2022-06-22 Nr. AB-17348-3-62-3-02262-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-211-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02262-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 24.7; 59.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini), Lazdijai“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini), Lazdijai“ skundą atsakovui Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo bei atsakovo priimto sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini), Lazdijai“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Alytaus apskrities VPK) Lazdijų rajono policijos komisariato (toliau – ir Lazdijų r. PK) 2020 m. birželio 1 d. raštą Nr. 52-S-2836 (toliau – ir Raštas); 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir LAGK) 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. 21R1-123(AG1-115/11-2020) (toliau – ir LAGK sprendimas); 3) įpareigoti Alytaus apskrities VPK Bendrijos prašymą nagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Bendrija yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), Lazdijai, administratorė, savo veiklą vykdanti pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą (toliau – ir Bendrijų įstatymas), Bendrijos įstatus ir kitus teisės aktus.

3. Pareiškėjas paaiškino, jog jo administruojamam namui yra priskirtas žemės sklypas, kurio plotas – 0,2138 ha: 0,0428 ha sklypo 2019 m. rugpjūčio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartimi bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mentalumas“, 0,0081 ha sklypo 2019 m. lapkričio 21 d. įsigijo V. M. ir A. M., o likusią dalį (0,1629 ha) išsinuomojo pareiškėjas 56 metams, 2015 m. spalio 9 d. sudaręs valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas nėra atidalintas, naudojimosi juo tvarka nenustatyta. Dėl nesutarimų, kaip valdyti sklypą bei kaip juo naudotis, vienas iš bendraturčių galimus pažeidėjus fiksuodavo ir pranešimus perduodavo per e.policija.lt portalą, motyvuodamas tuo, kad taip pažeidžiama privati nuosavybė, jo teisės ir teisėti interesai, nes neleidžiama tinkamai naudotis savo nuosavybe. Tačiau Alytaus apskrities VPK Lazdijų r. PK pareigūnai pažeidimų nenustatė ir nutraukdavo pradėtas administracinių nusižengimų bylas.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Alytaus apskrities VPK Lazdijų r. PK 2020 m. kovo 30 d. nutarimas Nr. 52-S-1794 „Dėl nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos“ buvo apskųstas Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2020 m. gegužės 25 d. priimtoje nutartyje ir po skundo Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui padavimo dienos priimtoje neskundžiamoje Kauno apygardos teismo nutartyje, kuri tik patvirtino pirmosios instancijos teismo sprendimą, be kita ko, paminėta, jog bet kuris iš sklypo bendraturčių / valdytojų turi teisę naudotis pats ir leisti naudotis kitiems bet kuria namo sklypo dalimi, neviršydamas jam priklausančios dalies ploto, taip pat papildyta, kad veiksmai bet kurioje aikštelės vietoje negali būti vertinami kaip neteisėti, kol vienas iš savininkų su tuo sutinka, ir, norint vienokius ar kitokius veiksmus riboti, reikia įrodyti savo sklypo dalies ribas. Kadangi Kauno apygardos teismo nutartis kardinaliai skyrėsi nuo LAGK 2019 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. 21R1-132 (AG1-77/12-2019), kuriame pasisakyta apie suderintą bendraturčių valią priimant sprendimus sklype ir kuriuo Bendrijos skundas netenkintas, pareiškėjas, atsiradus naujų aplinkybių, 2020 m. gegužės 25 d. pakartotinai kreipėsi į Alytaus apskrities VPK Lazdijų r. PK dėl kelio ženklo patvirtinimo sklype, tačiau minėta institucija, nepaisydama Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų nutarties, 2020 m. birželio 1 d. Rašte ir toliau rėmėsi LAGK 2019 m. liepos 1 d. sprendimu, pakartotinai nesvarstė prašymo dėl kelio ženklo įrengimo.

5. Pareiškėjas teigė, kad Bendrija su tuo nesutiko ir pateikė skundą LAGK, kuri 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. 21R1-123 (AG1-115/11-2020) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Pareiškėjo įsitikinimu, nors minėtose teismų nutartyse buvo pažymėta, jog, nesant namo sklypo naudojimosi tvarkos bei jo pasidalijimo, vienas bendraturtis negali drausti kitiems sklypo bendraturčiams / valdytojams priimti sprendimų savo nuožiūra, tačiau nei policijos komisariatas, nei LAGK nesirėmė šia nuostata ir vertino, kad privalu turėti visų bendraturčių sutikimus. Pareiškėjas manė, kad vertintini ir tie faktai, jog namo sklype 2019 m. rugpjūčio mėn. pasikeitė vienas iš sklypo savininkų, taip pat 2019 m. lapkričio mėn. atsirado nauji namo sklypo bendraturčiai, todėl tiek Alytaus apskrities VPK Lazdijų r. PK, tiek ir LAGK turėjo į tai atsižvelgti, gauti jų atsiliepimus bei pateiki atitinkamas išvadas ir nagrinėti prašymus iš naujo bei iš esmės, tačiau rėmėsi tik LAGK 2019 m. liepos 1 d. sprendimu.

