ee7b40a8-cf8e-48c8-a7cd-ca0bb15bc2e4 · Marijampolės rajono apylinkės teismas

                                       Civilinė byla Nr. 2-92-374/2014                                                                                    Proceso Nr. 2-28-3-03877-2012-5             Procesinio sprendimo kategorija             116.1.; 14.1.; 14.4.; 18.4.             Marijampolės rajono apylinkės teismas              SPRENDIMAS             LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                               2014 m. vasario 19 d.                                                      Marijampolė              Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant G.

D., dalyvaujant ieÅ¡kovui A. V., atsakovo V. G. gamybinės įmonės atstovui V. G., jo atstovui advokato padėjėjui L. R., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. V. ieÅ¡kinį atsakovui V. G. gamybinei įmonei dėl atleidimo iÅ¡ darbo formuluotės pakeitimo, darbo užmokesčio ir kitų iÅ¡mokų priteisimo, ir NUSTATĖ :              IeÅ¡kovas A. V., patikslinęs ieÅ¡kinio reikalavimus, teismo praÅ¡o: pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ pagal LR DK 127 str. 1 d. neteisėtu, konstatuoti, kad A.

V. atleistas pagal LR DK 129 str. 2 d. „darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės"; priteisti iÅ¡ atsakovo darbo užmokestį, laikotarpiu už 2008 - 2011 metus 13159,52 Lt; priteisti 3-jų vidutinių darbo užmokesčių dydžio piniginę kompensacijÄ â€“ 1124,10 Lt už atleidimÄ darbdavio iniciatyva; priteisti vidutinį darbo užmokestį iki visiÅ¡ko atsiskaitymo dienos (laikotarpiu nuo 2011- 06 - 22 iki 2013-05-01, tai sudarytų 8243, 40 Lt), viso 22527,02 Lt; už medžiagas, paslaugas, įrengimus priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 14785,75 Lt; priteisti iÅ¡ darbdavio darbuotojo naudai 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas, iki visiÅ¡ko atsiskaitymo momento; priteisti iÅ¡ atsakovo civilinės bylos vedimo iÅ¡laidas ieÅ¡kovo ir valstybės naudai, pagal kvitus pateiktus į bylÄ iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos; skubiai vykdyti sprendimÄ dalyje dėl darbo užmokesčio priteisimo.            Atsakovo V.

G. gamybinės įmonės atstovai nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka dalinai. Atsakovas pripažįsta, kad už paskutiniuosius darbo įmonėje metus ieÅ¡kovui darbo užmokestis nebuvo sumokėtas, likusioje dalyje praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .           IeÅ¡kinys tenkintinas dalinai. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2008-07-14 įsidarbino atsakovo įmonėje pagal neterminuotÄ darbo sutartį pirmaeilėse pareigose. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad vėliau dirbo antraeilėse pareigose UAB „ Techalga", UAB „ Brestata", UAB „ Statranga", UAB „ Žemkasta", vykdė V.

A. individualiÄ veiklÄ , statybos darbų vadovo pareigose. Sudarant darbo sutartį buvo nustatytas 1000 Lt dydžio darbo užmokesti per mėnesį, o nuo 2009-01-01, sumažėjus darbų apimčiai, abipusius darbuotojo ir darbdavio susitarimu buvo pakeistas į 400 Lt dydžio darbo užmokestį (1 t. b.l.4). IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovo įmonės vadovas V. G. buvo geras ieÅ¡kovo pažįstamas, todėl vos tik sudarius darbo sutartį, jis ieÅ¡kovÄ Ä¯spėjo, kad dėl sunkios finansinės padėties atlyginimas vėluos, bus mokamas nereguliariai.

IeÅ¡kovas nurodo, kad sutiko dirbti, nes nepagalvojo, kad su juo nebus atsiskaityta iÅ¡ viso, o darbo sutartis bus nutraukta paslapčia. Atlikdamas darbo funkcijas, kaip nurodo ieÅ¡kovas, jis vykdydavo įmonės sudarytas rangos sutartis ir kitus statybos darbus bei dirbo V. G. Å«kyje. Paskutiniu metu visos rangos sutartys buvo įvykdytos, darbams Å«kyje atsakovas nekvietė, todėl ieÅ¡kovas laukė, kol su juo darbdavys atsiskaitys. IeÅ¡kovo teigimu, darbdavys niekada darbu neaprÅ«pindavo reguliariai, todėl ieÅ¡kovas pernelyg nenuogÄ stavo.

Vėliau, kai atsakovas pradėjo vengti telefoninių pokalbių apie darbÄ , ieÅ¡kovas 2012-08-30 nuvyko į VSDFV Marijampolės skyrių pasidomėti, ar darbdavys moka už ieÅ¡kovÄ darbo iÅ¡mokas valstybei. Ten buvo paaiÅ¡kinta, kad nuo 2011-06-30 ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ darbo pagal LR DK 127 str. 1 d. (pačiam praÅ¡ant). IeÅ¡kovas įsitikinęs, kad praÅ¡ymas dėl atleidimo iÅ¡ darbo yra suklastotas arba jo iÅ¡ viso nėra, nes niekada tokio pareiÅ¡kimo nerašė ir nepasirašė. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, pripažintina, kad atleidimas iÅ¡ darbo neteisėtas pagal LR DK 127 str. 1 d., nesant darbuotojo praÅ¡ymo atleisti jį iÅ¡ darbo pačiam praÅ¡ant, keistina atleidimo iÅ¡ darbo formuluotė.

IeÅ¡kovo nuomone, laikytina, kad iÅ¡ darbo jis atleistas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, dėl ekonominių ir kitų su įmonės veikla susijusių svarbių priežasčių (LR DK 129 str. 2 d.) ir procesiniai terminai, liečiantys darbo bylų nagrinėjimo ypatumus (LR CK 410 str. - 418 str. LR DK 298 str.), skaičiuotini nuo sužinojimo apie atleidimÄ dienos, t.y. nuo 2012-08-30.IeÅ¡kovas nurodo, kad su atsakovu buvo pažįstami, atsakovas vis skundėsi dėl sunkios finansinės padėties, esÄ jį yra apgavęs prieÅ¡ tai dirbęs statybos darbų vadovas ir vis prašė pinigų palaukti.

Vėliau minėjo, kad yra iÅ¡kėlęs baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl piniginių lėšų vagystės (kelių Å¡imtų tÅ«kstančių priklausiusių V. G. gamybinei įmonei), todėl ieÅ¡kovas vis laukė užmokesčio už darbÄ , kurį turėjo gauti pagal darbo sutartį. IeÅ¡kovo nuomone, už 2008 metus atsakovas skolingas - 3401.78 Lt (508,16 Lt + 806, 80 Lt + 802, 73 Lt + 126, 52 L + 806, 80 Lt + 350,77 Lt). Už 2009 m. - 3943.81 Lt (364 Lt + 136,52 Lt + 296, 44  t+ 364 Lt + 364 Lt + 64 Lt + 386, 52 Lt + 212,33 Lt + 364 Lt + 364 Lt + 364 Lt + 364 Lt).

Už 2010 m. - 3971.41 Lt (364 Lt + 364 Lt + 364 Lt + 364 Lt + 199,93 Lt + 364 Lt + 364 Lt + 364 Lt + 364 Lt + 364 Lt + 364 Lt + 364 Lt +131,48 Lt). Už 2011 m. - 1842,52 Lt (309,40 Lt + 364 Lt + 1169, 12 Lt iÅ¡eitinė kompensacija). Viso 13159,52 Lt.IeÅ¡kovas nurodo, kad pripažinus atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir pakeitus atleidimo iÅ¡ darbo įraÅ¡Ä â€ž darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės", taikytinas LR DK 140 str. l d. 3 p. ir priteistinas vidutinis darbo užmokestis (3 mėnesių dydžio), kas sudarytų 1124.10 Lt (3 x 374,70 Lt.).

IeÅ¡kovas taip pat nurodo, kad vadovaujantis LR DK 140 str. 1 d. 3 p. priteistinas vidutinis darbo užmokestis už visÄ uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , iki visiÅ¡ko atsiskaitymo dienos. Laikotarpiu nuo 2011-06-30 iki 2013- 05-01 tai sudarytų 8243.40 Lt (22 mėn. x 374, 70 Lt).Be to, ieÅ¡kovas teigia, kad 2008 - 2011 metais už savo asmenines lėšas, kaip įmonės statybos darbų vadovas, nupirko medžiagų, įrengimų ir atliko paslaugų dar už 14785,75 Lt, kurie taip pat priteistini iÅ¡ atsakovo. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad ilgÄ laikÄ atsakovui neturint lėšų iÅ¡mokėti atlyginimams, jis neturėjo lėšų ir medžiagų bei įrengimų pirkimui.

Todėl ieÅ¡kovas vis dar pasitikėdamas atsakovu, pirkdavo medžiagas, įrengimus, kurÄ nuosavo automobilio eksploatacijai darbo reikalais už savo asmenines lėšas. IeÅ¡kovas nurodo, kad sutartis dėl asmeninio automobilio naudojimo atsakovo įmonės tikslais neiÅ¡saugota, bet iÅ¡likę keli kvitai, patvirtinantys degalų užpylimÄ . IeÅ¡kovo teigimu, už kai kurias medžiagas atsakovas atsiskaitydavo, todėl vis tikėjo, kad kada nors atsiskaitys už viskÄ . Taip iki Å¡iol atsakovas ir liko skolingas, skolos nepripažįsta.

Dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovas reiÅ¡kia tokį reikalavimÄ ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 14785,75 Lt už medžiagas ir įrengimus. Atsakovas V. G. gamybinė įmonė su ieÅ¡kiniu sutinka dalinai. Atsakovo įmonės savininkas V. G. paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas buvo priimtas į darbÄ kaip statybos darbų vadovas. Jis buvo atsakingas už statybos darbų atlikimÄ Ä¯vairiuose objektuose pagal pasiraÅ¡ytas rangos sutartis bei dirbti V. G. Å«kyje. Tačiau jis darbus atliko prastai, nekokybiÅ¡kai, dažnai sirgdavo, neateidavo į darbÄ be pateisinamos priežasties.

Dėl to ne vienÄ kartÄ buvo įspėtas bei nurodyta, kad jis bus atleistas iÅ¡ darbo. Ä®spėjimai bÅ«davo žodžiu. RaÅ¡tiÅ¡ki įspėjimai ar drausminės nuobaudos nebuvo sudaromos ir jam skiriamos, nes, kaip ir jis pats nurodė, kad buvo su juo pažįstami ir nesinorėjo pyktis. Atsakovo atstovas sutiko, kad dėl sunkios įmonės finansinės padėties paskutinius ieÅ¡kovo darbo metus nebuvo mokamas atlyginimas. Be to, atsakovo atstovo teigimu, ieÅ¡kovas niekur nesirašė: nei algalapiuose, nei jokiuose pinigų gavimo kvituose, kviečiamas atvykti į įmonę atsiimti darbo užmokesčio neatvykdavo, apie atleidimÄ iÅ¡ darbo jam buvo puikiai žinoma.

Jam ne vienÄ kartÄ buvo skambinta ir teirautasi kada jis ateis į darbÄ ir pasiraÅ¡ys ant dokumentų, bet jis į tai nereagavo. Nuo atleidimo dienos, t.y. nuo 2011-06-30, jis į darbÄ nei karto nebuvo atėjęs. Apie jo atleidimÄ informavo ir įmonės buhalterė V. Z.. Apie A. V. atleidimÄ iÅ¡ darbo buvo informuota ir VSDFV, kuriai buvo nurodyta, kad A. V. buvo atleistas pagal LR DK 127 str. 1 d. (pačiam praÅ¡ant). Å iuo straipsniu A. V. buvo atleistas dėl to, kad su juo buvo pažįstami ir nenorėjo konfliktuoti, be to, jis buvo prašęs jį atleisti pačiam praÅ¡ant.

Atsakovo atstovas kategoriÅ¡kai nesutinka su reikalavimu dėl skolos už neva ieÅ¡kovo lėšomis pirktas medžiagas ir įrengimus. Atstovas nurodė, kad dažnai jiedu kartu vykdavo pirkti reikalingų medžiagų, o kitais atvejais – pats įmonės savininkas duodavo pinigus į rankas arba vėliau apmokėdavo banko pavedimais. A. V. tik statybines medžiagas nuveždavo į objektus bei į buhalterijÄ pristatydavo dokumentus, pagal kuriuos buvo nuraÅ¡omi įmonės pinigai. Kad A. V. tik paimdavo prekes patvirtina ir jo pateiktos teismui PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros, kuriose nurodyta, kad prekes gavo A.

V. ir yra jo paraÅ¡as. Jeigu A. V. bÅ«tų pirkęs prekes ir įrenginius už savo asmenines lėšas, tai įmonėje bÅ«tų buvęs pinigų perteklius. Atstovo teigimu, niekada ieÅ¡kovas už savo pinigus nieko nepirko, jokio asmeninio automobilio įmonės tikslams nenaudojo, jokios automobilio naudojimo sutarties niekada nebuvo. Ä®monė turėjo automobilių, pradžioje ieÅ¡kovÄ vežiojo vairuotojas su įmonės automobiliu. Vėliau pats ieÅ¡kovas naudojosi įmonės automobiliu.                      Vienas iÅ¡ darbo sutarties pasibaigimo pagrindų yra darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiÅ¡kimu (DK 127 straipsnis).

AiÅ¡kindamas ir taikydamas Å¡iÄ teisės normÄ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad apie pageidavimÄ nutraukti darbo sutartį DK 127 pagrindu darbuotojas privalo įspėti darbdavį raÅ¡tu. Ä®statyme arba kolektyvinėje sutartyje yra nustatyti minimalÅ«s darbdavio įspėjimo terminai, kurių paskirtis – leisti darbdaviui susirasti kitÄ darbuotojÄ . Pasibaigus įspėjimo terminui, darbuotojas turi teisę nutraukti darbÄ , o darbdavys – pareigÄ Ä¯forminti darbo sutarties nutraukimÄ bei atsiskaityti su darbuotoju.

Nutraukiant darbo sutartį Å¡iuo pagrindu, lemiamÄ vaidmenį turi darbuotojo valia, kurios objektyvizuota iÅ¡raiÅ¡kos forma yra darbuotojo pareiÅ¡kimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje K. Ž. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-218/2008). Ä®spėjimo darbdaviui termino pagrindinė paskirtis – sudaryti jam galimybių surasti į darbo santykius nutraukiančio darbuotojo vietÄ kitÄ darbuotojÄ , užtikrinti darbo proceso nepertraukiamumÄ .

Taigi toks terminas nustatytas darbdavio naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. SR UAB „Alsa“, bylos Nr. 3K-3-442/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje M. P. v. UAB „Vevira“ Nr. 3K-3-464/2009), kad galiojantys įstatymai nedraudžia darbdaviui visai ar iš dalies atsisakyti nuo jo naudai DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino bei sutikti su darbuotojo prašymu nutraukti darbo sutartį ir nepraėjus įstatyme numatytam įspėjimo terminui.

Darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinus įstatyme įtvirtintÄ teisę nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, ji (darbo sutartis) pasibaigia ir darbdaviui atsiranda pareiga įforminti darbo sutarties nutraukimÄ bei atsiskaityti su darbuotoju (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1847-577/2012).           Atleidimo iÅ¡ darbo tinkamas įforminimas yra atsakovo (darbdavio) pareiga.

Å iÄ pareigÄ darbdavys privalo įgyvendinti tinkamai ir rÅ«pestingai. Lietuvos Aukščiausias teismas yra nurodęs, kad atleidimo iÅ¡ darbo dokumentų formulavimas turi atitikti sutarties pasibaigimo faktines aplinkybes ir įstatymus. Darbdavys yra atsakingas už įraÅ¡us darbo sutartyje ir kituose darbo santykių pasibaigimo dokumentuose formuluočių atitiktį darbo santykių pasibaigimo aplinkybėms ir įstatymui. Darbuotojo valia įforminama pareiÅ¡kimu, kuris yra valinis aktas ir įgyvendindamas savo teises ir vykdydamas pareigas, kiekvienas (tiek darbdavys, tiek darbuotojas) turi laikytis įstatymų.

Darbo santykius remiantis DK 127 str. 1 d. galima nutraukti, kai šiuo pagrindu nutraukti darbo santykius savo valia siekia darbuotojas. Net menkiausias darbdavio poveikis darbuotojo valiai yra neleistinas ir neteisėtas.           Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad ieškovas atleistas iš darbo pagal DK 127 str. 1 d. (1 t. b.l. 26). Atsakovo atstovas V. G. patvirtino, kad ieškovas atleistas iš darbo be jo pareiškimo (2 t. b.l. 80). Atstovo teigimu, taip jis pasielgė iš gailesčio ieškovui, nes buvo geri pažįstami, be to, ieškovas prašęs jo neatleisti.

Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovÄ reikėjo atleisti už pravaikÅ¡tas, nes jis į darbo nėjo, jokių darbų neatliko. Liudytoja V. Z. paaiÅ¡kino, kad įmonės savininko žodiniu nurodymu, ji įformino ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal DK 127 str., be ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimo (2 t. b.l. 80, antra pusė). Tokiu bÅ«du, Å¡iuo klausimu ginčo nėra – atsakovas pripažįsta aplinkybę, kad ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ darbo, jam neiÅ¡reiÅ¡kus savo valios.            Atsakovas nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti apie atsakovo argumentų pagrįstumÄ .

