2019-10-09 Nr. AB-19470-3-62-3-01258-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-653-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01258-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Vaidos Urmonaitės - Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, priimtos sprendžiant atsakovės V. S. apeliacinio skundo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras 2017 m. birželio 19 d. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovės V. S. 123,94 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Teismas 2017 m. spalio 18 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės V. S. pareiškėjo naudai 98,47 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. bei 30,11 Eur teismo išlaidų atlyginimui. Likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmetė.

Atsakovė V. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti sprendimą priėmusį teisėją pripažinti sprendimą išieškoti iš atsakovės V. S. 128,58 Eur sumą nepagrįstu ir todėl negaliojančiu.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą atsisakė priimti.

Teismas iš atsakovės 2019 m. rugpjūčio 20 d. prašymo turinio nustatė, jog ji nesutinka su Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimu, todėl pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 20 d. prašymą teismas vertino kaip apeliacinį skundą.

Teismas atkreipė dėmesį, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnį, apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu pirmosios instancijos teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. ABTĮ 132 straipsnio 4 dalis nustato, kad prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos.

Teismas atkreipė dėmesį, jog jis pareiškėjos ginčijamą sprendimą priėmė ir paskelbė 2017 m. spalio 18 d. Atsakovė apeliacinį skundą teismui pateikė 2019 m. rugpjūčio 20 d., t. y. praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos. Todėl teismas, nustatęs, kad atsakovė apeliacinį skundą pateikė teismui praleidusi įstatyme nustatytą terminą, ABTĮ nenumato galimybės atnaujinti apeliacinio skundo, kuris paduotas praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, atsakovės apeliacinį skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį panaikinti ir pripažinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimą nepagrįstu ir negaliojančiu, grąžinti skundą pareiškėjui.

Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą nustatęs, kad konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas sukėlė šiam asmeniui. Pareiškėja teigia, kad ji apie teisme jos atžvilgiu inicijuotą bylą nežinojo, todėl ji negalėjo pateikti savo pozicijos ir dokumentų teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos apeliacinį skundą tuo pagrindu, kad pareiškėja praleido ABTĮ 132 straipnio 4 dalyje numatytą teismo sprendimo apskundimo terminą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos apeliacinį skundą atsisakė priimti, kaip paduotą praleidus ABTĮ 132 straipsnio 4 dalyje numatytą terminą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. ABTĮ 132 straipsni 4 dalyje numatyta, kad prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi į teismą apeliaciniu skundu, skųsdama 2017 m. spalio 18 d. sprendimą, taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja pateikė apeliacinį skundą praleidusi ne tik ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti, bet ir to paties straipsnio 4 dalyje numatytą, baigtinį 3 mėnesių apeliacinio skundo padavimo teismui terminą.

Atkreiptinas dėmesys, jog asmuo negali neribotą laiką ginčyti jo netenkinusio sprendimo, nes taip atsirastų neapibrėžtumas administraciniuose teisiniuose santykiuose ir atitinkamas teises įgiję asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties. Pareiškėja nei apeliaciniame skunde, nei atskirajame konkrečiai nenurodo, termino pradelsimo priežasčių, deklaratyvus teisės aktų vardinimas neatskleidžia pareiškėjos praleisto termino motyvų. Teisėjų kolegija, pabrėžia, kad asmuo siekiantis įgyvendinti savo teises turi tai daryti įstatyme nustatyta tvarka ir terminais, taip pat, savo teises gali įgyvendinti pasitelkdama teisinę pagalbą, nusprendžiant, kokiais teisės įrankiais jis turi galimybę pasinaudoti ir kaip jam savo teises tinkamai realizuoti nepažeidžiant įstatyme (šiuo konkrečiu atveju ABTĮ) nustatytą tvarką ir terminus.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą nutartį, kuri atitinka ABTĮ nustatytus reikalavimus ir kurios naikinti pareiškėjos atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovės V. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Vaida Urmonaitė - Maculevičienė