ee7930c8-bc7e-48c6-a8ff-a11da1d9376f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I1-597-541/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00949-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Vėgelienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. N., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu bÅ«du iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. N. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. N. kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį patikslino 2021 m. gegužės 4 d., ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 4 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-8, 60-72). Skunduose nurodo, kad nuo 2020 m. spalio 23 d. iki 2021 m. kovo 19 d. bei iki skundo padavimo dienos atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN, lengvosios grupės sÄ lygomis. Pataisos įstaigoje nuo vasario 24 d. yra laikomas gyvenamojoje patalpoje Nr. 212 (iki tol buvo laikomas 211).

Nurodo, kad bausmę atlikinėjo kartu su paprastosios grupės nuteistaisiais. Teigia, kad į žodinius prašymus dėl pareiškėjo atskyrimo nuo paprastosios grupės Vilniaus PN nereagavo, o į rašytinius prašymus atsakė, kad paprastosios ir lengvosios grupės nuteistųjų atskyrimo klausimas yra sprendžiamas. Teigia, kad dėl Vilniaus PN neveikimo negalėjo naudotis tik lengvosios grupės nuteistiesiems skirtomis privilegijomis. Pažymi, kad Vilniaus PN neužtikrino, kad maisto ruošimo patalpa (virtuvėlė) naudotųsi tik lengvosios grupės nuteistieji, to nepadarė iki šiol.

PaaiÅ¡kina, kad maisto ruoÅ¡imo patalpa naudojosi ir paprastosios ir lengvosios grupės nuteistieji, o paprastosios grupės nuteistųjų per du bÅ«rius buvo dauguma. Teigia, kad dėl turimų privilegijų (pareiÅ¡kėjas, kaip lengvosios grupės nuteistasis, galėjo pirkti kiauÅ¡inių, medaus, uogienės, miltų ir kt.) apsipirkimo dienÄ kildavo konfliktinių situacijų su paprastosios grupės nuteistaisiais. Bijodamas bÅ«ti patrauktas drausminėm atsakomybėm, nenorėdamas pažeisti vidaus taisyklių, siekdamas iÅ¡vengti konfliktinių situacijų su kitais nuteistaisiais, pareiÅ¡kėjas buvo priverstas atsisakyti Å¡ių privilegijų.

Teigia, kad virtuvėlėje valgydavo įsitempęs, jautė baimę, kadangi paprastosios grupės nuteistieji stebėdavo jį valgant, skubėjo valgyti, kad galėtų kuo greičiau pasiÅ¡alinti iÅ¡ virtuvėlės. PaaiÅ¡kina, kad virtuvėlė Vilniaus PN yra kartu ir poilsio kambarys. Dėl Å¡ios priežasties Å¡ioje patalpoje nuteistieji praleisdavo didžiÄ jÄ dalį laisvo laiko. Å i patalpa yra įrengta antrame aukÅ¡te, ja naudojosi 2 ir 3 bÅ«rio nuteistieji, priklausiantys lengvajai ir paprastajai grupei.

Be to, šioje patalpoje buvo tik dvi kaitlentės dviems būriams, kurios nuo ryto iki vakaro buvo užimtos, bei įrengtas tik vienas vandens čiaupas ir dvi kriauklės, todėl susidarydavo ilgos eilės. Pažymi, kad šioje patalpoje nebuvo gartraukio, šiukšliadėžės neuždengtos, šaldytuvai netvarkingi, ant jų anksčiau buvę nuteistieji užsikabino spynas, o pareiškėjas neturi kur laikyti maisto. Paaiškina, kad dėl vietos trūkumo virtuvėlėje kildavo barniai, pareiškėjas dėl jų pergyvendavo.

