ee7575ab-5c97-4215-9f09-ea771122bd2f · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-306-464/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01631-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.20.4; 3.2.4.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 9 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės Ekleft-Randwer GmbH apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2688-852/2019 pagal ieÅ¡kovės Ekleft-Randwer GmbH ieÅ¡kinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Ekleft consulting“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Ekleft-Randwer GmbH kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu dokumentinio proceso tvarka ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Ekleft consulting“ 52 290 Eur skolÄ , 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovei nepateikus visų dokumentų, reikalingų spręsti ginÄÄ dokumentinio proceso tvarka, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi buvo nustatytas terminas trÅ«kumams paÅ¡alinti, o ginčas toliau nagrinėtas pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles.

3. IeÅ¡kovė nurodė, kad suteikė atsakovei Å¡ios užsakytas informacinių technologijų (programavimo) paslaugas (K2 Black Pearl programavimÄ , modulio FI-SL įvedimÄ , SAP ERP sistemos integracijÄ ir kt.). Atlikus darbus, ieÅ¡kovė iÅ¡rašė ir atsakovei apmokėti pateikė tris sÄ skaitas faktÅ«ras, kurios turėjo bÅ«ti apmokėtos per 30 kalendorinių dienų nuo jų iÅ¡raÅ¡ymo dienos. Tačiau atsakovė nėra apmokėjusi nei vienos sÄ skaitos faktÅ«ros, todėl ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 52 290 Eur skolÄ už suteiktas paslaugas.

4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai: priteisė ieÅ¡kovei Ekleft-Randwer GmbH iÅ¡ atsakovės UAB „Ekleft consulting“ 52 290 Eur skolÄ , 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 52 290 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2018 m. rugsėjo 12 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1 906 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, taip pat priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Ekleft consulting“ valstybei 5,37 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas.

5. Atsakovė UAB „Ekleft consulting“ 2019 m. sausio 21 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, kartu praÅ¡ydama atnaujinti ir terminÄ Å¡iam pareiÅ¡kimui paduoti. Atsakovei terminas atnaujintas 2019 m. sausio 22 d. teisėjo rezoliucija. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 6 d. nutartimi atsakovės pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo tenkino ir jį panaikino, atnaujino bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės ir paskyrė teismo posėdį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 29 d. sprendimu (sprendime suklysta nurodant jo priėmimo 2018 metus) priėmė ieÅ¡kovės Ekleft-Randwer GmbH atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio reikalavimo dalies priteisti 10 000 Eur ir Å¡iÄ bylos dalį nutraukė, kitÄ dalį reikalavimų atmetė, priteisė atsakovei UAB „Ekleft consulting“ iÅ¡ ieÅ¡kovės 114 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei 161,59 Eur žyminio mokesčio permokÄ , panaikino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartimi atsakovei UAB „Ekleft consulting“ pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – 52 290 Eur sumos turto areÅ¡tÄ .

7. Teismas priėmė ieÅ¡kovės Ekleft-Randwer GmbH teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu žodžiu pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio reikalavimų sumažinimo 10 000 Eur suma, o kitÄ ieÅ¡kinio dalį – dėl 42 290 Eur sumos priteisimo – atmetė nurodydamas, kad apeliantė neįrodė paslaugų teikimo fakto atsakovei UAB „Ekleft consulting“.

8. Teismas nustatė, kad byloje yra kilęs ginčas dėl atlyginimo už suteiktas paslaugas priteisimo. Atsakovė UAB ,,Ekleft consulting“ neneigia gavusi programavimo paslaugas, iÅ¡vardintas ieÅ¡kovės Ekleft-Randwer GmbH pateiktose sÄ skaitose faktÅ«rose, t. y. pagal 2017 m. spalio 1 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 91 (17 430 Eur suma), 2017 m. spalio 31 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 92 (18 260 Eur suma) ir 2017 m. lapkričio 30 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 93 (16 600 Eur suma), taip pat neginčija gautų programavimo paslaugų kiekio ir kokybės. Tačiau atsakovė tvirtina, kad Å¡ias programavimo paslaugas ji pirko ne iÅ¡ ieÅ¡kovės, o iÅ¡ trečiosios Å¡alies – OOO „Ekleft Projekty“, todėl turi bÅ«ti vertinama, ar atsakovė turi prievolę atsiskaityti bÅ«tent su ieÅ¡kove.

9. Teismas nustatė, kad realiai ieÅ¡kovės pateiktose sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytas programavimo paslaugas suteikė OOO ,,Ekleft Projekty“ samdyti programuotojai, kad paslaugos buvo suteiktos galutiniams vartotojams, t. y. RAB „Metro Cash and Carry“ ir RAB „Expert RP“, kurie yra užsakę paslaugas pagal sutartis, sudarytas su atsakove UAB ,,Ekleft consulting“.

10. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės ir atsakovės santykių esmės ir turinio ar jų susitarimo dėl ginčo paslaugų teikimo nepatvirtina jokios raÅ¡ytinės sutartys, kurias bÅ«tų sudariusios ieÅ¡kovė ir atsakovė, taip pat ir kiti raÅ¡ytiniai įrodymai, nors kitais atvejais, kai atsakovė UAB ,,Ekleft consulting“ pirkdavo programavimo paslaugas iÅ¡ tarpininkų, tokius susitarimus ji įformindavo tiek agentavimo susitarimais, tiek ir paslaugų priėmimo–perdavimo aktais. Todėl ieÅ¡kovės teiginius apie buvusį Å¡alių žodinį susitarimÄ bei jo patvirtinimÄ atsakovės konkliudentiniais veiksmais teismas vertino kritiÅ¡kai, sutikdamas su atsakovės pozicija, kad vien sÄ skaitos faktÅ«ros (jų iÅ¡raÅ¡ymo faktas), kaip vienaÅ¡alis ieÅ¡kovės sprendimas, ieÅ¡kovės susitarimo su atsakove dėl bendradarbiavimo, agentavimo, tarpininkavimo ar kitokio paslaugų perpardavimo savaime nepatvirtina ir neįrodo.

11. Nors ieÅ¡kovės atstovas N. O. teisme tvirtino esantis Ekleft-Randwer GmbH akcininkas ir vadovas, teigė, kad jam priklauso frančizės teisės į ženklÄ ,,Ekleft“ ir kad UAB ,,Ekleft Consulting“, Ekleft-Randwer GmbH, OOO ,,Ekleft Projekty“ yra susijusios bendrovės ir vykdo bendrus projektus, kuriuos kaip finansinis koordinatorius koordinuoja ieÅ¡kovės atstovas, teismas visgi padarė iÅ¡vadÄ , kad jokio susitarimo dėl bendros veikos vykdymo tarp Å¡ių įmonių nėra. Pačios Å¡alys taip pat teismui nepateikė duomenų apie tai, kad Å¡ios įmonės priklausytų asociacijai (konsorciumui) ir veiktų pagal jų bendrÄ veiklÄ reguliuojančius nuostatus.

Teismas šiame kontekste pažymėjo ir tai, kad ieškovė Ekleft-Randwer GmbH nėra atsakovės steigėja ar akcininkė ir jokių sprendimų dėl atsakovės valdymo nepriima. Byloje nepateikta įrodymų ir apie N. O. frančizės teises ir jų apimtį, kiek tai susiję su ženklu „Eklekft“. Taip pat nėra duomenų ir įrodymų, kad N. O. yra kelių įmonių koordinatorius. Pats N. O. teisme patvirtino, kad UAB ,,Ekleft consulting“ yra savarankiškas juridinis asmuo, pats priimantis sprendimus dėl ūkinės veiklos.

12. Teismas nustatė ir tokias aplinkybes, kad N. O. buvo atsakovės UAB ,,Ekleft consulting“ akcininkas, turintis 20 proc. įmonės akcijų, o ginčo paslaugų suteikimo metu N. O. pirko atsakovės akcijas iÅ¡ J. P. (J. P.) ir buvo įgijęs kontrolinį akcijų paketÄ (60,14 proc. akcijų). Kaip nurodo pats N. O., vėliau, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 27 d., akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo anuliuota, dėl to tarp akcininkų yra kilęs ginčas. Teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės patvirtina N. O., kaip akcininko, suinteresuotumÄ dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su įmonių bendradarbiavimu, tačiau neįrodo, kad iÅ¡ tikrųjų buvo ieÅ¡kovo įvardyto turinio susitarimas tarp juridinių asmenų t. y. dėl UAB ,,Ekleft consulting“ ir Ekleft-Randwer GmbH tarpininkavimo teikiant programavimo paslaugas.

13. Teismas nurodė, kad atsakovės konkliudentinį elgesį, kaip sutikimÄ su paslaugų suteikimo faktu ir įsipareigojimu paslaugas apmokėti, ieÅ¡kovė įrodinėjo tokia aplinkybe, jog atsakovė ginčo sÄ skaitas priėmė ir vienÄ sÄ skaitÄ iÅ¡ dalies apmokėjo. Tačiau atsakovė neigia įtraukusi ginčijamas sÄ skaitas į savo apskaitÄ , neigia skolÄ , o dalinis 10 000 Eur sÄ skaitos Nr. 91 apmokėjimas yra įvykdytas paties N. O. nurodymu, kai jis galėjo tokį sprendimÄ priimti tuo pat metu bÅ«damas ir atsakovės ir ieÅ¡kovės akcininku. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ir tokios aplinkybės patikimai neįrodo, jog UAB ,,Ekleft consulting“ yra pripažinusi prievolę ieÅ¡kovei Ekleft-Randwer GmbH.

14. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės pateiktos sÄ skaitos nėra pagrįstos jokiomis suteiktomis paslaugomis, o rodo fiktyvų atsiskaitymÄ , kuris tikėtinai turėjo bÅ«ti įvykdytas realizuojant teismui neatskleistus Å¡ių juridinių asmenų dalyvių (akcininkų) susitarimus, o ne vykdant atsakovės UAB ,,Ekleft consulting“ prievolę ieÅ¡kovei Ekleft-Randwer GmbH. I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 15. IeÅ¡kovė Ekleft-Randwer GmbH apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys atmestas kaip nepagrįstas, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti ieÅ¡kovės Ekleft-Randwer GmbH ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo, priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Taip pat praÅ¡o priimti naujus įrodymus – 2019 m. gegužės 13 d. pretenzijÄ Nr. 2019/13-05-01 ir tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktÄ bei jais vadovauti nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 15.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino bylos įrodymų visumos, o sprendimÄ priėmė tik remdamasis pavieniais įrodymais. NeaiÅ¡ku, kokių duomenų pagrindu teismas sprendė, kad atsakovė programavimo paslaugas pirko ne iÅ¡ ieÅ¡kovės, o iÅ¡ trečiosios Å¡alies.

Atsakovė vien deklaratyviai nurodė, kad paslaugas jai tiesiogiai suteikė OOO ,,Ekleft Projekty“, nepateikdama nei jokių sÄ skaitų, nei ginčo objektu esančių paslaugų priėmimo–perdavimo aktų ar kitų įrodymų, patvirtinančių, kad Å¡ios paslaugos buvo priimtos ir apmokėtos tiesiogiai bendrovei OOO ,,Ekleft Projekty“. 15.2. Nors ieÅ¡kovė nebuvo sudariusi su atsakove jokios raÅ¡ytinės sutarties, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad ji nepardavė atsakovei jokių paslaugų.

IeÅ¡kovė ir atsakovė yra susijusius bendrovės, todėl tarp jų buvo įprasta praktika sudarinėti sandorius žodžiu ir iÅ¡raÅ¡yti sÄ skaitas faktÅ«ras be jokių papildomų dokumentų. Be to, ieÅ¡kovės rezidavimo valstybėje (Vokietijoje) yra įprasta praktika sudarinėti sandorius žodžiu, galiojantys teisės aktai nenumato pareigos sudaryti raÅ¡ytinių sutarčių, todėl logiÅ¡ka, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė tarpusavio paslaugų teisinius santykius patvirtindavo konkliudentiniais veiksmais.

Teismas netinkamai įvertino sÄ skaitas faktÅ«ras kaip ieÅ¡kovo vienaÅ¡alį sprendimÄ , kuris savaime nepatvirtina ir neįrodo paslaugų perpardavimo fakto, juolab kad atsakovė priėmė Å¡ias sÄ skaitas faktÅ«ras ir tÄ Ä¯rodo elektroninis Å¡alių susiraÅ¡inėjimas, patvirtinantis, kad paslaugos buvo nupirktos ir dėl to sÄ skaitos buvo sutikrinamos. 15.3. Teismas neatkreipė dėmesio ir į tai, kad atsakovė niekada nereiÅ¡kė jokių pretenzijų ieÅ¡kovei dėl iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų, o Å¡io aplinkybė taip pat patvirtina faktÄ , kad jos buvo iÅ¡raÅ¡ytos už parduotas programavimo paslaugas ne OOO ,,Ekleft Projekty“ vardu, o ieÅ¡kovės vardu.

Todėl pareigÄ mokėti už paslaugas atsakovė turėjo ieÅ¡kovei, o ne OOO ,,Ekleft Projekty“. 15.4. Teismas ignoravo elektroninį susiraÅ¡inėjimÄ tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės vadovų, kuriame nurodyta, kad atsakovė pati patvirtino, kad jai yra reikalingos paslaugos, kad gavusi paslaugas, ji įtraukė sÄ skaitas į savo buhalterinę apskaitÄ . Teismas, netenkinęs praÅ¡ymo dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo, užkirto ieÅ¡kovei keliÄ Ä¯rodyti šį faktÄ , t. y. kad atsakovė buvo apskaičiusi tris sÄ skaitas faktÅ«ras, tuo pažeidė rungimosi principÄ . 15.5.

IeÅ¡kovės vadovas N. O. negalėjo duoti bet kokių nurodymų, juo labiau priversti kitus akcininkus sumokėti pagal iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras arba daryti kokį nors spaudimÄ dėl mokėjimo, nes niekada nebuvo įsigijęs kontrolinio ieÅ¡kovo akcijų paketo (60,14 proc.), o valdė viso labo tik 20 345 vnt. akcijų iÅ¡ 101 724 vnt., t. y. 20 proc. akcijų. Ä® bylÄ ir nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad N. O. davė atsakovei nurodymÄ sumokėti pagal sÄ skaitas, naudojo kokį nors spaudimÄ , rašė laiÅ¡kus ar pan.

Atsakovė iÅ¡ dalies atsiskaitė su ieÅ¡kove savo pačios valia, o ne dėl ieÅ¡kovės vadovo nurodymo. 15.6. Teismas toleruoja absurdiÅ¡kÄ situacijÄ , kai atsakovė realiai gavo paslaugas, jas pardavė tretiesiems asmenims ir iÅ¡ to pasipelnė bei gavo finansinę naudÄ , o pati už jas nesumokėjo niekam – nei OOO ,,Ekleft Projekty“, nei ieÅ¡kovei. OOO ,,Ekleft Projekty“ dėl ginčo objektu esančių paslaugų nėra iÅ¡raÅ¡iusi jokių sÄ skaitų faktÅ«rų atsakovei ir nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl neapmokėtų paslaugų, nes Å¡ias paslaugas atsakovė pirko iÅ¡ ieÅ¡kovės ir liko skolinga OOO ,,Ekleft Projekty“. 15.7.

Nors atsakovė kartu su 2019 m. balandžio 5 d. raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais pateikė agento ataskaitas bei AB ,,Danske Bank“ banko sÄ skaitÄ , neva tai patvirtinančius paslaugų pirkimÄ iÅ¡ OOO ,,Ekleft Projekty“, tačiau akivaizdu, kad tai nėra tapačios programavimo paslaugos, kadangi skiriasi tiek paslaugų teikimo datos, tiek sumų dydžiai. Atliktų mokėjimų OOO ,,Ekleft Projekty“ suma (163 734,75 Eur) visiÅ¡kai nesutampa su suma, kuriÄ atsakovė turėjo sumokėti ieÅ¡kovei (52 290 Eur).

Atsakovė paslaugų priėmimo–perdavimo aktus pasirašydavo tik su Rusijos bendrovėmis, kadangi toks reikalavimas yra numatytas Rusijos Federacijos teisės aktuose.

16. Atsakovė UAB „Ekleft consulting“ atsiliepime į ieÅ¡kovės Ekleft-Randwer GmbH apeliacinį skundÄ praÅ¡o šį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Taip pat praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės paÅ¡ymÄ dėl naujų įrodymų prijungimo, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais argumentais: 16.1. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, atsakovė į bylÄ pateikė mokėjimų iÅ¡raÅ¡us, kurie aiÅ¡kiai rodo, kad atsakovė atliko mokėjimus realiai paslaugas suteikusiai įmonei OOO „Ekleft Projekty“. 16.2.

IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad bÅ«tų teikusi kokias nors paslaugas atsakovei ar bÅ«tų kaip nors prisidėjusi prie paslaugų, kurias atsakovei suteikė OOO „Ekleft Projekty“, kÄ teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas. 16.3. Nors tarp UAB „Ekleft consulting“ ir paslaugų teikėjos OOO „Ekleft Projekty“ vyko nuolatinis atsiskaitymas už paslaugas, ieÅ¡kovė pateikė bÅ«tent tris ginčo sÄ skaitas už pramanytas paslaugas, kaip pagrindÄ nurodydama neva tarp Å¡alių egzistavusį žodinį susitarimÄ .

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pačios sÄ skaitos faktÅ«ros (jų iÅ¡raÅ¡ymo faktas) yra vienaÅ¡alis ieÅ¡kovo sprendimas ir jokio susitarimo su atsakovu dėl bendradarbiavimo, agentavimo, tarpininkavimo ar kitokio paslaugų perpardavimo, savaime nepatvirtina ir neįrodo. UAB ,,Ekleft consulting“, pirkdama programavimo paslaugas, tokius susitarimus įformindavo tiek agentavimo susitarimais, tiek ir paslaugų priėmimo–perdavimo aktais, tačiau ginčo atveju tokių dokumentų nėra ir negalėjo bÅ«ti, nes jokios paslaugos iÅ¡ ieÅ¡kovės nebuvo užsakytos ar priimtos. 16.4.

Teismas teisingai įvertino byloje esančius parodymus ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus, pasisakydamas sprendime, kad ieÅ¡kovės dalyvavimas, teikiant ginčo programavimo paslaugas, nėra nustatytas, byloje nėra ir duomenų, ar OOO ,,Ekleft Projekty“ turėjo sutartį dėl tokių paslaugų su ieÅ¡kove. Be to, byloje taip pat nustatyta, kad OOO ,,Ekleft Projekty“ paslaugas realiai suteikė atsakovės UAB ,,Ekleft consulting“ klientams Metro Cash and Carry ir Expert RP. 16.5. IeÅ¡kovės vadovas sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ymo atsakovei momentu buvo ir atsakovės akcininkas, kontroliavo finansinę ieÅ¡kovės apskaitÄ , duodamas valdingus nurodymus tiek atsakovės buhalterei T.

L., kuri laikinai ėjo ieÅ¡kovės vadovės pareigas, tiek vadovei R. R.. Tai įrodo pateiktas Å¡ių atsakovės vadovių susiraÅ¡inėjimas su ieÅ¡kovės vadovu N. O.. Ginčo sÄ skaitų pateikimo laikotarpiu N. O. pats spręsdavo kokius dokumentus pateikti, kokius mokėjimus atlikti, kontroliavo finansinius srautus ir atitinkamus nurodymus duodavo atsakovės darbuotojoms. Å iam asmeniui netekus savo vaidmens įmonėje UAB „Ekleft consulting“, paaiÅ¡kėjo, kad N. O., piktnaudžiaudamas savo padėtimi, buvo pateikęs atsakovei savo vadovaujamos įmonės (ieÅ¡kovės) iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas už tariamas paslaugas bei nurodęs jas apmokėti.

Tai nustačius, visi mokėjimai nedelsiant buvo sustabdyti, o apie tai, kad sÄ skaitos nepagrįstos ir pateiktos už nesamas paslaugas, buvo informuotas ieÅ¡kovės vadovas. 16.6. IeÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių faktÄ , kad atsakovė pirko paslaugas tiesiogiai iÅ¡ OOO ,,Ekleft Projekty“. PrieÅ¡ingai, atsakovė į bylÄ pateikė dokumentus, pagrindžiančius ilgalaikius paslaugų teikimo ir mokėjimo santykius tarp atsakovės ir Å¡ios paslaugų teikėjos, atitinkančius paslaugų apimtis, suteiktas galutiniams klientams. 16.7.

IeÅ¡kovė pateikė į bylÄ Ä¯rodymus, kad N. O. kontroliavo taip pat ir paslaugų teikėjos OOO „Ekleft Projekty“ veiksmus. Pateiktas susiraÅ¡inėjimas tarp ieÅ¡kovės vadovo ir paslaugų teikėjos OOO „Ekleft Projekty“ vadovės, kuriame N. O. aiÅ¡kiai nurodo kokių veiksmų imtis atsakovės atžvilgiu bei duoda kitus nurodymus. Ä® bylÄ pateikti dokumentai, kurie įrodo, kad OOO „Ekleft Projekty“ ir ieÅ¡kovė yra susijusios įmonės per N. O. asmenį. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl naujų įrodymų prijungimo 17. Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. vasario 5 d. gautas nemokumo administratoriaus UAB „Mindas“ praneÅ¡imas apie tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4367-258/2019, kuri įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 26 d., iÅ¡kėlė UAB „Ekleft consulting“ bankroto bylÄ . Å is informacinis praneÅ¡imas pridėtinas prie bylos medžiagos.

18. Apeliantė praÅ¡o priimti į bylÄ naujus įrodymus – 2019 m. gegužės 13 d. gautÄ iÅ¡ OOO ,,Ekleft Projekty“ pretenzijÄ Nr. 2019/13-05-1 dėl skolos, susidariusios už ginčo objektu esančias paslaugas, apmokėjimo ir tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktÄ , kurie, jos teigimu, aiÅ¡kiai įrodo, kad ieÅ¡kovė yra skolinga OOO ,,Ekleft Projekty“ už paslaugas, kurias pardavė atsakovei. Pasak ieÅ¡kovės, ji negalėjo pateikti aukščiau nurodytų įrodymų pirmosios instancijos teisme, kadangi gavo juos tada, kai byla jau buvo iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės.

19. Atsakovė nesutinka su praÅ¡ymu ir tvirtina, kad ieÅ¡kovės vadovas kontroliuoja paslaugų teikėjos OOO „Ekleft Projekty“ veiksmus, galimai yra tikrasis Å¡ios įmonės naudos gavėjas, todėl, bylai pakrypus jam nenaudinga linkme, nurodė pateikti ir Å¡iÄ tariamÄ pretenzijÄ bei skolų suderinimo aktÄ . Be to, Å¡i pretenzija buvo iÅ¡raÅ¡yta iÅ¡ karto po 2019 m. gegužės 13 d. byloje įvykusio paskutiniojo teismo posėdžio, kuriame atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad jokie atsiskaitymai tarp ieÅ¡kovės ir OOO „Ekleft Projekty“ niekada nevykdavo, už tariamas paslaugas nebuvo sumokėta ir nebuvo ruoÅ¡iamasi mokėti, o paslaugų teikėja mokėjimo iÅ¡ ieÅ¡kovės niekada nereikalavo. Todėl tariama pretenzija bei skolų suderinimo aktas vertintini itin kritiÅ¡kai, o apeliantės praÅ¡ymas dėl naujų įrodymų prijungimo atmestinas.

20. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra iÅ¡imtinė priemonė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Vadinasi, siekiant naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme, privalu pagrįsti arba objektyvųjį (nuo to asmens valios nepriklausantį) negalėjimÄ pateikti kurį nors dokumentÄ (įrodymÄ ) į bylÄ anksčiau, arba vėliau atsiradusiÄ bÅ«tinybę jį pateikti, arba Å¡io įrodymo savalaikį pateikimÄ ir pirmosios instancijos teismo nepagrįstÄ atsisakymÄ jį priimti.

21. Tokiu įstatymų leidėjo nustatytu naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu užtikrinamas proceso koncentruotumas ir ekonomiÅ¡kumas (CPK 7 straipsnis), siekiama panaikinti bet kokiÄ galimybę piktnaudžiauti procesu, o bylos dalyviai skatinami veikti už greitÄ ir iÅ¡samų bylos iÅ¡tyrimÄ , bylinėtis sÄ Å¾iningai, atskleidžiant bylai reikÅ¡mingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019).

22. CPK 7 straipsnyje įtvirtinti principai kartu reiÅ¡kia, kad teismas ir byloje dalyvaujantys asmenys turi bendradarbiauti bei siekti civilinių santykių stabilumo per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ atkÅ«rimo. Todėl byloje dalyvaujantys asmenys patys turi bÅ«ti aktyvÅ«s tiek rinkdami įrodymus, tiek ir teikdami teismui praÅ¡ymus bei reaguodami į byloje esančius reikalavimus ar atsikirtimus į juos. Byloje dalyvaujantys asmenys turi bÅ«ti aktyvÅ«s viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas jiems nepalankus sprendimas.

23. Nors Å¡iuo atveju apeliantės praÅ¡omos prijungti pretenzijos, prie kurios pridėtas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, parengimo data nurodyta 2019 m. gegužės 13 d., t. y. po 2019 m. gegužės 9 d. įvykusio teismo posėdžio, kuriame byla buvo iÅ¡nagrinėta, vien Å¡i aplinkybė nesuponuoja vertinimo, kad tokio pobÅ«džio duomenų, atsižvelgiant į atsakovės atsikirtimų į ieÅ¡kinį turinį, nebuvo galima pateikti į bylÄ anksčiau, jÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. BylÄ apeliantė inicijavo dokumentinio proceso tvarka (CPK 424 straipsnis), bet dėl įrodymų nepakankamo jos ieÅ¡kinys buvo perduotas nagrinėti ginčo teisenos tvarka ir priimtas teismo sprendimas už akių, kurį teismas, tenkindamas apeliantės praÅ¡ymÄ , be kita ko, ir dėl praleisto termino atnaujinimo, pasinaikino ir bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės atnaujino, o Å¡alių ginÄÄ iÅ¡sprendė pagal bendrÄ sias CPK nustatytas įrodinėjimo taisykles.

24. Toks bylos proceso organizavimas teikia teisėjų kolegijai pagrindÄ vertinti, kad apeliantės teisė įrodinėti ir teikti įrodymus pirmosios instancijos teisme nebuvo nei suvaržyta, nei apribota. Dar daugiau, CPK 137 straipsnyje nurodoma, kad ieÅ¡kovas jau savo ieÅ¡kinyje turi nurodyti įrodymus, patvirtinančius jo iÅ¡dėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamÄ sias vietas ir kitokių įrodymų buvimo vietÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat prie ieÅ¡kinio turi bÅ«ti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimus, pateikti praÅ¡ymai dėl įrodymų, kurių ieÅ¡kovas negali pateikti, iÅ¡reikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti Å¡ių įrodymų (CPK 135 straipsnio 2 dalis).

CPK 226 straipsnyje nustatyta, kad Å¡alys ir tretieji asmenys pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme metu turi pateikti teismui visus įrodymus bei paaiÅ¡kinimus, turinčius reikÅ¡mės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikÅ¡tus reikalavimus. Kitaip tariant, teikti įrodymus savo pozicijai pagrįsti apeliantė turėjo pasirengimo nagrinėti bylÄ pirmosios instancijos teisme metu, o ne tada, kai jos reikalavimai yra atmesti.

Todėl apeliantės teikiamus naujus įrodymus atsisakytina priimti. Dėl įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo ir įrodymų vertinimo 25. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas sprendimÄ priėmė įvertinęs vien pavienius įrodymus, nevertindamas jų kaip visumos, o apeliantės iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras nepagrįstai pripažino tik vienaÅ¡ale jos valios iÅ¡raiÅ¡ka, savaime nepatvirtinančia ir neįrodančiÄ paslaugų perpardavimo fakto.

26. Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, iÅ¡skyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Å iose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė, kuria remiantis, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Materialiosios teisės normos atskirais atvejais nustato kitokiÄ Ä¯rodinėjimo tvarkÄ , nurodydamos, kuri Å¡alis ir kÄ konkrečiai turi įrodyti. Tačiau Å¡ioje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti nukrypstama nuo rungimosi principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė.

27. Nagrinėjamu atveju apeliantė pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu reikalauja priteisti skolÄ pagal apeliantės iÅ¡raÅ¡ytas ir atsakovės neapmokėtas sÄ skaitas faktÅ«ras už informacinių technologijų programavimo (ar konsultavimo) paslaugas. Paslaugų sutartimi viena Å¡alis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos Å¡alies (kliento) užsakymÄ suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobÅ«džio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukÅ«rimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrÄ veiklÄ ), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalis).

Paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sÄ lygas ir kliento nurodymus (CK 6.718 straipsnio 3 dalis), o paslaugų kaina nustatoma Å¡alių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali bÅ«ti keičiam tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais (CK 6.720 straipsnio 1 dalis). Taigi visų pirma pačiai apeliantei teko pareiga įrodyti susitarimo dėl atlygintinų paslaugų su atsakove sudarymo faktÄ ir Å¡io susitarimo turinį, t. y. dėl kokių konkrečiai paslaugų sulygta, kokios Å¡ių paslaugų suteikimo ir jų apmokėjimo sÄ lygos, dėl kokios kainos už paslaugas Å¡alys yra susitarusios ir pan., taip pat įrodyti, kad ji paslaugas, dėl kurių teikimo Å¡alys susitarė, suteikė ir sutartinę prievolę įvykdė, o antroji sutartinių santykių Å¡alis (atsakovė) prieÅ¡prieÅ¡inės sutartinės prievolės sumokėti už gautas (perduotas) paslaugas nėra įvykdžiusi.

28. Byloje nėra ginčo, kad tarp apeliantės ir atsakovės raÅ¡ytinė paslaugų teikimo sutartis nebuvo sudaryta. Apeliantės teigimu, bylos Å¡alys buvo sudariusios žodinį susitarimÄ dėl paslaugų suteikimo. Pasak apeliantės, atsakovė BUAB „Ekleft consulting“ kreipėsi į apeliantę, kad Å¡i padėtų jai surasti programuotojus, galinčius dirbti Rusijoje pagal UAB „Ekleft consulting“ užsakymus. Apeliantė tokius programuotojus surado per savo verslo partnerę OOO „Ekleft Projekty“. Å i programuotojų paslaugas pardavė apeliantei, o apeliantė jas perpardavė atsakovei, kuri paslaugas perpardavė savo klientams RAB ,,Ekspert RP“ bei RAB ,,Metro Cash and Carry“. Atsakovė BUAB „Ekleft consulting“, nesutikdama su tokiais teiginiais, tvirtina, kad apeliantė nurodytoje paslaugų perpardavimo grandinėje nedalyvavo, nes paslaugas atsakovė BUAB „Ekleft consulting“ pirko tiesiogiai iÅ¡ OOO „Ekleft Projekty“.

29. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, apeliantė paslaugų suteikimo faktÄ Ä¯rodinėjo jos pačios iÅ¡raÅ¡ytomis ir apeliantės vadovo N. O. pasiraÅ¡ytomis 2017 m. spalio 1 d., 2017 m. spalio 30 d., 2017 m. lapkričio 30 d. sÄ skaitomis faktÅ«romis Nr. 91 (17 430 Eur suma), Nr. 92 (18 260 Eur suma), Nr. 93 (16 600 Eur suma), apeliantės vadovo N. O. paaiÅ¡kinimais, elektroniniu Å¡alių susiraÅ¡inėjimu. Pirmosios instancijos teismas Å¡iuos duomenis įvertino kaip nepakankamus paslaugų suteikimo atsakovei faktui įrodyti.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada. Vien Å¡ie duomenys neleidžia vertinti, nei dėl kokio pobÅ«džio paslaugų suteikimo galbÅ«t susitarta (Å¡ių paslaugų pobÅ«dis, kiekis ar kitos jas apibÅ«dinti galinčios aplinkybės) ir Å¡ias paslaugas tinkamai teisiÅ¡kai kvalifikuoti, nei dėl jų įvykdymo sÄ lygų, nei dėl jų apmokėjimo (kainos) ir ypač situacijoje, kaip Å¡alis neigia gavusi paslaugas, kurių apmokėjimo praÅ¡oma pateikiant jai sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ .

30. Dėl PVM sÄ skaitos faktÅ«ros teisinės reikÅ¡mės kasacinis teismas yra pasisakęs, jog PVM sÄ skaitų faktÅ«rų teisinę prigimtį apibrėžia Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymas) normos; PVM įstatymas yra vieÅ¡osios mokesčių teisės aktas, turintis specialiÄ paskirtį – nustatantis apmokestinimÄ pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), taip pat apmokestinamųjų asmenų, mokesčio mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su Å¡io mokesčio mokėjimu; pagal PVM įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 30 punkte įtvirtintÄ sÄ vokos apibrėžimÄ PVM sÄ skaita faktÅ«ra – Å¡iame įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas;

PVM sÄ skaita faktÅ«ra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi bÅ«ti įforminamos Å«kinės operacijos PVM apskaitos tikslais; PVM įstatymas nereglamentuota civilinių pirkimo–pardavimo santykių aspektų ir jame nenustatyta nei formos reikalavimų pirkimo–pardavimo sutarčiai, nei įrodinėjimo priemonių sutarties sudarymo faktui nustatyti kilus ginčui dėl sutarties vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-256/2009; 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).

31. Vadinasi, nors PVM sÄ skaita faktÅ«ra iÅ¡ esmės galėtų bÅ«ti įformintas įvykęs prekių pardavimas ar paslaugų suteikimas, Å¡iuo konkrečiu atveju vien jų aiÅ¡kiai nepakanka, kilus Å¡alių ginčui dėl pačios sutarties sudarymo ir kurių nors paslaugų gavimo iÅ¡ apeliantės. Ginčo sÄ skaitose paslaugos įraÅ¡ytos tik kaip IT konsultavimo paslaugos, bet nei jų kiekis, valandos ar kurie nors kiti identifikaciniai požymiai neįraÅ¡yti, nėra ir antrosios Å¡alies įgalioto asmens pasiraÅ¡yto patvirtinimo, kad prekes / paslaugas atsakovė gavo.

Kaip Å¡ioje nutartyje nurodyta pirmiau, kilus atitinkamam ginčui, turėjo bÅ«ti pateikti ir kiti leistinumo, patikimumo ir apibrėžtumo reikalavimus atitinkantys duomenys (įrodymai) apie Å¡alių pasiektÄ konkretų susitarimÄ bei apie tokio susitarimo turinį (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Vertinant situacijÄ taip, kaip to siekia apeliantė, t. y. asmeniui pripažįstant pareigÄ besÄ lygiÅ¡kai apmokėti jam iÅ¡raÅ¡ytÄ ir pateiktÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , kurioje yra tik jÄ iÅ¡davusio subjekto rekvizitai, bÅ«tų sudaryta galimybė piktnaudžiauti, reikalaujant apmokėjimo sÄ skaitų faktÅ«rų pagrindu ir pagal neegzistuojančias, neva žodžiu sudarytas prekių ar paslaugų teikimo sutartis.

32. Kitokio teisėjų kolegijos vertinimo dėl įrodymų, patvirtinančių apeliantės deklaruojamų sutartinių santykių tarp Å¡alių susiklostymÄ , nagrinėjamoje byloje stokos nesuponuoja ir apeliantės akcentuojamas 2018 m. kovo 22 d. atsakovės buhalterės T. L. laiÅ¡kas, kuriame praÅ¡oma atsiųsti „sÄ skaitas patikrinimui už 2017 m. iÅ¡raÅ¡ytas Randwer Ekleft. UAB turi 3 sÄ skaitas.“ Å is laiÅ¡kas anaiptol nepatvirtina nei buvusio susitarimo dėl kurių nors konkrečių paslaugų, nei paslaugų suteikimo fakto, o tik tokiÄ aplinkybę, kad apeliantė iÅ¡rašė ir pateikė atsakovei Å¡iame laiÅ¡ke neapibrėžto turinio sÄ skaitas faktÅ«ras.

Pažymėtina tai, kad kitame byloje esančiame tai pačiai T. L. 2018 m. spalio 1 d. siųstame laiÅ¡ke nurodoma, kad „Atsižvelgiant į tai, kad darbai nebuvo atlikti, nurodytos sÄ skaitos turi bÅ«ti iÅ¡imtos iÅ¡ apskaitos, jos nėra mÅ«sų iÅ¡laidos.“ 33. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ir OOO ,,Ekleft Projekty“ 2019 m. balandžio 9 d. pažyma apeliantės argumentų dėl susitarimo su atsakove egzistavimo taip nepatvirtina, kadangi minėtoje pažymoje nėra atskleidžiama, kokiu pagrindu apeliantė dalyvavo teikiant ginčo programavimo paslaugas, taip pat nepaaiÅ¡kinama, ar OOO ,,Ekleft Projekty“ apskritai turėjo su pačia apeliante sudarytÄ sutartį dėl tokių paslaugų.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad OOO ,,Ekleft Projekty“ paslaugas realiai suteikė atsakovės UAB ,,Ekleft Consulting“ klientams „Metro Cash and Carry“ ir RAB „Expert RP“, kad į bylÄ yra pateikti aktai dėl paslaugų perdavimo, sudaryti tarp atsakovės ir minėtų jos klientų, kitaip nei tarp apeliantės ir atsakovės (jų dviÅ¡alių paslaugų perdavimo aktų nėra), kad OOO „Ekleft Projekty“ ir apeliantė Ekleft-Randwer GmbH yra susijusios bendrovės, pagrįstai suabejojo OOO ,,Ekleft Projekty“ 2019 m. balandžio 9 d. pažymos ir jos paslaugų priėmimo–perdavimo apeliantei aktų įrodomÄ ja reikÅ¡me.

35. Tokie apeliantės apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bylos Å¡alims įprastÄ praktikÄ sudaryti sandorius žodžiu ir iÅ¡raÅ¡yti sÄ skaitas faktÅ«ras be jokių papildomų dokumentų, o atsakovė paslaugų priėmimo–perdavimo aktus pasiraÅ¡ydavo tik su Rusijos bendrovėmis (Å¡iuo atveju OOO „Ekleft Projekty“), kadangi toks reikalavimas yra numatytas Rusijos Federacijos teisės aktuose, teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, tokios praktikos buvimo nepatvirtina jokie objektyvÅ«s duomenys.

36. Pagrįstai teismas nesutiko ir su tokiais apeliantės teiginiais, kad N. O. negalėjęs duoti jokių nurodymų apmokėti iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras arba daryti kokį nors spaudimÄ dėl mokėjimo, nes valdė tik 20 proc. atsakovės akcijų, todėl 2017 m. gruodžio 22 d. mokėjimo pavedimu 10 000 Eur suma pagal 2017 m. spalio 1 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 91 apeliantei buvo pervesta gera atsakovės valia. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esantį susiraÅ¡inėjimÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad minėtas mokėjimas įvykdytas paties N. O. nurodymu, kad Å¡is galėjo tokį sprendimÄ priimti tuo pat metu bÅ«damas ir atsakovės, ir ieÅ¡kovės akcininkas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada yra labiau tikėtina, nei netikėtina. IÅ¡ byloje esančių įrodymų (susiraÅ¡inėjimo) iÅ¡ tiesų galima spręsti, kad 2017 m. balandžio 21 d. sutartimi N. O. iÅ¡ J. P. (J. P.) nupirko atsakovės akcijas ir buvo įgijęs kontrolinį akcijų paketÄ , tačiau 2018 m. rugsėjo 27 d. praneÅ¡imu minėta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo nutraukta.

37. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas, netenkindamas apeliantės praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti įrodymus, patvirtinančius arba paneigiančius, jog atsakovė įtraukė / neįtraukė ginčo sÄ skaitas faktÅ«ras į savo buhalterinę apskaitÄ , pažeidė rungimosi principÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, apeliantė 2019 m. vasario 18 d. su raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovės BUAB „Ekleft consulting“ gautų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų registro, sÄ skaitų faktÅ«rų sÄ raÅ¡Ä laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d.

Pirmosios instancijos teismo teisėjo 2019 m. vasario 19 d. rezoliucija Å¡is praÅ¡ymas atmestas, nurodant, kad tokie įrodymai objektyviai negali patvirtinti byloje įrodinėtino fakto apie paslaugų suteikimÄ ir paslaugos ar darbo rezultato perdavimÄ atsakovei; apie Å¡iÄ rezoliucijÄ apeliantė informuota 2019 m. vasario 19 d. praneÅ¡imu. Apeliantė 2020 m. vasario 20 d. pateikė papildomÄ praÅ¡ymÄ dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo. Šį apeliantės praÅ¡ymÄ teisėjo 2020 m. vasario 21 d. rezoliucija nuspręsta spręsti teismo posėdžio metu.

38. Teismo posėdžio, vykusio 2019 m. kovo 7 d., metu iÅ¡klausius ir atsakovės pozicijÄ , Å¡is praÅ¡ymas dar kartÄ buvo atmestas. Teismas motyvavo, kad tokie duomenys bÅ«tų pertekliniai; byloje turi bÅ«ti įrodinėjama, kokie santykiai siejo Å¡alis ir kokios paslaugos buvo suteiktos; pačios sÄ skaitos faktÅ«ros savaime tokių aplinkybių nepatvirtina; sÄ skaitos atsakovės nepasiraÅ¡ytos (garso įraÅ¡as nuo 20:24 min. iki 21:02 min.). Be to, 2020 m. gegužės 9 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovės atstovas žodžiu patvirtino, kad ginčo sÄ skaitos faktÅ«ros buvo įtrauktos į atsakovės apskaitÄ , tačiau paaiÅ¡kėjus, kad jokie darbai pagal jas nebuvo atlikti, jos iÅ¡ apskaitos buvo paÅ¡alintos (garso įraÅ¡as nuo 50:09 min. iki 50:35 min.).

Atsižvelgiant į tai, kad apeliantei buvo svarbus tik pats faktas, ar ginčo sÄ skaitos faktÅ«ros buvo gautos atsakovės ir įtrauktos į jos apskaitÄ , o atsakovei tokios aplinkybės nė neginčijant, nėra jokio pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais dėl rungimosi principo pažeidimo ar jos teisės rinkti ir teikti įrodymus pažeidimo.

39. Dar kartÄ akcentuotina, kad apeliantė ieÅ¡kinyje ar bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo nei kada su atsakove ji sudarė susitarimÄ , nei kokiomis konkrečiomis sÄ lygomis, grįsdama atsakovės pareigÄ sumokėti už visiÅ¡kai neapibrėžtas paslaugas vien savo hipotetiniais teiginiais apie žodinės sutarties sudarymÄ . Tokiu atveju, apeliantei neįrodžius paties susitarimo ir paslaugų atsakovei perdavimo faktų, pripažintina, kad vien trijų sÄ skaitų faktÅ«rų atsakovei iÅ¡raÅ¡ymas savaime nepatvirtina atsakovės skolos apeliantei fakto.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apeliantė neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, yra motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis bei padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 178 straipsnis). Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 41. Apeliacinį skundÄ atmetus, apeliantė neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ Ä¯gijo atsakovė, kuri atsiliepime į apeliacinį skundÄ yra suformulavusi praÅ¡ymÄ atlyginti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Tačiau apeliacinės instancijos teismui iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos nepateikti atsakovės turėtų iÅ¡laidų faktÄ bei dydį patvirtinantys įrodymai, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo atsakovei klausimas nesprendžiamas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai ArtÅ«ras Driukas Dalia Kačinskienė Danguolė Martinavičienė