ee735076-074a-40f8-964c-8528e82b60fb · Vilniaus apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-435-929/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04182-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1; 2.4.6.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ugniaus Trumpulio,

sekretoriaujant Daivai Kokštaitei,

dalyvaujant prokurorei Kristinai Minko,

nuteistajam S. P. (S. P.), jo gynėjai advokatei Lauretai Ulbienei,

nukentėjusiajai J. L.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalį 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties) parų areÅ¡tu.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, tai yra, iki 40 (keturiasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to. Paskirtos bausmės pradžiÄ nustatyta skaičiuoti nuo nuteistojo atvykimo į pataisos įstaigÄ atlikti bausmės dienos ar sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 722 straipsniu, S. P., kartu su bausme, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuriÄ jis turi įvykdyti per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. S. P. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad nežymiai sutrikdė savo Å¡eimos nario sveikatÄ , o bÅ«tent, jis 2023 m. vasario 1 d., apie 19.00 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žodinio konflikto metu, kumščiu sudavė savo sugyventinei J. L. vienÄ smÅ«gį į kairę rankÄ , tada stipriai pastÅ«mė, dėl ko J. L. suklupo, po ko, pastarajai atsistojus, ranka sugriebė už kaklo ir pradėjo smaugti ir tokiu bÅ«du padarė poodines kraujosruvas kaklo deÅ¡inėje, deÅ¡iniame žaste, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairiame kelyje ir tokiu bÅ«du nežymiai sutrikdė savo Å¡eimos nario – sugyventinės J. L. – sveikatÄ .

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. P. (toliau ir – apeliantas) praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. nuosprendį ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ skirti jam laisvės apribojimÄ su intensyvia priežiÅ«ra. Taip pat taikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir sumažinti paskirtÄ bausmę vienu trečdaliu. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

2.1. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam areÅ¡to bausmę, pažeidė BK 41 straipsnio nuostatas, nes akcentavo jo ankstesnius teistumus, nors jis yra pilnai atlikęs visas paskirtas bausmes. Taip pat pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino jo pasikeitusį požiÅ«rį į gyvenimÄ , teigiamas permainas ir nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog jis gali bÅ«ti pataisytas tik areÅ¡to bausme. Nuteistasis įsitikinęs, kad jam paskirta bausmė turi bÅ«ti suÅ¡velninta, paskiriant kitÄ bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ . Pažymi, kad pilnai prisipažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Po įvykio su sugyventine susitaikė, toliau kartu gyvena, turi su ja bendrÄ vaikÄ , kuris yra mažametis. Be to, jo sugyventinė laukiasi antro vaiko. Taigi, jei jis turės realiai atlikti areÅ¡to bausmę, itin pasunkės jo Å¡eimos gyvenimas, sugyventinė neįstengs viena pati pasirÅ«pinti mažamečiu vaiku bei gimusiu kÅ«dikiu. Skunde nuteistasis taip pat pažymi, jog supranta, kad pagrindinė priežastis, sÄ lygojanti jo netinkamÄ elgesį, yra piktnaudžiavimas alkoholiu – Å¡iuo metu jo nebevartoja, gydosi. Be to, nuo 2023 m. birželio 6 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirba krovėju. Yra įsitikinęs, kad visos Å¡ios aplinkybės rodo, jog jis pakeitė savo gyvenimÄ teigiama linkme.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis S. P., jo gynėja bei nukentėjusioji apeliacinį skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti, o prokurorė – jį atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo S. P. apeliacinis skundas atmestinas.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Å ia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis S. P. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei jos kvalifikavimo neginčija, praÅ¡o skirti Å¡velnesnę bausmę, tai yra, laisvės apribojimÄ .

Dėl bausmės

5. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

6. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formÄ ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadijÄ ; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymÄ teismas taip pat atsižvelgia į asmens teistumÄ (BK 97 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ Å¡ių aplinkybių neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė. Taip pat pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ar aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartis Nr. 1A-156-487/2020).

7. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę S. P., minėtųjų baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo skiriamos bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, apibÅ«dinančias nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ , bei paskyrė jam teisingÄ , baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytÄ bausmę, kuri nėra aiÅ¡kiai per griežta.

8. Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ gali bÅ«ti skiriama bausmė – vieÅ¡ieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Å i nusikalstama veika yra padaroma tiesiogine tyčia ir priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), nes už jÄ baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė nevirÅ¡ija trejų metų laisvės atėmimo. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. P. bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ (įvykdytas vienas nusikaltimas žmogaus sveikatai), jo baigtumÄ , kaltininko kaltės formÄ â€“ padarė vienÄ tyčinę baigtÄ nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimo įvykdymo aplinkybes – padarytas Å¡eimos nario atžvilgiu, namuose. Pirmosios instancijos teismas nustatė apelianto atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas anksčiau teistas aÅ¡tuonis kartus, baustas administracine tvarka, nedirba. Remdamasis Å¡ių duomenų visuma, pirmosios instancijos teismas S. P. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ skyrė artimÄ sankcijos vidurkio dydžiui – 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to – bausmę.

9. Pastebėtina, kad S. P., be kita ko, už analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ pirmÄ kartÄ buvo nuteistas 2014 metais. Nepaisant paskirtos laisvės atėmimo bausmės, savo nusikalstamo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme – prieÅ¡ingai, kartojo smurtinius veiksmus bei darė kitokio pobÅ«džio nusikalstamas veikas, kas akivaizdžiai rodo, jog nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentavo jo ankstesnius teistumus, vis tik, atkreiptinas dėmesys, kad tai yra kaltininko asmenybę apibÅ«dinantys duomenys, į kuriuos teismai privalo atsižvelgti skirdami bausmę. Nagrinėjamu atveju, Å¡ios aplinkybės neabejotinai neigiamai charakterizuoja apeliantÄ ir leidžia pagrįstai teigti, jog S. P. negeba daryti iÅ¡vadų ir savo elgesio kontroliuoti iÅ¡imtinai teigiama linkme. Svarbu ir tai, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo skirtos įvairios bausmės (areÅ¡tas, terminuotas laisvės atėmimas), tačiau dėl to, kad apeliantas ir vėl nusikalto, yra akivaizdu, jog jis iÅ¡ ankstesnių teistumų nepasimokė ir iÅ¡vadų nepadarė. Å ie duomenys leidžia spręsti, kad dabartinis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiÅ¡koms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų S. P. vertybinių nuostatų. Sutiktina, kad kitos bausmės rÅ«Å¡ies paskyrimas nagrinėjamu atveju nepadėtų pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, be nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, siekiant realiai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

10. Nors apeliantas nurodo, kad kartu su sugyventine augina mažametį vaikÄ , o sugyventinė Å¡iuo metu laukiasi antrojo vaiko, tačiau Å¡ias aplinkybes vertinti kaip iÅ¡skirtines taip pat nėra pagrindo. IÅ¡ pirmiau aptartų duomenų matyti, kad Å¡eiminės aplinkybės vis tik nebuvo veiksniu, sulaikiusiu nuteistÄ jį nuo nusikalstamo elgesio, be kita ko – smurtavimo prieÅ¡ savo vaiko motinÄ nukentėjusiÄ jÄ J. L. Taigi, byloje esant duomenims, rodantiems nuteistojo polinkį nesilaikyti įstatymų reikalavimų bei pastangų keisti savo netinkamÄ elgesį nebuvimÄ ir nesant objektyvių duomenų, kad areÅ¡to bausmės skyrimas S. P. sukeltų itin neigiamas, neproporcingas pasekmes nukentėjusiajai ar jos vaikams, prioriteto teikimas iÅ¡skirtinai tik nuteistojo interesams, neatitiktų net tik bausmės tikslų ir paskirties, bet ir teisingumo principo. Be to, nors ir teigiamai vertintini S. P. ateities planai (įgyti teisę vairuoti ir dirbti vairuotoju), Å¡iuo metu jau užmegzti darbiniai santykiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 56-58), gydymasis nuo priklausomybės alkoholiui, tačiau teisėjų kolegijos įsitikinimu, jie nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad tai sulaikys asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nes anksčiau Å¡ios aplinkybės neturėjo įtakos jo elgesio pokyčiams.

11. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, nepaisant nustatytų dviejų nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir tik vienos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, paskyrė artimÄ sankcijos vidurkio dydžiui bausmę. Be to, nuteistajam kaltę pripažinus, paskirtoji areÅ¡to bausmė sumažinta vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis). Sumažinta 40 (keturiasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmė apeliantÄ charakterizuojančių aplinkybių kontekste nėra per griežta ar neproporcinga atliktiems neteisėtiems veiksmams bausmė. Byloje nenustatyta, jog S. P. negalėtų atlikti areÅ¡to bausmės ar kokių nors kitų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai teigti, kad jo situacija yra iÅ¡skirtinė. Nors paskirta bausmė neabejotinai pakeis jo įprastÄ gyvenimÄ , visgi tai yra neiÅ¡vengiama už nusikaltimo padarymÄ skirtinos poveikio priemonės pasekmė. Ä®statymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , saugumÄ , o ne asmens, padariusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu.

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 7 d. nuosprendžiu skyrė apeliantui proporcingÄ , adekvačiÄ ir tinkamÄ bausmę bei realų jos vykdymÄ , iÅ¡samiai įvertino nuteistÄ jį charakterizuojančias ir bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais jo naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo

13. Vilniaus apygardos teismui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius 2023 m. rugsėjo 25 d. pateikė pažymÄ Nr. APD-2023-13972 dėl 46,67 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ nuteistojo S. P. dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų iÅ¡laidų už byloje teiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ .

14. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

15. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas bÅ«tinu ir pagal BPK 51 straipsnio 3 dalį nuteistojo S. P. gynėja buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė. Ä®vertinusi tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo iÅ¡nagrinėta per vienÄ posėdį, įrodymų tyrimas nebuvo atliktas, o gynėjo dalyvavimas pripažintas bÅ«tinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo, teisėjų kolegija sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ nuteistojo S. P. neiÅ¡ieÅ¡kotinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo S. P. (S. P.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. nuosprendžio atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų 46,67 Eur iÅ¡ nuteistojo S. P. už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ valstybės naudai nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Julita Dabulskytė-Raizgienė

Rasa Paužaitė

Ugnius Trumpulis