Court dismisses municipality's refusal to approve peat mining project and orders re-evaluation.
Legislator summary
AI generatedThe Regional Administrative Court fully dismissed the municipality's decision refusing to approve a peat mining project. The plaintiff, UAB Presto durpės, argued that a valid geological license and land lease entitled them to proceed, while the defendant claimed the project lacked necessary environmental and technical assessments. The court ruled in favor of the plaintiff, ordering the municipality to re-evaluate the project application within the statutory timeframe and awarding legal costs.
Legislator headnote
AI generatedLietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniai; 88 straipsnio 2, 3, 4 punktai: Teismas privalo panaikinti administracinį aktą, jei jis pažeidžia teisės aktus, ir įpareigoti valdymo organą atlikti veiksmus, jei tai būtina teisingai išspręsti ginčą.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedCited Case Law
AI generatedFull text
?CivilinÄ byla Nr AdministracinÄ byla Nr. eI-441-554/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02065-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3; 14.4.5; (S) 14.15; 16.3; 16.6; 55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 4 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Audriaus Grauželio, Algio MarkeviÄiaus (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), Janinos VitunskienÄs, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjos UAB Presto durpÄs atstovei - advokatei R.
S., atsakovÄs Jurbarko rajono savivaldybÄs administracijos atstovams: R. V., M. K., treÄiojo suinteresuoto asmens UAB ,,DJ Magmaâ atstovui G. J., nedalyvaujant treÄiojo suinteresuoto asmens Lietuvos geologijos tarnybos atstovui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjos UAB Presto durpÄs skundÄ atsakovei Jurbarko rajono savivaldybÄs administracijai dÄl administracinio akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä:
PareiÅ¡kÄja UAB Presto durpÄs 2019 m. rugsÄjo 19 d. skundu teismo praÅ¡Ä:
1) panaikinti 2019 m. rugpjÅ«Äio 12 d. Jurbarko rajono savivaldybÄs administracijos direktoriaus sprendimÄ Nr. R4-29-1563 DÄl projekto nederinimo;
2) įpareigoti Jurbarko rajono savivaldybÄs administracijÄ teisÄs aktų nustatyta tvarka ir terminais, bet ne vÄliau kaip per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisÄjimo, pagal savo kompetencijÄ iÅ¡nagrinÄti UAB Presto durpÄs 2018 m. sausio 23 d. raÅ¡tu Nr. 015 pateiktÄ praÅ¡ymÄ dÄl Dainių durpyno telkinio naudojimo projekto derinimo ir priimti sprendimÄ dÄl projekto derinimo. PareiÅ¡kÄja skundÄ nurodÄ, taip pat atstovÄ paaiÅ¡kino teismo posÄdžio metu, kad Lietuvos geologijos tarnyba 2006 m. sausio 23 d. iÅ¡davÄ LeidimÄ Nr. 1p-06 naudoti žemÄs gelmių iÅ¡teklius ir ertmes Dainių durpyne.
Vadovaudamasi Å¡iuo leidimu pareiÅ¡kÄja turi teisÄ nuo 2006 m. sausio 30 d. naudoti Dainių durpyno iÅ¡teklius pagal 2006 m. sausio 23 d. Naudojimo sutarties sÄ lygas (toliau - Naudojimo sutartis). Å ios sutarties 14 punkte nurodyta, kad durpių iÅ¡teklius galima kasti tik turint nustatyta tvarka patvirtintÄ telkinio iÅ¡teklių naudojimo projektÄ ir sudarius žemÄs nuomos sutartį. Buvo suformuotas Dainių durpynui eksploatuoti reikalingas valstybei priklausantis žemÄs sklypas, kurio paskirtis - naudingųjų iÅ¡kasenų teritorijos, ir 2017 m. birželio 7 d.
įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Å is žemÄs sklypas 2017 m. rugpjÅ«Äio 8 d. ValstybÄs žemÄs nuomos sutartimi Nr. 32SŽN-47- (14.32.55.) iki 2042 m. rugpjÅ«Äio 8 d. buvo iÅ¡nuomotas pareiÅ¡kÄjai. Sutarties 3 punktas nustato, kad žemÄs sklypo tikslinÄ paskirtis - naudingųjų iÅ¡kasenų teritorijos. Nuomos sutarties 17 punktas numato, kad miÅ¡ko žemÄs pavertimas kitomis naudmenomis galimas tada, kai nuomininkas sumoka piniginÄ kompensacijÄ Ä¯ LR biudžetÄ pagal tuo metu galiojanÄiÄ Aplinkos ministerijos ValstybinÄs miÅ¡kų tarnybos pažymÄ .
PareiÅ¡kÄja 2017 m. birželio 20 d. ir 2018 m. birželio 21 d. tokias pažymas gavo. NurodÄ, kad Naudojimo sutarties 14 punktas ir Nuomos sutarties 5 punktas numato, jog žemÄs gelmių iÅ¡teklius pareiÅ¡kÄja gali naudoti žemÄs gelmių naudojimo projekte nustatyta tvarka, PareiÅ¡kÄjos atstovas UAB âGJ Magmaâ (projekto rengÄjas) parengÄ Dainių durpyno žemÄs gelmių naudojimo projektÄ (toliau - Naudojimo projektas) ir pateikÄ jį derinti atitinkamoms institucijoms. Visos institucijos:
NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba prie ŽemÄs Å«kio ministerijos, Jurbarko prieÅ¡gaisrinÄ gelbÄjimo tarnyba, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas, ValstybinÄ darbo inspekcija projektÄ suderino. VienintelÄ institucija - Jurbarko rajono savivaldybÄ nederina pateikto Naudojimo projekto. AtsakovÄ atsisakÄ derinti Naudojimo projektÄ 2018 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. R4-15-343. PareiÅ¡kÄja atsakovei pateikÄ raÅ¡tÄ su paaiÅ¡kinimais ir papildomais dokumentais, taÄiau Jurbarko rajono savivaldybÄ 2018 m. kovo 16 d. raÅ¡tu Nr. R4-15-458 pakartotinai atsisakÄ derinti Naudojimo projektÄ .
PareiÅ¡kÄja dÄl nurodytų atsakovÄs sprendimų pateikÄ skundÄ Regionų apygardos administraciniam teismui, kuris 2019 m. vasario 14 d. sprendimu administracinÄje byloje Nr. eI-103-423/2019 iÅ¡ dalies patenkino skundÄ , ginÄijamus sprendimus panaikino ir įpareigojo atsakovÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinÄti pareiÅ¡kÄjos praÅ¡ymÄ dÄl projekto derinimo. Naudojimo projekto rengÄjas - UAB âGJ Magmaâ 2019 m. vasario 20 d. raÅ¡tu Nr. 046 kreipÄsi į atsakovÄ dÄl teismo sprendimo vykdymo ir Naudojimo projekto derinimo.
AtsakovÄ 2019 m. gegužÄs 23 d. raÅ¡tu Nr. R4-23-997 pateikÄ dÄl Naudojimo projekto naujas pastabas. UAB Presto durpÄs atstovas UAB âGJ Magmaâ įvertino pastabas, dalį pakoregavo, dÄl dalies pastabų pateikÄ paaiÅ¡kinimus ir vÄl pateikÄ pakoreguotÄ Naudojimo projektÄ atsakovei. Jurbarko rajono savivaldybÄs administracija Å¡ioje byloje ginÄijamu 2019 m. rugpjÅ«Äio 12 d. raÅ¡tu Nr. R4-29-1563 vÄl atsisakÄ derinti Naudojimo projektÄ . Akcentavo, kad apygardos administracinis teismas įsiteisÄjusiame sprendime jau konstatavo, kad Naudojimo projektas pagrįstai parengtas ir derinamas pagal Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2005 m. rugsÄjo 5 d.
įsakymu Nr. 1-107 patvirtintas Naudingųjų iÅ¡kasenų (iÅ¡skyrus angliavandenilius) iÅ¡teklių ir žemÄs gelmių ertmių naudojimo projektų rengimo taisykles. AtsakovÄ nevykdo teismo sprendimo, tikslingai ir sÄ moningai vilkina Naudojimo projekto suderinimÄ , tolimesnius vilkinimo veiksmus siekdami pagrįsti įvykdyta gyventojų apklausa, dÄl kurios nereikÅ¡mingumo įsiteisÄjusiame teismo sprendime buvo jau aiÅ¡kiai pasisakyta. Neigdama teismo sprendimo iÅ¡vadas dÄl Naudojimo projekto rengimo teisinio reglamentavimo, teikÄ naujas nepagrįstas pastabas, kurių anksÄiau neteikÄ, nors derinamas tas pats Naudojimo projektas.
Tokie veiksmai leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovÄ tik vilkina sprendimo dÄl Naudojimo projekto priÄmimÄ ir nevykdo teismo sprendimo, kuris turi res judicata galiÄ . Å ioje byloje skundžiamÄ sprendimÄ atsakovÄ grindžia tuo, kad Naudojimo projekte pateikiamas NTR centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as nÄra pilnos apimties, jame trÅ«ksta dalies duomenų apie žemÄs sklypui nustatytas specialiÄ sias žemÄs ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygas (Naudojimo projekte neparodytos visos specialios žemÄs ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos).
Be to, Naudojimo projekto rengÄjas nesikreipÄ Ä¯ melioruotų plotų duomenų teikÄjÄ - Jurbarko rajono savivaldybÄs administracijÄ dÄl melioracijos planų gavimo, Naudojimo projekte nÄra ir VÄ® ValstybÄs žemÄs fondo raÅ¡to dÄl žemÄs sklype esanÄių melioracijos statinių. AtsakovÄ konstatavo, kad žemÄs sklype yra melioracijos sistemos ir renginiai, todÄl bÅ«tina laikytis ŽemÄs Å«kio ministro 1996 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 283 âDÄl techninių sÄ lygų statiniams melioruotoje žemÄje projektuoti iÅ¡davimo taisyklių patvirtinimoâ patvirtintų Techninių sÄ lygų statiniams melioruotoje žemÄje projektuoti iÅ¡davimo taisyklių.
Melioracijos statinių projektavimÄ gali atlikti tik Å¡ios srities specialistas, t. y. turintis ŽemÄs Å«kio ministerijos iÅ¡duotÄ kvalifikacijos atestatÄ arba kitÄ lygiavertį dokumentÄ , pripažintÄ Lietuvoje, o tokio dokumento Naudojimo projekte nÄra. Jurbarko rajono savivaldybÄs administracija įvykdÄ gyventojų apklausÄ dÄl pareiÅ¡kÄjo planuojamos durpių gavybos ir gyventojai nepritarÄ, kad žemÄs sklype bÅ«tų kertamas miÅ¡kas ir kasamos durpÄs. PabrÄžÄ, kad atsakovÄ nevykdo teismo sprendimo tuo aspektu, kad ignoruoja teismo nustatytÄ neginÄijamÄ faktÄ , kad Naudojimo projektas pagrįstai parengtas ir derinamas pagal Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2005 m. rugsÄjo 5 d.
įsakymu Nr. 1-107 patvirtintas Naudingųjų iÅ¡kasenų (iÅ¡skyrus angliavandenilius) iÅ¡teklių ir žemÄs gelmių ertmių naudojimo projektų rengimo taisykles. Tuo tarpu atsakovas nepagrįstai nurodÄ, kad dabar jau bÅ«tina laikytis ŽemÄs Å«kio ministro 1996 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 283 âDÄl techninių sÄ lygų statiniams melioruotoje žemÄje projektuoti iÅ¡davimo taisyklių patvirtinimoâ, nors argumentų, susijusių su melioracijos statiniais ir įrenginiais, anksÄiau neteikÄ nÄ karto.
Tai tik patvirtina atsakovÄs piktnaudžiavimÄ ir pastabų teikimÄ âdalimisâ siekiant pavilkinti laikÄ . Skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas, kadangi jis yra neteisÄtas iÅ¡ esmÄs, t. y. savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnÄs galios teisÄs aktams (ABTÄ® 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, kadangi nÄra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisÄs aktų normomis, t. y. nemotyvuotas, kadangi skundžiamas sprendimas prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnÄs galios teisÄs aktams - Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2005 m. rugsÄjo 5 d.
įsakymu Nr. 1-107 patvirtintų Naudingųjų iÅ¡kasenų (iÅ¡skyrus angliavandenilius) iÅ¡teklių ir žemÄs gelmių ertmių naudojimo projektų rengimo taisyklių (toliau - TaisyklÄs) 29 punktui. Taisyklių 29 punktas nustato, kad kiekviena iÅ¡ institucijų vadovaudamasi VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 28 straipsnyje nurodytu terminu iÅ¡nagrinÄja jos kompetencijai priskirtinus Naudojimo projekto sprendinius ir derina Naudojimo projektÄ arba raÅ¡tu nurodo trÅ«kumus, kuriuos bÅ«tina paÅ¡alinti ar pataisyti.
Akcentavo, kad Naudojimo projektas buvo parengtas 2017 metų pabaigoje ir jame patalpintas 2017 m. spalio 2 d. bÅ«klÄ duomenis atspindintis NTR iÅ¡raÅ¡as. Tokį dokumentÄ pateikÄ Nekilnojamojo turto centrinis duomenų bankas. Teikiamas atnaujintas iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad žemÄs sklypui, kuriame parengtas Dainių durpyno iÅ¡teklių Naudojimo projektas, nustatytos Å¡ios specialiosios žemÄs ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos: âII. Kelių apsaugos zonos, VI. Elektros linijų apsaugos zonos, XX. Požeminių vandens telkinių (vandenvieÄių) sanitarinÄs apsaugos zonos, XXI.
ŽemÄs sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausanÄios melioracijos sistemos bei įrenginiai, XXIII. Naudingųjų iÅ¡kasenų telkiniai, XXVIII. Vandens telkiniai, XXIX. PavirÅ¡inio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantÄs apsaugos juostosâ. Naudojimo projektas parengtas vadovaujantis Valstybinio žemÄs sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniais. Projekto organizatorius - NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽŪM Jurbarko rajono skyrius. Å iame projekte nurodoma, kad âKelių apsaugos zonos nustatomos kraÅ¡to keliui Nr. 198 Jurbarkas - SkaudvilÄ, vietinÄs reikÅ¡mÄs keliui vakarinÄje dalyje.
Elektros linijų apsaugos zona nustatoma 0,4 kV orinei elektros perdavimo linijai vakarinÄje formuojamo sklypo dalyje. Požeminių vandens telkinių (vandenvieÄių) sanitarinÄ apsaugos zona nustatoma UAB âDainiaiâ vandenvietei. Melioracijos sistemų apribojimai nustatomi surenkamiesiems grioviams į kuriuos vanduo surenkamas iÅ¡ aplinkinių teritorijų paklotomis drenomis. Naudingųjų iÅ¡kasenų telkinių apribojimai numatyti žemÄs gelmių registre registruotam Dainių durpyno pramoninio klodo plotui.
Vandens telkinių apribojimas numatytas Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre registruotai upei Vajota (identifikavimo Nr.10012208). Å iai upei yra taikoma ir pavirÅ¡inio vandens telkinio pakrantÄs apsaugos juosta bei zonaâ. Melioracijos įrenginių apsaugos zonos plotas - 4,6197 ha. Å ie melioracijos įrenginiai â tai grioviai yra projektuojamo durpyno pakraÅ¡Äiuose ir jokie darbai, iÅ¡skyrus Å¡ių griovių priežiÅ«rÄ , nenumatomi. TodÄl Lietuvos valstybei priklausantys melioracijos įrenginiai lieka nekintantys, nes jie net nÄra projektuojamame sklype.
PriežiÅ«ros darbams (žolÄs nupjovimui, krÅ«mokÅ¡nių nukirtimui ar bebrų užtvankų paÅ¡alinimui) jokie projektai nÄra rengiami, todÄl melioratorių paslaugos nereikalingos. Naudojimo projekto rengÄjui nebereikÄjo kreiptis į jokias institucijas dÄl valstybei priklausanÄių melioracijos įrenginių iÅ¡sidÄstymo durpių iÅ¡teklių naudojimui skirtame žemÄs sklype, nes Å¡i informacija jau buvo surinkta ir iÅ¡analizuota aukÅ¡Äiau minÄto žemÄs sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo metu.
Durpių iÅ¡teklių Naudojimo projekto sprendiniai nelieÄia jokio melioracijos įrenginio, nes projektuojamame žemÄs sklype jų nÄra. NurodÄ, kad žemÄs gelmių iÅ¡teklių naudojimo projektai rengiami pagal Naudingųjų iÅ¡kasenų (iÅ¡skyrus angliavandenilius) iÅ¡teklių ir žemÄs gelmių ertmių naudojimo projektų rengimo taisykles, kÄ konstatavo ir teismas įsiteisÄjusiame sprendime. Å ių Taisyklių 3 punktas teigia, kad taisyklių reikalavimai privalomi juridiniams asmenims bei Å¡ių asmenų grupÄms, veikianÄioms pagal jungtinÄs veiklos sutartį, turintiems Lietuvos Respublikos VyriausybÄs nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ leidimÄ naudoti žemÄs gelmių iÅ¡teklius, rengiantiems Naudojimo projektus, valstybÄs institucijoms ir įstaigoms, dalyvaujanÄioms Å¡iame procese, arba pagal kompetencijÄ vykdanÄioms žemÄs gelmių iÅ¡teklių naudojimo ir apsaugos kontrolÄ bei monitoringÄ .
Esant tokiam teisiniam reglamentavimui atsakovÄ negali iÅ¡kelti savų reikalavimų dÄl bet kokių sprendinių, susijusių su durpyno sausinimo sistema, kuri yra bÅ«tent durpyno sausinimo sistema, o ne melioracijos įrenginiai (sistemos), o klausimai, susijÄ su durpynų sausinimo sistemomis, netgi nepriskirti atsakovÄs kompetencijai. Taigi, rengiant Naudojimo projektÄ , vadovaujamasi žemÄs gelmių iÅ¡teklių naudojimo projektų rengimÄ reglamentuojanÄiais teisÄs aktais, o ne atsakovÄs nurodytomis taisyklÄmis.
Akmenų greitvietÄ suprojektuota pagal konkreÄius duomenis ir matmenis. Jos įrengimas, reikalingos medžiagos ir darbų apimtys apraÅ¡omos Naudojimo projekto 3.2 skyrelyje. Tai yra sudÄtinÄ durpyno rekultivavimo proceso dalis. Tokius darbus, kaip ir visÄ Å¾emÄs gelmių iÅ¡teklių naudojimo projektÄ atlikti turi teisÄ Ä¯monÄ, gavusi Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos leidimÄ (kokį turi ir UAB âGJ Magmaâ). Be to, atsakovei jau buvo paaiÅ¡kinta anksÄiau, kad Å¡iuo metu tikslÅ«s vandens nuotÄkio matavimai nereikalingi.
Pakanka žinoti apytikrį iÅ¡tekanÄio iÅ¡ durpyno vandens kiekį. IÅ¡kasus durpes iÅ¡ durpyno iÅ¡tekÄs tiktai iÅ¡kritÄs atmosferinių kritulių vanduo. IÅ¡tekanÄio vandens kiekis reikalingas parinkti rekultivavimo darbų metodologijÄ . Rekultivavimo darbai prasidÄs tiktai iÅ¡kasus visas durpes, o tai bus ne anksÄiau kaip po 50 metų. Pagal Projektų rengimo taisykles, projektas privalo bÅ«ti atnaujinamas kas 20 metų. Taigi, durpynÄ eksploatuojanti įmonÄ, mažiausiai dar du kartus iki rekultivavimo pradžios turÄs koreguoti teikiamÄ projektÄ ir galÄs atsižvelgti į vandens nuotÄkio kaitÄ .
PaspartÄjus klimato kaitai, įrengus durpių gavybos laukus, jis per 20 ar 50 metų bus tikrai ne toks kaip dabar. Å iuo metu atlikus nuotÄkio matavimus iÅ¡ užleisto ir miÅ¡ku apaugusio durpyno rekultivavimo darbų tikslumo nepadidins. Bet kokius durpių iÅ¡teklių ir durpyno naudojimo aspektus, tarp jų ir iÅ¡kastų durpynų rekultivavimÄ teisÄ projektuoti turi ne melioratoriai, o geologai. AtsakovÄ nepagrįstai abejoja dÄl UAB âGJ Magmaâ kompetencijos rengti durpių iÅ¡teklių naudojimo projektus.
Pagal Naudingųjų iÅ¡kasenų (iÅ¡skyrus angliavandenilius) iÅ¡teklių ir žemÄs gelmių ertmių naudojimo projektų rengimo taisyklių 13 punktÄ (Naudojimo projektÄ gali rengti juridinis asmuo ar Å¡ių asmenų grupÄ, veikianti pagal jungtinÄs veiklos sutartį, turinti Lietuvos Respublikos VyriausybÄs nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ leidimÄ atlikti naudingųjų iÅ¡kasenų paieÅ¡kÄ ir žvalgybÄ )(toliau - Projekto rengÄjas)â. TreÄiajam suinteresuotam asmeniui toks leidimas buvo iÅ¡duotas Lietuvos geologijos tarnybos.
Å io dokumento turinys patvirtina, kad projekto rengÄjas yra teisÄtas Naudojimo projekto rengÄjas. Lietuvoje nÄra nei vieno naudojamo durpių telkinio, kuriame durpÄs bÅ«tų kasamos vadovaujantis durpių iÅ¡teklių naudojimo projektu, kuris bÅ«tų parengtas ne pagal minÄtas Taisykles. Visus Å¡iuos projektus parengÄ UAB âGJ Magmaâ specialistai. Visus geodezinius matavimus Dainių durpyne atliko privataus matininko L. S. įmonÄ, pagal tuo metu galiojusiÄ licencijÄ Nr. 65, iÅ¡duotÄ 2001 m. sausio 16 d.
Å ie duomenys buvo patikrinti, teritorijos aukÅ¡Äių sistema buvo pervesta iÅ¡ Baltijos į LAS07 rengiant žemÄs sklypo formavimo-pertvarkymo projektÄ UAB âGJ Magmaâ projektų vadovÄs, dr. T. K. (geodezininko kvalifikacijos pažymÄjimo Nr. 1GKV-1042). Res judicata galiÄ turinÄiu teismo sprendimu jau nustatyta neįrodinÄtina aplinkybÄ, kad gyventojų apklausa yra tik patariamojo pobÅ«džio ir neturi jokio įtakos Naudojimo projekto derinimui. ValstybÄs valdomos institucijos ir planuotojai tariasi su visuomene dÄl teritorijų vystymo ir naudojimo krypÄių planavimo etape, o ne parengtų techninių darbo projektų derinimo etape.
Rengiant Jurbarko rajono savivaldybÄs bendrÄ jį planÄ jis buvo pristatytas visuomenei, gautus visuomenÄs pasiÅ«lymus vertino plano rengÄjai ir pakoreguotas rajono bendrasis planas buvo patvirtintas Jurbarko rajono tarybos. Å is planas yra pagrindas Jurbarko rajono teritorijų vystymui. Dainių durpyno teritorijai patvirtintame bendrajame plane (reg. Nr. T00010645 (000941000643)) pagrindinių sprendinių brÄžinyje planuojama teritorija patenka į tvarkymo zonÄ 5Z, kuriai numatyti Å¡ie specialÅ«s reglamentai: âZE (ekstensyvaus Å«kininkavimo zona gamtiniame karkase), N2 (gÄlo vandens vandenvieÄių teritorijos), gS3 (esamo kraÅ¡tovaizdžio natÅ«ralumÄ atkurianÄių elementų grÄ Å¾inimas ir gausinimas geosistemų vidinio stabilizavimo arealuose), N1 (naudingųjų iÅ¡kasenų gavybos atvirų kasinių (karjerų))â.
Visuose kituose bendrojo plano brÄžiniuose planuojama teritorija rodoma kaip Dainių durpynas (karjeras). Gamtinio kraÅ¡tovaizdžio ir biologinÄs įvairovÄs apsaugos brÄžinyje karjeras yra S3 zonoje, kuri priskirta prie vidinio stabilizavimo arealo. Urbanizacija nÄra numatyta, galimas miÅ¡kų ir žemÄs Å«kio vystymasis. Remiantis Å¡iais bendrojo plano sprendiniais, buvo suformuotas sklypas naudingųjų iÅ¡kasenų gavybai atviru bÅ«du, jis iÅ¡nuomotas pareiÅ¡kÄjai naudingųjų iÅ¡kasenų eksploatavimui ir parengtas pateiktas derinimui Dainių durpių telkinio naudojimo (kasybos-rekultivavimo) projektas.
Å ie dokumentai atitinka bendrojo plano tvarkymo zonos 5Z specialiuosius reglamentus, nes tokia vietovÄs plÄtra atitinka galiojanÄius Jurbarko rajono savivaldybÄs teritorijos bendrojo plano sprendinius. PabrÄžÄ, kad Taisyklių 29 punktas įpareigoja Naudojimo projektÄ derinti pagal savo kompetencijÄ , o ginÄo atveju akivaizdu, jog atsakovÄs argumentai ne tik kad nepagrįsti, bet ir nesusijÄ su jos kompetencija, visos institucijos jau suderino Naudojimo projektÄ , o savivaldybÄ vien tik deklaratyviomis nuostatomis jo nederina, todÄl savivaldybÄs veiksmus galima vertinti kaip piktnaudžiavimÄ .
Be to, TaisyklÄs aiÅ¡kiai įtvirtina terminÄ , per kurį pateiktas Naudojimo projektas turi bÅ«ti suderintas arba pateiktos pastabos, trÅ«kumai. Terminas yra siejamas su VieÅ¡ojo administravimo įstatymu, o jo 31 straipsnis įtvirtina 20 darbo dienų terminÄ . TaÄiau atsakovÄ neatliko TaisyklÄmis nustatytų veiksmų nustatytais terminais ir toliau jų neatlieka. Esant tokiai faktinei ir teisinei situacijai atsakovÄ Ä¯pareigotina atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. teisÄs aktų nustatyta tvarka ir terminais, bet ne vÄliau kaip per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisÄjimo, pagal savo kompetencijÄ iÅ¡nagrinÄti UAB Presto durpÄs 2018 m. sausio 23 d. raÅ¡tu Nr. 015 pateiktÄ praÅ¡ymÄ dÄl Dainių durpyno telkinio naudojimo projekto derinimo ir priimti sprendimÄ dÄl projekto derinimo.
AtsakovÄ ir jos atstovai teismo praÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ atsakovÄ nurodÄ, taip pat atstovÄ paaiÅ¡kino teismo posÄdžio metu, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mai administracinÄje byloje Nr. eI-103-423/2019 2019 m. vasario 14 d. sprendimu įpareigojo atsakovÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinÄti pareiÅ¡kÄjos praÅ¡ymÄ dÄl Dainių durpyno telkinio naudojimo projekto derinimo. PareiÅ¡kÄjos atstovai 2019 m. vasario 20 d. iÅ¡ naujo pateikÄ derinti Durpyno projektÄ .
AtsakovÄ, gavusi praÅ¡ymÄ , pradÄjo vykdyti teismo sprendimÄ - iÅ¡ naujo pradÄjo nagrinÄti pareiÅ¡kÄjos praÅ¡ymÄ dÄl Dainių durpyno telkinio naudojimo projekto derinimo. SavivaldybÄs meras 2019 m. kovo 19 d. potvarkiu Nr. V3-14 âDÄl vietos gyventojų apklausos dÄl Dainių kaime planuojamos durpių gavybos paskelbimo iniciavimoâ inicijavo vietos gyventojų apklausos paskelbimÄ dÄl pareiÅ¡kÄjo 158,7501 ha ploto žemÄs sklype Dainių kaime planuojamos durpių gavybos. AtsakovÄ, nagrinÄdama pateiktÄ praÅ¡ymÄ , informavo pareiÅ¡kÄjos atstovus 2019 m. kovo 21 d. raÅ¡tu Nr. R4-15-547, kad atsižvelgiant į tai, jog Å¡io projekto sprendiniai yra reikÅ¡mingi ir svarbÅ«s Jurbarko rajono gyventojams ir yra tikslinga iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokia yra vietos gyventojų nuomonÄ Å¡iuo klausimu praÄjus Å¡eÅ¡iems metams po gyventojų atliktos apklausos, bei siekiant tinkamai atstovauti Jurbarko rajono savivaldybÄs gyventojams, Jurbarko rajono savivaldybÄs mero 2019 m. kovo 19 d. potvarkiu Nr. V3-14 âDÄl vietos gyventojų apklausos dÄl Dainių kaime planuojamos durpių gavybos paskelbimo iniciavimoâ buvo inicijuotas vietos gyventojų apklausos paskelbimas.
Taip pat pareiÅ¡kÄjos atstovai buvo informuoti, kad yra kreiptasi į Jurbarko rajono savivaldybÄs tarybÄ dÄl vietos gyventojų apklausos bÅ«do nustatymo. Be to, pareiÅ¡kÄjos atstovai informuoti, kad sprendimÄ dÄl Jurbarko rajono Dainių durpių telkinio naudojimo (kasybos ir rekultivavimo) projekto derinimo atsakovÄ priims tik po įvykdytos vietos gyventojų apklausos. Taip pat atsakovÄ 2019 m. kovo 20 d. raÅ¡tu Nr. T27-47 âDÄl susitikimoâ kreipÄsi į pareiÅ¡kÄjÄ ir pakvietÄ atstovus susitikti su Jurbarko rajono savivaldybÄs vadovais aptarti susidariusiÄ situacijÄ dÄl Dainių miÅ¡ko ir Dainių durpių telkinio naudojimo. 2019 m. kovo 26 d.
įvyko savivaldybÄs atstovų ir pareiÅ¡kÄjos vadovų susitikimas, kurio metu svarstyti klausimai, susijÄ su pareiÅ¡kÄjos praÅ¡ymo nagrinÄjimu. NurodÄ, kad 2019 m. kovo 28 d. įvyko Jurbarko rajono savivaldybÄs tarybos posÄdis, kurio metu savivaldybÄs taryba sprendimu Nr. T2-124 âDÄl vietos gyventojų apklausos dÄl Dainių kaime planuojamos durpių gavybos bÅ«do nustatymoâ nustatÄ vietos gyventojų apklausos bÅ«dÄ . Ä®vykus savivaldybÄs tarybos posÄdžiui, buvo priimtas sprendimas kviesti pareiÅ¡kÄjos atstovus, kad jie paaiÅ¡kintų projekto sprendinius savivaldybÄs tarybos nariams. 2019 m. balandžio 24 d.
įvyko susitikimas su UAB âGJ Magmaâ, kurie rengÄ Durpyno projektÄ , atstovais. Durpyno projekto pristatymo metu pareiÅ¡kÄjos atstovui buvo iÅ¡sakytos pastabos dÄl neiÅ¡samaus (neiÅ¡baigto) projekto. Po įvykusio susitikimo atsakovÄ pakartotinai pateikÄ pastabas raÅ¡tu pareiÅ¡kÄjos įgaliotiems atstovams dÄl Durpyno projekto (2019 m. gegužÄs 23 d. raÅ¡tas Nr. R4-23-997 âDÄl Jurbarko rajono Dainių durpių telkinio (kasybos-rekultyvavimo) projektoâ). UAB âGJ Magmaâ 2019 m. liepos 3 d. atsakovei pateikÄ paaiÅ¡kinimus į 2019 m. gegužÄs 23 d. raÅ¡te Nr. R4-23-997 pateiktas pastabas.
SavivaldybÄ nagrinÄjo Å¡iuos paaiÅ¡kinimus ir rengÄsi vadovaudamasi VieÅ¡ojo administravimo įstatymo nuostatomis pateikti atsakymÄ UAB âGJ Magmaâ. 2019 m. rugpjÅ«Äio 12 d. pareiÅ¡kÄjai buvo iÅ¡siųstas raÅ¡tas Nr. R4-29-1563, kuris yra ginÄijamas Å¡ioje administracinÄje byloje. PabrÄžÄ, kad vertinant Durpyno projekto sprendinius su turimais SavivaldybÄje dokumentais, susijusiais su melioracijos statinių nuosavybe, akivaizdu, kad dalis sklype esanÄių melioracijos statinių yra valstybei nuosavybÄs teise priklausantys melioracijos statiniai, dÄl ko jiems taikomos Specialiosios žemÄs ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos.
GinÄo teritorijoje yra melioracijos statiniai, kuriais kanalizuoti grioviai (didelio diametro vamzdžiai), kuriais nuvedamas upÄs vanduo iki atviros vagos. AtsakovÄ mano, kad bÅ«tina apsaugoti šį melioracijos statinį nuo galimo užneÅ¡imo mineralinÄmis sÄ naÅ¡omis. Naudojimo projektas buvo derinamas pagal Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2005- 09-05 įsakymu Nr. 1-107 âDÄl Naudingųjų iÅ¡kasenų (iÅ¡skyrus angliavandenilius) iÅ¡teklių ir žemÄs gelmių ertmių naudojimo projektų rengimo taisyklių patvirtinimoâ patvirtintas Naudingųjų iÅ¡kasenų (iÅ¡skyrus angliavandenilius) iÅ¡teklių ir žemÄs gelmių ertmių naudojimo projektų rengimo taisykles (toliau - TaisyklÄs).
Vadovaujantis Taisyklių 26.3 punktu, kuris nustato, kad projektas derinimas su vietos savivaldos vykdomÄ ja institucija. Atveju, kai projektuojamo telkinio pavirÅ¡ių arba jo dalį užima drenuotų žemių masyvai bei kai projekte yra numatyta drenažo įrenginių statyba ar esamų įrenginių rekonstrukcija, - Å¡i institucija derina ir Naudojimo projekto klausimus, susijusius su melioracija. TaisyklÄs daro nuorodÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymÄ (6.9 punktas). Melioracijos įstatymo 5 straipsnis 2 dalyje nustatyta, kad žemÄs savininkai naujas melioracijos sistemas statyti, melioracijos statinius remontuoti ir rekonstruoti privalo Statybos įstatymo ir kitų teisÄs aktų nustatyta tvarka.
Melioracijos įstatymo 6 straipsnio 4 punktas reglamentuoja, kad melioruotos žemÄs savininkai ar kiti naudotojai privalo derinti žemÄs kasimo darbus su kitais, kurių turtui ar interesams gali bÅ«ti padaryta žala, žemÄs savininkais ir institucijomis, patikÄjimo teise valdanÄiomis valstybei nuosavybÄs teise priklausanÄius melioracijos statinius. Atsižvelgiant į tai atsakovÄ pareiÅ¡kÄjai nurodÄ laikytis Lietuvos Respublikos žemÄs Å«kio ministro 1996 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 283 âDÄl techninių sÄ lygų statiniams melioruotoje žemÄje projektuoti iÅ¡davimo taisyklių patvirtinimoâ.
Kad reikalavimai, susijÄ su melioracija, yra pagrįsti, įrodo tiek Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as (toliau - Registro iÅ¡raÅ¡as), tiek ir savivaldybÄje saugomi archyviniai melioracijos dokumentai. Akcentavo, kad savivaldybÄje turimas Registro iÅ¡raÅ¡as ir jame iÅ¡vardinti specialiųjų žemÄs ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų apribojimai apima 10 punktų (9.1. - 9.10. punktai). Atnaujintame Projekte pateikiamas iÅ¡raÅ¡as nÄra pilnos apimties, jame trÅ«ksta dalies duomenų apie žemÄs sklypui nustatytas specialiÄ sias žemÄs ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygas, parodytos tik trys iÅ¡ deÅ¡imties specialiųjų žemÄs ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų.
Skunde teismui yra iÅ¡vardijami tik 7 Registro iÅ¡raÅ¡o punktai, todÄl kyla klausimas, kodÄl neiÅ¡vadintos 3 likusios Specialiosios žemÄs ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos, tarp kurių yra miÅ¡ko naudojimo apribojimai (Registro iÅ¡raÅ¡o 9.4 punktas), taÄiau pareiÅ¡kÄjas Å¡ių punktų nemini nei Durpyno projekte, nei Å¡iame skunde teismui. PaminÄti įraÅ¡ai galioja nuo 2017 m. birželio 9 d., todÄl pareiÅ¡kÄjas, jau rengdamas Durpyno projektÄ , turÄjo žinoti ir įvertinti Registro iÅ¡raÅ¡e esanÄius specialiųjų žemÄs ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų reikalavimus.
NurodÄ, kad pareiÅ¡kÄja nepagrįstai nusprendžia, kuriuos melioracijos griovius apima Registro iÅ¡raÅ¡e nurodytas 4,6197 ha plotas. AtsakovÄs nuomone tai yra todÄl, kad pareiÅ¡kÄja (ar Durpyno projekto rengÄjas) nesikreipÄ Ä¯ tokius duomenis valdanÄiÄ Ä¯staigÄ VÄ® ValstybÄs žemÄs fondÄ ar Å¡iuos duomenis teikianÄiÄ savivaldybÄ, kad įsitikinti savo sprendimo teisingumu. SavivaldybÄs archyve saugomas 1966 metais parengto Respublikinio vandens Å«kio projektavimo instituto âJurbarko MSV Dainių durpyno eksploatacijos kraikui vienstadijinis projektasâ Nr. 12656, kuris bÅ«tent ir patvirtina faktÄ , kad žemÄs sklype yra valstybei nuosavybÄs teise priklausantys melioracijos statiniai.
Esami melioracijos statiniai ir bÅ«simi, planuojami nauji ar rekonstruojami esami, kuriuos planuojama panaudoti durpių gavybai, veikia sÄ veikoje, sistemiÅ¡kai. Projekte numatoma kad vanduo bÅ«tent jais bus nuvedamas iÅ¡ žemÄs sklypo iÅ¡gaunant durpes. BÅ«tent dÄl to ir turi bÅ«ti rengiami melioracijos statinių rekonstrukcijos, pertvarkymo ar atstatymo projektai su jame esanÄiais visais techniniais skaiÄiavimais, brÄžiniais ir kt. reikalinga dokumentacija. Durpių gavybai reikalinga sausinimo sistema, taÄiau pareiÅ¡kÄja neįvertina to, kad susidarÄs vanduo turi pasiÅ¡alinti iÅ¡ durpyno, o kitų sprendinių dÄl vandens paÅ¡alinimo iÅ¡ sklypo Durpyno projekte nenurodoma.
Taisyklių 19.5 punktas sako, kad priklausomai nuo pasirinkto gavybos bÅ«do ir priemonių, naudingosios iÅ¡kasenos rūšies bei slÅ«gsojimo sÄ lygų, ne visi aukÅ¡Äiau iÅ¡vardyti kapitaliniai darbai yra bÅ«tini, taip pat gali bÅ«ti numatomi ir kitokio pobÅ«džio darbai, kurių neatlikus nebus galima eksploatuoti naudingosios iÅ¡kasenos. Projekte apskaiÄiuojamos kapitalinių darbų apimtys, jų atlikimo trukmÄ, naudojami mechanizmai, reikalingas medžiagų asortimentas ir kiekis. AtsakovÄs manymu, tai ir yra bÅ«tent tas atvejis, kai reikalinga atlikti kitokio pobÅ«džio darbus, kad durpių gavyba žemÄs sklype bÅ«tų galima.
Durpyno sausinimas yra viena iÅ¡ durpių gavybos proceso technologijos dalių. Akcentavo, kad durpyno pakraÅ¡Äiuose esantiems melioracijos grioviams prižiÅ«rÄti, žolÄs pjovimui, krÅ«mokÅ¡nių kirtimui ar bebrų užtvankų Å¡alinimui reikia atsižvelgti į aplinkosauginius reikalavimus, o valstybei priklausanÄių melioracijos statinių griovių Å¡laituose esanÄių krÅ«mų ar medžių pjovimui reikalingas savivaldybÄs leidimas. Parengtame projekte užsimenama, kad gali tekti valyti aplink durpynÄ esanÄiuose grioviuose susidariusias mineralines sÄ naÅ¡as, o Å¡iems darbams jau yra rengiamas melioracijos statinių remonto ar rekonstrukcijos projektas bei reikalingas melioracijos projekto ekspertų įvertinimas.
Durpyno projekto rengÄjas vertina aplink esanÄių griovių bÅ«klÄ Å¾odžiais âgali tekti valytiâ, tai tik patvirtina, kad gavybos projektas parengtas neatlikus visų reikiamų tyrinÄjimo, matavimo ir skaiÄiavimo darbų, t. y. realios situacijos įvertinimo. Durpyno projekte tai nÄra pagrįsta jokiais specialistų matavimais ar skaiÄiavimais, nerasti nustatytų formų dokumentai tokioms atliktoms procedÅ«roms patvirtinti. Projekto rengÄjas parengtame projekte kalba tik apie naujai susidaranÄias mineralines sÄ naÅ¡as, taÄiau planuoja durpyno sausinimo sistemÄ , tai turÄtų bÅ«ti atliekama tinkamai iÅ¡tyrinÄjus ir įvertinus aplink esanÄių melioracijos griovių bÅ«klÄ, Å¡iuo metu esanÄių sÄ našų kiekį lyginant su projektiniu griovio vagos lygiu, kad iÅ¡laikyti projektinius melioracijos statinių parametrus.
Visi Å¡ie darbai ir reikalauja atitinkamÄ kvalifikacijÄ turinÄių specialistų įvertinimo ir patvirtinimo, su visa Å¡iems sprendimams priskiriama atsakomybe. PareiÅ¡kÄja nurodo asmenis, kurie atliko geodezinius matavimus, taÄiau tokia dokumentacija (topografinis planas suderintas su suinteresuotomis institucijomis) nÄra pridedamas Durpyno projekte. PareiÅ¡kÄja dar kartÄ teikia paaiÅ¡kinimus apie tinkamai atliktus matavimus, nepateikdamas jokių tai patvirtinanÄių dokumentų. Topografiniai planai reikalingi ne tik paÄio Durpyno projektui rengti (durpių gavimo procese), taÄiau ir durpyno sausinimo sistemos įrengimui projektuoti, taip pat ir vÄlesniam rekultivavimo projektui parengti (kas ir planuojama Durpyno projekte).
PažymÄjo, kad Å¡iuo metu gyventojų apklausa yra įvykusi. Gyventojų, turinÄių teisÄ dalyvauti apklausoje, skaiÄius - 543. Apklausoje dalyvavo net 239 gyventojai, tai sudaro 44,02 proc. visų apklausos teritorijos gyventojų, turinÄių teisÄ dalyvauti apklausoje. IÅ¡ jų net 238 gyventojai nepritarÄ, kad 158,7501 ha ploto žemÄs sklype, esanÄiame Dainių kaime, bÅ«tų kertamas miÅ¡kas ir kasamos durpÄs. Tai sudaro 99,58 proc. balsavusiųjų. Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad savivaldybÄs institucijos â tai už savivaldos teisÄs įgyvendinimÄ savivaldybÄs bendruomenÄs interesais atsakingos institucijos.
PabrÄžÄ, kad gyventojų nuomonÄ tik iÅ¡ motyvų, kuriuos atsakovÄ turi įvertinti, nagrinÄdama praÅ¡ymÄ . Kiti motyvai yra susijÄ su pateiktomis pastabomis dÄl Durpyno projekto. Skundžiamame sprendime atsakovÄ bÅ«tent tai ir nurodÄ, kad pateiktas ir pagal dalį pastabų pakoreguotas Projektas yra daugiau nei tik durpių kasybos įmonei skirtas dokumentas, tai yra platesnÄs apimties dokumentas, apimantis ir inžinerinių įrengimų (statinių) įgyvendinimÄ ir teritorijos rekultivavimÄ dokumentas.
TreÄiojo suinteresuoto asmens UAB ,,DJ Magmaâ atstovas teismo posÄdžio metu praÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjos skundÄ patenkinti visiÅ¡kai. Atstovas teismo posÄdžio metu visiÅ¡kai palaikÄ pareiÅ¡kÄjos ir jos atstovÄs argumentus, taip pat papildomai nurodÄ, kad UAB ,,DJ Magmaâ parengÄ visus Lietuvos Respublikoje durpyno eksploatavimo (tame tarpe ir sausinimo) projektus, kadangi vienintelÄ turi licencijÄ . Rengti melioracijos įrenginių projektų bendrovÄs specialistai licencijų neturi. GinÄo teritorijoje jokių melioracijos įrenginių nÄra, todÄl melioracijÄ lieÄianÄio projekto rengti nereikÄjo.
Be to, Å¡i teritorija â ta ne melioruota žemÄ. Melioruota gali bÅ«ti tik žemÄs Å«kio paskirties žemÄ. NurodÄ, kad pagal parengtÄ projektÄ durpyne miÅ¡kas bus iÅ¡skirstas, todÄl netenka prasmÄs specialioji sÄ lyga dÄl miÅ¡ko apsaugos. Taisyklių 19.5 punktas bÅ«tų taikomas tada, jei ginÄo teritorija (durpynas) bÅ«tų melioruota žemÄ. GinÄo sklype jokių statinių nÄra ir tai patvirtina naujai suformuoto durpyno sklypo nuomos sutarties turinys. PareiÅ¡kÄjos skundas patenkintinas visiÅ¡kai.
AdministracinÄs bylos faktinių duomenų visetas (taip pat ir RAAT Kauno rÅ«mų administracinÄs bylos Nr. eI-103-423/2019, LVAT administracinÄs bylos Nr. eA-2125-442/2016 dokumentų duomenys â TIS Liteko) patvirtina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kad pareiÅ¡kÄja, planuodama ir siekdama vykdyti durpių gavybos veiklÄ TauragÄs apskrities Jurbarko rajono Dainių durpių telkinyje, savo lÄÅ¡omis atliko Planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimÄ , parengÄ Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitÄ ir jÄ teisÄs aktų nustatyta tvarka pateikÄ Aplinkos ministerijai. 2003 m. spalio 9 d. buvo priimtas sprendimas Nr. 1-15-7088 dÄl UAB Presto durpÄs planuojamos veiklos galimumo.
PareiÅ¡kÄja, gavusi minÄtÄ Aplinkos ministerijos sprendimÄ ir siekdama gauti leidimÄ eksploatuoti Dainių durpynÄ , savo lÄÅ¡omis atliko Dainių durpyno išžvalgymÄ . UAB Presto durpÄs parengta Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita ir Aplinkos ministerijos sprendimas dÄl planuojamos Å«kinÄs veiklos leistinumo poveikio aplinkai požiÅ«riu bei išžvalgymo ataskaita buvo pateikti Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos, kuri 2006 m. sausio 23 d. pasiraÅ¡Ä sutartį su pareiÅ¡kÄja Nr. 1p-06, kuria iÅ¡ esmÄs leido naudoti žemÄs gelmių iÅ¡teklius ir ertmes Dainių durpyne.
To pasÄkoje pareiÅ¡kÄja turi teisÄ nuo 2006 m. sausio 30 d. naudoti Dainių durpyno iÅ¡teklius pagal 2006 m. sausio 23 d. Dainių telkinio durpių iÅ¡teklių dalies naudojimo sutarties sÄ lygas. Å ios Sutarties 14 punkte numato, kad pareiÅ¡kÄja durpių iÅ¡teklius gali kasti tik turÄdama nustatyta tvarka patvirtintÄ Telkinio iÅ¡teklių naudojimo projektÄ ir sudariusi žemÄs nuomos sutartį. 2016 m. rugsÄjo 16 d. įsakymu Nr. 32FPÄ®-(14.32.124.) NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba suformavo Dainių durpynui eksploatuoti reikalingÄ valstybei priklausantį žemÄs sklypÄ . 2017 m. birželio 7 d.
žemÄs sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (paskirtis - naudingųjų iÅ¡kasenų teritorijos). PaminÄtas žemÄs sklypas 2017 m. rugpjÅ«Äio 8 d. ValstybÄs žemÄs nuomos sutartimi Nr. 32SŽN-47-(14.32.55.) iki 2042 m. rugpjÅ«Äio 8 d. buvo iÅ¡nuomotas pareiÅ¡kÄjai. Sutarties 3 punktas nustato, kad žemÄs sklypo tikslinÄ paskirtis - naudingųjų iÅ¡kasenų teritorijos. MiÅ¡ko žemÄs pavertimas kitomis naudmenomis galimas tada, kai nuomininkas sumoka piniginÄ kompensacijÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos biudžetÄ pagal tuo metu galiojanÄiÄ Aplinkos ministerijos ValstybinÄs miÅ¡kų tarnybos pažymÄ âApie piniginÄ kompensacijÄ už miÅ¡ko žemÄs pavertimÄ kitomis naudmenomisâ (Sutarties 17 p.).
PareiÅ¡kÄja tokias pažymas gavo dar 2017 m. birželio 20 d. ir pakartotinai 2019 m. rugsÄjo 16 d. TreÄiasis suinteresuotas asmuo pareiÅ¡kÄjos užsakymu parengÄ Dainių durpyno žemÄs gelmių naudojimo projektÄ ir pateikÄ jį derinti atitinkamoms institucijoms. Visos institucijos: NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos Jurbarko skyrius, Jurbarko prieÅ¡gaisrinÄ gelbÄjimo tarnyba, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas, ValstybinÄ darbo inspekcija jį suderino.
Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovÄ 2018 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. R4-15-343 ir 2018 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. R4-15-458 atsisakÄ derinti Naudojimo projektÄ . PaminÄtuose sprendimuose atsakovÄ nurodÄ atsisakymo derinti projektÄ pagrindus: 1) 2013 metų gyventojų apklausoje gyventojai vienbalsiai nepritarÄ Dainių miÅ¡ko iÅ¡kirtimui ir durpyno įrengimui;
2) Dainių durpyno teritorijoje yra miÅ¡kas, kuris turi bÅ«ti priskirtas valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kams;
3) pareiÅ¡kÄja, rengdama Naudojimo projektÄ , negali vadovautis iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusiu Naudingųjų iÅ¡kasenų (iÅ¡skyrus angliavandenilius) iÅ¡teklių ir žemÄs gelmių ertmių naudojimo projektų rengimo teisiniu reglamentavimu;
4) pareiÅ¡kÄjos 2003 metais parengta Planuojamos Å«kinÄs veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaita neatitiko teisÄs aktų reikalavimų. PareiÅ¡kÄja Å¡iuos sprendimus apskundÄ administraciniam teismui ir jie buvo įvertinti 2019 m. vasario 14 d. sprendimu administracinÄje byloje Nr. eI-103-423/2019 (sprendimas įsiteisÄjo 2019 m. kovo 19 d.). Teismas panaikino abu paminÄtus atsakovÄs sprendimus ir įpareigojo atsakovÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinÄti pareiÅ¡kÄjos 2018 m. sausio 23 d. praÅ¡ymÄ dÄl Dainių durpyno telkinio naudojimo projekto derinimo.
Ä®siteisÄjusiame sprendime apygardos administracinis teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kÄja pagrįstai Naudojimo projektÄ rengÄ vadovaudamasi Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2005 m. rugsÄjo 5 d. įsakymu Nr. 1-107 patvirtintomis Naudingųjų iÅ¡kasenų (iÅ¡skyrus angliavandenilius) iÅ¡teklių ir žemÄs gelmių ertmių naudojimo projektų rengimo taisyklÄmis. PabrÄžÄ, kad Aplinkos ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. D1-145, kuriuo patvirtintos ŽemÄs gelmių naudojimo planų rengimo taisyklÄs, 2 punkte nustatyta, kad iki 2014 m. sausio 1 d. pradÄtų rengti detaliųjų planų ir žemÄs sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų naudingųjų iÅ¡kasenų teritorijoms formuoti pagrindu gali bÅ«ti rengiami, derinami ir tvirtinami naudingųjų iÅ¡kasenų iÅ¡teklių naudojimo projektai pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį naudingųjų iÅ¡kasenų iÅ¡teklių naudojimo projektų rengimo teisinį reglamentavimÄ .
Teismas taip pat nustatÄ, kad ginÄijamų sprendimų motyvas, kad gyventojai 2013 m. vykdytoje apklausoje nepritarÄ miÅ¡ko pavertimui kitomis naudmenomis, kadangi durpyno eksploatavimo poveikis bÅ«tų neigiamas Jurbarko miesto žmonÄms, yra nepagrįstas. Vietos savivaldos įstatymo 36 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad gyventojai savo nuomonÄ viešųjų savivaldybÄs reikalų tvarkymo klausimais gali pareikÅ¡ti dalyvaudami vietos gyventojų apklausoje. Gyventojų apklausa yra tik patariamojo pobÅ«džio.
ŽemÄs sklypas suformuotas su aiÅ¡kia paskirtimi - naudingųjų iÅ¡kasenų teritorijos eksploatavimui, o valstybÄ jau iÅ¡reiÅ¡kÄ savo valiÄ ir pritarÄ miÅ¡ko kirtimui. Dainių miÅ¡kas nÄra įtrauktas į valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kus, o valstybÄ priÄmÄ sprendimÄ leisti miÅ¡ko naudmenas pakeisti kitomis naudmenomis. Motyvai, kad Å¡is miÅ¡kas yra gausiai lankomas gyventojų ir tenkina visos visuomenÄs poreikius, turi ypatingÄ socialinÄ, ekologinÄ ir rekreacinÄ reikÅ¡mÄ, kadangi Å¡iaurinÄje Jurbarko miesto teritorijoje, nutolusioje nuo minimos teritorijos 2,6 km, yra 81,0 ha ploto privaÄių gyvenamųjų namų kvartalas, kuriame yra įregistruota 395 žemÄs sklypai, ir kurio didžioji dalis užstatyta gyvenamaisiais namais, kad iÅ¡kirtus miÅ¡kÄ ir pradÄjus eksploatuoti durpes, Jurbarko ir aplinkinių vietovių gyventojai praras rekreacinÄ zonÄ , aplinka nebus saugi žmonių sveikatai negali bÅ«ti vienu iÅ¡ argumentų atsakovei nederinant Naudojimo projekto.
Apygardos administracinis teismas sprendime taip pat konstatavo, kad LVAT dar 2016 m. gruodžio 19 d. nutartyje, priimtoje administracinÄje byloje Nr. eA-2125-442/2016 nustatÄ, jog 2006 m. sausio 22 d. Lietuvos geologijos tarnybai iÅ¡duodant LeidimÄ naudoti žemÄs gelmių iÅ¡teklius ir ertmes Dainių durpyne, Aplinkos ministerijos 2003 m. spalio 9 d. sprendimas Nr. 1-15-7088 pritarti durpių gavybai Dainių durpyno vakarinÄs dalies trijuose sklypuose buvo galiojantis. LVAT taip pat konstatavo, kad pareiÅ¡kÄjos parengta Planuojamos Å«kinÄs veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaita atitiko teisÄs aktų reikalavimus. 2019 m. vasario 14 d. sprendimu administracinÄje byloje Nr. eI-103-423/2019 taip pat nustatytos nagrinÄjamai Å¡iai administracinei bylai reikÅ¡mingos aplinkybÄs, kad 2013 metais buvo parengta valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kų plotų schemos projektas, kurioje Dainių miÅ¡kas priskirtinas valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kams, taÄiau procedÅ«ra dÄl teritorijos teisinio rÄžimo pakeitimo nebuvo užbaigta ir durpyne miÅ¡kas nÄra priskirtas valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kams.
ValstybinÄs miÅ¡kų tarnybos 2018 m. lapkriÄio 23 d. raÅ¡to Nr. R2-2070 duomenys patvirtino, kad nÄra teisinio pagrindo Å¡ios teritorijos priskirti valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kų teritorijai (teismui nebuvo pateikta duomenų, kad ginÄijamos teritorijos statusas bÅ«tų pasikeitÄs). Be to, 2018 m. birželio 21 d., 2019 m. rugsÄjo 16 d. ValstybinÄs miÅ¡kų tarnybos pažymų apie piniginÄ kompensacijÄ už miÅ¡ko žemÄs pavertimÄ kitomis naudmenomis duomenys patvirtina, kad už tai pareiÅ¡kÄja privalÄs sumokÄti 827006,37 Eur piniginÄ kompensacijÄ .
Teismas, įvertinÄs skundžiamo 2019 m. rugpjÅ«Äio 12 d. individualaus administracinio akto turinį, daro iÅ¡vadÄ , kad jis grindžiamas eile skirtingų argumentų:
1) Naudojimo projekte pateikiamas NTR centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as nÄra pilnos apimties, jame trÅ«ksta dalies duomenų apie žemÄs sklypui nustatytas SpecialiÄ sias žemÄs ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygas. Naudojimo projekte neparodytos visos Specialios žemÄs ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos;
2) Naudojimo projekto rengÄjas nesikreipÄ Ä¯ melioruotų plotų duomenų teikÄjÄ (atsakovÄ) dÄl melioracijos planų gavimo, taip pat nÄra ir VÄ® ValstybÄs žemÄs fondo raÅ¡to dÄl žemÄs sklype esanÄių melioracijos statinių, nes žemÄs sklype yra melioracijos sistemos ir renginiai, todÄl bÅ«tina laikytis ŽemÄs Å«kio ministro 1996 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 283 âDÄl techninių sÄ lygų statiniams melioruotoje žemÄje projektuoti iÅ¡davimo taisyklių patvirtinimoâ patvirtintų Techninių sÄ lygų statiniams melioruotoje žemÄje projektuoti iÅ¡davimo taisyklių, melioracijos statinių projektavimÄ gali atlikti tik Å¡ios srities specialistas (turintis ŽemÄs Å«kio ministerijos iÅ¡duotÄ kvalifikacijos atestatÄ arba kitÄ lygiavertį dokumentÄ , pripažintÄ Lietuvoje);
3) atsakovÄ atliko gyventojų apklausÄ dÄl pareiÅ¡kÄjos planuojamos durpių gavybos ir gyventojai nepritarÄ, kad žemÄs sklype bÅ«tų kertamas miÅ¡kas ir kasamos durpÄs. Teismas pabrÄžia, kad dÄl savivaldybÄs gyventojų apklausos rezultatų neprivalomumo ginÄo atveju (derinant Naudojimo projektÄ ) jau buvo pasisakyta Regionų apygardos administracinio Kauno rÅ«mų įsiteisÄjusiame 2019 m. vasario 14 d. sprendime, priimtame administracinÄje byloje Nr. eI-103-423/2019, todÄl Å¡iame sprendime teismas plaÄiau nepasisako, tik dar kartÄ pabrÄžia, kad Å¡i aplinkybÄ negali bÅ«ti pagrindu atsisakyti derinti projektÄ (ABTÄ® 57 str. 2 d.).
Tuo paÄiu teismas akcentuoja, kad paminÄtu teismo sprendimu taip pat imperatyviai nustatyta, jog Naudojimo projektÄ atsakovÄ privalo derinti vadovaudamasi iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusiomis Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2005 m. rugsÄjo 5 d. įsakymu Nr. 1-107 patvirtintomis Naudingųjų iÅ¡kasenų (iÅ¡skyrus angliavandenilius) iÅ¡teklių ir žemÄs gelmių ertmių naudojimo projektų rengimo taisyklÄmis (toliau â TaisyklÄs), todÄl detaliau Å¡iuo klausimu taip pat teismas detaliau nepasisako.
Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad Naudojimo projekto parengimas baigtas 2017 metų pabaigoje ir su 2018 m. sausio 23 d. praÅ¡ymu Nr. 015 pateiktas derinti atsakovei. Tarp kitų Naudojimo projektų dokumentų yra 2017 m. spalio 2 d. Nekilnojamojo turto centrinis duomenų banko pateiktas iÅ¡raÅ¡as, kuris patvirtina, kad žemÄs sklypui, kuriame parengtas Dainių durpyno iÅ¡teklių Naudojimo projektas, nustatytos specialiosios žemÄs ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos: âKelių apsaugos zonosâ, ,,Elektros linijų apsaugos zonosâ, ,,Požeminių vandens telkinių (vandenvieÄių) sanitarinÄs apsaugos zonosâ, tame tarpe ir ,,ŽemÄs sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausanÄios melioracijos sistemos bei įrenginiaiâ, bei ,,Naudingųjų iÅ¡kasenų telkiniaiâ, ,,Vandens telkiniaiâ, ,,PavirÅ¡inio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantÄs apsaugos juostosâ.
Å ių duomenų valdytoja yra ne pareiÅ¡kÄja, o Nekilnojamojo turto centrinis duomenų bankas ir jam kyla pareiga pateikti visus duomenis. Pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovei taip pat objektyviai yra žinomos ginÄo sklypui nustatytos specialiosios sÄ lygos, kurios vieÅ¡ajame registre įregistruotos nuo 2017 m. birželio 9 d. Specialiosios naudojimo sÄ lygos, kurios betarpiÅ¡kai lieÄia ginÄo sklypÄ ir jame planuojamÄ veiklÄ (konkreÄiai â melioracijos įrenginiai), taip pat detaliai aptartos ir Naudojimo projekto sudedamosios dalies - 2016 m. rugsÄjo 16 d.
NŽT Jurbarko skyriaus nedÄjo įsakymu Nr. 32FPÄ®-80-(14.32.124.) patvirtinto ŽemÄs sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniuose. Melioracijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrÄžta melioracijos sÄ voka â tai dirvožemio gerinimas hidrotechninÄmis, kultÅ«rtechninÄmis, agromelioracinÄmis ir kitomis priemonÄmis siekiant sureguliuoti dirvožemio vandens, Å¡ilumos ir oro režimÄ , sudaryti geresnes sÄ lygas žemdirbystei, iÅ¡saugoti ir padidinti dirvos derlingumÄ , formuoti racionaliÄ Å«kio žemÄvaldÄ .
Taigi, žemÄ melioruojama tam, kad jÄ bÅ«tų galima nusausinti, sureguliuoti dirvožemio režimÄ ir pritaikyti produktyviai žemdirbystei. Tam naudojami įvairus melioracijos statiniai: grioviai, drenažo rinktuvai, vandens nuleistuvai ir kt. (Melioracijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis), kuriais surenkamas ir iÅ¡ žemÄs grunto paÅ¡alinamas perteklinis vanduo. Melioracijos statinių nuosavybÄs santykius, žemÄs savininkų ir kitų naudotojų teises ir pareigas, susijusias su melioracijos statinių statyba, naudojimu ir apsauga, taip pat melioracijos organizavimÄ , valdymÄ , projektavimÄ , ekspertizÄ, melioruotos žemÄs ir melioracijos statinių apskaitÄ bei melioracijos finansavimo tvarkÄ nustato bÅ«tent Melioracijos įstatymas (1 straipsnis).
Melioracijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad valstybei nuosavybÄs teise priklauso sureguliuoti upeliai, grioviai, nuvedantys vandenį nuo daugiau kaip vieno žemÄs savininko ar kito naudotojo sklypo, juose esantys melioracijos statiniai,< ... >, nepaisant to, kas yra žemÄs sklypo, kuriame yra Å¡ie melioracijos statiniai, savininkas. Melioracijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ŽemÄs Å«kio ministerija rengia melioracijos programas, nustato melioracijos prioritetus, koordinuoja melioracijos darbų ir melioracijos statinių naudojimo valstybinÄ priežiÅ«rÄ , melioruotos žemÄs ir melioracijos darbų ir melioracijos statinių naudojimo valstybinÄ priežiÅ«rÄ , melioruotos žemÄs ir melioracijos statinių apskaitos tvarkymÄ bei valstybei nuosavybÄs teise priklausanÄius melioracijos statinius patikÄjimo teise valdanÄių institucijų veiklÄ Å¡ioje srityje, kartu su Aplinkos ministerija, kuriai pagal Statybos įstatymÄ pavesta rengti statybos techninius reglamentus, rengia melioracijos statinių projektavimo, statybos, statinio pripažinimo tinkamu naudoti normatyvinius dokumentus ir juos tvirtina, nustato melioracijos statinių techninių dokumentų pateikimo melioruotos žemÄs savininkams ir kitiems naudotojams tvarkÄ .
ŽemÄs Å«kio ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-218, suderintu su Aplinkos ministru, patvirtintas âMelioracijos techninis reglamentas MTR 1.12.01:2008. Melioracijos statinių techninÄs priežiÅ«ros taisyklÄsâ, kurių 32.2 punkte yra nustatyta, kad melioracijos griovių, kaip pagrindinių melioracijos sistemų statinių, saugojimui yra nustatoma (matuojant nuo griovio Å¡laito virÅ¡utinÄs briaunos) 15 m ploÄio griovio priežiÅ«ros juosta, kurioje draudžiama statyti statinius (iÅ¡skyrus hidrotechnikos), tverti tvoras, sodinti medžius ir krÅ«mus, ir 1 m ploÄio daugiameÄių žolių apsauginÄ juosta, kuriÄ galima arti tik persÄjant žolÄ.
Naudojimo projekte yra aptarti sprendiniai dÄl melioracijos griovių priežiÅ«ros juostų. Teismas taip pat pabrÄžia, kad 1992 m. gegužÄs 12 d. Lietuvos Respublikos vyriausybÄs nutarimo Nr. 343 DÄl specialiųjų žemÄs ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo 97 punktas (galiojÄs iki 2020 m. sausio 1 d.) numatÄ, kad žemÄs savininkai turi leisti įrengti jų žemÄje melioracijos įrenginius, kurių reikia kitų savininkų žemei melioruoti. ŽemÄs savininkams ar naudotojams dÄl to padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti, o melioracijos įrenginių užimta žemÄ â iÅ¡pirkta.
Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Specialiųjų žemÄs naudojimo sÄ lygų įstatymo 91 â 94, 109 straipsnių turinio analizÄ patvirtina, kad į šį įstatymÄ buvo perkeltos pagrindinÄs 1992 m. gegužÄs 12 d. LRV nutarimo Nr. 343 97 punkto nuostatos. IÅ¡ to seka, kad teisÄs aktai draudÄ sandorius su žeme, kuri užimta valstybei priklausanÄiais melioracijos įrenginiais, todÄl akivaizdu, jog konkreÄiai naudingų iÅ¡kasenų iÅ¡gavimo sklype jokių melioracijos įrenginių negali bÅ«ti.
Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad Naudojimo projektas parengtas vadovaujantis 2016 m. rugsÄjo 16 d. Valstybinio žemÄs sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniais. Projekto organizatorius - NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽŪM Jurbarko rajono skyrius. Å iame projekte įvertintos formuojam žemÄs sklypui nustatytos specialiosios žemÄs naudojimo sÄ lygos (tame tarpe â ir melioracijos sistemų apribojimai, kurie nustatomi surenkamiesiems grioviams į kuriuos vanduo surenkamas iÅ¡ aplinkinių teritorijų paklotomis drenomis ir Å¡ie grioviai betarpiÅ¡kai nepatenka į naudingųjų iÅ¡kasenų iÅ¡gavimo teritorijÄ ).
Teismas pabrÄžia, kad Naudojimo projekto sprendiniai patvirtina, kad naudingųjų iÅ¡kasenų gavybos teritorija nesutampa (yra mažesnÄ) negu iÅ¡nuomoto žemÄs sklypo kadastrinÄs ribos. Tai patvirtina ir 2006 m. sausio 23 d. Durpių iÅ¡teklių dalies naudojimo sutarties Nr. 1p-06, taip pat 2017 m. rugpjÅ«Äio 8 d. ValstybinÄs žemÄs nuomos sutarties Nr. 32SŽN-47-(14.32.55.) duomenys, Naudojimo projekto sprendiniai. Å iÄ teismo iÅ¡vadÄ patvirtina ir 2007 m. birželio 7 d. Jurbarko rajono apylinkÄs teismo sprendime, priimtame civilinÄje byloje Nr. 2-330-74/2007, nustatytos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybÄs (TIS Liteko duomenys).
PaminÄtu sprendimu teismas nusprendÄ panaikinti TauragÄs apskrities virÅ¡ininko 2006 m. vasario 13 d. įsakymÄ V-270 ir įpareigoti TauragÄs apskrities virÅ¡ininko administracijÄ suformuoti 179,4 ha žemÄs sklypÄ Jurbarko kadastrinÄje vietovÄje Dainių durpyno teritorijoje pagal pateikiamÄ planÄ , taip pat nusprendÄ Ä¯pareigoti TauragÄs apskrities virÅ¡ininko administracijÄ sudaryti su UAB Presto durpÄs suformuoto 179,4 ha žemÄs sklypo, esanÄio Jurbarko kadastrinÄje vietovÄje Dainių durpyno teritorijoje, nuomos sutartį laikotarpiui iki 2031 m. sausio 29 d.
Bendrosios kompetencijos teismas akcentavo, kad analizuojant sudarytÄ Lietuvos geologijos tarnybos sutartį su UAB Presto durpÄs, turi bÅ«ti atsižvelgta kaip į vientisÄ dokumentÄ , bet ne į atskiras jos dalis - Å¡iuo atveju tik į Sutarties 4 punktÄ , numatantį kasybos sklypo plonÄ . Suprantant tikruosius Å¡alių ketinimus, yra svarbus ir Sutarties 6 punktas, kuriame numatyta, kad iÅ¡teklių naudojimo ribos sutampa su skirto kasybos ploto kontÅ«ru ir iÅ¡teklių apskaiÄiavimo gyliu. Tai reiÅ¡kia, kad visas skiriamas kasybos sklypas (nurodytas sutarties 4 punkte - 129,1 ha ploto) yra skirtas iÅ¡teklių kasimui arba gavybai ir jame negali bÅ«ti jokios kitos veiklos (sandÄliavimo, technikos laikymo ir kt.).
IÅ¡analizavus Sutarties 4 ir 6 punktus, darytina iÅ¡vada, kad kasybos sklypas yra skiriamas ne 129,1 ha plote kaip nurodo atsakovas, o kasybos sklypas užima visÄ 129,1 ha dydžio žemÄs plotÄ . Å ios aplinkybÄs rodo tai, jog norint tinkamai ir visiÅ¡kai naudotis visu LGT suteiktu kasybos sklypu žemÄs iÅ¡tekliams iÅ¡gauti (perdirbti, pervežti, sandÄliuoti, laikyti technikÄ ir kt.), turi bÅ«ti suteiktas ir atitinkamas plotas Å¡iems veiksmams atlikti ir įrodo, kad Leidime naudoti žemÄs iÅ¡teklius nurodytas kasybos plotas neturi sutapti su iÅ¡nuomojamo žemÄs sklypo plotu.
Be to, ŽemÄs patikÄtinis (NŽT) ValstybinÄs žemÄs nuomos sutarties 4 punkte patvirtino, kad žemÄs sklype, iÅ¡nuomojamame pareiÅ¡kÄjai, savininkui (Lietuvos valstybei) ir kitiems asmenims priklausanÄių statinių bei įrenginių nÄra. Kaip jau buvo paminÄta, ginÄo žemÄs sklypo paskirtis â naudingųjų iÅ¡kasenų teritorija, pareiÅ¡kÄjai perduotas visas ginÄo sklypas, jokių iÅ¡imÄių dÄl melioracijos įrenginių užimamos teritorijos nÄra numatyta.
Melioracijos įstatymo nuostatų analizÄ duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad žemÄs plotai melioruojami tam, kad jÄ bÅ«tų galima nusausinti, sureguliuoti dirvožemio režimÄ ir pritaikyti produktyviai žemdirbystei, taÄiau ginÄo atveju žemÄs sklypo tikslinÄ paskirtis â naudingųjų iÅ¡kasenų teritorija ir jos negalima vertinti kaip numelioruotos žemÄs, skirtos vystyti produktyviÄ Å¾emdirbystÄ. Ä®vertinÄs pateiktų įrodymų visetÄ , teismas pritaria pareiÅ¡kÄjos ir treÄiojo suinteresuoto asmens atstovų argumentams, kad Naudojimo projekto rengÄjui nebereikÄjo kreiptis į jokias institucijas dÄl valstybei priklausanÄių melioracijos įrenginių iÅ¡sidÄstymo durpių iÅ¡teklių iÅ¡gavimui skirtame žemÄs plote, nes Å¡i informacija jau buvo surinkta ir iÅ¡analizuota aukÅ¡Äiau minÄtų 2007 m. birželio 7 d.
Jurbarko rajono apylinkÄs teismo sprendime, priimtame civilinÄje byloje Nr. 2-330-74/2007, taip pat 2016 m. rugsÄjo 16 d. ŽemÄs sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo metu. Dar kartÄ akcentuotina, kad durpių iÅ¡teklių Naudojimo projekto sprendiniai nelieÄia jokio melioracijos įrenginio (pvz., Jurbarko rajono melioruotų žemių ir melioracijos įrenginių, esanÄių aplink Dainių durpynÄ , schema), nes konkreÄiai naudingųjų iÅ¡kasenų gavybos sklypo dalyje jų nÄra, o už Å¡ios teritorijos esanÄių įrenginių - melioracijos griovių apsauginÄs juostos (priežiÅ«ros juostos) tinkamai įvertintos Naudojimo projekto sprendiniuose.
Taisyklių 26.3 punktas (iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) numato, kad Naudojimo projektas turi bÅ«ti derinamas ir su vietos savivaldos vykdomÄ ja institucija. Atveju, kai projektuojamo telkinio pavirÅ¡ių arba jo dalį užima drenuotų žemių masyvai bei kai projekte yra numatyta drenažo įrenginių statyba ar esamų įrenginių rekonstrukcija, â Å¡i institucija derina ir Naudojimo projekto klausimus, susijusius su melioracija. Naudojimo projekto turinio analizÄ patvirtina, kad jame yra visi techniniai sprendiniai dÄl naudingų iÅ¡teklių iÅ¡gavimo proceso (atskirų tam reikalingų įrenginių) sÄ sajos su už naudingųjų iÅ¡kasenų iÅ¡gavimo teritorijos ribų esanÄiais melioracijos įrenginiais.
Kaip jau buvo paminÄta, Naudojimo projektas pagrinde nebuvo suderintas dÄl atsakovÄs pozicijos, kad ginÄo sklype yra melioracijos įrenginiai. Savo argumentams pagrįsti atsakovÄs atstovai teismui pateikÄ 1966 metų Jurbarko MSV Dainių durpyno eksploatacijos kraikui vienstadijinį projektÄ (nesuskaitmenintas administracinÄs bylos priedas). Ä®vertinÄs pateiktus Å¡io Projekto dokumentus bei planinÄ medžiagÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡io Projekto rengimo tikslas â Dainių durpyno iÅ¡teklių eksploatacija kraikui.
Projekte nÄra jokių sprendinių, kuriuose nagrinÄjami melioracijos įrenginiai, kaip jie apibrÄžti Melioracijos įstatyme ir jį lydinÄiuose poįstatyminiuose teisÄs aktuose. DÄl to teismas atmeta visus atsakovÄs ir jos atstovų teiginius, kad paminÄtame Projekte apraÅ¡yti įrenginiai â tai melioracijos įrenginiai ginÄo sklype. Teismas taip pat pabrÄžia, kad paminÄtas Projektas pateiktas tik teismo posÄdžio metu ir anksÄiau, atsisakant derinti Naudojimo projektÄ , į šį dokumentÄ nebuvo nei vienos nuorodos.
DÄl likusių ginÄijamame 2019 m. rugpjÅ«Äio 12 d. individualiame administraciniame akte nurodytų argumentų (dÄl Å¡lapynÄs, akmenų greitvietÄs įrengimo, griovių projektavimas) treÄiasis suinteresuotas asmuo atsakovei iÅ¡samiai ir pagrįstai jau buvo atsakÄs 2019 m. liepos 2 d. raÅ¡tu Nr. 168 ir savo argumentus parÄmÄs konkreÄiais Naudojimo projekto sprendiniais bei situacijos teisniu reglamentavimu. Darydamas Å¡ias iÅ¡vadas teismas atsižvelgia ir į tai, kad ginÄo teritorija â tai ne iÅ¡ esmÄs nauja teritorija naudingųjų iÅ¡kasenų iÅ¡gavimui.
Dainių durpynas jau buvo eksploatuojamas maždaug nuo 1970 metų iki 1990 metų. Tai patvirtina 1969 metų Projekto sprendiniai, ginÄo teritorijoje iÅ¡likÄ sausinimo grioviai, kurie negali bÅ«ti laikomi melioracijos įrenginiais, bei Naudojimo projekto duomenys. Be to, Taisyklių 36.4 punktas numato pareigÄ kas 20 metų atnaujinti dalį Naudojimo projekto sprendinių. Ä®vertinÄs pateiktų įrodymų visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Naudojimo projektas parengtas nepažeidžiant iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusių Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2005 m. rugsÄjo 5 d.
įsakymu Nr. 1-107 patvirtintų Naudingųjų iÅ¡kasenų (iÅ¡skyrus angliavandenilius) iÅ¡teklių ir žemÄs gelmių ertmių naudojimo projektų rengimo taisyklių reikalavimų ir jokių aplinkybių, sudaranÄių atsakovei pagrindÄ atsisakyti derinti Naudojimo projektÄ , teismas nenustatÄ. DÄl aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytų iÅ¡vadÄ ginÄijamas 2019 m. rugpjÅ«Äio 12 d. Jurbarko rajono savivaldybÄs administracijos direktoriaus sprendimas Nr. R4-29-1563 DÄl projekto nederinimo panaikintinas kaip tinkamai nemotyvuotas, prieÅ¡taraujantis galiojanÄiam teisiniam reglamentavimui ir neatitinkantis VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (tuo paÄiu ir Taisyklių) reikalavimų (ABTÄ® 91 str. 1 d. 1 p.).
PareiÅ¡kÄja taip pat praÅ¡o įpareigoti Jurbarko rajono savivaldybÄs administracijÄ teisÄs aktų nustatyta tvarka ir terminais, bet ne vÄliau kaip per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisÄjimo, pagal savo kompetencijÄ iÅ¡nagrinÄti UAB Presto durpÄs 2018 m. sausio 23 d. raÅ¡tu Nr. 015 pateiktÄ praÅ¡ymÄ dÄl Dainių durpyno telkinio naudojimo projekto derinimo ir priimti sprendimÄ dÄl projekto suderinimo. Taisyklių 29 punktas reglamentuoja, kad kiekviena iÅ¡ minÄtų institucijų ar įstaigų (tame tarpe ir atsakovÄ), vadovaudamasi VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 28 straipsnyje nurodytu terminu iÅ¡nagrinÄja jos kompetencijai priskirtinus Naudojimo projekto sprendinius ir derina Naudojimo projektÄ arba raÅ¡tu nurodo trÅ«kumus, kuriuos bÅ«tina paÅ¡alinti ar pataisyti.
VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 31 straipsnis (Å¡iuo metu galiojanti redakcija) nustato, kad administracinÄ procedÅ«ra turi bÅ«ti baigta ir administracinÄs procedÅ«ros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Kai dÄl objektyvių priežasÄių per šį terminÄ administracinÄ procedÅ«ra negali bÅ«ti baigta, administracinÄ procedÅ«rÄ pradÄjÄs vieÅ¡ojo administravimo subjektas gali jÄ pratÄsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie administracinÄs procedÅ«ros termino pratÄsimÄ per 2 darbo dienas nuo sprendimo pratÄsti administracinÄs procedÅ«ros terminÄ priÄmimo dienos praneÅ¡ama raÅ¡tu ir nurodomos pratÄsimo priežastys.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnis nustato, kad iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ , administracinis teismas priima vienÄ iÅ¡ Å¡ių sprendimų:
2) patenkinti skundÄ (praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kimÄ ) ir panaikinti skundžiamÄ teisÄs aktÄ (ar jo dalį) arba įpareigoti jį priÄmusį vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ paÅ¡alinti padarytÄ pažeidimÄ ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymÄ ;
3) patenkinti skundÄ (praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kimÄ ) ir įpareigoti savivaldybių administravimo subjektÄ Ä¯gyvendinti įstatymÄ , vykdyti VyriausybÄs nutarimÄ ar kitÄ teisÄs aktÄ ;
4) patenkinti skundÄ (praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kimÄ ) ir iÅ¡sprÄsti ginÄÄ kitu įstatymų nustatytu bÅ«du. Kaip jau buvo paminÄta, teismas nenustatÄ jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ atsakovei atsisakyti derinti Naudojimo projektÄ . AtsakovÄ taip pat privalo vadovautis VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais pamatiniais principais. Teismui pateikti duomenys, lieÄiantys Naudojimo projekto derinimÄ laiko atžvilgiu, patvirtina, kad atsakovÄ akivaizdžiai vilkina atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus.
Naudojimo projektas buvo pateikiamas derinti mažiausiai 3 kartus, taip pat vyko nuolatinÄs konsultacijos tarp Naudojimo projekto rengÄjo ir atsakovÄs atstovų. KiekvienÄ kartÄ Naudojimo projektÄ buvo atsisakoma derinti vis pateikiant naujus argumentus, arba remiantis jau teismo įvertintais argumentais, kurie buvo pripažinti nepakankamais. Tai akivaizdžiai prasilenkia su VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų principų turiniu. AtsakovÄs ir jų atstovų argumentai leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad ir Å¡iuo metu nesirengiama derinti Naudojimo projektÄ , o ieÅ¡koma priežasÄių ir argumentų neigiamo sprendimo priÄmimui (pvz., siurprizinis Vienstadijinio projekto pateikimas).
Siekiant tinkamai apginti pareiÅ¡kÄjos interesus ir iÅ¡vengti dar vieno teisminio proceso (tikÄtina, kad atsakovÄ gali vÄl atsisakyti derinti Naudojimo projektÄ ), atsakovÄ Ä¯pareigotina VieÅ¡ojo administravimo įstatymo bei Taisyklių nustatyta tvarka ir terminais patvirtinti Naudojimo projektÄ (ABTÄ® 88 str. 3, 4 p.). PareiÅ¡kÄja praÅ¡o teismo priteisti 1574,33 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų. Å ioje administracinÄje byloje teismo sprendimas priimamas pareiÅ¡kÄjos naudai, todÄl ji turi teisÄ Ä¯ bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).
PraÅ¡omas priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas sudaro 1551,83 Eur atstovavimo iÅ¡laidų (susipažinimas su pateiktais savivaldybÄs dokumentais, susitikimas su klientu, situacijos analizÄ, strategijos formavimas, patikslinto skundo ir praÅ¡ymo dÄl skundo tikslinimo rengimas, susipažinimas su savivaldybÄs atsiliepimu, jo įvertinimas, pasirengimas 2020 m. sausio 7 d. teismo posÄdžiui ir atstovavimas jame, vykimas į teismo posÄdį) ir 22,50 Eur iÅ¡laidų, patirtų sumokant žyminį mokestį. PraÅ¡omos priteisti atstovavimo iÅ¡laidos grindžiamos 2019 m. rugsÄjo 4 d.
PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. RS 2019-09/2, 2019 m. rugsÄjo 2 d. mokÄjimo nurodymu, 2020 m. sausio 6 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. RS 2020-01/2, 2020 m. sausio 6 d. mokÄjimo nurodymu, iÅ¡ kurių matyti, kad pareiÅ¡kÄja atstovei - advokatei R. S. sumokÄjo 1551,83 Eur. Rekomenduojami priteistini užmokesÄio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaiÄiuojami taikant nustatytus koeficientus. Pagal Rekomendacijų 7 punktÄ , Å¡ių koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraÄjusio ketvirÄio vidutinis mÄnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).
Kadangi skundÄ pareiÅ¡kÄjas teismui pateikÄ 2019 m. rugsÄjo 19 d. (2019 m. treÄias ketvirtis), sprendžiant dÄl iÅ¡laidų, patirtų už skundo parengimÄ priteisimo, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2019 metų pirmo ketvirÄio vidutinis mÄnesinis bruto darbo užmokestis (1262,70 Eur). Susipažinimas su pateiktais savivaldybÄs dokumentais, susitikimas su klientu, situacijos analizÄ, strategijos formavimas, praÅ¡ymo dÄl skundo tikslinimo rengimas laikytini sudedamÄ ja skundo parengimo dalimi, todÄl Å¡ios teisinÄs paslaugos atskirtai nevertintinos.
Pagal Rekomendacijų 8.2 punktÄ maksimali už skundo parengimÄ galima priteisti suma yra 3156,75 Eur (1262,70 Eur (2019 m. pirmo ketvirÄio vidutinis mÄnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje) x 2,5 (koeficientas). PareiÅ¡kÄjo praÅ¡oma priteisti 998,25 Eur suma už skundo parengimÄ nevirÅ¡ija maksimalaus Rekomendacijose numatyto dydžio, todÄl priteistina pareiÅ¡kÄjui. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktÄ priteistinas maksimalus užmokesÄio dydis už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posÄdžiui, valandÄ apskaiÄiuojamas taikant koeficientÄ 0,1.
Pasirengimo teismo posÄdžiui, atstovavimo teismo posÄdyje, susipažinimo su atsakovo atsiliepimu paslaugos pareiÅ¡kÄjui buvo teikiamos 2020 m. pirmame ketvirtyje, todÄl sprendžiant dÄl iÅ¡laidų priteisimo, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2019 metų treÄio ketvirÄio vidutinis mÄnesinis bruto darbo užmokestis (1317 Eur), taigi už minÄtų paslaugų 1 valandÄ maksimalus priteistinas užmokestis galÄtų bÅ«ti 131,70 Eur. PareiÅ¡kÄjos atstovÄ nurodo, jog susipažinimas su savivaldybÄs atsiliepimu, pasirengimas teismo posÄdžiui ir atstovavimas jame truko 4,5 val.
Atsižvelgiant į bylos sudÄtingumÄ , į tai, kad teismo 2020 m. sausio 7 d. teismo posÄdis truko 1 val. 30 min, nurodomas teisinių paslaugų teikimo laikas laikytinas pagrįstu, todÄl už susipažinimÄ su savivaldybÄs atsiliepimu, pasirengimÄ teismo posÄdžiui ir atstovavimÄ jame, maksimali priteistina suma galÄtų bÅ«ti 592,65 Eur. PareiÅ¡kÄjos praÅ¡oma priteisti 408,38 Eur (337,50 Eur + 70,88 Eur PVM suma) suma nevirÅ¡ija maksimaliai priteistinos sumos, todÄl priteistina pareiÅ¡kÄjui iÅ¡ atsakovÄs. DÄl pareiÅ¡kÄjos praÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų už advokatÄs vykimÄ Ä¯ teismo posÄdį, teisÄjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Å¡is laikas nepatenka į Rekomendacijų 8.19 punkte nurodytas iÅ¡laidas.
Akcentuotina, kad advokatÄ nenurodo, jog ji turÄjo kuro ar vieÅ¡ojo transporto iÅ¡laidų, nepagrindžia kelionÄs iÅ¡laidų, taÄiau pareiÅ¡kÄjas siekia, kad jam bÅ«tų atlyginta už advokatÄs kelionÄje sugaiÅ¡tÄ laikÄ (vykstant iÅ¡ Vilniaus į KaunÄ ). Pagal Rekomendacijų 3 punktÄ advokato dÄl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitÄ vietovÄ, negu registruota advokato darbo vieta, turÄtos iÅ¡laidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionÄs iÅ¡laidos atlyginamos papildomai pagal teisÄs aktus, reglamentuojanÄius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje;
Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ Å¡alies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dÄl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovÄje nÄra ir kitais atvejais, kai advokato iÅ¡ kitos vietovÄs dalyvavimas byloje bÅ«tinas. NenustaÄius tokių iÅ¡laidų bÅ«tinumo Rekomendacijų 3 punkto nuostatų prasme, nurodytos advokato kelionÄs iÅ¡laidos nepriteistinos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužÄs 15 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. AS-223-822/2015).
NagrinÄjamu atveju, pareiÅ¡kÄja nepateikÄ duomenų, įrodanÄių, jog reikiamos specializacijos advokato teismo vietoje, t. y. Kauno mieste, nÄra, ar pagrindžianÄių, jog advokato iÅ¡ kito miesto dalyvavimas byloje buvo bÅ«tinas. NenustaÄius tokių iÅ¡laidų bÅ«tinumo Rekomendacijų 3 punkto nuostatų prasme, nurodytos advokato kelionÄs iÅ¡laidos nepriteistinos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. AS858-946/2011, 2008-12-12 nutartį administracinÄje byloje Nr. AS556-613/2008, 2012-08-24 nutartį administracinÄje byloje Nr. AS575-566/2012).
IÅ¡ bylos duomenų taip pat matyti, kad pareiÅ¡kÄja 2019 m. rugsÄjo 19 sumokÄjo Valstybinei mokesÄių inspekcijai 22,50 Eur žyminį mokestį,  kuris pripažintinas pagrįstomis iÅ¡laidomis, susijusiomis su skundo nagrinÄjimu, ir yra priteistinas pareiÅ¡kÄjai. Taigi, nagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjai iÅ¡ atsakovÄs Jurbarko rajono savivaldybÄs administracijos priteistina 1429,13 Eur iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinÄjimu Regionų apygardos administraciniame teisme. Likusieji tiek pareiÅ¡kÄjo, tiek ir atsakovo bei jų atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinÄs reikÅ¡mÄs kilusio ginÄo iÅ¡sprendimui, todÄl detaliau nedÄstytini ir neanalizuotini.
Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkreÄių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymÄta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinÄje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinÄje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinÄje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinÄje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 â 87 straipsniais, 88 straipsnio 2, 3, 4 punktais, teisÄjų kolegija n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kÄjos UAB Presto durpÄs skundÄ patenkinti visiÅ¡kai. Panaikinti 2019 m. rugpjÅ«Äio 12 d. Jurbarko rajono savivaldybÄs administracijos direktoriaus sprendimÄ Nr. R4-29-1563 DÄl projekto nederinimo. Ä®pareigoti Jurbarko rajono savivaldybÄs administracijÄ teisÄs aktų nustatyta tvarka ir terminais, bet ne vÄliau kaip per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisÄjimo, pagal savo kompetencijÄ suderinti UAB Presto durpÄs 2018 m. sausio 23 d. raÅ¡tu Nr. 015 pateiktÄ Dainių durpyno telkinio naudojimo projektÄ .
Priteisti pareiÅ¡kÄjos UAB Presto durpÄs naudai iÅ¡ atsakovÄs Jurbarko rajono savivaldybÄs administracijos 1429,13 Eur iÅ¡laidų, susijusių su administracinÄs bylos nagrinÄjimu Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«muose. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. TeisÄjai Audrius Grauželis Algis MarkeviÄius Janina VitunskienÄ