ee856fb2-cb76-4b23-80b7-b7df08f6595d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-3609-473/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01791-2019-3 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1.3 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2019 m. liepos 1 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo O. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) (nuo 2019 m. balandžio 1 d. po reorganizacijos – Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN)), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–5). Nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka LukiÅ¡kių TI-K nuo 2018 m. liepos 23 d. PareiÅ¡kėjas, prieÅ¡ jį paskiriant į kamerÄ , žodžiu ir raÅ¡tu kreipėsi į įkalinimo įstaigos administracijÄ , kuriai nurodė, jog jis buvo valstybės tarnautojas, todėl pageidauja bÅ«ti atskirtas nuo kitų nuteistųjų.

Administracija jam paaiÅ¡kino, kad neprivalo jo izoliuoti nuo kitų nuteistųjų, kadangi jis jau ankščiau atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose ir todėl toks reikalavimas neturi teisinio pagrindo. Po pokalbio administracija perkėlė jį į 285 kamerÄ (vienutę), kurioje buvo deÅ¡imt dienų, vėliau į 180 kamerÄ , kurioje atlikinėjo bausmę su kitu buvusiu valstybės tarnautoju. Skunde nenurodytu laikotarpiu buvo perkeltas į 155, 152, 157, 150 kameras, kuriose buvo kalinimas su suimtaisiais, kurie nėra buvę valstybės tarnautojais.

Nurodo, jog ne kartÄ kreipėsi į Kalėjimų departamentÄ su praÅ¡ymais dėl izoliavimo, tačiau visi atsakymai buvo nepalankÅ«s iki 150 kameroje kilusio konflikto, po kurio dar kartÄ kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K su praÅ¡ymu esant galimybei perkelti jį į vienutę. Administracija perkelė į 379 kamerÄ (vienutę), kurioje pareiÅ¡kėjas buvo iki etapavimo į Å iaulių tardymo izoliatorių. Nurodo, kad 2018 m. gruodžio mėnesį kreipėsi į psichiatrÄ dėl miego sutrikimų, kurie iÅ¡sivystė nuo patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų, kuriuos patyrė laikotarpiu nuo perkėlimo iÅ¡ 180 kameros iki perkėlimo į 379 kamerÄ .

Pažymi, kai nuo 2013 m. lapkričio 11 d. iki 2014 m. birželio 20 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN, kuriuose buvo laikomas 186 kameroje, kurioje bausmę atlieka buvę valstybės tarnautojai. Sutinka, jog pagal Suėmimo vykdymo įstatymÄ administracija neprivalo to daryti, tačiau kaip pavyzdį pateikia Å iaulių tardymo izoliatorių, kuriame buvusiais valstybės tarnautojais rÅ«pinamasi. Kalinimo sÄ lygas sulygina su nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis, kurios žemino jo garbę ir orumÄ . Dėl LukiÅ¡kių TI-K veiksmų, kuriais jam nebuvo suteikta galimybė, kaip buvusiam valstybės tarnautojui, atlikti bausmę atskirame sektoriuje, teigia patyręs neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė neigiamais iÅ¡gyvenimais, nerimu, pastovia įtampa, siekiant užtikrinti sau palankias sÄ lygas sektoriuje tarp kitų nuteistųjų turėjo juos vaiÅ¡inti kava, arbata, tabaku bei maisto produktais.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas nepagrįstas ir praÅ¡o skundÄ atmesti (b. l. 17–19). PaaiÅ¡kina, kad įstaiga vadovaujasi įstaigoje galiojančiu suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos apraÅ¡u, užkardant konfliktines situacijas tarp suimtųjų (nuteistųjų) bei ypatingų įvykių priežasčių atsiradimo Ä®staigoje bei siekiant aprÅ«pinti kiekvienÄ atvykusį asmenį miegamÄ ja vieta, tuo pačiu mažinant suimtųjų (nuteistųjų) autoagresijos atvejus, tiek suimtuosius, tiek nuteistuosius į gyvenamÄ sias kameras paskirsto tik griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVÄ®) 10 straipnsio ir Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 70 straipsnio nuostatomis.

Pareiškėjui 2018 m. liepos 23 d. atvykus į Lukiškių TI-K, jis buvo kalinamas kameroje griežtai vadovaujantis aukščiau paminėtų įstatymų reikalavimų. Nurodo, jog SVĮ 10 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, anksčiau neatlikę laisvės atėmimo bausmės – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų.

Gavus pareiÅ¡kėjo 2018 m. lapkričio 26 d. praÅ¡ymÄ iÅ¡aiÅ¡kinti, ar LukiÅ¡kių TI-K turi teisę laikyti jį kartu su kitais suimtaisiais, kurie nėra valstybės tarnautojai, teigia, kad buvo paaiÅ¡kinta, jog jis ankščiau jau atliko laisvės atėmimo bausmę, todėl Å¡i nuostata jam nėra taikoma. Nurodo, kad tam tikras suimtųjų ir/arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, lėmusiu patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . Teigia, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituojant tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus, nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos, nurodytas dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl atsakovės Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, kadangi laikotrapiu nuo 2018 m. liepos 23 d. iki 2019 m. sausio 8 d.

Lukiškių TI-K jam kalint kamerose Nr. 155, 152, 157, 150 nebuvo užtikrintas izoliuotas laikymas nuo kitų suimtųjų, kadangi, kaip teigia pareiškėjas, jis buvo valstybės tarnautojas. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas Kalėjimų departamentui pateikė 2018 m. lapkričio 26 d. Nr. 2G-4083, 2019 m. sausio 14 d. Nr. 29-228 (b.1.6-7) prašymus pateikti raštiškus išaiškinimus, dėl kokių priežasčių jis buvo kalinamas su suimtaisiais, kurie nėra valstybės tarnautojai, nors Vilniaus PN atlikdamas bausmę nuo 2013 m. lapkričio 8 d. buvo laikomas atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų (b. 1. 8).

Å iuos praÅ¡ymus Kalėjimų departamentas persiuntė LukiÅ¡kių TI-K (b. l. 23, 28). LukiÅ¡kių TI-K, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , 2018 m. gruodžio 6 d. raÅ¡tu Nr. 96-4437 pateikė atsakymÄ , kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K laikomas vadovaujantis SVÄ® įstatymo 10 straipsnio reikalavimais (b. 1. 26). LukiÅ¡kių TI-K, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , 2019 m. sausio 25 d. raÅ¡te Nr. 96-291 nurodė, kad vadovaujantis SVÄ® 10 straipsnio 1 dalies 5 punktu, suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, anksčiau neatlikę laisvės atėmimo bausmės, laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų, ir todėl Å¡i nuostata pareiÅ¡kėjui netaikoma (b.l. 22).

PareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriui pateikė 2019 m. kovo 14 d.praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti pažymÄ , jog atvykus į Å iaulių tardymo izoliatorių, 2019 m. sausio 8 d. kamerose Nr. 106 ir Nr. 8 buvo laikomas kartu su buvusiais pareigÅ«nais. Å iaulių tardymo izoliatorius 2019 m. kovo 25 d. pateikė atsakymÄ Nr. 17/01-534, kuriame nurodė, kad pareiÅ¡kėjo asmens byloje yra duomenys, patvirtinantys tai, kad pareiÅ¡kėjas bausmę atliko Viniaus PN sektoriuje, buvusiame Sniego g. (b. l. 9). Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neturtinė žala suprantama plačiai – tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. PareiÅ¡kėjo suėmimo vykdymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu suėmimo vykdymo režimÄ , t. y. asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygų ir elgesio taisyklių visumÄ , nustatė Suėmimo vykdymo įstatymas. SVÄ® 9 straipsnio 2 dalis nustato, kad pagrindiniai suėmimo vykdymo režimo reikalavimai yra Å¡ie:

1) asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, apsauga ir izoliavimas;

2) nuolatinė asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūra;

3) asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, laikymas atskirai šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, izoliavimas užtikrinamas laikant juos rakinamose kamerose. Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais (toliau – valstybės tarnautojai), anksčiau neatlikę laisvės atėmimo bausmės, – atlieka laisvės atėmimo bausmę atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2013 m. sausio 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A492-2917/2012 yra pažymėjęs, kad vienas iÅ¡ atskiro suimtųjų bei nuteistųjų laikymo tikslų – apsaugoti atitinkamÄ asmenų grupę nuo kitų (privačių) asmenų, kurių veiksmais gali bÅ«ti kėsinamasi į reikÅ¡mingiausias asmens vertybes – gyvybę bei sveikatÄ dėl Å¡ių asmenų priklausymo atitinkamai asmenų grupei (nagrinėjamu atveju – valstybės tarnautojams).

