2017-03-01 Nr. AB-4923-3-61-3-00153-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-265-552/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00153-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. kovo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. R. (G. R.), G. K. ir J. R. (J. R.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. R., G. K. ir J. R. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai G. R., G. K. ir J. R. skundu kreipėsi Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2016 m. gruodžio 12 d. raštą Nr. 1SS-3578-(10.5); 2) atnaujinti Tarnybos 2016 m. gegužės 3 d. rašto Nr. 1SS-1370-(14.48.104.) apskundimo terminą; 3) panaikinti Tarnybos 2016 m. gegužės 3 d. raštą Nr. 1SS-1370-(14.48.104.); 4) įpareigoti Tarnybą suderinti 2015 m. balandžio 28 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „GEO Baltija“ matininkės parengtą žemės sklypo, esančio Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas) kadastrinių matavimų bylą ir pateikti viešajai įstaigai Registrų centras išvadą apie teisingai parengtą žemės sklypo planą, nurodant, kurie besiribojančių žemės sklypų planai tikslinami.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 23 d. nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Tarnybos 2016 m. gegužės 3 d. rašto Nr. 1SS-1370-(14.48.104.) paduoti ir šioje dalyje skundą atsisakė priimti. Kitą pareiškėjų skundo dalį teismas priėmė.

Teismui nurodė, kad pareiškėjai paaiškino, jog skundo padavimo terminą dėl Tarnybos 2016 m. gegužės 3 d. rašto Nr. 1SS-1370-(14.48.104.) praleido, nes tikėjosi, jog susiklosčiusi situacija bus išspręsta Tarnybos atstovams patikrinus faktinę situaciją vietoje. Pareiškėjų įsitikinimu, Tarnybos 2016 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 1SS-3578-(10.5) iš esmės yra papildytas Tarnybos 2016 m. gegužės 3 d. raštas Nr. 1SS-1370-(14.48.104.), todėl sprendė, jog tai vientisas skundžiamas dokumentas.

Teismas su šiais pareiškėjų argumentais nesutiko ir konstatavo, kad skundžiami raštai nėra vientisas dokumentas, nes jie priimti išnagrinėjus atskirus pareiškėjų skundus, todėl negali būti laikomi kaip vienas skundžiamas dokumentas.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsnio 1, 2 dalimis, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vertino pareiškėjų nurodytą skundo padavimo praleidimo priežastį – tikėjosi, jog susiklosčiusi situacija bus išspręsta Tarnybos atstovams patikrinus faktinę situaciją vietoje, ir darė išvadą, kad tokia priežastis nepagrindžia objektyvių nuo pareiškėjų valios nepriklausančių termino skundui paduoti praleidimo priežasčių.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjai praleido skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, nuo jų valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis ir svarbiomis. Netenkinęs prašymo dėl termino atnaujinimo, pareiškėjų skundą šioje dalyje teismas atsisakė priimti.

II. Pareiškėjai G. R., G. K. ir J. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta atnaujinti Tarnybos 2016 m. gegužės 3 d. rašto Nr. 1SS-1370-(14.48.104.) apskundimo terminą, ir atnaujinti šį terminą.

Pareiškėjai nurodo, kad Tarnybos 2016 m. gruodžio 12 d. raštu iš esmės tikslintos ir pildytos Tarnybos 2016 m. gegužės 3 d. rašte nurodytos aplinkybės, lėmusios sklypo kadastrinių matavimų bylos nesuderinamumą. Pareiškėjai teigia prašantys panaikinti tiesiogiai skundžiamo 2016 m. gruodžio 12 d. rašto atsiradimą lėmusį pradinį 2016 m. gegužės 3 d. raštą, anksčiau neapskųstą teismui dėl to, kad pareiškėjai pagrįstai tikėjosi susiklosčiusią situaciją išspręsti atsakovo atstovams patikrinus faktinę situaciją vietoje, kas, jų manymu, turėjo būti atlikta dar iki Tarnybos 2016 m. gegužės 3 d. rašto surašymo. Atsakovui iki surašant pradinį raštą neatlikus visų privalomų veiksmų, tokio rašto turinys juos atlikus vėliau, buvo tikslintas Tarnybos 2016 m. gruodžio 12 d. raštu. Kadangi ir priėmus 2016 m. gruodžio 12 d. raštą situacija nebuvo tinkamai įvertinta, pareiškėjams iškilo būtinybė kreiptis į teismą, skundžiant abu atsakovo raštus. Pareiškėjų manymu, abu raštai sudaro vientisą dokumentą. Pareiškėjai nurodo, kad gavę atsakovo pradinį raštą ėmėsi veiksmų jų teisėms apginti ir kartu išvengti teisminio ginčo, kuris turėjo būti pradėtas dėl atsakovo neveikimo. Pareiškėjai pažymi, kad buvo įsitikinę, jog su atsakovu susiklosčiusią situaciją pavyks išspręsti atsakovui patikrinus faktinę sklypo ribų situaciją vietoje. Pareiškėjų manymu, tokioje situacijoje bet koks protingas ir atsakingas asmuo nebūtų iškart kreipęsis į teismą, bet būtų bandęs susiklosčiusią situaciją išspręsti papildomo aplinkybių išsiaiškinimo (patikrinimo vietoje) būdu, kuriam neprieštaravo pats atsakovas. Pareiškėjas pabrėžia, kad visais įmanomais ir jiems prieinamais būdais stengėsi spręsti situaciją nesikreipdami į teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties dalies, kurioje buvo atsisakyta priimti pareiškėjų skundo dalį dėl Tarnybos 2016 m. gegužės 3 d. rašto Nr. 1SS-1370-(14.48.104.) panaikinimo, nustačius, kad yra praleistas skundo dalies dėl šio reikalavimo padavimo terminas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą atsisakoma priimti, jei skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-605/2012, 2015 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-564/2013). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamos efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais ir operatyviai ginčyti su teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjai praleido terminą Tarnybos 2016 m. gegužės 3 d. raštui apskųsti, tačiau prašo šį terminą atnaujinti. Pareiškėjai pažymi, kad siekė situaciją išspręsti neteisminiu būdu, nurodo, kad Tarnybos 2016 m. gruodžio 12 d. raštas yra tikslinantis 2016 m. gegužės 3 d. raštą, todėl abu aktai yra vientisas dokumentas.

Iš Tarnybos 2016 m. gegužės 3 d. rašto matyti, kad juo yra išnagrinėtas G. R. 2016 m. balandžio 15 d. skundas dėl Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. balandžio 1 d. išvados Nr. 48SD-3880-(14.48.104.) teisingumo. Tarnybos 2016 m. gruodžio 12 d. raštu atsakyta į 2016 m. lapkričio 17 d. skundą dėl Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. spalio 21 d. atsakymo Nr. 48SD-12977-(14.48.136E.). Nors Tarnybos 2016 m. gruodžio 12 d. rašte yra minimas pareiškėjų šioje byloje siekiamas nuginčyti Tarnybos 2016 m. gegužės 3 d. raštas, teisėjų kolegija negali sutikti su pareiškėjų teiginiais, kad abu raštai yra vientisas dokumentas. Pažymėtina, kad Tarnybos 2016 m. gegužės 3 d. rašto apskundimui nebuvo numatyta išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme procedūra, nesutinkant su šiuo raštu kreiptis į Tarnybos teritorinį skyrių. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, abu Tarnybos raštai priimti išnagrinėjus atskirus skundus, todėl negali būti laikomi kaip vienas skundžiamas dokumentas. Atkreiptinas dėmesys, kad Tarnybos 2016 m. gegužės 3 d. rašte aiškiai nurodyta, jog šį Tarnybos atsakymą pareiškėjas gali skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat rašte nurodyta konkreti skyriaus vyriausioji specialistė, jos telefono numeris ir elektroninio pašto adresas, nurodant, kad ši specialistė maloniai suteiks daugiau informacijos svarstomais klausimais.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad netinkamas savo teisių realizavimas, priklausantis nuo paties pareiškėjo valios, nėra svarbi priežastis, dėl kurios turėtų būti atnaujintas terminas. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai termino praleidimą grindžia išimtinai subjektyviomis aplinkybėmis, t. y. savo pačių įsitikinimu, kad nebuvo protinga pateikti skundą dėl Tarnybos 2016 m. gegužės 3 d. rašto, prieš tai nepabandžius išspręsti situaciją ne ginčo tvarka. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjai praleido skundo dalies dėl Tarnybos 2016 m. gegužės 3 d. rašto padavimo terminą dėl subjektyvių, nuo jų valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė praleisto termino atnaujinimo klausimą, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų G. R. (G. R.), G. K. ir J. R. (J. R.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė