Court allows partial appeal by awarding bank 4,000 EUR in appeal court litigation costs against debtor.
Legislator summary
AI generatedThe appellate court upheld the first-instance judgment regarding the main debt claims but awarded the plaintiff bank 4,000 EUR in litigation costs for the appeal. The debtor argued that the bank's request for legal fees was unsupported, while the bank contended that the costs were necessary for the appeal process. The court decided to allow the claim because it found the bank's request reasonable and within the recommended maximum limits for such proceedings.
Legislator headnote
AI generatedLietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas; 302 ir 331 straipsniai: The court may award litigation costs to the successful party in an appeal if the costs were necessary and reasonable, considering the complexity of the case and the recommended maximum amounts.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedCited Case Law
AI generatedFull text
CivilinÄ byla Nr. 2A-23-330/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01719-2012-8                                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.1; 2.6.2.2; 2.6.6.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužÄs 4 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Virginijos ÄekanauskaitÄs, Konstantino Gurino ir Gintaro PeÄiulio (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal atsakovo N. P. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimo ir 2015 m. balandžio 9 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinÄje byloje Nr. 2-1767-104/2015 pagal ieÅ¡kovo Nordea Bank AB, veikianÄio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, ieÅ¡kinį atsakovams N. P. ir E. G. dÄl skolos priteisimo ir pagal atsakovų N. P. ir E. G. ieÅ¡kinius dÄl laidavimo sutarÄių pripažinimo pasibaigusiomis; tretieji asmenys â bankrutavusi uždaroji akcinÄ bendrovÄ âMV Tradingâ, bankrutavusi uždaroji akcinÄ bendrovÄ âRududu ir Coâ (Å¡iuo metu iÅ¡registruota), bankrutavusi uždaroji akcinÄ bendrovÄ âMV Retailâ (Å¡iuo metu iÅ¡registruota).
TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : GinÄo esmÄ IeÅ¡kovas Nordea Bank AB, atstovaujamas Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus (ankstesnis pavadinimas Nordea Bank Finland Plc) pirmosios instancijos teismui pateiktame ieÅ¡kinyje praÅ¡Ä: priteisti iÅ¡ atsakovo N. P. 34 proc. dydžio skolos dalį â 244 255,16 Eur negrÄ Å¾into kredito, 274,34 Eur nesumokÄtų palÅ«kanų, 46 338,28 Eur nesumokÄtų įsipareigojimo nevykdymo palÅ«kanų ir 6 768,50 Eur nesumokÄtų įsipareigojimo nevykdymo palÅ«kanų, kurių mokÄjimas buvo atidÄtas pagal 2011 m. gegužÄs 24 d. papildomÄ susitarimÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo E. G. 66 proc. dydžio skolos dalį â 474 142,38 Eur negrÄ Å¾into kredito, 532,55 Eur nesumokÄtų palÅ«kanų, 89 950,78 Eur nesumokÄtų įsipareigojimo nevykdymo palÅ«kanų ir 13 138,84 Eur nesumokÄtų įsipareigojimo nevykdymo palÅ«kanų, kurių mokÄjimas buvo atidÄtas pagal 2011 m. gegužÄs 24 d. papildomÄ susitarimÄ .
IeÅ¡kovas nurodÄ su UAB âMV Tradingâ 2008 m. vasario 27 d. sudarÄs banko sÄ skaitos kredito sutartį. TÄ paÄiÄ dienÄ bankas su atsakovais N. P. ir E. G. sudarÄ laidavimo sutartis, kurių pagrindu atsakovai įsipareigojo kaip solidarÅ«s skolininkai atsakyti visu savo turtu ir lÄÅ¡omis bankui, jeigu UAB âMV Tradingâ neįvykdys visos prievolÄs, kylanÄios iÅ¡ kredito sutarties, ar jos dalies, laiku nesumokÄs su ja susijusių mokesÄių ir/arba kitų įmokų pagal kredito sutartį su visais vÄlesniais jos pakeitimais ir papildymais. 2010 m. kovo 10 d. atsakovai su banku sudarÄ papildomus susitarimus prie laidavimo sutarÄių, kuriais, be kitų pakeitimų, buvo susitarta, kad E. G. bus atsakingas už 66 proc. skolos dalį, o N. P. â už 34 proc. skolos dalį.
Kadangi UAB âMV Tradingâ nevykdÄ savo prisiimtų įsipareigojimų pagal kredito sutartį, bendrovei buvo iÅ¡kelta bankroto byla, ieÅ¡kovo nuomone, jos prievolÄ turi įvykdyti laiduotojai.Atsakovai N. P. ir E. G. su ieÅ¡kiniu nesutiko, praÅ¡Ä jį atmesti. NurodÄ, kad banko ir skolininkÄs susitarimas dÄl kredito laikotarpio pailginimo buvo pasiraÅ¡ytas be atsakovo N. P. raÅ¡ytinio sutikimo, dÄl kurio buvo imperatyviai susitarta laidavimo sutartyje, todÄl laidavimo prievolÄ laikytina pasibaigusia.
Atsakovas N. P. pirmosios instancijos teismui pateiktame ieÅ¡kinyje praÅ¡Ä jo ir banko sudarytÄ laidavimo sutartį pripažinti pasibaigusia. NurodÄ nedavÄs raÅ¡ytinio sutikimo kredito sutarties termino prailginimui, todÄl pagal laidavimo sutarties sÄ lygas sutartis laikytina pasibaigusia. Taip pat nurodÄ, kad bankas turÄjo visas priemones ir galimybes patenkinti savo reikalavimÄ BUAB âMV Tradingâ, pasinaudodamas jo naudai nustatytais prievolių užtikrinimais (UAB âRududu ir Coâ laidavimu ir atsargų įkeitimu), taÄiau to nepadarÄ, ir Å¡ios aplinkybÄs lÄmÄ, jog savo veiksmais bankas patvirtino atleidžiantis laiduotojÄ nuo atsakomybÄs pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 6.86 straipsnio nuostatas.
Bankas turÄjo teisÄ ir visas galimybes pareikalauti jo naudai nuraÅ¡yti UAB âRududu ir Coâ banko sÄ skaitose esanÄias lÄÅ¡as, nesvarbu, kuriame banke jos buvo laikomos, taÄiau nesiÄmÄ jokių veiksmų, kuriais bÅ«tų siekiama skolininko UAB âMV Tradingâ prievolių įvykdymui panaudoti UAB âRududu ir Coâ sÄ skaitose esanÄias lÄÅ¡as, kurios iÅ¡ viso sudarÄ apie 2 644 788 Lt (765 983,54 Eur). PaaiÅ¡kino, kad bankui buvo reguliariai teikiama informacija apie UAB âMV Tradingâ finansinÄ bÅ«klÄ, taÄiau bankas laiku ir efektyviai nereagavo į situacijÄ .
Bankas kredito sutarties pakeitimus dÄl termino pratÄsimo sudarydavo daug vÄliau nei nurodoma paÄiuose dokumentuose. Po skolos grÄ Å¾inimo termino pabaigos tarp Å¡alių vykdavo derybos dÄl Kredito sutarties termino pratÄsimo ir iÅ¡ tiesų susitarimai dÄl termino pratÄsimo buvo sudaromi praÄjus keletui mÄnesių po sutartyje nustatyto termino pabaigos. Tai papildomai pagrindžia, kad bankas veikÄ aplaidžiai, tokie veiksmai neatitinka bankų veiklos saugumo ir patikimumo reikalavimų. Vien hipoteka įkeistų objektų vertÄ sudarÄ ne mažiau nei 145 060 594,39 Lt (42 012 452,04 Eur), kai užtikrinama prievolÄ tebuvo 2 501 199,83 Lt (724 397,54 Eur).
Bankui nesiÄmus veiksmų dÄl reikalavimo nukreipimo į kitas UAB âRududu ir Coâ disponuojamas lÄÅ¡as bei prekių atsargas ar bent jau dÄl Å¡io įkeitimo objekto iÅ¡saugojimo, susiklostÄ situacija, kurioje be laiduotojo sutikimo reikÅ¡mingai padidÄjo jo atsakomybÄ, t. y. atsirado laiduotojui nepalankios sÄ lygos. Atsakovas nurodÄ laidavÄs, atsižvelgdamas į tai, kad prievolių pagal kredito sutartį įvykdymas buvo užtikrintas ir didelÄs vertÄs UAB âRududu ir Coâ prekių atsargų įkeitimu, kitų asmenų laidavimais, itin didelÄs vertÄs hipotekos objektų įkeitimu.
Praradus nurodytÄ užtikrinimo priemonÄ, laiduotojo padÄtis iÅ¡ esmÄs pablogÄjo, padidÄjo rizika, kad pareiga įvykdyti prievolÄ už skolininkÄ teks bÅ«tent laiduotojui. Atsakovas E. G. pirmosios instancijos teismui pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje praÅ¡Ä jo ir banko sudarytÄ laidavimo sutartį pripažinti pasibaigusia. E. G. ieÅ¡kinį grindÄ argumentais, iÅ¡ esmÄs tapaÄiai nurodytiems N. P. ieÅ¡kinyje. Papildomai nurodÄ, kad jo pasiÅ«lymas sudaryti taikos sutartį nelaikytinas skolos pripažinimu.IeÅ¡kovas Nordea Bank AB atsakovų E. G. ir N. P. ieÅ¡kinius praÅ¡Ä atmesti.