SVÄ® 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, jog suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų, yra imperatyvi. Už nurodyto suėmimo / kalinimo vykdymo režimo laikymÄ si yra atsakinga atitinkama valstybės institucija, taigi ji turi pozityviÄ pareigÄ imtis aktyvių veiksmų, kad bÅ«tų nustatyta, ar suimtas / kalinamas asmuo nepriklauso tokiai asmenų grupei, kuri įkalinimo įstaigoje turi bÅ«ti laikoma atskirai ir tokius asmenis laikyti / kalinti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K jis buvo laikomas pažeidžiant reikalavimÄ laikyti jį atskirai nuo kitų suimtųjų, dėl to, kaip buvęs valstybės tarnautojas, jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, įtampÄ , grėsmę sveikatai ir saugumui. SVÄ® 10 straipsnyje, reglamentuojančiame suimtųjų ir nuteistųjų laikymÄ atskirai, 5 dalyje nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, anksčiau neatlikę laisvės atėmimo bausmės, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų.

Nagrinėjamu atveju byloje iÅ¡ pateiktų duomenų, matyti, kad prieÅ¡ kalinimÄ ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjas Vilniaus PN atliko laisvės atėmimo bausmę (b. l. 47–54). Taigi, SVÄ® 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui galėjo kilti pavojus ar grėsmė dėl to, jog jis buvo valstybės pareigÅ«nas. PrieÅ¡ingai, Vilniaus PN 2019 m. rugsėjo mėnesio tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«nant įstaigoje, nebuvo jokių duomenų dėl grėsmės suimtojo gyvybei ar sveikatai ir patikrinus suimtųjų, nuteistųjų traumų apskaitos žurnalÄ , kÅ«no sužalojimų užfiksuota nebuvo (b.1. 30).

Byloje taip pat nėra įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu su skundais bÅ«tų kreipęsis į įkalinimo įstaigos administracijÄ , kuriai bÅ«tų nurodęs, kad jam kyla grėsmė dėl to, jog yra kalinamas su asmenimis, kurie nėra buvę valstybės tarnautojai, ir dėl ko bÅ«tų teikęs praÅ¡ymus dėl perkėlimo į kitÄ kamerÄ . Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas kalinimo LukiÅ¡kių TI-K metu Kalėjimų departamentui pateikė 2018 m. lapkričio 26 d. praÅ¡ymÄ iÅ¡aiÅ¡kinti, kodėl pareiÅ¡kėjas yra kalinamas jo neizoliuojant nuo kalinių, kurie nėra buvę valstybės tarnautojai (b. l. 27).

Tačiau Å¡iame praÅ¡yme, kuris buvo persiųstas LukiÅ¡kių TI-K, pareiÅ¡kėjas nenurodė, kad jo gyvybei ar sveikatai dėl jo priklausymo atitinkamai asmenų grupei (nagrinėjamu atveju – valstybės tarnautojams) ir neprašė bÅ«ti perkeltas į kamerÄ , kurioje kalinami buvę valstybės tarnautojai. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų suskirstymas yra svarbus ne tik siekiant užkirsti keliÄ neigiamai įtakai, kuriÄ tam tikri kalinami asmenys gali turėti kitiems nuteistiesiems, bet ir įgyvendinant BVK 70 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytÄ nuteistųjų atskyrimo tikslÄ â€“ padėti užtikrinti nuteistųjų priežiÅ«rÄ ir jų saugumÄ .

Teismas pažymi, kad vienas iÅ¡ atskiro suimtųjų bei nuteistųjų laikymo tikslų yra apsaugoti atitinkamÄ asmenų grupę nuo kitų asmenų, kurių veiksmais gali bÅ«ti kėsinamasi į reikÅ¡mingiausias asmens vertybes – gyvybę bei sveikatÄ , dėl Å¡ių asmenų priklausymo atitinkamai asmenų grupei. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje Nr. A438-336/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju tokio pobÅ«džio aplinkybių teismas nenustatė. PareiÅ¡kėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad buvo laikomas su asmenimis, su kuriais nepageidavo bÅ«ti laikomas, tačiau nenurodė Å¡ių asmenų, taip pat nepateikė iÅ¡samių paaiÅ¡kinimų dėl pavojaus, kilusio bÅ«tent dėl Å¡ių asmenų tam tikrų veiksmų. Å iuo atveju teismas nenustatė LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjui nesuteikiant galimybės kaip buvusiam valstybės tarnautojui atlikti bausmę atskirame sektoriuje, o nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų žalai kilti, kitos sÄ lygos nenustatinėjamos, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 132 -133 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo O. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Violeta Balčytienė