2025-11-05 Nr. AB-18611-3-65-3-00453-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-563-815/2025

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00453-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 24.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal V. G., V. Č. skundą atsakovui Visagino savivaldybės merui dėl potvarkio panaikinimo (trečiasis pareiškėjų I. N., N. L., J. Š., V. G., V. Č. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. N., A. D., N. L., D. I., J. Š., suinteresuotas asmuo A. G.).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai I. N., A. D., N. L., D. I. (D. I.), J. Š. (J. Š.), V. G. (V. G.), V. Č. (toliau – ir pareiškėjai) prašė panaikinti Visagino savivaldybės mero E. G. 2023 m. birželio 28 d. potvarkį Nr. PV-E-160 „Dėl A. G. priėmimo į Visagino savivaldybės vicemero pareigas“ (toliau – ir Potvarkis).

2. Pareiškėjai nurodė, kad Visagino savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) meras (toliau – ir atsakovas) E. G. priėmė Potvarkį, kuriuo nuo 2023 m. liepos 3 d. A. G. paskirta į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo Savivaldybės vicemero pareigas Savivaldybės mero įgaliojimų laikui; nustatytas pareiginės algos koeficientas, tarnybos Lietuvos valstybei stažas. Potvarkis priimtas pažeidžiant imperatyvią Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas, Įstatymas) nustatytą savivaldybės vicemero skyrimo procedūrą bei kitus savivaldybės mero veiklą reglamentuojančius teisės aktus, pažeidžiant konstitucinius teisingumo, teisėtų lūkesčių principus, valstybės ir savivaldybių pareigūnų (tarnautojų) veiklos skaidrumo principą. Potvarkis pažeidžia Savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) narių, Tarybos ir visos Savivaldybės gyventojų interesus. Priimant Potvarkį, pažeidus vicemero skyrimo procedūrą, buvo pažeista Tarybos narių teisė pasisakyti dėl teikiamos kandidatūros, padaryta reputacinė žala Tarybai ir pareiškėjams (Tarybos nariams).

3. Taryba Savivaldybės mero teiktai A. G. kandidatūrai nebuvo pritarusi, t. y. šis klausimas Tarybos posėdyje svarstytas nebuvo. Pareiškėjų nuomone, neįvykdžius Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje numatytų imperatyvių reikalavimų, nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo priimti skundžiamą Potvarkį. Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje numatytos vicemero skyrimo sąlygos turi būti realizuotos realiai ir tai gali padaryti tik Taryba savo posėdžiuose (bet ne Tarybos sudaryti komitetai, savivaldybės narių grupės ar pan.). A. G. į vicemero pareigas kandidatuoti sutiko 2023 m. birželio 7 d. Pagal Savivaldybės tarybos 2023 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. TS-96 patvirtintą Visagino savivaldybės tarybos veiklos reglamentą (toliau – ir Reglamentas) laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. birželio 28 d. (Potvarkio priėmimo datos) buvo numatyti du Tarybos posėdžiai: 2023 m. birželio 15 d. ir 2023 m. birželio 23 d. Klausimas dėl pritarimo teikiamai kandidatūrai turi būti įtrauktas į Tarybos posėdžio darbotvarkę, o šią darbotvarkę patvirtinus, apsvarstytas tarybos posėdyje, atvirai dėl pateiktos kandidatūros balsuojant ir priimant atitinkamą sprendimą.

4. Pareiškėjai nurodė, kad klausimas dėl pritarimo teikiamai kandidatūrai į vicemero pareigas buvo įtrauktas į 2023 m. devintojo posėdžio darbotvarkės projektą ir parengtas Tarybos projektas, kuris 2023 m. birželio 12–13 dienomis buvo apsvarstytas 4 Tarybos komitetuose, iš kurių 2 A. G. kandidatūrai nepritarė, kiti du pritarė. Ekonomikos ir verslo komitete minėtas klausimas svarstytas nebuvo. Tarybos 2023 m. birželio 15 d. posėdžio metu, teikiant siūlymus dėl posėdžio darbotvarkės, 3 Tarybos nariai pasiūlė iš darbotvarkės išbraukti 4 klausimą „Dėl pritarimo teikiamai kandidatūrai į Visagino savivaldybės vicemero pareigas“. Tarybos narių balsų dauguma šis klausimas iš posėdžio darbotvarkės buvo išbrauktas. Pareiškėjai paaiškino, kad klausimas svarstyti buvo pateiktas tinkamai neparengtas, nesavalaikiai, nepasiekus politinių susitarimų. Savivaldybės meras su Tarybos nariais turėjo apsvarstyti, kokios Savivaldybės veiklos sritys yra skaudžiausios, reikalaujančios didesnio įdirbio, ir tik tada pasirinkti kandidatą į vicemero pareigas, turintį atitinkamas kompetencijas.

5. Savivaldybės meras 2023 m. birželio 19 d. priėmė potvarkį sušaukti Tarybos posėdį 2023 m. birželio 23 d., į darbotvarkę įrašydamas tik vieną klausimą – dėl pritarimo teikiamai kandidatūrai į vicemero pareigas. Tarybos nariai balsų dauguma nepatvirtino posėdžio darbotvarkės. Taigi, ir šiame Savivaldybės tarybos posėdyje A. G. kandidatūra nebuvo apsvarstyta, jokio sprendimo šiuo klausimu nebuvo priimta. Tarybos posėdžio darbotvarkė buvo nepatvirtinta dėl to, kad į darbotvarkę buvo įtrauktas tik vienas klausimas, kai tuo tarpu jau buvo parengti ir tinkamai įregistruoti dar keli Tarybos posėdyje svarstytini projektai.

6. Be to, pareiškėjai teigė, kad priimtas Potvarkis nebuvo tinkamai paskelbtas, todėl Savivaldybės meras veikė galimai neskaidriai.

7. Atsakovas Savivaldybės meras su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas paaiškino, kad A. G. paskyrimas į Savivaldybės vicemero pareigas atliktas tinkamai, teisėtai, objektyviai ir laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų. Teigė, kad pareiškėjų reikalavimas pripažinti A. G. priėmimą į pareigas nuo 2023 m. liepos 3 d. neteisėtu neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (buvo ginčijami rinkimų rezultatai) Savivaldybės meras buvo išrinktas tik 2023 m. gegužės 7 d., prisiekė 2023 m. gegužės 23 d.

9. Vietos savivaldos įstatymo 25 straipsnio 2 dalis nurodo merui vicemerą paskirti per 3 mėnesius nuo tiesiogiai išrinkto mero priesaikos priėmimo dienos; pagal šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalį meras savo įgaliojimų laikui skiria vieną ar kelis vicemerus. Priimant Potvarkį buvo laikytasi Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo vicemero kandidatūrą Tarybai teikti du kartus. Tarybos nariai pirmu atveju šio klausimo svarstymą išbraukė iš Tarybos 2023 m. birželio 15 d. posėdžio darbotvarkės, antru atveju – Tarybos 2023 m. birželio 23 d. darbotvarkės iš viso nepatvirtino. Atsakovas nurodė, kad taip pat buvo laikytasi ir Reglamento 169.1 – 169.4 punktuose nustatyto reikalavimo vicemero kandidatūrą tarybos nariams pristatyti raštu, visiems Tarybos nariams buvo išsiųsti paklausimai, ar pritaria šiai kandidatūrai. Į šiuos paklausimus dalis Tarybos narių atsakė, dauguma savo atsakymų nemotyvuodami, dalis iš viso neatsakė. Meras laikėsi visų Vietos savivaldos įstatymo ir Reglamento nustatytų procedūrų, būtinų laiku paskirti Savivaldybės vicemerą, o tai, kad Tarybos nariai du kartus blokavo pateiktos kandidatūros svarstymą, nepaneigia fakto, jog vicemero kandidatūra 2 kartus buvo tinkamai pateikta Tarybai svarstyti.

10. Atsakovas paaiškino, kad Tarybos nariai nėra tinkamai susipažinę su naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymo normomis, kurios, skiriant vicemerą tarybai, suteikia tik patariamąjį balsą, o būtent meras pasirenka ir skiria vicemerą, t. y. meras yra laisvas apsispręsti, su kokia komanda jam dirbti. Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėjai nepagrindė jokio materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi, nepateikė argumentų, kodėl vicemerė būtų netinkama eiti pareigas, neginčijo mero teisės skirti vicemerą savo nuožiūra. Pažymėjo, kad vienas iš pareiškėjų buvo kreipęsi į Vyriausybės atstovų įstaigą su skundu dėl Potvarkio teisėtumo, tačiau Vyriausybės atstovų įstaiga neįžvelgė galimo Potvarkio neteisėtumo.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. G. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) su pareiškėjų skundu nesutiko.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad, skiriant ją į vicemero pareigas, buvo išlaikytos visos teisinės procedūros, todėl Potvarkis laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Tarybos nariams du kartus nesutinkant įtraukti vicemero kandidatūros svarstymo į darbotvarkę, t. y. iš esmės blokuojant sprendimo priėmimą ir tuo siekiant apriboti mero teisę laiku skirti vicemerą, susidarė situacija, kada nepritarimas vicemerės kandidatūrai buvo išreikštas, atsisakant įtraukti kandidatūros svarstymą į Tarybos posėdžio darbotvarkę. Tarybos posėdžiuose kandidatūros svarstymas buvo blokuojamas be jokių motyvų.

II. 13. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėjų skundas atmestas kaip nepagrįstas.

14. Remiantis byloje esančiais duomenimis teismas nustatė, kad:

14.1. Savivaldybės meras 2023 m. birželio 7 d. potvarkiu Nr.PV-E-115 pateikė Tarybai A. G. kandidatūrą į Savivaldybės vicemero pareigas. 2023 m. birželio 7 d. parengtas Tarybos sprendimo „Dėl pritarimo teikiamai kandidatūrai į Visagino savivaldybės vicemero pareigas“ projektas Nr. XadES-T, kuriuo numatyta pritarti Savivaldybės mero teikiamai A. G. kandidatūrai į Savivaldybės vicemero pareigas; taip pat parengtas šio projekto aiškinamasis raštas.

14.2. Savivaldybės mero 2023 m. birželio 8 d. potvarkio Nr. PV-E-121 1 punktu nuspręsta šaukti Tarybos devintąjį posėdį 2023 m. birželio 15 d., o jo 2 punktu sudarytas Tarybos 2023 m. devintojo posėdžio darbotvarkės projektas, kurio 2.4 punktu numatyta Tarybos posėdyje svarstyti klausimą dėl pritarimo teikiamai kandidatūrai į Savivaldybės vicemero pareigas.

14.3. Tarybos 2023 m. birželio 15 d. posėdžio metu, tvirtinant posėdžio darbotvarkę, Tarybos narių balsų dauguma į Tarybos posėdžio darbotvarkę įrašytas 4 klausimas „Dėl pritarimo teikiamai kandidatūrai į Visagino savivaldybės vicemero pareigas“ buvo išbrauktas iš Tarybos posėdžio darbotvarkės, ir šis klausimas Tarybos posėdyje svarstytas nebuvo (Visagino savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 15 d. posėdžio protokolas Nr.TP-11).

14.4. Savivaldybės mero 2023 m. birželio 19 d. potvarkio Nr. PV-E-141 1 punktu nuspręsta šaukti Tarybos dešimtąjį posėdį 2023 m. birželio 23 d., o jo 2 punktu sudarytas Tarybos 2023 m. dešimtojo posėdžio darbotvarkės projektas, kuriame buvo numatyta Tarybos posėdyje svarstyti vienintelį klausimą – dėl pritarimo teikiamai kandidatūrai į Savivaldybės vicemero pareigas, pakartotinai teikiant A. G. kandidatūrą.

14.5. Tarybos 2023 m. birželio 23 d. posėdyje Tarybos narių balsų dauguma Tarybos posėdžio darbotvarkė buvo nepatvirtinta ir klausimas dėl pritarimo teikiamai kandidatūrai į Savivaldybės vicemero pareigas svarstytas nebuvo (Tarybos 2023 m. birželio 23 d. posėdžio protokolas Nr.TP-12).

14.6. Savivaldybės mero 2023 m. birželio 26 potvarkiu Nr. PV-E-151 įsteigta Savivaldybės vicemero pareigybė, o 2023 m. birželio 27 potvarkiu Nr. PV-E-156 patvirtintas šios pareigybės aprašymas.

14.7. Potvarkiu A. G. nuo 2023 m. liepos 3 d. priimta į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo Savivaldybės vicemero pareigas Savivaldybės mero įgaliojimų laikui, nustatytas jos pareiginės algos koeficientas, tarnybos Lietuvos valstybei stažas.

15. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina ir šalys iš esmės neginčija, kad sprendimo projektas „Dėl pritarimo teikiamai kandidatūrai į Visagino savivaldybės vicemero pareigas“ buvo parengtas ir svarstyti Tarybos posėdyje pateiktas laikantis Vietos savivaldos įstatymo bei Reglamento nuostatų reikalavimų.

16. Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 2 dalies normos vicemero kandidatūros pasirinkimą ir vicemero paskyrimą priskiria išimtinai mero kompetencijai, numato galimybę merui jo pasirinktą asmenį skirti vicemeru ir tuo atveju, jeigu Taryba šiai kandidatūrai nepritaria. Taigi, teismas pažymėjo, kad Taryba vicemero paskyrimo procedūroje atlieka tik patariamąjį vaidmenį, tačiau nurodytos teisės normos įtvirtina reikalavimą mero pasirinktą kandidatūrą į vicemero pareigas pateikti Tarybai, kuri turi pareigą dėl šios kandidatūros pareikšti savo nuomonę (jai pritarti ar nepritarti). Nei Vietos savivaldos įstatymo, nei Reglamento normos detaliai nereglamentuoja tvarkos, kuria toks Tarybos pritarimas ar nepritarimas turėtų būti išreikštas. Todėl, atsižvelgusi į Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, kad savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad meras pasirinko tinkamą procedūrą Tarybos nuomonei dėl vicemero kandidatūros gauti, parengęs sprendimo projektą ir klausimą dėl jo svarstymo įtraukęs į Tarybos posėdžių 2023 m. birželio 15 d. ir 2023 m. birželio 23 d. darbotvarkes Reglamento nustatyta tvarka.

17. Teismas pažymėjo, kad tiek Tarybos 2023 m. birželio 15 d. posėdyje, tiek 2023 m. birželio 23 d. posėdyje klausimas dėl pritarimo teikiamai kandidatūrai į Savivaldybės vicemero pareigas apsvarstytas nebuvo; pirmuoju atveju šį klausimą išbraukiant iš posėdžio darbotvarkės, antruoju atveju – nepatvirtinus posėdžio darbotvarkės.

18. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalį meras – tai savivaldybės vykdomoji institucija (savivaldybės vadovas), turinti savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus, atsakinga už įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir savivaldybės tarybos sprendimų tiesioginį įgyvendinimą. Siekiant užtikrinti savivaldybės merui priskirtų funkcijų tinkamą įgyvendinimą, meras savo įgaliojimų laikui skiria vieną ar kelis vicemerus, vicemeras yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas ir atlieka mero nustatytas funkcijas ir pavedimus (Vietos savivaldos įstatymo 32 str. 1 d.). Teismas nurodė, kad byloje pateiktas Tarybos 2023 m. balandžio 14 d. sprendimas Nr. TS-97 patvirtina, kad Taryba nustatė didžiausią leistiną Savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičių – 6, todėl, atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 3 dalį, Savivaldybės meras turėjo teisę paskirti net ne vieną, o du vicemerus.

19. Teisėjų kolegija pagrįstais pripažino Savivaldybės mero išsakytus argumentus, kad po rinkimų dėl objektyvių priežasčių užsitęsus mero priesaikos priėmimui, tinkamam savivaldybės vykdomosios institucijos darbui užtikrinti buvo būtina kuo greičiau suformuoti mero komandą, tarp jų – paskirti vicemerą.

20. Teismas, apžvelgęs Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 13 dalį, Reglamento 18, 38 ir 59 punktus, pažymėjo, kad nurodytos teisės normos numato galimybę nesvarstyti Tarybos posėdžiui tinkamai parengto sprendimo projekto tik šį projektą pateikusio asmens iniciatyva. Sisteminės teisės aktų analizės pagrindu teisėjų kolegija nusprendė, kad projekto rengėjui Vietos savivaldos įstatymo bei Reglamento nustatyta tvarka parengus ir Tarybai pateikus sprendimo projektą bei neišreiškus valios šio projekto nesvarstyti, Taryba turi pareigą jį apsvarstyti ir dėl jo priimti atitinkamą sprendimą arba grąžinti jį projekto rengėjui tobulinti. Sprendimo projektas dėl teikiamos kandidatūros į Savivaldybės vicemero pareigas buvo parengtas ir svarstyti Tarybos posėdyje pateiktas laikantis Vietos savivaldos įstatymo bei Reglamento nuostatų reikalavimų.

21. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju (remiantis Tarybos 2023 m. birželio 15 d. posėdžio ir 2023 m. birželio 23 d. posėdžio protokolais bei viešai skelbiamų šių posėdžių garso bei vaizdo įrašais), ne tik teisinių, bet ir jokių kitų argumentų dėl vicemero kandidatūros svarstymo klausimo išbraukimo posėdžio darbotvarkės (antruoju atveju – darbotvarkės nepatvirtinus) iš viso išsakyta nebuvo. Teismo posėdyje duotais paaiškinimais pareiškėja I. N. nurodė, kad Tarybos 2023 m. birželio 15 d. posėdyje klausimas dėl vicemero kandidatūros nebuvo svarstomas dėl to, kad projektas svarstymui buvo pateiktas nesavalaikiai, tinkamai jo neparengus, t. y. dėl šio klausimo nepriėmus politinių susitarimų. Sprendimo projektas dėl teikiamos kandidatūros į Savivaldybės vicemero pareigas buvo parengtas ir svarstyti Tarybos posėdyje pateiktas laikantis Vietos savivaldos įstatymo bei Reglamento nuostatų reikalavimų. Teisė pasirinkti kandidatūrą į vicemero pareigas priskirtina išimtinai merui, kuriam suteikta teisė vicemerą paskirti po jo paties priesaikos priėmimo ribojant tik maksimalų (bet ne minimalų) vicemero paskyrimo terminą. Nei Vietos savivaldos įstatymas, nei Reglamentas šios kandidatūros pateikimui nenumato jokių kitų sąlygų, tarp jų – kokių nors politinių susitarimų priėmimo ar kandidato veiklos programos pristatymo. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmetė pareiškėjų argumentą, kad sprendimo projektas dėl vicemero kandidatūros buvo pateiktas nesavalaikiai ir tinkamai jo neparengus.

22. Savo poziciją dėl Tarybos 2023 m. birželio 23 d. posėdyje priimto sprendimo nepatvirtinti posėdžio darbotvarkės pareiškėjai grindė tuo, kad į šio posėdžio darbotvarkės projektą buvo įtrauktas tik vienas klausimas, nebuvo įtraukti dar keli klausimai, kurie jau buvo tinkamai parengti svarstyti Tarybos posėdyje. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nei Vietos savivaldos įstatyme, nei Reglamente nėra įtvirtinta draudimo Tarybos posėdyje svarstyti tik vieno klausimo. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kokie konkrečiai parengti sprendimų projektai, jų nuomone, privalėjo būti įtraukti į 2023 m. birželio 23 d. Tarybos posėdžio darbotvarkę. Be to, net ir buvus tokių projektų, tai negalėjo būti kliūtis apsvarstyti į posėdžio darbotvarkę įtrauktą klausimą, nes, esant tam būtinumui, Tarybos nariai turėjo galimybę pasinaudoti Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 13 dalyje bei Reglamento 18 punkte įtvirtinta teise prašyti papildyti posėdžio darbotvarkę.

23. Teisėjų kolegija padarė išvadą, jog Taryba, turėdama pareigą apsvarstyti Savivaldybės mero pagal teisės aktų reikalavimus teikiamą kandidatūrą į vicemero pareigas ir dėl jos pareikšti savo nuomonę, tačiau šią savo pareigą savo iniciatyva atsisakydama vykdyti (kartu ir savo iniciatyva atsisakydama realizuoti pareiškėjų nurodytą teisę išklausyti kandidatą), t. y. du kartus be objektyvių priežasčių ir be jokio teisinio pagrindo pašalindami šio klausimo svarstymą iš Tarybos posėdžių darbotvarkės, iš esmės išreiškė nepritarimą siūlomai kandidatūrai į vicemero pareigas, ir tai sudarė pagrindą merui šį kandidatą Potvarkiu paskirti į vicemero pareigas.

24. Teisėjų kolegija konstatavo, kad Potvarkis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti teismas neturi teisinio pagrindo.

III. 25. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti pareiškėjai I. N. iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato ir advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti, iš viso 2 900 Eur.

26. Pareiškėjai teigia, kad prie skundo pridėti dokumentai (inter alia (be kita ko), Tarybos posėdžių protokolai), vienareikšmiškai patvirtina, kad Savivaldybės mero teiktai A. G. kandidatūrai į Savivaldybės vicemero pareigas niekada nebuvo pritarta. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad prie skundo pridėti dokumentai ir teisinės bei faktinės aplinkybės, susijusios su A. G. skyrimu Savivaldybės vicemere, lygiai taip pat vienareikšmiškai patvirtina, kad nebuvo įgyvendinta ir antroji, alternatyvioji Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje numatyta sąlyga – būtent, tai, kad Taryba du kartus iš eilės nepritarė teikiamai A. G. kandidatūrai į vicemero pareigas. Pareiškėjų skunde buvo pabrėžta, kad mero sprendimas teikti Tarybai vicemero kandidatūrą turi būti įforminamas potvarkiu. Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 20 punkte nustatyta, kad meras Reglamento nustatyta tvarka teikia savivaldybės tarybai vicemero (-ų) kandidatūrą (-as). Šis mero potvarkis Vietos savivaldos įstatymo bei Reglamento nustatyta tvarka privalo būti apsvarstytas savivaldybės komitetuose; klausimas dėl pritarimo mero teikiamai kandidatūrai į vicemero pareigas įtrauktas į savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę ir, darbotvarkę patvirtinus, apsvarstytas savivaldybės tarybos posėdyje, atvirai dėl pateiktos kandidatūros balsuojant ir priimant atitinkamą sprendimą. Pastarųjų trijų privalomos vicemero skyrimo procedūros veiksmų nebuvo atlikta, todėl Savivaldybės meras neturėjo teisinio pagrindo priimti Potvarkio. Be to, skunde pareiškėjai nurodė, kad Potvarkis pažeidžia ne tik jų, kaip Tarybos narių teises ir teisėtus interesus, bet ir Savivaldybės gyventojų interesus, nes neteisėtai paskirtai vicemerei einant pareigas daroma žala ir Savivaldybės, ir Lietuvos savivaldos interesams.

27. Pareiškėjai nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-560-520/2023, akcentuoja, kad skunde buvo nurodytos faktinės aplinkybės bei pateiktos teisinių argumentų grupės apie tai, kad Savivaldybės meras Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka negavo Tarybos pritarimo pasirinktai savivaldybės vicemero (A. G.) kandidatūrai. Taryba nepriėmė jokio kolegialaus sprendimo, kuriuo būtų nepritarusi A. G. kandidatūrai į vicemero pareigas (juo labiau, dviejų analogiškų kolegialių sprendimų). Tiek skunde, tiek teismo posėdyje pareiškėjai pabrėžė, kad, priimdamas Potvarkį be Tarybos pritarimo (nepritarimo), atsakovas ne tik atliko neteisėtus veiksmus, bet ir sukėlė pareiškėjams neturtinio pobūdžio reputacinę žalą kaip Tarybos nariams ir kaip Savivaldybės nuolatiniams gyventojams.

28. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nepaneigė nė vienos pareiškėjų skunde nurodytos faktinės aplinkybės, susijusios su Savivaldybės vicemero skyrimo procedūra ir Potvarkio priėmimu, o pareiškėjų skundo dalies dėl žalos – net nesvarstė. Skunde nurodytų faktinių aplinkybių nepaneigė ir atsakovas bei trečiasis suinteresuotas asmuo. Teismas, pateikdamas savąjį Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 2 dalies normos ir kitų Vietos savivaldos įstatymo normų aiškinimą, ir tuo pagrindu atmesdamas pareiškėjų skundą, pareiškėjų įsitikinimu, netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, todėl yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 147 str.).

29. Pareiškėjai pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir itin plečiamai išaiškino Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, neatsižvelgdamas į to paties įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose. Jokia kita savivaldybės tarybos, kaip kolegialios institucijos, in corpore (visa apimtimi) veiklos forma Vietos savivaldos įstatyme nenumatyta. Savivaldybės taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad savivaldybės tarybos darbo tvarka nustatoma šiame įstatyme ir reglamente. Įstatymo 17 straipsnio 15 dalis nustato, kad savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos balsų dauguma. Aptariamo straipsnio 21 dalis nustato, kad savivaldybės tarybos posėdžiai protokoluojami; 22 dalis – kad savivaldybės tarybos posėdžių metu daromas garso ir vaizdo įrašas.

30. Pareiškėjai nurodo, kad abi Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje numatytos vicemero skyrimo sąlygos (tiek savivaldybės tarybos pritarimas mero teikiamai kandidatūrai, tiek nepritarimas du kartus iš eilės) tiesiogiai susijusios su savivaldybės tarybos, kaip kolegialios vietos savivaldos institucijos, Vietos savivaldos įstatyme nustatytų funkcijų realizavimu. Šios Vietos savivaldos įstatyme nustatytos funkcijos turi būti realizuotos realiai. Pareiškėjai pabrėžia, kad Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 2 dalis nenumato, jog šias funkcijas galėtų realizuoti savivaldybės tarybos sudaryti komitetai (visi ar kai kurie iš jų), savivaldybės narių grupė ar paskiri savivaldybės tarybos nariai ir pan. Nėra pagrindo laikyti, kad šią funkciją Taryba gali realizuoti ir svarstydama Vietos savivaldos įstatyme ar kituose teisės aktuose (Reglamente) nustatytas procedūrines funkcijas – pavyzdžiui, tvirtindama posėdžio darbotvarkę; šią funkciją (t. y. šiuos įgaliojimus) gali realizuoti tik savivaldybės taryba – savivaldybės atstovaujamoji institucija, kuri turi savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus, ir kurią sudaro tarybos nariai – savivaldybės bendruomenės atstovai (Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 2 d.), ir tik Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (Taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami).

31. Regionų administracinio teismo išvada apie tai, kad mero potvarkio, kuriuo Tarybai teikiama vicemero kandidatūra, išbraukimas iš Tarybos posėdžio darbotvarkės prilyginamas Tarybos nepritarimui vicemero kandidatūrai Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 2 dalies prasme, negali būti teisinga, kadangi pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį Taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami. Mero potvarkis dėl A. G. kandidatūros į vicemero pareigas nebuvo svarstomas, taip pat nebuvo dėl jo balsuojama, todėl jokio sprendimo Taryba nepriėmė.

32. Pareiškėjai nesutinka su teismo išvada (išeinančia iš šios bylos nagrinėjimo ribų), kad Vietos savivaldos įstatymo ir Reglamento normos numato galimybę nesvarstyti Tarybos posėdžiui tinkamai parengto sprendimo projekto tik šį projektą pateikusio asmens iniciatyva. Darydamas šią išvadą teismas rėmėsi Reglamento 38 punkto nuostata, kad projekto rengėjai iki Tarybos posėdžio darbotvarkės projekto sudarymo gali atsiimti projektą, raštu pateikdami merui prašymą; vėliau projekto teikėjas gali prašyti Tarybos nesvarstyti teikiamo sprendimo projekto ir grąžinti jį rengėjui tobulinti; grąžinus sprendimo projektą iš esmės tobulinti, taikoma visa nurodyta projektų pateikimo ir derinimo procedūra, tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į Reglamento 59 punkto nuostatas, teigiančias, kad klausimo svarstymo metu posėdžio pirmininkui ar 1/3 Tarybos narių pasiūlius, Taryba gali nuspręsti grąžinti sprendimo projektą rengėjui tobulinti, jeigu yra pateikta pataisų ir alternatyvių pasiūlymų arba to prašo sprendimo projekto rengėjas. Taigi, pareiškėjų teigimu, Reglamentas neišskiria projekto teikėjo (rengėjo) kaip vienintelio subjekto, galinčio inicijuoti šio projekto nesvarstymą konkrečiame Tarybos posėdyje; tokių nuostatų nėra ir Vietos savivaldos įstatyme. Teismas, darydamas išvadą, kad Taryba yra saistoma pateikto projekto rengėjo, padarė ir teisinę, ir loginę klaidą. Aiškinimas, kurį pateikė Regionų administracinis teismas, reikštų Vietos savivaldos įstatyme nustatytų tarybos funkcijų susiaurinimą (apribojimą).

33. Pareiškėjai paaiškina, kad Potvarkį Savivaldybės meras priėmė nesant įvykdytų Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje numatytų būtinųjų sąlygų, tuo iš esmės pažeisdamas Savivaldybės vicemero skyrimo (priėmimo į pareigas) procedūrą.

34. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

35. Atsakovas teigia, kad meras laikėsi visų Vietos savivaldos įstatymo ir Reglamento nustatytų procedūrų, siekiant tinkamai ir laiku paskirti vicemerą, o tai, kad Tarybos nariai blokavo teikimus ir vienu atveju Tarybos sprendimo projektą dėl vicemero skyrimo išbraukė iš darbotvarkės, o kitu atveju nepatvirtino darbotvarkės šiuo vienu klausimu, nepaneigia fakto, jog meras du kartus teikė kandidatūrą tvirtinti. Meras, įvykdęs teisės aktų reikalavimus pristatyti kandidatūrą tarybos nariams ir pateikti sprendimo projektą balsuoti (du kartus), įgyvendino visus procedūrinius reikalavimus ir priėmė sprendimą, gavęs Tarybos narių nepritarimą (turinio prasme atsisakymas pareikšti poziciją dėl kandidatūros turėtų būti vertinamas kaip nepritarimas) vicemerės kandidatūrai.

36. Atsakovo vertinimu, pareiškėjai nepagrindžia materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi, nepateikia argumentų, kodėl vicemerė būtų netinkama eiti pareigas ir neginčija Savivaldybės mero teisės skirti vicemerą savo nuožiūra. A. G. skyrimas į Savivaldybės vicemero pareigas yra teisėtas ir pagrįstas, o paskyrimo panaikinimas reikštų protingumo ir teisėtumo principų pažeidimą bei sukurtų situaciją, paneigiančią įstatymo viršenybės principą ir mero, kaip instituto, teisę formuoti pasitikėjimu grįstą asmenų komandą.

37. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs visas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, pagrįstai priėmė sprendimą, kuriame nustatė, kad pareiškėjams buvo sudarytos visos galimybės dalyvauti sprendimo dėl vicemero teikimo svarstyme ir pritarime / nepritarime 2023 m. birželio 15 d. ir 2023 m. birželio 23 d. vykusiuose Tarybos posėdžiuose ir profiliniuose komitetuose (2023 m. birželio 12 d. tarybos sprendimo projektas buvo svarstytas Tarybos Kultūros ir sporto komiteto posėdyje, šiam klausimui pritarta; 2023 m. birželio 13 d. vicemerės kandidatūra svarstyta Tarybos Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje, tačiau projektui nepritarta, su pasiūlymu šį klausimą kol kas atidėti; Tarybos Švietimo ir savivaldybės komitete 2023 m. birželio 13 d. svarstyta – nepritarta be konkrečių pastabų ir motyvų; Tarybos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos komiteto posėdyje 2023 m. birželio 13 d. svarstyta, minėtam klausimui pritarta). Tiek Vietos savivaldos įstatymas, tiek Reglamentas numato galimybę į sudarytą posėdžio darbotvarkės projektą įtraukti papildomus tarybos sprendimo projektus, kurie įregistruoti ir pateikti nepažeidžiant procedūrinių terminų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Tarybos nariams buvo suteiktos pakankamos teisės darbotvarkės tvirtinime. Be to, pirmosios instancijos teismas imperatyviai apibrėžė, kokie subjektai turi teisę atsiimti savo pateiktą tarybos sprendimo projektą svarstymui. Pareiškėjų ginčijamas faktas, kad Tarybos nariai turėjo teisę be motyvuotų priežasčių nesvarstyti pateikto ir tinkamai įregistruoto tarybos sprendimo projekto dėl vicemero kandidatūros teikimo, yra ginčytinas ir galimai pažeidžiantis imperatyvias įstatymo normas.

38. Atsakovo vertinimu, A. G. paskyrimas į Savivaldybės vicemero pareigas atliktas tinkamai, teisėtai, objektyviai ir laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų. Šiuo atveju buvo išlaikyti visi procedūriniai reikalavimai bei įstatymo nustatyti terminai skiriant A. G. į Savivaldybės vicemero pareigas, todėl nėra pagrindo kvestionuoti Potvarkio teisėtumo.

39. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

40. Teigia, kad trečiojo suinteresuoto asmens paskyrimas į Savivaldybės vicemero pareigas atliktas tinkamai, teisėtai, objektyviai ir laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, buvo išlaikyti visi procedūriniai reikalavimai bei įstatymo nustatyti terminai skiriant trečiąjį suinteresuotą asmenį į Savivaldybės vicemero pareigas ir nėra pagrindo kvestionuoti Potvarkio teisėtumo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 41. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Potvarkio teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjų skundo, paliko Potvarkį galioti.

42. Apeliaciniame skunde pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės normas, nustatytas Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje, taip pat netinkamai įvertino faktines aplinkybes, susijusias su Savivaldybės Tarybos posėdžių organizavimu ir Tarybos funkcijomis (ne)patariant dėl vicemero skyrimo. Pasak pareiškėjų, pirmosios instancijos teismas nepaneigė nė vienos pareiškėjų skunde nurodytos faktinės aplinkybės, susijusios su Savivaldybės vicemero skyrimo procedūra ir Potvarkio priėmimu, o pareiškėjų skundo dalies dėl žalos – net nesvarstė. Skunde nurodytų faktinių aplinkybių nepaneigė ir atsakovas bei trečiasis suinteresuotas asmuo. Pirmosios instancijos teismas, pateikdamas savąjį Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 2 dalies normos ir kitų Vietos savivaldos įstatymo normų aiškinimą, ir tuo pagrindu atmesdamas pareiškėjų skundą, pareiškėjų įsitikinimu, netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, todėl yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.

43. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas bus tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

44. Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje (2022 m. birželio 30 d. redakcija), be kita ko, buvo nustatyta, jog meras savivaldybės tarybai teikia kandidatūrą į vicemero pareigas; jeigu savivaldybės taryba du kartus iš eilės nepritaria teikiamai kandidatūrai į vicemero pareigas, meras turi teisę savo sprendimu savivaldybės tarybai teiktą kandidatą paskirti vicemeru. Ši nuostata reiškia, kad net savivaldybės tarybai du kartus svarčius teikiamą kandidatūrą į vicemero pareigas ir nepritarus jai, meras vis tiek turi teisę teiktą kandidatą paskirti vicemeru. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu tai, kad meras du kartus Savivaldybės Tarybai teikė tą pačią kandidatę skirti vicemere, tačiau pati Savivaldybės Taryba jos 2023 m. birželio 15 d. posėdžio metu, tvirtinant posėdžio darbotvarkę, Tarybos narių balsų dauguma į Tarybos posėdžio darbotvarkę įrašytą 4 klausimą „Dėl pritarimo teikiamai kandidatūrai į Visagino savivaldybės vicemero pareigas“ išbraukė iš Tarybos posėdžio darbotvarkės, ir šis klausimas Tarybos posėdyje svarstytas nebuvo (žr. šios nutarties 14.3 punktą). Tarybos 2023 m. birželio 23 d. posėdyje Tarybos narių balsų dauguma Tarybos posėdžio darbotvarkė buvo nepatvirtinta ir klausimas dėl pritarimo teikiamai kandidatūrai į Savivaldybės vicemero pareigas svarstytas nebuvo (žr. šios nutarties 14.5 punktą). Vadinasi, faktiškai Taryba net nesvarstė kandidatūros į vicemero pareigas, tačiau tai padarė savo iniciatyva, nes meras tinkamai du kartus siūlė kandidatūrą į vicemero pareigas svarstyti Tarybos posėdyje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Tarybos veiksmai blokuojant kandidatūros į vicemero pareigas svarstymą Tarybos posėdyje Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 2 dalies (2022 m. birželio 30 d. redakcija) prasme turi būti vertinami kaip veiksmai, kuriais savivaldybės taryba du kartus iš eilės nepritaria teikiamai kandidatūrai į vicemero pareigas. Tik taip aiškinant Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 2 dalies (2022 m. birželio 30 d. redakcija) nuostatą, meras galėtų realiai, o ne menamai įgyvendinti savo teisę savo sprendimu savivaldybės tarybai teiktą kandidatą paskirti vicemeru.

45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo metu galiojančioje Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 2 dalies (2024 m. birželio 6 d. redakcija) nuostatoje, be kita ko, įtvirtinta, kad meras savivaldybės tarybai teikia kandidatūrą į vicemero pareigas; jeigu savivaldybės taryba du kartus iš eilės nepritaria teikiamai kandidatūrai į vicemero pareigas ir (arba) šio klausimo nesvarsto, meras turi teisę savo sprendimu savivaldybės tarybai teiktą kandidatą paskirti vicemeru. Taigi, ši nuostata iš esmės expressis verbis (lot. paraidžiui) užtikrina, kad meras galėtų realiai, o ne menamai įgyvendinti savo teisę savo sprendimu savivaldybės tarybai teiktą kandidatą paskirti vicemeru, nepaisant to, kad savivaldybės taryba blokuoja, nesvarsto teikiamos kandidatūros į vicemero pareigas. Šios nuostatos atsiradimas tik patvirtina, kad nagrinėjamos bylos kontekste Tarybos veiksmai blokuojant kandidatūros į vicemero pareigas svarstymą Tarybos posėdyje Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 2 dalies (2022 m. birželio 30 d. redakcija) prasme turi būti vertinami kaip veiksmai, kuriais savivaldybės taryba du kartus iš eilės nepritaria teikiamai kandidatūrai į vicemero pareigas.

46. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai negu teigia pareiškėjai, tinkamai, pagrįstai, neformaliai ir teisingai išaiškino Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 2 dalies (2022 m. birželio 30 d. redakcija) nuostatą, tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes minėtos nuostatos kontekste, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo naikinti. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas. Visi kiti pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nėra nei tokios teisinės svarbos, nei aktualumo, kad bent leistų suabejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

47. Netenkinus pareiškėjų apeliacinio skundo, pareiškėjams (taip pat ir pareiškėjai I. N.) bylinėjimosi išlaidos negali būti priteistinos (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų I. N., N. L., J. Š., V. G., V. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis