2013-06-12 Nr. AB-2451-3-61-3-01232-2012-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492-59/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01232-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo administracinėje byloje Nr. A492-59/2013 pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. V. 2012 m. balandžio 30 d. padavė teismui skundą (I t., b. l. 1–6), kuriuo prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymą Nr. 1PI-(2.1.)-255 „Dėl A. V. atleidimo iš pareigų“; 2) grąžinti jį į valstybės tarnybą, paskiriant į Širvintų skyriaus vedėjo pareigas; 3) priteisti iš Tarnybos jo naudai darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį, t. y. nuo 2012 m. kovo 30 d. iki teismo sprendimo įvykdymo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 31 d. sprendimu (V t., b. l. 138–144) pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas A. V. padavė apeliacinį skundą (V t., b. l. 146–152), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

II. Pareiškėjas A. V. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2013 m. birželio 11 d. pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui Tarnybai atlikti veiksmus – iki teismo sprendimo įvykdymo sustabdyti atsakovo konkurso Ukmergės skyriaus A lygio 13 kategorijos vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo) pareigoms užimti organizavimą.

Nurodo, kad apeliaciniame skunde akcentavo, jog vykdant žemėtvarkos darbuotojų reformą buvo pažeisti procedūriniai reikalavimai iki pareigybės panaikinimo siūlyti kitas valstybės tarnautojo kvalifikaciją atitinkančias pareigas, todėl teismo prašė grąžinti į pareiškėjo išsilavinimą atitinkančias pareigas. Pažymi, kad jam tapo žinoma, jog nuo 2013 m. gegužės 24 d. Taryba organizuoja konkursą Ukmergės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms užimti. Pareiškėjas teigia, kad jis atitinka visus konkurso dalyviui keliamus reikalavimus, be to, nurodytos pareigos jį tenkintų. Pareiškėjas mano, kad siekiant užtikrinti skundu reiškiamą reikalavimą, yra būtina sustabdyti nurodyto konkurso organizavimą, nes teismui patenkinus apeliacinį skundą ir nesant apelianto kvalifikaciją atitinkančių laisvų pareigų, nebus įmanoma grąžinti pareiškėją į valstybės tarnybą. Pažymi, jog nuo atleidimo iš pareigų dienos, t. y. nuo 2012 m. kovo 30 d. (daugiau kaip 14 mėnesių), negali užimti valstybės tarnautojo ir jo kvalifikaciją atitinkančių pareigų žemės tvarkymo srityje, nes iki šiol tokių laisvų pareigų nebuvo, todėl prašomų netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, kyla reali grėsmė, kad teismui priėmus apeliantui palankų sprendimą, jį įvykdyti bus ypač sunku ar net neįmanoma.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Prašymas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-196/2008, 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-632/2011).

Pareiškėjas teismui pateiktu prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę siekia, kad atsakovui būtų laikinai uždrausta vykdyti konkursą į Ukmergės skyriaus A lygio 13 kategorijos vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas, t. y. prašo taikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždraudimą atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus. Prašymą grindžia argumentu, kad laikinai nesustabdžius atsakovo organizuojamo konkurso į pareigas, kurios tiktų pareiškėjui, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas, nes įvykus konkursui ir konkursą laimėjusiam asmeniui užėmus nurodytą pareigybę, Tarnyboje neliktų pareiškėjo kvalifikaciją atitinkančių laisvų pareigų, vadinasi nebus įmanoma grąžinti pareiškėją į valstybės tarnybą.

Pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pabrėžęs, jog negalima taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, tiesiogiai nesusijusių su ginčo dalyku, nes tokio sprendimo vykdymo pasekmėms minėtos priemonės neturės įtakos (pvz., 2008 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-140/2008).

Šioje administracinėje byloje pareiškėjas ginčija administracinį aktą, kuriuo jis nuo 2012 m. kovo 30 d. buvo atleistas iš Širvintų žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareigų bei prašo grąžinti jį į valstybės tarnybą, paskiriant į Širvintų skyriaus vedėjo pareigas ir priteisti iš Tarnybos jo naudai darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį. Skundą grindžia argumentu, jog jo užimtos pareigos po Tarnybos reorganizacijos išliko bei tuo, kad atleidžiant jį iš pareigų, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 43 straipsnio 1 dalyje nustatytos valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantijos, nes jam nebuvo pasiūlytos lygiavertės ar žemesnės kategorijos pareigos.

Valstybės tarnybos 43 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas; jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Todėl sprendžiant, ar nurodyta teisės nuostata nebuvo pažeista, yra aktualios tik tos tarnyboje buvusios pareigybės, kurios buvo laisvos nuo įspėjimo įteikimo dienos iki pareiškėjo atleidimo dienos. Prašydamas stabdyti konkursą į Ukmergės skyriaus A lygio 13 kategorijos vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad šios pareigos buvo laisvos nurodytu laikotarpiu ir galėjo būti jam siūlomos. Priešingai, byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad tokių pareigų pareiškėjo atleidimo dieną apskritai nebuvo – iš 2012 m. vasario 27 d. Tarnybos direktoriaus įsakymo Nr. 1PI-(2.1.)-64 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašų ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ (II t., b. l. 82–155) matyti, kad Tarnybos Ukmergės skyriuje buvo įsteigta 10 pareigybių (skyriaus vedėjo (A lygio 15 kategorijos), 7 vyriausiųjų specialistų (3 A lygio 10 kategorijos, 2 A lygio 12 kategorijos, 1 A lygio 12 kategorijos) bei dviejų vyriausiųjų specialistų, dirbančių pagal darbo sutartis (11 koeficiento 0,5 etato bei 12 koeficiento 1 etato) pareigybės).

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjas neįrodė, jog jo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra susijusi su byloje nagrinėjamais reikalavimais, todėl prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. V. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Virginija Volskienė