2025-12-10 Nr. AB-22050-3-61-3-06215-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-656-822/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06215-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.7; 24.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Žirmūnų plėtra apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Žirmūnų plėtra skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, M. A., T. A., R. B., X. B. G. W., A. B., R. B., V. B., J. Č., L. D., G. D. (buvusi pavardė Š.), J. D., D. G., A. J., M. J., M. J., R. J., A. K., T. K., L. K., A. K., Ž. K., L. L., R. L., A. M., B. M., V. M., G. M., S. M., M. M., A. M., P. O., R. P., G. P., A. R., L. R., K. E. S., V. S., R. S., L. S., M. S., A. S., Š. Š., T. Š., L. Š., K. Š., M. Š., M. T., A. U., B. U., S. V., G. V., M. V., T. W. G. A., W. W., J. Z., L. Z., G. S. Z., A. Z., I. Z., R. Ž., M. Ž., D. Ž., mažoji bendrija akademija „Infinitas“, mažoji bendrija „Kmc real estate“, uždaroji akcinė bendrovė „Altmeda“, uždaroji akcinė bendrovė „Astrum industriae“, uždaroji akcinė bendrovė „Barkus“, uždaroji akcinė bendrovė „Beer group“, uždaroji akcinė bendrovė „Gilva“, uždaroji akcinė bendrovė „Ksonedus“, uždaroji akcinė bendrovė „Logiversa“, uždaroji akcinė bendrovė „Miško projektai“, uždaroji akcinė bendrovė „Peritus sprendimai“, uždaroji akcinė bendrovė „Rentaim“, uždaroji akcinė bendrovė „VAP investicija“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilnius Office Park“, uždaroji akcinė bendrovė „Vos“, viešoji įstaiga Intelektuali technologija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Žirmūnų plėtra (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2023 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. A256-448/23(2.15.2.48E-STR) „Dėl naujų Nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo pažymos neišdavimo adresu (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo įgalioto asmens pateiktą prašymą Nr. E688-124/23(2.15.2.48E-STR) (toliau – ir Prašymas), taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis ir tretieji suinteresuoti asmenys M. A., T. A., R. B., X. B. G. W., A. B., R. B., V. B., J. Č., L. D., G. D. (buvusi pavardė Š.), J. D., D. G., A. J., M. J., M. J., R. J., A. K., T. K., L. K., A. K., Ž. K., L. L., R. L., A. M., B. M., V. M., G. M., S. M., M. M., A. M., P. O., R. P., G. P., A. R., L. R., K. E. S., V. S., R. S., L. S., M. S., A. S., Š. Š., T. Š., L. Š., K. Š., M. Š., M. T., A. U., B. U., S. V., G. V., M. V., T. W. G. A., W. W., J. Z., L. Z., G. S. Z., A. Z., I. Z., R. Ž., M. Ž., D. Ž., mažoji bendrija akademija „Infinitas“, mažoji bendrija „Kmc real estate“, UAB „Altmeda“, UAB „Astrum industriae“, UAB „Barkus“, UAB „Beer group“, UAB „Gilva“, UAB „Ksonedus“, UAB „Logiversa“, UAB „Miško projektai“, UAB „Peritus sprendimai“, UAB „Rentaim“, UAB „VAP investicija“, UAB „Vilnius Office Park“, UAB „Vos“, viešoji įstaiga Intelektuali technologija (vardai, pavardės ir pavadinimai patikslinti pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro ir Juridinių asmenų registro duomenis; toliau – ir tretieji suinteresuoti asmenys), valdo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patalpos). A. B., atstovaudama pareiškėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims įgaliojimų pagrindu, 2023 m. kovo 31 d. kreipėsi į Administraciją su Prašymu, prašydama išduoti pažymą apie naujai suformuotų patalpų tinkamumą naudoti pagal paskirtį, suformuojant gamybinės paskirties patalpas. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 11 d. gavo Sprendimą, kuriame atsisakyta išduoti pažymą ir nurodyta, kad Patalpos, kaip priklausinys, galbūt nebebus naudojamos tai paskirčiai, kuriai buvo suprojektuotos (jų funkcionavimas atskirai po vieną nėra tinkamas).

3. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nedetalizavo, kokius teisės aktus pažeidė pareiškėjas, o vadovavosi tik savo subjektyviu Patalpų vertinimu, be papildomos analizės priėmė Sprendimą, kuris tiesiogiai suvaržė pareiškėjo teises. Atsakovas prašymo išduoti pažymą apie naujai suformuotų patalpų tinkamumą naudoti pagal paskirtį stadijoje neturėjo teisės spręsti dėl Patalpų paskirties ar įpareigoti pareiškėją pakeisti Nekilnojamojo turto registre nurodytą paskirtį. Sprendime nebuvo nustatyta, jog naujai formuojant patalpas (atidalytas Patalpų dalis) nebus galimybių jas naudoti pagal esamą paskirtį – gamybos, todėl, siekiant ir toliau naujai formuojamas patalpas naudoti pagal esamą jų paskirtį, nereikia keisti viso pastato paskirties, nes pastato paskirtis sutampa su Patalpų paskirtimi (gamybos). Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas, neturėdamas teisinio pagrindo ir nuosavybės teisių į Patalpas, nepagrįstai sprendė už Patalpų bendraturčius, kaip šios Patalpos turėtų būti naudojamos, taip pat dėl jų (Patalpų) paskirties keitimo.

4. Pareiškėjo vertinimu, jis pagrindė išlikusį poreikį naujai suformuotas Patalpas naudoti pagal esamą paskirtį – gamybos, parengtose schemose buvo nurodoma, jog schema numatoma atidalyti gamybines patalpas iš bendrosios dalinės nuosavybės, kartu buvo nurodoma, jog atidalijamą turtinį vienetą sudaro viena patalpa su bendro naudojimo patalpomis, kiekvienu atveju nurodomas atidalijamų patalpų bendras plotas yra ir bendrojo naudojimo patalpų plotas, o visoms atidalijamoms patalpoms numatyta naudotis bendrais sanitariniais mazgais, projektuojamais bendrojo naudojimo patalpose – koridoriuje. Pareiškėjas teigė, kad dėl atidalijimo buvo pateikti visų patalpų bendraturčių rašytiniai sutikimai, schemoje paaiškinta, jog po patalpų atidalijimo likusi turtinio vieneto dalis bus naudojama pagal esamą paskirtį – gamybos, ir bendraturčiai naudos patalpas pagal nustatytą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką. Taigi, atsakovas nepagrįstai sprendė, kad formuojamuose turtiniuose vienetuose buvo atvaizduotos tokios patalpos, kuriose vėliau būtų galima įrengti sanitarinių mazgų, virtuvių, gyvenamųjų patalpų zonas, ir rėmėsi ne schemose esama informacija.

5. Pareiškėjas tvirtino, kad bet kokios paskirties statinius ar patalpas, juose atlikus statybos rangos darbus, visuomet yra galimybė pertvarkyti, performuoti, rekonstruoti ir / ar pakeisti jų paskirtį, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, todėl atsakovo argumentai nepagrįsti ir neparemti jokiais teisės aktais, kurie imperatyviai draustų savininkams, esant poreikiui, atlikti statybos rangos darbus ir / ar keisti statinių paskirtį. Pareiškėjo teigimu, esami patalpų savininkai – pareiškėjas bei tretieji suinteresuoti asmenys – gali atlikti ir atlieka tik tokius veiksmus, kurie atitinka jų siekį, esamus poreikius, o, siekiant atsidalyti nuosavybę, nėra galimybės kitokiu būdu suformuoti pareiškėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančias patalpų dalis , todėl atsakovas nepagrįstai nurodė, jog tai yra viena iš priežasčių neišduoti prašomos pažymos. Pareiškėjas manė, kad atsakovo nepagrįsti veiksmai, trukdymas bendraturčiams įgyvendinti patalpų atidalijimą, sukelia žalą, nes nėra galimybės neatidalytomis patalpų dalimis naudotis taip, kaip buvo planuota, kai kurie bendraturčiai turi prisiėmę tam tikrų įsipareigojimų (susijusių su patalpų atidalijimu, nuoma, turto realizavimu), kurių neįvykdžius laiku teks mokėti baudas, atitinkamai, mažėja neatidalyto turto vertė ir tai taip pat sukelia nuostolius. Pareiškėjo vertinimu, Sprendimas nepagrįstas ir prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, todėl naikintinas.

6. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

7. Atsakovas teigė, jog jis išvadą dėl galimybės patalpose įrengti sanitarinius mazgus, virtuves, gyvenamųjų patalpų zonas padarė įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, tai yra aiškiai nurodyta Sprendime, o pareiškėjas iš esmės ir neneigė aplinkybės, jog dokumentai pažymai apie naujai suformuotų Nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį buvo parengti taip, kad formuojamuose turtiniuose vienetuose buvo atvaizduotos patalpos, kuriose vėliau bus galima įrengti sanitarinių mazgų, virtuvių, gyvenamųjų patalpų zonas. Atsakovo teigimu, jis nesuvaržė pareiškėjo teisių, o pareiškėjas savo teisėmis turi naudotis sąžiningai ir tinkamai. Šiuo atveju pareiškėjas siekė pasinaudoti procedūra, kurios metu jis turėjo pagrįsti, jog Patalpos, suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, bus naudojamos pagal tą pačią paskirtį, kuri buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, tačiau pareiškėjas pateikė dokumentus, iš kurių matyti, jog formuojamuose turtiniuose vienetuose buvo atvaizduotos patalpos, kuriose vėliau galima įrengti sanitarinių mazgų, virtuvių, gyvenamųjų patalpų zonas ir kurios galbūt nebebus naudojamos pagal tą paskirtį, kuriai buvo suprojektuotos (jų funkcionavimas atskirai po vieną nėra tinkamas). Atsakovas buvo paaiškinęs pareiškėjui, jog, norint pakeisti patalpų paskirtį, kai nustatyta tvarka užbaigtame statyti statinyje neatliekami statybos darbai ar atliekami statinio paprastojo remonto darbai, turi būti rengiamas patalpų paskirties keitimo projektas, t. y. pareiškėjui buvo išaiškinta, kaip jis gali keisti patalpų paskirtį.

8. Atsakovas tvirtino, kad vertinant pareiškėjo pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašyta išduoti pažymą, buvo taikomas faktinio turinio viršenybės prieš biurokratinę formą principas, t. y. buvo vertinama faktinė pastato (Patalpų) paskirtis, statybos rūšis, būstų skaičius ir pan. Administracija, vykdydama viešąjį administravimą, laikėsi pozicijos, kad, esant neatitikimų tarp faktinio turinio ir biurokratinės formos, reikalaujama, jog planuojamos statybos poveikis urbanistinei ir gamtinei aplinkai būtų vertinamas pagal turinį, bet ne pagal formą. Atsakovas nurodė, kad teisės aktuose nustatytas statinių skirstymas į gyvenamuosius ir negyvenamuosius nėra formalus, tuo siekiama kiekvienam statiniui ir jo naudotojams (statytojams) nustatyti tam tikrus saugaus ir efektyvaus naudojimo reikalavimus, todėl statiniams pagal atitinkamas jų kategorijas keliami ne tik skirtingi priešgaisrinės saugos ir higienos normų reikalavimai, bet ir inžinerinių tinklų, infrastruktūros sprendinių ir kt. reikalavimai. Administracijai tik formaliai įvertinus pareiškėjo pateiktą patalpų atidalijimo schemą, atsirastų prielaidos kilti neigiamoms pasekmėms, susijusioms su faktiniu patalpų naudojimo ne pagal paskirtį įteisinimu, o patalpų savininkai, naudodami tokias patalpas ne pagal paskirtį, esant galimam priešgaisrinių reikalavimų ir higienos normų neatitikimui, galėtų patirti įvairius sveikatos sutrikdymus. Pareiškėjo Prašymo formalus patenkinimas būtų nesuderinamas su viešojo administravimo principais, galėtų reikšti ir viešojo intereso pažeidimus.

9. Atsakovas pateikė papildomus įrodymus – skelbimus su nuorodomis į parduodamus nekilnojamojo turto objektus, iš kurių matyti, jog adresu (duomenys neskelbtini), patalpos gamybos, pramonės paskirties pastate yra pardavinėjamos kaip gyvenamosios, įvardijamos „loftais“, nurodoma, kad į patalpas atvestos naujos komunikacijos, pavyzdžiui, nuotekos, vanduo, elektra, oro kondicionieriaus įvadas, objektai parduodami su daline apdaila, pateikiami įrengimo pavyzdžiai, kaip gyvenamųjų patalpų. Atsakovas paaiškinimuose teigė, kad atsiliepimo į skundą rengimo metu dar nebuvo šių skelbimų. Atsakovo nuomone, šie skelbimai patvirtina, kad Sprendime atsakovo pozicija buvo teisinga, nepaisant to, kad pareiškėjas dokumentuose deklaravo, jog Patalpos po formavimo bus naudojamos pagal tą pačią – gamybos – paskirtį. Atsakovas teigė teisingai nustatęs, kad faktiškai naujai formuojamas patalpas siekiama naudoti kitai – gyvenamajai – paskirčiai, o pareiškėjas nepagrindė, jog Patalpos, suformuotos atskirais nekilnojamojo turto objektais, bus naudojamos pagal tą pačią paskirtį.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į skundą prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra.

11. Inspekcija teigė, kad kompetencija (funkcija) spręsti dėl administracinės paslaugos suteikimo t. y. pažymų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, yra numatyta Administracijai, bet ne Inspekcijai. Inspekcija 2022 m. gruodžio 29 d. rašte Nr. 2D-23702, atsakydama į Administracijos paklausimą, pateikė tik savo nuomonę apie tai, ar formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus, kurie yra administracinės, gamybos, kitos ir pan. paskirties (t. y. išskyrus gyvenamosios paskirties) patalpose ar statiniuose, galima išduoti pažymas apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų patalpų ar statinių galimybę naudoti pagal paskirtį, kurios savo turiniu primena gyvenamąsias patalpas, tačiau Inspekcijai nesuteikta kompetencija nagrinėti konkrečias situacijas, dėl jų teikti išvadas ar priimti sprendimus. Inspekcija minėtame rašte pateikė nuomonę, kad schemą rengiantis projektuotojas privalo schemos dokumentuose pagrįsti, kad patalpos, suformuotos atskirais nekilnojamojo turto objektais, bus naudojamos pagal tą pačią paskirtį, kuri buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, atsižvelgiant į konkrečios paskirties statiniams (patalpoms) taikytinus normatyvinių statybos techninių, statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų joms nustatytus reikalavimus.

II. 12. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB Žirmūnų plėtra skundą.

13. Teismas nustatė, kad 2023 m. kovo 31 d. į Administraciją su prašymu suteikti administracinę paslaugą (Prašymu) kreipėsi pareiškėjo įgaliotas asmuo, kuris prašė išduoti pažymą apie naujai suformuotų patalpų tinkamumą naudoti pagal paskirtį, suformuojant gamybinės paskirties patalpas, (duomenys neskelbtini). Administracija Sprendimu atsakė, jog, remiantis pareiškėjo pateikta dokumentacija ir atsakyme nurodytais motyvais, šiuo metu atsisakoma išduoti pažymą apie naujai suformuotų Nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį.

14. Teismas apžvelgė ginčui aktualias Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1–713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – ir STR 1.01.03:2017), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – ir STR 1.07.03:2017), Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. posėdžio Nr. 41 protokoliniu nutarimu ir Administracijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 30-3837 patvirtintų Vilniaus urbanistikos ir architektūros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) ir kitų teisės aktų nuostatas.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjo Administracijai pateiktuose dokumentuose nurodyta, jog Patalpos po formavimo bus naudojamos pagal tą pačią – gamybos – paskirtį. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog visuma aplinkybių rodo, kad naujai suformuotos patalpos faktiškai bus naudojamos ne pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį, t. y. patalpos planuojamos faktiškai naudoti kaip gyvenamosios paskirties. Tai patvirtina duomenys, kad yra formuojami plotai ir erdvės, būdingi gyvenamosioms patalpoms: paliktos vietos (apie 4 kv. m) vonios su tualetu plotams; butai / patalpos („loftai“) su apie 16 kv. m vieno kambario plotais, bet su perspektyvine antresole dėl pakankamo lubų aukščio (4,70 m, kas leistų įrengti gyvenamosios paskirties patalpoje vonios su tualetu patalpą, šalia jos – virtuvę, o virš jos – miegamąjį ar gyvenamąjį kambarį).

16. Teismas sprendė, kad tai, jog planuota Patalpas eksploatuoti ne pagal jų paskirtį, patvirtina ir atsakovo pateikti įrodymai, t. y. internetinės nuorodos (taip pat ir padarytos ekranų fotonuotraukos su skelbimais) į parduodamų patalpų skelbimus (16 nuorodų). Minėtuose skelbimuose informacija pateikiama skirtingai, tačiau iš jos galima suprasti, jog adresu (duomenys neskelbtini), parduodamos įvairios patalpos, įvardijamos „loftais“, pateikiama informacija, jog į patalpas atvestos naujos komunikacijos (nuotekos, vanduo, elektra), padarytas oro kondicionieriaus įvadas, objektas parduodamas su daline apdaila, pateikiami įrengimo pavyzdžiai (vizualizacijos), iš kurių akivaizdžiai matomas planuojamas būtent gyvenamųjų patalpų įrengimas.

17. Teismas sutiko su atsakovu, jog teisės aktuose nustatytas statinių skirstymas į gyvenamuosius ir negyvenamuosius nėra formalus, tuo siekiama kiekvienam statiniui ir jo naudotojams (statytojams) nustatyti tam tikrus saugaus ir efektyvaus naudojimo reikalavimus, todėl šiems statiniams pagal atitinkamas jų kategorijas keliami ne tik skirtingi priešgaisrinės saugos ir higienos normų reikalavimai, bet ir inžinerinių tinklų, infrastruktūros sprendiniai ir pan. Administracijai tik formaliai įvertinus pareiškėjo pateiktą Patalpų atidalijimo schemą, būtų sudarytos prielaidos kilti neigiamiems padariniams, susijusiems su tolesniu faktiniu Patalpų naudojimo ne pagal paskirtį įteisinimu, o Patalpų savininkai, naudodami tokias patalpas ne pagal paskirtį (gamybinę), susidurtų su galimu priešgaisrinių reikalavimų ir higienos normų neatitikimu, kas lemtų ir galimų įvairių sveikatos sutrikdymų atvejus.

18. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, išanalizavęs Prašymą, pateiktus dokumentus, kartu atsižvelgęs į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) paaiškinimą, vadovaudamasis Taisyklėmis bei taikydamas turinio viršenybės prieš formą principą, atsisakė išduoti pažymą, vertindamas, jog Patalpos, kaip priklausinys, galbūt nebebus naudojamos tai paskirčiai, kuriai buvo suprojektuotos (jų funkcionavimas atskirai po vieną nėra tinkamas). Teismo vertinimu, pareiškėjo Prašymo formalus patenkinimas nebūtų suderinamas su viešojo administravimo principais, lemtų viešojo intereso pažeidimus.

19. Teismas konstatavo, kad Sprendimas buvo priimtas pagal pareiškėjo Prašyme nurodytas aplinkybes ir suformuluotą prašymą, todėl atsakovas veikė teisės aktų suteiktų įgaliojimų ribose. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus reikalavimus, t. y. jame išdėstytos nustatytos faktinės aplinkybės, pateiktas nustatytų aplinkybių vertinimas, jų atitikimas teisės aktų nuostatoms, jis yra motyvuotas, išsamus, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą panaikinti Sprendimą, taip pat išvestinį reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti Prašymą.

20. Teismas nurodė, kad tretieji suinteresuoti asmenys apie teismo procesą buvo informuojami, išsiunčiant procesinių dokumentų kopijas trečiųjų suinteresuotų asmenų įgaliotu asmeniu su byla susijusiems procesiniams dokumentams gauti 2023 m. birželio 7 d. teismo nutartimi paskirtam trečiajam suinteresuotam asmeniui Š. Š. bei paskelbiant viešus pranešimus specialiame interneto tinklapyje. Teismas nusprendė tokiu pat būdu informuoti trečiuosius suinteresuotus asmenis ir apie priimtą teismo sprendimą.

III. 21. Pareiškėjas UAB Žirmūnų plėtra apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo panaikinti Sprendimą.

22. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog skelbimų nuotraukose pateiktas ne faktinis patalpų įrengimas ar naudojimas, o tik įrengimo pavyzdžiai. Pareiškėjas faktiškai nenaudojo ir nesiekė naudoti Patalpų kaip gyvenamųjų, o kituose skelbimuose, dėl kurių buvo priimtas Sprendimas, nėra nurodyta nei įrengimo lygio, nei aprašymo ar kitokios sąsajos su ketinimu patalpas naudoti gyvenimui. Atsakovas nenustatė, jog faktiškai nors viena patalpa buvo naudojama gyvenamajai paskirčiai. Nei teismas, nei Administracija nesurinko jokių įrodymų, kad pareiškėjas pirkėjams realiai įsipareigojo sudaryti sąlygas pakeisti Patalpų paskirtį į gyvenamąją ar kad užtikrino, jog skelbime pateikta informacija būtų susijusi su realiais pareiškėjo atliktais veiksmais, todėl teismo sprendimas pagrįstas ne faktine situacija, o spėjimu apie tariamą būsimą Patalpų naudojimą.

23. Pareiškėjas tvirtina, kad teismas nepagrįstai sprendė apie tariamą pareiškėjo ketinimą realiai Patalpas naudoti ne pagal paskirtį. Gamybinės patalpos turi būti pritaikytos ir darbuotojams: su tualetu, virtuvėle, poilsio patalpomis, o dirbant nėščiosioms – ir su patalpa, kurioje būtų galima atsigulti. Kadangi pareiškėjas ketina Patalpas parduoti potencialiems pirkėjams, kurių poreikiai iš anksto nenuspėjami, pareiškėjas šias gamybines patalpas siekė pastatyti taip, jog jos būtų tinkamos kuo platesniam įmonių (pirkėjų) ratui, ypač mažoms įmonėms ar verslininkams, ir vadovavosi Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 501 (toliau – ir Įrengimo reikalavimų aprašas), reikalavimais. Tualetas, antresolė, kurioje gali būti įrengiami persirengimo kambariai, poilsio erdvė su gulima vieta ir kt., nebūtinai siejami tik su gyvenamajai paskirčiai naudojamomis patalpomis.

24. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad Administracija teisėtai ir pagrįstai taikė turinio viršenybės prieš formą taisyklę, nes atsakovas vadovavosi tik subjektyviu Patalpų vertinimu ir be papildomos analizės priėmė Sprendimą, kad ateityje pareiškėjas ketina naudoti Patalpas ne pagal gamybinę paskirtį patalpas, ir tiesiogiai suvaržė pareiškėjo teises. Pareiškėjas mano, kad atsakovas ir teismas negalėjo vadovautis turinio viršenybės prieš formą taisykle, nes tam, jog ši taisyklė būtų taikoma, pirmiausia turi egzistuoti „turinio“ faktas, t. y. kad Patalpos faktiškai naudojamos ne pagal paskirtį, bet tokios aplinkybės nebuvo nustatytos.

25. Pareiškėjas teigia, kad aplinkybė, kaip ateityje būsimi Patalpų savininkai (pirkėjai) faktiškai jas naudos, nepriklauso nuo pareiškėjo veiksmų ir negali būti nesant jokių įrodymų (pvz., preliminarių sutarčių ar notarinių sutarčių, kuriose pareiškėjas būtų įsipareigojęs pakeisti Patalpas į gyvenamąsias ir / ar užtikrinęs, jog jos galės ateityje būti naudojamos kaip gyvenamos patalpos), o skelbimų, kurie iš esmės skiriasi, turinys nėra faktinio Patalpų naudojimo ne pagal paskirtį įrodymas.

26. Pareiškėjas nurodo, kad Administracija, viršydama savo įgaliojimus, suvaržė jo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus, nes prašymo išduoti pažymą apie naujai suformuotų patalpų tinkamumą naudoti pagal paskirtį stadijoje neturėjo teisės spręsti dėl patalpų paskirties tariamo naudojimo gyvenamajai paskirčiai ar įpareigoti pareiškėją pakeisti Nekilnojamojo turto registre nurodytą paskirtį. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas turėtų teisinį pagrindą atsisakyti išduoti pažymą tik nustatęs ir aiškiai, išsamiai pagrindęs, kad naujai suformuotos patalpos (statiniai) negalės būti naudojamos pagal esamą paskirtį ir / ar kitus neatitikimus STR 1.01.03:2017 120 punkto reikalavimams. Sprendime nebuvo nustatyta, jog naujai formuojant patalpas (atidalytas Patalpų dalis) nebus galimybių jas naudoti pagal esamą paskirtį – gamybos. Pareiškėjas mano, jog atsakovas, neturėdamas jokio teisinio pagrindo ir nuosavybės teisių į Patalpas, nepagrįstai sprendžia už Patalpų bendraturčius, kaip Patalpos turėtų būti naudojamos ir į kokią paskirtį jos turėtų būti keičiamos. Pareiškėjas pagrindė išlikusį poreikį naujai suformuotas patalpas naudoti pagal esamą paskirtį – gamybos, o, siekiant atsidalyti nuosavybę, nėra galimybės kitokiu būdu suformuoti pareiškėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančias Patalpų dalis.

27. Pareiškėjas tvirtina, kad atsakovas Sprendimu suvaržė jo nuosavybės teisės įgyvendinimą: suvaržyta pareiškėjo teisė atsidalyti bendrosios nuosavybės teise valdomas Patalpas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.80 str.). Šiuo atveju nėra jokio pagrindo tokiam suvaržymui, todėl teismo sprendimas naikintinas. Teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, be kita ko, ir dėl to, kad teismas neanalizavo kaip atsakovas laikėsi viešojo administravimo subjekto veiklą reglamentuojančių teisės aktų, principų ir teismų praktikos.

28. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

29. Atsakovas teigia, kad internete rasti skelbimai apie parduodamas Patalpas, nors jais ir nebuvo grindžiamas Sprendimas, akivaizdžiai patvirtina Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, įskaitant tai, kad pareiškėjas nepagrindė (nei teikdamas Prašymą, nei teisminio proceso metu), kad Patalpos, suformuotos atskirais nekilnojamojo turto objektais, bus naudojamos pagal tą pačią paskirtį, kaip reikalauja Sprendime nurodyti teisės aktai bei Inspekcijos išaiškinimai. Įrodinėjimo pareiga pagrįsti, kad Patalpos bus naudojamos pagal tą pačią paskirtį, tenka pareiškėjui, ir teikiant prašymą, o ne teisminio proceso metu. Atsakovas tvirtina, jog jis Sprendimą priėmė pagal Prašymą bei pateiktus dokumentus, kurie sudarė pagrindą spręsti, kad Patalpos nebus naudojamos pagal esamą paskirtį. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nei Prašyme ir teiktame projekte, nei teisme nesirėmė Įrengimo reikalavimų aprašu, o apeliaciniame skunde negalima remtis naujais argumentais. Atsakovo vertinimu, Sprendime išsamiai ir tinkamai pateiktas teisinis pagrindimas, patvirtinantis, kad Administracija, turėjo teisę (ir pareigą) spręsti, ar naujai suformuotos patalpos (statiniai) galės būti naudojamos pagal paskirtį, ar naujai formuojamų patalpų paskirtis bus tokia pati, kaip ir buvusios prieš padalijimą ar atidalijimą patalpos paskirtis, ar dėl pertvarkymų reikės keisti statinio paskirtį, ir kt. Atsakovas mano, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, klaidinantis ir nesudaro pagrindo abejoti teismo priimtu sprendimu, kuris yra aiškus, pagrįstas ir teisėtas.

30. Atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija išnagrinėjo faktinėmis aplinkybėmis iš esmės identišką administracinę bylą Nr. eA-339-415/2025, ir teigia, kad, atsižvelgiant į minėtoje byloje pateiktus išaiškinimus, šioje byloje priimtas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo atsakovas netenkino pareiškėjo 2023 m. kovo 31 d. pateikto prašymo išduoti pažymą apie naujai suformuotų patalpų tinkamumą naudoti pagal paskirtį, suformuojant gamybinės paskirties patalpas (Prašymo), teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovui iš naujo išnagrinėti Prašymą.

32. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

33. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir ginčo šalių argumentais, akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-421 redakcija) 1 dalyje yra išvardyti nekilnojamųjų daiktų formavimo būdai, tarp jų – atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus (3 p.). Pagal to paties straipsnio 4 dalį, nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje (2020 m. rugsėjo 24 d. įstatymo Nr. XIII-3294 redakcija) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas yra apibrėžiamas kaip nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, dokumentų, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimas ar jau sudarytos bylos papildymas.

34. Nekilnojamojo turto kadastro (toliau – ir kadastras) paskirtį ir jo objektus, kadastro tvarkytojo funkcijas, teises ir pareigas, nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Nekilnojamojo turto registre, įrašymo į kadastrą, nekilnojamojo daikto planų ir kadastro duomenų, formų, turinio ir parengimo bei kadastro duomenų bylos suformavimo, kitus klausimus reglamentuoja Nuostatai (neteko galios nuo 2025 m. liepos 1 d.). Nuostatų 84 punkte (2022 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 366 redakcija) nurodyta, kad kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 12 straipsnio 3 ar 4 dalyje. Pagal Nuostatų 841.2 punktą (2022 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 366 redakcija), teikiant kadastro tvarkytojui prašymą įrašyti statinio (patalpos), suformuoto pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnį, kadastro duomenis ar juos pakeisti po statinio (patalpos) rekonstravimo, kapitalinio remonto, paprastojo remonto, atnaujinimo (modernizavimo), paskirties pakeitimo ar kitokio pertvarkymo, kadastro tvarkytojui turi būti pateikiama statinio kadastro duomenų byla ir vienas iš šių dokumentų (dokumentus, įregistruotus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, kadastro tvarkytojas gauna pats per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“): <...> 841.2.4. pažyma apie naujai suformuoto nekilnojamojo turto kadastro objekto (patalpos arba statinio) galimybę naudoti pagal paskirtį; <...>.

35. STR 1.07.03:2017 (2021 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. D1-131 redakcija) nustato, be kita ko, naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo (kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus suformuojant patalpas statinyje, statinius ir (ar) patalpas padalijant, atidalijant, sujungiant, perdalijant) tvarką (STR 1.07.03:2017 1.4 p.).

36. STR 1.07.03:2017 113 punkte, be kita ko, nustatyta, kad, formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus nustatyta tvarka užbaigtuose statyti statiniuose šio reglamento 118 punkte nurodytais būdais, rengiama šio reglamento 114 punkte nurodytos sudėties naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schema, kurią rengti turi teisę Statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys. Pagal STR 1.07.03:2017 114 punktą, naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemos sudėtį inter alia (be kita ko) sudaro aiškinamasis raštas (patalpų ar pastatų paskirtys, adresas, patalpų ar pastatų bendrieji rodikliai pagal STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, projektą parengusio asmens kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų kopijos) (114.3 p.), statinio paprastojo remonto darbų (jeigu jie atliekami) techninė specifikacija (114.4 p.), naujų patalpų ar statinių planai su eksplikacijomis, kuriuose nurodomos šių objektų ribos, patalpų ar pastatų bendrieji rodikliai (114.5 p.).

37. Pagal STR 1.07.03:2017 118 punktą, šio reglamento 119–122 punktuose yra nustatytos procedūros, kurios atliekamos šias atvejais: 118.1. padalijant ar atidalijant patalpą į dvi ar daugiau patalpų, jas formuojant kaip atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus, kai naujai formuojamų patalpų paskirtis tokia pati, kaip ir buvusios prieš padalijimą ar atidalijimą patalpos paskirtis; <...>.

38. STR 1.07.03:2017 119 punkte nurodyta, kad, parengus schemą, statinių ar patalpų savininkai ar valdytojai kreipiasi į viešojo administravimo subjektą, nurodytą Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje (toliau – ir Subjektas; pagal Statybos įstatymo 49 str. 1 d. 3 p., statinių, nenurodytų šio straipsnio 1 d. 1 ir 2 p., naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos), pateikdami laisvos formos prašymą išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį (toliau – ir pažyma), patvirtinančią, kad nekilnojamojo turto kadastro objektus suformavus kaip naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus, jie galės būti naudojami pagal tą pačią paskirtį, kuri buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre iki 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo. Prašyme nurodomi patalpos (-ų), statinio (-ių) esami unikalūs numeriai ir žemės sklypo kadastrinis numeris. Su prašymu pateikiama schema (2 egz.) ir elektroninė laikmena su schemos kopija, rašytiniai patalpos (-ų) ar statinio (-ių) savininkų ar valdytojų sutikimai, patalpos (-ų) ar statinio (-ių) iki 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo kadastro duomenų byla (-os) ar jos (jų) kopija (-os).

39. STR 1.07.03:2017 120 punkte įtvirtinta, kad Subjekto įgaliotas valstybės tarnautojas ar kitas įgaliotas darbuotojas, gavęs visus 119 punkte nurodytus dokumentus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną įregistruoja prašymą. Subjekto įgaliotas valstybės tarnautojas ar kitas įgaliotas darbuotojas turi patikrinti, ar schemą parengė turintis teisę rengti tokią schemą asmuo, ar naujai suformuotos patalpos (statiniai) galės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri įregistruota Nekilnojamojo turto registre iki 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, t. y. ar numatyti atskiri įėjimai į šias patalpas (statinius), atskirtos (prireikus įrengtos naujos) inžinerinės sistemos, išspręsti automobilių stovėjimo vietų klausimai [9.35 – nuoroda į Statybos techninį reglamentą STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933]. Patikrinama, ar dėl schemoje numatytų pertvarkymų reikia keisti statinio (-ių) paskirtį.

40. STR 1.07.03:2017 121 punkte nustatyta, kad, jei patikrinus 119 punkte nurodytus dokumentus nustatoma, kad schemą parengė turintis teisę rengti tokią schemą asmuo ir naujai suformuotos patalpos (statiniai) galės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre iki 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, ir nebūtina keisti statinio (-ių) paskirties, Subjekto įgaliotas valstybės tarnautojas ar kitas įgaliotas darbuotojas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo įregistravimo dienos išduoda šio reglamento 12 ar 13 priede nustatytos formos pažymą. Jei nustatoma, kad schemą parengė neturintis teisės rengti tokią schemą asmuo ar naujai suformuotos patalpos (statiniai) negalės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre iki 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, arba būtina pakeisti statinio (-ių) paskirtį, Subjekto įgaliotas valstybės tarnautojas ar kitas įgaliotas darbuotojas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo įregistravimo dienos visus pateiktus dokumentus grąžina prašymo pateikėjui, raštu nurodydamas atsisakymo išduoti pažymą motyvus. Pakartotinai pateikus prašymą, procedūros atliekamos šiame skyriuje nustatyta tvarka iš naujo.

41. STR 1.07.03:2017 122 punkte nurodyta, kad, gavęs šio reglamento 12 ar 13 priede nustatytos formos pažymą, jei būtina, atlikęs statinio paprastojo remonto darbus ir suformuotų naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų kadastrinius matavimus, statinio (patalpos) savininkas ar valdytojas pateikia ją Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui kaip pagrindą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre patalpų ar statinių kadastro duomenų pakeitimus.

42. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2025 m. birželio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-339-415/2025, įvertinusi STR 1.07.03:2017 121 punkto pirmajame sakinyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, konstatavo, jog pažyma apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį išduodama tik esant visoms šiame punkte nurodytoms sąlygoms, t. y. inter alia įsitikinus, jog naujai suformuotos patalpos (statiniai) galės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki STR 1.07.03:2017 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, ir nebūtina keisti statinio (-ių) paskirties.

STR 1.07.03:2017 120 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo lingvistinė konstrukcija – žodžių junginys „turi patikrinti“ – ir 121 punkto formuluotė „jei patikrinus STR 1.07.03:2017 119 punkte nurodytus dokumentus nustatoma“ suponuoja, jog aptariamą procedūrą vykdantiems kompetentingų viešojo administravimo subjektų įgaliotiems valstybės tarnautojams ar kitiems darbuotojams yra nustatyta teisinė pareiga patikrinti minėtų kumuliatyvių sąlygų egzistavimą, t. y. atlikti išsamų ir visapusišką patikrinimą, siekiant įsitikinti, jog naujai suformuotos patalpos (statiniai) realiai galės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri įregistruota nekilnojamojo turto registre iki STR 1.07.03:2017 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, o tai apima patikrinimą, ar yra numatyti atskiri įėjimai į šias patalpas (statinius), atskirtos (prireikus įrengtos naujos) inžinerinės sistemos, išspręsti automobilių stovėjimo vietų klausimai, taip pat pareigą nustatyti, ar dėl schemoje numatytų pertvarkymų nereikia keisti statinio (-ių) paskirties.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad šiuo tikslu, formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus nustatyta tvarka užbaigtuose statyti statiniuose STR 1.07.03:2017 118 punkte nurodytais būdais, rengiama ir kartu su prašymu dėl pažymos išdavimo turi būti pateikiama STR 1.07.03:2017 114 punkte nurodytos sudėties naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schema, o jos svarbi viena iš sudėtinių dalių greta naujų patalpų planų su eksplikacijomis, kuriuose nurodomos šių objektų ribos ir patalpų bendrieji rodikliai, yra aiškinamasis raštas, kartu su schema taip pat turi būti pateikti ir rašytiniai patalpos (-ų) ar statinio (-ių) savininkų ar valdytojų sutikimai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėtos bylos aplinkybių kontekste akcentavo, be kita ko, kad STR 1.07.03:2017 120 punkte nustatyta pareiga įgaliotam valstybės tarnautojui ar kitam darbuotojui tikrinant galimybę naujai suformuotas patalpas (statinius) naudoti pagal iki jų suformavimo įregistruotą paskirtį, inter alia, patikrinti, ar yra išspręsti automobilių stovėjimo vietų klausimai, lemia ir tai, jog tinkamo automobilių stovėjimo vietų skaičiaus įrengimas pagal aptariamo reglamento nuostatas taip pat iš esmės yra siejamas su galimybe naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį.

Savo ruožtu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 107 punkte (2021 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. D1-103 redakcija) įtvirtinta, kad minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius įvairios paskirties statiniams nustatomas vadovaujantis šiame punkte pateikta 30 lentele „Automobilių stovėjimo vietų minimalus skaičius“, pagal kurią stovėjimo vietų skaičius gamybos paskirties ir kitos paskirties pastatuose gali reikšmingai skirtis.

43. Pabrėžtina, kad pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį išdavimas yra kompetentingo viešojo administravimo subjekto administracinis aktas, ne tik patvirtinantis naujo daikto teisėtą suformavimą (šiuo atveju – atidalijus Patalpas), bet ir suteikiantis asmeniui teisę įregistruoti tokį naujai suformuotą daiktą, kaip atskirą nekilnojamojo turto kadastro objektą, ir nuosavybės teises į jį (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str., Nuostatų 841.2.4 p.). Savo ruožtu pastato ir kaip atskirų nekilnojamojo turto objektų suformuotų patalpų naudojimo paskirtis iš esmės apibrėžia (nulemia) šio turto naudojimo bei kitų savininko (naudotojo) teisių įgyvendinimo sąlygas (suvaržymus), šių asmenų pareigų naudojantis šiuo turtu turinį (apimtį) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-989-502/2022). Atitinkamai, anksčiau aptartos ginčui aktualios STR 1.07.03:2017 nuostatos yra glaudžiai susijusios su įstatyme įtvirtinta statinių naudotojų pareiga naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį (Statybos įstatymo 47 str. 1 d. 1 p.) ir sudaro su statyba susijusį viešąjį interesą, be kita ko, kiek tai susiję su darnaus kultūrinio kraštovaizdžio formavimu, savivaldybių funkcijoms ar teritorijų funkcionavimui reikalinga socialine ar inžinerine infrastruktūra, šios infrastruktūros plėtojimu, architektūros kokybe (Statybos įstatymo 521 str. 1, 3, 8 p. (2021 m. gegužės 20 d. įstatymo Nr. XIV-340 redakcija)) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-339-415/2025).

44. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje, atsižvelgdama į tai, pripažino, jog prašymo išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį nagrinėjimo procedūra yra skirta užtikrinti, kad naujai suformuotos patalpos (statiniai) ir toliau bus naudojamos pagal iki STR 1.07.03:2017 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo nustatytą ir nekilnojamojo turto registre įregistruotą (tą pačią) paskirtį. Pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį teisinė reikšmė ir šio administracinio akto sukeliami teisiniai padariniai lemia, jog sprendimas išduoti ar neišduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį negali būti grindžiamas formaliu pateiktų dokumentų atitikties teisės aktų nuostatoms įvertinimu. Aptariamos procedūros paskirtis – nustatyti tikrąją reikalų padėtį, užtikrinant turiningųjų šią administracinę procedūrą reglamentuojančių teisės normų tikslų įgyvendinimą, t. y. nagrinėjant prašymą išduoti pažymą, šią administracinę procedūrą vykdantys kompetentingi subjektai (jų įgalioti valstybės tarnautojai ar kiti darbuotojai) turi įvertinti, ar faktiškai numatomas patalpos (-ų) ar statinių naudojimas atitinka deklaruotus tikslus, kurių pagrindu asmuo kreipėsi dėl pažymos išdavimo, ar pateikiant atitinkamų naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemą nesiekiama pridengti nustatytos (įregistruotos) šių objektų naudojimo paskirties realiai neatitinkančio patalpų naudojimo, kas iš esmės prieštarautų šią procedūrą reglamentuojančių teisės normų tikslams (žr. 2025 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-339-415/2025).

45. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje priėjo prie išvados, jog faktinių aplinkybių, kad patalpos (-ų) ar statiniai bus naudojami arba siekiama juos naudoti ne pagal paskirtį, kai nekeičiama naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) paskirtis, konstatavimas, vadovaujantis gero viešojo administravimo principu, taip pat bendraisiais sąžiningumo, protingumo ir turinio viršenybės prieš formą principais bei draudimu piktnaudžiauti teise, yra pakankamas pagrindas netenkinti prašymo dėl pažymos išdavimo. Patalpos (-ų) ar statinių naudojimas pagal deklaruojamą paskirtį (tokia galimybė) turi būti realus, bet ne fiktyvus, ir galimybė naudoti patalpas ar statinius pagal konkrečią jų paskirtį, vadovaujantis anksčiau aptartomis ginčui aktualiomis STR 1.07.03:2017 nuostatomis, turi būti nustatyta prieš priimant sprendimą dėl tokios pažymos išdavimo, todėl kompetentingam viešojo administravimo subjektui, vykdančiam aptariamą procedūrą, įvertinus faktinių aplinkybių visumą ir pripažinus, kad pareiškėjo tikslai neatitinka deklaruojamųjų, tokia pažyma neišduodama. Priešingas vertinimas nebūtų suderinamas ir su viešojo administravimo subjektų veikloje taikomu atsakomybės už priimtus sprendimus principu, pagal kurį viešojo administravimo subjektas, vykdydamas administracinį reglamentavimą ar priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už administracinio reglamentavimo ar priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius (VAĮ 3 str. 1 p.) (žr. 2025 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-339-415/2025).

46. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad sąžiningumas yra bendrasis teisės principas. Sąžiningas subjektas yra toks, kuris veikia rūpestingai ir teisingai. Sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo bei draudžia piktnaudžiauti teise. Sąžiningo asmens deklaruojami tikslai turi atitikti tuos tikslus, kurių jis iš tikrųjų siekia. Jei asmuo deklaruoja tam tikrą teisėtą tikslą ar siekį, tačiau šiais teisėtais tikslais ar siekiais iš tikrųjų pridengia kitus (neteisėtus) tikslus ir siekius, jis negali būti laikomas sąžiningu. Siekdamas įgyvendinti ir įgyvendindamas deklaruotus teisėtus tikslus, kuriais iš tikrųjų pridengiami neteisėti tikslai ir siekiai, asmuo piktnaudžiauja teise. Piktnaudžiavimu teise ir nesąžiningu elgesiu laikytinas ir naudojimasis teise ne pagal jos paskirtį ar tikslą. Visuotinai pripažįstama, kad piktnaudžiaujant teise sukurtos teisinės pasekmės nepripažįstamos ir neginamos. Piktnaudžiavimo draudimas taip pat yra bendrasis teisės principas. Šio principo ignoravimas reikštų, kad tiek teismai, tiek kiti asmenys privalo pripažinti piktnaudžiaujant sudarytus sandorius ar atliktus veiksmus bei ginti piktnaudžiaujant įgytas teises, o tai neabejotinai reikštų viešojo intereso pažeidimą ir neigtų pačios teisės prasmę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A403-1090/2006; 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-152-492/2016; 2017 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1003-756/2017; kt.).

47. Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad valdžios institucijos, įgyvendindamos gero viešojo administravimo principą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1207-1188/2024; kt.). Vadovaujantis iš gero administravimo principo kylančiais imperatyvais, viešojo administravimo subjektas turi pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant viešojo administravimo funkcijas, veikti nešališkai ir objektyviai, o formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3900-502/2021; 2025 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-92-822/2025; 2025 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-339-415/2025; kt.).

48. Nagrinėjamoje byloje iš 2023 m. gegužės 9 d. išrašo iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra įregistruoti 6 nekilnojamojo turto objektai: gamybinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – gamybinis-administracinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – kontrolės punktas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – dirbtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Anksčiau minėti kiti inžineriniai statiniai, sandėlis, dirbtuvės, kontrolės punktas ir gamybinis-administracinis pastatas nuosavybės teise priklauso bendrovėms, kurios nėra šios administracinės bylos proceso dalyviai. Gamybinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – gamybos, pramonės) ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims (78 asmenys, iš jų 62 – fiziniai asmenys).

49. Pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų įgaliotas asmuo 2023 m. kovo 31 d. pateikė atsakovui prašymą suteikti paslaugą „Pažymų apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų patalpos (ų), statinio (ių) galimybę naudoti pagal paskirtį išdavimas“ (Prašymą), kuriame prašė išduoti pažymą apie naujai suformuotų patalpų tinkamumą naudoti pagal paskirtį, suformuojant gamybinės paskirties patalpas (duomenys neskelbtini). Prie Prašymo pridėta: įgaliojimai, „(duomenys neskelbtini), patalpų formavimo byla.adoc“ (t. y. „Gamybinio pastato (duomenys neskelbtini) , gamybos paskirties patalpų formavimo schema atliekant paprastąjį remontą“), „autoDocument.doc“.

50. Atsakovas Sprendime nurodė, kad, atsižvelgiant į Inspekcijos 2022 m. gruodžio 29 d. rašte Nr. 2D-23702 pateiktus išaiškinimus, projektuotojas privalo schemos dokumentuose pagrįsti, kad patalpos, suformuotos atskirais nekilnojamojo turto objektais, bus naudojamos pagal tą pačią paskirtį, kuri buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre iki STR 1.07.03:2017 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo, atsižvelgiant į konkrečios paskirties statiniams (patalpoms) taikytinus normatyvinių statybos techninių reglamentų, statinio saugos, paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų joms nustatytus reikalavimus. Atsakovas, išanalizavęs Prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus, nustatė, kad šuo atveju Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas gamybinis pastatas, kurio paskirtis – gamybos, pramonės. Vertinant sprendinius, planinė struktūra turi atitikti numatomą paskirtį, kad neliktų galimybės parduoti Patalpas kaip gyvenamąsias patalpas ir (ar) butus, kas yra viena iš priežasčių neišduoti prašomos pažymos. Atsakovas nurodė, kad formuojamuose turtiniuose vienetuose yra atvaizduotos patalpos, kuriose vėliau galima įrengti sanitarinių mazgų, virtuvių, gyvenamųjų patalpos zonas. Iš esmės Patalpos, kaip priklausinys, galbūt nebus naudojamos tai paskirčiai, kuriai buvo suprojektuotos (jų funkcionavimas atskirai po vieną nėra tinkamas). Atsakovas Sprendime, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsniu ir 6 straipsnio 20 dalimi, Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir kitomis teisės normomis suteiktą kompetenciją, vadovaudamasis STR 1.07.03:2017 119 punktu, faktinio turinio viršenybės prieš biurokratinę formą principu, Taisyklėmis, kurių 13 punkte šis principas atskleistas išsamiau, taip pat sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, atsisakė išduoti pareiškėjo pageidaujamą pažymą. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad, norint pakeisti patalpų paskirtį, kai nustatyta tvarka užbaigtame statyti statinyje neatliekami statybos darbai ar atliekami statinio paprastojo remonto darbai, turi būti rengiamas patalpų paskirties keitimo projektas, kuriam pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 6 punktą išduodamas statybą leidžiantis dokumentas.

51. Teisėjų kolegija pažymi, kad Sprendimu pareiškėjas nebuvo įpareigotas pakeisti Nekilnojamojo turto registre nurodytą Patalpų (pastato) naudojimo paskirtį, todėl pareiškėjo patikslinto skundo ir apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu nepagrįsti. Atsakovas Sprendime tik atkreipė Prašymą padavusių asmenų dėmesį į patalpų paskirties naudojimo pakeitimo tvarką.

52. Teisėjų kolegija, atsakydama į pareiškėjo argumentus, kad atsakovas Prašymo nagrinėjimo stadijoje neturėjo teisės spręsti apie Patalpų naudojimo paskirties tariamą naudojimą gyvenamajai paskirčiai, nurodo, kad, kaip minėta, vadovaujantis STR 1.07.03:2017 120 ir 121 punktų nuostatomis, pažyma apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį išduodama tik esant visoms nurodytoms sąlygoms, t. y. inter alia įsitikinus, jog naujai suformuotos patalpos (statiniai) galės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki STR 1.07.03:2017 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, ir nebūtina keisti statinio (-ių) paskirties, o aptariamą procedūrą vykdantiems kompetentingų viešojo administravimo subjektų įgaliotiems valstybės tarnautojams ar kitiems darbuotojams yra nustatyta teisinė pareiga patikrinti minėtų kumuliatyvių sąlygų egzistavimą, t. y. atlikti išsamų ir visapusišką patikrinimą, siekiant įsitikinti, jog naujai suformuotos patalpos (statiniai) realiai galės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri įregistruota Nekilnojamojo turto registre iki STR 1.07.03:2017 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Prašymo išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį nagrinėjimo procedūra yra skirta užtikrinti, kad naujai suformuotos patalpos (statiniai) ir toliau bus naudojamos pagal iki STR 1.07.03:2017 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo nustatytą ir nekilnojamojo turto registre įregistruotą (tą pačią) paskirtį.

53. Šiuo atveju kompetentingas Administracijos valstybės tarnautojas, išanalizavęs Prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus, priėjo prie išvados, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota ginčui aktualaus pastato naudojimo paskirtis – gamybos, pramonės, tačiau pagal pateiktus dokumentus manytina, kad iš esmės Patalpos, kaip priklausinys, galbūt nebebus naudojamos tai paskirčiai, kuriai buvo suprojektuotos (jų funkcionavimas atskirai po vieną nėra tinkamas). Pirmosios instancijos teismas sutiko su tokiu vertinimu ir konstatavo, jog visuma aplinkybių rodo, kad naujai suformuotos patalpos faktiškai bus naudojamos ne pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį, t. y. patalpos planuojamos faktiškai naudoti kaip gyvenamosios paskirties; tą patvirtina esami duomenys, kad yra formuojami plotai ir erdvės, būdingi gyvenamosioms patalpoms: paliktos vietos (apie 4 kv. m) vonios su tualetu plotams; butai / patalpos („loftai“) su apie 16 kv. m vieno kambario plotais, bet su perspektyvine antresole dėl pakankamo lubų aukščio (4,70 m, kas leistų įrengti gyvenamosios paskirties patalpoje vonios su tualetu patalpą, šalia jos – virtuvę, o virš jos – miegamąjį ar gyvenamąjį kambarį).

54. Iš byloje esančios „Gamybinio pastato (duomenys neskelbtini), gamybos paskirties patalpų formavimo schemos atliekant paprastąjį remontą“, be kita ko, matyti, kad „gamybos patalpų skaičius“ iki paprastojo remonto – 0, po paprastojo remonto – 145. Nurodyta, kad patalpų formavimo schema rengiama statytojams (t. y. pareiškėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims) siekiant atsidalyti savo disponuojamos patalpos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Patalpos pastate naudojamos pagal nustatytą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką. Pastato savininkai, įgyvendindami nuosavybės teises į jiems priklausančią dalį, taip pat siekdami galėti nepriklausomai nuo kitų pastato bendraturčių atsiskaityti atskirai už sunaudotą elektros, vandens ir šilumos energiją, iniciavo naujų patalpų formavimo schemos rengimą. Patalpos po formavimo bus naudojamos pagal tą pačią – gamybos – paskirtį. Paprastojo remonto metu atliekami griovimo darbai (užmūrijamos langų, durų angos, kt.) ir montavimo darbai (naujai įrengiamos pertvaros, formuojamos naujos langų ir durų angos, kt.), taip pat naujai formuojamose patalpose (ne visose) numatytas sanitarinių mazgų įrengimas. Iš minėtoje schemoje pateiktų brėžinių ir lentelių matyti, pavyzdžiui, 1 aukšte planuojama įrengti 47 patalpas, kurias sudaro apie 20 kv. m ploto „gamybinės patalpos“ (kelios patalpos daug didesnės) ir apie 4 kv. m ploto sanitariniai mazgai, o antrame ir trečiame aukštuose planuojamos panašaus ploto „gamybinės patalpos“, bet bendro naudojimo sanitariniai mazgai. Planuojamos patalpos apie pusę atvejų yra priskirtos konkretiems tretiesiems suinteresuotiems asmenims po du ir daugiau, pavyzdžiui, patalpa L. J. ir M. J., patalpa B. M. ir K. M., patalpa L. Z., A. Z., G. S. Z. ir J. Z..

55. Konstatuotina, kad atsakovui, įvertinus Prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus, pagrįstai kilo abejonių, kad, atsižvelgiant į Patalpų planinę struktūrą ir kitas aplinkybes, Patalpos nebus toliau naudojamos pagal tą pačią – gamybinę – paskirtį ir bus parduodamos kaip gyvenamosios patalpos ir (ar) butai. Pareiškėjas atsakovui nepateikė pakankamų įrodymų, kad naujai suformuotos patalpos realiai bus naudojamos pagal paskirtį, kuri įregistruota Nekilnojamojo turto registre iki STR 1.07.03:2017 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai.

56. Atsakovas teismui pateikė įrodymus, papildomai pagrindžiančius jo poziciją, kad Patalpos nebūtų naudojamos pagal tą pačią – gamybinę – paskirtį: 16 nuorodų į interneto svetainėse www.skelbiu.lt ir www.aruodas.lt paskelbtus pranešimus apie parduodamas patalpas („butas“, „gyvenamosios paskirties butas“, „loftas“, vienu atveju – „gamybinės paskirties patalpos“) (atsakovo teigimu, tikrinta 2024 m. vasario 13 d.; bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nuorodos nukelia į tinklapius, kuriuose nurodyta, kad skelbimas nebegalioja arba kad nėra tokio „puslapio“), taip pat ekrano nuotraukas, kuriose matyti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo skelbimai, kuriuos paskelbė įvairūs nekilnojamojo turto brokeriai (kai kuriuose skelbimuose pateikti įrengimo pavyzdžiai (vizualizacijos), pvz., svetainė, virtuvėlė, miegamasis ant antresolės; kai kuriuose skelbimuose aiškiai (be kita ko, didžiosiomis raidėmis) nurodyta naudojimo paskirtis – gyvenamoji).

57. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, prieina prie išvados, kad šiuo atveju atsakovui, kuriam įstatymu, be kita ko, yra pavesta atlikti ginčo statinio (taigi ir jame esančių Patalpų) naudojimo priežiūrą (Statybos įstatymo 49 str. 1 d. 3 p., STR 1.07.03:2017 102.3 p.), remiantis surinktų duomenų visuma buvo teisinis pagrindas paneigti pareiškėjo deklaruojamą tikslą atidalyti Patalpas, suformuojant 145 naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus (patalpas), nekeičiant patalpų paskirties, bei priimti ginčijamą Sprendimą. Patalpų naudojimo nekeičiant jų paskirties klausimas yra įrodinėjimo dalykas, tačiau, esant nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių atsakovas nepripažino pareiškėjo deklaruojamo tikslo tikruoju, pareiškėjas byloje nepateikė įrodymų, kuriais remiantis teismas, vadovaudamasis ABTĮ 56 straipsnio 7 dalimi, turėtų teisinį pagrindą padaryti priešingą išvadą. Pareiškėjas iš esmės niekaip nepagrindžia, kad Patalpos po Reglamento 118 punkte numatytų veiksmų atlikimo galės būti naudojamos pagal nurodytą paskirtį ir nebūtina keisti statinio paskirties, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas ir (ar) tretieji suinteresuoti asmenys realiai siekė arba šiuo metu siekia naudoti ginčo patalpas pagal jų tiesioginę paskirtį, t. y. kaip gamybos. Taigi, šiuo konkrečiu atveju byloje neįrodyti Prašyme ir prie jų pridėtoje schemoje deklaruoti ketinimai naudoti Patalpas kaip gamybos, kurių pagrindu pareiškėjas kreipėsi dėl pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpų) galimybę naudoti pagal paskirtį išdavimo, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui prašomą pažymą. Atitinkamai, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo išvestinį reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti Prašymą.

58. Teisėjų kolegija, atsakydama į pareiškėjo argumentus dėl jo teisių, ypač Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės kiekvienam bendraturčiui reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, pažeidimo, pažymi, kad minėta teisė turi būti įgyvendinama laikantis imperatyvių teisės aktų reikalavimų.

59. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

60. Teisėjų kolegija, įvertinusi didelį šios bylos proceso šalių skaičių ir tai, kad ne visų trečiųjų suinteresuotų asmenų gyvenamosios (buveinės) ar darbo (veiklos) vietos yra žinomos, taip pat ne visos proceso šalys yra prisijungusios prie Lietuvos teismų Elektroninių paslaugų portalo (EPP), dėl ko teismas susidūrė su kliūtimis siekiant įteikti procesinius dokumentus bylos proceso šalims, vadovaudamasi proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais, ABTĮ 72 straipsnio 3 dalimi ir Teisėjų tarybos 2013 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 13P-144-(7.1.2) patvirtinto Teismų pranešimų skelbimo specialiame interneto tinklalapyje tvarkos aprašo nuostatomis, nutaria bylos proceso šalims, kurios nėra prisijungusios prie Elektroninių paslaugų portalo (EPP) sistemos, šią teismo nutartį įteikti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, taip pat šią nutartį įteikiant procesinių dokumentų kopijas trečiųjų suinteresuotų asmenų įgaliotu asmeniu su byla susijusiems procesiniams dokumentams gauti 2023 m. birželio 7 d. teismo nutartimi paskirtam trečiajam suinteresuotam asmeniui Š. Š..

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Žirmūnų plėtra apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Trečiuosius suinteresuotus asmenis informuoti apie teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-656-822/2025 priėmimą, išsiunčiant teismo sprendimo kopiją trečiajam suinteresuotam asmeniui Š. Š. ir apie šią nutartį paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė