R. B. kaltinama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl to, kad tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdama tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, iÅ¡ kito asmens įgijo 0,02 g narkotinės medžiagos – heroino, kurį laikė name Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) iki 2014 m. spalio 7 d. 19.30 val., kol kratos metu name Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pareigÅ«nai rado ir paėmė minėtÄ kiekį narkotinės medžiagos.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad kaltinamosios R. B. kaltė padarius jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje, nepasitvirtino, kadangi nenustatyta, jog R. B. turėjo tikslÄ platinti narkotinę medžiagÄ , tačiau byloje visiÅ¡kai pakanka įrodymų pripažinti jÄ kalta pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas.

BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Alternatyvios BK 260 straipsnio 1 dalyje ar 259 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos turi savarankiÅ¡kÄ baudžiamÄ jÄ teisinę reikÅ¡mę, nes kiekviena jų, jÄ padarius, gali bÅ«ti savarankiÅ¡ku asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Esminis kriterijus, atribojantis BK 259 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytÄ neteisėtÄ narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimÄ , perdirbimÄ , įgijimÄ , laikymÄ , gabenimÄ ar siuntimÄ nuo BK 260 straipsnio 1, 2 dalyse nurodyto neteisėto Å¡ių medžiagų gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo, yra tikslo parduoti ar kitaip platinti turėjimas.

Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4/2009, 2K-166/2010, 2K-157/2013). Nagrinėjamu atveju pati kaltinamoji R. B. apklausiama teisme savo kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad rankinę, kurioje buvo rastos narkotinės medžiagos, pirko gatvėje iš narkomanės, prie namų prieš dvi-tris dienas iki kratos. Rankinėje buvo tik odekolonas, narkotinės medžiagos ten nematė.

Nepamena, kaip atrodė mergina, iÅ¡ kurios jÄ pirko. Aplinkybę, kad viduje buvo folijos lankstinukas, sužinojo tik kratos metu. Lankstinukas mažas, jis buvo suvyniotas, jį pareigÅ«nas iÅ¡traukė prie jos, kratos metu, ji stovėjo Å¡alia. Visi žinojo, kad ji nusipirko rankinukÄ , mama irgi žinojo. Niekam neketino pardavinėti ar platinti narkotinių medžiagų. Daugiau tÄ dienÄ jokių narkotinių medžiagų namie nebuvo rasta. Svarstykles pirko jau seniai, galbÅ«t jos sesė pirko. Anksčiau pirkdavo auksÄ ir jį sverdavo.

Kratos metu buvo rasta pinigų, nes ji pardavė namÄ . Nežino, kodėl ant svarstyklių buvo rasta narkotikų pėdsakų. Taigi iÅ¡ kaltinamosios parodymų matyti, jog ji nepripažįsta, kad narkotinė medžiaga, rasta rankinėje, priklausė jai, tačiau tokius kaltinamosios parodymus teismas vertina kritiÅ¡kai, kaip gynybinę versijÄ siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, todėl jais vadovaujasi tik tiek, kiek jie atitinka kitus byloje esančius įrodymus. Pirmiausia pažymėtina, kad iÅ¡ 2014 m. spalio 7 d. kratos protokolo matyti, jog (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atlikus kratÄ S. B. name Nr. (duomenys neskelbtini), be kitų daiktų, juodame rankinuke, kuris kabėjo virtuvėje prie Å¡aldytuvo ant vinies, rastas vienas folijos lankstinukas su galimai narkotine medžiaga – heroinu, taip pat svarstyklės (T. 1, b. l. 11-19).

FaktÄ , kad rankinėje buvo rastos narkotinės medžiagos, patvirtino visi keturi kratÄ atlikę policijos pareigÅ«nai. Liudytojas E. V. apklausiamas teisme parodė, kad spalio mėnesį buvo gavę kriminalinės žvalgybos informacijÄ apie tai, kad name su aukÅ¡ta tvora (gali bÅ«ti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) namas), galimai prekiaujama narkotinėmis medžiagomis. Apsirengę civiliais rÅ«bais stebėjo namÄ , atsistoję atokiau prieblandoje, buvo vėlus vakaras, jau tamsu, gal 19-20 val.

