2022-06-29 Nr. AB-17734-3-64-3-00558-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-489-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00558-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ivetos Pelienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. Š. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. Š. skundą ir patikslintą skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. Š. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos Respublikos 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde pareiškėjas iš esmės nurodė, kad patyrė neturtinę žalą, nes Joniškio rajono savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 4 d. raštas Nr. (3.8)S-1110 (toliau – ir Raštas) yra parengtas kita data, nei nurodyta minėtame rašte, ir pareiškėjui Raštas nebuvo įteiktas.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją P. Š. iki 2020 m. gegužės 11 d. ištaisyti nutarties aprašomojoje dalyje nurodytus trūkumus. Teismas minėtoje nutartyje išaiškino, kad pareiškėjo galimai kilusi neturtinė žala neturėtų būti siejama su Rašto parengimu. Teismo vertinimu, galimai atsiradusi neturtinė žala galėtų būti sietina tik dėl galimai neteisėtų Joniškio rajono savivaldybės administracijos (tarnautojų) aktų (veiksmų), susijusių su Rašto neįteikimu pareiškėjui. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas patikslintame skunde turėtų nurodyti skundo faktines aplinkybes, argumentus dėl galimos neturtinės žalos kilimo, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) numatytą administracinio teismo kompetenciją, administraciniuose teismuose nagrinėtinų bylų pobūdį bei į tai, jog administraciniuose teismuose nenagrinėjamos bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuomet galimai neteisėtas veikimas (neveikimas) sietinas su galimu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) normose numatytų nusikalstamų veikų padarymu.

Pareiškėjas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams padavė patikslintą skundą, kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas patikslintame skunde, kaip ir pirminiame skunde, iš esmės nurodė tai, kad neturtinė žala kildo dėl to, jog: 1) Raštas yra parengtas kita data, nei nurodyta minėtame rašte; 2) Raštas pareiškėjui nebuvo įteiktas.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi pareiškėjo P. Š. skundo dalį dėl neturtinės žalos, kuri sietina su Rašto galimu suklastojimu (galimai padaryta nusikalstama veika), atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Likusią pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo teismas priėmė. Teismas taip pat nutarė atsakovu byloje laikyti Joniškio rajono savivaldybę, atstovaujamą Joniškio rajono savivaldybės administracijos.

Pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad pareiškėjo skunde administraciniam teismui nurodoma galimai kilusi neturtinė žala yra siejama su Rašto galimu suklastojimu (galimai padaryta nusikalstama veika), tačiau tokiais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo dalis, kuri siejama su galimu Rašto suklastojimu, nenagrinėtina ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Likusi pareiškėjo skundo dalis iš esmės atitiko ABTĮ 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.

III. Pareiškėjas P. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nutarta pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl neturtinės žalos, kuri sietina su Rašto galimu suklastojimu (galimai padaryta nusikalstama veika), atsisakyti priimti, nes ši skundo dalis nenagrinėtina ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovo darbuotojams siekiant išvengti administracinės atsakomybės Raštas buvo parengtas kita data nei nurodyta Rašte. Be to, pareiškėjui Raštas nebuvo įteiktas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas teigia patyręs dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo pareiškėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, todėl prašo atlyginti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl neturtinės žalos, kuri siejama su Rašto galimu suklastojimu (galimai padaryta nusikalstama veika), teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir pagal bendrą taisyklę jie priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.). Tačiau administracinis teismas nagrinėja ginčus dėl žalos atlyginimo, numatytus ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina dėl galimai suklastoto Rašto (galimai padarytos nusikalstamos veikos), tačiau bylos, kuriose prašoma atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, nors tokios veikos padarymu ir būtų įtariami viešojo administravimo subjektai, nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją, todėl negali būti nagrinėjamos administraciniame teisme.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė proceso teisės normas ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl neturtinės žalos, kuri siejama su Rašto galimu suklastojimu, ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Atskirajame skunde išdėstytais argumentais pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutartį naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Gintaras Kryževičius

Iveta Pelienė