ee7ea82d-c77b-4f84-92c9-19ddaaae0b37 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-3623-505/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00302-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3; 51.4; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 3 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas D. S. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė po reorganizavimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 980 „Dėl sutikimo reorganizuoti Kybartų pataisos namus ir LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių-kalėjimÄ â€œ pagrindu), 5 550 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 2–7).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog jis LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo kalinamas nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d. Pažymėjo, jog gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrinta ploto norma, kadangi didelę patalpų dalį užėmė jose esantys baldai, todėl trÅ«ko oro, nukentėjo miego kokybė. Teigė, jog buvo netinkama ventiliacija, prastas tiek natÅ«ralus, tiek dirbtinis apÅ¡vietimas, todėl sutriko regėjimas, skaudėjo galvÄ . Visose patalpose buvo gausu tarakonų ir blakių, kurie ropojo kÅ«nu, negailestingai kandžiojo bei sukėlė emocinį stresÄ .

Akcentavo, jog kameroje buvo tik Å¡alto vandens, todėl neturėjo galimybės tinkamai kasdien nusiprausti, o prausiantis kartÄ per savaitę duÅ¡e neįmanoma užtikrinti asmens higienos. Taip pat reiÅ¡kė pretenzijas dėl trumpo pasivaikščiojimo laiko ir pasivaikščiojimo kiemelio dydžio. PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, visi pirmiau įvardyti neigiami veiksniai turėjo įtakos jo psichikai, sveikatai, kadangi jis nuolat patirdavo emocinių ir psichologinių bei dvasinių iÅ¡gyvenimų, psichologinį sukrėtimÄ , orumo pažeminimÄ , kančiÄ .

Prašė skundÄ patenkinti. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ su skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b. l. 33–42) nurodė, kad kalinimo įstaiga, skirstydama atvykusius asmenis į kameras, laikosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas gyvenamojoje patalpoje visiÅ¡kai atitiko nustatytus reikalavimus.

Teigė, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija stengiasi kiek įmanydama mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. PaaiÅ¡kino, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, III skyriuje reglamentuotas tardymo izoliatorių kamerų įrengimas, pagal tai yra įrengtos visos kalinimo įstaigos kameros. Taip pat nurodo, kad kamerose esančiuose sanitariniuose mazguose yra įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 metro sienele. PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomiems asmenims suteikiama teisė kartÄ per savaitę iki 15 minučių nusiprausti duÅ¡e. Asmens privatumui užtikrinti duÅ¡o patalpose įrengtos pertvaros, kurių aukÅ¡tis – 1,6 m, plotis – 1,2 m.

Atkreipė dėmesį į tai, kad iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija nuolat reikalauja palaikyti tvarkÄ kamerose, už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius ir priemonės visÄ laikÄ yra iÅ¡duodami į kameras. Taip pat į kameras iÅ¡duodama kalcinuotoji soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais.

Pažymėjo, kad, siekdamas palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį, kuri kiekvienais metais pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus tam skirtų lėšų iÅ¡ valstybės biudžeto.

Pažymėjo, kad suimti ir nuteisti asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, langų stiklus, klozetus, griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų, laužydami langus ir pan., todėl suremontuotose kamerose vėl tenka daryti pakartotinį remontÄ . Nurodė, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus, ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punkte nustatytus reikalavimus.

Pabrėžė, jog asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose patalpose. PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kamerose įrengtas apÅ¡vietimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsakovės atstovo nuomone, pareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio ir nekonkretÅ«s. BÅ«tina įrodyti, jog tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi kalinimo įstaigos trÅ«kumai turėjo tiesioginės įtakos pareiÅ¡kėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes.

Pažymėjo, kad tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, o tai lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . Sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigÅ«nai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai turėjo įtakos atsirasti pareiÅ¡kėjo nurodytai žalai.

Civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iÅ¡ civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Å iuo atveju nėra bÅ«tinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

PareiÅ¡kėjui, atsakovės atstovui apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ Å¾inoma (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 74 str. 1 d.). Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. kovo 15 d. nutartyje pasiÅ«lyta teise dalyvauti teismo posėdyje ir teikti paaiÅ¡kinimus (bÅ«ti iÅ¡klausytam) (ABTÄ® 52 str. 2 d.) pareiÅ¡kėjas nepasinaudojo (b. l. 128). Å alių neatvykimas į teismo posėdį nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTÄ® 77 str. 3 d.).

Skundas netenkintinas. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam atliekant laisvės atėmimo bausmę LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d., atlyginimÄ . Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos institucijos (nagrinėjamu atveju – LukiÅ¡kių TI-K) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar LukiÅ¡kių TI-K arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo mažai vietos, t. y. trÅ«ko ploto. Atsakovės atstovo duomenimis, pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d., buvo laikomas 122, 105, 288, 124, 344, 306, 286, 297, 346, 332, 302, 253, 273, 263, 269, 359, 320, 309 kamerose.

Taip pat nustatyta, jog pareiškėjas nuo 2018 m. vasario 26 d. iki 2018 m. kovo 2 d. buvo išvykęs į Vilniaus areštinę (b. l. 33–34, 122–123). Nagrinėjamo ginčo laikotarpiu galiojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.), kurio 1.3 punkte nustatytas reikalavimas, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Atsižvelgiant į LukiÅ¡kių TI-K pateiktus duomenis (b. l. 33–34, 122–123) byloje nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K reikalavimo dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto laikėsi visÄ ginčo nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d. laikotarpį, t. y. ginčo laikotarpiu buvo tinkamai užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į kalinimÄ kamerose, kuriose jam tenkantis patalpos plotas bÅ«tų ne mažesnis, nei įsakymo Nr. V-124 1.3 punkte nustatytas minimalus dydis (3,6 kv. m). Kadangi bylos duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kėjui bÅ«nant kamerose vienam ar laikomam su kitu asmeniu visÄ ginčo laikotarpį teko daugiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto (nuo 3,65 kv. m iki 17,21 kv. m), todėl nėra pagrindo konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių pareiÅ¡kėjo teisę į minimalų 3,6 kv. m gyvenamÄ jį plotÄ .

Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atsižvelgti į kameroje esančio inventoriaus užimamÄ plotÄ teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovės atstovo padarytus teisės pažeidimus. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog kamerose nebuvo įrengtos tinkamos ventiliacijos, todėl tvyrojo nemalonus kvapas. Dėl oro, ventiliacijos atitikties kamerose pažymėtina, jog, kaip nustatyta ginčui aktualios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) patvirtintos Higienos normos, nustatančios laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ , 17 punkte, gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog, kaip nustatyta Higienos normos 3 punkte, ši higienos norma privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietų statinius ir patalpas, bei kontroliuojančioms institucijoms, tuo tarpu jau veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Lukiškių TI-K pastatas yra senos statybos, todėl, kaip teisingai nurodė atsakovės atstovas, kamerose ventiliacija galima tik per kamerų langus.

Pažymėtina, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 6.10 punktas taip pat reglamentuoja tinkamÄ kamerų vėdinimÄ per langus, iÅ¡skyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Taigi, kaip minėta, LukiÅ¡kių TI-K kamerų vėdinimas per langus atitinka teisės aktų reikalavimus. IÅ¡ į bylÄ pateikto LukiÅ¡kių TI-K praneÅ¡imo matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerų visi langų rėmai yra lengvai atidaromi ir pritaikyti vėdinimui.

Tai patvirtina ir į bylÄ pateikta kameros fotonuotrauka (b. l. 73) bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2018 m. gegužės 28 d. patikrinimo aktas Nr. (10-12 15.4.8) PA-3169 (b. l. 90–91), Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. rugpjūčio 23 d. patikrinimo aktas Nr. (10-12 15.4.8) PA-5525 (b. l. 99–101), todėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl netinkamos gyvenamųjų patalpų ventiliacijos atmestini kaip nepagrįsti.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K ginčo laikotarpiu buvo sudaręs sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, turinčia licencijÄ profilaktiniams dezinsekcijos bei deratizacijos darbams atlikti, ir Å¡ios įmonės paslaugomis institucija naudojosi nuolat, pagal poreikį (b. l. 124–127). Teismo vertinimu, LukiÅ¡kių TI-K kamerose yra organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimas (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija). Be to, pareiÅ¡kėjas su praÅ¡ymais ar skundais į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ar kitas kompetentingas institucijas dėl netinkamai vykdomo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo nesikreipė.

Ä® bylÄ pateiktais patikrinimo aktais nenustatyta faktų dėl buitinių parazitų buvimo LukiÅ¡kių TI-K patalpose, todėl Å¡is pareiÅ¡kėjo teiginys atmestinas. Higienos normos HN 134:2015 14 punkte nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx. Minėta higienos norma nereglamentuoja natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento. IÅ¡ į bylÄ pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2018 m. birželio 13 d. patikrinimo akto Nr. (10-12 15.4.8) PA-3684 (b. l. 94–95) matyti, kad patikrinimo metu 124 kameroje (Å¡ioje kameroje buvo kalinamas ir pareiÅ¡kėjas) iÅ¡matuota dirbtinė apÅ¡vieta buvo 291 lx ir iÅ¡ Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2018 m. rugpjūčio 23 d. patikrinimo akto Nr. (10-12 15.4.8) PA-5525 (b. l. 99–101) matyti, kad patikrinimo metu 297 kameroje, kurioje buvo kalinamas ir pareiÅ¡kėjas, iÅ¡matuota dirbtinė apÅ¡vieta buvo 215 lx, ir tai atitiko Higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl kamerose buvusios netinkamos apÅ¡vietos atmestini kaip neįrodyti. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punktÄ , karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas. Taigi, karÅ¡tas vanduo numatomas tik duÅ¡inėse, kuriose nuteistieji turi teisę nusiprausti 1 kartÄ per savaitę, pagal atskirai patvirtintÄ grafikÄ , todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl to, kad kameroje nebuvo karÅ¡to vandens, atmestinos kaip nepagrįstos.

PareiÅ¡kėjas skunde teigė, jog duÅ¡o patalpose maudytis galėjo tik vienÄ kartÄ per savaitę. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas numato, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u. Nagrinėjamu atveju nesant duomenų, kad atsakovės atstovas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , pareiÅ¡kėjo argumentai dėl galimybės pasinaudoti duÅ¡u vienÄ kartÄ per savaitę atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad vienos valandos pasivaikščiojimui skirtas laikas yra nepakankamas, pasivaikščiojimo kiemelis neatitinka pasivaikščiojimui vienam asmeniui skirtos ploto normos.

Pažymėtina, jog suimtųjų (nuteistųjų), laikomų tardymo izoliatoriuje, pasivaikščiojimo gryname ore tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnis, įtvirtinantis suimtųjų teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas vienos valandos pasivaikščiojimas gryname ore. PareiÅ¡kėjo teiginys, kad pasivaikščiojimui skirtas laikas yra nepakankamas, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas pažymi, kad teisės aktai pasivaikščiojimo kiemelių dydžio nereglamentuoja. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad vienu metu kiemelyje buvo neadekvatus skaičius nuteistųjų ar kiemeliai įrengti nesilaikant Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių nustatytų reikalavimų, todėl darytina iÅ¡vada, kad kiemeliuose sudarytos galimybės judėti. PareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu skundų dėl kiemelio dydžio ir laiko stokos į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ nesikreipė.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K neteisėtus veiksmus. Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali bÅ«ti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimus, reputacijos pablogėjimÄ ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktikÄ , yra konstatavęs, jog, siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinių ir fizinių iÅ¡gyvenimų, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-95/2009).

Å ioje administracinėje byloje iÅ¡vardytų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalÄ , nenustatyta. Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų nepakanka. PaaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog skundo reikalavimas dėl 5 550 Eur neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinį sukrėtimÄ ir skriaudÄ (ABTÄ® 56 str.).

Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, nesant visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTÄ® 56 str., 88 str. 1 p.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo D. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Daina Kukalienė