ee7a3110-2113-4e30-959d-ddefd138c746 · Å iaulių apylinkės teismas

Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. A2.6.-1735-1028/2016Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01281-2016-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.1.;2.1.2.;2.7.4.4.;2.7.4.5.;2.14.3 Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S 2016 m. gegužės 16 d.Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo teisėjas Silvijus Balčytis, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. M., iÅ¡nagrinėjęs A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios Å iauliuose, (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, n u s t a t ė :

A. M. 2016 m. balandžio 1 d., laikotarpiu nuo 7.30 val. iki 19 val., Šiauliuose, prie Vasario 16-osios 31 namo, vairuodama automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų asmenų turto saugumui, nepaliko saugaus tarpo iš šono, ko pasekoje, važiuodama atbuline eiga iš savo stovėjimo vietos, kliudė šalia stovėjusį automobilį „Opel Astra“, priklausantį I. S.. Šio eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai.

NepraneÅ¡usi apie padarytÄ Å¾alÄ nei nukentėjusiajai, nei policijai iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino.A. M. teismo posėdžio metu kalta dėl kito automobilio apgadinimo prisipažino, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, tačiau neprisipažino, kad tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Apie 15.00 val. atvažiavo prie bibliotekos į automobilių aikÅ¡telę. Po poros savaičių jai paskambino iÅ¡ policijos ir pasakė, kad turi pas juos atvykti ir kad ji padarė pažeidimÄ . Savo automobilį priparkavo priekiu, iÅ¡važinėjo atbuline eiga.

Jokio smÅ«gio nejuto. Kieme buvo daug automobilių. Tarp jos ir to apgadinto automobilio Å¡onų buvo apie 20-30 cm. atstumas. Jos automobilyje visÄ laikÄ Â pakankamai garsiai grojo muzika. Vairuotojo pažymėjimÄ Ä¯gijo 2016 m. vasario mėnesį. Važiavo atbuline eiga, suko vairÄ Ä¯ deÅ¡inę pusę ir nejuto smÅ«gio, kad bÅ«tų kažkÄ kliudžiusi. Dairėsi pro automobilio langÄ , nes kitaip nebuvo įmanoma iÅ¡važiuoti iÅ¡ kiemo. Ten buvo mažai vietos. Jos automobilis yra labai senas ir smarkiai apibraižytas.Liudytoja L.

B. teismui parodė, kad matė, kaip mergaitė važiuodama iÅ¡ kiemo atbuline eiga kliudė kitÄ automobilį. Mano, kad ji savo automobilio priekiniu bamperiu kliudė to kito automobilio galinę dalį. Ta mergaitė kelis kartus bandė iÅ¡važiuoti. Ji važiavo ir į priekį ir atgal. GalbÅ«t ir su galine savo automobilio dalimi ji kliudė tÄ kitÄ automobilį. Liudytoja apgadinto automobilio savininkei pranešė tik po kelių dienų, nes nežinojo, kieno tas apgadintas automobilis. Vairuotoja buvo nuleidusi langÄ , buvo iÅ¡kiÅ¡usi galvÄ Ä¯ laukÄ .

Po to ji nuvažiavo. Tarp automobilių nebuvo stipraus kontakto. Nuo bamperio liko juodi dryžiai. Jokių įlenkimų ant automobilio nebuvo. Ji gyvena antrame namo aukÅ¡te. Atstumas nuo namo iki automobilių aikÅ¡telės yra kokie 5 metrai. Automobiliai stovėjo vienas Å¡alia kito. Mergina, iÅ¡sukdama vairÄ , kliudė kitÄ automobilį. Tarp automobilių Å¡onų buvo mažas atstumas. Matė viskÄ per langÄ . Ant lapelio užsirašė automobilio numerį. Taip pat girdėjo automobilių susilietimo garsÄ .

Buvo atsidariusi buto langus. Girdėjo garsÄ ne kaip smÅ«gio, greičiau kaip trinties.Liudytoja I. S. teismui parodė, kad jos automobilis Opel Astra stovėjo kieme. TÄ pačiÄ dienÄ nepastebėjo apgadinimų. Tik kitÄ dienÄ pamatė, kad maÅ¡ina subraižyta. Po kelių dienų atėjo kaimynė ir pasakė, kad į maÅ¡inÄ atsitrenkė kita maÅ¡ina, pasakė automobilio numerį. Automobiliui reikėjo perdažyti galinį bamperį ir ratlankį. Jokių įlenkimų, ar įskilimų padaryta nebuvo.

Automobilio apgadinimai matėsi, bet jie buvo nedideli. Kaimynė L. B. jai pasakė, kad mergina iÅ¡važiuodama užkliuvo už jos automobilio. Kaimynė iÅ¡girdo garsÄ , pasižiÅ«rėjo pro langÄ ir matė visÄ Ä¯vykį. Kaimynė sakė, kad matė, kaip mergina pažiÅ«rėjo ir iÅ¡važiavo. Mergina kliudė jos automobilio keleivio pusės galinį bamperį ir ratlankį. Jos automobilis stovėjo priekiu į namÄ . Kaimynės nepažinojo, iki kol ji neatėjo ir nepasakė, kas kliudė jos automobilį.

Kai pamatė savo apgadintÄ automobilį policijai nepranešė, nes nežinojo, kas jį apgadino. Jos automobiliui padaryta nežymi žala, žalÄ atlygino draudimas. A. M. jokių pretenzijų neturi.Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimÄ (apgadinimÄ ), užtraukia baudÄ vairuotojams nuo dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių iki penkiasdeÅ¡imt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo trijų iki Å¡eÅ¡ių mėnesių (ATPK 127 str. 2 d.).Pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių iki vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo penkiolikos iki trisdeÅ¡imties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų (ATPK 130 str. 1 d.).Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad A.

M. padarė pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 str. 2 d., t. y. pažeidė kelių eismo taisykles (126 p.), nepalikdama pakankamo tarpo tarp automobilių, dėl ko važiuojant buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė. Byloje surinkti įrodymai patvirtina Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , ginčo byloje dėl to taip pat nėra. Be jos pačios ir liudytojų parodymų, jos kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisme iÅ¡tirtais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (1a-2 b. l.), eismo įvykio vietos schema (4 b. l.) papildomais duomenimis apie eismo įvykį (5 b. l.), L.

B., I Sketerienės, A. M. paaiÅ¡kinimais (6-9 b. l.), policijos pareigÅ«nų M. P., L. Č. tarnybiniais praneÅ¡imais (10, 11, 12 b. l.), transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktais (13, 14 b. l.), fotonuotraukomis (15-21 b. l.), iÅ¡raÅ¡u apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (26 b. l.).Organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti (ATPK 284 str. 1 d.).

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.). Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad byloje yra aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ A. M. atžvilgiu dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo negalima (ATPK 250 str.).Organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone (ATPK 257 str.).

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 str. taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.Nagrinėjamoje byloje esantys bei teismo surinkti įrodymai, teismo nuomone, nepatvirtina A.

M. kaltės dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino.

Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagÄ vertinant visas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai.

Ir prieÅ¡ingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos tyčia nepasiÅ¡alino (arba pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013).ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė inter alia ir už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Å iame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiÅ¡kia aktyviais pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio vietos veiksmais. ApibÅ«dinant subjektyviuosius pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio požymius pažymėtina, kad Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis.

Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi bÅ«ti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, iÅ¡siaiÅ¡kinamas ir pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos motyvo, tikslo turinys.

Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikÅ¡mė, pasireiÅ¡kianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl asmuo nutarė pasiÅ¡alinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-26 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų pažeidimo požymių.

Objektyviųjų pažeidimo požymių nėra todėl, kad A. M. veiksmai po eismo įvykio nepasireiÅ¡kė aktyviu pasitraukimu iÅ¡ eismo įvykio vietos. Ji tiesiog užbaigė manevravimÄ iÅ¡važiuojant iÅ¡ parkavimosi vietos ir iÅ¡važiavo. Liudytojų parodymais nėra užfiksuota, kad iÅ¡ eismo įvykio vietos ji pasiÅ¡alino skubiai. Surinkti įrodymai neduoda pagrindo konstatuoti ir to, kad A. M. iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino tyčia. Å is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis.

Nagrinėjamu atveju A. M. paaiÅ¡kino, kad automobilių kontakto nepajuto, nesuprato, kad įvyko eismo įvykis, nematė, kad apgadino kitÄ automobilį, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad iÅ¡ eismo įvykio vietos ji nuvažiavo tyčia. Aplinkybę, kad A. M. nejautė ir negirdėjo automobilių kontakto, patvirtina bylos nagrinėjimo metu surinkti įrodymai. Ä®vykio metu A. M. klausėsi muzikos, vairuotojo pažymėjimÄ yra įgijusi tik 2016 m. vasario mėn. (3 b. l.), todėl jos patirtis vairuojant yra minimali.

Jos vairuotas automobilis yra visas apibraižytas (15-21 b. l.), todėl buvusio kontakto galėjo nepastebėti ir vėliau. Savo paaiÅ¡kinime policijai ji nurodė, kad įvykio metu žiÅ«rėjo į galinio vaizdo veidrodėlį, žvalgėsi, kai važiavo atbuline eiga, nejaučia savo automobilio gabaritų, nes vairuoja neseniai (8-9 b. l.). Dėl Å¡ių priežasčių kontakto tarp automobilių metu A. M. galimai net nežiÅ«rėjo ta kryptimi, ties kuria įvyko kontaktas ir nesuprato, kad dėl savo automobilio gabaritų važiuodama gali kliudyti kitÄ automobilį.

Liudytoja L. B. parodė, kad A. M. kelis kartus bandė iÅ¡važiuoti, ko nedarytų asmuo, suvokęs, kad apibraižė kitÄ automobilį. Po kontakto ant kito automobilio liko juodi dryžiai. Jokių įlenkimų ant automobilio nebuvo. Liudytoja girdėjo automobilių susilietimo garsÄ . Garsas buvo ne kaip smÅ«gio, o kaip trinties. Liudytoja I. S. parodė, kad maÅ¡ina buvo subraižyta. Automobiliui reikėjo perdažyti galinį bamperį ir ratlankį. Jokių įlenkimų, ar įskilimų padaryta nebuvo.

Automobilio apgadinimai matėsi, bet jie buvo nedideli. Taigi, kito automobilio apgadinimai buvo nedideli, vadinasi, kontaktas nebuvo stiprus. Be to, nenustatyta jokių aplinkybių ir motyvų, dėl kurių A. M. bÅ«tų turėjusi tikslÄ tyčia pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos. A. M. vairuotas automobilis buvo draustas bei atlikęs techninę apžiÅ«rÄ . Kitam automobiliui padaryta žala bÅ«tų buvusi atlyginta draudimo įmonės. Nėra ir jokių duomenų apie tai, kad pasiÅ¡alindama A. M. tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai.

Be to, visos abejonės aiÅ¡kinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Byloje nustatytos aplinkybės ir surinkti įrodymai neduoda pagrindo daryti neabejotinai iÅ¡vadai, kad A. M. tyčia pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio vietos, todėl konstatuotina, kad jos veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties. Atsižvelgiant į tai, byla Å¡ioje dalyje nutrauktina (ATPK 287 str. 1 d. 2 p.).Skirdamas nuobaudÄ už ATPK 127 str. 2 d. numatytÄ pažeidimÄ , teismas atsižvelgia į ATPK 30 straipsnyje nurodytas nuobaudos už administracinį teisės pažeidimÄ skyrimo bendrÄ sias taisykles, t. y.

į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, A. M. asmenybę – nebausta administracine tvarka, į atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažino padariusi pažeidimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Teismas vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais mano, kad nuobaudos tikslai (ATPK 20 str.) bus pasiekti A. M. paskyrus už padarytÄ pažeidimÄ numatytÄ 127 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytÄ nuobaudÄ â€“ minimaliÄ baudÄ .Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ATPK 302 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 224, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3022-3026 straipsniais, teismas, n u t a r i a:             A.

M. pripažinti kalta ir nubausti už teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 28 Eur (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) dydžio bauda.Administracinio teisės pažeidimo bylÄ dalyje dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo A. M. atžvilgiu nutraukti.Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                            Silvijus Balčytis