2021-09-22 Nr. AB-19340-4-45-3-00291-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3946-261/2021

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00291-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistačiusiam A. K. (A. Q.), jo atstovui advokatui R. J.,

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui E. P.,

vertėjui Abdulmecitui Zenginui (Abdulmecit Zengin),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu prisitačiusio A. K. (A. Q.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu prisitačiusio A. Q. alternatyvios sulaikymo priemonės pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas, Užsieniečių registracijos centras, Centras) kreipėsi į teismą su teikimu dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistačiusio A. K. (A. Q.) (toliau – ir Užsienietis) alternatyvios sulaikymo priemonės pratęsimo apgyvendinant Užsieniečių registracijos centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2021 m. lapkričio 18 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas).

2. Teikime nurodyta:

2.1. Užsienietis pirmą kartą į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. balandžio 1 d., kai jis buvo sulaikytas Šalčininkų rajono savivaldybės, Poškonių seniūnijos, Statikų kaimo apylinkėse. Užsienietis su savimi neturėjo asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. VSAT 2021 m. balandžio 4 d. sprendimu Užsienietis buvo laikinai apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre. 2021 m. balandžio 21 d. Užsienietis su kitais tautiečiais buvo sulaikytas Kalvarijos rajono savivaldybės kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, kai bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Užsienietį sugrąžinus į Užsieniečių registracijos centrą buvo dar kartą paaiškinta, kad jis neturi teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos, kol nėra išspręstas prieglobsčio suteikimo klausimas. Užsienietis 2021 m. gegužės 18 d. su kitais tautiečiais antrą kartą bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, todėl tą pačią dieną 20.30 valandą buvo laikinai sulaikytas. Užsieniečių registracijos centras 2021 m. gegužės 19 d. teikimu Nr. 21-7K-526 kreipėsi į teismą su prašymu sulaikyti Užsienietį Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. rugpjūčio 18 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. gegužės 20 d. sprendimu iš dalies tenkino šį teikimą ir Užsieniečiui paskyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančiojoje teritorijoje iki 2021 m. rugpjūčio 18 d. Užsienietis šį sprendimą skundė, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundą atmetė.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro Teikimą tenkino – pratęsė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT Užsieniečių registracijos centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimui skirtose vietose iki 2021 m. lapkričio 17 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio prašytojo byloje.

4. Teismas nustatė, kad Užsienietis 2021 m. balandžio 1 d. atvyko į Lietuvos Respubliką, kur buvo sulaikytas Centre, nes į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, t. y. neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, neteisėtai ir ne per pasienio kontrolės punktą kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, 2 kartus neteisėtai pasišalino iš užsieniečių apgyvendinimo stovyklos – 2021 m. balandžio 21 d. ir 2021 m. gegužės 17 d. Teismas atsižvelgė į tai, kad galutinis sprendimas dėl prašymo suteikti prieglobstį nėra priimtas, nusprendė, jog Užsieniečio motyvai, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį nėra galutinai išsiaiškinti, bei įvertinus Užsieniečio elgesį, nustatė, kad neišnyko Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 7 ir 11 punktuose ir 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyti pagrindai.

5. Teismas pažymėjo, kad įvertinus Užsieniečio asmens byloje esančius duomenis, kad (duomenys neskelbtini), jog sulaikymas turėtų pernelyg neigiamą įtaką jo emocinei ir psichologinei būklei, todėl yra taikytina alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimui skirtose vietose. Nurodė, jog Užsienietis buvo vienas iš neramumų kurstytojų Užsieniečių registracijos centre 2021 m. birželio 23 d., todėl jam nėra galimybės netaikyti jokių judėjimo apribojimų.

III. 6. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

7. Užsieniečio apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Apeliaciniame skunde Užsienietis nurodo, kad jam taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė turėtų būti panaikinta. Užsienietis skunde remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, kurioje pažymima, kad asmens sulaikymas gali būti taikomas tik kaip kraštutinė priemonė.

7.2. Užsienietis yra pripažintas pažeidžiamu asmeniu dėl (duomenys neskelbtini), todėl remiantis Įstatymo 114 straipsnio 4 dalimi, kuri nurodo, jog pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais.

7.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Užsieniečiui gali būti taikoma švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Užsienietis buvo vienas iš 2021 m. birželio 23 d. riaušių kurstytojų, tačiau nėra objektyvių duomenų ar įsiteisėjusio nuosprendžio, kuriuo būtų pripažinta, kad Užsienietis būtų provokavęs riaušes. Ši nurodyta priežastis buvo viena pagrindinių, kodėl Užsieniečiui negali būti taikoma švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė.

7.4. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, kad nėra duomenų dėl jo padarytų kitų pažeidimų, nurodo turėjęs galimybę pabėgti, tačiau to nepadarė, kas įrodo, jog Užsienietis suprato savo teises ir pareigas, kurios jam buvo išaiškintos ir pataisė savo elgesį.

7.5. Taikant Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę, Užsienietis būtų aprūpintas gyvenamąja vieta, maistu, būtiniausiomis paslaugomis, būtų užtikrintas jo būvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos pasivaikštinėti didesnėje teritorijoje, nueiti į parduotuvę, bent kelioms valandoms per dieną pakeisti aplinką, laisviau pasijusti ir pagerinti sveikatos būklę. Pritaikius tokią alternatyvią priemonę Užsieniečiui toks judėjimo ribojimas būtų teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis Užsieniečio kaip prieglobsčio prašytojo interesus.

8. Pareiškėjas Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja faktines aplinkybes, susijusias su Užsieniečio atvykimu į Lietuvos Respubliką, apgyvendinimu Užsieniečių registracijos centre, išvykimu iš Užsieniečių registracijos centro, ir papildomai nurodo, kad:

8.1. Pareiškėjas teigia, kad Užsieniečio asmens tapatybė nenustatyta, valstybės sieną kirto neteisėtai, ne per pasienio punktą, buvo sulaikytas pareigūnų, į Lietuvą atvyko neturėdamas jokių asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, 2021 m. balandžio 21 d. ir 2021 m. gegužės 17 d. pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjo vertinimu, Užsienietis sutrukdė valdžios institucijoms tinkamai vykdyti savo užduotis, iš kurių viena – užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką ir vykdyti bendrą tarptautinę teisėkūrą. Užsieniečio veiksmai nagrinėjamu atveju negali būti pripažinti bendradarbiavimu, o jo tapatybė išlieka nenustatyta.

8.2. Užsieniečiui buvo paaiškintos jo teisės ir pareigos, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, kol nėra išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir nėra priimtas galutinis sprendimas jo byloje, Užsienietis privalo būti Lietuvos Respublikoje ir negali išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, todėl negalima laikyti Užsieniečio elgesio kaip bendradarbiavimo su valdžios institucijomis (Užsienietis 2 kartus pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro).

8.3. Atsiliepime teigiama, kad suteikus užsieniečiui laisvo judėjimo galimybę prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu (kol nebus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje), iškils rizika, kad nesulaukęs galutinio sprendimo išvyks iš Lietuvos Respublikos, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo į kilmės šalį. Nurodoma, kad užsienietis nebendradarbiauja su valdžios institucijomis, todėl nėra teisinio pagrindo skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

8.4. Remiantis išdėstytais argumentais, VSAT teigia, kad teismas tinkamai įvertino visas faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 9. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio sulaikymo Užsieniečių registracijos centre pagrįstumo ir teisėtumo.

10. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai, vadovaudamiesi Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5 dalies 7 ir 11 punktais, 115 straipsnio 2 dalies 5 punktu Užsieniečių registracijos centro Teikimą patenkino ir vadovaudamasis Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punktu nusprendė pratęsti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT Užsieniečių registracijos centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimui skirtose vietose iki 2021 m. lapkričio 17 d., bet ne ilgiau kol bus priiimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio prašytojo byloje.

11. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį pakeisti ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti jį VSAT Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (liet. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

13. Užsieniečio – prieglobsčio prašytojo – sulaikymo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 4 dalies nuostatos. Remiantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 punktas), siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 punktas). Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje pateikiamas sąrašas aplinkybių, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, tarp kurių: siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.).

14. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021).

15. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad Užsienietis, atvykęs į Lietuvos Respubliką, neturėjo asmens tapatybę ir (arba) pilietybę patvirtinančių dokumentų. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad dar nėra nustatyti motyvai, kuriais grindžiamas užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, kad užsienietis nebendradarbiauja, kad gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (ypač atsižvelgiant, jog Užsienietis neleistinai 2 kartus pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro).

16. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtą teisinį reglamentavimą ir tai, kad nėra nustatyti motyvai, kuriais grindžiamas užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos sprendimu, esant Įstatymo 115 straipsnyje 2 dalies 5 punkte nustatytam pagrindui, Užsieniečiui pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė pagrįsta.

17. Dėl apelianto argumentų, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti Įstatymo 115 straipsnyje numatytas alternatyvias sulaikymui priemones, pažymėtina, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali Užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę (Įstatymo 115 straipsnio 1 dalis). Nesant nustatytai užsieniečio tapatybei šioje byloje alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas negalimas.

18. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punktą skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nes yra pagrindo manyti, kad jis, siekdamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali bandyti išvykti ir pasislėpti. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju Užsieniečiui taikoma sulaikymo priemonė yra proporcinga.

19. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo panaikinti. Todėl užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės Švenčionių rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliečiu prisitačiusio A. K. (A. Q.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė