2019-10-02 Nr. AB-18554-3-61-3-04082-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4793-624/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04082-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.1.; 16.2.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovui Trakų rajono savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuotieji asmenys – Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Trakų autobusai“ ir UAB „Trastas“) dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas ištirti, ar Trakų rajono savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 4 d. sprendimas Nr. S1-232 „Dėl Trakų miesto bendrojo plano sprendinių koregavimo tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) neprieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 daliai, 22 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 1, 2 ir 3 dalims, 19 straipsnio 6 dalies 2 punktui, 21 straipsnio 1 daliai, 22 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 1 daliai, 13 straipsnio 4 daliai, 23 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1096 patvirtintų Kultūrinių draustinių nuostatų 20.1, 20.2 papunkčiams, 21 punktui ir, nustačius, jog šis norminis administracinis teisės aktas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, pripažinti jį negaliojančiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje 2017 m. kovo 28 d. gautas Trakų istorinio nacionalinio parko (toliau – ir TINP) direkcijos 2017 m. kovo 24 d. raštas Nr. S-(2.1.)-93, prašant kreiptis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo. Rašte nurodoma, kad žemės sklypas, esantis Vytauto g. 88, Trakuose, patenkantis į Trakų senamiesčio, unikalus kodas 17114, bei Trakų senojo miesto vietos, unikalus kodas 27125, teritorijas, Trakų urbanistinį draustinį, o žemės sklypo, esančio Vytauto g. 90, Trakuose, dalis patenka į dalį šių nekilnojamųjų kultūros objektų teritorijų.

Nurodė, kad šiuo metu minėtuose sklypuose planuojama ūkinė veikla – naujų statinių statyba, kuri, kaip teigia pareiškėjas, prieštarauja Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemai. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“ buvo patvirtinta Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema (toliau – ir TINP planavimo schema) pagal kurios nuostatas Trakų istorinis nacionalinis parkas įsteigtas vertingam kultūriniu bei gamtiniu požiūriu Trakų ežeryno kraštovaizdžio kompleksui su Trakų pilimi, etnokultūriniu paveldu išsaugoti, tvarkyti bei naudoti.

Nurodė, kad Trakų rajono savivaldybės taryba 2016 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. S1-232 „Dėl Trakų miesto bendrojo plano sprendinių koregavimo tvirtinimo“ patvirtino Trakų miesto bendrojo plano sprendinių koregavimą teritorijoje, priskirtoje inžinerinės infrastruktūros objektų funkcinei zonai, nustatant papildomą žemės naudojimo būdą – komercinės paskirties objektų teritorijos – bei numatant papildomus būdus – konversiją ir naują plėtrą – pagal pridedamą Trakų miesto bendrojo plano koregavimo aiškinamąjį raštą (toliau – ir Aiškinamasis raštas) ir brėžinius.

Pažymėjo, kad Aiškinamojo rašto bendrojoje dalyje nurodyti Trakų miesto bendrojo plano koregavimo tikslai ir uždaviniai: koreguoti Trakų miesto bendrojo plano, patvirtinto Trakų rajono tarybos 2012 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. S1-46, sprendinius, nustatant teritorijai, į kurią patenka žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-2183-0333, kadastro Nr. 7977/0002:482, esantis Vytauto g. 90, Trakų m., Trakų r. sav., papildomą žemės naudojimo būdą – komercinės paskirties objektų teritorijos. Teigia, kad koreguojama teritorija ribojasi su Trakų senamiesčiu.

Mano, kad koreguojamos teritorijos užstatymo intensyvumas, užstatymo tankis bei pastatų aukštis ir aukštingumas nustatomi projektiniais pasiūlymais ir turi neprieštarauti TINP specialiojo plano (planavimo schemos), o parengus naują TNIP specialųjį planą – naujo specialiojo plano sprendiniams. Nurodė, kad Trakų miesto bendrojo plano koregavimo sprendiniuose, pagrindiniame (reglamentų) brėžinyje nurodyta, kad koreguojama teritorija yra kitos paskirties: inžinerinės infrastruktūros teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos.

3. Pareiškėjas teigė, kad jokie su Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijos administravimu, tame tarpe, su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintą TINP planavimo schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti šios schemos sprendiniams. Kultūros ministro 2003 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. ĮV-436 patvirtinto Trakų istorinio nacionalinio parko individualiame apsaugos reglamento (toliau – ir Reglamentas) 5 punkte numatyta, kad istoriškai susiformavęs kultūrinis kraštovaizdis – žmogaus veiklos sukurtas ir jo sambūvį su aplinka atspindintis kraštovaizdis, susiformavęs iki dabar. Trakų miesto bendrojo plano koregavimu numatant teritorijos plėtros būdus – konversiją ir naują plėtrą – buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, neatsižvelgta į iki šiol atliktus Trakų senamiesčio mokslinius tyrimus. Mano, kad Trakų miesto bendrojo plano koregavimo sprendiniai prieštaravo galiojantiems aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams – Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajam planui, Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemai, Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimui, kuriuose akcentuojamas kultūros paveldo, kraštovaizdžio išsaugojimas, tradicinio Trakų miesto užstatymo atstatymas, ribojama arba draudžiama naujų pastatų, statinių bei įrenginių statyba. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai koreguojami, kai atliekami kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių esmės nekeičiantys pakeitimai, kitais šio įstatymo numatytais atvejais ar kai yra priimtas atitinkamas teismo sprendimas. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Trakų miesto bendrojo plano koregavimo sprendiniai susiję su saugoma vietove – Trakų senamiesčio urbanistiniu draustiniu – bei kultūros paveldo vietove – Trakų senamiesčiu, tai yra su visuomenės (viešuoju) interesu, todėl Trakų miesto bendrojo plano sprendiniai turėjo būti ne koreguojami, o keičiami.

4. Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepimuose į pareiškėjo pareiškimą prašė pareiškimą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas pareiškėjo pareiškime cituojami norminiai teisės aktai bei deklaratyviai, formaliai nurodoma, jog ginčijami sprendimai priimti pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas. Pareiškėjas tokių deklaratyvių išvadų pateiktame pareiškime jokiais išsamiais paaiškinimais ar argumentais nepagrindžia, nenurodo, kokie konkrečiai Trakų miesto bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas) ir teritorijos Vytauto gatvėje Trakų mieste (U18) detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) koreguoti sprendiniai, t. y. kokie pakeisti arba naujai įtvirtinti Bendrojo plano ir Detaliojo plano sprendiniai, palyginus su sprendiniais, galiojusiais iki Trakų rajono savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. S1-232 priėmimo, prieštarauja teisės aktų nuostatoms. Pareiškėjo dėstoma deklaratyvi nuomonė dėl ginčijamo akto neteisėtumo prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Bendrojo plano ir Detaliojo plano koreguoti sprendiniai nėra susiję su Trakų senamiesčio (kodas 17144) ribų keitimu, visi koreguoti (pakeisti ar nauji) teritorijos planavimo sprendiniai taikomi tik tai žemės sklypo Vytauto g. 90, Trakuose, daliai, kuri nėra priskirta Trakų senamiesčio teritorijai. Atlikus Bendrojo plano sprendinių koregavimą, Bendrojo plano sprendiniai, susiję su teritorijos (žemės sklypo Vytauto g. 90, Trakuose) užstatymo reglamentais, liko nepakitę – užstatymo intensyvumas ir maksimalus aukštingumas žemės sklype Vytauto g. 90, Trakuose nustatyti „pagal poreikį“, t. y. visiškai analogiškai, kaip šie užstatymo sprendiniai buvo nurodyti Bendrojo plano sprendiniuose iki koregavimo. Pažymėjo, kad Bendrojo plano ir teritorijos Vytauto gatvėje Trakų mieste (U18) detaliojo plano koreguoti sprendiniai nėra susiję su Trakų senamiesčio ribų keitimu.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepimuose į pareiškėjo pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. Paaiškino, kad Departamento pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba (toliau – ir Departamento Taryba) 2016 m. vasario 9 d. aktu Nr. KPD-RM-627/1 (toliau – ir Aktas Nr. KPD-RM-627/1) patikslino ir konkretizavo Trakų senamiesčio vertingąsias savybes, kurios turi būti saugomos (vietovės plano struktūros tipas, tinklas, istorinių sklypų ribos, keliai, gatvės, aikštės, įvažiavimai, pravažiavimai, takai, jų tipai, trasos, dangos, reikšmingo buvusio užstatymo ar jo dalių (atskirų statinių) vietos, vietovės plano struktūros gamtiniai elementai, tūrinės erdvinės struktūros sandara, užstatymo tipai, atviros erdvės, panoramos, siluetai, perspektyvos, išklotinės, dominantės, užstatymo bruožai, kultūrinio kraštovaizdžio vertingosios savybės ir kt.), taip pat apibrėžė Trakų senamiesčio ribas. Aktas Nr. KPD-RM-627/1 yra galiojantis, todėl jo pagrindu užfiksuoti duomenys laikomi teisingais, kol nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Mano, kad sklypas, esantis adresu: Vytauto g. 90, Trakai (unikalus numeris 4400-2183-0333, kadastro numeris 7977/0002:482) (toliau – ir Sklypas), nepatenka į kultūros paveldo vietovę – Trakų senamiestį, todėl nėra pagrindo teigti, kad Sprendimas prieštarauja pareiškėjo pareiškime nurodytiems teisės aktams. Pažymėjo, kad pareiškėjas pareiškime remiasi negaliojančiais teisės aktais.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Trastas“ atsiliepimuose į pareiškėjo pareiškimą prašė atmesti prašymą kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog Bendrojo plano koregavimo procedūra pasirinkta ir atlikta nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Pažymėjo, kad pagal teritorijos Vytauto gatvėje Trakų mieste (U-18) detaliojo plano koregavimo sprendinius, kurie patvirtinti Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. P2-1320, tik 0,054 ha daliai žemės sklypo Vytauto g. 90, Trakuose nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga Nekilnojamojo kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos (XIX.), nes ši sklypo dalis patenka į Trakų senojo miesto vietos (u.k. 27125) teritoriją.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija atsiliepimuose į pareiškėjo pareiškimą prašė pareiškėjo pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad Trakų rajono savivaldybė, vadovaudamasi TINP planavimo schema, 2012 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. S1-46 patvirtinto Trakų miesto bendrąjį planą, kurio sprendiniai nustato, jog Trakų miesto bendrojo plano sprendiniuose visų numatytų funkcinių zonų teritorijų, patenkančių į Trakų istorinio nacionalinio parko ribas, tvarkymas ir plėtra realizuojami vadovaujantis Trakų istorinio nacionalinio parko specialiuoju planu, o parengus naują Trakų istorinio nacionalinio parko specialųjį planą – naujojo specialiojo plano sprendiniais. Teigia, kad šiuo Bendrojo plano sprendiniu TINP planavimo schemos ribose užtikrinta TINP planavimo schemos sprendinių viršenybė Bendrojo plano sprendinių atžvilgiu. Teigia, kad koreguoti Bendrojo plano sprendiniai, numatantys konversiją bei naują plėtrą, neatitinka TINP planavimo schemos sprendinių, pagal kuriuos bylai aktualios teritorijos tikslas yra visiškai priešingas – išsaugoti, atkurti bei eksponuoti istoriškai susiklosčiusios Trakų miesto planinės erdvinės struktūros, jos ryšio su gamtine aplinka, užstatymo elementų ir formų visumą, t. y. TINP planavimo schemos sprendiniai tai teritorijai nenumato nei konversijos, nei naujos plėtros.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 13 d. sprendimu pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą tenkino ir pripažino, kad Trakų rajono savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 4 d. sprendimas Nr. S1-232 „Dėl Trakų miesto bendrojo plano sprendinių koregavimo tvirtinimo“ prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 daliai ir 22 straipsnio 1 daliai; nustatė, kad pripažintas neteisėtu Trakų rajono savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 4 d. sprendimas Nr. S1-232 „Dėl Trakų miesto bendrojo plano sprendinių koregavimo tvirtinimo“ negali būti taikomas nuo įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo paskelbimo Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų registre dienos.

10. Teismas nustatė, kad Trakų miesto savivaldybės taryba 2012 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. S1-46 patvirtino Trakų miesto bendrąjį planą. Trakų rajono savivaldybės taryba 2015 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. SI-160 patvirtino Trakų senamiesčio kraštovaizdžio tvarkymo specialųjį planą bei pripažino, kad šis planas yra neatskiriamoji Trakų miesto bendrojo plano dalis. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. P2-431 leido koreguoti iniciavimo pagrindu Trakų miesto bendrojo plano ir Teritorijos Vytauto gatvėje Trakų mieste (U-18) detaliojo plano sprendinius, nustatant teritorijai, į kurią patenka žemės sklypas, esantis Vytauto g. 90, Trakuose, papildomą žemės naudojimo būdą – komercinės paskirties teritorijos. Trakų rajono savivaldybės administracija ir UAB „Trastas“ 2016-04-29 pasirašė teritorijų planavimo proceso iniciavimo sutartį Nr. T12-25, kuria teritorijų planavimo koregavimo organizatorius UAB „Trastas“ numato įgyvendinti projektą, kurio metu būtų rekonstruojamas pastatas – auto stotis, įrengiant 2 000 kv. m ploto prekybos centrą ir apie 200 kv. m ploto auto stoties pastatą. Trakų rajono savivaldybės taryba 2016 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. S1-232 patvirtino Trakų miesto bendrojo plano sprendinių koregavimą, kuriuo teritorijai „ul*“ buvo nustatytas papildomas žemės naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, plėtros būdai – konversija ir nauja plėtra. Trakų miesto savivaldybės taryba 2005 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. S1-97 patvirtino Teritorijos Vytauto gatvėje Trakų mieste (U 18), detalųjį planą ir jo sprendinius. Detaliojo sprendiniais nustatyta, kad formuojamas 5881 kv. m ploto žemės sklypas, nustatoma pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – infrastruktūros teritorija, pobūdis – teritorija susisiekimo sistemą aptarnaujantiems objektams įrengti ir eksploatuoti, užstatymo tankis – 15 proc., laikytis Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ skyrių reikalavimų, tame tarpe – XIX – nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos, XXXIV – nacionaliniai ir regioniniai parkai.

11. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad teritorija „ul*“ priskirtina Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijai. Teismas konstatavo, kad pagal TINP planavimo schemos nuostatas ir brėžinius teritorija „ul*“ priskirtina pusiasaliui tarp Lukos (Bernardinų), Galvės ir Totoriškių ežerų, kurio didžioji teritorijos dalis priskirtina konservacinei zonai. Pagal TINP planavimo schemos nuostatas ir brėžinius bei TINP reglamento nuostatas teritorijos „ul*“ dalis priskirtina konservacinei zonai, kuriai taikomas ypatingas apsaugos režimas.

Minėta, kad teritorijos „ul*“ dalis patenka į Trakų senamiesčio (unikalus kodas 17114) teritoriją ir į Trakų senojo miesto vietos (unikalus kodas 27125) teritoriją. Šią aplinkybę patvirtina ir Trakų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. S1-155 patvirtinto Žemės sklypų ribų formavimo Trakų senamiestyje (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 17114) specialiojo plano (toliau – Žemės sklypų ribų formavimo specialusis planas) aiškinamajame rašte esantis brėžinys „Trakų senamiesčio tvarkymo zonos“, kuriame juoda punktyrine linija pažymėtos Trakų senamiesčio ribos.

Palyginus Bendrojo plano pagrindinį (reglamentų) brėžinį ir Žemės sklypų ribų formavimo specialiojo plano aiškinamajame rašte esantį brėžinį „Trakų senamiesčio tvarkymo zonos“, matyti, kad teritorijos „ul*“ dalis patenka į Trakų senamiesčio teritoriją, į kultūrinių rezervatų (rezervatų – muziejų) kraštovaizdžio tvarkymo zoną (pažymėta tamsiai ruda spalva). Žemės sklypų ribų formavimo specialiojo plano 2 dalyje „Esama padėtis“ nurodyta specialiojo plano teritorija – Trakų senamiesčio dalis – apie 11 ha, nekilnojamojo kultūros paveldo teritorija, kuriai nekilnojamojo kultūros vertybių registre suteiktas urbanistikos vertybės unikalus kodas U18 (17114);

šioje teritorijoje esantys statiniai statyti sovietmečio laikotarpiu; tai miesto dalis nuo miesto žiedo Vytauto gatvėje – daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalai, įvairios paskirties pastatai, neturintys senamiesčiui būdingų istorinių ir architektūrinių vertybių; saugomų ar atstatomų istorinių buvusio užstatymo sklypų ribų nėra; esamų sklypų ribos nekeičiamos. Trakų rajono savivaldybės taryba 2015-06-25 sprendimu Nr. S1-160 patvirtino Trakų senamiesčio kraštovaizdžio tvarkymo specialųjį planą (toliau ir – Kraštovaizdžio specialusis planas) (1 punktas) ir pripažino jį neatskiriama Trakų miesto bendrojo plano dalimi (2 punktas).

Kraštovaizdžio specialiojo plano 2.5.2 dalyje „Trakų senamiesčio zonavimas pagal morfotipus. Žemėnaudos pobūdis, funkcinis prioritetas bei naudojimo intensyvumas“ dėl pietinės Trakų senamiesčio dalies nurodyta, kad pietinė pusiasalio dalis yra nuo Maironio g. iki auto stoties, taip pat nurodyta, kad šioms teritorijoms bus siūlomi tvarkymo ir naudojimo režimai ir pastatų renovacijos kryptys, renovacijos priemonės leis iš dalies sumažinti neigiamą tipinių daugiabučių gyvenamųjų namų įtaką istoriškai susiklosčiusiam miesto įvaizdžiui, kartu atskirose vietose siūloma rekonstruoti, pažeminti arba pagal galimybes net nugriauti sovietiniais laikais pastatytus objektus.

12. Teismas, įvertinęs, kad aplinkybę, kad Trakų miesto bendrojo plano sprendinių koregavimu teritorijoje „ul*“ yra numatyta plėtra, t. y. rekonstruojamų statinių plėtimas ir naujų statinių statyba, teismas daro išvadą, kad Trakų miesto bendrojo plano sprendinių koregavimu teritorijai „ul*“ yra nustatyti sprendiniai, kurie neatitinka TINP planavimo schemoje įtvirtinto reguliavimo, taikomo Trakų senamiesčio urbanistiniam draustiniui, TINP reglamente įtvirtinto teisinio reguliavimo, taikomo draustiniams, taip pat Kraštovaizdžio specialiajame plane įtvirtinto teisinio reguliavimo, taikomo teritorijai, į kurią įeina teritorija „ul*“. Teismui nustačius, kad Trakų miesto bendrojo plano sprendinių koregavimas neatitinka Vyriausybės patvirtintoje TINP planavimo schemoje, kuri laikytina valstybės lygmens specialiuoju teritorijų planavimo dokumentu, įtvirtinto reguliavimo, teismas padarė išvadą, kad Trakų miesto bendrojo plano sprendinių koregavimas, patvirtintas Sprendimu, prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 daliai ir 22 straipsnio 1 daliai.

13. Teismas pažymėjo, kad Bendrojo plano koregavimu keičiami sprendiniai susiję su teritorijos „ul*“, kurios dalis priklauso Trakų senamiesčio teritorijai, sprendinių keitimu. Todėl pripažino, kad Bendrojo plano sprendinių koregavimas yra susijęs su visuomenės (viešuoju) interesu. Be to, teritorijai „ul*“ nustatant papildomą plėtros būdą – naują plėtrą, toks sprendinių pakeitimas laikytinas kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių esmę keičiančiu pakeitimu. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad Trakų miesto bendrojo plano sprendinių keitimui pasirinkta procedūra – koregavimas – neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 4 ir 5 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl pripažintina, kad padaryti esminiai procedūros pažeidimai. Todėl teismas sprendė, kad Sprendimas, kuriuo buvo patvirtintas Trakų miesto bendrojo plano sprendinių koregavimas, prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 daliai ir 22 straipsnio 1 daliai.

14. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad tais atvejais, kai keliamas klausimas dėl norminio administracinio akto atitikties keliems aukštesnės teisinės galios teisės aktams (jų dalims) ar kelioms to paties teisės akto nuostatoms, norminio administracinio akto teisėtumo bylą nagrinėjantis administracinis teismas, konstatavęs norminio administracinio akto prieštaravimą vienai aukštesnės galios teisės akto nuostatai, nebeprivalo tirti norminio administracinio akto teisėtumo kitų aukštesnės teisinės galios teisės aktų nuostatų atžvilgiu.

III. 15. Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad Trakų rajono savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 4 d. sprendimas Nr. Sl-232 „Dėl Trakų miesto bendrojo plano sprendinių koregavimo tvirtinimo“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 daliai, 22 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 1, 2 ir 3 dalims, 19 straipsnio 6 dalies 2 punktui, 21 straipsnio 1 daliai, 22 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 1 daliai, 13 straipsnio 4 daliai, 23 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1096 patvirtintų Kultūrinių draustinių nuostatų 20.1, 20.2 papunkčiams ir 21 punktui.

16. Atsakovas pažymi, kad teismas neišsamiai vertino byloje pateiktus įrodymus dėl teritorijos „ul*“ nustatytų ribų Bendrajame plane, dėl Trakų senamiesčio teritorijos ribų, pažymėtų Bendrajame plane, šių teritorijų ribų palyginimo tarpusavyje, todėl padarė neteisingas išvadas ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas, konstatuodamas, kad pagal Bendrojo plano Pagrindinį (reglamentų) brėžinį teritorija „ul*“ patenka į Trakų senamiesčio ribas, rėmėsi tik Bendrojo plano sprendinių brėžinio ištrauka, tačiau visiškai nevertino Bendrojo plano tekstinių sprendinių bylos – Bendrojo plano aiškinamojo rašto sprendinių, kurie yra sudėtinė Bendrojo plano kaip vientiso teritorijų planavimo dokumento dalis, ir kurie yra neatsiejami vienas nuo kito bei turi būti analizuojami ir vertinami kartu. Sisteminė visų Bendrojo plano dokumentų nuostatų analizė patvirtina, kad teritorija „ul*“ nepatenka į Trakų senamiesčio teritorijos ribas. Bendrojo plano aiškinamajame rašte yra aiškiai nurodyta, kad Bendrojo plano sprendiniuose neparodyti (nepažymėti) ir nenagrinėjami (nenustatomi naudojimo reglamentai) atskiri žemės sklypai, nefiksuojamos jų ribos, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdai ir kiti duomenys. Pavienių žemės sklypų naudojimo režimai bei kiti teritorijų naudojimo ir užstatymo parametrai nustatomi žemesnio lygmens ar rūšies teritorijų planavimo dokumentuose (Trakų miesto bendrojo plano aiškinamojo rašto 8 psl.). Taip pat pažymi, kad Bendrojo plano Pagrindiniame (reglamentų) brėžinyje situacijos objektai, teritorijos ir jų ribos yra pažymėtos neatliekant tiksliųjų kadastrinių matavimų, t. y. objektų ir teritorijų ribų koordinatės nebuvo identifikuojamos vietovėje. Taigi Bendrojo plano koregavimo projektu koreguojama teritorija „ul*“ ribojasi, bet nepatenka į Trakų senamiesčio teritorijos ribas.

17. Atsakovas nurodo, kad Bendruoju planu nebuvo nustatytos ar keičiamos Trakų senamiesčio ribos, t. y. Trakų senamiesčio ribos yra į Bendrąjį planą inkorporuotas kitame dokumente nustatytas sprendinys. tiek Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2007 m. vasario 17 d. aktu Nr. KPD-RM-216, tiek Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2008 m. vasario 20 d. aktu Nr. KPD-RM-627, pietinė Trakų senamiesčio riba buvo būtent tokia, kokia nurodyta Trakų senamiesčio apibrėžtų teritorijos ribų plane, datuojamame 2006 m. spalio 2 d. Pagal pastarajame plane pažymėtas Trakų senamiesčio teritorijos ribas teritorija „ul*“ aiškiai nepatenka į Trakų senamiesčio ribas. Taip pat pažymi, kad Bendrasis planas buvo patvirtintas Trakų miesto savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. S1-46 – po Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2007 m. vasario 17 d. akto Nr. KPD-RM-216 ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2008 m. vasario 20 d. akto Nr. KPD-RM-627 priėmimo, t. y. po to, kai Trakų senamiesčio ribos jau buvo apibrėžtos, nustatytos ir įregistruotos Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre, todėl Bendruoju planu Trakų senamiesčio ribos nebuvo nei nustatomos, nei keičiamos.

18. Atsakovas vertina, kad teismas neteisingai aiškina Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus 2015 m. rugsėjo 14 d. raštą Nr. (1.29.-V)2V-111, kadangi šiame rašte kalbama apie žemės sklypą Vytauto g. 90, o ne apie visą teritoriją „ul*“. Byloje nėra ginčo dėl to, kad – žemės sklypas Vytauto g. 90, Trakai patenka į teritoriją „ul*“ ir dalis šio žemės sklypo patenka į Trakų senamiesčio ribas, tačiau pabrėžia, kad teritorija „ul*“ apima ne tik žemės sklypą Vytauto g. 90, Trakai, tačiau ir kitus žemės sklypus bei laisvą nesuformuotą valstybinę žemę, o Trakų senamiesčio teritorija yra tik dalyje žemės sklypo Vytauto g. 90, o kita dalis yra teritorijos „ul*“ ribose. Šias aplinkybes patvirtina ir MB „Margai“ matininko S. R. parengti Trakų miesto, Trakų senamiesčio pietinės dalies teritorijos situacijos planai (topografinio ir ortofoto žemėlapių pagrindu), kuriuose yra pažymėtos šioje Trakų miesto dalyje esančių žemės sklypų ribos valstybinėje koordinačių sistemoje ir Trakų senamiesčio pietinė riba pagal Trakų senamiesčio apibrėžtų teritorijos ribų plane, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2007 m. vasario 17 d. akte Nr. KPD-RM-216 ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2008 m. vasario 20 d. akte Nr. KPD-RM-627 nurodytas ribų koordinates. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyrius 2015 m. rugsėjo 14 d. rašte Nr. (1.29.-V)2V-111 nieko nepasisako apie teritoriją „ul*“, todėl šis dokumentas negali būti laikomas tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu, kad neva teritorija „ul*“ patenka į Trakų senamiesčio ribas, kadangi šiame rašte išvis nekalbama apie teritoriją „ul*“, todėl teismo argumentas, kad tai, kad dalis teritorijos „ul*“ patenka į Trakų senamiesčio (unikalus kodas 17114) teritoriją, patvirtina ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus 2015 m. rugsėjo 14 d. pateikta informacija, yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas.

19. Atsakovas dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos ir kitų planavimo dokumentų pažymi, kad pagal Bendrojo plano sprendinius teritorijos „ul*“ žymėjime ženklas „*"(žvaigždutė) reiškia “Teritorijų tvarkymas ir plėtra realizuojami vadovaujantis Trakų istorinio nacionalinio parko specialiuoju planu (planavimo schema), o parengus naują Trakų istorinio nacionalinio parko specialųjį planą - naujojo specialiojo plano sprendiniais.” (šis sprendinys numatytas Bendrojo plano Pagrindiniame (reglamentų) brėžinyje, reglamentų lentelės apačioje).

Taigi Bendrojo plano teritorijos „ul*“sprendiniai negali prieštarauti ir neprieštarauja TINP planavimo schemos sprendiniams, kadangi pačiuose Bendrojo plano teritorijos „ul*“ sprendiniuose yra nurodyta, kad privaloma vadovautis TINP planavimo schema bei kitais teritorijų planavimo dokumentais. teismas neteisingai vertina Žemės sklypų ribų formavimo Trakų senamiestyje specialiojo plano sprendinius, kadangi Teismo nurodoma kultūrinių rezervatų (rezervatų - muziejų) kraštovaizdžio tvarkymo zona yra visiškai kitoje Trakų senamiesčio vietoje (pagal Žemės sklypų ribų formavimo Trakų senamiestyje specialiojo plano sprendinius - Trakų senamiesčio šiaurinėje dalyje), todėl Teismo argumentas, kad teritorijos „ul*“ dalis patenka į Trakų senamiesčio teritoriją, į kultūrinių rezervatų (rezervatų - muziejų) kraštovaizdžio! tvarkymo zoną (pažymėtą tamsiai ruda spalva) yra visiškai nepagrįstas.

Teismas neteisingai vertina Trakų senamiesčio kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano sprendinius, kadangi pagal Trakų senamiesčio kraštovaizdžio tvarkymo specialiajame plane pažymėtos Trakų senamiesčio ribas, teritorija „ul*;“ yra už Trakų senamiesčio ribų. Trakų senamiesčio pietinė dalis nustatoma iki autobusų stoties, t.y. autobusų stoties teritorija į Trakų senamiestį nepatenka. Kadangi Autobusų stotis yra teritorijoje „ul*“, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Trakų senamiesčio kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano 2.5.2 dalyje yra kalbama apie Trakų senamiesčio teritorijos pietinę dalį iki teritorijos „ul*“.

Specialias žinias šioje specifinėje srityje turintys asmenys, kurių kvalifikaciją patvirtina teisės aktų nustatyta tvarka išduoti atestatai, kvalifikacijos pažymėjimai, - Bendrojo plano rengėjai, Bendrojo plano koregavimo rengėjai, institucijų, derinusių šiuos teritorijų planavimo dokumentus, atlikusių valstybinę priežiūrą, specialistai, nepastebėjo, nežinojo, klaidingai nurodė, kad teritorijos „ul*“ riba ribojasi (yra tapati) su Trakų senamiesčio riba, o Teismui šiai aplinkybei paneigti ir nustatyti, kad teritorijos „ul*“ dalis patenka į Trakų senamiesčio teritorijos ribas užteko tik išdidinti ir vizualiai apžiūrėti Bendrojo plano Pagrindinio brėžinio ištrauką.

Akivaizdu, kad toks Teismo aplinkybių nustatymas ir įrodymų vertinimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Pažymi, kad Bendrasis planas neturi įtakos Trakų senamiesčio ribų nustatymui ar keitimui, ir Bendrajame plane yra tik įkelti Trakų senamiesčio ribų duomenys, nustatyti atskirais dokumentais – vertinimo tarybos aktais.

20. Atsakovo vertinimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad Trakų miesto bendrojo plano sprendinių koregavimu teritorijai „ul*“ yra nustatyti sprendiniai, kurie neatitinka TINP planavimo schemoje įtvirtinto reguliavimo, taikomo Trakų senamiesčio urbanistiniam draustiniui, TINP reglamente įtvirtinto teisinio reguliavimo, taikomo draustiniams, taip pat Kraštovaizdžio specialiajame plane įtvirtinto teisinio reguliavimo, taikomo teritorijai, į kurią įeina teritorija „ul*“. Nurodo, kad teritorija „ul*“ nepatenka į kultūros paveldo vietovės – Trakų senamiesčio ribas, bet patenka į Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijos ribas. Pažymėtina, kad Teismo sprendime cituojamos TINP planavimo schemos, Trakų istorinio nacionalinio parko individualios apsaugos reglamento nuostatos, Saugomų teritorijų įstatymo nuostatos kategoriškai nedraudžia naujų statinių statybos ar esamų statinių rekonstrukcijos Trakų nacionalinio istorinio parko teritorijoje. Teismo cituojamos Trakų istorinio nacionalinio parko individualaus apsaugos reglamento nuostatos numato, kad kultūros ir gamtos paveldo objektų ar saugomų kraštovaizdžio objektų teritorijoje, jų apsaugos zonose neleidžiama statyti statinių, trukdančių apžvelgti paveldo objektus nuo pagrindinių priėjimų, pažeidžiančių jų raiškumą, didinančių teritorijos vizualią (regimąją) taršą, tačiau nėra nustatyto kategoriško draudimo statyti naujus statinius.

21. Atsakovas teigia, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad Trakų miesto bendrojo plano sprendinių keitimui pasirinkta procedūra – koregavimas – neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 4 ir 5 dalyje nustatytų reikalavimų ir pripažino, jog padaryti esminiai procedūros pažeidimai. Atsižvelgiant į aplinkybes, įrodančias, kad teritorija „ul*“ nepatenka į Trakų senamiesčio teritoriją, atmestinas teismo argumentas, kad Bendrojo plano sprendinių koregavimas yra susijęs su visuomenės (viešuoju) interesu, todėl turėjo būti atliekamos Bendrojo plano sprendinių keitimo, o ne koregavimo procedūros.

22. Atsakovo nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, pažeidė šalių rungimosi principą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pradinis pareiškimas buvo abstraktaus pobūdžio, jame nebuvo aiškiai nurodyta kurios konkrečiai Sprendimu patvirtinto Bendrojo plano sprendinių koregavimo nuostatos prieštarauja įstatymams ir kitiems aukštesnės galios teisės aktams, teismas, priėmęs tokį pareiškimą, turėjo nutraukti administracinę bylą, tačiau to nepadarė. Teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo paduotas patikslintas pareiškimas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 ir 35 straipsniuose keliamus reikalavimus ir priėmė prokuroro paaiškinimus pripažindamas juos patikslintu pareiškimu. Tai pat pažymi, kad teismas skundžiamą sprendimą priėmė akcentuodamas visai kitas aplinkybes, nei pareiškėjas nurodė pradiniame pareiškime ir patikslintame pareiškime. Taigi teismas veikė pareiškėjo naudai ir pažeidė proceso rungtyniškumo bei teismo nešališkumo principus. Pabrėžia, kad teismas negali pažeisti proceso rungtyniškumo ir lygiateisiškumo principų, neturi teisės keisti reikalavimo pagrindą arba dalyką savo iniciatyva ir, nagrinėjant bylą negali išeiti iš reikalavimo ribų, tačiau šiuo atveju teismas akivaizdžiai pažeidė proceso rungtyniškumo ir lygiateisiškumo principus, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Trastas“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundą tenkinti. Nurodo, kad pritaria atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytoms aplinkybėms ir argumentams, taip pat pritaria atsakovo pozicijai, kad teismas neišsamiai vertino byloje pateiktus įrodymus, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą. Tai pat pažymi, kad Bendrojo plano sprendiniai galėjo būti koreguojami, o ne keičiami, taigi teismas per plačiai vertina viešojo intereso buvimą teritorijų planavimo procese, t. y. šiuo atveju Bendrojo plano koregavimo procese, kadangi pagal teismo pateiktą vertinimą galima daryti išvadą, jog negali būti tokių atvejų, kai savivaldybės teritorijos bendrojo plano, į kurio ribas patenka vertingi gamtos, nekilnojamojo kultūros paveldo objektai, derlingas dirvožemis, miškų, žemės gelmių ištekliai ar kraštovaizdis, sprendiniai galėtų būtų koreguojami, o ne keičiami.

24. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas teisingai nurodė, jog Bendrojo plano sprendinių koregavimas yra susijęs su visuomenės (viešuoju) interesu. Be to, teritorijai „ul*“ nustatant papildomą plėtros būdą – naują plėtrą, toks sprendinių pakeitimas laikytinas kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių esmę keičiančiu pakeitimu. Teismas teisingai konstatavo, kad Trakų miesto bendrojo plano sprendinių keitimui pasirinkta procedūra – koregavimas – neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų reikalavimų, todėl buvo padaryti esminiai procedūros pažeidimai, o atsakovo nurodomi rungtyniškumo ir lygiateisiškumo principai nagrinėjamoje byloje nebuvo pažeisti, kadangi proceso šalims buvo suteiktas pakankamas laikas atsiliepimams pateikti, be to, teismas, priimdamas sprendimą, vertino visus byloje esančius dokumentus, nešališkai įvertino visas faktines aplinkybes ir priėmė motyvuotą sprendimą.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo spręsti dėl apeliacinio skundo patenkinimo teismo nuožiūra atsižvelgiant į jo atsiliepime išdėstytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus. Mano, kad yra pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu, nes pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino faktinių aplinkybių, ar aktualios, koordinuotos, NKPVT1 aktu Nr. KPD-RM-627/1 apibrėžtos Trakų senamiesčio teritorijos pietinės ribos sutampa/ persidengia su teritorijos „ul“ ribomis, ar ginčijamojo Bendrojo plano korektūroje Trakų senamiesčio ribos buvo patikslintos pagal naujausią NKPVT1 aktą Nr. KPD-RM- 627/1, t. y. ar buvo pašalinti Bendrojo plano prieštaravimai šiam teisės aktui (Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 139.3.4 p). Teigia, kad į šį klausimą galėjo padėti atsakyti ekspertizė.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas įsigilino į bylos esmę, atskleidė visas bylai reikšmingas aplinkybės, jas visapusiškai, išsamiai bei objektyviai išnagrinėjo, ištyrė byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė. Nurodo, kad priešingai, nei teigia atsakovas, byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai patvirtina, jog teritorijos „ul*“ dalis patenka į Trakų senamiesčio teritoriją. TINP direkcijos vertinimu, teismas nepadarė atsakovo nurodytų procesinių pažeidimų. Nors atsakovo nurodyti teisės aktai ir nenustato absoliutaus draudimo TINP teritorijoje statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius, būtina pabrėžti, jog konkrečios veiklos tikslų ir uždavinių atitiktis galiojančiam teisiniam reguliavimui yra vertinama kiekvienu atveju individuliai. Akcentuoja, kad Trakų miesto bendrojo plano sprendinių koregavimas tikslingai atliktas, siekiant įgyvendini projektą, kurio metu rekonstruojant pastatą – auto stotį, unikalus Nr.7998-7021-7011, adresas Trakų r. sav. Trakų m. Vytauto g. 90, būtų įrengiami atskiri statiniai: modernius standartus atitinkantis transporto paskirties statinys – apie 200 kv. m autobusų stotis su visais jo funkcionavimui būtinais inžineriniais statiniais ir prekybos paskirties statinys – apie 2000 kv. m prekybos centras su automobilių stovėjimo aikštele užtikrinant privalomą automobilių stovėjimo vietų poreikį. Be to, teismas pagrįstai sprendė, kad pagal TINP planavimo schemos nuostatas ir brėžinius bei TINP reglamento nuostatas teritorijos „ul*“ dalis priskirtina konservacinei zonai, kuriai taikomas ypatingas apsaugos režimas. Aplinkybę, kad koreguoto Trakų miesto bendrojo plano sprendiniai akivaizdžiai prieštarauja TINP planavimo schemai, patvirtina byloje esantys įrodymai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Norminės administracinės bylos administraciniuose teismuose nagrinėjamos Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Specialios procesinės normos, reglamentuojančios pareiškimų bei prašymų ištirti norminių administracinių teisės aktų teisėtumą nagrinėjimą, išdėstytos Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 dalies II skyriaus pirmajame skirsnyje. Tiek, kiek tam tikri procesiniai klausimai nėra reglamentuoti Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 dalies II skyriaus pirmajame skirsnyje įtvirtintomis norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimui specialiai skirtomis nuostatomis, taikomos bendrosios Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytos proceso taisyklės (ABTĮ 116 str.).

28. Norminėje administracinėje byloje pareiškėju laikomas abstraktų pareiškimą pateikęs subjektas, o kai pareikiamas prašymas, susijęs su individualia byla, – prašymą pateikęs teismas; atsakovu – tikrinamą norminį administracinį aktą ar Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnio 1 dalyje nurodytą bendro pobūdžio teisės aktą priėmęs subjektas.

29. Nors nagrinėjama norminė administracinė byla pradėta pagal prokuroro abstraktų pareiškimą ištirti Trakų rajono savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. S1-232 „Dėl Trakų miesto bendrojo plano sprendinių koregavimo tvirtinimo“ teisėtumą, atsakovu nurodytas byloje ne norminį administracinį aktą priėmęs subjektas, t. y. Trakų rajono savivaldybės taryba ar Trakų rajono savivaldybė, bet Trakų rajono savivaldybės administracija, procesinius dokumentus pateikė Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius ir Trakų rajono savivaldybės administraciją įgaliotas atstovauti advokatas.

30. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatas, savivaldybė – įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Lietuvos Respublikos Vyriausybės Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą, kuri sudaro jai atskaitingas vykdomąją ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas įstatymams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti. Savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo (Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 1 d.). Savivaldybės institucijos – už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos: 1) savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, kuriai vadovauja Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka vienmandatėje rinkimų apygardoje tiesiogiai išrinktas savivaldybės tarybos narys – savivaldybės meras. Meras yra savivaldybės vadovas, vykdantis šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus; 2) savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (kai ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir kai šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas.

31. Meras savivaldybės tarybos veiklos reglamente nustatyta tvarka atstovauja pats arba įgalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei teisme bei kitose institucijose (Vietos savivaldos įstatymo 20 str. 2 d. 2 p.). Pagal Trakų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Trakų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. S1-136, 104.2. punkto nuostatas, meras atstovauja pats arba įgalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio šalių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis; atstovauti savivaldybei teisme bei kitose teisėsaugos institucijose meras kitus asmenis įgalioja pagal mero pasirašytą ilgalaikį arba vienkartinį įgaliojimą, o kitose minėtose institucijose – pagal mero potvarkį. Vietos savivaldos įstatymo 29, 30 straipsniai nenumato, kad savivaldybės administracija, kuri yra savivaldybės įstaiga, ar jos direktorius turi teisę atstovauti teisme savivaldybei ar savivaldybės tarybai. Byloje nėra jokių duomenų, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius ar Trakų rajono savivaldybės administracija yra įgalioti atstovauti Trakų rajono savivaldybės tarybą ar Trakų rajono savivaldybę.

32. Kadangi, nesant tam pagrindo, norminėje administracinėje byloje atsakovu nurodyta ir įtraukta Trakų rajono savivaldybės administracija, tai negali būti pagrindas jam suteikti procesines teises, kuriomis gali disponuoti tik pagrįstai ir teisėtai dalyvaujantys administracinės bylos procese asmenys, taigi – ir pateikti apeliacinį skundą, šis asmuo šalinamas iš dalyvaujančių administracinėje byloje asmenų, o apeliacinis procesas pagal Trakų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą nutraukiamas (ABTĮ 138 str. 3 d. 2 p. ir 8 d.).

33. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai, taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad subjektas, kurio priimtas norminis administracinis aktas pripažintas prieštaraujančiu įstatymui, nėra įtrauktas į bylą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 13 d. sprendimas yra naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. ir 146 str. 2 d. 2 p.).

34. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad bylą nagrinėjant iš naujo, turėtų būti išspręsti klausimai, susiję su dalies pareiškimo turinio atitikimu ABTĮ reikalavimams bei į bylos nagrinėjimą įtrauktais asmenimis: pareiškėjo pareiškime stokojama konkrečios ir nuoseklios teisinės pozicijos dėl prieštaravimo tarp prašomo ištirti Trakų rajono savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. S1-232 „Dėl Trakų miesto bendrojo plano sprendinių koregavimo tvirtinimo“ ir nurodomų įstatymų ir Vyriausybės nutarimo dalių.

Pažymėtina, kad formuluojant teisinius argumentus, kuriais grindžiamos abejonės norminio administracinio akto teisėtumu, turi būti išnagrinėtas tiek atitinkamo norminio administracinio akto (jo dalies) turinys, tiek aukštesnės galios teisės akto (įstatymo ar Vyriausybės norminio akto) turinys ir pateikta konkreti nuomonė dėl prieštaravimų tarp šių aktų (2009 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-442-20/2009; 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3553/2011; 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-261-48/2012).

Be to, neaiškus pareiškimo pagrindimo dalies, susijusios su, kaip teigiama, padarytu sprendimo priėmimo procedūros pažeidimu, kuri skundžiamame sprendime aptarta ir pripažinta pagrįsta (teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatavo, kad Trakų miesto bendrojo plano sprendinių keitimui pasirinkta procedūra – sprendimo koregavimas – neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 4 ir 5 dalyje nustatytų reikalavimų), tikslas, t. y. neaišku, ar prašoma / neprašoma tirti akto neatitikimą Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 4 ir 5 dalims.

Atsižvelgiant į tai, turėtų būti išspręstas klausimas dėl pareiškimo trūkumų šalinimo (ABTĮ 105 str. 6 p.); teismas, vykdydamas norminio administracinio akto teisėtumo kontrolės funkciją, nieko nesprendžia dėl suinteresuotųjų asmenų subjektinių teisių gynimo. Norminio administracinio akto teisėtumo kontrolės proceso ypatybė yra tai, kad jo rezultatas turi poveikį teisėms ir pareigoms neribotam subjektų ratui – t. y. visiems, kuriems kvestionuojamas norminis administracinis aktas gali būti pritaikytas. Tokia situacija nėra tapati teismo sprendimo individualaus pobūdžio ginče priėmimui, kai daromas poveikis konkretaus teisinio santykio dalyvių teisėms ir pareigoms (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-6-492/2019; 2019 m. vasario13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-7-624/2019 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, turėtų būti išspręstas klausimas dėl į bylą trečiaisiais asmenimis įtrauktų Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Trakų autobusai“ ir UAB „Trastas“ pašalinimo iš proceso.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pašalinti iš dalyvaujančių administracinėje byloje asmenų Trakų rajono savivaldybės administraciją ir apeliacinį procesą pagal Trakų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą nutraukti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 13 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė