Legislator Case Law & Legislation
2018-10-25 Nr. AB-19172-3-62-3-01686-2018-6 AI generated

2018-10-25 Nr. AB-19172-3-62-3-01686-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2018-10-25 Nr. AB-19172-3-62-3-01686-2018-6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. A. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Alytaus pataisos namams (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl nuobaudos ir sprendimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2018-10-25 Nr. AB-19172-3-62-3-01686-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas M. A. (toliau – ir pareiškėjas) teismui 2018 m. gegužės 29 d. pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) direktoriaus 2018 m. kovo 8 d. nutarimą Nr. 49-1139 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 2S-1360.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS-723-602/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01686-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. A. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Alytaus pataisos namams (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl nuobaudos ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. A. (toliau – ir pareiškėjas) teismui 2018 m. gegužės 29 d. pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) direktoriaus 2018 m. kovo 8 d. nutarimą Nr. 49-1139 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 2S-1360.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kadangi jis pateiktas praleidus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą terminą ir pareiškėjas neprašo šį terminą atnaujinti. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 11 d. nutartis pareiškėjui įteikta 2018 m. birželio 14 d., įsiteisėjusi nutartis pareiškėjui dar kartą išsiųsta 2018 m. liepos 10 d.

Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 9 d. teismui pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, kuriame nurodė, kad terminą praleido dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių, t. y. dėl to, kad: pareiškėjas vartojo gydytojo paskirtus raminamuosius vaistus, nuo kurių jis nuolat miegojo; Alytaus PN jam neskyrė pašto ženklų; pareiškėjas galvojo, kad nurodytas 20 dienų apskundimo terminas yra skaičiuojamas darbo dienomis.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas pažymėjo, kad liga pripažįstama svarbia termino praleidimo priežastimi tik tuo atveju, jeigu ji buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ji ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, jog jis pats negalėjo surašyti dokumento ir pasiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu. Remdamasis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis teismas nustatė, kad įstatymo nustatytu Alytaus PN direktoriaus nutarimo ir Departamento sprendimo apskundimo laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki gegužės 22 d., pareiškėjas aktyviai gynė savo teises teismuose: kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu dėl neturtinės žalos atlyginimo (skundas teisme gautas 2018 m. gegužės 3 d.) ir į Regiono apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu dėl neturtinės žalos atlyginimo (skundas teisme gautas 2018 m. gegužės 21 d.). Taigi nei vaistai, nei sveikatos būklė pareiškėjui netrukdė aktyviai ginti savo teises.

Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad teiginių, jog Alytaus PN administracija, paskyrusi pareiškėjui nuobaudą, neskyrė jam pašto ženklų ir vokų, pareiškėjas nepagrindė jokiais įrodymais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje prašymo atnaujinti praleistą terminą argumentai, susiję su lėšų įsigyti pašto ženklą ir voką neturėjimu, vertinami kritiškai ir nepripažįstami svarbia priežastimi terminui atnaujinti, tuo labiau tada, kai išlaidos pašto reikmenims (pašto ženklams) nesiekia 1 Eur. Be to, aktualiu laikotarpiu pareiškėjas su kitais skundais kreipėsi į teismą, vadinasi, lėšų pašto ženklams, vokams bei popieriui turėjo.

Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su apskundimo termino skaičiavimu, teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje skundo padavimo terminas yra nurodytas aiškiai – 20 dienų, o ne 20 darbo dienų. Be to, teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių.

Vertindamas pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į aplinkybę, kad 2018 m. birželio 11 d. nutartis pareiškėjui įteikta 2018 m. birželio 14 d, jis šios nutarties neskundė, 2018 metų birželio ir liepos mėnesiais nesikreipė su skundu į teismą bei neprašė atnaujinti termino skundui paduoti. Taigi net ir pasibaigus įstatymo nustatytam apskundimo laikotarpiui, pareiškėjas elgėsi neapdairiai bei nerūpestingai ir delsė kreiptis į teismą su skundu ir prašymu dėl termino atnaujinimo. Pareiškėjas pakartotinai su skundu ir prašymu atnaujinti terminą skundui paduoti į teismą kreipėsi tik 2018 m. rugpjūčio 10 d.

II. Pareiškėjas M. A. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui paduoti.

Atskirajame skunde pareiškėjas pakartoja prašyme atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą išdėstytus argumentus, teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra šališka. Papildomai pareiškėjas pažymi, jog 2018 m. birželio 11 d. nutartyje nebuvo nurodyta, per kiek laiko pareiškėjas turi pateikti prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, be to, terminas buvo praleistas nežymiai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Ginčo dalykas yra Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

Pirmiausia akcentuotina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (29 str. 1 d.). Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (30 str. 1 d.). Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas) (30 str. 2 d.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens visiškas pasyvumas ir procesinis neveikimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ne kartą akcentavo, kad pareiškėjas, siekdamas aktyviai ginti savo teises ir interesus, gali domėtis administracinės bylos baigtimi, kreiptis į teismą dėl tokios informacijos jam suteikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012). Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas. Termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas vertina, kada suinteresuotas asmuo faktiškai susipažino su atitinkamais sprendimais ir ar jis neturėjo galimybių su jais susipažinti anksčiau (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-4/2012). Be to, operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011).

Remiantis byloje surinktais dokumentais, nustatyta, kad: Alytaus PN direktorius 2018 m. kovo 8 d. priėmė nutarimą Nr. 49-1139, kuriuo paskyrė pareiškėjui nuobaudą; nesutikdamas su minėtu nutarimu, pareiškėjas kreipėsi į Departamentą, kuris 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 2S-1360 pareiškėjo skundo netenkino; nesutikdamas su Departamento sprendimu, pareiškėjas 2018 m. gegužės 29 d. pateikė (išsiuntė paštu) skundą teismui; Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, išaiškino pareiškėjui teisę pateikti prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą; 2018 m. birželio 11 d. nutartis pareiškėjui įteikta 2018 m. birželio 14 d.; pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 9 d. teismui pateikė (išsiuntė paštu) prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir skundą dėl Alytaus PN direktoriaus 2018 m. kovo 8 d. nutarimo Nr. 49-1139 ir Departamento 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. 2S-1360.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą netenkino nustatęs, kad Departamento sprendimo apskundimo terminas buvo nurodytas aiškiai, be to, pareiškėjo nurodyti sveikatos sutrikimai, taip pat pašto ženklų ir kanceliarinių prekių trūkumas nesutrukdė jam kreiptis į teismus kitose bylose.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, sutinka, kad pareiškėjas skundo pateikimo terminą praleido ne dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nuosekliai aptarė visus pareiškėjo prašyme atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą nurodytus argumentus. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių neginčija, jokių teisinių argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje išdėstytus motyvus, atskirajame skunde nenurodė, o tik dar kartą pakartojo 2018 m. rugpjūčio 9 d. teiktame prašyme atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 ir 151 straipsniuose nustatyta tvarka, nurodytai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria ir, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, kurioje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą (šiuo atveju – atskirąjį skundą), apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.), skundžiamoje nutartyje išdėstytų argumentų iš naujo nekartoja.

Nagrinėjamu atveju kritiškai vertinti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, esą 2018 m. birželio 11 d. nutartyje nebuvo nurodyta, per kiek laiko pareiškėjas turi pateikti prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą ir kad terminas buvo praleistas nežymiai. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 11 d. nutartimi, kurią gavo 2014 m. birželio 14 d., pareiškėjas buvo informuotas, kad skundo dėl Alytaus PN direktoriaus 2018 m. kovo 8 d. nutarimo Nr. 49-1139 ir Departamento 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. 2S-1360 padavimo terminas jau yra praleistas, todėl, būdamas rūpestingas ir sąžiningas bei siekdamas operatyviai ginti savo galbūt pažeistas teises, pareiškėjas į teismą turėjo kreiptis nedelsdamas, o ne beveik po dviejų mėnesių nuo tada, kai teismas jam išaiškino teisę teikti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi pareiškėjo nurodytų termino skundui dėl Alytaus PN direktoriaus 2018 m. kovo 8 d. nutarimo Nr. 49-1139 ir Departamento 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. 2S-1360 paduoti praleidimo priežasčių nelaikė svarbiomis ir ekstraordinariomis, netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. A. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan

Ramutė Ruškytė