Pamatė, kad prie tvoros susirinkę daug žmonių, galimai narkomanai. Per tvorÄ galimai buvo perduodamos narkotinės medžiagos. Matė, kad ateina žmonės, paduoda pinigus ir jiems įduodami kažkokie daiktai. Tada su trimis kolegomis įsiveržė į tÄ teritorijÄ . Nebandė sulaikyti asmenų prie tvoros, bandė sulaikyti žmogų, kuris platina. Tada užėjo į namÄ , pasakė, kad bus atlikta krata. Klausė, ar turi draudžiamų daiktų, jie sakė, kad nieko nėra. Jis konkrečiai atlikinėjo veiksmus virtuvėje, rado vienÄ folijos lankstinukÄ , kuris buvo „tašėje“.

Dar name rado didelį kiekį pinigų. Svarstyklės buvo rastos name, virtuvėje, gali būti, kad rado jis. Esminėse detalėse analogiškus parodymus dėl lankstinuko su heroinu radimo aplinkybių davė ir kiti trys teismo posėdžio metu liudytojais apklausti policijos pareigūnai – A. R., R. S., G. P. Šių liudytojų parodymai dėl folijos lankstinuko radimo aplinkybių tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nuoseklūs, išsamūs, jie sutampa tarpusavyje bei atitinka kitus bylos įrodymus, todėl jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.

Visų šių liudytojų parodymai patvirtina, jog neatidėliotinos kratos metu kaltinamosios R. B. rankinėje buvo rastas folijos lankstinukas su narkotine medžiaga. Tuo tarpu iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro 2014 m. gruodžio 5 d. specialisto išvados Nr. 140-(5305)-IS1-6464 matyti, kad tirti pateiktos birios medžiagos sudėtyje, paimtos 2014 m. spalio 7 d. kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), name Nr. (duomenys neskelbtini), yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė yra 0,02 g (34,7 %), ant tirti pateiktų elektroninių svarstyklių yra narkotinės medžiagos – heroino pėdsakų, o tyrimui pateiktose S. B. rankų nuoplovose yra narkotinės medžiagos – heroino pėdsakų (t. 1, b. l. 67-68).

Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintu narkotinių ir psichotropinių medžiagų sÄ raÅ¡u heroinas yra narkotinė medžiaga, kontroliuojama pagal 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sÄ raÅ¡Ä . Spręsdamas rankinuke rastos narkotinės medžiagos priklausomybės klausimÄ teismas remiasi kaltinamosios S. B. parodymais, bei iÅ¡ dalies ir kaltinamosios R. B. parodymais, kartu atmeta kaltinamosios R. B. parodymus apie tai, kad apie rankinuke buvusiÄ narkotinę medžiagÄ ji nieko nežinojo.

Kaip jau minėta, narkotinė medžiaga rasta R. B. priklausančiame rankinuke. Tokias aplinkybes apklausiamos teisme nurodė abi kaltinamosios, kurios tvirtino, kad šį rankinukÄ R. B. neva pirko iÅ¡ kažkokios merginos gatvėje prieÅ¡ kelias dienas iki kratos. Taigi, faktÄ , jog rankinė, kurioje buvo rasta narkotinė medžiaga, priklauso R. B., patvirtino ne tik pati kaltinamoji, bet ir jos motina S. B., kuri teisme paaiÅ¡kino, jog dukra jai sakė, kad pirko iÅ¡ merginos rankinę su kvepalais. S. B. taip pat parodė, kad pareigÅ«nai pradėjo ieÅ¡koti, klausė jos, ar pas juos kažkas yra, jei kažkas yra, liepė dėti ant stalo.

Ji pasakė, kad pas jÄ nieko nėra. PareigÅ«nai pradėjo ieÅ¡koti, iÅ¡vertė namus, nieko nerado. Paskui jos akivaizdoje surado tašę, vienas joje ieÅ¡kojo ir nieko nerado, po to kitas priėjo ir pasakė, kad kažkÄ rado. Kaltinamosios R. B. versijÄ , jog neva ji rankinę įsigijo iÅ¡ narkomanės kartu su joje esančiu folijos lankstinuku (o kartu ir su narkotinėmis medžiagomis), tačiau apie joje buvusias narkotines medžiagas neva nieko nežinojo, teismas laiko neįtikinama ir jÄ atmeta. Pažymėtina, kad pati kaltinamoji R.

B. paaiÅ¡kino, jog nusipirkusi rankinę jÄ apžiÅ«rėjo, tikrino jos vidų, rado joje kvepalus. Tokias aplinkybes iÅ¡ dalies patvirtina ir S. B. parodymai, kuri taip pate teigė, kad dukra jai sakė apžiÅ«rėjusi rankinės vidų, radusi ten kvepalus. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad narkotinę medžiagÄ rankinuke bÅ«tų laikęs kuris nors kitas įvykio vietoje buvęs asmuo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. B. buvo teista pagal BK 259 straipsnio 1 dalį bÅ«tent dėl heroino įgijimo, gabenimo ir laikymo, taigi akivaizdu, jog patirties, susijusios su disponavimu bÅ«tent Å¡ia narkotine medžiaga, jos laikymu bÅ«tent folijos lankstinukuose, ji turi.

Teismo vertinimu, pirmiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad R. B. suvokė, jog laiko rankinuke narkotinę medžiagÄ â€“ heroinÄ ir norėjo taip veikti, t. y. veikÄ padarė tiesiogine tyčia. Taigi, remiantis pirmiau iÅ¡dėstytais įrodymais R. B. neteisėtai laikė jai priklausančiame rankinuke 0,02 g narkotinės medžiagos – heroino iki 2014 m. spalio 7 d. 19.30 val., kol kratos metu name Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pareigÅ«nai rado ir paėmė minėtÄ kiekį Å¡ios narkotinės medžiagos.Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad aplinkybės, parodančios tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas buvimÄ , gali bÅ«ti medžiagų kiekiai, rÅ«Å¡ių įvairovė, dozių paruoÅ¡imas, priemonių, reikalingų dozėms pasverti ar supakuoti, turėjimas, faktai apie tai, ar pats kaltininkas vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, tai, ar anksčiau kaltininkas yra platinęs Å¡ias medžiagas, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvÅ«s bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2013, 2K-7-173/2014, 2K-361/2014).

Teismo vertinimu, Å¡ios bylos įrodomoji medžiaga nesudaro teisinio pagrindo iÅ¡vadai, kad R. B. heroinÄ laikė turėdama tikslÄ jÄ platinti. IÅ¡ bylos aplinkybių matyti, jog galimai buvo gauta riboto naudojimo informacija, jog name Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), galimai platinamos narkotinės medžiagos, todėl buvo nuspręsta patikrinti minėtÄ informacijÄ . Vis tik nė vienas iÅ¡ apklaustų pareigÅ«nų nenurodė konkretaus pareigÅ«no, kuris disponavo Å¡ia informacija, nė vienas pareigÅ«nas bent bendrais bruožais negalėjo įvardinti informacijos Å¡altinio.

Tuo tarpu liudytojas policijos pareigÅ«nas L. S. parodė, kad girdėjo, jog „U V.“ visada bÅ«davo narkotikų, pas S. B. vyrÄ ar tėvÄ , tame name, iÅ¡likęs pavadinimas, kad „U V.“. Å ios aplinkybės rodo, kad iÅ¡ esmės buvo vykdoma neapibrėžtos ir nekonkrečios informacijos kontrolė. Bylos aplinkybėmis S. B. namÄ iÅ¡ atokiau tamsiu paros metu stebėjo keli pareigÅ«nai, kurie apklausiami teisiamajame posėdyje paaiÅ¡kino, jog matė, kad prie namo tvoros buvo nemažai žmonių, galimai narkomanai, žmonės ateidavo, paduodavo pinigus ir jiems buvo duodami kažkokie daiktai.

Tačiau nei vienas apklaustas pareigūnas negalėjo patvirtinti, kad matė, jog asmenims iš tiesų būtų perduodamos būtent narkotinės medžiagos, nes visa tai stebėjo tamsiu paros metu, iš gana tolimo atstumo. Be to, pareigūnai nesulaikė nei vieno asmens, galimai įsigijusio ar galimai pardavusio narkotines medžiagas. Taigi, manymas, jog buvo prekiaujama narkotinėmis medžiagomis, pareigūnai grindė tik spėjimais, prielaidomis, tačiau toks manymas nėra pagrįstas jokiais objektyviais bylos duomenimis.

Juolab apklausiami teisme pareigÅ«nai kaip asmenį, galimai prekiavusį narkotinėmis medžiagomis ir pabėgusį nuo pareigÅ«nų, įvardijo P. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Tuo tarpu liudytojas P. K. teigė, kad jis iÅ¡ties per tvorÄ paduodavo narkomanams vandens ar adatų, tačiau neigė, perduodavęs narkotines medžiagas. Taigi nei vienas pareigÅ«nas nenurodė, kad bÅ«tų matęs, jog iÅ¡ tiesų buvo prekiaujama narkotinėmis medžiagomis ir kad jomis prekiavo bÅ«tent kaltinamoji R.

B., o ne kuris nors kitas minėtame name gyvenęs asmuo. Pažymėtina, jog remiantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis yra numatyta, kad ne daugiau kaip 0,02 g heroino laikytina nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos. Taigi, R. B. laikė 0,02 g narkotinės medžiagos – heroino, t. y. nedidelį jo kiekį, jis supakuotas į vienÄ lankstinukÄ , ir jau vien ta aplinkybė, jog pas kaltinamÄ jÄ buvo rastas nedidelis kiekis narkotinės medžiagos, leidžia pagrįstai abejoti kaltinamosios tikslu platinti narkotines medžiagas.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tokios iÅ¡vados nepaneigia ir tai, kad namuose buvo rastos svarstyklės, ant kurių aptikti narkotinės medžiagos – heroino pėdsakai. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iÅ¡ bylos duomenų nėra aiÅ¡ku, kam konkrečiai priklauso rastos svarstyklės, kas ir kokiu tikslu jomis naudojosi. Pati R. B. teigė, kad svarstyklės galimai pirktos jos sesers ir buvo naudojamos auksui sverti, skolinamos įvairiems asmenims. Kaltinamoji S. B. teigė, kad svarstyklės jau seniai pas jÄ buvo, perkant auksÄ jį sverdavo.

Nežino, iÅ¡ kur ten rasti narkotikų pėdsakai. Kartais pas jÄ užeina čigonai irgi aukso pasisverti. Bendrame bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad teismo vidinį įsitikinimÄ tuo, kad R. B. laikė heroinÄ neturėdama tikslo jÄ platinti, stiprina ir tas faktas, jog ji 2013 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu teista pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už heroino įgijimÄ , gabenimÄ ir laikymÄ , neturint tikslo jÄ platinti. Nors pati R. B. neigė vartojanti narkotines medžiagas, tačiau byloje joks tyrimas Å¡iuo klausimu neatliktas.

Kita vertus net ir nustačius faktÄ , jog ji iÅ¡ties nevartoja narkotinių medžiagų, tai savaime nesudaro pagrindo preziumuoti, kad Å¡i medžiaga laikyta tikslu jÄ platinti. Teismo vertinimu pirmiau aptarti neaiÅ¡kumai ir visos kilusios abejonės dėl R. B. tikslo platinti narkotinę medžiagÄ , vertintinos kaltinamosios naudai, todėl konstatuotina, kad tikslas platinti narkotines medžiagas aiÅ¡kiais ir neginčijamais įrodymais nėra įrodytas. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, atsižvelgus į rastos kontroliuojamos medžiagos kiekį, kaltinamosios R.

B. veika kvalifikuotina ne pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009), be kitų požymių inkriminuojant kaltininkui nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimÄ , bÅ«tina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, kada, iÅ¡ kokio asmens įgijo narkotines medžiagas.

Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi iÅ¡dėstyti ir įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietÄ , laikÄ , bÅ«dÄ , padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Nagrinėjamu atveju R. B. laikyto 0,02 g heroino įgijimo aplinkybės nepagrįstos jų buvimÄ patvirtinančiais įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtintų kaltinamosios R.

B. kaltę realizavus šį objektyvųjį BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymį. Kaltinime nurodoma, kad R. B. heroinÄ Ä¯gijo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iÅ¡ kito asmens. IÅ¡ tokios kaltinimo struktÅ«ros matyti, kad heroino įgijimo požymis greičiau preziumuojami Å¡ios narkotinės medžiagos laikymo faktu, o ne konkrečiais įrodymais, taigi pagal pirmiau nurodytÄ teismų praktikÄ tai prieÅ¡tarauja BPK 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatoms.

Dėl Å¡ios priežasties heroino įgijimo požymį teismas Å¡alina iÅ¡ R. B. pateikto kaltinimo. Vis dėl to, Å¡is faktas nepaneigia R. B. kaltės padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ , kadangi ji realizavo vienÄ iÅ¡ Å¡io straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – narkotinės medžiagos laikymÄ , o to visiÅ¡kai pakanka pripažinti R. B. kaltÄ pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Dėl bausmės skyrimo R.

B. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ â€“ padarytas tyčinis baudžiamasis nusižengimas, susijęs su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibÅ«dinančius kaltinamÄ jÄ R. B. – jauno amžiaus, nedirbanti (T. 2, b. l. 90-91), registruota darbo biržoje, praeityje vienÄ kartÄ teista už analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos padarymÄ (T. 2, b. l. 93-103), aptariamÄ veika padarė turėdama neiÅ¡nykusį teistumÄ , administracine tvarka nebausta (T. 2, b. l. 92), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta (T. 2, b. l. 105), VÅ¡Ä® Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (T. 2, b. l. 106), į Vilniaus priklausomybės ligų centrÄ per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (T. 2, b. l. 107).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgęs į kaltinamosios padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei jÄ pačiÄ charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus įstatymo sankcijoje numatytÄ bausmę – baudÄ , bausmės dydį nustatant artimÄ BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytam Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkiui. BÅ«tent tokios rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, teismo požiÅ«riu, padės pasiekti nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati bei neprieÅ¡taraujanti proporcingumo bei teisingumo principams.

Dėl daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – po tyrimo likusios narkotinės medžiagos ir svarstyklės naudotos sverti narkotinėms medžiagoms, perduoti pagal 2014 m. gruodžio 18 d. kvitÄ â€“ serijÄ BBB Nr. 2PK000810 saugoti į centrinę daiktinių įrodymų saugyklÄ , esančiÄ BuivydiÅ¡kių g. 19, Vilniuje (T. 1, b. l. 71) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 4 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

R. B. pripažinti kalta, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje ir skirti jai bausmę – 22 MGL (828,52 Eur) dydžio baudÄ .S. B. iÅ¡teisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.S. B. paskirtas kardomÄ sias priemones – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje ir raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.PraneÅ¡ti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorui, kad S. B. veikoje yra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių.Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – po tyrimo likusias narkotines medžiagas ir svarstykles, naudotas sverti narkotinėms medžiagoms, perduotas pagal 2014 m. gruodžio 18 d. kvitÄ â€“ serijÄ BBB Nr. 2PK000810 saugoti į centrinę daiktinių įrodymų saugyklÄ , esančiÄ BuivydiÅ¡kių g. 19, Vilniuje (T. 1, b. l. 71) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .IÅ¡aiÅ¡kinti R.

B., kad:Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, baudos bausmė savanoriÅ¡kai įvykdoma per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant jÄ Ä¯ Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodÄ 6801.Sumokėjęs baudÄ nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raÅ¡tinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, Å¡i bausmė vykdoma priverstinai.

Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio iÅ¡ieÅ¡koma suma gali bÅ«ti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų iÅ¡laidų vykdymo procese.Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudÄ gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais.Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudÄ gali pakeisti areÅ¡tu.

Teisėjas                                                                                                                          Marijus Kursevičius Â