Nurodo ir tai, kad gyvenamojoje patalpoje Nr. 212 pareiÅ¡kėjas vienintelis turėjo lengvosios grupės statusÄ . Neatskirdami pareiÅ¡kėjo nuo paprastosios grupės nuteistųjų Vilniaus PN neužtikrino pareiÅ¡kėjui teisės naudotis jo turima žaidimo konsole ir televizoriumi, pareiÅ¡kėjas dėl žmogiÅ¡kumo faktoriaus bei siekdamas iÅ¡vengti konfliktinių situacijų negalėjo atsisakyti leisti kitiems kartu gyvenantiems nuteistiesiems naudotis jo turima technika. Dėl Å¡ios priežasties, pareiÅ¡kėjas savo laisvÄ laikÄ dažniausiai leisdavo sėdėdamas prie stalo arba koridoriuje, nes pareiÅ¡kėjo lova bÅ«davo užimta kitų nuteistųjų, kurie naudojosi tik pareiÅ¡kėjui leistina technika.

Dėl Vilniaus PN neveikimo, pareiÅ¡kėjas neturėjo saugios erdvės, kankinosi, jautė stresÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo ir tai, kad jam į laukÄ buvo galima iÅ¡eiti nuo 18 val. iki 22 val. ir tai tęsėsi iki 2021 m. sausio 1 d., nors lengvosios grupės nuteistieji užrakinami tik nakčiai. Dėl to jis negaudavo dienos Å¡viesos, nes pasivaikščiojimai bÅ«davo tik tamsiu paros metu. Tai pareiÅ¡kėjui sukėlė depresijÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, kančias, stresÄ , todėl pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Vilniaus PN Å¡eimos gydytojÄ bei psichiatrę.

Nurodo, kad labai pakilo kraujospÅ«dis, sutriko nuotaika, nenorėjo bendrauti su artimaisiais, neturėjo apetito. Pažymi, kad kituose aukÅ¡tuose bausmę atliekantys nuteistieji pasivaikščiojimus turėjo dienos metu, galėjo mėgautis saulės Å¡viesa, todėl teigia, kad Vilniaus PN pažeidė lygybės principÄ . Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 27 d. iki skundo teismui pateikimo dienos pareiÅ¡kėjas atliko laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN 3-ojo bÅ«rio gyvenamojoje patalpoje Nr. 211, kurioje nėra naktinių Å¡viestuvų, o įrengti techniÅ¡kai netvarkingi Å¡viestuvai.

Visi šviestuvai yra be apsauginių gaubtų, jų korpusai išardyti. Gyvenamojoje patalpoje Nr. 211 dirbtinis apšvietimas yra silpnas, dėl to silpsta pareiškėjo regėjimas. Pažiūrėjus į lubas, dingdavo nuotaika, būdavo baisu, kad techniški šviestuvai gali užsidegti arba užkristi ant pareiškėjo. Dėl blogo apšvietimo skaudėjo akis, pareiškėjas negalėjo rašyti laiškų artimiesiems, skaityti knygų. Taip pat, pareiškėjas teigia, jog gyvenamojoje patalpoje Nr. 211 temperatūra yra žemesnė nei 18 laipsnių, todėl yra labai šalta.

Atsakovės atstovas Vilniaus PN pateiktuose atsiliepimuose su pareiÅ¡kėjo skundu ir jo patikslinimu nesutinka ir praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundus atmesti kaip nepagrįstus (b. l. 17-20, 100-105). Nurodo, kad Vilniaus PN laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, priskirti drausmės grupei, yra atskirti nuo paprastai ir lengvai grupei priskirtų nuteistųjų ir yra laikomi kamerų tipo patalpose. Galiojantys teisės aktai numato nuteistųjų grupių suskirstymÄ bei atskirÄ laikymÄ , tačiau ginčo laikotarpiu dėl Vilniaus PN patalpų trÅ«kumo, buvo sprendžiamas klausimas dėl paprastoje bei lengvoje grupėje esančių nuteistųjų atskiro laikymo.

Ginčo laikotarpiu Vilniaus PN vyko 1-ojo nuteistųjų gyvenamojo korpuso vienoje iš dviejų aukšte esančių bendro naudojimo patalpų, t. y. prausyklų, remonto darbai, todėl dėl objektyvių aplinkybių iškart po Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatų dėl nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose pakeitimo, nuteistųjų grupių suskirstymo atlikti nebuvo galimybių. Tvirtina, kad pareiškėjui kasdien pasivaikščioti buvo skirta 4 valandas, t. y. tiek, kiek numatyta BVK 74 straipsnio 5 punkte.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas gyveno I-o gyvenamojo korpuso antrajame aukÅ¡te. Pagal patvirtintÄ 2020 m. vasario 14 d. Vilniaus PN administracijos nustatytÄ grafikÄ Nr. 81-262(1), 2-o bÅ«rio nuteistieji turėjo teisę kasdien pasivaikščioti nuo 18.00 iki 22.00 val. Pažymi, kad visiems Vilniaus PN nuteistiesiems sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore įstatyme nustatytÄ laikÄ . PareiÅ¡kėjas skundžiamu grafiku kasdien nuo 18.00 iki 22.00 val. vaikščiojo, tik nuo 2020 m. spalio 23 d. iki 2020 m. gruodžio 28 d. t. y. apie 2 mėnesius, o pagal 2020 m. gruodžio 28 d. nuteistųjų pasivaikščiojimo grafikÄ Nr. 14 – 3971, pareiÅ¡kėjas Å¡eÅ¡tadieniais vaikščiojo nuo 8.00 val. iki 12.30 val., o sekmadieniais nuo 14.00 val. iki 18.00 val., todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog jis visiÅ¡kai nematė dienos Å¡viesos neatitinka tikrovės. Teigia, kad Vilniaus PN administracija užtikrina nuteistųjų teisę į buvimÄ gryname ore.

Pažymi, jog įstaigoje sudarytas pasivaikščiojimų grafikas, įrengtas erdvus, tvarkingas kiemas su sporto inventoriumi. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, tame tarpe I-ame gyvenamajame korpuse gyvenančių nuteistųjų pasivaikščiojimų grafikas. Tvirtina, kad pataisos įstaigoje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Be to pažymi, kad tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).

PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad Vilniaus PN administracija bÅ«tų sÄ moningai siekusi kankinti jį, žeminti jo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Atsakovės atstovas atsiliepime į patikslintÄ skundÄ papildomai nurodo, kad Å¡altuoju metų laiku visose gyvenamosiose patalpose veikia Å¡ildymo sistema, todėl gyvenamosiose patalpose yra užtikrinamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkto nuostatų laikymasis, kuriame numatyta, jog: „Gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C <...>“.

Vilniaus PN veikia automatinis Å¡ilumos mazgas, kuris reguliuoja Å¡ildymo temperatÅ«rÄ pagal lauko oro temperatÅ«rÄ . Tokiu bÅ«du Å¡ildymas tiekiamas į visų gyvenamųjų patalpų radiatorius. Patalpų Å¡ildymo sistema veikia visada, palaikydama optimaliÄ oro temperatÅ«rÄ patalpose. Teigia, kad visos Vilniaus PN esančios, nuteistiesiems skirtos gyvenamosios ir kitos su kalinimu susijusios patalpos yra įrengtos vadovaujantis Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d.

įsakymu Nr. V-389 patvirtintomis normomis ir reikalavimais. Pabrėžia, kad visose Vilniaus PN patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natÅ«ralų Å¡ių patalpų apÅ¡vietimÄ . Taip pat patalpose įrengtas dieninis elektros apÅ¡vietimas. Patalpose pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolatos atliekami remonto darbai. Kiekvienoje Vilniaus PN gyvenamojoje patalpoje yra įrengti Å¡viestuvai su apsauginiais gaubtais. Å viestuvų įrengimas užtikrina patalpų dirbtinį apÅ¡vietimÄ , nustatytÄ higienos normoje.

