ee7dcfec-71c6-4f84-abc9-b714c703dcc9 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Privataus kaltinimo byla Nr. PK -824-957/2015        Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00024-2015-2                                            Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.4.9.; 2.9.1.; 2.9.6.; 2.9.9. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. vasario 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, susipažinęs su S. B. atstovo advokato padėjėjo Aleksandro Morozovo pareiškimu dėl privataus kaltinimo proceso prieš V.

M. pradėjimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 154 straipsnio 1 dalį bei pateiktais pareiÅ¡kimo priedais n u s t a t ė : Advokato padėjėjas Aleksandras Morozovas Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl privataus kaltinimo baudžiamosios bylos pradėjimo prieÅ¡ V. M. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį bei 140 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodo, kad V. M. paskleidė apie jį garbę ir orumÄ Å¾eminančias žinias, t. y. apÅ¡meižė raÅ¡ydama skundus SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“, juose nurodydama, kad jis „...pamazgas, iÅ¡matas pila lauke po langais...“, be to, 2012 m. rugsėjo 21 d. rytÄ , jam esant kieme jį užpuolė, nuplėšė nuo veido akinius ir juos sulaužė bei trenkė pagaliu per rankas ir taip padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ .S. B. atstovo advokato padėjėjo Aleksandro Morozovo pareiÅ¡kimÄ atsisakytina priimti.Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimas yra procesinis dokumentas, kuriuo remiantis pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas, pagal jame suformuluotÄ kaltinimÄ byla perduodama nagrinėti teisiamajame posėdyje, nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kurių teismas iÅ¡ esmės keisti negali.

Privataus kaltinimo bylose kaltinimÄ teisme palaiko nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas, todėl jų statusas sutapatinamas su kaltintojo statusu, o skundo ar pareiÅ¡kimo turiniui keliami reikalavimai atitinka kaltinamojo akto turiniui keliamus reikalavimus. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad privataus kaltinimo tvarka raÅ¡tu paduodamas skundas atlieka ir kaltinamojo akto funkcijÄ , todėl jam keltini didesni formalÅ«s reikalavimai nei kreipimuisi, pagal kurį dar bus atliekamas ikiteisminis tyrimas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412 straipsnyje apibrėžiant nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo turinį ne tik nurodyta, kas privalomai juose turi būti išdėstyta, bet ir akcentuojama, kad esminės nusikalstamos veikos aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos turinčios reikšmę aplinkybės – skunde ar pareiškime turi būti išdėstytos taip, jog matytųsi išsamus ir kartu konkretus nusikalstamos veikos vaizdas.

Taigi nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas privalo skunde/pareiÅ¡kime nurodyti esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, kad kaltinimas bÅ«tų aiÅ¡kus ir pagrįstas. Esminiai skundo/pareiÅ¡kimo turinio defektai suvaržo nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisę į gynybÄ , nes jis, esant nekonkrečiam kaltinimui, negali pasiruoÅ¡ti efektyviai nuo jo gintis.Nagrinėjamu atveju iÅ¡ S. B. atstovo advokato padėjėjo A. Morozovo pareiÅ¡kimo turinio matyti, kad V. M. kaltinama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nežymaus sveikatos sutrikdymo S. B. padarymu, tačiau byloje nurodyta tik Å¡ios, galimai padarytos veikos padarymo data bei pateikta specialisto iÅ¡vada, kurioje jam nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas.

Tačiau nenurodyta konkreti šios veikos padarymo vieta, taip pat įvykio liudytojai, jų vardai pavardės ir gyvenamoji vieta, kiti duomenys, kurie patvirtina ne tik galimai S. B. kilusius padarinius bet ir kitus BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Šios aplinkybės bei panašaus pobūdžio duomenys itin svarbūs veikos padarymu kaltinamam asmeniui ruošiantis gynybai. Tuo tarpu dėl BK 154 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos pareiškime nurodyta tik tai, kad V. M. rašydama skundus SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir juose nurodydama, kad jis „...pamazgas, išmatas pila lauke po langais...“, jį apšmeižė, tačiau nenurodytas šios veikos padarymo laikas.

Be to pažymėtina, kad BPK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog privatus kaltintojas, dalyvaudamas nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, palaiko kaltinimÄ , pateikia įrodymus ir dalyvauja juos tiriant, dalyvauja baigiamosiose kalbose, pateikia pasiÅ«lymų dėl teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų vertinimo, baudžiamųjų įstatymų taikymo, bausmės rÅ«Å¡ies ir dydžio, nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog paduodamas skundas turi bÅ«ti pasiraÅ¡ytas nukentėjusiojo, o 408 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pareiÅ¡kimas – nukentėjusiojo teisėto atstovo.

Pagal BPK 408 straipsnio 1 dalį, privataus kaltinimo bylose skundÄ paduoda ir kaltinimÄ teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusÄ . Tuo tarpu BPK 408 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu nukentėjusysis dėl nepilnametystės, fizinių ar psichinių trÅ«kumų negali pasinaudoti visomis nukentėjusiojo teisėmis, paduoti pareiÅ¡kimÄ ir palaikyti kaltinimÄ teisme gali jo teisėtas atstovas. Nagrinėjamu atveju S. B. vardu pareiÅ¡kimÄ dėl privataus kaltinimo bylos pradėjimo pateikė jo atstovas advokato padėjėjas A.

Morozovas. Atstovas kartu su skundu teismui pateikė jo atstovaujamojo neįgaliojo pažymėjimo kopijÄ , kuris susijęs su jo regėjimu bei iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ medicininių dokumentų apie tai, kad jis deÅ¡ine akimi nemato visiÅ¡kai, o kairės akies matymas su korekcija iki 0,7. Vis tik atstovas nenurodė, kad Å¡ie S. B. fiziniai trÅ«kumai trukdo jam pačiam pasinaudoti nukentėjusiojo teisėmis, o tik akcentavo tai, jog Å¡iam sunku buityje palaikyti idealiÄ Å¡varÄ . Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad iÅ¡ pareiÅ¡kimo turinio galima spręsti, jog S. B. gyvena vienas, savarankiÅ¡kai tvarko savo buitį, pirmiau nurodytų duomenų nepakanka iÅ¡vadai, kad S. B. pats negali pasinaudoti teise paduoti privataus kaltinimo skundÄ ir tai už jį turi padaryti jo atstovas.

Pažymėtina, kad minimas sveikatos istorijos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, jog S. B. turi regėjimo negaliÄ , tačiau vis tik iÅ¡ jo matyti, kad viena akimi jis mato, todėl remiantis vien Å¡iais duomenimis nėra pagrindo spręsti, kad jis dėl negalios negali pats pasinaudoti teise paduoti skundÄ ir dalyvauti procese. Esant pirmiau iÅ¡dėstytiems pareiÅ¡kimo trÅ«kumams, konstatuotina, kad jis neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas nenumato tokio pobÅ«džio skundo ar pareiÅ¡kimo trÅ«kumų Å¡alinimo galimybės, pareiÅ¡kimÄ atsisakytina priimti ir jis grÄ Å¾intinas pareiÅ¡kimÄ padavusiam asmeniui.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 3 dalimi, n u t a r ė :

Atsisakyti priimti S. B. atstovo advokato padėjėjo Aleksandro Morozovo pareiÅ¡kimÄ dėl privataus kaltinimo bylos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 154 straipsnio 1 dalį pradėjimo V. M. ir grÄ Å¾inti jį padavusiam asmeniui.Nutartis per septynias dienas gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                    Marijus Kursevičius