ee74d6f7-2e16-4afe-90bf-e1f029de270c · Alytaus rajono apylinkės teismas

Privataus kaltinimo byla Nr. PK-4-849/2014Proceso Nr. 1-13-3-00028-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.8.2.1; 2.9.1; 2.9.10;2.3.6.4.4. N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 4 d.Alytus Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, sekretoriaujant Danguolei Sabaitienei, dalyvaujant privačiai kaltintojai R. V., vieÅ¡ame teisiamajame teismo posėdyje nagrinėjo privataus kaltinimo bylÄ , kurioje J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos pilietis, vedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 155 str. 1d.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

J. D. privataus kaltinimo tvarka buvo kaltinamas pagal BK 155 str. 1 d. dėl to, kad jis 2012-12-12 apie 14.00 val. Alytaus rajono Raitininkų seniÅ«nijos pastate, esančiame MakniÅ«nų k. Alytaus r. sav., R. V. atžvilgiu pavartojo žodžius „juoda kailiniuota varna“ ir taip jÄ Ä¯Å¾eidė ir pažemimo. Nors privati kaltintoja savo skundu praÅ¡o pripažinti J. D. kaltu pagal BK 154 str. 1 d., tačiau iÅ¡ skundo turinio matyti, kad kaltinamas J. D. reiÅ¡kiamas ne pagal BK 154 str. 1 d., bet pagal BK 155 str. 1 d., todėl tai laikytina raÅ¡ymo apsirikimo klaida ir pripažintina, kad J.

D. kaltinimas reiÅ¡kiamas pagal BK 155 str. 1 d. Konstitucinė nuostata, įtvirtinta BPK 44 straipsnio 6 dalyje, garantuoja, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas Å¡io Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.BPK 20 straipsnio 3 dalis numato, jog įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.BPK 44 straipsnio 6 dalis užtikrina įtariamam ar kaltinamam asmeniui nekaltumo prezumpcijÄ , kol įstatymo nustatyta tvarka neįrodytas jo kaltumas.

Tai reiÅ¡kia, jog nusikaltimo padarymu įtariamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, pareiga įrodyti kaltę tenka valstybiniam kaltinimui, o Å¡iuo nagrinėjamu atveju - privačiam kaltintojui, o asmens kaltę nusikalstamos veikos padarymu turi pripažinti teismas. BPK 20 straipsnio 3 dalis numato, kad asmens kaltė gali bÅ«ti įrodyta tik tokiais duomenimis, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Tai reiÅ¡kia, jog asmens kaltė nusikaltimo padarymu negali bÅ«ti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis.Kaltinamasis neprisipažino padaręs jam inkriminuojamos veikos - jis R.

V. įžeisti neketino ir jos atžvilgiu nesakęs „juoda kailiniuota varna“. Jis paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ seniÅ«nijos patalpose pas tyrėjÄ S. Å . vyko apklausa: pirma pas tyrėjÄ užėjo R. V., o jis liko laukti seniÅ«no priimamajame, kur be jo buvo dar raÅ¡tvedė B. B., taip pat laukė V. M., o Å¡alia kabinete, atskirtame nuo priimamojo stiklu, sėdėjo socialinės darbuotojos D. P. ir D. Å .. Kai tyrėjo apklausta nukentėjusioji išėjo iÅ¡ seniÅ«no kabineto, jis mandagiai kreipėsi į jÄ komplimentu „juodoji fėja“, tačiau reaguodama į jo pasakymÄ nukentėjusioji pradėjo isteriÅ¡kai Å¡aukti „moterys, ar girdit?, reiks liudyti“.

Tai girdėjęs S. Å . jam pasakęs, kam jis jÄ kabinantis, bet jis atsakęs, kad jis nieko blogo nepasakęs, netgi paprašęs atėjusio seniÅ«no kompiuteryje pažiÅ«rėti žodžių „juodoji fėja“ reikÅ¡mę.Pažymėtina, kad kaltinamojo kaltę turi įrodyti privatus kaltintojas, kurio teismui pateiktus įrodymus bÅ«tina patikrinti ir įvertinti, o kaltinamasis neturi įrodinėti, kad jis yra nekaltas. PareikÅ¡dama kaltinimÄ privataus kaltinimo tvarka kaltinamam asmeniui J. D. privati kaltintoja R.

V. kaltinimÄ grindė savo skunde nurodytomis aplinkybėmis, liudytojų parodymais.Tačiau iÅ¡tyrus teismui pateiktus duomenis, kuriais įrodinėjama kaltinamojo kaltė, nustatyta, kad nėra patikimų ir neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių J. D. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad J. D. žmonai priklausanti žemė ribojasi su R. V. Å¡eimos žemės ribomis, kad 2012 m. pavasarį pradėjus Å¡ių žemių matavimo darbus, kilo nesutarimai dėl Å¡ių žemės sklypo ribų ir nuo to laiko prasidėjo nuolatiniai incidentai bei konfliktai ne tik tarp J.

D. ir R. V., bet ir tarp jų visų artimų Å¡eimos narių. Å ias aplinkybes patvirtino pati privati kaltintoja, parodydama, kad kaltinamojo sÅ«nus tokių konfliktų metu grasino jos mamai iÅ¡taÅ¡kyti smegenis, taip pat mamÄ ir apnuodijo, o kaltinamasis sakęs viskÄ darysiantis, kad ji bÅ«tų atleista iÅ¡ darbo. Ä®sisenėjusį konfliktÄ dėl žemių patvirtino ir teismo posėdžiu metu apklausta liudytoja O. K., paaiÅ¡kindama, kad nuolatiniai konfliktai ir piktumai kilo nuo 2012 m. dėl to, kad dalijant žemes, dalis žemių, kurias anksčiau visas naudojo R.

V. Å¡eima, atiteko ir jos tėvui J. D. su motina, kad atliekant žemės matavimo darbus R. V. motina D. K. nuolat koliojo ir Å¡meižė jos tėvÄ , vadindama jį „baltu debilu“ ir kitais užgauliais žodžiais, iÅ¡traukinėjo pastatytus riboženklius, o pati R. V. nuolat raÅ¡inėjo jos tėvÄ Å¡meižiančius pareiÅ¡kimus prokuratÅ«rai ir Žemės tarnybai, bet juose nurodomos aplinkybės nepasitvirtindavo.Kad tarp J. D. ir R. V. jau ilgÄ laikÄ tęsiasi nesantaika ir vyksta konfliktai, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A.

L., parodydamas, kad kaltinamasis su nukentėjusiÄ ja pykstasi jau senokai, S. Å ., parodydamas, kad konfliktas prasidėjo nuo 2012 m. dėl žemės ir jos ribų nustatymo, D. Å ., kuriai tarp J. D. ir R. V. vykstantys konfliktai žinomi jau iÅ¡ anksčiau. Taip pat nuolatinių skundų raÅ¡ymÄ J. D. ir jo sÅ«naus atžvilgiu patvirtina prie bylos prijungta medžiaga, kuria atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 6.4-(309)-155. Tokioje byloje, kai vyksta asmeniniai nesutarimai dėl žemės sklypo ribų, dėl ko santykiai tiek tarp J.

D. ir R. V., tiek tarp jų Å¡eimos narių yra įtempti nuo pat 2012 metų pavasario, teismas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turėdamas galvoje, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai, tarp jų ir nukentėjusieji, gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situacijÄ , turėti ne visai teisėtų motyvų.Privati kaltintoja R. V. parodė, kad įvykio dienÄ tyrėjas S. Å . jÄ pakvietė apklausai į seniÅ«nijÄ . Nežinodama, kur eiti, ji užėjo į bibliotekÄ paklausti, kur jai eiti, kur matė ir ten buvusį J.

D.. Jai išėjus į koridorių netoli seniÅ«no durų, išėjo ir J. D., pradėdamas jÄ vadinti „juoda kailiniuota varna“. Taip jÄ kelis kartus jis iÅ¡vadino ir jai lipant laiptais žemyn, kÄ girdėjo ten buvusi valytoja. Jai išėjus po apklausos iÅ¡ seniÅ«no kabineto, priimamajame laukė ir J. D., kuris prie tyrėjo jÄ dar kartÄ pavadino „juoda kailiniuota varna“. Ji dar klausiusi tyrėjo, kÄ jai tokiu atveju daryti. Å iuos žodžius girdėjo priimamajame buvusi darbuotoja B.

B. ir klientas V. M., taip pat ir seniÅ«nijos darbuotojos, sėdinčios už stiklinės pertvaros nuo priimamojo, D. Å . ir D. P.. Tokiais J. D. iÅ¡sakytais žodžiais ji buvo moraliÅ¡kai vieÅ¡ai pažeminta kitų žmonių akivaizdoje.Tačiau nei vienas teismo posėdyje apklaustas liudytojas nepatvirtino privačios kaltintojos nurodomų aplinkybių, kad kaltinamasis visų žmonių akivaizdoje vieÅ¡oje įstaigoje kelis kartus iÅ¡vadino jÄ â€žjuoda kailiniuota varna“ ir tokiais žodžiais ji buvo įžeista bei pažeminta.Apklaustas liudytoju tyrėjas S. Å . parodė, kad po R.

V. apklausos jai iÅ¡einat iÅ¡ kabineto, jis girdėjo, kaip J. D. jo nuomone iÅ¡Å¡aukiančiai jÄ pavadino „juodoji fėja“, dėl ko jis prašęs J. D. jos neįžeidinėti, tačiau J. D. tvirtino, kad tai ne įžeidimas, tik taip jÄ gražiai pavadinęs.Apklaustas liudytoju seniÅ«nas A. L. parodė, kad pas jį buvo atėjęs kaltinamasis ir pasakęs, kad mokytojÄ R. V. pavadino „juodÄ ja fėja“ ir Å¡i ant jo supykusi, taip pat prašęs pažiÅ«rėti kompiuteryje frazės reikÅ¡mę.

Apklausta liudytoja B. B., dirbanti seniÅ«nijos raÅ¡tininke, taip pat patvirtino, kad J. D. pavadino R. V. „juodÄ ja fėja“, ir ji tai girdėjo, nes sėdėjo savo darbo vietoje, priimamajame. Ji dar Juozui pasakiusi, kodėl jis jÄ taip vadinantis, bet J. D. atsakęs, kad tai gražūs žodžiai. Apklaustos liudytojomis D. P. ir D. Å ., dirbančios seniÅ«nijoje socialinėmis darbuotojomis, analogiÅ¡kai nurodė girdėjusios, kaip J. D. R. V. pasakęs „juodoji fėja“, ir toks pasakymas D.

P. atrodė kaip patyčia, o D. Å . jo pasakymas „o, juodoji fėja“ pasirodė neįprastu kreipiniu, nes buvo pasakyta pakeltu tembru.Liudytojas V. M. parodė, kad jam laukiant priimamajame, į kurį vėliau atėjo ir J. D., iÅ¡ seniÅ«no kabineto išėjus R. V., J. D. juokais pavadino jÄ â€žjuodÄ ja fėja“, bet jo nuomone, kadangi mokytojai yra visi užgaulingi, nukentėjusioji, kuri yra mokytoja, galėjo supykti. Taigi, visi Å¡ie apklausti teismo posėdyje liudytojai vieningai nurodė, kad J.

D. nevadino jos „juoda kailiniuota varna“, o kreipėsi į jÄ â€žjuodoji fėja“.Nepasitvirtino ir R. V. nurodoma aplinkybė, kad „juoda kailiniuota varna“ ji tÄ dienÄ buvo vadinama keletÄ kartų. Apklausta liudytoja D. P., dirbanti seniÅ«nijoje valytoja, kuri, R. V. teigimu, girdėjo triukÅ¡mÄ ir J. D. žodžiavimÄ si jos atžvilgiu, nepatvirtino privačios kaltintojos nurodomų aplinkybių, teigdama, kad jokio ginčo tarp J. D. ir R. V. ji negirdėjusi. Apklausta liudytoja B. S., dirbanti bibliotekoje, teigė nemačiusi atėjusios į bibliotekÄ R.

V., o paties žodžiavimosi ji negirdėjusi. Tokiu bÅ«du iÅ¡tyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, nepasitvirtino R. V. skunde ir teisiamojo posėdžio metu nurodomos aplinkybės.Tuo tarpu kaltinamo asmens J. D. paaiÅ¡kinimus, duotus teismo posėdžio metu, vieningai patvirtino visi apklausti liudytojai, tiesiogiai girdėję jo kreipimÄ si į R. V. „juodoji fėja“, todėl netikėti tokiais kaltinamojo paaiÅ¡kinimais teismas neturi pagrindo. Tai, kad nei vienas liudytojas nepatvirtino R.

V. skunde nurodomos aplinkybės, kad jÄ J. D. kelis kartus iÅ¡vadino „juoda kailiniuota varna“, vertinant tai sistemiÅ¡kai su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad visi konfliktai ir nesutarimai tarp J. D. ir R. V. ir jų Å¡eimų kilo dėl žemės sklypo ribų ir tęsiasi nuo 2012 metų pavasario, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl privačios kaltintojos parodymų patikimumo ir leidžia teismui tokius R. V. parodymus vertinti kritiÅ¡kai ir jais nesivadovauti, bei pagrįstai manyti, kad dėl žemės sklypo ribų kilusių nesutarimų privati kaltintoja iÅ¡ asmeninių paskatų yra suinteresuota duoti J.

D. kaltinančius parodymus ir sau palankius parodymus, ir tokiu bÅ«du spręsti kilusias problemas dėl žemės sklypo ribų.Jokių kitų neginčijamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo padarytÄ veikÄ , už kuriÄ atsakomybė numatyta LR BK 154 str. 1d., byloje nėra.Ta byloje nustatyta aplinkybė, kad J. D. R. V. pavadino kitų žmonių akivaizdoje „juodÄ ja fėja“ negali bÅ«ti vertinama kaip nusikalstama veika BK 155 str. 1 d. prasme.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsniu, įžeidimas, yra vieÅ¡as užgaulus kito žmogaus pažeminimas, padarytas veiksmu, žodžiu ar raÅ¡tu.

Įžeidimu akivaizdžiai žeminama kito asmens garbė ir orumas, vien tik turint tikslÄ kitÄ Å¾mogų pažeminti, paniekinti. Įžeidimo žodžiu ar raÅ¡tu atveju formuojamas neigiamas, nepadorus, užgaulus atsiliepiamas apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Jis yra vieÅ¡as, kai žmogus užgauliai pažeminamas matant, girdint kitiems žmonėms. Nors įstatyme tiesiogiai ir nenurodyta, tačiau tik nederama forma iÅ¡reikÅ¡ti vertinimai gali bÅ«ti pripažįstami įžeidimu, ir, atvirkščiai, padoria forma iÅ¡sakytas, kad ir neigiamas žmogaus vertinimas, nors ir sukėlęs neigiamų emocijų, įžeidimu baudžiamojo įstatymo prasme nelaikytinas.

J. D. kreipinys į R. V. „juodoji fėja“, tėra tik ilgai besitęsiančio konflikto dėl žemės sklypo ribų išdava, ir šiuo atveju negalima teigti, jog R. V. interesai yra paliesti taip aštriai, kad dėl to J. D. kiltų baudžiamoji atsakomybė.Atkreiptinas dėmesys, kad aukštesnės instancijos teismai, nagrinėdami tokio pobūdžio bylas, vadovaujasi ir ta nuomone, kad Lietuvos Respublikos teisės sistemoje yra pakankamai nemažai priemonių, kuriomis asmuo, manantis, kad jos teisės yra pažeistos, gali efektyviai apginti savo interesus nebūtinai kaskart pasinaudodamas baudžiamosios, baudžiamojo proceso teisės normomis - baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso normos tėra tik viena iš teisės sistemos sudedamųjų dalių, tačiau nebūtinai jos yra veiksmingiausios ir vienintelės siekiant apginti pažeistas teises.

Teisės teorijoje minėtosios normos yra traktuojamos kaip „ultima ratio“, t.y. kaip paskutinė priemonė, kuria asmuo gali ginti, jo įsitikinimu, pažeistas teises. TokiÄ praktikÄ formuoja ir Lietuvos Aukščiausias teismas. Sankcijų įtvirtinimo baudžiamaisiais įstatymais turi bÅ«ti imamasi tik tada, kai neįmanoma kitomis socialinėmis, teisinėmis priemonėmis (ap)ginti teisinių gėrių, kurie yra pažeidinėjami., todėl ir Å¡iuo atveju R. V. jos manymu pažeistas teises – savo garbę ir orumÄ , kreipiantis į jÄ â€žjuodoji fėja“ gali efektyviai apginti pasinaudodama, pavyzdžiui, civilinės teisės numatomomis galimybėmis (Klaipėdos apygardos teismo 2011-06-10 nutartis b. byloje Nr. 1S-592-417/2011).

Tam, kad įrodyti kaltinamojo padarytÄ nusikalstamos veikos objektyviÄ jÄ pusę, visi įrodymai įrodomÄ ja prasme turi bÅ«ti stiprÅ«s, neginčijami bei nekeliantys abejonių. Ä®rodymai turi visiÅ¡kai pagrįsti kaltinamojo padarytÄ veikÄ , papildyti vienas kitÄ ir bÅ«ti sistemoje, o ne bÅ«ti tik nepagrįstų faktų, teismui pateiktų kaip įrodymai, kratinys. Tokiu bÅ«du, iÅ¡tyrus teisme ir įvertinus byloje esančių visumÄ Ä¯rodymų, kuriais grindžiama kaltinamojo padaryta veika, nustatyta, kad Å¡ie įrodymai neįrodo kaltinamojo padarytos veikos, nors Å¡ioje byloje privati kaltintoja teismui turėjo pateikti neginčijamus kaltumo įrodymus.Taigi, nesant byloje neginčijamų įrodymų, kad J.

D. padarė jam inkriminuojamÄ veikÄ , jis pagal LR BK 155 str. 1d. iÅ¡teisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5d. 1p.).Civilinis ieÅ¡kinys.Privati kaltintoja prašė priteisti iÅ¡ J. D. 5000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo, taip pat su bylinėjimusi susijusias iÅ¡laidas – 400 Lt. už advokato paslaugas suraÅ¡ant dokumentus (b.l. 48).J. D. iÅ¡teisinus, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, R. V. civilinis ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2p.), o praÅ¡ymas priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas- atmestinas.

Palikus civilinį ieÅ¡kinį nenagrinėtu, civilinis ieÅ¡kovas turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civiline tvarka.Teismas, vadovaudamasis LR BPK 115 str. 3 d. 2p., 303 str. 5 d. 1p., 304 str. 1d., 305 str. 3 d., 307 str. 4 d., 308 str. 1 d., 2 d., 4 d., n u s p r e n d ž i a: J. D. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 155 str. 1 d. iÅ¡teisinti nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių.R. V. civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu.R. V. praÅ¡ymÄ priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti apskųstas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismÄ . Teisėja                                                                                                                                  Diana Atajeva