Pažymi, kad nuteistieji neretai ardo, laužo patalpose įrengtus Å¡viestuvus. Tik dėl pačių nuteistųjų tyčinių veiksmų atsiranda tam tikri neženklÅ«s apÅ¡vietimo trÅ«kumai gyvenamosiose patalpose. Taip pat atkreipia dėmesį, kad nuteistieji, gadindami patalpose esantį inventorių siekia konkretaus tikslo, t. y. kreiptis į teismÄ , nurodant, kad jiems sukuriamos netinkamos kalinimo sÄ lygos įstaigoje, siekdami tokiais neteisėtais veiksmais pasipelnyti iÅ¡ valstybės. Dėl virtuvės-poilsio kambario įrengimo paaiÅ¡kina, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d.

įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintomis normomis, pastatyti šaldytuvai, elektrinės viryklės, išduodami indai. Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Eksploatavimo taisyklės) 5 p. numato, kad laisvalaikio kambarys yra patalpa, skirta nuteistųjų laisvalaikiui praleisti.

Vadovaujantis Eksploatavimo taisyklių 6.8. punktu, įkalinimo įstaigoje nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas laisvalaikio (užsiėmimų) kambarys (kiekvienam būriui). Tačiau Eksploatavimo taisyklių 2 punktas nurodo, kad „<..> veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais“. Pamini, kad iki 2020 gruodžio 22 d. galiojusių Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82, 5.8. ir 6. punktai nurodo, kad laisvalaikio kambarys, esant iÅ¡imtinių aplinkybių dėl gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos, gali bÅ«ti įrengiamas vienas dviem bÅ«riams. Vilniaus PN kiekviename aukÅ¡te yra įrengti laisvalaikio kambariai (po vienÄ dviem bÅ«riams), kurie taip pat yra naudojami maistui gaminti. Teigia, kad pareiÅ¡kėjas nepagrindžia kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumÄ , todėl teigia, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi bÅ«ti atmestas.

Mano, kad pareiÅ¡kėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas taip pat įrodo, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės. Atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės darė įtakÄ jo fizinei ar psichinei sveikatai. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skundo reikalavimÄ ir prašė jį tenkinti remdamasis jam iÅ¡dėstytais argumentais. Nurodė, kad daugumÄ pažeidimų tęsiasi iki Å¡iol, o nuo paprastosios grupės nuteistųjų buvo atskirtas 2021 m. gegužės 20 d.

Teismas k o n s t a t u o j a : Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 23 d. iki skundų padavimo momento yra laikomas Vilniaus PN sÄ lygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų ir pareiÅ¡kėjas nebuvo atskirtas nuo paprastosios grupės laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 23 d. iki 2021 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011;

LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017; LVAT 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017; LVAT 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017). PareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01).

Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K. H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje Dickson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04). PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ to, kad Vilniaus PN atliko laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sÄ lygomis, tačiau nebuvo atskirtas nuo paprastosios grupės nuteistųjų.

BVK (ginčui aktualios redakcijos) 70 strapsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra padėti užtikrinti nuteistųjų priežiÅ«rÄ ir jų saugumÄ . Taip pat, to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atskirose pataisos įstaigose arba vieni nuo kitų izoliuoti toje pačioje pataisos įstaigoje turi bÅ«ti laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai, taip pat skirtingoms nuteistųjų grupėms priskirti nuteistieji ir teisę be sargybos arba palydos iÅ¡vykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų turintys nuteistieji.

BVK 70 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis, kai gali kilti grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, taip pat kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio Å¡iurkščiam teisės aktų pažeidimui ir bÅ«tina pažeidimÄ darantį ar padariusį nuteistÄ jį izoliuoti, pataisos įstaigos direktoriaus ar jo įgalioto pareigÅ«no sprendimu gali bÅ«ti ne ilgiau kaip keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonias valandas izoliuotas nuo kitų nuteistųjų. Vadovaujantis BVK 72 straipsniu, laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji suskirstomi į paprastÄ jÄ , lengvÄ jÄ ir drausmės grupes.

Taigi, galiojantys teisės aktai numato nuteistųjų grupių skirstymÄ ir atskira laikymÄ . PareiÅ¡kėjas teigia, kad negalėjo naudotis tik lengvosios grupės nuteistiesiems skirtomis privilegijomis, tokiomis kaip maisto produktų pirkimas, naudojimasis maisto ruoÅ¡imo patalpomis. Be to, pareiÅ¡kėjo teisė naudotis jo turima žaidimo konsole ir televizoriumi nebuvo užtikrinta. Vilniaus PN atsiliepime teigia, kad dėl patalpų trÅ«kumo, buvo sprendžiamas klausimas dėl paprastoje bei lengvoje grupėje esančių nuteistųjų atskiro laikymo.

Ginčo laikotarpiu Vilniaus PN vyko 1-ojo nuteistųjų gyvenamojo korpuso vienoje iš dviejų aukšte esančių bendro naudojimo patalpų, t. y. prausyklų, remonto darbai, todėl dėl objektyvių aplinkybių iškart po BVK nuostatų dėl nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose pakeitimo, nuteistųjų grupių suskirstymo atlikti nebuvo galimybių. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. lapkričio 18 d. kreipėsi į Vilniaus PN (b. l.

47) bei 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. sausio 18 d. kreipėsi į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorių su skundais (b. l. 33-37) (kurie buvo persiųsti Vilniaus PN), juose teigdamas, kad Vilniaus PN nesudaro sÄ lygų bausmę atlikti atskirai nuo nuteistųjų, kurie yra paskirti bausmę atlikti paprastosios grupės sÄ lygomis. Vilniaus PN 2021 m. vasario 26 d. raÅ¡tu Nr. 42-678 atsakė pareiÅ¡kėjui, kad dėl patalpų trÅ«kumo, sprendžiamas klausimas dėl paprastojoje bei lengvojoje grupėje esančių nuteistųjų atskiro laikymo, bei, kad Vilniaus PN vyksta I-ojo nuteistųjų gyvenamojo korpuso, vienoje iÅ¡ dviejų aukÅ¡te esančių, bendro naudojimo patalpų, t. y. prausyklų, remonto darbai.

Todėl nuteistųjų grupių suskirstymo atlikti nebuvo galimybių, bei paaiÅ¡kino, kad 2021 m. kovo 1 d. pareiÅ¡kėjas bus perkeltas į gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurioje bus laikomi nuteistieji, bausmę atliekantys lengvosios grupės sÄ lygomis. Teismas pažymi, kad vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, pareiÅ¡kėjas turėjo bÅ«ti atskirtas nuo paprastosios grupės nuteistųjų, todėl Å¡i jo teisė buvo pažeista. Tačiau, taip pat pažymėtina, kad Vilniaus PN paaiÅ¡kino (raÅ¡tu atsakė), kad pareiÅ¡kėjas laiku neperkeltas buvo dėl vykstančių remonto darbų.

Nors nagrinėjamu atveju Vilniaus PN nepateikė įrodymų, kad pataisos įstaigoje buvo atliekami remonto darbai, tačiau Å¡ios aplinkybės neginčija pareiÅ¡kėjas ir ja abejoti pagrindo nėra. Teismas atkreipia dėmesį, kad pataisos įstaigoje atiekami remonto darbai pagerina visų nuteistųjų gyvenimo sÄ lygas. Teismas pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju byloje buvo konstatuotas pažeidimas dėl pareiÅ¡kėjo neatskyrimo nuo paprastosios grupės nuteistųjų, tačiau, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, kadangi jo argumentai dėl neturtinės žalos iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais.

CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl byloje konstatuoto pažeidimo būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Pažymėtina, kad pareiškėjui nebuvo uždrausta pirkti lengvajai grupei leistinus maisto produktus, naudotis maisto ruošimo patalpomis ar turėti elektros įrenginius. Pabrėžtina, jog to neteigia ir pats pareiškėjas. O pareiškėjo argumentai, kad jis šiomis teisėmis negalėjo naudotis dėl baimės pakliūti į konfliktines situacijas su kitais nuteistaisiais yra nepagrįsti, todėl vertintini kaip pareiškėjo subjektyvi nuomonė.

Byloje nėra duomenų apie nustatyto pažeidimo įtakÄ pareiÅ¡kėjo psichinei ir fizinei sveikatai, taip pat, kad Vilniaus PN bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui dėl nustatyto pažeidimo kilęs tam tikras neigiamas poveikis nelaikytinas pakankamai intensyviu, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog pareiÅ¡kėjui Å¡iuo aspektu atsirado tokio masto pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala (CK 6.250 str. prasme), o nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų – neturtinės žalos, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LVAT 2015 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015).

Pareiškėjas iš esmės nepatenkintas tuo, kad poilsio kambariu-virtuvės patalpa naudojasi du būriai bei, kad trūko įrangos, o esanti buvo pasenusi ar ja neįmanoma naudotis. Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2020 m. gruodžio 21 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-389, (toliau – Naujos Įrengimo taisyklės) 5 punkte nustatyta, kad laisvalaikio kambarys yra patalpa, skirta nuteistųjų laisvalaikiui praleisti.

Vadovaujantis šių taisyklių 6.8. punktu, įkalinimo įstaigoje nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas laisvalaikio (užsiėmimų) kambarys (kiekvienam būriui). Minėtų taisyklių 2 punktas nurodo, kad šios Taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais.

Iki 2020 m. gruodžio 22 d. galiojusių Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 5.8. ir 6 punktai nurodė, kad laisvalaikio kambarys, esant išimtinių aplinkybių dėl gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos, gali būti įrengiamas vienas dviem būriams. Darytina išvada, kad poilsio kambario-virtuvės patalpa atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo teisės šiuo aspektu nebuvo pažeistos.

Vilniaus PN bendrabučio gyvenamųjų patalpų virtuvėlės aprÅ«pinamos inventoriumi vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintomis normomis. Vilniaus PN teigimu, vadovaujantis minėtomis normomis, virtuvėlėse pastatyti Å¡aldytuvai, elektrinės viryklės, iÅ¡duodami indai. Atsakovės atstovas neneigia, kad teismui pateikė ne pareiÅ¡kėjo gyvenamojo aukÅ¡to poilsio kambario – virtuvės nuotraukas, tačiau teigia, kad visuose aukÅ¡tuose įrengti poilsio kambariai – virtuvės turi vienodÄ reikalingÄ inventorių, bei kiekvienoje tokioje patalpoje nuteistieji turi galimybę gaminti maistÄ ir žiÅ«rėti televizorių.

Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu, pareiÅ¡kėjas neneigė, jog poilsio kambaryje–virtuvėje yra visa reikalinga įranga, tačiau, jo vertinimu, buitinė technika yra pasenusi. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatas dėl laisvalaikio kambario įrengimo, daro iÅ¡vadÄ , kad laisvalaikio kambario-virtuvėlės įrengimas Vilniaus PN atitinka teisės aktų reikalavimus. Vien tai, kad buitinė įranga yra nenauja negali bÅ«ti vertinama, kaip pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas.

Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas dėl to, kad negalėjo naudotis laisvalaikio kambaryje-virtuvėlėje esančiu Å¡aldytuvu ar bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijÄ dėl pasenusios buitinės technikos. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, Vilniaus PN neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo Å¡iuo aspektu konstatuoti nėra pagrindo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad nepatogumų patyrė ir dėl higienos normų reikalavimų pažeidimų.

Teigė, kad gyvenamojoje patalpoje Nr. 211 buvo šalta (temperatūra nesiekė 18 laipsnių), šviestuvai buvo techniškai netvarkingi ir buvo be gaubtų. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, (toliau – HN 134:2015) 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C.

HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Vilniaus PN atsiliepime į patikslintÄ skundÄ nurodė, kad Å¡altuoju metų laiku visose gyvenamosiose patalpose veikia Å¡ildymo sistema, todėl gyvenamosiose patalpose yra užtikrinamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkto nuostatų laikymasis. Vilniaus PN veikia automatinis Å¡ilumos mazgas, kuris reguliuoja Å¡ildymo temperatÅ«rÄ pagal lauko oro temperatÅ«rÄ .

Tokiu bÅ«du Å¡ildymas tiekiamas į visų gyvenamųjų patalpų radiatorius. Patalpų Å¡ildymo sistema veikia visada, palaikydama optimaliÄ oro temperatÅ«rÄ patalpose. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx. Ä®rengimo taisyklių 11.6 papunktyje nustatyta, kad nuteistųjų laikymo patalpose įrengiamas dirbtinis apÅ¡vietimas, o naujai statomuose, rekonstruojamuose, kapitaliÅ¡kai remontuojamuose, atnaujinamuose (modernizuojamuose) gyvenamuosiuose korpusuose ir naktinis (budintis) apÅ¡vietimas.

Dirbtinis apÅ¡vietimas turi bÅ«ti įrengtas taip, kad atitiktų Lietuvos Respublikos higienos normas. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 ,,Dėl patvirtinimo”, 11.6 papunktyje buvo nustatyta, kad gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas. Vilniaus PN atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad visose Vilniaus PN patalpose, įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natÅ«ralų Å¡ių patalpų apÅ¡vietimÄ .

Taip pat patalpose įrengtas dieninis elektros apÅ¡vietimas. Kiekvienoje Vilniaus PN gyvenamojoje patalpoje yra įrengti Å¡viestuvai su apsauginiais gaubtais. Å viestuvų įrengimas užtikrina patalpų dirbtinį apÅ¡vietimÄ , nustatytÄ Higienos normoje. Nuteistieji neretai ardo, laužo patalpose įrengtus Å¡viestuvus. Tik dėl pačių nuteistųjų tyčinių veiksmų atsiranda tam tikri neženklÅ«s apÅ¡vietimo trÅ«kumai gyvenamosiose patalpose. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai dėl higienos normų reikalavimų pažeidimų nesudaro pagrindo įrodinėjimo naÅ¡tÄ dėl higienos normų reikalavimų atitikties perkelti Vilniaus PN administracijai, kadangi pareiÅ¡kėjas nesikreipė į Vilniaus PN administracijÄ su praÅ¡ymais ar skundais, susijusiais su higienos normų reikalavimų pažeidimais ir tokie pažeidimai byloje nenustatyti.

Ä®vertinus tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, susijusių su higienos normų reikalavimų laikymusi, nenustatyta. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat teigė, kad jam nebuvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore dienos metu. Tvirtino, kad kitų bÅ«rių nuteistiesiems teisė pasivaikščioti gryname ore buvo suteikiama visÄ dienÄ , o jis pagal grafikÄ turėjo teisę pasivaikščioti daugiausiai vakare, todėl matė mažai dienos Å¡viesos ir dėl to buvo diskriminuojamas.

BVK 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji Å¡io Kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. BVK 74 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti keturias valandas. Vilniaus PN atsiliepime į skundÄ nurodė, kad lengvosios grupės nuteistiesiems kasdien pasivaikščioti skirta 4 valandas, t. y. tiek kiek numatyta pagal įstatymÄ . Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2020 m. lapkričio 18 d. Vilniaus PN administracijai pateikė skundÄ , kuriame prašė pateikti raÅ¡tu atsakymÄ , kodėl pareiÅ¡kėjo pasivaikščiojimai numatyti po 18 val. (b. l. 117) Vilniaus PN 2020 m. gruodžio 4 d. raÅ¡tu Nr. 42-2211 pareiÅ¡kėjui paaiÅ¡kino, kad BVK 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji Å¡io Kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore.

Vadovaujantis Vilniaus PN direktoriaus 2020 m. vasario 14 d. patvirtinto I-ojo korpuso nuteistųjų pasivaikščiojimo grafiku Nr. 81-262(1) organizuotas I-ojo gyvenamojo korpuso nuteistųjų pasivaikščiojimas gryname ore. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma 2-ro aukšto nuteistųjų yra dirbantys, jų pasivaikščiojimas (dideliame kieme) numatytas po darbo, t. y. nuo 18.00 val. iki 22.00 val. Pažymėta, kad antras aukštas nebuvo rakinamas, todėl pareiškėjas ir kiti nuteistieji turėjo galimybę dienos metu pasivaikščioti mažame kieme.

Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2020 m. lapkričio 23 d. antras aukÅ¡tas rakinamas, numatyta peržiÅ«rėti I-ojo gyventojų korpuso nuteistųjų pasivaikščiojimų grafikÄ , suteikiant galimybę antro aukÅ¡to nuteistiesiems dienos metu pasivaikščioti gryname ore (b. l. 118). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas gyvena I-o gyvenamojo korpuso antrajame aukÅ¡te (2-ame nuteistųjų bÅ«ryje). Pagal 2020 m. vasario 14 d. patvirtintÄ Vilniaus PN administracijos grafikÄ Nr. 81-262(1) pareiÅ¡kėjas pasivaikščiojimo teise gryname ore nuo 2020 m. spalio 23 d. iki 2020 m. gruodžio 28 d. galėjo naudotis kasdien nuo 18.00 iki 22.00 val., o nuo 2020 m. gruodžio 28 d. pagal patvirtintÄ nuteistųjų pasivaikščiojimo grafikÄ Nr. 14–3971 – darbo dienomis nuo 18 val. iki 20 val., Å¡eÅ¡tadieniais nuo 8.00 val. iki 12.30 val., sekmadieniais nuo 14.00 val. iki 18.00 val. (b. l. 26, 27).

Pateiktų pasivaikščiojimo grafikų duomenys taip pat patvirtina, kad kitų bÅ«rių nuteistiesiems taip pat buvo suteikta teisė pasivaikščioti gryname ore grafike nustatytu laiku, bet ne daugiau, nei pareiÅ¡kėjui, t. y. 4-4,5 valandas per dienÄ . Kaip matyti pasivaikščiojimo grafikai yra kintantys, be to, pareiÅ¡kėjui 2021 m. balandžio 8 d. raÅ¡tu Nr. 42-1231 paaiÅ¡kinta, kad nuteistųjų pasivaikščiojimo grafikas nustatytas atsižvelgiant į nuteistųjų užimtumÄ , be to į maÅ¾Ä jį pasivaikščiojimų kiemÄ pareiÅ¡kėjas gali iÅ¡eiti bet kada iki signalo miegas (b. l. 30).

Taigi, pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai, kad pasivaikščiojimų metu jis matė mažai dienos Å¡viesos ir buvo diskriminuojamas nuteistųjų, laikomų kituose bÅ«riuose atžvilgiu, neatitinka tikrovės. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo dėl Å¡ių aplinkybių nenustatyta. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Pastebėtina, kad atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Taigi pareiÅ¡kėjas, grįsdamas ir nurodydamas galimus neteisėtus veiksmus įrodinėjimo kontekste yra saistomas pirmiau nurodytos pareigos, kurios Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas nepagrindė, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumÄ .

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 4 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ Ä¯vardijo iÅ¡gyvenimus, diskomfortÄ , emocinį stresÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ . Pažymėtina, kad į bylÄ pateikta pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijÄ nepatvirtina, kad dėl pareiÅ¡kėjo skunduose nurodytų aplinkybių jis patyrė neturtinę žalÄ . Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsi.

Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99)), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

Nagrinėjamoje byloje nenustačius visų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų, negalimas ir praÅ¡omos neturtinės žalos atlyginimas. PareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ netenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo A. N. skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Jolanta Vėgelienė