Legislator Case Law & Legislation
ee754ffb-9d61-400e-9fb1-d92c815e7732 AI generated

Appeal court reversed sentence for embezzlement, ordering commutation of prison term to home detention with restitution.

Case Number ee754ffb-9d61-400e-9fb1-d92c815e7732
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The appellate court reversed the lower court's decision to combine a prison sentence with a fine, ruling that the statutory rules for combining punishments do not apply when a fine is the primary penalty. The defendant was convicted of embezzling alcohol sales proceeds from his employer, and the court found the original sentencing structure legally flawed. Consequently, the court commuted the prison term to home detention and ordered the defendant to repay the stolen funds within two years.

Legislator headnote

AI generated

BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas; BK 63 straipsnio 5 dalies 9 dalis: When combining punishments for distinct crimes, the rules for converting a fine into other penalties do not apply; instead, the fine must be included within the scope of the heavier punishment.

Keywords

AI generated
embezzlement conviction punishment combination home detention statutory interpretation restitution order appellate review criminal sentencing

Cited Legislation

AI generated
BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas
BK 63 straipsnio 5 dalies 9 dalis
BK 41 straipsnis
BK 75 straipsnis
BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas
BPK 328 straipsnio 1 punktas

Cited Case Law

AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1A-522-202/2015Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00961-2011-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.1., 1.1.10.1. (N) (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 19 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Valdimaro Bavėjano,teisėjų Kęstučio Jucio ir RÅ«tos Mickevičienės,sekretoriaujant Daliai LukoÅ¡evičienei,dalyvaujant prokurorams Valerijui Sevastjanovui, Mariui Å vanui,nuteistajam S. G.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo S. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, BK 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 34 MGL dydžio bauda ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė ir 34 MGL dydžio bauda.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.S. G. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.IÅ¡ S. G. priteista 18573,96 Eur UAB „XXX“.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: S. G. nuteistas už tai, kad nuo 2010-09-01 iki 2011-08-02 dirbdamas didmenine alkoholinių gėrimų prekyba užsiimančios įmonės UAB „XXX“ (įmonės kodas XXX, registruotos adresu duomenys neskelbtini) vadybininku, laikotarpiu nuo 2010-11-24 iki 2011-07-12 vykdydamas savo darbines funkcijas tiekė užsakytus gėrimus mažmenine alkoholinių gėrimų prekyba besiverčiančioms įmonėms – prekių pirkėjams, ir iÅ¡ Å¡ių įmonių:

UAB „XXX“, adresu (duomenys neskelbtini), UAB „XXX“, adresu (duomenys neskelbtini), UAB „XXX“, adresu (duomenys neskelbtini), UAB „XXX“, adresu (duomenys neskelbtini), UAB „XXX“, adresu (duomenys neskelbtini), UAB „XXX“, adresu (duomenys neskelbtini), UAB „XXX“, adresu (duomenys neskelbtini), UAB „XXX“, adresu (duomenys neskelbtini), UAB „XXX“, adresu (duomenys neskelbtini), UAB „XXX“, adresu (duomenys neskelbtini), UAB „XXX“, adresu (duomenys neskelbtini), UAB „XXX“, adresu (duomenys neskelbtini) – pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo perdavimo kvitus gavęs grynuosius pinigus už UAB „XXX“ pristatytus alkoholinius gėrimus, dalies arba visų gautų pinigų neįnešė į bendrovės sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB Danske banke, bet pasisavino jam patikėtÄ , UAB „XXX“ priklausantį turtÄ , t. y:- 2010-11-24 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 005 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 710,30 Lt, kurių į kasÄ ar bendrovės sÄ skaitÄ neįnešė;- 2010-12-06 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 007 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 1000,00 Lt, kurių į kasÄ ar bendrovės sÄ skaitÄ neįnešė;- 2010-12-13 pagal UAB „XXX“ LT pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 009 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 2951,31 Lt, į kasÄ Ä¯nešė 1951,31 Lt, neįnešė 1000,00 Lt;- 2010-12-23 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 013 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 6913,18 Lt, į kasÄ Ä¯nešė 4903,18 Lt, neįnešė 2010,00 Lt;- 2010-12-23 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX be numerio iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 5000,00 Lt, į kasÄ Ä¯nešė 4500,00 Lt, neįnešė 500,00 Lt; - 2011-01-03 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 009 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 276,60 Lt, kurių į kasÄ ar bendrovės sÄ skaitÄ neįnešė; - 2011-01-06 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 016 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 3000,00 Lt, į kasÄ Ä¯nešė 2500,00 Lt, neįnešė 500,00 Lt;- 2011-01-11 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX be numerio iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 3000,00 Lt, į kasÄ Ä¯nešė 2500,00 Lt, neįnešė 500,00 Lt;- 2011-01-12 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 041 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 686,82 Lt, kurių į kasÄ ar bendrovės sÄ skaitÄ neįnešė; - 2011-01-17 pagal UAB „XXX L“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 035 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 420,40, kurių kasÄ ar bendrovės sÄ skaitÄ neįnešė;- 2011-01-19 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 019 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 3200, 00 Lt, į kasÄ Ä¯nešė 3000,00 Lt, neįnešė 200,00 Lt;- 2011-01-21 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX be numerio iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 200,00 Lt, kurių į kasÄ ar bendrovės sÄ skaitÄ neįnešė;- 2011-02-09 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 033 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 231,61 Lt, kurių į kasÄ ar bendrovės sÄ skaitÄ neįnešė;- 2011-02-15 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 012 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 1200,00 Lt, kurių į kasÄ ar bendrovės sÄ skaitÄ neįnešė;- 2011-02-17 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 058 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 1000,00 Lt, kurių į kasÄ ar bendrovės sÄ skaitÄ neįnešė; - 2011-02-24 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 013 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 152,48 Lt, kurių į kasÄ ar bendrovės sÄ skaitÄ neįnešė;- 2011-02-24 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 014 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 235,36 Lt, kurių į kasÄ ar bendrovės sÄ skaitÄ neįnešė,- 2011-01-25 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 023 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 4516,31, į kasÄ Ä¯nešė 4500,00 Lt, neįnešė 16,31 Lt; - 2011-01-25 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX be numerio iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 1000,00 Lt, kurių į kasÄ ar bendrovės sÄ skaitÄ neįnešė; - 2011-01-31 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 025 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 5000,00 Lt, kurių į kasÄ ar bendrovės sÄ skaitÄ neįnešė; - 2011-02-02 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 026 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 1707,15 Lt, kurių į kasÄ ar bendrovės sÄ skaitÄ neįnešė; - 2011-02-03 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 027 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 900,00 Lt, kurių į kasÄ ar bendrovės sÄ skaitÄ neįnešė; - 2011-02-17 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 078 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 4000,00 Lt, į bendrovės sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB Danske banke įnešė 2000,00 Lt, neįnešė 2000,00 Lt; - 2011-02-17 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 036 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 507,20 Lt, į bendrovės sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB Danske banke įnešė 507,00 Lt, neįnešė 0,20 Lt; - 2011-02-22 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 040 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 4000,00 Lt, į kasÄ Ä¯nešė 3000,00 Lt, neįnešė 1000,00 Lt; - 2011-02-22 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 042 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 250,40 Lt, kurių į kasÄ ar bendrovės sÄ skaitÄ neįnešė; - 2011-03-03 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 047 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 83,95 Lt, kurių į kasÄ ar bendrovės sÄ skaitÄ neįnešė;- 2011-03-04 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 048 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 161,19 Lt, kurių į kasÄ ar bendrovės sÄ skaitÄ neįnešė;- 2011-03-09 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 052 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 527,27 Lt, kurių į kasÄ ar bendrovės sÄ skaitÄ neįnešė;- 2011-03-09 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 055 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 274,86 Lt, kurių į kasÄ ar bendrovės sÄ skaitÄ neįnešė; - 2011-03-10 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 052 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 500,00 Lt, kurių į kasÄ ar bendrovės sÄ skaitÄ neįnešė;- 2011-03-22 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 059 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 447,37 Lt, kurių į kasÄ ar bendrovės sÄ skaitÄ neįnešė;- 2011-03-24 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 061 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 244,70 Lt, kurių į kasÄ ar bendrovės sÄ skaitÄ neįnešė;- 2011-03-25 pagal UAB „XXX “ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 062 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 1000 Lt, kurių į kasÄ ar bendrovės sÄ skaitÄ neįnešė; - 2011 m. kovo mėn., tiksliau tyrimo metu nenustatytÄ dienÄ , pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 053 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 3000,00 Lt, į bendrovės sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB Danske banke įnešė 2200,00 Lt, neįnešė 800,00 Lt; - 2011-04-04 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 067 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 901,84 Lt, kurių kasÄ ar bendrovės sÄ skaitÄ neįnešė;- 2011-04-04 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 066 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 774,74 Lt, kurių į kasÄ ar bendrovės sÄ skaitÄ neįnešė;- 2011-04-08 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 066 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 421,53 Lt, kurių į kasÄ ar bendrovės sÄ skaitÄ neįnešė; - 2011-04-13 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 068 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 864,80 Lt, kurių į kasÄ ar bendrovės sÄ skaitÄ neįnešė; - 2011-04-14 pagal UAB „XXX “ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 068 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 1000,00 Lt, kurių į kasÄ ar bendrovės sÄ skaitÄ neįnešė; - 2011-04-15 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 069 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 370,71 Lt, kurių į kasÄ ar bendrovės sÄ skaitÄ neįnešė;- 2011-04-15 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 068 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 378,16 Lt, kurių į kasÄ ar bendrovės sÄ skaitÄ neįnešė; - 2011-04-19 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 070 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 1022,28 Lt, kurių į kasÄ ar bendrovės sÄ skaitÄ neįnešė;- 2011-04-20 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 071 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 401,10 Lt, kurių į kasÄ ar bendrovės sÄ skaitÄ neįnešė;- 2011-04-20 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 068 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 2000,00 Lt, kurių į kasÄ ar bendrovės sÄ skaitÄ neįnešė; - 2011-04-27 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 069 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 895,21 Lt, kurių į kasÄ ar bendrovės sÄ skaitÄ neįnešė;- 2011-04-28 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 069 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 458,97 Lt, kurių į kasÄ ar bendrovės sÄ skaitÄ neįnešė; - 2011-05-04 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 070 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 947,28 Lt, kurių į kasÄ ar bendrovės sÄ skaitÄ neįnešė;- 2011-05-05 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 069 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 1764,74 Lt, į bendrovės sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB Danske banke įnešė 1760,00 Lt, neįnešė 4,74 Lt; - 2011-05-10 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 072 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 759,30 Lt, kurių į kasÄ ar bendrovės sÄ skaitÄ neįnešė;- 2011-05-16 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 073 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 2000,00 Lt, kurių į kasÄ ar bendrovės sÄ skaitÄ neįnešė; - 2011-05-25 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 073 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 148,77 Lt, kurių į kasÄ ar bendrovės sÄ skaitÄ neįnešė; - 2011-05-25 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 074 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 2000,00 Lt, kurių į kasÄ ar bendrovės sÄ skaitÄ neįnešė;- 2011-05-26 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 074 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 627,38 Lt, kurių į kasÄ ar bendrovės sÄ skaitÄ neįnešė;- 2011-05-30 pagal UAB „XXX “ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 074 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 3000,00 Lt, kurių į kasÄ ar bendrovės sÄ skaitÄ neįnešė;- 2011-05-31 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 075 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 1000,00 Lt, kurių į kasÄ ar bendrovės sÄ skaitÄ neįnešė;- 2011-06-01 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 075 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 2000,00 Lt, kurių į kasÄ ar bendrovės sÄ skaitÄ neįnešė;- 2011-06-02 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 076 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 2000,00 Lt, kurių į kasÄ ar bendrovės sÄ skaitÄ neįnešė;- 2011-06-03 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 077 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 2000,00 Lt, kurių į kasÄ ar bendrovės sÄ skaitÄ neįnešė;- 2011-06-06 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 076 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 4000,00 Lt, kurių į kasÄ ar bendrovės sÄ skaitÄ neįnešė; - 2011-06-13 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 077 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 2500,00 Lt, kurių į kasÄ ar bendrovės sÄ skaitÄ neįnešė;- 2011-06-15 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 077 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 1000,00 Lt, kurių į kasÄ ar bendrovės sÄ skaitÄ neįnešė; - 2011-06-20 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 078 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 3000,00 Lt, kurių į kasÄ ar bendrovės sÄ skaitÄ neįnešė;- 2011-06-22 pagal UAB „XXX“ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 079 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 1000,00 Lt, kurių į kasÄ ar bendrovės sÄ skaitÄ neįnešė;- 2011-06-23 pagal UAB „XXX “ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 079 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 444,00 Lt, kurių į kasÄ ar bendrovės sÄ skaitÄ neįnešė;- 2011-07-12 pagal UAB „XXX “ pinigų priėmimo kvitÄ serijos XXX Nr. 080 iÅ¡ UAB „XXX“ gavo 500,00 Lt, kurių į kasÄ ar bendrovės sÄ skaitÄ neįnešė.Tokiu bÅ«du, laikotarpiu nuo 2010-11-24 iki 2011-07-12 pasisavino jam patikėtÄ didelės vertės UAB „XXX“ turtÄ â€“ grynuosius pinigus bendros 65157,78 Lt vertės.Å iais savo veiksmais S. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje.Nuteistasis S. G. apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendį panaikinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, neteisingai nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, nepaÅ¡alintos abejonės, dėl ko buvo neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Apeliantas neigia faktines aplinkybes, kad nuo 2010 m. lapkričio 24 d. iki 2011 m. liepos 12 d. užimamų pareigų pagrindu iÅ¡ klientų už realizuotas prekes pasisavino gautus pinigus – 18870,99 Eur. Nuteistasis nurodo, kad Å¡iuos pinigus įneÅ¡davo į įmonės sÄ skaitÄ arba įmonės vadovų nurodymu atiduodavo jiems asmeniÅ¡kai. Su apeliantu nebuvo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis, jokių teisiÅ¡kai apibrėžtų įgaliojimų jis neturėjo taip pat nevedė prekių apskaitos ir nebuvo už jas atsakingas.

Direktoriaus nurodymu apeliantas iÅ¡raÅ¡ydavo pinigų priėmimo kvitus įmonės kompiuteriu, kvito numerį jam nurodydavo buhalterinių paslaugų įmonė UAB „XXX“, taigi už kvitų apskaitÄ jis nebuvo atsakingas, reikiamÄ pinigų sumÄ nuveždavo direktoriui, o kitÄ Ä¯neÅ¡davo į sÄ skaitÄ banke. Å io fakto neneigė ir įmonės direktorius R. D., nurodydamas, kad prekių apskaitÄ sandėlyje vedė buhalterė, vadybininkas (apeliantas) be jos žinios negalėjo suteikti apskaitos dokumentui numerio, periodiÅ¡kai kas ketvirtį buvo atlikinėjama kasos ir sandėlio inventorizacija. 2011 m. kovo 30 d. paskirtas naujas direktorius E. T. jokių pretenzijų neturėjo, naujai paskyrus direktorių laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 30 d. iki 2011 m. liepos 20 d. apelianto darbo funkcijos nekito.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad ir naujajam direktoriui dalį pinigų atiduodavo į rankas, nors direktoriaus parodymai šiuo klausimu buvo prieštaringi, nenuoseklūs ir kintantys iš pradžių nurodant, kad jis nėra gavęs iš apelianto pinigų, o vėliau kad jam grynus pinigus perduodavo UAB „XXX“ patalpose, teisminio nagrinėjimo metu E. T. taip pat nurodė, kad kasoje pinigų bei prekių sandėlyje trūkumo nebuvo. Apeliantui išeinant atostogų, E. T. įsidarbino vadybininku, jį apmokant ir dalyvaujant inventorizacijoje trūkumai buvo neženklūs, kai kurių prekių buvo perteklius.

Skunde taip pat nagrinėjamas buhalterės V. Å ., R. B., J. J. parodymų turinys, kuriuose nurodoma, kad apeliantui grįžus po atostogų buvo pavesta iÅ¡raÅ¡inėti sÄ skaitas faktÅ«ras bei pinigų priėmimo kvitus, direktorius XXX už patalpų nuomÄ yra mokėjęs ir grynais pinigais.Apeliantas taip pat skunde nagrinėja pagal 2012 m. sausio 5 d. užduotį atlikti objektų (dokumentų) tyrimÄ pateiktÄ specialisto iÅ¡vadÄ (2013 m. birželio 20 d.), kurioje nurodoma, kad vadovo įsakymu turi bÅ«ti paskirtas už kvitų saugojimÄ , naudojimÄ , apskaitÄ ir iÅ¡davimÄ atsakingas asmuo, tačiau toks asmuo laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 2 d. paskirtas nebuvo.

TÄ patvirtino ir apklausta specialistė XXX nurodydama, kad inventorizacijų aktai bei aktai, kurie turėjo bÅ«ti suraÅ¡omi keičiantis vadovams, jai nebuvo pateikti ir įmonėje nebuvo laikomasi teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Apžvelgdamas anksčiau iÅ¡dėstytÄ , apeliantas teigia, kad atsižvelgiant į specialisto iÅ¡vadÄ , liudytojų parodymus, Taisyklių reglamentuotÄ pinigų priėmimo kvitų iÅ¡raÅ¡ymo, apskaitos tvarkÄ , jis nebuvo įmonės vadovo paskirtas atsakingu asmeniu už pinigų priėmimo kvitų iÅ¡raÅ¡ymÄ , numeravimÄ , apskaitÄ , kvitų serijų ir numerių patvirtinimÄ apskaitos knygoje, taip pat nebuvo vadovo parengta darbo tvarka dėl pinigų priėmimo kvitų apskaitos, dėl to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio nuostata darytina iÅ¡vada, kad bÅ«tent įmonės vadovas už tai buvo atsakingas, todėl apeliantas teigia, kad jis neturėjo jokių teisiÅ¡kai apibrėžtų įgaliojimų.

Apeliantas taip pat nurodo, kad nebuvo supažindintas su 2010 m. rugsėjo 1 d. direktoriaus įsakymu, kuriuo jam buvo leista priimti grynuosius pinigus, tÄ jis atlikdavo direktoriaus žodiniu pavedimu. Å is įsakymas nebuvo numeruotas, neegzistuojantis registre, tuo pažeidžiant Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių 15 punktÄ , už kÄ ir yra atsakingas įmonės vadovas (taisyklių 7 punktas). Apeliantas taip pat pažymi, kad nuo 2011 m. liepos 20 d. paskiriant direktoriumi L. T. turėjo bÅ«ti atliktas kasos, prekių ir dokumentų perdavimas, tačiau tokių dokumentų bylos medžiagoje nėra.

Dar netapęs direktoriumi, jis 2011 m. liepos 8 d. inicijavo inventorizacijÄ nuteistajam nedalyvaujant, o grįžus po atostogų jį liepė pasiraÅ¡yti sutikrinimo žiniaraščius, kurie nebuvo pasiraÅ¡yti nei paties įmonės vadovo E. T., nei E. T.. Remdamasis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių, Buhalterinės apskaitos, Inventorizacijos taisyklių nuostatas, apeliantas nurodo, kad už apskaitos dokumentus, veiklos organizavimÄ yra atsakingas įmonės vadovas, tačiau Å¡iuo atveju nei R. D. perdavimo E. T., nei E. T. perdavimo L.

T. metu užfiksuotų duomenų dėl prekių ir pinigų likučių nebuvo, į bylos medžiagÄ Ä¯traukta nėra. Apeliaciniame skunde teigiama, kad keičiantis įmonės vadovams sandėlio inventorizacija atliekama nebuvo iki 2011 m. liepos mėnesio, taigi nebuvo pateikti duomenys, kurie nurodytų, kada sandėlyje susidarė trÅ«kumas. Atnaujinus įrodymų tyrimÄ ir papildomai apklausus buhalterę V. Å ., ji nurodė, kad jai niekada nebuvo pateikti sandėlio ir kasos inventorizacijos dokumentai, nors ankstesniuose savo parodymuose teigė, kad R.

D. perduodant įmonės valdymÄ E. T. buvo perduotas sandėlis su kasa, tačiau tai nebuvo įforminta, kas prieÅ¡tarauja paties R. D. ir E. T. parodymams. Buhalterės parodymus patvirtino ir papildomai apklausta specialistė XXX.Apeliantas skunde nurodo, kad veikÄ kvalifikuojant kaip turto pasisavinimÄ yra bÅ«tina nustatyti teisiÅ¡kai apibrėžtus kaltininko įgaliojimus jam patikėto turto atžvilgiu. Patikėtas turtas suvokiamas kaip užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdomas svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įgaliojimus.

Šiuo atveju nuteistasis neturėjo tokių įgaliojimų neskaitant 2010 m. rugsėjo 1 d. direktoriaus R. D. įsakymo, su kuriuo nebuvo supažindintas. Keičiantis vadovams dėl turto nuostolių jokių pretenzijų nebuvo pareikšta, įmonėje nebuvo reglamentuota grynųjų pinigų priėmimo kvitų išrašymo, registravimo ir panaudojimo tvarka, todėl apeliantas vadovams paprašius pinigus perduodavo į rankas, byloje nebuvo pateikta duomenų, kokioms išlaidoms vadovai panaudodavo gautus pinigus.

Byloje taip pat yra duomenys, kad apeliantas kartais naudodavo pinigus įmonės reikmėms, tame tarpe pirko spynÄ , ir jam iÅ¡ įmonės buvo iÅ¡mokėta 795,75 Lt. Apeliantas teigia, kad turto pasisavinimui neužtenka įvertinti pas jį rastus pinigų priėmimo kvitus, kurių jis nepateikė, tačiau jų nesunaikino, jei bÅ«tų turėjęs tikslÄ nuslėpti, bÅ«tų tÄ padaręs. Kvitų nereikalavo ir vadovai, kurie gaudavo iÅ¡ apelianto grynuosius pinigus ir dėl to pretenzijų neturėjo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas atliktas nevisapusiÅ¡kai, neiÅ¡samiai dėl ko buvo užkirstas kelias priimti byloje teisingÄ sprendimÄ .

KritiÅ¡kai turi bÅ«ti vertintini ir liudytojais apklaustų vadovų parodymai, kurie turi tiesioginį suinteresuotumÄ bylos baigtimi.Nuteistasis nurodo, kad pagal BK 2 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako tik jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kaltė gali bÅ«ti įrodyta tik tokiais duomenimis, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. Å iuo atveju nuteistojo atžvilgiu tokių įrodymų nebuvo surinkta.

Teismų praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-283/2008, 2K-251/2010, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-529/2013, 2K-80-942/2015). IÅ¡ nekaltumo prezumpcijos kyla pareiga valstybės institucijoms įrodyti kaltumÄ , kaltinamasis savo nekaltumo neturi įrodinėti, abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messegues and Jabardo v. Spain, Natunen v. Finland).Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, o prokuroras – atmesti.Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė S. G. inkriminuojančios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo kaltė dėl tyčinio jam patikėto svetimo turto pasisavinimo yra neginčijamai įrodyta.

Å ios teismo iÅ¡vados apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetinimÄ turtÄ ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiÅ¡kiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sÄ lygas. Å iuo atveju kaltininkas jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalÄ turto savininkui.

Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtÄ valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiÅ«ra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiÅ¡kai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis jÄ Ä¯gyvendino.Kvalifikuojant kaltininko veikÄ pagal BK 183 straipsnį, turi bÅ«ti nustatyti ir subjektyvieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai.

Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad Å¡i nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiÅ¡kia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, nori paversti jį savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sÄ skaita.Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdomas turtas, kurio atžvilgiu jis turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įgaliojimus.Apeliaciniame skunde teisingai pažymėtina, kad su S. G. visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties nebuvo sudaryta.

Byloje taip pat nustatyta, kad apeliantas nebuvo atsakingas už bendrovės turto apskaitÄ , pinigų priėmimo ir/ar iÅ¡mokėjimo kvitų blankų apskaitos knygos tvarkymÄ . Tokie asmenys bendrovėje atskiru vadovo įsakymu iÅ¡viso nebuvo paskirti.Taip pat galima sutikti su apelianto teiginiais dėl sandėlio ir kasos inventorizacijų trÅ«kumų.Å iame kontekste pažymėtina, kad S. G. nėra nuteistas už netinkamÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , prekių iÅ¡ sandėlio ar piniginių lėšų iÅ¡ bendrovės kasos pasisavinimÄ .

Todėl tokio pobÅ«džio apeliacinio skundo argumentÄ kolegija nemato prasmės aptarinėti, juo labiau, kad paminėti bendrovės darbo ir buhalterinės apskaitos trÅ«kumai neÅ¡alina baudžiamosios atsakomybės už grynųjų pinigų, gautų už patiektus alkoholinius gėrimus, pasisavinimÄ , jeigu yra nustatyti visi Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymiai.Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad paminėti požymiai yra nustatyti ir skundžiamame nuosprendyje tinkamai atskleisti remiantis patikimais įrodymais, o ne prielaidomis, kaip teigiama apeliaciniame skunde.IÅ¡ UAB ,,XXX“ direktoriaus 2010 m. rugsėjo 1 d.

įsakymo matyti, kad bendrovės vadybininkui S. G. buvo leista priimti grynuosius pinigus (2 t. 155 b. l.). BÅ«tent tokias funkcijas per kaltinime nurodytÄ laikotarpį apeliantas ir vykdė. Tai reiÅ¡kia, kad S. G. vykdė atskaitingiems asmenims bÅ«dingas funkcijas. TokiÄ iÅ¡vadÄ padarė ir specialistė, atlikusi bendrovės Å«kinės-finansinės veiklos tyrimÄ (2 t. 153-155 b. l.). Kad apeliantas buvo įgaliotas priimti grynuosius pinigus iÅ¡ pirkėjų už parduotus alkoholinius gėrimus, neneigia ir pats S. G..

Taigi, nuteistojo paraÅ¡o ant įsakymo nebuvimas ar visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties nesudarymas nesuponuoja iÅ¡vados, kad iÅ¡ pirkėjų surinkti pinigai nebuvo S. G. patikėtas turtas. Apeliantas iÅ¡ esmės neginčija ir pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad gautus pinigus jis turėjo įneÅ¡ti į bendrovės sÄ skaitÄ banke arba įneÅ¡ti į kasÄ .Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad dalis grynųjų pinigų (65 157,78 Lt) pagal kaltinime nurodytus priėmimo kvitus apeliantas į banko sÄ skaitÄ ar bendrovės kasÄ neįnešė, t. y. juos pasisavino.Apeliantas, neneigdamas paties pinigų iÅ¡ pirkėjų priėmimo fakto ir iÅ¡ esmės neginčydamas jų sumų, tvirtina, kad pinigų nepasisavino, o juos perduodavo bendrovės vadovams.

Å i apelianto versija skundžiamame nuosprendyje yra įvertinta ir pagrįstai atmesta. Kolegija su skundžiamo nuosprendžio motyvais sutinka ir todėl jų nekartoja. Pažymėtina tik tai, kad nuteistojo parodymų, kaip savarankiÅ¡ko įrodymų Å¡altinio įrodomoji vertė nustatoma atsižvelgiant ne tik į kitus patikimus įrodymus, bet ir į elementarius logikos dėsnius. Kolegijos nuomone, pinigų, gautų iÅ¡ pirkėjų pagal Å¡ių pinigų priėmimo kvitus, kurių vienas egzempliorius lieka pas pirkėjÄ , pasisavinimas įrodytas ne tik skundžiamame nuosprendyje aptartais ir tinkamai įvertintais liudytojų R.

D., E. T., L. T. parodymais, bet ir nesuinteresuotos bylos baigtimi liudytojos V. Å . parodymais.IÅ¡ tiesų, liudytojai R. D. ir E. T. patvirtino, kad buvo keli kartai, kai S. G. pats negalėdavo įneÅ¡ti pinigų į bankÄ , todėl Å¡iuos pinigus palikdavo jiems, o Å¡ie įneÅ¡davo juos į kasÄ arba į bankÄ . Netikėti Å¡ių liudytojų parodymais kolegija neturi pagrindo, nes akivaizdu, kad pinigų perdavimo jiems (G. T. ar R. D.) atveju, Å¡ie liudytojai nebÅ«tų organizavę raÅ¡tų raÅ¡ymo ir jų siuntimo pirkėjams dėl skolų suderinimo.Å iame kontekste yra svarbÅ«s ir liudytojos V.

Å . parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad ji ne kartÄ ragino S. G. perduoti jai pinigų priėmimo kvitus, tačiau jis neskubėjo to daryti ir netvirtino, jog pinigus, gautus iÅ¡ pirkėjų, perduodavo E. T. ar R. D..Tokio turinio S. G. parodymai (pinigus paminėtiems asmenims perduodavo be jokių tai patvirtinančių dokumentų) yra naivÅ«s, visiÅ¡kai neįtikinami ir todėl atmetami.Pažymėtina ir tai, kad apeliantas, aiÅ¡kindamas disponavimo pinigais aplinkybes, nebuvo nuoseklus, t. y. tvirtino, kad Å¡iuos pinigus įneÅ¡davo į bankÄ arba perduodavo E. T., o pinigų priėmimo kvitai buvo užsimetę maÅ¡inoje, todėl jų nepristatė buhalterijai (3 t. 83-85 b. l.); pinigus atiduodavo R.

D. ir E. T., o pinigų priėmimo kvitai buvo užsimėtę namuose tarp Å¡iukÅ¡lių (3 t. 96-98 b. l.); L. T. nei karto neperdavė grynųjų pinigų (3 t. 115-116 b. l.), duodavo pinigus R. D., E. T. ir L. T., o pinigų priėmimo kvitų niekas nereikalavo pateikti buhalterijai (4 t. 140-143 b. l.).Pagal teismų praktikÄ turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimÄ turtÄ ir turint realiÄ galimybę juo naudotis ir disponuoti, t. y. pradėjus elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padarant žalÄ turto savininkui.

Tolimesni kaltininko veiksmai su Å¡iuo turtui   veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi (kasacinė nutartis Nr. 2K-733/2007). S. G., neįneÅ¡damas pinigų į banko sÄ skaitÄ ar bendrovės kasÄ , elgėsi su jais kaip su savais, t. y. juos pasisavino. BÅ«tent tokias aplinkybes savo pirmame paaiÅ¡kinime nurodė ir pats apeliantas (1 t. 104 b. l.).Aptarti įrodymai, o taip pat kitos byloje neabejotinai nustatytos aplinkybės (pinigų priėmimo kvitų suradimas pas S. G. kratos metu, jų iÅ¡raÅ¡ymas tuo pačiu numeriu) leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo kaltė dėl jam patikėto turto pasisavinimo yra neginčijamai įrodyta.Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad jam nėra inkriminuotas piniginių lėšų, už kurių panaudojimÄ jis atsiskaitė, pasisavinimas.

Tai matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio ir specialisto iÅ¡vados (2 t. 153 b. l.).Apeliacinio skundo argumentai dėl BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimo ir teisės į gynybÄ suvaržymo yra aiÅ¡kiai deklaratyvÅ«s. Tai, kad nuteistasis nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis iÅ¡vadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, nėra pagrindo teismo sprendimÄ pripažinti neteisėtu.

TokiÄ praktikÄ formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-507/2015).Skundžiamas nuosprendis priimtas 2015 m. kovo 9 d., t. y. galiojant senai BK 75 straipsnio 1 dalies sankcijai, kurioje nebuvo numatyta galimybė už sunkų nusikaltimÄ laisvės atėmimo bausme nuteistam asmeniui atidėti Å¡ios bausmės vykdymÄ .2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. XII-1554, kuris įsigaliojo nuo 2015 m. kovo 24 d., buvo pakeista BK 75 straipsnio 1 dalies sankcija. Pakeistame baudžiamajame įstatyme numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡iems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.Nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje, priskiriama prie sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis). Taigi, Å¡iuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas formaliai numato galimybę S. G. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.IÅ¡ skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytų motyvų, susijusių su bausmės skyrimu, matyti, kad teismo sprendimÄ paskirti S. G. realiÄ laisvės atėmimo bausmę iÅ¡ esmės nulėmė jau aptartas BK 75 straipsnio 1 dalies teisinis reglamentavimas (sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė), atsakomybę sunkinančios aplinkybės (savanaudiÅ¡kos paskatos) nustatymas, net dalies žalos neatlyginimas ir nuteistojo elgesys po aptariamos nusikalstamos veikos padarymo (padarė dvi savanaudiÅ¡kas nusikalstamas veikas 2013 metais, už kurias buvo nuteistas).Kaip jau minėta, Å¡iuo metu galiojanti BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija nedraudžia taikyti laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už sunkaus nusikaltimo padarymÄ , atidėjimÄ .

Sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta akivaizdžiai nepagrįstai ir neteisėtai. Nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnyje, gali bÅ«ti padaryta tik dėl savanaudiÅ¡kų paskatų. Tai reiÅ¡kia, kad bÅ«tinais veikos subjektyvusis požymis negali bÅ«ti pripažintas dar ir atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Todėl nuosprendžio dalis dėl savanaudiÅ¡kų paskatų pripažinimo atsakomybę sunkinančia aplinkybe naikintina.Neatitinka tikrovės ir nuosprendyje esantis teiginys, esÄ ,,kaltinamasis neatlygino net dalies padarytos žalos įmonei“.

Byloje nustatyta, kad paaiÅ¡kėjus, jog nuteistasis neįneÅ¡davo dalies pinigų, gautų iÅ¡ pirkėjų, į bendrovės sÄ skaitÄ ar kasÄ , S. G. 2011 m. rugpjūčio 2 d. įmokėjo 1000 Lt į bendrovės kasÄ . Kita vertus BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme tokios nežymios dalies žalos atlyginimÄ negalima pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe (kasacinė nutartis Nr. 2K-420/2007).Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nusikalstamÄ veikÄ , už kurios padarymÄ ir buvo priimtas skundžiamas nuosprendis, S. G. padarė pirmÄ kartÄ , Å¡iuo metu dirba, nusikalstama veika padaryta darbo teisinių santykių pagrindu, todėl pagal savo pobÅ«dį nelaikytina labai pavojinga.Byloje taip pat nustatyta, kad S. G. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo 2013 metais padarė kitus nesunkius nusikaltimus, už kuriuos jis buvo 2 kartus nuteistas, bausmėmis, nesusijusiomis su realiu laisvės atėmimu (baudomis).

Kolegijos nuomone, Å¡ie teistumai nerodo S. G. padidinto pavojingumo visuomenei ir negali nulemti realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimo, kuri dėl savo trukmės (vieneri metai) savaime nebus efektyvi. Pažymėtina ir tai, kad dar dviejų apkaltinamųjų nuosprendžių priėmimas Å¡iuo atveju neturi dirbtinai sunkinti nuteistojo teisinės padėties, nes akivaizdu, kad bausmes už nesunkius nusikaltimus (BK 182 straipsnio 1 dalis, 300 straipsnio 1 dalis), visų nusikalstamų veikų nagrinėjimo vietoje baudžiamojoje byloje atveju bÅ«tų subendrintos apėmimo bÅ«du su bausme, paskirta už sunkų nusikaltimÄ (BK 183 straipsnio 2 dalį).

Tokiu atveju ir esant dabartiniam bausmės vykdymo atidėjimo instituto teisiniam reguliavimui realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo, proporcingumo imperatyvams. TokiÄ praktikÄ formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-6/2013).Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir BK 65 straipsnio 2 dalies ir 63 straipsnio 9 dalies nuostatas.BK 65 straipsnio 2 dalyje nėra draudimo sudėti baudas. Tai reiÅ¡kia, kad, skiriant subendrintÄ bausmę už kelias nusikalstamas veikas, BK 65 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas pakeisti baudÄ nevaržo teismo visa apimtimi taikyti BK 63 straipsnyje numatytų galutinės subendrintos bausmės skyrimo taisyklių, t. y. griežtesne bausme apimti baudÄ , jÄ iÅ¡ dalies ar visiÅ¡kai pridėti prie griežtesnės bausmės. Å is draudimas reiÅ¡kia, kad, paskyrus baudÄ už atskiras nusikalstamas veikas, taikant visiÅ¡ko ar dalinio baudos ir griežtesnės bausmės sudėjimo bÅ«dÄ , netaikomos BK 65 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos keitimo kitomis bausmėmis taisyklės. Å ios taisyklės taikomos nuosprendžio vykdymo stadijoje keičiant baudÄ vieÅ¡aisiais darbais arba areÅ¡tu (BK 47 straipsnio 6 ir 7 dalys).Kaip jau minėta, nusikalstamos veikos, už kurias S. G. nuteistas skundžiamu ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. nuosprendžiu, labai skiriasi pagal savo pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms.

Taigi, pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto ir 9 dalies nuostatas už Å¡ias veikas paskirtos bausmės (laisvės atėmimas ir bauda) turi bÅ«ti bendrinamos apėmimo bÅ«du. Todėl nuosprendis keistinas ir Å¡ioje dalyje dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. TokiÄ praktikÄ formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2012, 2K-302/2014).Ä®vertinusi visas aptartas aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus realizuota atidedant S. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ ir tuo pačiu užtikrinant griežtÄ jo elgesio kontrolę.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendį pakeisti.Panaikinti nuosprendžio dalį dėl S. G. paskirtų bausmių bendrinimo ir savanaudiÅ¡kų paskatų pripažinimo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirtÄ vienerių metų laisvės atėmimo bausmę apėmimo bÅ«du subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintÄ bausmę S. G. paskirti laisvės atėmimÄ vieneriems metams.Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d.

įst. red.) S. G. paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti trejiems metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 valandos iki 6 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos žinios ir per dvejus metus atlyginti UAB ,,XXX“ padarytÄ Å¾alÄ .PaÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies teiginį, kad S. G. neatlygino net dalies padarytos žalos įmonei.Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkas                                                    Valdimaras Bavėjanas Teisėjai                                                                 Kęstutis Jucys                                                                  Rūta Mickevičienė