NurodÄ, kad sudarant kredito sutarties pakeitimus, laiduotojų sutikimai buvo gauti. IeÅ¡kovas nurodÄ viso kredito sutarties galiojimo laikotarpiu domÄjÄsis prievolÄs įvykdymÄ užtikrinanÄiomis priemonÄmis, teikdamas raÅ¡tus tiek UAB âMV Tradingâ, tiek UAB âRududu ir Coâ, tiek kitiems prievolÄs įvykdymo užtikrinimus pateikusiems asmenims, reikalaudamas pateikti prievolÄs užtikrinimų mastui įvertinti reikalingÄ informacijÄ , domÄjÄsis UAB âMV Tradingâ priklausanÄių įkeistų prekių atsargų verte, atlikÄs UAB âMV Tradingâ priklausanÄių įkeistų prekių atsargų apžiÅ«rÄ , siuntÄs įspÄjimus UAB âMV Tradingâ dÄl sutartinių prievolių nevykdymo, nuolat raginÄs UAB âRududu ir Coâ vykdyti sutartinį įsipareigojimÄ â nuolat teikti informacijÄ apie UAB âRududu ir Coâ priklausanÄių bankui įkeistų prekių atsargų vertÄ, kreipÄsis į UAB âRududu ir Coâ kaip į laiduotojÄ pagal laidavimo sutartį, praÅ¡ydamas vykdyti sutartinÄ informacijos teikimo pareigÄ ir kt.
Bankas nurodÄ, kad pasibaigus kredito sutarÄiai, kreipÄsi į UAB âRududu ir Coâ reikalaudamas vykdyti laiduotojo prievolÄ, o jos neįvykdžius kreipÄsi į CentrinÄ hipotekos įstaigÄ dÄl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo įkeistiems daiktams realizuoti. N. P. ir E. G. vengiant priimti įspÄjimus, skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įkeisto turto negalÄjo tÄstis. IeÅ¡kovo nuomone, Å¡ios aplinkybÄs patvirtina, kad bankas visu kredito sutarties galiojimo laikotarpiu atliko veiksmus, reikalingus kredito sutarties įvykdymo užtikrinimams iÅ¡saugoti, o pasibaigus kredito sutarÄiai dÄjo maksimalias pastangas tam, kad bÅ«tų pasinaudota visomis kredito sutarties užtikrinimo priemonÄmis.
PaaiÅ¡kino, kad atsakovai buvo susijÄ su kitais Å¡ioje byloje dalyvaujanÄiais asmenimis, todÄl galimai paties N. P. veiksmai lÄmÄ UAB âRududu ir Coâ banko naudai suteiktų kredito sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonių praradimÄ . Atsakovo ieÅ¡kinio argumentai dÄl to, kad pastarųjų prievolÄs įvykdymo užtikrinimų praradimas buvo priklausomas nuo banko nerÅ«pestingumo, laikytini klaidingais ir nepagrįstais. Bankas akcentavo aplinkybÄ, jog kreditorius turi teisÄ, esant daugiau nei vienam prievolÄs įvykdymo užtikrinimo bÅ«dui, pasirinkti, kuriuo iÅ¡ jų pasinaudoti pirmiau.
Kreditoriaus nepasinaudojimas tam tikrais prievolÄs užtikrinimais negali sudaryti pagrindo CK 6.86 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taikymui. Be to, pagal kredito sutarties nuostatas tik vienareikÅ¡mis raÅ¡tiÅ¡kas banko patvirtinimas gali bÅ«ti laikomas banko atsisakymu savo teisÄs. NurodÄ, kad laiduotojai jau paÄia laidavimo sutartimi yra davÄ sutikimÄ su bet kokiomis pagrindinÄs prievolÄs modifikacijomis, iÅ¡skyrus iÅ¡skirtomis sutartyje. Tuo tarpu pagrindinÄs prievolÄs įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų kiekio ar masto sumažÄjimas laidavimo sutartyje nÄra įvardintas kaip aplinkybÄ, kuriai įvykus yra reikalingas laiduotojo sutikimas tolesniam laidavimui, net jeigu dÄl tokios aplinkybÄs laiduotojo atsakomybÄ ir padidÄtų.
Akcentavo aplinkybÄ, jog atsakovai pateikÄ bankui pasiÅ«lymÄ dÄl taikaus ginÄų užbaigimo, kuriuo siÅ«lÄ bankui visus ginÄus dÄl laidavimo užbaigti taikiai, sumokant bankui 2 000 000 Lt (579 240,03 Eur). Tokio pasiÅ«lymo pateikimas laikytinas skolininko skolos pripažinimu. Tretieji asmenys BUAB âMV Tradingâ ir BUAB âRududu ir Coâ praÅ¡Ä atsakovų N. P. ir E. G. ieÅ¡kinius atmesti. NurodÄ, kad bankas ir BUAB âMV Tradingâ susitarÄ, jog iÅ¡ieÅ¡kojimo atveju bankas turi teisÄ pasirinkti, kokiu eiliÅ¡kumu ir kokias BUAB âMV Tradingâ pateiktas prievolių užtikrinimo priemones realizuoti, nepriklausomai nuo BUAB âMV Tradingâ duodamo prieÅ¡ingo nurodymo.
BUAB âMV Tradingâ bankroto byloje teismas patvirtino Nordea Bank Finland Plc 3 022 583, 99 Lt (875 400,83 Eur) dydžio finansinį reikalavimÄ . NurodÄ, kad banko ieÅ¡kinys yra pagrįstas, kadangi atsakovai prievolių pagal laidavimo sutartis neįvykdÄ. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 27 d. sprendimu atsakovų N. P. ir E. G. ieÅ¡kinius dÄl laidavimo sutarÄių pripažinimo pasibaigusiomis atmetÄ, ieÅ¡kovo Nordea Bank AB ieÅ¡kinį patenkino - ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo N. P. priteisÄ 244 255,16 Eur negrÄ Å¾into kredito, 274,34 Eur nesumokÄtų palÅ«kanų, 46 338,28 Eur nesumokÄtų įsipareigojimo nevykdymo palÅ«kanų, 6 768,50 Eur nesumokÄtų įsipareigojimo nevykdymo palÅ«kanų, kurių mokÄjimas buvo atidÄtas pagal 2011 m. gegužÄs 24 d. papildomÄ susitarimÄ , 3 197,30 Eur žyminio mokesÄio ir 3 400 Eur atstovavimo iÅ¡laidų; iÅ¡ atsakovo E. G.
â 474 142,38 Eur negrÄ Å¾into kredito, 532,55 Eur nesumokÄtų palÅ«kanų, 89 950,78 Eur nesumokÄtų įsipareigojimo nevykdymo palÅ«kanų ir 13 138,84 Eur nesumokÄtų įsipareigojimo nevykdymo palÅ«kanų, kurių mokÄjimas buvo atidÄtas pagal 2011 m. gegužÄs 24 d. papildomÄ susitarimÄ , 6 207,30 Eur žyminio mokesÄio ir 6 600 Eur atstovavimo iÅ¡laidų. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 9 d. papildomu sprendimu ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovų N. P. ir E. G. priteisÄ 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos (2012 m. liepos 27 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstais pripažino atsakovų argumentus dÄl laidavimo sutarÄių pabaigos bankui nepasinaudojus kitomis prievolÄs pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimo priemonÄmis. PažymÄjo, kad pagal kredito sutarties sÄ lygÄ tik vienareikÅ¡mis raÅ¡tiÅ¡kas banko patvirtinimas gali bÅ«ti laikomas banko atsisakymu nuo banko teisÄs. Konstatavo, kad byloje nÄra duomenų, patvirtinanÄių, jog bankas bÅ«tų atsisakÄs savo teisių reikalavimo patenkinimo iÅ¡ įkeistų prekių atsargų ar laiduotojo UAB âRududu ir Coâ disponuojamų lÄšų.
Teismas pažymÄjo, kad bankas visu kredito sutarties galiojimo laikotarpiu atliko veiksmus, reikalingus kredito sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonÄms iÅ¡saugoti, o pasibaigus kredito sutarÄiai dÄjo maksimalias pastangas tam, jog bÅ«tų pasinaudota visomis kredito sutarties užtikrinimo priemonÄmis, be kita ko, ir UAB âRududu ir Coâ pateiktomis prievolÄs įvykdymo užtikrinimo priemonÄmis. PažymÄjo, kad atsakovai yra tarpusavyje susijÄ asmenys - verslo partneriai ir susijusių įmonių vadovai.
Atsakovas N. P. kredito sutarties galiojimo laikotarpiu buvo susijÄs iÅ¡ esmÄs su visomis įmonÄmis, kurios buvo pateikusios kredito sutarties įvykdymo užtikrinimus: buvo Å¡ių įmonių akcininkas, direktorius ar valdybos pirmininkas. Å iÄ aplinkybÄ teismas laikÄ patvirtinanÄia, jog laiduotojas N. P. visu sutarties galiojimo laikotarpiu disponavo informacija apie įmonių, su kuriomis buvo betarpiÅ¡kai susijÄs, banko naudai pateiktų kredito sutarties įvykdymo užtikrinimų realų mastÄ .
Atsakovas E. G., veikdamas UAB âRududu ir Coâ vardu, žinojo apie įmonÄs įsipareigojimus ieÅ¡kovui, taÄiau nesiÄmÄ jokių veiksmų įsipareigojimams įvykdyti, o atsiskaitinÄjo su kitais kreditoriais. UAB âRududu ir Coâ prekių atsargų ir lÄšų panaudojimas banko reikalavimų patenkinimui buvo apsunkintas bÅ«tent paÄių atsakovų veiksmais â atsakovai ignoravo banko reikalavimus, o tuo paÄiu laiku UAB âRududu ir Coâ prekių atsargos, kurių vertÄ sudarÄ ne mažiau nei 1 263 668 Lt (365 983,54 Eur), buvo nevaržomai pardavinÄjamos įvairiems tiekÄjams, taip pat buvo sumokÄta apie 1 381 120 Lt (400 000 Eur) įvairiems kreditoriams.
Teismas taip pat akcentavo, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ esant teisei pasirinkti, kuriuo iÅ¡ prievolÄs įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų pasinaudoti pirmiau, kreditoriaus nepasinaudojimas tam tikrais prievolÄs užtikrinimais negali sudaryti pagrindo CK 6.86 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taikymui. DÄl laidavimo pabaigos CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu teismas pažymÄjo, jog atsakovai laidavimo sutartimis patvirtino, kad: âLaiduotojas sutinka ir neprieÅ¡tarauja tam, kad kreditavimo sutartis bÅ«tų pakeista ar papildyta be laiduotojo sutikimo ar informavimo net ir tuo atveju, jei tokio pakeitimo ar papildymo pasÄkoje prievolÄ iÅ¡ esmÄs pasikeistų ir dÄl to padidÄtų laiduotojo atsakomybÄ ar atsirastų kitokios laiduotojui nepalankios pasekmÄs, Å¡i laidavimo sutartis nepasibaigs ir galios toliauâ.
Teismo vertinimu, vien Å¡ios sutarties sÄ lygos sudaro teisinį pagrindÄ netaikyti CK 6.87 straipsnio 4 dalyje nustatyto laidavimo pasibaigimo pagrindo. Teismas sutiko su ieÅ¡kovo argumentais, kad pagrindinÄs prievolÄs įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų kiekio ar masto sumažÄjimas laidavimo sutartyje nÄra įvardintas kaip aplinkybÄ, kuriai įvykus yra reikalingas laiduotojo sutikimas tolesniam laidavimui, net jeigu dÄl tokios aplinkybÄs laiduotojo atsakomybÄ ir padidÄtų. Teismo vertinimu, kredito laikotarpio pailginimas laikytinas esminiu prievolÄs pasikeitimu, padidinanÄiu laiduotojo atsakomybÄ, taÄiau, kaip numatyta CK 6.87 straipsnio 4 dalyje, esant laiduotojo sutikimui dÄl sutarties termino pailginimo, Å¡ios įstatymo nuostatos pagrindu laidavimas baigtis negali.
Laidavimo sutartyje numatyta, kad laiduotojo sutikimai reikalingi tik atliekant kredito sutarties pakeitimus, susijusius su kredito sumos padidinimu arba kredito laikotarpio pailginimu. Teismas atkreipÄ dÄmesį, jog nagrinÄjamu atveju banko ir skolininko sudarytais papildomais susitarimais buvo atliekami kredito sutarties pakeitimai, kuriais susitariama dÄl naujo kredito grÄ Å¾inimo laikotarpio. Be to, tÄ paÄiÄ dienÄ buvo pasiraÅ¡omi laiduotojų sutikimai, kuriais buvo pritariama kredito termino pratÄsimui. Teismo vertinimu, atsakovų akcentuota aplinkybÄ, jog sutikimai buvo duoti atgaline data, nedaro jų savaime negaliojanÄiais, nes bylos duomenys patvirtina, kad laiduotojams duodant sutikimus dÄl kredito termino pratÄsimo, neabejotinai buvo aiÅ¡kios tiek kredito sutarties pratÄsimo datos, tiek Å¡ios sutarties nuostatų galiojimas atgaline tvarka, tiek su tuo susijÄ teisiniai padariniai, nes atsakovai yra verslo profesionalai, dalyvavÄ valdant ne vienÄ Ä¯monÄ.
Teismas atsakovų pasiÅ«lymÄ ieÅ¡kovui dÄl taikaus ginÄo iÅ¡sprendimo laikÄ skolos pripažinimu. DÄl ieÅ¡kovo Nordea Bank AB reikalavimo priteisti įsiskolinimÄ pirmosios instancijos teismas pažymÄjo, jog iÅ¡ abiejų atsakovų praÅ¡oma priteisti suma atitinka BUAB âMV Tradingâ bankroto byloje patvirtintÄ ieÅ¡kovo finansinį reikalavimÄ . Teismas, įvertinÄs aplinkybÄ, jog atsakovai nepareiÅ¡kÄ pastabų ir prieÅ¡taravimų dÄl ieÅ¡kovo reikalaujamų sumų, atsižvelgÄs į tai, kad Å¡is reikalavimas pagrįstas raÅ¡ytiniais įrodymais, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį pripažino pagrįstu ir patenkino.Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentaiApeliaciniame skunde atsakovas N. P. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ jo priteista skola, ir bylÄ Å¡ioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo, taip pat praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. papildomo sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovo N. P. priteistos palÅ«kanos.
Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas neleido atsakovams pateikti papildomų įrodymų, kurie yra bÅ«tini bylos visapusiÅ¡kam iÅ¡nagrinÄjimui, ir, nepaisant to, ieÅ¡kinius dÄl laidavimo sutarÄių pripažinimo pasibaigusiomis atmetÄ kaip neįrodytus. Teismas nepasisakÄ dÄl atsakovų praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti įrodymus, todÄl teismo sprendimas nemotyvuotas. PraÅ¡yti iÅ¡reikalauti įrodymai patvirtintų atsakovų įrodinÄtas aplinkybes dÄl laidavimo pabaigos.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendÄ, kad bankas neatsisakÄ atsakovų laidavimo. Teismas be pagrindo nesutiko pripažinti, jog bankas atsisakÄ laidavimo, nurodydamas, kad kreditorius neprivalo užtikrinti laiduotojui, jog kreditoriaus veiksmai, siekiant skolininko prievolÄs įvykdymo pasinaudojant kitomis nei laidavimas užtikrinimo priemonÄmis, bÅ«tų maksimaliai efektyvÅ«s ir laiduotojui netektų vykdyti prievolÄs už skolininkÄ . Banko neveikimas nepasinaudojant kitomis užtikrinimo priemonÄmis laikytinas ne banko verslo rizika, o laiduotojų interesų pažeidimu.
Teismas turÄjo vertinti banko veiksmus po kredito sutarties pabaigos. Banko nerÅ«pestingumas ir neveikimas sudaro pagrindÄ konstatuoti laidavimo atsisakymo faktÄ .Teismas nepagrįstai prievolÄs įvykdymo užtikrinimo priemonių praradimÄ nepripažino laiduotojo padÄtį sunkinanÄiomis aplinkybÄmis, dÄl kurių atsiradimo bÅ«tinas laiduotojo sutikimas. DÄl banko aplaidumo praradus kitas užtikrinimo priemones, laiduotojų prievolÄ pasikeitÄ iÅ¡ esmÄs. Žinodami tokias aplinkybes, atsakovai nebÅ«tų laidavÄ.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendÄ, kad atsakovai pripažino skolÄ bankui pagal laidavimo sutartis. PasiÅ«lymo dÄl taikos sutarties negalima laikyti skolos pripažinimu. Teismas netinkamai vertino aplinkybes dÄl dokumentų pasiraÅ¡ymo atgaline data. Toks dokumentų pasiraÅ¡ymas pagrindžia banko aplaidumÄ . Skundo reikalavimas panaikinti papildomÄ sprendimÄ yra iÅ¡vestinis, todÄl panaikinus skundžiamÄ 2015 m. kovo 27 d. sprendimo dalį, naikintina ir N. P. atžvilgiu priimto papildomo sprendimo dalis.
IeÅ¡kovas Nordea Bank AB praÅ¡o atsakovo N. P. apeliacinį skundÄ atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimÄ ir 2015 m. balandžio 9 d. papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistus bei priteisti iÅ¡ atsakovo bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais atsikirtimais:Apeliacinio skundo argumentas dÄl įrodymų neiÅ¡reikalavimo nepagrįstas, kadangi dalis nurodytų įrodymų buvo pateikta su atsiliepimu į ieÅ¡kinį. Dalis dokumentų buvo pateikta vykdant Vilniaus miesto apylinkÄs teismo įpareigojimÄ .
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo praÅ¡ymo dÄl likusios dalies įrodymų iÅ¡reikalavimo, kadangi jis neatitiko proceso įstatymo reikalavimų. Vien tas dalykas, kad dokumentai nebuvo iÅ¡reikalauti, nesudaro pagrindo sprendimÄ pripažinti neteisÄtu. Bylos duomenys patvirtina, kad kredito sutarties galiojimo metu bankas dÄjo pakankamas pastangas kredito sutarties užtikrinimo priemonių iÅ¡saugojimui, nors to daryti įstatymas neįpareigoja. Pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ kreditorius turi teisÄ pasirinkti, kuria užtikrinimo priemone pasinaudoti pirmiausia.
Bankas neatsisakÄ jo naudai nustatyto prievolÄs užtikrinimo. Tokių teisių negalima atsisakyti jomis tiesiog nesinaudojant. IeÅ¡kovas nesutiko su atsakovo argumentais dÄl laiduotojo atleidimo nuo atsakomybÄs pagal CK 6.87 straipsnio 4 dalį. Laiduotojo lÅ«kesÄiai, esÄ bankas pirmiau galÄjo pasinaudoti kitomis užtikrinimo priemonÄmis, nepagrįsti. Bankas neturÄjo rÅ«pintis kitų užtikrinimo priemonių iÅ¡saugojimu ir buvo laisvas pasirinkti, kuria priemone pasinaudoti pirmiausiai. IeÅ¡kovo nuomone, atsakovas neįrodÄ CK 6.87 straipsnio 4 dalies taikymo sÄ lygų.
Laiduotojas negalÄjo nenumatyti, kad kitų užtikrinimo priemonių sumažÄs ar nebeliks. Laidavimo sutartimi atsakovas davÄ sutikimÄ pagrindinÄs prievolÄs modifikacijoms. IeÅ¡kovas nurodÄ, kad atsakovas skolÄ bankui pripažino siÅ«lydamas sudaryti taikos sutartį. IeÅ¡kovo nuomone, teisinis reguliavimas leidžia Å¡alims susitarti dÄl sutarÄių grįžtamosios galios, todÄl aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ti laiduotojų sutikimai dÄl papildomų susitarimų yra galiojantys. NurodÄ, jog dÄl esminių faktinių aplinkybių skirtumų nÄra pagrindo vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, priimta civilinÄje byloje Nr. 2A-1960/2013.
IeÅ¡kovo nuomone, atsakovas neįrodÄ proceso įstatymo nuostatų dÄl bylos grÄ Å¾inimo pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo taikymo sÄ lygų. Tretieji asmenys BUAB âMV Tradingâ ir BUAB âRududu ir Coâ praÅ¡o atsakovo N. P. apeliacinį skundÄ atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimÄ ir 2015 m. balandžio 9 d. papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodÄ, kad atsakovas savo apeliaciniame skunde nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimų teisÄtumo ir pagrįstumo.
Akcentavo aplinkybÄ, jog laidavimo sutartimis bankui suteikta teisÄ reikalavimus patenkinti parenkant konkreÄias užtikrinimo priemones savo nuožiÅ«ra. TreÄiųjų asmenų nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikÄ teisÄs normas dÄl laidavimo pabaigos.Lietuvos apeliaciniame teisme 2016 m. gegužÄs 23 d. ir 2017 m. sausio 12 d. gauti ieÅ¡kovo Nordea Banko AB praÅ¡ymai dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų priteisimo. TeisÄjų kolegijak o n s t a t u o j a : ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinÄjimo apeliacinÄs instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.
ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinÄs instancijos teismas ex officio patikrina, ar nÄra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 329 straipsnyje nustatytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). AbsoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų Å¡ioje byloje nenustatyta.  DÄl esminių faktinių aplinkybių, ginÄo esmÄs ir bylos nagrinÄjimo ribų2008 m. vasario 27 d. treÄiasis asmuo UAB âMV Tradingâ ir ieÅ¡kovas Nordea Bank AB sudarÄ banko sÄ skaitos kredito sutartį Nr. OS08/02/18, kurios pagrindu treÄiajam asmeniui buvo suteiktas 2 750 000 Lt (796 455,05 Eur) kreditas (toliau â overdrafto sutartis).
Kreditas suteiktas refinansuoti UAB âMevastaâ banko sÄ skaitos kredito sutartį, UAB âMV Tradingâ apyvartinÄms lÄÅ¡oms papildyti bei pagrindinÄms įmonÄs reikmÄms tenkinti. TreÄiojo asmens UAB âMV Tradingâ prievolių pagal overdrafto sutartį tinkamas įvykdymas užtikrintas: UAB âMV Tradingâ, UAB âRududu ir Coâ priklausanÄių prekių atsargų įkeitimu, UAB âMV Tradingâ ir UAB âRududu ir Coâ priklausanÄių lÄšų įkeitimu, UAB âMV Tradingâ, UAB âMevastaâ, UAB âMV Retailâ ir UAB âRududu ir Coâ inventoriaus įkeitimu, UAB âMV Tradingâ turtinių teisių įkeitimu, E. G. ir N. P. vertybinių popierių įkeitimu, UAB âMevastaâ, UAB âMV Retailâ, N. P., E. G. ir UAB âRududu ir Coâ laidavimu.
Vykdant overdrafto sutartį buvo sudaryti sutarties pakeitimai: 2008 m. lapkriÄio 11 d. papildomas susitarimas Nr. OSP 08/11/03, 2009 m. balandžio 21 papildomas susitarimas Nr. OSP 09/04/06, 2010 m. kovo 10 d. papildomas susitarimas Nr. OSP 10/03/02, 2010 m. rugpjÅ«Äio 25 d. papildomas susitarimas Nr. OSP 10/08/05, 2011 m. gegužÄs 24 d. papildomas susitarimas Nr. OSP 11/05/11. Terminas grÄ Å¾inti skolÄ pagal overdrafto sutartį baigÄsi 2012 m. sausio 31 d., taÄiau treÄiasis asmuo UAB âMV Tradingâ prievolÄs grÄ Å¾inti suteiktÄ kreditÄ neįvykdÄ.
IeÅ¡kovas laiduotojams E. G. ir N. P. pareiÅ¡kÄ reikalavimÄ Ä¯vykdyti laidavimo prievolÄ. IeÅ¡kovas pirmosios instancijos teismui pateikÄ ieÅ¡kinį dÄl skolos pagal overdrafto sutartį iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ laiduotojų â atsakovų E. G. ir N. P.. Atsakovai pareiÅ¡kÄ ieÅ¡kinius dÄl laidavimo sutarÄių, kuriomis jie užtikrino UAB âMV Tradingâ prievolių pagal overdrafto sutartį tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , pripažinimo pasibaigusiomis CK 6.86 straipsnyje ir CK 6.87 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais pagrindais.
Atsakovai laidavimo sutartis praÅ¡Ä pripažinti pasibaigusiomis, nurodÄ, kad ieÅ¡kovas, nepasinaudojÄs galimybe patenkinti savo reikalavimus kitomis skolininko prievolÄs užtikrinimo priemonÄmis, atsisakÄ atsakovų laidavimo, be to, jų laidavimas baigÄsi tuo pagrindu, jog be jų sutikimo iÅ¡ esmÄs pasikeitÄ prievolÄ. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 27 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dÄl skolos iÅ¡ laiduotojų (atsakovų) priteisimo patenkino, atsakovų ieÅ¡kinius dÄl laidavimo sutarÄių pripažinimo pasibaigusiomis atmetÄ.
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 9 d. priÄmÄ papildomÄ sprendimÄ dÄl 2015 m. kovo 27 d. sprendimu neiÅ¡sprÄsto reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovų procesines palÅ«kanas. DÄl nurodytų pirmosios instancijos teismo sprendimų buvo priimtas tik atsakovo N. P. apeliacinis skundas, kuriame praÅ¡oma panaikinti tik jo atžvilgiu priimtÄ pirmosios instancijos teismo sprendimų dalį dÄl įsiskolinimo priteisimo, taip pat panaikinti papildomo sprendimo dalį dÄl palÅ«kanų iÅ¡ jo priteisimo.
Ä®vertinusi tai, kas nurodyta, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad N. P. apeliaciniu skundu apibrÄžiamos bylos apeliacinio nagrinÄjimo ribos (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, apeliacinÄs kontrolÄs metu bus vertinama, ar pirmosios instancijos teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovo N. P. ieÅ¡kinys dÄl laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia, ir teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimo bei 2015 m. balandžio 9 d. papildomo sprendimo dalys, kuriomis patenkintas ieÅ¡kovo Nordea Bank AB ieÅ¡kinys dÄl įsiskolinimo bei palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ atsakovo N. P., yra pagrįstos ir teisÄtos.
DÄl laiduotojo atleidimo nuo atsakomybÄs (CK 6.86 straipsnis)Atsakovo N. P. (apelianto) teigimu, remiantis CK 6.86 straipsnio nuostatomis, kreditoriaus atsisakymas savo teisių pasinaudoti kitomis turÄtomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonÄmis konstatuotinas ne dÄl to, kad jis nusprendÄ pirmiau pasinaudoti laidavimu nei įkeitimu, bet dÄl tokio kreditoriaus neveikimo, dÄl kurio įkeitimas prievolÄs įvykdymo realiai jau nebeužtikrina. Pagal CK 6.86 straipsnį laidavimo pasibaigimo pagrindas yra kreditoriaus atsisakymas savo pirmenybÄs teisÄs patenkinti reikalavimÄ ar kito jo naudai nustatyto prievolÄs užtikrinimo, t. y. kreditoriaus laisva valia atsisakyti savo teisÄs. Å i teisÄs norma nÄra suformuluota kaip sankcija už kreditoriaus neveikimÄ ar nepakankamai aktyvų veikimÄ Ä¯gyvendinant savo teises.
Å ioje byloje ginÄas kilo dÄl nurodytoje teisÄs normoje įtvirtinto teisÄs atsisakymo sÄ vokos aiÅ¡kinimo. Tiek nagrinÄjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde atsakovas N. P. tvirtino, kad ieÅ¡kovas turÄjo visas priemones ir galimybes patenkinti savo finansinį reikalavimÄ pagal overdrafto sutartį pasinaudodamas kitomis turÄtomis skolininko prievolÄs įvykdymo užtikrinimo priemonÄmis, taÄiau to nepadarÄ, ir tai lÄmÄ, kad tokiu elgesiu (pasyvumu) ieÅ¡kovas patvirtino atleidžiantis laiduotojÄ (apeliantÄ ) nuo laidavimo prievolÄs. Apeliantas paaiÅ¡kino, kad UAB âMV Tradingâ prievolių pagal overdrafto sutartį įvykdymas sutartinio įkeitimo lakÅ¡tu buvo užtikrintas UAB âRududu ir Coâ prekių atsargų įkeitimu, taip pat UAB âRududu ir Coâ laidavimu, leidžiant be jokio papildomo laiduotojo UAB âRududu ir Coâ sutikimo nuraÅ¡yti bankuose esanÄias UAB âRududu ir Coâ lÄÅ¡as.
Kredito sutartis pasibaigÄ 2012 m. sausio 31 d. ir jau 2012 m. vasario 1 d. ieÅ¡kovas pareiÅ¡kÄ apeliantui reikalavimÄ Ä¯vykdyti UAB âMV Tradingâ prievoles. Vienas iÅ¡ įkeitimo objektų â UAB âRududu ir Coâ prekių atsargos, kurių vertÄ sudarÄ ne mažiau nei 1 263 668 Lt (365 983,54 Eur), buvo nevaržomai pardavinÄjamos visÄ laikotarpį nuo 2012 m. sausio 31 d. iki 2012 m. lapkriÄio 19 d. Taipogi UAB âRududu ir Coâ laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 31 d. iki 2012 m. spalio 22 d.
įvairiems tiekÄjams sumokÄjo apie 1 381 120 Lt (400 000 Eur), nors minÄtos lÄÅ¡os galÄjo bÅ«ti panaudotos ieÅ¡kovo reikalavimams tenkinti. Apelianto nuomone, tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas, nepasinaudojÄs nurodytomis skolininko prievolÄs užtikrinimo priemonÄmis, atleido apeliantÄ nuo laidavimo prievolÄs. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad laiduotojo nurodytos aplinkybÄs (nutarties 26 punktas) neatitinka nei įstatyme, nei Å¡alių sudarytose sutartyse numatytų sÄ lygų, kurios patvirtintų laiduotojo atleidimÄ nuo laidavimo prievolÄs. Teismas, įvertinÄs ginÄui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, nustatÄ, kad ieÅ¡kovas atliko visus bÅ«tinus veiksmus turÄtų prievolÄs įvykdymo užtikrinimo priemonių iÅ¡saugojimui, o atsakovai (laiduotojai), turÄjÄ Ä¯takÄ treÄiųjų asmenų valdyme, yra atsakingi už tai, kad ieÅ¡kovas neteko galimybÄs nukreipti finansinio reikalavimo tenkinimÄ Ä¯ kitas užtikrinimo priemones.
Teismas pažymÄjo, kad kreditorius turi teisÄ pasirinkti, kuria užtikrinimo priemone pasinaudoti ir kuria pasinaudoti pirmiau, todÄl nepasinaudojimas konkreÄia priemone savaime nesudaro pagrindo atleisti laiduotojÄ nuo prievolÄs vykdymo. Apeliantas, nesutikdamas su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, nurodÄ, kad ieÅ¡kovo neveikimas nepasinaudojant kitomis užtikrinimo priemonÄmis laikytinas ne banko verslo rizika, o laiduotojų interesų pažeidimu. Banko nerÅ«pestingumas ir neveikimas esÄ sudaro pagrindÄ konstatuoti laidavimo atsisakymo faktÄ .
TeisÄjų kolegija neturi pagrindo pritarti Å¡iam apeliacinio skundo argumentui.Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dÄl CPK normų, reglamentuojanÄių įrodinÄjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymÄjÄs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertÄ nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinÄjamos proceso metu, iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinÄjimo tikslas â tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esanÄių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybÄs, susijusios su ginÄo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esanÄių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ä®rodinÄjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybÄms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinÄjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinÄjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikÅ¡mingoms bylos aplinkybÄms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinÄjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinÄjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visetÄ . Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinÄjimo taisyklÄmis, bet ir logikos dÄsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
TeisÄjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, iÅ¡tyrusi faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad Å¡ioje byloje nÄra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidÄ procesines įrodinÄjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kitaip vertina tuos paÄius įrodymus, pateikia savo nuomonÄ dÄl jų turinio, taÄiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , bÅ«tų pažeidÄs teisÄs normas ar netinkamai jas taikÄs. Apeliantas iÅ¡ esmÄs siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos faktinÄs aplinkybÄs, nei tai padarÄ pirmosios instancijos teismas.
Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmÄs yra teismo (teisÄjo) nepriklausomumo iÅ¡raiÅ¡ka. TodÄl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidÄ Ä¯rodymų vertinimÄ reguliuojanÄias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonÄ dÄl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.CK 6.86 straipsnyje, kurio taikymo analizuojamoje situacijoje reikalauja apeliantas, nurodyta, kad tuo atveju, kai kreditorius atsisako savo pirmenybÄs teisÄs patenkinti reikalavimÄ ar kito jo naudai nustatyto prievolÄs užtikrinimo, laiduotojas atleidžiamas nuo atsakomybÄs, jeigu kreditorius bÅ«tų galÄjÄs patenkinti savo reikalavimÄ pasinaudodamas teisÄmis, kurių atsisakÄ.
Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisÄs atsisakymas kvalifikuotinas kaip juridinÄ reikÅ¡mÄ turintis veiksmas â asmens valios panaikinti savo civilinÄ teisÄ ir jÄ atitinkanÄiÄ kito asmens pareigÄ , iÅ¡raiÅ¡ka, t. y. vienaÅ¡alis sandoris (CK 1.63 straipsnio 1, 3 dalys). Ä®statyme nustatyti reikalavimai valios iÅ¡raiÅ¡kos ir sandorio formai (CK 1.64, 1.71-1.74 straipsniai). Kad bÅ«tų galima konstatuoti iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ , t. y. jos tikrÄ jÄ prasmÄ, ji turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta pakankamai aiÅ¡kiai, nedviprasmiÅ¡kai.
Reikalavimo valios iÅ¡raiÅ¡kos aiÅ¡kumui griežtumas vertintinas kaip tiesiogiai proporcingas sandorio reikÅ¡mingumui. Valios trÅ«kumai gali bÅ«ti pagrindas sandorį pripažinti negaliojanÄiu. Pagal CK 1.63 straipsnio 5 dalį vienaÅ¡aliams sandoriams prievoles ir sutartis reglamentuojanÄios teisÄs normos taikomos tiek, kiek tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ir vienaÅ¡alio sandorio esmei. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvÄs principas užtikrina, kad teisinius santykius sukurianÄia, pakeiÄianÄia ar panaikinanÄia bus laikoma tik laisva valios iÅ¡raiÅ¡ka, kai iÅ¡reiÅ¡kiamos valios turinys yra pasirinktas asmens nuožiÅ«ra.
DÄl to vien tik kitų asmenų taikomas pleÄiamojo pobÅ«džio teisÄs normų interpretavimas ir tam tikrÄ valiÄ iÅ¡reiÅ¡kusio asmens veiksmų reikÅ¡mÄs aiÅ¡kinimas negali bÅ«ti pagrindas sprÄsti apie Å¡io asmens iÅ¡reikÅ¡tos valios turinį. TylÄjimas laikomas asmens valios iÅ¡raiÅ¡ka tik įstatymų ar sandorio Å¡alių susitarimo numatytais atvejais (CK 1.64 straipsnio 3 dalis), todÄl, nesant tokio susitarimo ar atitinkamos įstatymo nuostatos, teisių negalima atsisakyti asmeniui jomis tiesiog nesinaudojant ar jų tiesiogiai neįgyvendinant, t. y. bÅ«nant pasyviam, tylint (žr.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-56/2014). Analizuojamu atveju teisÄjų kolegija ieÅ¡kovo veiksmuose ar elgesyje nenustatÄ požymių, kurie patvirtintų CK 6.86 straipsnyje įtvirtintų sÄ lygų egzistavimÄ , kas sudarytų prielaidas manyti, kad ieÅ¡kovas patvirtino atsisakÄ s apelianto laidavimo.CK 6.86 straipsnyje nurodytos teisÄs normos aspektu svarbu pažymÄti, kad overdrafto sutartyje (13.4 punktas) įtvirtinta, jog tik vienareikÅ¡mis raÅ¡tiÅ¡kas banko (ieÅ¡kovo) patvirtinimas gali bÅ«ti laikomas jo atsisakymu savo teisÄs. Taigi ir nagrinÄjamu atveju, nesant tokio raÅ¡tiÅ¡ko patvirtinimo, nÄra pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovas atsisakÄ apelianto laidavimo.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡iÄ sutarties sÄ lygÄ pripažino pakankamu pagrindu laiduotojo reikalavimui dÄl laidavimo sutarties galiojimo pabaigos atmesti. Vertinant, ar buvo iÅ¡reikÅ¡ta kreditoriaus valia atsisakyti savo teisių į prievolÄs įvykdymo užtikrinimÄ Ä¯keitimu, gali bÅ«ti svarbÅ«s kredito ir prievolių įvykdymo užtikrinimo sutarÄių Å¡alių veiksmai, netiesiogiai turintys įtakos sprendimui dÄl pasinaudojimo savo atitinkamomis teisÄmis. Duomenys apie laiduotojų sÄ sajas su skolininku ir jų aktyvus veikimas sprendžiant prievolių vykdymo klausimus, pripažintini reikÅ¡mingais ir sumažinanÄiais kreditoriaus poreikį kuo greiÄiau panaudoti prievolÄs užtikrinimo priemones ir sudaryti sÄ lygas laiduotojams iÅ¡vengti prievolÄs vykdymo pagal laidavimo sutartis bei atitinkamų nuostolių, nes laiduotojai, faktiÅ¡kai bÅ«dami susijÄ su skolininku asmenys, turÄjo galimybių žinoti skolininko finansinÄ padÄtį ir patys galÄjo veikti savo nuožiÅ«ra siekdami apsaugoti savo interesus.Laidavimui yra bÅ«dingas laiduotojo pasitikÄjimas asmeniu, už kurį jis laiduoja tokio asmens kreditoriui.
Protingas ir apdairus asmuo nelaiduotų už asmenį, su kuriuo jis visiÅ¡kai nesusijÄs, gerai nežino apie jo pajÄgumÄ Ä¯vykdyti prisiimtas prievoles, neturi galimybių nuolat gauti patikimÄ informacijÄ iÅ¡ asmens, už kurį laiduojama, dÄl pajÄgumo įvykdyti prievolÄ pasikeitimo. DÄl to kreditorius neprivalo užtikrinti, kad laiduotojas bÅ«tų maksimaliai apsaugotas nuo prievolÄs vykdymo kreditoriui už asmenį, už kurį laiduota, Å¡iam neįvykdžius savo įsipareigojimų, nebent bÅ«tų susitarta kitaip.
Laidavimo teisinis reglamentavimas, įtvirtinantis laiduotojo teises ir jo atsakomybÄ pagal laidavimo sutartį bei praktikoje paprastai egzistuojantys laiduotojo ir asmens, už kurį laiduojama, ryÅ¡iai suponuoja laiduotojo pareigÄ paÄiam aktyviai veikti, užtikrinant, kad jo interesai nukentÄtų kuo mažiau. Kad skolininko prievolÄs vykdymas bÅ«tų efektyviai kontroliuojamas ir užtikrinama laiduotojo teisÄtų interesų apsauga, įstatymų leidÄjas neapsiribojo atitinkamas laidavimu užtikrintos prievolÄs vykdymo priežiÅ«ros teises suteikdamas kreditoriui, taÄiau tokias teises suteikÄ ir laiduotojui, kartu įpareigodamas kreditorių laiduotojui suteikti apie skolininkÄ informacijÄ , kuriÄ laiduotojas turi teisÄ gauti (CK 6.80 straipsnio 1 dalis).
Solidariojo laidavimo atveju laiduotojo atsakomybÄ yra daug platesnÄ nei subsidiariojo laiduotojo â solidarus laiduotojas atsako kreditoriui kartu su skolininku kaip solidariÄ jÄ prievolÄ turintys bendraskoliai, todÄl kreditorius turi teisÄ reikalauti, kad jie prievolÄ vykdytų bendrai ar skyrium (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Laiduotojo atsakomybÄ iÅ¡ esmÄs âsusiliejaâ su skolininko atsakomybe kreditoriui, todÄl faktiÅ¡kai laiduotojas prisiima turtinÄ atsakomybÄ (atsakomybÄ savo turtu) ir už tai, kad skolininkas neiÅ¡saugojo įkeistų daiktų vertÄs ar kitų kreditoriaus turimų teisių efektyvumo, pakankamo prievolei įvykdyti.
Atsižvelgiant į solidariojo laiduotojo prisiimamus įsipareigojimus, solidariosios laidavimo prievolÄs prisiÄmimas laikytinas didesnio laiduotojo pasitikÄjimo asmeniu, už kurį laiduojama, artimesnių ryÅ¡ių su juo iÅ¡raiÅ¡ka nei subsidiariosios laidavimo prievolÄs atveju, nes Å¡ie jų ryÅ¡ių bruožai svarbÅ«s laiduotojo teisÄtų interesų apsaugai, kuria savarankiÅ¡kai privalo rÅ«pintis laiduotojas, o ne skolininko kreditorius (žr. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-56/2014).TeisÄjų kolegijos vertinimu, nutarties 33-35 punkte nurodytas CK 6.86 straipsnio nuostatų aiÅ¡kinimas sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog iÅ¡ esmÄs negalima vien tik kreditoriaus atsakomybÄ už kitų prievolÄs įvykdymo užtikrinimo priemonių neiÅ¡saugojimÄ ar netinkamÄ iÅ¡saugojimÄ , ko faktiÅ¡kai ir siekia apeliantas.
Pirmosios instancijos teismas, atlikÄs iÅ¡samų aplinkybių tyrimÄ , pagrįstai nustatÄ, kad ieÅ¡kovas dar overdrafto sutarties vykdymo eigoje domÄjosi visomis jam pateiktomis skolininko prievolÄs įvykdymo užtikrinimo priemonÄmis, o pasibaigus sutarÄiai ÄmÄsi savalaikių ir bÅ«tinų priemonių, kad įsiskolinimo iÅ¡ieÅ¡kojimo tikslu bÅ«tų efektyviai pasinaudota visomis užtikrinimo priemonÄmis. Teismo iÅ¡vados, kad atsakovai, tiek de jure, tiek de facto dalyvavÄ iÅ¡ esmÄs visų juridinių asmenų (dalyvavusių byloje) veikloje ir valdyme, yra atsakingi už tai, kad tretieji asmenys nebuvo pajÄgÅ«s įvykdyti skolininko prievolÄs, o ieÅ¡kovas, pasibaigus overdrafto sutarÄiai, ÄmÄsi visų bÅ«tinų veiksmų tam, kad prievolÄ bÅ«tų įvykdyta ne tik iÅ¡ atsakovų laidavimo, bet ir iÅ¡ kitų užtikrinimo priemonių, apeliaciniame skunde nebuvo paneigtos.
Byloje surinkti duomenys, juos pakartotinai įvertinus apeliacinÄs kontrolÄs metu, nesuteikia pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovo veiksmai (neveikimas ar pavÄluotas veikimas) nulÄmÄ tai, kad ieÅ¡kovas neteko galimybÄs patenkinti finansinį reikalavimÄ pasinaudodamas kitomis skolininko prievolÄs užtikrinimo priemonÄmis ir tokiu bÅ«du patvirtino atsisakÄs apelianto laidavimo. Kita vertus, teisÄjų kolegija konstatuoja bÅ«tinybÄ akcentuoti, kad prievolių užtikrinimo priemonių teisinio reguliavimo ypatumai lemia, jog kreditorius turi teisÄ, o ne pareigÄ pasinaudoti prievolÄs užtikrinimo priemonÄmis, taip pat teisÄ sprÄsti, kada, kokiomis jų pasinaudoti, o jų nepanaudojimas neigiamus padarinius kreditoriui sukelia tuo, kad jis sumažina savo galimybes pasiekti, jog skolininko prievolÄ bÅ«tų įvykdyta.
PareigÄ bankui valdyti kredito rizikÄ nustato ne Å¡alių susitarimas, bet vieÅ¡osios teisÄs normos, kurių paskirtis â užtikrinti finansų įstaigų sistemos stabilumÄ , todÄl už jų netinkamÄ vykdymÄ bankui gali bÅ«ti taikomos atitinkamos administracinio poveikio priemonÄs, taÄiau tai nÄra pagrindas kilti sutarties Å¡alių ir įstatyme nenustatytiems teisiniams padariniams prievoliniuose teisiniuose santykiuose su laiduotoju. TodÄl analizuojamu atveju net ir pritarimas apelianto argumentams, esÄ ieÅ¡kovas atsakingas už situacijÄ , kuomet neliko realios galimybÄs finansinį reikalavimÄ patenkinti kitomis užtikrinimo priemonÄmis (taÄiau, kaip minÄta, tokiai iÅ¡vadai pagrindo nÄra), lemia nuostatÄ , kad ieÅ¡kovas sumažino savo galimybes patenkinti finansinį reikalavimÄ , taÄiau nesudaro pagrindo konstatuoti ieÅ¡kovo atsisakymo nuo apelianto laidavimo fakto.
Teigti, kad kreditorius pakeitÄ prievolÄs sÄ lygas, pablogindamas laiduotojo padÄtį, bÅ«tų pagrindas, jei ta padÄtis atsirado dÄl nuo kreditoriaus priklausanÄių priežasÄių, kurių laiduotojas, sudarydamas sutartį, negalÄjo numatyti, taip pat jei kreditorius savo nepateisinamais veiksmais ar neveikimu adekvaÄiai atitinkamoje situacijoje peržengtų protingumo kriterijaus ribas. GalimybÄ, kad kreditorius nepasinaudos kitomis prievolÄs įvykdymo užtikrinimo priemonÄmis, yra pakankamai reali, ji priklauso ir nuo kreditoriaus apdairumo, rÅ«pestingumo, taÄiau įstatymas, o nagrinÄjamu atveju â ir sutartis nenustato kreditoriaus atsakomybÄs laiduotojui už veiksmus, kurie pirmiau nurodytais bruožais nepasižymÄjo.
Jei laidavimo sutartyje nesutarta, laiduotojas neturi pagrindo reikalauti, kad kreditoriaus veiksmai, užtikrinant skolininko prievolÄs įvykdymÄ kitų nei laidavimas prievolÄs užtikrinimo priemonių panaudojimu, bÅ«tų maksimaliai efektyvÅ«s ir laiduotojui netektų vykdyti prisiimtos prievolÄs už skolininkÄ . NepasiteisinÄs nepasinaudojimas prievolÄs užtikrinimo priemone, atsižvelgiant į konkreÄias aplinkybes gali bÅ«ti vertinamas kaip verslo rizikos iÅ¡raiÅ¡ka, dÄl kurios kreditorius prievolÄs įvykdymÄ siekia užtikrinti ne viena, bet keliomis priemonÄmis (žr.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-56/2014).Apibendrindama tai, kas iÅ¡dÄstyta, teisÄjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms ir konstatuoja, kad apelianto nurodytos aplinkybÄs, kuriomis buvo grindžiami jo reikalavimai dÄl laidavimo pabaigos, o tuo paÄiu ir atsikirtimai į ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dÄl laiduotojo prievolÄs vykdymo, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog apelianto laidavimas baigÄsi CK 6.86 straipsnyje įvirtintu pagrindu.DÄl laidavimo pabaigos iÅ¡ esmÄs pasikeitus prievolei (CK 6.87 straipsnio 4 dalis) Apeliantas, tiek nagrinÄjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde laikÄsi nuoseklios pozicijos, jog jo laidavimas baigÄsi ir CK 6.87 straipsnio 4 dalyje nurodytu pagrindu.
Apeliantas tvirtino, kad be ginÄijamos užtikrinimo priemonÄs, skolininkÄ pateikÄ kreditoriui ir kitas - vien tik hipoteka įkeistų objektų vertÄ sudarÄ ne mažiau nei 145 060 594,39 Lt (42 012 452,04 Eur), kai užtikrinama prievolÄ tebuvo 2 501 199, 83 Lt (724 397,54 Eur) dydžio. Apelianto nuomone, ieÅ¡kovui nesiÄmus veiksmų dÄl reikalavimo nukreipimo į UAB âRududu ir Coâ disponuojamas lÄÅ¡as bei prekių atsargas ar bent jau dÄl Å¡io įkeitimo objekto iÅ¡saugojimo, susiklostÄ situacija, kurioje be laiduotojo sutikimo reikÅ¡mingai padidÄjo jo atsakomybÄ ir atsirado laiduotojui nepalankios sÄ lygos, nes laiduotojas laidavo atsižvelgdamas į tai, kad prievolių pagal overdrafto sutartį įvykdymas buvo užtikrintas didelÄs vertÄs UAB âRududu ir Coâ prekių atsargų įkeitimu.
Tokiu bÅ«du iÅ¡ esmÄs pasikeitÄ prievolÄ, už kuriÄ laiduota, ir be laiduotojo sutikimo atsirado laiduotojui nepalankios pasekmÄs, laiduotojo padÄtis iÅ¡ esmÄs pablogÄjo, padidÄjo rizika, kad pareiga įvykdyti prievolÄ už skolininkÄ teks bÅ«tent laiduotojui. Pirmosios instancijos teismas, nutarties 40 punkte nurodytus atsakovo argumentus pripažino nepagrįstais. PažymÄjo, kad laiduotojas pagal sutarties sÄ lygas patvirtino neprieÅ¡taraujÄ s overdrafto sutarties pakeitimui ir papildymui be jo sutikimo ar informavimo net ir tuo atveju, jei tokio pakeitimo ar papildymo pasÄkoje prievolÄ iÅ¡ esmÄs pasikeistų ir dÄl to padidÄtų laiduotojo atsakomybÄ ar atsirastų kitokios laiduotojui nepalankios pasekmÄs. PažymÄjo, kad laidavimo sutartyje numatyta, jog laiduotojo sutikimai reikalingi tik atliekant kredito sutarties pakeitimus, susijusius su kredito sumos padidinimu arba kredito laikotarpio pailginimu, o tokie sutikimai buvo pateikti.
Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, skunde nurodÄ, kad teismas nepagrįstai prievolÄs įvykdymo užtikrinimo priemonių praradimo nepripažino laiduotojo padÄtį sunkinanÄiomis aplinkybÄmis, kurioms atsirasti buvo bÅ«tinas laiduotojo sutikimas. DÄl banko aplaidumo praradus kitas užtikrinimo priemones, laiduotojų prievolÄ esÄ pasikeitÄ iÅ¡ esmÄs, o žinodami tokias aplinkybes, atsakovai nebÅ«tų laidavÄ. Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino aplinkybes dÄl dokumentų pasiraÅ¡ymo atgaline data.
Toks dokumentų pasiraÅ¡ymas, apelianto nuomone, pagrindžia banko aplaidumÄ . TeisÄjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais. Laidavimas pasibaigia CK 6.87 straipsnyje nustatytais pagrindais, jeigu laidavimo sutartimi, kuri Å¡alims turi įstatymo galiÄ , Å¡alys nebuvo sutarusios kitaip. NagrinÄjamoje byloje atsakovas (laiduotojas) ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä teismo pripažinti laidavimÄ pasibaigusiu CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu. CK 6.87 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad laidavimas baigiasi, jeigu iÅ¡ esmÄs pasikeiÄia prievolÄ ir dÄl to be laiduotojo sutikimo padidÄja jo atsakomybÄ arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmÄs, iÅ¡skyrus atvejus, kai laidavimo sutartis nustato kÄ kita.
IÅ¡ Å¡ios įstatymo nuostatos matyti, kad Å¡alys laidavimo sutartyje turi teisÄ nustatyti ir kitus laidavimo pasibaigimo pagrindus, o jeigu Å¡ia teise nepasinaudoja, teismas, siekdamas nustatyti, ar laidavimas yra pasibaigÄs, vadovaujasi įstatymo nuostatomis.Analizuojamu atveju nustatyta, kad laidavimo sutarties 2.6. punkte laiduotojas patvirtino, jog sutinka ir neprieÅ¡tarauja tam, kad kreditavimo sutartis bÅ«tų pakeista ar papildyta be laiduotojo sutikimo ar informavimo, ir net tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo ar papildymo pasÄkoje prievolÄ iÅ¡ esmÄs pasikeistų ir dÄl to padidÄtų laiduotojo atsakomybÄ ar atsirastų kitokios laiduotojui nepalankios pasekmÄs, Å¡i laidavimo sutartis nepasibaigs ir galios toliau.
Taigi laidavimo sutartyje yra vartojama CK 6.87 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, papildomai nurodant, kokiomis sÄ lygomis laidavimo sutartis lieka galioti. Tai reiÅ¡kia, kad laidavimo sutarties 2.6. punkte Å¡alys įtvirtino CK 6.87 straipsnio 4 dalyje leidžiamÄ iÅ¡imtį ir sutarÄ nukrypti nuo Å¡ioje CK normoje įtvirtintos bendrosios taisyklÄs. CK 6.87 straipsnio 4 dalies ir laidavimo sutarties 2.6. punkto sisteminÄ analizÄ atskleidžia, kad nagrinÄjamu atveju yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga, ar daiktinÄs prievolÄs užtikrinimo priemonÄs, kuri egzistavo laidavimo sutarties sudarymo metu, vÄlesnis pasikeitimas (iÅ¡ esmÄs â Å¡ios priemonÄs netekimas) be laiduotojo sutikimo gali bÅ«ti laikomas prievolÄs pasikeitimu iÅ¡ esmÄs, dÄl kurio padidÄja laiduotojo atsakomybÄ ar atsiranda kitų jam nepalankių padarinių, nes galutinis rezultatas, egzistuojant laidavimo sutarties 2.6. punkte įtvirtintam Å¡alių susitarimui, bet kuriuo atveju iÅ¡lieka toks pat.
NustaÄius, kad įkeitimo, kaip prievolÄs įvykdymo užtikrinimo priemonÄs, netekimas yra laikytinas prievolÄs pasikeitimu iÅ¡ esmÄs, dÄl kurio be laiduotojo sutikimo padidÄja jo atsakomybÄ arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmÄs, turÄtų bÅ«ti vadovaujamasi laidavimo sutarties 2.6. punktu ir pripažįstama, kad Å¡alys susitarÄ prievolÄs pasikeitimo iÅ¡ esmÄs nelaikyti pagrindu laidavimui pasibaigimui. DÄl Å¡ios priežasties teisÄjų kolegija neanalizuoja ir plaÄiau nepasisako, ar nagrinÄjamu atveju kitų užtikrinimo priemonių netekimas ar jų efektyvumo praradimas yra laikytinas prievolÄs pasikeitimu iÅ¡ esmÄs, dÄl kurio be laiduotojo sutikimo padidÄja jo atsakomybÄ arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmÄs, nes tai neturi teisinÄs reikÅ¡mÄs sprendžiant Å¡alių ginÄÄ .
Kita vertus, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes (laiduotojo ryšį su skolininke ir su kitas užtikrinimo priemones pateikusiais asmenimis), laidavimo prievolÄs ypatumus (skolininko ir laiduotojo tarpusavio pasitikÄjimo savybÄ, teisÄ ir pareigÄ domÄtis prievole, už kurios įvykdymÄ laiduota), teisÄjų kolegija apeliacinio skundo argumentus, jog apeliantas, esÄ Å¾inodamas, kad skolininko prievolÄ iÅ¡ esmÄs pasikeis analizuojamu bÅ«du, nebÅ«tų laidavÄs už skolininkÄ, pripažįsta hipotetiniais, deklaratyviais ir nepagrįstais.
Pirmosios instancijos teismas Å¡iame kontekste teisingai akcentavo ne tik atsakovo ryšį su skolininke, jo įtakÄ skolininkÄs bei treÄiųjų asmenų sprendimų priÄmimui, jų valdymui, bet ir atsakovo asmenines savybes, kurios teikia pagrindÄ iÅ¡vadai, jog atsakovas, kuriam tokio pobÅ«džio sandorių sudarymas buvo įprastas, turÄjo suprasti tiek laidavimo esmÄ, ypatumus, tiek iÅ¡ to kylanÄiÄ rizikÄ . Bylos duomenys patvirtina, kad sudarant overdrafto sutarties pakeitimus, buvo pratÄsiamas (prailginamas) kredito grÄ Å¾inimo terminas.
Nutarties 44 punkte vertintų laidavimo sutarties sÄ lygų analizÄ parodo, kad kredito grÄ Å¾inimo termino pratÄsimui buvo bÅ«tinas laiduotojo sutikimas. IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių nustatyta, kad tokie laiduotojo sutikimai buvo suteikti. Taigi nÄra pagrindo iÅ¡vadai, kad pagrindinÄs prievolÄs įvykdymo termino pratÄsimas galÄtų bÅ«ti pripažintas pagrindu laidavimo prievolei pasibaigti. Apeliantas iÅ¡ esmÄs neneigia sutikimų iÅ¡davimo (pateikimo) fakto, taÄiau tvirtina, kad tokie sutikimai buvo iÅ¡duoti vÄliau nei yra nurodyta Å¡iuose dokumentuose.
TeisÄjų kolegijos vertinimu, analizuojamu atveju lemiamÄ reikÅ¡mÄ turi tai, kad leidimai visgi buvo iÅ¡duoti (pateikti), taip įvykdant Å¡alių sudarytų sutarÄių sÄ lygas. Ta aplinkybÄ, kad laiduotojų sutikimai faktiÅ¡kai buvo suteikiami ne juose nurodytu metu, tikÄtina, sudarytų prielaidas ieÅ¡kovui, kaip finansines paslaugas teikianÄiam subjektui, taikyti administracinio poveikio priemones, taÄiau neturÄtų įtakos laidavimo prievolÄs pasibaigimui. TodÄl tikslaus sutikimų iÅ¡davimo momento nustatymo klausimas analizuojamu atveju neaktualus.
Kita vertus, apelianto neginÄijamas sutikimo iÅ¡davimo (pateikimo) faktas (neatsižvelgiant į tikslų jo iÅ¡davimo momentÄ ) patvirtina, kad sutartyje numatytas sutikimas buvo iÅ¡duotas ir apeliantas, informuotas apie pagrindinÄs prievolÄs, turinÄios įtakos ir laidavimo prievolei, pasikeitimus, tam neprieÅ¡taravo sutarties vykdymo eigoje. TeisÄjų kolegija, apibendrindama tai, kas iÅ¡dÄstyta, konstatuoja, kad apelianto akcentuojamos aplinkybÄs, jo nuomone, lemianÄios esminį prievolÄs pasikeitimÄ , nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog ginÄijama laidavimo prievolÄ pasibaigÄ CK 6.87 straipsnio 4 dalyje nurodytu pagrindu.
DÄl kitų apeliacinio skundo argumentųApeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neleido atsakovams pateikti papildomų įrodymų, kurie yra bÅ«tini bylos visapusiÅ¡kam iÅ¡nagrinÄjimui, ir, nepaisant to, ieÅ¡kinius dÄl laidavimo sutarÄių pripažinimo pasibaigusiomis atmetÄ kaip neįrodytus. Teismas nepasisakÄ dÄl atsakovų praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti įrodymus, todÄl teismo sprendimas esÄ s nemotyvuotas. Apelianto nuomone, praÅ¡yti iÅ¡reikalauti įrodymai patvirtintų atsakovų įrodinÄtas aplinkybes dÄl laidavimo pabaigos.
TeisÄjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu. Pagal CPK 199 straipsnio 1 dalį asmuo, praÅ¡antis teismÄ iÅ¡reikalauti kokį nors raÅ¡ytinį įrodymÄ iÅ¡ dalyvaujanÄių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: raÅ¡ytinį įrodymÄ , kurio reikalaujama; pagrindÄ , kuriuo remiantis manoma, kad šį raÅ¡ytinį įrodymÄ turi tas asmuo; aplinkybes, kurias raÅ¡ytinis įrodymas gali pagrįsti. Apeliacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡ios normos tikslas ne tik suteikti asmeniui galimybÄ tinkamai pasinaudoti teismine gynyba teismo pagalba padedant surinkti įrodymus, taÄiau ir siekiama užkirsti keliÄ piktnaudžiavimams siekiant gauti iÅ¡ kitos Å¡alies informacijos, nesusijusios su byloje nagrinÄjamu dalyku.
BÅ«tent dÄl to įstatymas nustato praÅ¡anÄiai iÅ¡reikalauti įrodymus Å¡aliai pareigÄ nurodyti konkretų įrodymÄ , pagrindÄ ir aplinkybes, kurias raÅ¡ytinis įrodymas gali pagrįsti (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 2-440/2007). Analizuojamu atveju bylos duomenys pavirtina, kad apeliantas pirmosios instancijos teismui suformuluotame praÅ¡yme nekonkretizavo iÅ¡reikalautinų dokumentų, neiÅ¡ryÅ¡kino aplinkybių, kurias patvirtintų iÅ¡reikalautini dokumentai.
Vien prielaidos, kad ieÅ¡kovas gali turÄti įrodymus, kurie galbÅ«t bÅ«tų vertinami palankiai atsakovui, nÄra pakankamos. Tokie praÅ¡ymo trÅ«kumai nepaÅ¡alinti ir apeliaciniame skunde. Apeliantas tik nurodo pirmosios instancijos teismo veiksmus neiÅ¡reikalavus įrodymų, taÄiau neformuluoja savarankiÅ¡ko praÅ¡ymo dÄl Å¡ių įrodymų pateikimo apeliaciniame procese, nors tokia galimybÄ iÅ¡ esmÄs egzistuoja (CPK 314 straipsnis). Kita vertus, abstraktus apelianto argumento formulavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantas negali konkreÄiai įvardinti iÅ¡reikalautinų įrodymo realaus egzistavimo, patvirtinti jų buvimo ieÅ¡kovo žinioje, o nesant duomenų apie paminÄtų sÄ lygų egzistavimÄ , aplinkybÄs, kurias Å¡ie įrodymai patvirtintų, gali bÅ«ti tik nuspÄjamos.
NagrinÄjamu atveju nustatytos aplinkybÄs leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡ymas iÅ¡reikalauti įrodymus pirmosios instancijos teisme pagrįstai netenkintas. Nesant duomenų, kokių konkreÄiai įrodymų buvo reikalaujama ir kokias aplinkybes iÅ¡reikalauti įrodymai patvirtintų, teisÄjų kolegija neturi prielaidų manyti, kad įrodymų neiÅ¡reikalavimas ir jų nevertinimas galÄjo lemti neteisingÄ bylos baigtį. TeisÄjų kolegija, atmesdama aptariamÄ apeliacinio skundo argumentÄ , pažymi, jog neiÅ¡samÅ«s motyvai ir argumentavimo trÅ«kumai savaime nelaikytini teismo procesinio sprendimo esminiu trÅ«kumu, lemianÄiu absoliutų jo negaliojimÄ .
Pagal ginÄui aktualų teisinį reguliavimÄ ir jo aiÅ¡kinimÄ teismų praktikoje absoliuÄiu negaliojimo pagrindu pripažįstami visiÅ¡ko motyvų nebuvo atvejai, ko aptariamu atveju nÄra. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendÄ, kad atsakovas, siÅ«lÄs sudaryti taikos sutartį, pripažino skolÄ bankui. TeisÄjų kolegijos vertinimu, pasiÅ«lymo dÄl taikos sutarties, atsižvelgiant į taikos sutarties instituto ypatumus ir paskirtį civiliniame procese, negalima laikyti skolos pripažinimu.
TaÄiau aptariamu atveju matyti, kad pirmosios instancijos teismas siÅ«lymo sudaryti taikos sutartį aplinkybei suteikÄ tik Å¡alutinÄ (papildomÄ ) reikÅ¡mÄ, o tokia teismo nuostata neturÄjo lemiamos reikÅ¡mÄs pirmosios instancijos teisme priimant sprendimÄ dÄl ginÄo esmÄs. Ä® esminius skundo argumentus atsakyta, kiti apeliaciniame skunde pateikti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . TeisÄjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .
Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinÄs instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnÄs instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).Remdamasi iÅ¡dÄstytais argumentais, teisÄjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatÄ ir įvertino teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstÄ Ä¯rodinÄjimo pareigÄ , teismo iÅ¡vados pagrįstos bylos nagrinÄjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais.
Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimo dalis (CPK 329, 330 straipsniai), todÄl skundas atmetamas, o atsakovo N. P. atžvilgiu priimta teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista. Apeliaciniame skunde nenurodyti argumentai, sudarantys pagrindÄ savarankiÅ¡kam Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. papildomo sprendimo (ne) teisÄtumo vertinimui. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 9 d. papildomu sprendimu ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovų N. P. ir E. G. priteisÄ 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistas sumas nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos (2012 m. liepos 27 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.
Apeliaciniu skundu apskųsta atsakovo N. P. atžvilgiu priimta papildomo sprendimo dalis. TeisÄjų kolegija pažymi, kad papildomas sprendimas nÄra autonomiÅ¡kas: juo iÅ¡sprendžiami tie klausimai, kurie dÄl tam tikrų priežasÄių nebuvo, nors turÄjo bÅ«ti iÅ¡sprÄsti, priimant sprendimÄ (CPK 277 straipsnis). Vadinasi, nesant savarankiÅ¡kų argumentų dÄl papildomo sprendimo neteisÄtumo, palikus nepakeistas atsakovo N. P. atžvilgiu priimtas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimo dalis, nepakeista paliekama ir dÄl jo priimta teismo 2015 m. balandžio 9 d. papildomo sprendimo dalis.DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų apeliacinÄs instancijos teismeIeÅ¡kovas Nordea Bank Finland AB atsiliepime į apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ iÅ¡ apelianto priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinÄs instancijos teisme.
IeÅ¡kovas 2016 m. gegužÄs 23 d. ir 2017 m. sausio 12 d. pateikÄ praÅ¡ymus dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir Å¡ios rūšies iÅ¡laidas pagrindžianÄius įrodymus. Pateikti dokumentai patvirtina, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 14 151,93 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų. TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį, jog Å¡ios iÅ¡laidos apima tiek teisines paslaugas, susijusias su atsiliepimo į N. P. apeliacinį skundÄ parengimu, tiek teisines paslaugas, susijusias su bylos nagrinÄjimo eigoje sprÄstais tarpiniais procesiniais klausimais (pvz., dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bylos sustabdymo), tiek kitas teisines paslaugas, kurių bÅ«tinumo apeliantas neargumentavo bei kurių priskirtinumas nagrinÄjamai bylai yra abejotinas (pvz., praÅ¡ymo iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dÄl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ E. G. parengimas, praÅ¡ymo dÄl bylos atnaujinimo (actio Pauliana âPalangos miestoâ) parengimas, civilinių bylų apraÅ¡ymo rengimas, susitarimo dÄl konfidencialumo parengimas, N. P. raÅ¡to dÄl taikos aptarimas, atsakymo parengimas, N. P. praÅ¡ymo dÄl ekspertizÄs skyrimo vertinimas, rekomendacijų parengimas, atsiliepimo dÄl ekspertizÄs skyrimo parengimas, susitikimas aptariant galimybÄ ginÄyti sprendimÄ dÄl įstatinio kapitalo didinimo), tiek teisines paslaugas, kurių pagrįstumas ir bÅ«tinumas nagrinÄjamai bylai neargumentuotas (pvz., dokumentų analizÄ, aptarimas su klientu, kitais teisininkais, veiksmų koordinavimas, Lietuvos apeliacinio teismo tarpinių procesinių veiksmų klausimais priimtų procesinių sprendimų įvertinimas).
Å iame kontekste bÅ«tina pažymÄti, kad susipažinimas su bylos medžiaga ir konsultacija yra sudedamoji procesinių dokumentų paruoÅ¡imo dalis, todÄl atskirai Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ kitos Å¡alies nepriteisiamos (žr. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-532/2007). TeisÄjų kolegija, sprÄsdama dÄl iÅ¡laidų ieÅ¡kovui už teisines paslaugas, įvertina nurodytų teisinių paslaugų rūšį, bÅ«tinumÄ ir pagrįstumÄ , taip pat atsižvelgia į Rekomendacijose dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ teisinÄ pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktas rekomendacijas.
TeisÄjų kolegija laikosi nuostatos, jog bus teisinga ir protinga ieÅ¡kovui Nordea Bank AB priteisti iÅ¡ apelianto N. P. 4 000 Eur teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų apeliacinÄs instancijos teisme atlyginimÄ .           Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302 ir 331 straipsniais, n u t a r i a :           Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimo dalis, kuriomis iÅ¡sprÄsti ieÅ¡kovo Nordea Bank AB reikalavimai atsakovui N. P. ir atsakovo N. P. reikalavimai ieÅ¡kovui Nordea Bank AB, taip pat Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. papildomo sprendimo dalį dÄl atsakovo N. P., palikti nepakeistas.         Priteisti iÅ¡ atsakovo N. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui Nordea Bank AB, veikianÄiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių (j. a. k. 303252632), 4 000 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų apeliacinÄs instancijos teisme.
TeisÄjai                                                                                                        Virginija ÄekanauskaitÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Konstantinas Gurinas                                                                                                                      Gintaras PeÄiulis