6. Pareiškėjas nurodė, jog įgyvendindamas namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sprendimą įrengti kelio ženklą namui priklausančiame sklype, kreipėsi į Alytaus apskrities VPK Lazdijų r. PK dėl kelio ženklo schemos suderinimo, tačiau tai padaryti buvo atsisakyta. Pareiškėjo nuomone, Alytaus apskrities VPK Lazdijų r. PK nesivadovavo teismų praktika, nors yra pasisakyta, kad kiekvienas bendraturtis neatidalintame sklype gali elgtis kaip nori ir čia nėra jokių pažeidimų.

7. Atsakovas Alytaus apskrities VPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas nurodė, kad Lazdijų mieste, (duomenys neskelbtini), esantis 0,2138 ha ploto žemės sklypas bendrosios nuosavybės teise priklauso keliems savininkams: 1629/2138 dalys priklauso Lietuvos Respublikos valstybei ir šią žemės sklypo dalį nuomoja Bendrija, 428/2138 dalys – UAB „Mentalumas“, o 81/2138 – V. M. ir A. M., naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių nenustatyta, žemės sklypas neatidalintas.

9. Atsakovas teigė, jog Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, minėtas žemės sklypas nuosavybės teise priklausė dviem savininkams: 1710/2138 dalys priklausė Lietuvos Respublikos valstybei ir šią žemės sklypo dalį nuomoja pareiškėjas, o 428/2138 dalys – UAB „BALTISCHES HAUS“. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Lazdijų skyriaus duomenimis, žemės sklypas tuo metu abiejų savininkų valdytas bendrosios dalinės nuosavybės teise ir kiekvieno bendraturčio turto dalys nėra atidalytos.

10. Atsakovas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o CK 4.81 straipsnio 1 dalis įtvirtina teisę bendraturčiams tarpusavio susitarimu, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise, nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis. Žemės sklypas nėra atidalintas, nėra bendraturčių tarpusavio susitarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto naudojimosi tvarkos ir vienas iš savininkų – UAB „BALTISCHES HAUS“ nepritarė kito savininko – pareiškėjo ketinimui įrengti kelio ženklą žemės sklype. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savininkams nesusitarus dėl naudojimosi gražiuoju, objekto valdymo tvarka gali būti priverstinai nustatoma teismine tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Atsakovo įsitikinimu, skunde pareiškėjas klaidingai remiasi CK 4.85 straipsnio 1 dalimi, kadangi ji reglamentuoja butų bei kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą bendrojo naudojimo objektų atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju UAB „Mentalumas“ veikia ne kaip butų ar kitų patalpų savininkas, o kaip žemės sklypo dalies savininkas, todėl minėta nuostata netaikytina.

11. Atsakovo vertinimu, kadangi abu savininkai – pareiškėjas ir UAB „BALTISCHES HAUS“ (nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. UAB „Mentalumas“) gražiuoju nesusitarė dėl kelio ženklo įrengimo žemės sklype ir naudojimosi juo tvarka nebuvo nustatyta teismine tvarka, buvo nepritarta planuojamo kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ įrengimo vietos schemos derinimui.

12. Atsakovas nurodė, jog, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, remdamasi LAGK 2019 m. liepos 1 d. sprendimo išvadomis, institucija pareiškėją informavo, kad skunde minimas prašymas, atsižvelgiant į jo turinį, nebus nagrinėjamas, kadangi nenurodyta ir nepateikta jokių naujų aplinkybių ar papildomų argumentų, kurie leistų abejoti ankstesnių pateiktų atsakymų pagrįstumu.

13. Atsakovas pažymėjo, jog pats pareiškėjas 2020 m. gegužės 25 d. prašyme nurodė, kad su prašymu suderinti kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ įrengimo vietos schemą kreipėsi pakartotinai. Atsakovas teigė, jog pareiškėjas 2020 m. spalio 13 d. patikslintame skunde nurodydamas naują aplinkybę, kad pasikeitė vienas iš sklypo savininkų, pats ignoravo kitą bendraturtį jam įgyvendinant nuosavybės teisę, taip pažeisdamas jo teisėtus interesus, ir net nesikreipė dėl sutikimo kelio ženklo įrengimo vietos schemai derinti, taip piktnaudžiaudamas savo teise.

14. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad skunde pareiškėjas klaidingai interpretuoja Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2020 m. gegužės 25 d. nutartį, kurioje ginčo esmė buvo skundžiamas nutarimas dėl galimų administracinių nusižengimų padarymo, tai yra automobilio statymo automobilių stovėjimo aikštelėje prie daugiabučio namo, esančio Lazdijų m., (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad tiek pareiškėjas, tiek Bendrija savo teisę naudoti žemės sklypą savo nuožiūra, nepriklausomai nuo UAB „Mentalumas“ pozicijos, turi spręsti civilinės privatinės, o ne viešosios teisės reguliuojamomis teisės normomis.

II. 15. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. kovo 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

16. Teismas, remdamasis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatė, kad:

16.1. 0,2138 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Lazdijų m., (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės teise priklauso keliems savininkams: 1629/2138 dalys priklauso Lietuvos Respublikos valstybei ir šią žemės sklypo dalį nuomoja Bendrija, 428/2138 dalys – UAB „Mentalumas“, o 81/2138 dalys priklauso V. M. ir A. M. Naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių nenustatyta, žemės sklypas neatidalintas (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas) (LAGK byla Nr. AG1-115/11-2020).

16.2. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 9 d. (gautas 2019 m. gegužės 10 d., reg. Nr. 52-G-13533) pateikė prašymą dėl kelio ženklo įrengimo vietos schemos suderinimo Alytaus apskrities VPK, nurodydamas, kad pagal Lazdijų rajono savivaldybės Saugaus eismo komisijos 2019 m. vasario 11 d. sprendimą Bendrija turi suderinti kelio ženklo įrengimo vietos schemą su policija, todėl siuntė planuojamo kelio ženklo įrengimo vietos schemą patvirtinti.

16.3. Alytaus apskrities VPK Lazdijų r. PK, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl kelio ženklo įrengimo vietos schemos suderinimo, 2019 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 52-S-4825 „Dėl kelio ženklo įrengimo vietos schemos derinimo“ informavo pareiškėją, kad UAB „BALTISCHES HAUS“ nesutiko, jog žemės sklype būtų įrengtas nurodomasis kelio ženklas Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“, todėl Lazdijų r. PK nepritaria planuojamo kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ įrengimo vietos schemos derinimui. Paaiškino, jog UAB „BALTISCHES HAUS“ kartu su Lietuvos Respublika nuosavybės teise valdo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Lazdijai, kurio bendras plotas 0,2138 ha. Žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Lazdijuose, (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „BALTISCHES HAUS“ bendrosios nuosavybės teise. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu.

16.4. Bendrija, nesutikdama su šiuo raštu, kreipėsi į LAGK su skundu, kuriuo prašė panaikinti Alytaus apskrities VPK Lazdijų r. PK 2019 m. gegužės 24 d. atsakymą Nr. 52-S-4825 ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo.

16.5. LAGK, išnagrinėjusi administracinį ginčą pagal pareiškėjo Bendrijos skundą atsakovui Alytaus apskrities VPK Lazdijų r. PK, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „BALTISCHES HAUS“ dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, 2019 m. liepos 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 21R1-132(AG1-77/12-2019) Bendrijos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

16.6. Bendrija 2020 m. gegužės 25 d. kreipėsi į Alytaus apskrities VPK Lazdijų r. PK su pakartotiniu prašymu dėl kelio ženklo suderinimo. Prašyme nurodė, kad pagal Lazdijų rajono savivaldybės Saugaus eismo komisijos 2019 m. vasario 11 d. sprendimą, Bendrija turi suderinti kelio ženklo įrengimo vietos schemą su policija pagal pridedamą planą. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje paminėta, jog bet kuris iš sklypo bendraturčių / valdytojų turi teisę naudotis bet kuria sklypo dalimi, todėl pakartotinai prašo patenkinti prašymą dėl kelio ženklo schemos suderinimo, nes nėra pagrindo tvirtinti, kad derinamas ženklas apima kito bendraturčio sklypo dalį ir kelio ženklo statymas bet kurioje aikštelės vietoje negali būti vertinamas kaip neteisėtas, kol vienas iš savininkų / valdytojų su tuo sutinka. Taip pat nurodė, kad nėra aišku, kurioje konkrečioje viso žemės sklypo vietoje yra dalis žemės sklypo kito bendraturčio UAB „Mentalumas“, kuris negali uždrausti kelio ženklo statymo visame sklype, nes bendraturčiai savo dalimi turi teisę naudotis savo nuožiūra.

16.7. Alytaus apskrities VPK Lazdijų r. PK, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl kelio ženklo įrengimo vietos schemos suderinimo, ginčijamu 2020 m. birželio 1 d. raštu Nr. 52-S-2836 „Dėl informacijos suteikimo“ nurodė, kad analogiškas Bendrijos prašymas jau buvo išnagrinėtas ir pareiškėjui išsiųstas atsakymas Nr. 52-S-4825, kuriame nurodoma, jog Lazdijų r. PK nepritaria planuojamo kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ įrengimo vietos schemos derinimui. Bendrija atsakymą apskundė, LAGK 2019 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. 21R1-132 (AG1-77/12-2019) Bendrijos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lazdijų r. PK skundžiamame akte paaiškino, kad tuo atveju, kai dėl to paties klausimo sprendimą yra priėmęs teismas, pakartotinai toks kreipimasis nenagrinėjamas, nes nėra jokių aplinkybių ar papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu.

16.8. Bendrija, atsakydama į skundžiamą aktą, 2020 m. birželio 3 d. Lazdijų r. PK pateikė pakartotinį prašymą dėl kelio ženklo suderinimo, kuriame nurodė, kad LAGK 2019 m. liepos 1 d. sprendimas Nr. 21R1-132 (AG1-77/12-2019) bei aiškinimas, kuriuo siūloma remtis Bendrijai, galioja ir Lazdijų r. PK, tačiau tuo nesivadovaujama, toliau leidžiant neatidalinto sklypo bendraturčiui nesuderinus su kitais bendraturčiais / valdytojais pažeidinėti jų teises bei teisėtus interesus. Teismo sprendimas yra priešingas LAGK sprendimui, Bendrija remiasi vėliausiu išaiškinimu, tą turėtų daryti ir Lazdijų r. PK, nes teismai formuoja praktiką ir negalima vadovautis savo nuožiūra, todėl prašė patenkinti prašymą dėl kelio ženklo suderinimo.

16.9. Lazdijų r. PK 2020 m. birželio 11 d. raštu Nr. 3037 informavo pareiškėją, kad, vadovaujantis VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, LAGK 2019 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. 21R1-132 (AG1-77/12-2019) išvadomis, Bendrijos prašymas nebus nagrinėjamas, kadangi nenurodyta jokių naujų aplinkybių ar papildomų argumentų, kurie leistų abejoti ankstesnių Bendrijai pateiktų atsakymų, t. y. 2020 m. birželio 1 d. atsakymo į 2020 m. gegužės 25 d. prašymą ir 2019 m. gegužės 24 d. atsakymo į 2019 m. gegužės 9 d. prašymą, pagrįstumu.

16.10. LAGK, išnagrinėjusi administracinio ginčo bylą pagal pareiškėjo Bendrijos skundą atsakovui Alytaus apskrities VPK Lazdijų r. PK dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, skundžiamu 2020 m. rugpjūčio 4 d. LAGK sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

16.11. LAGK sprendime nurodyta, jog, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ įrengimas ginčo žemės sklype galimas tik esant visų bendraturčių suderintai valiai. Tačiau byloje nepateikta duomenų, kad ginčo žemės sklypo bendraturčiai yra sudarę susitarimą dėl žemės sklypo valdymo, naudojimosi juo. Nekilnojamojo turto registro 2020 m. liepos 1 d. duomenimis (su istorija), toks susitarimas (teismo sprendimas ar nutartis) viešame registre nebuvo įregistruotas. Todėl darytina išvada, kad, pateikdamas pakartotinį 2020 m. gegužės 25 d. prašymą, pareiškėjas nenurodė naujų aplinkybių, nei atsakovo buvo nustatytos anksčiau, t. y. 2019 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 52-S-4825, pateikiant atsakymą į pareiškėjo 2019 m. gegužės 9 d. prašymą. Įvertinusi ginčo situacijos teisinį pagrindą, esamus įrodymus ir jų pagrindu byloje nustatytas faktines aplinkybes, LAGK darė išvadą, kad atsakovas Lazdijų r. PK 2020 m. birželio 1 d. Raštu atsisakydamas pakartotinai nagrinėti pareiškėjo prašymą ir nurodydamas tokio atsisakymo priežastis VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatų nepažeidė, todėl darė išvadą, kad skundžiamas aktas yra teisėtas, o pareiškėjo reikalavimas jį panaikinti yra nepagrįstas.

17. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, jog asmeniui kreipusis į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės.

18. Teismas, nagrinėdamas bylą, aptarė aktualias Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Savivaldos įstatymas) nuostatas (6 str. 32 p.), Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatas (2 str. 16 p., 10 str. 8 d. 2–3 p., 2 str. 27 p.), Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių (toliau – ir Kelio ženklų įrengimo taisyklės) nuostatas (177 p.), VAĮ nuostatas (14 str. 1 d., 14 str. 5 d. 4 p.), Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės) nuostatas (35 p., 35.3 papunktis), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

19. Teismas nurodė, kad iš Bendrijos prašymų atsakovui turinio matyti, jog pagal Lazdijų rajono savivaldybės Saugaus eismo komisijos 2019 m. vasario 11 d. sprendimą Bendrija turi suderinti kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ įrengimo vietos schemą su policija (Alytaus apskrities VPK) pagal pridedamą planą, todėl siuntė planuojamo kelio ženklo įrengimo vietos schemą patvirtinti.

20. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų 2019 m. gegužės 9 d. (gautas 2019 m. gegužės 10 d., reg. Nr. 52-G-13533) ir 2019 m. gegužės 25 d. pareiškėjo prašymų turinį, pripažino, kad atsakovas nagrinėjamu atveju pagrįstai rėmėsi VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu (nors 2020 m. birželio 1 d. rašte teisinis pagrindas nenurodytas, tačiau tai nėra esminis šio administracinio akto trūkumas) ir pareiškėjo prašymo nenagrinėjo, nes jis (2019 m. gegužės 25 d.) buvo iš esmės tapatus 2019 m. gegužės 9 d. (gautas 2019 m. gegužės 10 d., reg. Nr. 52-G-13533) pateiktam prašymui, kuriuo buvo prašoma atlikti tuos pačius veiksmus (suderinti kelio ženklo įrengimo vietos schemą), remiamasi iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis (pagal Lazdijų rajono savivaldybės Saugaus eismo komisijos 2019 m. vasario 11 d. sprendimą suderinti kelio ženklo įrengimo vietos schemą su policija pagal pridedamą planą). Teismas sprendė, kad pareiškėjas su 2019 m. gegužės 25 d. prašymu nepateikė jokių naujų objektyvių faktinių duomenų, kurie leistų abejoti ankstesnio 2020 m. gegužės 24 d. rašto, kuriame nurodyta, jog žemės sklypo bendraturčiai (UAB „BALTISCHES HAUS“) (valdytojai) nėra sutarę dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, pagrįstumu.

21. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas 2020 m. gegužės 25 d. prašyme nurodė, jog Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje paminėta, kad bet kuris iš sklypo bendraturčių / valdytojų turi teisę naudotis bet kuria sklypo dalimi, todėl pakartotinai prašo patenkinti prašymą dėl kelio ženklo schemos suderinimo, nes nėra pagrindo tvirtinti, jog derinamas ženklas apima kito bendraturčio sklypo dalį ir kelio ženklo statymas bet kurioje aikštelės vietoje negali būti vertinamas kaip neteisėtas, kol vienas iš savininkų / valdytojų su tuo sutinka, tačiau Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2020 m. gegužės 25 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. I1-56-780/2020 argumentai dėl žemės sklypo bendraturčių teisės naudotis žemės sklypu nepatvirtina, kad tarp žemės sklypo bendraturčių (valdytojų) yra išspręstas civilinis ginčas pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalies ar CK 4.80 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, atidalinimo, ir patvirtina atsakovo 2020 m. gegužės 24 d. rašto, kuriame nurodyta, jog žemės sklypo bendraturčiai nėra sutarę dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, pagrįstumą. Taigi teismas konstatavo, kad šie pareiškėjo argumentai yra ne nauji faktiniai duomenys, nes jie buvo žinomi jau 2020 m. gegužės 24 d. rašto Nr. 52-S-4825 priėmimo metu, todėl juos vertino kaip nereikšmingus, nes jie niekaip nesudaro pagrindo abejoti atsakovo skundžiamo 2020 m. birželio 1 d. Rašto pagrįstumu.

22. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas 2020 m. gegužės 25 d. pateikė pakartotinį prašymą suderinti kelio ženklo įrengimo vietos schemą su policija, t. y. pareiškėjo prašymas buvo inicijuojamas tapačių teisinių santykių pagrindu, grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, buvo siekiama iš esmės tapačių teisinių pasekmių, kuris jau kartą buvo išnagrinėtas ir baigtas Alytaus apskrities VPK Lazdijų r. PK 2019 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 52-S-4825 „Dėl kelio ženklo įrengimo vietos schemos derinimo“ pagal Taisyklių 35.3 papunkčio nuostatas pateikus pareiškėjui motyvuotą atsisakymą derinti kelio ženklo įrengimo vietos schemą, jis yra teisėtas ir pagrįstas, nes nėra ginčo šioje administracinėje byloje dalykas, kadangi pareiškėjas nepasinaudojo teise kreiptis į teismą teisminės gynybos (dėl šio administracinio akto panaikinimo), kuri realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos ir terminų, kuriuos įtvirtina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ).

23. Teismas sprendė, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą administracinį aktą, užtikrino objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, pagrįstumą pagal Taisyklių, VAĮ nuostatas, todėl sprendime išdėstytų argumentų pagrindu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (ABTĮ 56 str.).

24. Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, jog proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėjo.

III. 25. Pareiškėjas Bendrija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 23 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti bei įpareigoti Alytaus apskrities VPK Bendrijos prašymą dėl kelio ženklo įrengimo schemos suderinimo nagrinėti iš naujo.

26. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė bylos medžiagą, tai atliko formaliai, neanalizavo pateiktos informacijos, jos teisiškai nevertino, neįsigilino į Lazdijų r. PK funkcijas bei skundžiamo administracinio akto teisėtumą, taip pat nevertino byloje esančių įrodymų, neanalizavo jų įrodomosios galios ir lyginamosios vertės kitų byloje pateiktų įrodymų kontekste. Teismas netinkamai atliko viešojo administravimo subjekto kontrolę, t. y. netinkamai įvertino, ar skundžiamas aktas neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, ar jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Skundžiamas teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir neišsamus, teismas jame visiškai nedetalizavo Lazdijų r. PK pareigų, išvadas padarė pilnai neįvertinęs visos situacijos.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde aptaria ginčo esmę ir vadovaudamasis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 5-V-671 patvirtintų Kelių eismo sąlygų kontrolės tvarkos aprašo nuostatomis, nurodo, kad atsakovas pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį (saugaus eismo priežiūra), veikdamas kaip viešojo administravimo subjektas, pagal kompetenciją gavęs Bendrijos paraišką, pažeidė derinimo procedūras – nevisapusiškai ją įvertino ir vadovaudamasis tik jam pačiam žinomomis nuostatomis, nesuderino kelio ženklo. Tokie viešojo administravimo subjekto veiksmai nagrinėjamu atveju laikytini neteisėtais. Teismo nenustatyta, kad atsakovo nesuderinta eismo organizavimo schema pažeidžia eismo saugumo reikalavimus.

28. Pareiškėjas pažymi, kad teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde pateiktus argumentus, neakcentavo, kad policijos pareigūnai automobilių kelių ir gatvių eismo organizavimo (techninių priemonių įrengimo) projektus privalo įvertinti tik eismo saugumo požiūriu, nespręsdami trečiųjų asmenų teisės naudotis keliais (gatvėmis) klausimo, t. y. neperžengiant savo kompetencijos ribų, nes tai susiję su civilinės teisės reguliuojamais santykiais, ir spręstini Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir CK nustatyta tvarka.

29. Pareiškėjo vertinimu, teismas nesiaiškino, kodėl ir kaip keitėsi Lazdijų r. PK pozicija, vertinant tų pačių bendraturčių veiksmus / elgesį, namui ((duomenys neskelbtini), Lazdijai) priskirtame sklype, į tai buvo privalu atkreipti dėmesį – atsakymuose Bendrijai, Lazdijų r. PK pasisakė dėl visų bendraturčių pritarimo vienokiems ar kitokiems sprendimams. Tačiau savo 2020 m. atsiliepimuose kitoje byloje – tiek Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams, tiek Kauno apygardos teismui pateikė priešingą Lazdijų r. PK nuomonę / poziciją, kad ir vienas sklypo bendraturtis gali priiminėti sprendimus, neatsižvelgiant į kitų bendraturčių nuomonę. Būtent tokia Lazdijų r. PK pozicija prieštaravo jų pačių 2019 m. gegužės 24 d. sprendimui, kuriame pasisakyta apie vieno iš bendraturčių nepritarimą Bendrijos veiksmams. Tai klaidino ir iki šiol klaidina pareiškėją.

30. Pareiškėjas, vadovaudamasis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi, nurodo, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar įstatymo papildomasis teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Tai, pareiškėjo teigimu, šiuo atveju, teismo nebuvo nustatyta. Šis teisinis reguliavimas taip pat lemia, kad bendraturčių nesutarimai dėl namui priskirto sklypo valdymo / naudojimo negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku, nes tokių klausimų sprendimas nėra priskirtas teismo kompetencijai.

31. Pareiškėjas teigia, jog teismas sprendime neįsigilino į Bendrijos pareigas, kurios jai privalomos, siekiant įgyvendinti administruojamo namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sprendimus. Atsiradus papildomiems įrodymams / argumentams, kad Lazdijų r. PK nesilaiko savo 2019 m. gegužės 24 d. sprendimo, taip pat pats neatsižvelgė į LAGK 2019 m. liepos 1 d. poziciją (tuo vertė abejoti 2020 m. Lazdijų r. PK pateikti atsiliepimai Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams, vėliau – Kauno apygardos teismui), sprendžiant sklypo bendraturčių santykius bei kitus pažeidimus ir Bendrijai pagrįstai tikintis, jog tokios pasikeitusios pozicijos nuo šiol ir laikysis Lazdijų r. PK, Bendrija pateikė pakartotinį prašymą dėl kelio ženklo schemos patvirtinimo sklype.

32. Pareiškėjas tvirtina, kad teismas neatkreipė dėmesio, jog teismų nutartyse pažymėta, kad nesant namo sklypo naudojimosi tvarkos bei jo pasidalinimo, vienas bendraturtis negali drausti kitiems sklypo bendraturčiams / valdytojams priiminėti sprendimų savo nuožiūra. Ankstesniuose 2019 m. sprendimuose Lazdijų r. PK, LAGK nesirėmė šia nuostata ir vertino, jog privalu turėti visų bendraturčių sutikimus, tačiau 2020 m. pasikeitė Lazdijų r. PK pozicija ir vertino, kad vienas bendrasavininkas jau gali spręsti dėl neatidalinto / be patvirtintos naudojimo tvarkos namo sklypo valdymo. Tokia pozicija sutapo ir su Bendrijos pozicija, išsakyta 2019 m., todėl Bendrija, pasikeitus aplinkybėms bei atsiradus papildomiems argumentams (2020 m. Lazdijų r. PK atsiliepimams byloje, papildomiems teismų išaiškinimams), pakartotinai ir kreipėsi į Lazdijų r. PK bei LAGK. Tačiau prašymas ir skundas buvo atmesti, o tai akivaizdžiai prieštarauja teismų nutartims ir paties Lazdijų r. PK argumentams bylose teikiant atsiliepimus.

33. Pareiškėjas teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad kaip nauja aplinkybe vertintini ir tie faktai, jog Bendrijos administruojamo namo sklype 2019 m. rugpjūčio mėn. pasikeitė vienas iš sklypo savininkų, taip pat 2019 m. lapkričio mėn. atsirado nauji namo sklypo bendraturčiai. Tad tiek Lazdijų r. PK, tiek ir LAGK turėjo į tai atsižvelgti, gauti naujų bendrasavininkų atsiliepimus bei pateikti atitinkamas išvadas ir nagrinėti prašymus iš naujo bei iš esmės. Tai nebuvo padaryta, tokios informacijos Bendrija nėra gavusi, o Lazdijų r. PK rėmėsi tik senu 2019 m. liepos 1 d. LAGK sprendimu. Teismas, kaip nauja galima aplinkybe, vertino tik bendraturčių susitarimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, nors teismų nutartyse aiškiai pasisakyta, kad tai nėra privaloma ir vienas bendraturtis negali drausti kitiems sklypo bendraturčiams / valdytojams priiminėti sprendimų savo nuožiūra.

34. Pareiškėjas nurodo, jog teismas paminėjo bendrąsias taisykles, kad bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.), tačiau neįsigilino, jog išimtis nustatyta daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams, nes tokiais atvejais paprastai būna daug bendraturčių, o tai apsunkina bendro sutarimo pasiekimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

35. Atsakovas Alytaus apskrities VPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

36. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą neteisingai nustatęs ir įvertinęs faktines aplinkybes byloje, netinkamai vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu ir teismų praktikos išaiškinimais, tačiau šį teiginį iš esmės grindžia tik subjektyviais, deklaratyvaus pobūdžio samprotavimais apie byloje nustatytas faktines aplinkybes ir joje surinktus įrodymus, remiasi neobjektyviu, pavienių teisinių nuostatų ir teismų praktikos aiškinimu, kuris atitinka Bendrijos individualius lūkesčius bei sutampa su Bendrijos asmenine nuomone dėl faktinių aplinkybių byloje vertinimo. Be to, pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu ir prašo jį panaikinti iš esmės remdamasi tais pačiais argumentais ir motyvais, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teisme.

37. Atsakovas teigia, jog Bendrija nesikreipė nei į bendrosios kompetencijos teismą dėl žemės sklypo valdymo tvarkos nustatymo, nei į UAB „BALTISCHES HAUS“ dėl tarpusavio sutarimo dėl žemės sklypo naudojimosi. Kadangi žemės sklypo savininkai – Bendrija ir UAB „BALTISCHES HAUS“ (nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. UAB „Mentalumas“), tarpusavyje nesusitarė dėl kelio ženklo įrengimo (eismo tvarkos nustatymo) žemės sklype ir naudojimosi juo tvarka nebuvo nustatyta teismine tvarka, Alytaus apskrities VPK nepritarė planuojamo kelio ženklo dėl eismo tvarkos nustatymo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ įrengimo vietos schemos derinimui.

38. Atsakovas nurodo, kad Bendrija, nesutikdama su policijos įstaigos priimtu sprendimu, jį skundė neatsižvelgdama į tai, jog nėra nei bendraturčių tarpusavio sutarimo dėl žemės sklypo naudojimo, nei teismo patvirtintos žemės sklypo valdymo tvarkos. Vien šios aplinkybės patvirtina, kad Bendrijos skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Atsakovas pažymi, jog Bendrija apeliaciniame skunde nenurodo ir nepateikia jokių naujų aplinkybių ar papildomų argumentų, kurie leistų abejoti ankstesnių jos atžvilgiu priimtų sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu ar pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į visumą faktinių aplinkybių, nustatytų šioje administracinėje byloje, ir jas objektyviai įvertino, išvadas padarė pagal byloje pateiktus įrodymus nenustatęs jokių teisės aktų pažeidimų ar neteisėtų ir nepagrįstų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 39. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

40. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas 2020 m. gegužės 25 d. prašyme nurodė, jog Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje paminėta, jog bet kuris iš sklypo bendraturčių (valdytojų) turi teisę naudotis bet kuria sklypo dalimi, todėl pakartotinai prašė patenkinti prašymą dėl kelio ženklo schemos suderinimo, nes nėra pagrindo tvirtinti, jog derinamas ženklas apima kito bendraturčio sklypo dalį ir kelio ženklo statymas bet kurioje aikštelės vietoje negali būti vertinamas kaip neteisėtas, kol vienas iš savininkų (valdytojų) su tuo sutinka, tačiau Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2020 m. gegužės 25 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. I1-56-780/2020 argumentai dėl žemės sklypo bendraturčių teisės naudotis žemės sklypu nepatvirtina, kad tarp žemės sklypo bendraturčių (valdytojų) yra išspręstas civilinis ginčas pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalies ar CK 4.80 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, atidalinimo, ir patvirtina atsakovo 2020 m. gegužės 24 d. rašto, kuriame nurodyta, jog žemės sklypo bendraturčiai nėra sutarę dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, pagrįstumą. Taigi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šie pareiškėjo argumentai yra ne nauji faktiniai duomenys, nes jie buvo žinomi jau 2020 m. gegužės 24 d. rašto Nr. 52-S-4825 priėmimo metu, todėl juos vertino kaip nereikšmingus, nes jie niekaip nesudarė pagrindo abejoti atsakovo skundžiamo 2020 m. birželio 1 d. Rašto pagrįstumu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas 2020 m. gegužės 25 d. pateikė pakartotinį prašymą suderinti kelio ženklo įrengimo vietos schemą su policija, t. y. pareiškėjo prašymas buvo inicijuojamas tapačių teisinių santykių pagrindu, grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, buvo siekiama iš esmės tapačių teisinių pasekmių, kuris jau kartą buvo išnagrinėtas ir baigtas Alytaus apskrities VPK Lazdijų r. PK 2019 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 52-S-4825 „Dėl kelio ženklo įrengimo vietos schemos derinimo“. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą administracinį aktą, užtikrino objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, pagrįstumą pagal Taisyklių, VAĮ nuostatas, dėl to pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (ABTĮ 56 str.).

41. Vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise, nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis. Byloje nėra ginčo dėl to, kad žemės sklypas nėra atidalintas, nėra bendraturčių tarpusavio susitarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto naudojimosi tvarkos ir kad vienas iš savininkų – UAB „BALTISCHES HAUS“ nepritarė kito savininko – pareiškėjo ketinimui įrengti kelio ženklą žemės sklype. Bendraturčiams nesusitarus dėl žemės sklypo naudojimosi, tvarka, kuria bendraturčiai naudosis, bendrosios nuosavybės teisės objektu, nustatoma teismine tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 str. 1 d.).

42. Kadangi tarp bendraturčių nėra susitarimo dėl kelio ženklo įrengimo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype ir naudojimosi juo tvarka nėra nustatyta teismine tvarka, nėra teisinio pagrindo kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ įrengimo vietos schemos derinimui.

43. Pažymėtina, kad tai, ar pasikeitę žemės sklypo nuosavybės teisiniai santykiai (yra naujų savininkų), ar to nėra, neturi teisinės reikšmės šio ginčo galutinei baigčiai. Pareiškėjo 2020 m. gegužės 25 d. prašymas buvo inicijuotas tapačių teisinių santykių pagrindu, grindžiamas tomis pačiomis, nepasikeitusiomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, siekta tapačių teisinių pasekmių, kaip ir jau kartą išnagrinėto prašymo atveju, dėl kurio yra priimtas Alytaus apskrities VPK Lazdijų r. PK 2019 m. gegužės 24 d. raštas Nr. 52-S-4825 „Dėl kelio ženklo įrengimo vietos schemos derinimo“. Esminę reikšmę turinčiomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, dėl kurių atsakovas privalėtų iš esmės spręsti dėl kelio ženklo įrengimo vietos schemos derinimo, būtų atsakovui pateiktas bendraturčių susitarimas dėl žemės sklypo naudojimo arba įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tokia tvarka būtų nustatyta. Šiuo atveju nei sandorio, nei teismo sprendimo nėra, todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą pagrįstai atmetė, o apeliacinis skundas yra atmestinas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

44. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija į juos neatsako.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini), Lazdijai“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė