Legislator Case Law & Legislation
ee8114e9-7fa3-4c5c-9ed6-c8a9a6aa8b8e AI generated

ee8114e9-7fa3-4c5c-9ed6-c8a9a6aa8b8e · Panevėžio apygardos teismas

Case Number ee8114e9-7fa3-4c5c-9ed6-c8a9a6aa8b8e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-10-768/2021 Proceso Nr. 1-01-1-01014-2020-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 30 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Švitinienės ir Dainos Vaidachavičienės, sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Matulionienei, nuteistajam A.

Legislator headnote

AI generated

ee8114e9-7fa3-4c5c-9ed6-c8a9a6aa8b8e · Panevėžio apygardos teismas: IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo A. B. gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teismo padarytomis iÅ¡vadomis dėl bÅ«tinosios ginties nebuvimo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, analizuos bÅ«tent Å¡iuos klausimus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-10-768/2021 Proceso Nr. 1-01-1-01014-2020-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 30 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Švitinienės ir Dainos Vaidachavičienės, sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Matulionienei, nuteistajam A.

B., jo gynėjui advokatui Daliui Gintautui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. B. gynėjo advokato Daliaus Gintauto apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį 14 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis LR BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktais, jam paskirti įpareigojimai: dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įsipareigojimÄ Ä¯vykdyti per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei paskirtas įpareigojimas atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ - per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti D.

S. 170 eurų turtinę žalÄ . IÅ¡ nuteistojo A. B. buvo priteista D. S. 170 Eur turtinei ir 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija nustatė: I. Bylos esmė 1. A. B. 2020 m. sausio 6 d., apie 10.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iÅ¡ asmeninių paskatų, du kartus medine lazda smogė D. S. į kairę rankÄ ir pargriovė ant grindų, gulinčiam ne mažiau kaip 10 kartų sudavė medine lazda ir ne mažiau kaip 5 kartus įspyrė į įvairias kÅ«no vietas - galvÄ , veidÄ , rankas, kojas, padarydamas odos nubrozdinimus kaktos deÅ¡inėje, poodines kraujosruvas deÅ¡iniame dilbyje, deÅ¡iniame nykÅ¡tyje, deÅ¡iniame pakinklyje, muÅ¡tines žaizdas kairės plaÅ¡takos V-ame pirÅ¡te, kairio alkÅ«nkaulio apatinio trečdalio lūžį, kairio rieÅ¡o laivakaulio lūžį, kairės plaÅ¡takos V-to pirÅ¡to pamatinio pirÅ¡takaulio pagrindo lūžį, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Kaip galima suprasti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, nuteistojo gynėjas praÅ¡o pagal BK 28 straipsnį, t. y., esant bÅ«tinosios ginties situacijai baudžiamÄ jÄ bylÄ nuteistojo A. B. atžvilgiu nutraukti. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. teismas tinkamai neiÅ¡analizavo ir objektyviai neįvertino visų bylos faktinių aplinkybių ir esamų prieÅ¡taravimų visumos, pažeidė BPK 20 straipsnyje nurodytas taisykles, todėl priėmė nepagrįstÄ nuosprendį; 2.2. teismas nevertino paties nukentėjusiojo D.

S. elgesio - teismui pasirodė normalu, jog D. S. staiga įsibrovė į svetimus namus rankoje neÅ¡inas peiliu ir akivaizdžiai kliedėdamas logikos neturinčius dalykus. Nebuvo vertinta ir nukentėjusiojo psichinė sveikata, jo charakteristika, t. y., jog jis ne vienÄ kartÄ teistas už nusikaltimus, kuomet padaroma žala asmens sveikatai. Teismas visiÅ¡kai nevertino fakto, kad nukentėjusysis jau yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę už tai, kad peiliu mirtinai sužalojo savo brolį, taip pat fakto, kad tame pačiame teisme nagrinėjama byla, kurioje jis kaltinamas peiliu sužalojęs savo sugyventinę; 2.3. teismas neįvertino ir to, jog nuteistajam gavus skambutį iÅ¡ draugės ir įbėgus į namus, kuriuose rado nukentėjusįjį ir peilį ant stalo, nuteistasis veikiamas adrenalino ir baimės siekė apginti savo artimuosius bei savo namus, kadangi žinojo, jog D.

S. yra neprognozuojamas. Kadangi nukentėjusiojo rankoje buvo susuktas skuduras, nuteistasis neturėjo laiko ar galimybės tirti aplinkÄ , o privalėjo veikti greitai, nes galėjo tapti eiline D. S. smurto auka. Nuteistasis ignoravo nukentėjusiojo ankstesnį elgesį – tai, kad jis ne kartÄ neblaivus bandęs užeiti į namus arba slankiojo aplinkui, tačiau kai nuteistasis sulaukė skambučio iÅ¡ savo iÅ¡sigandusios draugės, jam trÅ«ko kantrybė, todėl grįžo piktas ir susinervinęs, stengėsi visais įmanomais bÅ«dais apginti savo namus ir artimus žmones.

Nors ir buvo panaudota gynyba ir fizinė jėga, toks nuteistojo elgesys atitinka protingumo ir proporcingumo kriterijus.

3. Atsiliepime į nuteistojo gynėjo advokato skundÄ , prokuroras A. Miečius nurodo, jog teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir pagrįstai konstatavo, jog A. B. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad nukentėjusiojo veiksmai galėtų bÅ«ti laikomi akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi į nuteistojo gyvybę ar sveikatÄ , taip pat nėra jokių duomenų, jog nuteistasis bÅ«tų nukentėjęs nuo D. S. ar kreipęsis dėl tokių sužalojimų. Peilis, kurį atsinešė nukentėjusysis, rastas visai kitame kambaryje nei įvyko konfliktas. Nors dėl ilgalaikio alkoholio vartojimo nukentėjusysis neadekvačiai įvertino situacijÄ , tačiau jis buvo neagresyvus ir nieko nepuolė.

4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.

5. Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo A. B. gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teismo padarytomis išvadomis dėl būtinosios ginties nebuvimo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, analizuos būtent šiuos klausimus.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančiÄ medžiagÄ , skundžiamo nuosprendžio motyvus sprendžia, kad apelianto argumentai dėl pažeisto BPK 20 straipsnio ir dėl to netinkamo įrodymų vertinimo yra nepagrįsti, kadangi jie prieÅ¡tarauja tiek byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumai, tiek BK taikymo taisyklėms, suformuluotoms panaÅ¡iose baudžiamosiose bylose. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, visi duomenys, kuriais teismas grindė savo iÅ¡vadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais bÅ«dais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus, nė vienam neteikdamas iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį rėmėsi ne tik nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, bet ir liudytojų – L. B., R. K., J. B. parodymais, specialisto iÅ¡vada bei kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ kiekvieno įrodymų Å¡altinio gautÄ informacijÄ Ä¯vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, savo iÅ¡vadas pagrindė ne atskirais įrodymais, o jų visumos vertinimu.

Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia A. B. kaltę, nepažeidė in dubio pro reo, nekaltumo prezumpcijos reikalavimų.

8. BK 28 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog asmuo neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kėsinimosi pradžia laikytina riba, kai žala atitinkamiems interesams jau yra daroma (pradėta naudoti fizinė jėga, smurtas ir kt.) arba kai žala faktiÅ¡kai dar nepadaryta, tačiau iÅ¡ susiklosčiusios situacijos matyti aiÅ¡ki reali žalos grėsmė (ginklo iÅ¡sitraukimas, peilio atlenkimas, besiginančiojo apsupimas kitų asmenų ir kt.).

BÅ«tinoji gintis galima tik nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi, kuriuo padaroma žala besikėsinančiam asmeniui ir nėra peržengiamos bÅ«tinosios ginties ribos, todėl tik tie veiksmai, kurie atitinka visas Å¡ias sÄ lygas, laikomi bÅ«tinÄ ja gintimi (pavyzdžiui, LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31-788/2015, 2K-220-895/2017, 2K-9-719/2018, 2K-221-511/2018). Taigi vertinant, ar apeliantas veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, bÅ«tina nustatyti, ar nukentėjusiojo veiksmai laikytini pavojingu kėsinimusi ir, ar toks kėsinimasis buvo pradėtas.

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde įvardijami duomenys, kurie neva rodo, kad apeliantas gynėsi nuo nukentėjusiojo D. S. keliamos grėsmės jam, jo šeimai ir turtui, yra deklaratyvūs, interpretuojami išimtinai jo naudai bei prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Byloje nėra ginčo, jog nukentėjusysis D. S. kaltinime nurodytu metu iš tiesų pas liudytojas R. K. ir L. B. į namus atbėgo su peiliu rankoje prašydamas jį apginti nuo įsivaizduojamų užpuolikų. Liudytojoms išbėgus iš namų, nukentėjusysis D.

S. padėjo peilį kitame kambaryje, kur jis ir buvo rastas atlikus įvykio vietos apžiÅ«rÄ . Nukentėjusysis parodė, jog liko stovėti prie lango (t., b. l. 16-17; 142-144). Kaip matyti iÅ¡ tolimesnės įvykių sekos, nuteistasis A. B. gavęs iÅ¡ liudytojos L. B. informacijÄ apie šį įvykį, pats iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus ir atvykęs netoli namų, pamatė atbėgančiÄ liudytojÄ L. B., kuri įsėdo į jo automobilį ir jie kartu važiavo link namų (2 t., b. l. 43, 59).

Tai reiÅ¡kia, jog nuteistasis suvokė, kad L. B. joks pavojus nebegresia, be to, akivaizdu, jog nuteistasis taip pat turėjo pakankamai laiko, kol važiavo automobiliu iÅ¡siaiÅ¡kinti, kur yra ir liudytoja R. K., kadangi ji iÅ¡ namų iÅ¡bėgusi pirmoji ir liepusi L. B. kviesti policijos pareigÅ«nus bei nuteistÄ jį A. B., kÄ Å¡i liudytoja ir padariusi (2 t., b. l. 42). Tačiau tolimesni nuteistojo veiksmai rodo, jog jis net nemėgino pasirinkti kitokį elgesį, nors turėjo realiÄ galimybę ir laiko suvokti, kad nukentėjusysis nekelia pavojaus nei jam, nei jo Å¡eimai, nei jo turtui.

Nors nuteistasis A. B. teigia, jog nukentėjusįjį savo namuose rado laikantį medinę lazdÄ rankoje, vėliau skuduru apvyniota ranka, todėl turėjo veikti greitai, tačiau Å¡ie nuteistojo parodymai paneigti liudytojų pareigÅ«nų E. J. ir S. P. parodymais, kurie analogiÅ¡kai ir nuosekliai parodė, jog nuteistasis A. B. įvykio vietoje jiems teigė, jog įėjęs į namus rado nukentėjusįjį sėdintį, kad rankose jis nieko neturėjo. Tai reiÅ¡kia, jog joks realus pavojus nuteistojo turimam turtui taip pat negrėsė, tačiau, kaip parodė pats nuteistasis policijos pareigÅ«nams - jis buvo įpykęs, todėl ir sumušė nukentėjusįjį (1 t., b. l. 54, 72; 2 t., b. l. 41-42).

Pagrindo abejoti Å¡ių liudytojų parodymais teisėjų kolegija neturi. Jog nukentėjusiojo elgesys nebuvo agresyvus iÅ¡ esmės patvirtino ir liudytoja R. K., kuri parodė, jog jis buvo sutrikęs, kalbėjo apie nebÅ«tus dalykus, jog jį kažkas vejasi, jam grasina, tačiau jis nieko nedarė (2 t., b. l. 42). Apeliacinio skundo argumentas, jog peilis nukentėjusiajam galėjo bÅ«ti pasiektas žengus vienÄ Å¾ingsnį, nekeičia teismo padarytos iÅ¡vados, jog realus pavojus nuteistojo gyvybei ir turtui negrėsė, kadangi kaip patvirtino pats nuteistasis, nukentėjusysis peilio rankoje neturėjo ir jo nenaudojo.

Visuma byloje esančių duomenų patvirtina, jog nuteistasis A. B. veikė ypač agresyviai ir pavojingai - nukentėjusiajam D. S. buvo suduota ne mažiau kaip 10 smÅ«gių medine lazda ir įspirta ne mažiau kaip 5 kartus. Apelianto nukentėjusiajam suduotų smÅ«gių stiprumÄ patvirtina teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ nukentėjusiajam nustatyti daugybiniai sužalojimai, iÅ¡ kurių kairio alkÅ«nkaulio apatinio trečdalio lūžis, kairio rieÅ¡o laivakaulio lūžis, kairės plaÅ¡takos V-to pirÅ¡to pamatinio pirÅ¡takaulio pagrindo lūžis, vertintini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (t., b. l. 40, 48).

Å ios aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad apeliantas smurtinius veiksmus atliko ne siekdamas atremti nukentėjusiojo pavojingus veiksmus, o paveiktas pykčio dėl jam ir jo Å¡eimai nemalonių nukentėjusiojo veiksmų ir jo neadekvačios bÅ«senos. Kaip matyti, pats nuteistasis patvirtino, jog nukentėjusįjį matė kaip kliÅ«tį, nieko negalvojo, veikė adrenalinas, instinktai (2 t., b. l. 60). Be kita ko, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog D. S. nuteistojo atžvilgiu vartojo smurtÄ ar kitaip provokavo A.

B.: atsižvelgiant į nuteistojo nurodomas aplinkybes, t. y., jog nukentėjusysis smÅ«giavo jam lazda ne vienÄ kartÄ , jog grumiantis jis trenkėsi į staktÄ , A. B. akivaizdžiai turėjo likti smurtinės žymės, tačiau kaip jau minėta anksčiau, tokių duomenų byloje nėra. Be to, liudytojai pareigÅ«nai J. B. bei E. J. taip pat patvirtino, jog nuteistasis įvykio vietoje nesiskundė, kad jį mušė nukentėjusysis D. S., jokių sužalojimų ant jo taip pat nematė (1 t., 54, 72; 2 t., b. l. 42).

Nėra pagrindo netikėti ir nukentėjusiojo D. S. parodymais, kuris įvykio metu buvo blaivas, nors ir sutrikusios psichikos dėl staiga nutraukto alkoholio vartojimo. D. S. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s, nekito, be to, juos patvirtina jau minėta teismo medicinos iÅ¡vada ir kiti aptarti bylos duomenys, kurie rodo, kad D. S. buvo tiesiog sumuÅ¡tas net jo nepamėginus papraÅ¡yti palikti nuteistojo namų. Taigi remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad A. B. elgesys niekaip neatitinka gynybinių veiksmų pobÅ«džio ir negali bÅ«ti laikomas bÅ«tinÄ ja gintimi bei sudaryti pagrindo jo atžvilgiu netaikyti baudžiamosios atsakomybės.

10. Be kita ko, teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, jog nukentėjusysis yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę už tai, kad peiliu mirtinai sužalojo savo brolį, taip pat fakto, kad tame pačiame teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas peiliu sužalojęs savo sugyventinę, taip pat, jog Å¡iuo metu atlikinėja bausmę – Å¡ios nukentėjusįjį charakterizuojančios aplinkybės nagrinėjamu atveju nekeičia pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų dėl bÅ«tinosios ginties nebuvimo taip pat nepatvirtina nuteistojo A. B. teisės vartoti fizinį smurtÄ nukentėjusiojo D. S. atžvilgiu nežiÅ«rint į tai, kad D. S. buvo A. B. namuose, tačiau realios grėsmės nekėlė. Ä®sivaizduojama, vien tik asmens sÄ monėje regima grėsmė, nėra ir negali bÅ«ti teisėtas pagrindas atlikti smurtinio pobÅ«džio veiksmus prieÅ¡ kitÄ asmenį.

11. Ä®vertinus aptartÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo A. B. gynėjo advokato Daliaus Gintauto skundÄ atmesti. Teisėjai Donatas Jatužis Danutė Å vitinienė Daina Vaidachavičienė