Court dismisses appeal to keep compulsory hospitalization due to high violence risk and need for intensive care.
Legislator summary
AI generatedThe Panevėžys Regional Court dismissed the appeal filed by the defendant's lawyer and an interested person regarding the extension of compulsory medical treatment. The prosecution argued that the patient remains unstable, irritable, and poses a high risk of violence, citing specific incidents like holding a knife during arrest. The court upheld the lower court's decision, ruling that the patient requires intensive multidisciplinary care only available in a hospital setting and that the evidence sufficiently supports the continued need for inpatient observation.
Legislator headnote
AI generatedLietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalis; BPK 442 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 2 dalis: Privaloma medicininė priemonė (stacionarinis stebėjimas) tęsiamas, kai specialistų išvada ir byloje esantys duomenys patvirtina, kad pacientui reikia intensyvaus gydymo, kurį negalima užtikrinti ambulatorinėmis sąlygomis, o rizika nukentinti kitus išlieka aukšta.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
?Baudžiamoji byla Nr. 1S-161-879/2019 Proceso Nr. 1-01-1-01526-2017-7 Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4 (S) PANEVÄŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. rugpjÅ«Äio 29 d. PanevÄžys PanevÄžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄja Daina VaidachaviÄienÄ, Sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorui Gražvydui Kazlauskui, asmeniui kuriam taikoma priverÄiama medicininos priemonÄ D. J. ir jos gynÄjui advokatui Edmundui Luotei, suinteresuotam asmeniui G.
S., vertÄjai AuÅ¡rai Izmailovienei, nevieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo asmens, kuriam taikoma priverÄiamoji medicinos priemonÄ â D. J. gynÄjo Edmundo LuotÄs ir suinteresuoto asmens G. S. skundÄ dÄl PanevÄžio apylinkÄs teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. liepos 30 d. nutarties, kuria D. J. buvo pratÄstas priverÄiamosios medicinos priemonÄs â stacionarinio stebÄjimo bendro stebÄjimo sÄ lygomis, taikymas, n u s t a t Ä : 1.D. J. padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 2018 m. gegužÄs mÄn. 21 d.
Vilniaus miesto apylinkÄs teismo nutartimi buvo pritaikyta priverÄiamoji medicinos priemonÄ â stacionarinis stebÄjimas bendro stebÄjimo sÄ lygomis VšĮ RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninÄje. 2.VšĮ RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninÄ 2019 m. gegužÄs 24 d. teikimu kreipÄsi į PanevÄžio apylinkÄs teismo RokiÅ¡kio rÅ«mus dÄl priverstinio gydymo stacionarinio stebÄjimo bendro stebÄjimo sÄ lygomis D. J. pratÄsimo. Teikime nurodÄ, kad D. J. bÅ«klÄ lieka nestabili, ji yra dirgli, reiÅ¡kia nepagrįstas pretenzijas personalui, konfliktuoja su kitomis pacientÄmis, jos mÄ stymas nenuoseklus, paralogiÅ¡kas, nÄra kritikos susirgimo, gydymo, piktnaudžiavimo alkoholiu ir buvusios motinos agresijos atžvilgiu, todÄl rekomenduojama gydymÄ pratÄsti. 3.2018 m. liepos 30 d.
PanevÄžio apylinkÄs teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų nutartimi VšĮ RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninÄs teikimas patenkintas ir D. J. pratÄstas priverÄiamos medicininÄs priemonÄs-stacionarinio stebÄjimo bendrojo stebÄjimo sÄ lygomis taikymas VšĮ RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninÄje.
4. D. J. gynÄjas advokatas E. LuotÄ bei suinteresuotas asmuo G. S. pateikÄ skundÄ , kuriame praÅ¡o pakeisti D. J. priverÄiamos medicininÄs priemonÄs-stacionarinio stebÄjimo bendrojo stebÄjimo sÄ lygomis taikymÄ Ä¯ ambulatorinį stebÄjimÄ pirminÄs psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos psichikos sveikatos centre, atnaujinti įrodymų tyrimÄ ir paskirti D. J. ambulatorinÄ teismo psichiatrijos ekspertizÄ. Skunde nurodo, kad VšĮ RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninÄs teikimas yra tendencingas, nes įstaiga yra neobjektyvi savo pacientÄs atžvilgiu.
Gydytojų iÅ¡vadoje nurodyti melagingi duomenys dÄl to, kad D. J. piktnaudžiavo alkoholiu ir turi polinkį smurtauti, per visÄ gydymo laikÄ 8 mÄn. ji nesmurtavo kitų ligonių ir personalo atžvilgiu. D. J. teismo posÄdžio metu aiÅ¡kiai atsakinÄjo į klausimus, kalbÄjo logiÅ¡kai, geba iÅ¡klausyti kitÄ asmenį. Ji dÄl taikomų priverÄiamųjų priemonių negali dirbti pagal profesijÄ , Å¡iuo metu tvarkomi dokumentai dÄl socialinių iÅ¡mokų, ji Å¡iuo metu nÄra agresyvi ir be stacionarinÄs priežiÅ«ros gali gyventi visuomenÄje, nes psichikos centras pagal jos gyvenamÄ jÄ vieta yra netoli, todÄl ji turÄs galimybÄ naudotis socialinÄs reabilitacijos priemonÄmis.
Jos padaryta veika nesunki, o duomenų, kad ji bÅ«tų smurtavusi prieÅ¡ kitus asmenis nÄra.
5. PareiÅ¡kÄja D. J. teismo posÄdžio metu praÅ¡o jos gynÄjo skundÄ tenkinti. 6.D. J. gynÄjas advokatas E. LuotÄ ir suinteresuotas asmuo G. S. skundÄ praÅ¡o tenkinti iÅ¡dÄstytais motyvais bei panaikinus PanevÄžio apylinkÄs teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų nutartį D. J. taikyti priverÄiamÄ medicininÄ priemonÄ ambulatorinį stebÄjimÄ pirminÄs psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis.
7. Prokuroras teismo posÄdžio metu praÅ¡o palikti galioti 2018 m. liepos 30 d. PanevÄžio apylinkÄs teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų nutartį nepakeistÄ . Skundas netenkinamas. 8.ApeliacinÄs instancijos teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs skundo argumentus, teismui pateiktÄ medžiagÄ bei skundžiamÄ teismo nutartį, konstatuoja, kad PanevÄžio apylinkÄs teismo RokiÅ¡kio rÅ«mai skundžiama 2019 m. liepos 30 d. nutartimi pagrįstai pratÄsÄ D. J. atžvilgiu taikomÄ priverÄiamÄ jÄ medicinos priemonÄ â stacionarinį stebÄjimÄ bendro stebÄjimo sÄ lygomis, todÄl tenkinti apeliantų skundo jame nurodytais motyvais nÄra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. 9.PriverÄiamųjų medicinos priemonių taikymas priklauso iÅ¡imtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicininÄs priemonÄs rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis) bei į sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ , kuri yra tik rekomendacinio pobÅ«džio.
Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tÄsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverÄiamosios medicinos priemonÄs taikymÄ : asmens psichinÄ sveikata ir su ja susijÄs asmens socialinis pavojingumas. Baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 405 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį panaikinti ar pakeisti taikytÄ priverÄiamÄ jÄ medicinos priemonÄ, jeigu asmuo pasveiko ir iÅ¡nyksta reikalas tokiÄ priemonÄ taikyti. 10.Esminiai apeliantų skundo argumentai yra tie, kad VšĮ RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninÄs teikime dÄl D.
J. priverÄiamos medicininÄs priemonÄs taikymo pratÄsimo nurodyti jos nestabilios psichinÄs bÅ«senos simptomai nelaikytini nestabilia bÅ«sena, rizikos vertinime nurodyti konfliktai su kitais ligoniais yra nepagrįsti, o smurto rizikos vertinimas yra labai nekonkretus. Teikime nepagrįstai teigiama kad D. J. iki gydymo vartojo alkoholį, be to apeliantų nuomone ligoninÄ ir jos gydytojai yra suinteresuoti D. J. laikyti tokiomis sÄ lygomis, todÄl yra neobjektyvÅ«s ligonÄs sveikatos bÅ«klÄs atžvilgiu, nes gauna už jos gydymÄ iÅ¡mokas iÅ¡ valstybÄs. Apeliantai skunde nurodÄ, kad D.
J. psichinÄ bÅ«klÄ stabili, o iÅ¡Äjusi iÅ¡ gydymo įstaigos ji gyventų savarankiÅ¡kai savo bute, ieÅ¡kotųsi darbo, dirbtų pagal profesijÄ - (duomenys neskelbtini), ji logiÅ¡kai mÄ sto ir nÄra agresyvi bei linkusi smurtauti, todÄl pati sugebÄtų užtikrinti tolimesnį gydymÄ si ambulatorinÄmis sÄ lygomis. 11.Apeliacino teismo vertinimu prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, bylos duomenimis yra nustatyta, kad D. J. sveikata nÄra pagerÄjusi tiek, jog galima bÅ«tų nutraukti dabartinį jos gydymo bÅ«dÄ , t. y. keisti stacionarinį stebÄjimÄ bendro stebÄjimo sÄ lygomis į ambulatorinį gydymÄ .
IÅ¡ Komisijos dÄl priverÄiamosios medicinos pobÅ«džio priemonÄs pratÄsimo medicininÄs apžiÅ«ros 2019 m. gegužÄs 16 d. iÅ¡vados Nr. 243 matyti, kad D. J. gyvena viena, motina mirusi, jokių artimų giminaiÄių neturi, yra tik krikÅ¡to tÄvas, taÄiau santykiai su juo prasti, neįgalumo nÄra prasitÄsusi, jai tai jau antras priverstinis gydymas, o nuo 2015 m. pas gydytojus ji nebesilankÄ. D. J. psichikos bÅ«sena iÅ¡lieka nestabili: ji yra dirgli, reiÅ¡kia nepagrįstas pretenzijas personalui, kitoms pacientÄms su kuriomis konfliktuoja, pokalbio metu kalba pakeltu tonu, neklausinÄjama kalba monologu, neigia ekspertizÄs iÅ¡vadas, neigia ligÄ , yra nekritiÅ¡ka buvusios agresijos, medikamentų vartojimo atžvilgiu, iÅ¡sako hipochondrinio turinio nusiskundimus.
D. J. mÄ stymas nenuoseklus, paralogiÅ¡kas, rezonuojantis, nÄra kritikos savo ankstesniems veiksmams, ambulatorinio gydymo metu piktnaudžiavo alkoholiu. Komisija rekomenduoja tÄsti priverstinį gydymÄ bendro stebÄjimo sÄ lygomis. IÅ¡ 2018-05-21 Vilniaus miesto apylinkÄs teismo nutarties matyti, kad D. J. 2017 m. rugsÄjo 28 d. â 2017 m. lapkriÄio 13 d. atliktos stacionarinÄs teismo ekspertizÄs metu diagnozuotas lÄtinis progresuojantis psichikos susirgimas paranoidinÄ Å¡izofrenija. 12.IÅ¡ skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkÄs teismas nustatÄ abu pagrindus patenkinti teikimÄ dÄl priverÄiamosios medicinos priemonÄs stacionaraus stebÄjimo bendro stebÄjimo sÄ lygomis , o bÅ«tent, teismo nuomone, nors D.
J. psichikos bÅ«klÄ Å¡iuo metu yra pagerÄjusi, taÄiau iÅ¡lieka nestabili, todÄl negalima teigti, kad jos sveikata pagerÄjo tiek, kad visiÅ¡kai iÅ¡nyko jos socialinis pavojingumas ir dÄl to yra pagrindas nutraukti Å¡ios priemonÄs taikymÄ . Kita vertus teismas taip pat sprendÄ, kad pagal pateiktÄ D. J. smurto rizikos vertinimÄ , jos smurto rizika iÅ¡lieka aukÅ¡ta, todÄl jai reikalinga multidisciplininÄs komandos priežiÅ«ra. Apygardos teismas su Å¡ia pirmos instancijos teismo iÅ¡vada visiÅ¡kai sutinka. 13.Teismo posÄdžio apylinkÄs teisme metu VšĮ RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninÄs atstovÄ - D.
J. gydanti gydytoja psichiatrÄ RÅ«ta BandžiulienÄ paaiÅ¡kino, kad pacientÄ gydoma pakartotinai, ji buvo gydyta 2009-2010 m., taÄiau nuo 2015 m. pas gydytojus nebesilankÄ, piktnaudžiavo alkoholiu, dÄl neįgalumo tvarkymosi dokumentų nepasiraÅ¡o ir nuolat dÄl to keiÄia nuomonÄ, yra praÄjÄs kol kas per mažas gydymosi laikotarpis, o be to ji yra vieniÅ¡a, todÄl reikia gydymo pratÄsimo, kad ieÅ¡koti žmogaus su kuo ji gyvens ir kad bÅ«tų užtikrintas tolesnis ambulatorinis gydymas.
Gydytoja nurodÄ, kad gydymo metu D. J. konfliktavo su kitais pacientais, todÄl buvo iÅ¡kelta į kitÄ palatÄ , pagal personalo pastebÄjimus ji pakeltu balsu negražiai ir bardamasi kalbasi telefonu su asmeniu, kuris pasiruoÅ¡Äs jÄ globoti, o tas žmogus nepajÄgs jai padÄti tiek kiek padeda personalas. D. J. smurto rizika įvertinta kaip aukÅ¡ta, nes gydyma pakartotinai, piktnaudžiavo alkoholiu. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nÄra jokių ojektyvių įrodymų apie D. J. vartotÄ alkoholį, taÄiau kaip matyti iÅ¡ 2018-05-21 Vilniaus apylinkÄs teismo nutarties ji pati, duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad su draugu bei jo mama vartojo alkoholį.
Kita vertus iÅ¡ 2018-05-21 Vilniaus miesto apylinkÄs teismo nutarties matyti, kad įvykio 2019-05-05 metu D. J. ne tik trenkÄ motinai, neįsileido policijos pareigÅ«nų ir jiems reikÄjo panaudoti jÄgÄ , o automobilyje iÅ¡ pykÄio spyrÄ Ä¯ langÄ , bet ji sulaikymo metu rankoje turÄjo peilį. Å ios aplinkybÄs bei iÅ¡vadoje nurodyti jos konfliktai su kitais pacientais stacionarinio gydymo metu, kritikos nebuvimas buvusio smurto atžvilgiu visiÅ¡kai paneigia skundo argumentus dÄl D. J. mažos smurto rizikos ir pilnai pagrindžia komisijos bei apylinkÄs teismo iÅ¡vadas, kad yra per trumpas D.
J. gydymo laikas stacionare bendro stebÄjimo sÄ lygomis, o jos smurto rizika iÅ¡lieka aukÅ¡ta. 14.PažymÄtina, kad specialistas baudžiamajame procese yra asmuo, turintis reikiamų specialių žinių ir įgÅ«džių, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimÄ ir pateikti iÅ¡vadÄ arba paaiÅ¡kinimus jo kompetencijos klausimais (BPK 89 straipsnio 1 dalis). Byloje nÄra objektyvių duomenų, leidžianÄių suabejoti specialistÄs dalyvavusios pirmos instancijos teismo posÄdyje ir D. J. gydanÄios gydytojos psichiatrÄs R.
BandžiulienÄs specialiomis žiniomis ir iÅ¡vadÄ bei smurto rizikos vertinimÄ pateikusių gydytojų kompetencija. Kaip galÄjo įsitikinti apygardos teismas, D. J. teismo posÄdžio metu taip pat teigÄ, kad motina jos atžvilgiu buvo labai valdinga, neigÄ buvusiÄ agresijÄ , kalbÄjo apie konfliktus su kitomis pacientÄmis neigdama savo paÄios bÅ«senÄ , labai abstrakÄiai kalbÄjo apie bÅ«simÄ gyvenimÄ savarankiÅ¡kai ir lÄÅ¡as iÅ¡ kurių ji pragyventų, galimas darbo paieÅ¡kas, nenurodÄ su kuo ji gyventų, kas jai padÄtų užtikrinti ambulatorinį gydymÄ .
Nors suinteresuotas asmuo G. S. pirmos instancijos teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad padeda D. J., siunÄia pinigus ir prižiÅ«ri jos butÄ (duomenys neskelbtini) ir jai padÄs ateityje, taÄiau įvertinus suinteresuoto asmens amžių ((duomenys neskelbtini) gim.), apeliacinÄs instancijos teismas taip pat abejoja tokia H. S. galimybe. Apeliacinio skundo argumentai dÄl ligoninÄs suinteresuotumo dÄl D. J. atžvilgiu taikomos priverÄiamos medicinos priemonÄs â stacionarinio stebÄjimo bendro stebÄjimo sÄ lygomis tÄsimo taip pat yra paneigtas aukÅ¡Äiau aptartais įrodymais bei motyvais. 15.ApeliacinÄs instancijos teismas, įvertinÄs komisijos iÅ¡vadÄ , kitus byloje esanÄius duomenis, sprendžia, kad galimybÄ užtikrinti D.
J. reikalingos priverÄiamosios medicinos priemonÄs taikymÄ Å¡iuo metu galima tik stacionare, nes jai dÄl ligos pobÅ«džio turi bÅ«ti taikoma aktyvi multidisciplininÄs komandos priežiÅ«ra, kas negalÄtų bÅ«ti užtikrinama ambulatorinio stebÄjimo sÄ lygomis pagal jos gyvenamÄ jÄ vietÄ nesant to pajÄgaus užtikrinti asmens. Pasikeitus aplinkybÄms ar pagerÄjus D. J. sveikatai jai taikant intensyvų gydymÄ , įstatymas suteikia galimybÄ bet kada, taÄiau ne reÄiau kaip kas Å¡eÅ¡is mÄnesius, sprÄsti klausimÄ dÄl priverÄiamosios medicinos priemonÄs keitimo ar naikinimo (BPK 405 straipsnio 2 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, n u t a r i a :  D. J., kuriai taikoma priverÄiamoji medicinos priemonÄ, gynÄjo advokato Edmundo LuotÄs bei suinteresuoto asmens G. S. skundÄ atmesti ir palikti galioti PanevÄžio apylinkÄs teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. liepos 30 d. nutartį. Nutartis neskundžiama. TeisÄja Daina VaidachaviÄienÄ