Byloje nepateikta duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų baustas drausmine nuobauda, įmonėje nevyko reorganizacija, ko pasekoje bÅ«tų mažinamos darbo vietos. Visos Å¡ios teismo nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad darbo santykių pasibaigimo aplinkybės atitiko darbo santykių pasibaigimo sÄ lygas atleisti ieÅ¡kovÄ darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės. Dėl Å¡ios priežasties tenkintinas ieÅ¡kinio reikalavimas - atleidimÄ iÅ¡ darbo DK 127 str. panaikinti ir atleidimÄ kvalifikuoti pagal DK 129 str. (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės).          Įstatymas įpareigoja bÅ«tent darbdavį vesti darbo laiko bei darbo užmokesčio ir su tuo susijusių iÅ¡mokų apskaitos duomenis.

Å ie darbo laiko ir darbo užmokesčio apskaitos duomenys atsakovo įmonėje buvo vedami (2 t. b.l. 10-16, 64-70, Valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės teritorinio skyriaus V. G. gamybos įmonės patikrinimo medžiaga). Tačiau bÅ«tent Å¡ie dokumentai ir patvirtina ieÅ¡kovo nurodytÄ aplinkybę – atsakovas jam nemokėjo darbo užmokesčio per visÄ darbo laikÄ atsakovo įmonėje. Darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo žiniaraščiuose nėra nei vieno ieÅ¡kovo paraÅ¡o, liudijančio darbo užmokesčio gavimÄ (Mokėjimų žiniaraščiai, esantys prijungtoje prie civ. bylos Valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės teritorinio skyriaus V.

G. gamybos įmonės patikrinimo medžiagoje, 2 t.). Atsakovo atstovo argumentai, kad ieškovas nesirašė jokiame dokumente, vertintini kritiškai. Atsakovo atstovas paaiškino, kad įmonėje buvo nusistovėjusi praktika – darbo užmokestį grynais pinigais išmokėdavo įmonės savininkas, o darbuotojai tuo metu arba vėliau pasirašydavo darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose, buvusiuose pas įmonės buhalterę V. Z.. Atstovo aiškinimu, ieškovas naudojosi tuo ir pas buhalterę atsisakydavo pasirašyti.

Bylos nagrinėjimo metu buvo pasiÅ«lyta atsakovui pervesti ieÅ¡kovui nesumokėtÄ darbo užmokesčio sumÄ Ä¯ ieÅ¡kovo nurodytÄ sÄ skaitÄ banke, tačiau iki Å¡iol atsakovas to neatliko, nors ir pripažino, kad ieÅ¡kovui už paskutiniuosius jo darbo metus darbo užmokesčio neiÅ¡mokėjo.          Atsakovo atstovas taip pat teigė, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų nedirbęs, jei nebÅ«tų gavęs atlyginimo. Tai, kad darbo santykiai tęsėsi tris metus, atsakovo atstovo nuomone, liudija, kad ieÅ¡kovas sako netiesÄ .

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas atsakovo įmonėje dirbo 2 val. per dienÄ (1 t. b.l. 158). Likusį darbo laikÄ skirdavo darbui kitose įmonėse: UAB „ Techalga", UAB „ Brestata", UAB „ Statranga", UAB „ Žemkasta", kuriose gaudavo darbo užmokestį (1 t. b.l. 5-11). Teismo nuomone, ieÅ¡kovas, turėdamas papildomÄ pajamų Å¡altinį, galėjo dirbti atsakovo įmonėje ir negaudamas darbo užmokesčio, juolab, kad atsakovo įmonės vadovÄ laikė savo draugu, kuriam tuo metu buvo finansinių sunkumų.           Atsakovo atstovas, nors ir teigdamas, kad ieÅ¡kovas nedirbo sulygto darbo, darė pravaikÅ¡tas, o jei dirbo – tai nekokybiÅ¡kai, tačiau mokesčius SODRAI mokėjo reguliariai, tuo pripažindamas, kad ieÅ¡kovas turėjo gauti darbo užmokestį (1 t. b.l. 5-11).           Aukščiau nurodytų ir teismo nustatytų aplinkybių bei į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų visetas leidžia spręsti, kad ieÅ¡kinys dalyje dėl darbo užmokesčio yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas (DK 186, 196 str.).          IeÅ¡kovo, atsakovo bei SODROS pateikti duomenys apie darbo užmokesčio sumas nežymiai skiriasi, todėl teismas priteisdamas priskaičiuoto ir neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio sumÄ vadovaujasi atsakovo įmonės pateikta pažymÄ apie priskaičiuotÄ ieÅ¡kovui darbo užmokestį (2 t. b.l. 10-12).

Å ioje pažymoje yra detaliai nurodytos visos sumos ir darbo (nedarbingumo) laikotarpiai, pažyma paruoÅ¡ta specialisto – pasiraÅ¡yta įmonės vadovo ir buhalterės, ieÅ¡kovas Å¡ioje pažymoje nurodytų duomenų neginčijo, todėl teismas neturi pagrindo abejoti Å¡iame dokumente nurodytų duomenų tikslumu. Tokiu bÅ«du, ieÅ¡kovui priteistinas priskaičiuotas ir neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2008-07-14 iki 2011-06-30 – 13170,07 Lt (atskaičius mokesčius) (DK 141 str. 1 d.).          Pagrindas taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytus padarinius yra konstatavimas tokių sÄ lygų:

1) darbdavys nevisiÅ¡kai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dienÄ ;

2) dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas. Nustačius, kad su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju jo atleidimo dienÄ nebuvo visiÅ¡kai atsiskaityta ir kad dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, teismai turi taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo mėn. 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2012). Kaip minėta aukščiau, nustatyta, kad atsakovas ieÅ¡kovui neiÅ¡mokėjo darbo užmokesčio nei ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ , nei vėliau.

Atsakovo atstovas, pripažindamas ieÅ¡kinį dalyje dėl darbo užmokesčio dalies neiÅ¡mokėjimo, teigė, kad ieÅ¡kovas pats kaltas, kad jam neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis. Atstovo teigimu, ieÅ¡kovas ne kartÄ buvo raginamas atvykti į įmonę atsiimti jam priskaičiuoto atlyginimo, tačiau ieÅ¡kovas Å¡iuos raginimus ignoravo. Å iuos atsakovo atstovo teiginius paneigia į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai: „Swedbank“, AB pažyma, kurioje nurodoma, kad 2008-2012 m. į A. V. asmeninę sÄ skaitÄ darbo užmokestis iÅ¡ V.

G. įmonės nebuvo pervedamas (1 t. b.l. 14); A. V. praÅ¡ymas (1 t. b.l. 89), A. V. praneÅ¡imas (2 t. b.l.39). KritiÅ¡kai vertintinas ir atsakovo atstovo teiginys, kad ieÅ¡kovas ignoravo įmonėje nusistovėjusiÄ praktikÄ darbo užmokestį mokėti pas įmonės savininkÄ grynais pinigais. Atsakovas, esant tokiam ieÅ¡kovo elgesiui, turėjo galimybę neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį pervesti į ieÅ¡kovo asmeninę sÄ skaitÄ banke, arba pervesti paÅ¡tu ir pan. Jokių kitų priemonių, siekiant atsiskaityti su ieÅ¡kovu, atsakovas nesiėmė.

IeÅ¡kovo nurodė, kad jis ne kartÄ skambino ir lankėsi pas atsakovÄ su praÅ¡ymu iÅ¡mokėti jam priklausantį darbo užmokestį, tačiau atsakovas jokių pinigų neiÅ¡mokėjo. Å ias aplinkybes patvirtino liudytojai V. G., N. S., E. B. (2 t. b.l. 97). Tokiu bÅ«du, ieÅ¡kovo kaltės dėl to, kad jam laiku nebuvo sumokėtas darbo užmokestis, nenustatyta. Teismo nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas taikyti DK 141 str. nustatytus padarinius.           IeÅ¡kovas praÅ¡o taikyti DK 140 str. 1 d. 3 p. – kai darbuotojas iÅ¡dirbo 36 ir daugiau mėnesių atsakovo įmonėje.

Tačiau ieÅ¡kovas atsakovo įmonėje dirbo nuo 2008-07-14 iki 2011-06-30, t.y. pilnus 35 mėnesius. Todėl taikytina DK 140 str. 1 d. 2 p. – iÅ¡eitinė iÅ¡moka už 2 mėnesius (2 mėn. x 400 Lt=800 Lt (neatskaičius mokesčių)) . Todėl ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje tenkintinas dalinai.         Sutinkamai su LR DK 141 str. 3 d., kai uždelsiama atsiskaityti su darbuotoju dėl darbdavio kaltės, ieÅ¡kovo naudai priteistinas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ .

Iš darbo ieškovas atleistas 2011-06-30, byla baigta nagrinėti 2014-01-30, todėl: 31 mėn. x 400 Lt = 12400 Lt (neatskaičius mokesčių) bei nuo 2014-01-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, skaičiuojant vidutinį mėnesinį darbo užmokestį po 400 Lt.          Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimas vyko itin ilgai: ieškinys pateiktas 2012-09-27, byla baigta nagrinėti 2014 m. sausio 30 d., t.y. 1 metus 4 mėnesius. Per šį laikotarpį bylos nagrinėjimas atidėtas dėl abiejų šalių prašymų daugiau kaip 10 kartų (1 t. b.l. 49-50, 78-79).

Sutinkamai su formuojama teismų praktika, ta aplinkybė, jog procesas byloje trunka nepateisinamai ilgai, gali bÅ«ti priežastimi mažinti vidutinio atlyginimo už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ sumÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad DK 141 str. 3 d. taikymo principas buvo nustatytas atsižvelgiant į minėtos teisės normos paskirtį, t.y. joje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos; antra - tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiÅ¡kai neatsiskaitė atleidimo dienÄ .

Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji buvo nustatyta, tik tuo atveju, jei ji proporcinga ir adekvati teisės pažeidimui, už kurį ji yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2007; 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2009-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2009; 2010-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2010; kt.).

            Nors DK nenumato iÅ¡imčių, kad dėl įmonės finansinės padėties nebÅ«tų taikomos sankcijos darbdaviui, tačiau DK 141 straipsnio 3 dalies pagrindu mokėtinos iÅ¡mokos dydžio nustatymas taikant vien formalų Å¡ios teisės normos aiÅ¡kinimÄ prieÅ¡tarautų DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintiems darbo teisės principams, taip pat proporcingumo kaip bendrajam teisės principui, neatskiriamam nuo teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aukščiau nurodytose bylose ne kartÄ pažymėjo, kad Å¡ie principai reikalauja, jog tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebÅ«tų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų.

Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik minėtus principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų darbuotojų interesams, kaip antai kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių sankcijų atsakovas galėtų tapti nemokus, tai sukeltų atsakovo verslo žlugimo galimybę, dėl ko nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai. (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2173-392/2012). Å ioje byloje priteistino neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio suma – 13170,07 Lt, o vidutinio mėnesio darbo užmokesčio suma už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ â€“ 12400 Lt, t.y. labai artima neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio sumos dydžiui.

Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio suma už uždelstÄ atsiskaityti laikotarpį mažintina 50%, t.y. priteistina suma - 6200 Lt.          Netenkintinas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų priteisimo nuo priteistos sumos iÅ¡ atsakovo, skaičiuojant nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo remiantis LR CK 6.37 str. ir 6.210 str. 1 d., kadangi Å¡is įstatymas netaikytinas darbo santykiams, o naudojamas prievolių teisėje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 6.37 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, netaikomas darbo bylose. Pagal įstatyminį reglamentavimÄ DK nuostatos reguliuodamos darbo santykius turi pirmenybę bendrųjų privatinės teisės nuostatų atžvilgiu (DK 11 straipsnio 1 dalis). DK 300 straipsnis yra speciali darbo teisės norma, pagal kuriÄ , tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo, darbuotojo praÅ¡ymu teismas priima nutartį iÅ¡ieÅ¡koti darbuotojui darbo užmokestį už visÄ laikÄ nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos.

Å i DK nuostata įstatymo leidėjo iÅ¡ esmės yra skirta skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, tokiu bÅ«du darbuotojui suteikiant papildomÄ teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybÄ . Pabrėžtina, kad kartu taikant tiek DK 300 straipsnį, tiek CK 6.37 straipsnį dėl procesinių palÅ«kanų susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija, todėl darbo santykiuose taikytinas tik DK 300 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010, 2012 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012).(Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1758-823/2013).         IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovo už medžiagas, paslaugas, įrengimus - 14785,75 Lt.

IeÅ¡kovas nurodė, kad per visÄ savo darbo atsakovo įmonėje laikotarpį patyrė iÅ¡laidų, kurias sudaro už ieÅ¡kovo asmenines lėšas pirktos medžiagos bei įrengimai, kurie buvo panaudoti atsakovo įmonės objektams įrengti. IeÅ¡kovo teigimu, pasitikėdamas atsakovo įmonės savininku, už savo asmenines lėšas pirko įvairias medžiagas, naudojo savo asmeninį automobilį, pirko degalus. IeÅ¡kovas pateikia kvitų, sÄ skaitų – faktÅ«rų kopijas bei savo suraÅ¡ytus ir pasiraÅ¡ytus grynų pinigų ataskaitas (apyvartos žiniaraščius), kvitus, sÄ skaitas – faktÅ«ras, pirktų statybinių medžiagų sÄ raÅ¡Ä (1 t. b.l. 90-120, 133-143), lengvojo automobilio kelionės lapų kopijas (1 t. b.l. 125-129).

Pažymėtina, kad grynų pinigų ataskaitos (apyvartos žiniaraščiai), pirktų medžiagų sÄ raÅ¡as, lengvojo automobilio kelionės lapai yra suraÅ¡yti ieÅ¡kovo, tik jo pasiraÅ¡yti. Atsakovas kategoriÅ¡kai neigia tokių iÅ¡laidų buvimÄ . Atsakovo atstovo teigimu, visuomet bÅ«davo duodami pinigai, arba visos sÄ skaitos apmokamos per bankÄ . Atstovas pastebi, kad ieÅ¡kovo pateiktose sÄ skaitose – faktÅ«rose pažymėta, kad ieÅ¡kovas tik pasiėmė prekes, bet ne apmokėjo sÄ skaitÄ .

Å i aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovas naudojo asmenines lėšas sÄ skaitose pažymėtų prekių įsigijimui.          Teismas sutinka su atsakovo nurodytais motyvais. IeÅ¡kovas nepateikė teismui įtikinamų įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti apie reikalavimo pagrįstumÄ . IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad Å¡alys bÅ«tų aptarę tokį prekių įsigijimo bÅ«dÄ , tai įforminę sutartimi ar kitokiu dokumentu, taip pat, kad atsakovui bÅ«tų žinoma tokia ieÅ¡kovo iniciatyva savo asmeninėmis lėšomis pirkti atsakovo įmonei medžiagas ar įrengimus.

Aplinkybė, kad kvitai už benzinÄ , iÅ¡raÅ¡yti V. G. įmonės vardu (1 t. b.l. 127,130, 135) pateko pas ieÅ¡kovÄ , neįrodo, kad už tuos degalus buvo sumokėta ieÅ¡kovo asmeninėmis lėšomis. Kita vertus, jei aukščiau minėti dokumentai iki Å¡iol buvo saugojami pas ieÅ¡kovÄ , darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas jų nepateikė įmonės vadovui ar buhalteriui apmokėjimui. Duomenų, kad ieÅ¡kovas iki bylos iÅ¡kėlimo teisme bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas dėl Å¡ios sumos grÄ Å¾inimo, nėra.

Sutinkamai su LR CPK 178 str., šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus turi pagrįsti įstatymo leistinais įrodymais. Tokiu būdu, reikalavimas priteisti 14785,75 Lt už medžiagas, paslaugas bei įrengimus laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu, todėl atmestinas (CPK 178 str.). Kaip pasekmė, atmestinas reikalavimas dėl 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos priteisimo.          Kiti šalių nurodyti motyvai nenagrinėtini kaip neturintys esminės reikšmės bylai.           Ieškinį patenkinus dalinai, atitinkamai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos iš atsakovo ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (30 %)- 945,57 Lt advokato pagalbos ir kitų išlaidų, susijusių su bylos vedimu (1 t. b.l. 15, 16-17, 87-88, 2 t. b.l. 2, 38, 74, 107) bei 605,10 Lt žyminis mokestis ir 53,50 Lt teismo pašto išlaidų valstybei (CPK 93, 96, 98 str.).          Sprendimas dalyje dėl vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio – 400 Lt išieškojimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str.).

        Vadovaudamasi LR CPK 42, 178, 270 str., NUSPRENDĖ:           IeÅ¡kinį tenkinti dalinai.        IeÅ¡kovo A. V., a/k (duomenys neskelbtini) atleidimÄ iÅ¡ darbo atsakovo V. G. gamybinėje įmonėje pagal LR DK 127 str. panaikinti ir atleidimÄ kvalifikuoti pagal DK 129 str. (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės).       Priteisti iÅ¡ atsakovo V. G. gamybinės įmonės, a/k 165723975, buveinės adresas (duomenys neskelbtini)., ieÅ¡kovo A.

V., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 13170,07 Lt (trylika tÅ«kstančių Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt litų 7 ct) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius), 800 Lt (aÅ¡tuonis Å¡imtus litų) iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , 6200 Lt (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius du Å¡imtus litų) vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikotarpį nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos 2011-06-30 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, bei nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, skaičiuojant vidutinį mėnesinį darbo užmokestį po 400 Lt, 945,57 Lt (devynis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt penkis litus 57 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

         Priteisti iÅ¡ atsakovo V. G. gamybinės įmonės, a/k 165723975, buveinės adresas (duomenys neskelbtini)., 605,10 Lt žyminio mokesčio ir 53,50 Lt teismo paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai.       Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.      SprendimÄ dalyje dėl vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio – 400 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdyti skubiai.       Sprendimas per 30 d. gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Marijampolės rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                             RÅ«ta Gustienė                                         Â