Legislator Case Law & Legislation
ee73376f-bbeb-4b85-b8ed-616d574f62db AI generated

Court dismisses municipality's refusal to approve peat mining project and orders re-evaluation.

Case Number ee73376f-bbeb-4b85-b8ed-616d574f62db
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Allowed / Granted

Legislator summary

AI generated

The Regional Administrative Court fully dismissed the municipality's decision refusing to approve a peat mining project. The plaintiff, UAB Presto durpės, argued that a valid geological license and land lease entitled them to proceed, while the defendant claimed the project lacked necessary environmental and technical assessments. The court ruled in favor of the plaintiff, ordering the municipality to re-evaluate the project application within the statutory timeframe and awarding legal costs.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniai; 88 straipsnio 2, 3, 4 punktai: Teismas privalo panaikinti administracinį aktą, jei jis pažeidžia teisės aktus, ir įpareigoti valdymo organą atlikti veiksmus, jei tai būtina teisingai išspręsti ginčą.

Keywords

AI generated
peat mining project approval administrative decision annulment geological license validity land lease requirements legal costs award

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniai
88 straipsnio 2, 3, 4 punktai
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2, 3, 4 punktais, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjos UAB Presto durpės skundÄ patenkinti visiÅ¡kai.

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011
2008-12-12 nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-613/2008
2012-08-24 nutartis administracinėje byloje Nr. AS575-566/2012
EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands
1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland
1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain
v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr Administracinė byla Nr. eI-441-554/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02065-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3; 14.4.5; (S) 14.15; 16.3; 16.6; 55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 4 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjos UAB Presto durpės atstovei - advokatei R.

S., atsakovės Jurbarko rajono savivaldybės administracijos atstovams: R. V., M. K., trečiojo suinteresuoto asmens UAB ,,DJ Magma“ atstovui G. J., nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos geologijos tarnybos atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB Presto durpės skundÄ atsakovei Jurbarko rajono savivaldybės administracijai dėl administracinio akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:

Pareiškėja UAB Presto durpės 2019 m. rugsėjo 19 d. skundu teismo prašė:

1) panaikinti 2019 m. rugpjūčio 12 d. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimÄ Nr. R4-29-1563 Dėl projekto nederinimo;

2) įpareigoti Jurbarko rajono savivaldybės administracijÄ teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, bet ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, pagal savo kompetencijÄ iÅ¡nagrinėti UAB Presto durpės 2018 m. sausio 23 d. raÅ¡tu Nr. 015 pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl Dainių durpyno telkinio naudojimo projekto derinimo ir priimti sprendimÄ dėl projekto derinimo. PareiÅ¡kėja skundė nurodė, taip pat atstovė paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad Lietuvos geologijos tarnyba 2006 m. sausio 23 d. iÅ¡davė LeidimÄ Nr. 1p-06 naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes Dainių durpyne.

Vadovaudamasi Å¡iuo leidimu pareiÅ¡kėja turi teisę nuo 2006 m. sausio 30 d. naudoti Dainių durpyno iÅ¡teklius pagal 2006 m. sausio 23 d. Naudojimo sutarties sÄ lygas (toliau - Naudojimo sutartis). Å ios sutarties 14 punkte nurodyta, kad durpių iÅ¡teklius galima kasti tik turint nustatyta tvarka patvirtintÄ telkinio iÅ¡teklių naudojimo projektÄ ir sudarius žemės nuomos sutartį. Buvo suformuotas Dainių durpynui eksploatuoti reikalingas valstybei priklausantis žemės sklypas, kurio paskirtis - naudingųjų iÅ¡kasenų teritorijos, ir 2017 m. birželio 7 d.

įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Å is žemės sklypas 2017 m. rugpjūčio 8 d. Valstybės žemės nuomos sutartimi Nr. 32SŽN-47- (14.32.55.) iki 2042 m. rugpjūčio 8 d. buvo iÅ¡nuomotas pareiÅ¡kėjai. Sutarties 3 punktas nustato, kad žemės sklypo tikslinė paskirtis - naudingųjų iÅ¡kasenų teritorijos. Nuomos sutarties 17 punktas numato, kad miÅ¡ko žemės pavertimas kitomis naudmenomis galimas tada, kai nuomininkas sumoka piniginę kompensacijÄ Ä¯ LR biudžetÄ pagal tuo metu galiojančiÄ Aplinkos ministerijos Valstybinės miÅ¡kų tarnybos pažymÄ .

PareiÅ¡kėja 2017 m. birželio 20 d. ir 2018 m. birželio 21 d. tokias pažymas gavo. Nurodė, kad Naudojimo sutarties 14 punktas ir Nuomos sutarties 5 punktas numato, jog žemės gelmių iÅ¡teklius pareiÅ¡kėja gali naudoti žemės gelmių naudojimo projekte nustatyta tvarka, PareiÅ¡kėjos atstovas UAB „GJ Magma“ (projekto rengėjas) parengė Dainių durpyno žemės gelmių naudojimo projektÄ (toliau - Naudojimo projektas) ir pateikė jį derinti atitinkamoms institucijoms. Visos institucijos:

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, Jurbarko prieÅ¡gaisrinė gelbėjimo tarnyba, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas, Valstybinė darbo inspekcija projektÄ suderino. Vienintelė institucija - Jurbarko rajono savivaldybė nederina pateikto Naudojimo projekto. Atsakovė atsisakė derinti Naudojimo projektÄ 2018 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. R4-15-343. PareiÅ¡kėja atsakovei pateikė raÅ¡tÄ su paaiÅ¡kinimais ir papildomais dokumentais, tačiau Jurbarko rajono savivaldybė 2018 m. kovo 16 d. raÅ¡tu Nr. R4-15-458 pakartotinai atsisakė derinti Naudojimo projektÄ .

PareiÅ¡kėja dėl nurodytų atsakovės sprendimų pateikė skundÄ Regionų apygardos administraciniam teismui, kuris 2019 m. vasario 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-103-423/2019 iÅ¡ dalies patenkino skundÄ , ginčijamus sprendimus panaikino ir įpareigojo atsakovę iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl projekto derinimo. Naudojimo projekto rengėjas - UAB „GJ Magma“ 2019 m. vasario 20 d. raÅ¡tu Nr. 046 kreipėsi į atsakovę dėl teismo sprendimo vykdymo ir Naudojimo projekto derinimo.

Atsakovė 2019 m. gegužės 23 d. raÅ¡tu Nr. R4-23-997 pateikė dėl Naudojimo projekto naujas pastabas. UAB Presto durpės atstovas UAB „GJ Magma“ įvertino pastabas, dalį pakoregavo, dėl dalies pastabų pateikė paaiÅ¡kinimus ir vėl pateikė pakoreguotÄ Naudojimo projektÄ atsakovei. Jurbarko rajono savivaldybės administracija Å¡ioje byloje ginčijamu 2019 m. rugpjūčio 12 d. raÅ¡tu Nr. R4-29-1563 vėl atsisakė derinti Naudojimo projektÄ . Akcentavo, kad apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiame sprendime jau konstatavo, kad Naudojimo projektas pagrįstai parengtas ir derinamas pagal Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2005 m. rugsėjo 5 d.

įsakymu Nr. 1-107 patvirtintas Naudingųjų iÅ¡kasenų (iÅ¡skyrus angliavandenilius) iÅ¡teklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo projektų rengimo taisykles. Atsakovė nevykdo teismo sprendimo, tikslingai ir sÄ moningai vilkina Naudojimo projekto suderinimÄ , tolimesnius vilkinimo veiksmus siekdami pagrįsti įvykdyta gyventojų apklausa, dėl kurios nereikÅ¡mingumo įsiteisėjusiame teismo sprendime buvo jau aiÅ¡kiai pasisakyta. Neigdama teismo sprendimo iÅ¡vadas dėl Naudojimo projekto rengimo teisinio reglamentavimo, teikė naujas nepagrįstas pastabas, kurių anksčiau neteikė, nors derinamas tas pats Naudojimo projektas.

Tokie veiksmai leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovė tik vilkina sprendimo dėl Naudojimo projekto priėmimÄ ir nevykdo teismo sprendimo, kuris turi res judicata galiÄ . Å ioje byloje skundžiamÄ sprendimÄ atsakovė grindžia tuo, kad Naudojimo projekte pateikiamas NTR centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as nėra pilnos apimties, jame trÅ«ksta dalies duomenų apie žemės sklypui nustatytas specialiÄ sias žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygas (Naudojimo projekte neparodytos visos specialios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos).

Be to, Naudojimo projekto rengėjas nesikreipė į melioruotų plotų duomenų teikėjÄ - Jurbarko rajono savivaldybės administracijÄ dėl melioracijos planų gavimo, Naudojimo projekte nėra ir VÄ® Valstybės žemės fondo raÅ¡to dėl žemės sklype esančių melioracijos statinių. Atsakovė konstatavo, kad žemės sklype yra melioracijos sistemos ir renginiai, todėl bÅ«tina laikytis Žemės Å«kio ministro 1996 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 283 „Dėl techninių sÄ lygų statiniams melioruotoje žemėje projektuoti iÅ¡davimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Techninių sÄ lygų statiniams melioruotoje žemėje projektuoti iÅ¡davimo taisyklių.

Melioracijos statinių projektavimÄ gali atlikti tik Å¡ios srities specialistas, t. y. turintis Žemės Å«kio ministerijos iÅ¡duotÄ kvalifikacijos atestatÄ arba kitÄ lygiavertį dokumentÄ , pripažintÄ Lietuvoje, o tokio dokumento Naudojimo projekte nėra. Jurbarko rajono savivaldybės administracija įvykdė gyventojų apklausÄ dėl pareiÅ¡kėjo planuojamos durpių gavybos ir gyventojai nepritarė, kad žemės sklype bÅ«tų kertamas miÅ¡kas ir kasamos durpės. Pabrėžė, kad atsakovė nevykdo teismo sprendimo tuo aspektu, kad ignoruoja teismo nustatytÄ neginčijamÄ faktÄ , kad Naudojimo projektas pagrįstai parengtas ir derinamas pagal Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2005 m. rugsėjo 5 d.

įsakymu Nr. 1-107 patvirtintas Naudingųjų iÅ¡kasenų (iÅ¡skyrus angliavandenilius) iÅ¡teklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo projektų rengimo taisykles. Tuo tarpu atsakovas nepagrįstai nurodė, kad dabar jau bÅ«tina laikytis Žemės Å«kio ministro 1996 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 283 „Dėl techninių sÄ lygų statiniams melioruotoje žemėje projektuoti iÅ¡davimo taisyklių patvirtinimo“, nors argumentų, susijusių su melioracijos statiniais ir įrenginiais, anksčiau neteikė nė karto.

Tai tik patvirtina atsakovės piktnaudžiavimÄ ir pastabų teikimÄ â€ždalimis“ siekiant pavilkinti laikÄ . Skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas, kadangi jis yra neteisėtas iÅ¡ esmės, t. y. savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams (ABTÄ® 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, kadangi nėra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t. y. nemotyvuotas, kadangi skundžiamas sprendimas prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams - Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2005 m. rugsėjo 5 d.

įsakymu Nr. 1-107 patvirtintų Naudingųjų iÅ¡kasenų (iÅ¡skyrus angliavandenilius) iÅ¡teklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo projektų rengimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 29 punktui. Taisyklių 29 punktas nustato, kad kiekviena iÅ¡ institucijų vadovaudamasi VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 28 straipsnyje nurodytu terminu iÅ¡nagrinėja jos kompetencijai priskirtinus Naudojimo projekto sprendinius ir derina Naudojimo projektÄ arba raÅ¡tu nurodo trÅ«kumus, kuriuos bÅ«tina paÅ¡alinti ar pataisyti.

Akcentavo, kad Naudojimo projektas buvo parengtas 2017 metų pabaigoje ir jame patalpintas 2017 m. spalio 2 d. bÅ«klę duomenis atspindintis NTR iÅ¡raÅ¡as. Tokį dokumentÄ pateikė Nekilnojamojo turto centrinis duomenų bankas. Teikiamas atnaujintas iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad žemės sklypui, kuriame parengtas Dainių durpyno iÅ¡teklių Naudojimo projektas, nustatytos Å¡ios specialiosios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos: „II. Kelių apsaugos zonos, VI. Elektros linijų apsaugos zonos, XX. Požeminių vandens telkinių (vandenviečių) sanitarinės apsaugos zonos, XXI.

Žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai, XXIII. Naudingųjų iškasenų telkiniai, XXVIII. Vandens telkiniai, XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“. Naudojimo projektas parengtas vadovaujantis Valstybinio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniais. Projekto organizatorius - Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Jurbarko rajono skyrius. Šiame projekte nurodoma, kad „Kelių apsaugos zonos nustatomos krašto keliui Nr. 198 Jurbarkas - Skaudvilė, vietinės reikšmės keliui vakarinėje dalyje.

Elektros linijų apsaugos zona nustatoma 0,4 kV orinei elektros perdavimo linijai vakarinėje formuojamo sklypo dalyje. Požeminių vandens telkinių (vandenviečių) sanitarinė apsaugos zona nustatoma UAB „Dainiai“ vandenvietei. Melioracijos sistemų apribojimai nustatomi surenkamiesiems grioviams į kuriuos vanduo surenkamas iš aplinkinių teritorijų paklotomis drenomis. Naudingųjų iškasenų telkinių apribojimai numatyti žemės gelmių registre registruotam Dainių durpyno pramoninio klodo plotui.

Vandens telkinių apribojimas numatytas Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre registruotai upei Vajota (identifikavimo Nr.10012208). Å iai upei yra taikoma ir pavirÅ¡inio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta bei zona“. Melioracijos įrenginių apsaugos zonos plotas - 4,6197 ha. Å ie melioracijos įrenginiai – tai grioviai yra projektuojamo durpyno pakraščiuose ir jokie darbai, iÅ¡skyrus Å¡ių griovių priežiÅ«rÄ , nenumatomi. Todėl Lietuvos valstybei priklausantys melioracijos įrenginiai lieka nekintantys, nes jie net nėra projektuojamame sklype.

Priežiūros darbams (žolės nupjovimui, krūmokšnių nukirtimui ar bebrų užtvankų pašalinimui) jokie projektai nėra rengiami, todėl melioratorių paslaugos nereikalingos. Naudojimo projekto rengėjui nebereikėjo kreiptis į jokias institucijas dėl valstybei priklausančių melioracijos įrenginių išsidėstymo durpių išteklių naudojimui skirtame žemės sklype, nes ši informacija jau buvo surinkta ir išanalizuota aukščiau minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo metu.

Durpių iÅ¡teklių Naudojimo projekto sprendiniai neliečia jokio melioracijos įrenginio, nes projektuojamame žemės sklype jų nėra. Nurodė, kad žemės gelmių iÅ¡teklių naudojimo projektai rengiami pagal Naudingųjų iÅ¡kasenų (iÅ¡skyrus angliavandenilius) iÅ¡teklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo projektų rengimo taisykles, kÄ konstatavo ir teismas įsiteisėjusiame sprendime. Å ių Taisyklių 3 punktas teigia, kad taisyklių reikalavimai privalomi juridiniams asmenims bei Å¡ių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartį, turintiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ leidimÄ naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius, rengiantiems Naudojimo projektus, valstybės institucijoms ir įstaigoms, dalyvaujančioms Å¡iame procese, arba pagal kompetencijÄ vykdančioms žemės gelmių iÅ¡teklių naudojimo ir apsaugos kontrolę bei monitoringÄ .

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui atsakovė negali iÅ¡kelti savų reikalavimų dėl bet kokių sprendinių, susijusių su durpyno sausinimo sistema, kuri yra bÅ«tent durpyno sausinimo sistema, o ne melioracijos įrenginiai (sistemos), o klausimai, susiję su durpynų sausinimo sistemomis, netgi nepriskirti atsakovės kompetencijai. Taigi, rengiant Naudojimo projektÄ , vadovaujamasi žemės gelmių iÅ¡teklių naudojimo projektų rengimÄ reglamentuojančiais teisės aktais, o ne atsakovės nurodytomis taisyklėmis.

Akmenų greitvietė suprojektuota pagal konkrečius duomenis ir matmenis. Jos įrengimas, reikalingos medžiagos ir darbų apimtys apraÅ¡omos Naudojimo projekto 3.2 skyrelyje. Tai yra sudėtinė durpyno rekultivavimo proceso dalis. Tokius darbus, kaip ir visÄ Å¾emės gelmių iÅ¡teklių naudojimo projektÄ atlikti turi teisę įmonė, gavusi Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos leidimÄ (kokį turi ir UAB „GJ Magma“). Be to, atsakovei jau buvo paaiÅ¡kinta anksčiau, kad Å¡iuo metu tikslÅ«s vandens nuotėkio matavimai nereikalingi.

Pakanka žinoti apytikrį iÅ¡tekančio iÅ¡ durpyno vandens kiekį. IÅ¡kasus durpes iÅ¡ durpyno iÅ¡tekės tiktai iÅ¡kritęs atmosferinių kritulių vanduo. IÅ¡tekančio vandens kiekis reikalingas parinkti rekultivavimo darbų metodologijÄ . Rekultivavimo darbai prasidės tiktai iÅ¡kasus visas durpes, o tai bus ne anksčiau kaip po 50 metų. Pagal Projektų rengimo taisykles, projektas privalo bÅ«ti atnaujinamas kas 20 metų. Taigi, durpynÄ eksploatuojanti įmonė, mažiausiai dar du kartus iki rekultivavimo pradžios turės koreguoti teikiamÄ projektÄ ir galės atsižvelgti į vandens nuotėkio kaitÄ .

Paspartėjus klimato kaitai, įrengus durpių gavybos laukus, jis per 20 ar 50 metų bus tikrai ne toks kaip dabar. Å iuo metu atlikus nuotėkio matavimus iÅ¡ užleisto ir miÅ¡ku apaugusio durpyno rekultivavimo darbų tikslumo nepadidins. Bet kokius durpių iÅ¡teklių ir durpyno naudojimo aspektus, tarp jų ir iÅ¡kastų durpynų rekultivavimÄ teisę projektuoti turi ne melioratoriai, o geologai. Atsakovė nepagrįstai abejoja dėl UAB „GJ Magma“ kompetencijos rengti durpių iÅ¡teklių naudojimo projektus.

Pagal Naudingųjų iÅ¡kasenų (iÅ¡skyrus angliavandenilius) iÅ¡teklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo projektų rengimo taisyklių 13 punktÄ (Naudojimo projektÄ gali rengti juridinis asmuo ar Å¡ių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, turinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ leidimÄ atlikti naudingųjų iÅ¡kasenų paieÅ¡kÄ ir žvalgybÄ )(toliau - Projekto rengėjas)“. Trečiajam suinteresuotam asmeniui toks leidimas buvo iÅ¡duotas Lietuvos geologijos tarnybos.

Å io dokumento turinys patvirtina, kad projekto rengėjas yra teisėtas Naudojimo projekto rengėjas. Lietuvoje nėra nei vieno naudojamo durpių telkinio, kuriame durpės bÅ«tų kasamos vadovaujantis durpių iÅ¡teklių naudojimo projektu, kuris bÅ«tų parengtas ne pagal minėtas Taisykles. Visus Å¡iuos projektus parengė UAB „GJ Magma“ specialistai. Visus geodezinius matavimus Dainių durpyne atliko privataus matininko L. S. įmonė, pagal tuo metu galiojusiÄ licencijÄ Nr. 65, iÅ¡duotÄ 2001 m. sausio 16 d.

Å ie duomenys buvo patikrinti, teritorijos aukščių sistema buvo pervesta iÅ¡ Baltijos į LAS07 rengiant žemės sklypo formavimo-pertvarkymo projektÄ UAB „GJ Magma“ projektų vadovės, dr. T. K. (geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 1GKV-1042). Res judicata galiÄ turinčiu teismo sprendimu jau nustatyta neįrodinėtina aplinkybė, kad gyventojų apklausa yra tik patariamojo pobÅ«džio ir neturi jokio įtakos Naudojimo projekto derinimui. Valstybės valdomos institucijos ir planuotojai tariasi su visuomene dėl teritorijų vystymo ir naudojimo krypčių planavimo etape, o ne parengtų techninių darbo projektų derinimo etape.

Rengiant Jurbarko rajono savivaldybės bendrÄ jį planÄ jis buvo pristatytas visuomenei, gautus visuomenės pasiÅ«lymus vertino plano rengėjai ir pakoreguotas rajono bendrasis planas buvo patvirtintas Jurbarko rajono tarybos. Å is planas yra pagrindas Jurbarko rajono teritorijų vystymui. Dainių durpyno teritorijai patvirtintame bendrajame plane (reg. Nr. T00010645 (000941000643)) pagrindinių sprendinių brėžinyje planuojama teritorija patenka į tvarkymo zonÄ 5Z, kuriai numatyti Å¡ie specialÅ«s reglamentai: „ZE (ekstensyvaus Å«kininkavimo zona gamtiniame karkase), N2 (gėlo vandens vandenviečių teritorijos), gS3 (esamo kraÅ¡tovaizdžio natÅ«ralumÄ atkuriančių elementų grÄ Å¾inimas ir gausinimas geosistemų vidinio stabilizavimo arealuose), N1 (naudingųjų iÅ¡kasenų gavybos atvirų kasinių (karjerų))“.

Visuose kituose bendrojo plano brėžiniuose planuojama teritorija rodoma kaip Dainių durpynas (karjeras). Gamtinio kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos brėžinyje karjeras yra S3 zonoje, kuri priskirta prie vidinio stabilizavimo arealo. Urbanizacija nėra numatyta, galimas miškų ir žemės ūkio vystymasis. Remiantis šiais bendrojo plano sprendiniais, buvo suformuotas sklypas naudingųjų iškasenų gavybai atviru būdu, jis išnuomotas pareiškėjai naudingųjų iškasenų eksploatavimui ir parengtas pateiktas derinimui Dainių durpių telkinio naudojimo (kasybos-rekultivavimo) projektas.

Å ie dokumentai atitinka bendrojo plano tvarkymo zonos 5Z specialiuosius reglamentus, nes tokia vietovės plėtra atitinka galiojančius Jurbarko rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius. Pabrėžė, kad Taisyklių 29 punktas įpareigoja Naudojimo projektÄ derinti pagal savo kompetencijÄ , o ginčo atveju akivaizdu, jog atsakovės argumentai ne tik kad nepagrįsti, bet ir nesusiję su jos kompetencija, visos institucijos jau suderino Naudojimo projektÄ , o savivaldybė vien tik deklaratyviomis nuostatomis jo nederina, todėl savivaldybės veiksmus galima vertinti kaip piktnaudžiavimÄ .

Be to, Taisyklės aiÅ¡kiai įtvirtina terminÄ , per kurį pateiktas Naudojimo projektas turi bÅ«ti suderintas arba pateiktos pastabos, trÅ«kumai. Terminas yra siejamas su VieÅ¡ojo administravimo įstatymu, o jo 31 straipsnis įtvirtina 20 darbo dienų terminÄ . Tačiau atsakovė neatliko Taisyklėmis nustatytų veiksmų nustatytais terminais ir toliau jų neatlieka. Esant tokiai faktinei ir teisinei situacijai atsakovė įpareigotina atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, bet ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, pagal savo kompetencijÄ iÅ¡nagrinėti UAB Presto durpės 2018 m. sausio 23 d. raÅ¡tu Nr. 015 pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl Dainių durpyno telkinio naudojimo projekto derinimo ir priimti sprendimÄ dėl projekto derinimo.

Atsakovė ir jos atstovai teismo prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ atsakovė nurodė, taip pat atstovė paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mai administracinėje byloje Nr. eI-103-423/2019 2019 m. vasario 14 d. sprendimu įpareigojo atsakovę iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl Dainių durpyno telkinio naudojimo projekto derinimo. PareiÅ¡kėjos atstovai 2019 m. vasario 20 d. iÅ¡ naujo pateikė derinti Durpyno projektÄ .

Atsakovė, gavusi praÅ¡ymÄ , pradėjo vykdyti teismo sprendimÄ - iÅ¡ naujo pradėjo nagrinėti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl Dainių durpyno telkinio naudojimo projekto derinimo. Savivaldybės meras 2019 m. kovo 19 d. potvarkiu Nr. V3-14 „Dėl vietos gyventojų apklausos dėl Dainių kaime planuojamos durpių gavybos paskelbimo iniciavimo“ inicijavo vietos gyventojų apklausos paskelbimÄ dėl pareiÅ¡kėjo 158,7501 ha ploto žemės sklype Dainių kaime planuojamos durpių gavybos. Atsakovė, nagrinėdama pateiktÄ praÅ¡ymÄ , informavo pareiÅ¡kėjos atstovus 2019 m. kovo 21 d. raÅ¡tu Nr. R4-15-547, kad atsižvelgiant į tai, jog Å¡io projekto sprendiniai yra reikÅ¡mingi ir svarbÅ«s Jurbarko rajono gyventojams ir yra tikslinga iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokia yra vietos gyventojų nuomonė Å¡iuo klausimu praėjus Å¡eÅ¡iems metams po gyventojų atliktos apklausos, bei siekiant tinkamai atstovauti Jurbarko rajono savivaldybės gyventojams, Jurbarko rajono savivaldybės mero 2019 m. kovo 19 d. potvarkiu Nr. V3-14 „Dėl vietos gyventojų apklausos dėl Dainių kaime planuojamos durpių gavybos paskelbimo iniciavimo“ buvo inicijuotas vietos gyventojų apklausos paskelbimas.

Taip pat pareiÅ¡kėjos atstovai buvo informuoti, kad yra kreiptasi į Jurbarko rajono savivaldybės tarybÄ dėl vietos gyventojų apklausos bÅ«do nustatymo. Be to, pareiÅ¡kėjos atstovai informuoti, kad sprendimÄ dėl Jurbarko rajono Dainių durpių telkinio naudojimo (kasybos ir rekultivavimo) projekto derinimo atsakovė priims tik po įvykdytos vietos gyventojų apklausos. Taip pat atsakovė 2019 m. kovo 20 d. raÅ¡tu Nr. T27-47 „Dėl susitikimo“ kreipėsi į pareiÅ¡kėjÄ ir pakvietė atstovus susitikti su Jurbarko rajono savivaldybės vadovais aptarti susidariusiÄ situacijÄ dėl Dainių miÅ¡ko ir Dainių durpių telkinio naudojimo. 2019 m. kovo 26 d.

įvyko savivaldybės atstovų ir pareiÅ¡kėjos vadovų susitikimas, kurio metu svarstyti klausimai, susiję su pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo nagrinėjimu. Nurodė, kad 2019 m. kovo 28 d. įvyko Jurbarko rajono savivaldybės tarybos posėdis, kurio metu savivaldybės taryba sprendimu Nr. T2-124 „Dėl vietos gyventojų apklausos dėl Dainių kaime planuojamos durpių gavybos bÅ«do nustatymo“ nustatė vietos gyventojų apklausos bÅ«dÄ . Ä®vykus savivaldybės tarybos posėdžiui, buvo priimtas sprendimas kviesti pareiÅ¡kėjos atstovus, kad jie paaiÅ¡kintų projekto sprendinius savivaldybės tarybos nariams. 2019 m. balandžio 24 d.

įvyko susitikimas su UAB „GJ Magma“, kurie rengė Durpyno projektÄ , atstovais. Durpyno projekto pristatymo metu pareiÅ¡kėjos atstovui buvo iÅ¡sakytos pastabos dėl neiÅ¡samaus (neiÅ¡baigto) projekto. Po įvykusio susitikimo atsakovė pakartotinai pateikė pastabas raÅ¡tu pareiÅ¡kėjos įgaliotiems atstovams dėl Durpyno projekto (2019 m. gegužės 23 d. raÅ¡tas Nr. R4-23-997 „Dėl Jurbarko rajono Dainių durpių telkinio (kasybos-rekultyvavimo) projekto“). UAB „GJ Magma“ 2019 m. liepos 3 d. atsakovei pateikė paaiÅ¡kinimus į 2019 m. gegužės 23 d. raÅ¡te Nr. R4-23-997 pateiktas pastabas.

Savivaldybė nagrinėjo Å¡iuos paaiÅ¡kinimus ir rengėsi vadovaudamasi VieÅ¡ojo administravimo įstatymo nuostatomis pateikti atsakymÄ UAB „GJ Magma“. 2019 m. rugpjūčio 12 d. pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡siųstas raÅ¡tas Nr. R4-29-1563, kuris yra ginčijamas Å¡ioje administracinėje byloje. Pabrėžė, kad vertinant Durpyno projekto sprendinius su turimais Savivaldybėje dokumentais, susijusiais su melioracijos statinių nuosavybe, akivaizdu, kad dalis sklype esančių melioracijos statinių yra valstybei nuosavybės teise priklausantys melioracijos statiniai, dėl ko jiems taikomos Specialiosios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos.

Ginčo teritorijoje yra melioracijos statiniai, kuriais kanalizuoti grioviai (didelio diametro vamzdžiai), kuriais nuvedamas upės vanduo iki atviros vagos. Atsakovė mano, kad bÅ«tina apsaugoti šį melioracijos statinį nuo galimo užneÅ¡imo mineralinėmis sÄ naÅ¡omis. Naudojimo projektas buvo derinamas pagal Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2005- 09-05 įsakymu Nr. 1-107 „Dėl Naudingųjų iÅ¡kasenų (iÅ¡skyrus angliavandenilius) iÅ¡teklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas Naudingųjų iÅ¡kasenų (iÅ¡skyrus angliavandenilius) iÅ¡teklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo projektų rengimo taisykles (toliau - Taisyklės).

Vadovaujantis Taisyklių 26.3 punktu, kuris nustato, kad projektas derinimas su vietos savivaldos vykdomÄ ja institucija. Atveju, kai projektuojamo telkinio pavirÅ¡ių arba jo dalį užima drenuotų žemių masyvai bei kai projekte yra numatyta drenažo įrenginių statyba ar esamų įrenginių rekonstrukcija, - Å¡i institucija derina ir Naudojimo projekto klausimus, susijusius su melioracija. Taisyklės daro nuorodÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymÄ (6.9 punktas). Melioracijos įstatymo 5 straipsnis 2 dalyje nustatyta, kad žemės savininkai naujas melioracijos sistemas statyti, melioracijos statinius remontuoti ir rekonstruoti privalo Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Melioracijos įstatymo 6 straipsnio 4 punktas reglamentuoja, kad melioruotos žemės savininkai ar kiti naudotojai privalo derinti žemės kasimo darbus su kitais, kurių turtui ar interesams gali bÅ«ti padaryta žala, žemės savininkais ir institucijomis, patikėjimo teise valdančiomis valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius. Atsižvelgiant į tai atsakovė pareiÅ¡kėjai nurodė laikytis Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 1996 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 283 „Dėl techninių sÄ lygų statiniams melioruotoje žemėje projektuoti iÅ¡davimo taisyklių patvirtinimo“.

Kad reikalavimai, susiję su melioracija, yra pagrįsti, įrodo tiek Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as (toliau - Registro iÅ¡raÅ¡as), tiek ir savivaldybėje saugomi archyviniai melioracijos dokumentai. Akcentavo, kad savivaldybėje turimas Registro iÅ¡raÅ¡as ir jame iÅ¡vardinti specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų apribojimai apima 10 punktų (9.1. - 9.10. punktai). Atnaujintame Projekte pateikiamas iÅ¡raÅ¡as nėra pilnos apimties, jame trÅ«ksta dalies duomenų apie žemės sklypui nustatytas specialiÄ sias žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygas, parodytos tik trys iÅ¡ deÅ¡imties specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų.

Skunde teismui yra iÅ¡vardijami tik 7 Registro iÅ¡raÅ¡o punktai, todėl kyla klausimas, kodėl neiÅ¡vadintos 3 likusios Specialiosios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos, tarp kurių yra miÅ¡ko naudojimo apribojimai (Registro iÅ¡raÅ¡o 9.4 punktas), tačiau pareiÅ¡kėjas Å¡ių punktų nemini nei Durpyno projekte, nei Å¡iame skunde teismui. Paminėti įraÅ¡ai galioja nuo 2017 m. birželio 9 d., todėl pareiÅ¡kėjas, jau rengdamas Durpyno projektÄ , turėjo žinoti ir įvertinti Registro iÅ¡raÅ¡e esančius specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų reikalavimus.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėja nepagrįstai nusprendžia, kuriuos melioracijos griovius apima Registro iÅ¡raÅ¡e nurodytas 4,6197 ha plotas. Atsakovės nuomone tai yra todėl, kad pareiÅ¡kėja (ar Durpyno projekto rengėjas) nesikreipė į tokius duomenis valdančiÄ Ä¯staigÄ VÄ® Valstybės žemės fondÄ ar Å¡iuos duomenis teikiančiÄ savivaldybę, kad įsitikinti savo sprendimo teisingumu. Savivaldybės archyve saugomas 1966 metais parengto Respublikinio vandens Å«kio projektavimo instituto „Jurbarko MSV Dainių durpyno eksploatacijos kraikui vienstadijinis projektas“ Nr. 12656, kuris bÅ«tent ir patvirtina faktÄ , kad žemės sklype yra valstybei nuosavybės teise priklausantys melioracijos statiniai.

Esami melioracijos statiniai ir bÅ«simi, planuojami nauji ar rekonstruojami esami, kuriuos planuojama panaudoti durpių gavybai, veikia sÄ veikoje, sistemiÅ¡kai. Projekte numatoma kad vanduo bÅ«tent jais bus nuvedamas iÅ¡ žemės sklypo iÅ¡gaunant durpes. BÅ«tent dėl to ir turi bÅ«ti rengiami melioracijos statinių rekonstrukcijos, pertvarkymo ar atstatymo projektai su jame esančiais visais techniniais skaičiavimais, brėžiniais ir kt. reikalinga dokumentacija. Durpių gavybai reikalinga sausinimo sistema, tačiau pareiÅ¡kėja neįvertina to, kad susidaręs vanduo turi pasiÅ¡alinti iÅ¡ durpyno, o kitų sprendinių dėl vandens paÅ¡alinimo iÅ¡ sklypo Durpyno projekte nenurodoma.

Taisyklių 19.5 punktas sako, kad priklausomai nuo pasirinkto gavybos bÅ«do ir priemonių, naudingosios iÅ¡kasenos rūšies bei slÅ«gsojimo sÄ lygų, ne visi aukščiau iÅ¡vardyti kapitaliniai darbai yra bÅ«tini, taip pat gali bÅ«ti numatomi ir kitokio pobÅ«džio darbai, kurių neatlikus nebus galima eksploatuoti naudingosios iÅ¡kasenos. Projekte apskaičiuojamos kapitalinių darbų apimtys, jų atlikimo trukmė, naudojami mechanizmai, reikalingas medžiagų asortimentas ir kiekis. Atsakovės manymu, tai ir yra bÅ«tent tas atvejis, kai reikalinga atlikti kitokio pobÅ«džio darbus, kad durpių gavyba žemės sklype bÅ«tų galima.

Durpyno sausinimas yra viena iÅ¡ durpių gavybos proceso technologijos dalių. Akcentavo, kad durpyno pakraščiuose esantiems melioracijos grioviams prižiÅ«rėti, žolės pjovimui, krÅ«mokÅ¡nių kirtimui ar bebrų užtvankų Å¡alinimui reikia atsižvelgti į aplinkosauginius reikalavimus, o valstybei priklausančių melioracijos statinių griovių Å¡laituose esančių krÅ«mų ar medžių pjovimui reikalingas savivaldybės leidimas. Parengtame projekte užsimenama, kad gali tekti valyti aplink durpynÄ esančiuose grioviuose susidariusias mineralines sÄ naÅ¡as, o Å¡iems darbams jau yra rengiamas melioracijos statinių remonto ar rekonstrukcijos projektas bei reikalingas melioracijos projekto ekspertų įvertinimas.

Durpyno projekto rengėjas vertina aplink esančių griovių bÅ«klę žodžiais „gali tekti valyti“, tai tik patvirtina, kad gavybos projektas parengtas neatlikus visų reikiamų tyrinėjimo, matavimo ir skaičiavimo darbų, t. y. realios situacijos įvertinimo. Durpyno projekte tai nėra pagrįsta jokiais specialistų matavimais ar skaičiavimais, nerasti nustatytų formų dokumentai tokioms atliktoms procedÅ«roms patvirtinti. Projekto rengėjas parengtame projekte kalba tik apie naujai susidarančias mineralines sÄ naÅ¡as, tačiau planuoja durpyno sausinimo sistemÄ , tai turėtų bÅ«ti atliekama tinkamai iÅ¡tyrinėjus ir įvertinus aplink esančių melioracijos griovių bÅ«klę, Å¡iuo metu esančių sÄ našų kiekį lyginant su projektiniu griovio vagos lygiu, kad iÅ¡laikyti projektinius melioracijos statinių parametrus.

Visi Å¡ie darbai ir reikalauja atitinkamÄ kvalifikacijÄ turinčių specialistų įvertinimo ir patvirtinimo, su visa Å¡iems sprendimams priskiriama atsakomybe. PareiÅ¡kėja nurodo asmenis, kurie atliko geodezinius matavimus, tačiau tokia dokumentacija (topografinis planas suderintas su suinteresuotomis institucijomis) nėra pridedamas Durpyno projekte. PareiÅ¡kėja dar kartÄ teikia paaiÅ¡kinimus apie tinkamai atliktus matavimus, nepateikdamas jokių tai patvirtinančių dokumentų. Topografiniai planai reikalingi ne tik pačio Durpyno projektui rengti (durpių gavimo procese), tačiau ir durpyno sausinimo sistemos įrengimui projektuoti, taip pat ir vėlesniam rekultivavimo projektui parengti (kas ir planuojama Durpyno projekte).

Pažymėjo, kad Å¡iuo metu gyventojų apklausa yra įvykusi. Gyventojų, turinčių teisę dalyvauti apklausoje, skaičius - 543. Apklausoje dalyvavo net 239 gyventojai, tai sudaro 44,02 proc. visų apklausos teritorijos gyventojų, turinčių teisę dalyvauti apklausoje. IÅ¡ jų net 238 gyventojai nepritarė, kad 158,7501 ha ploto žemės sklype, esančiame Dainių kaime, bÅ«tų kertamas miÅ¡kas ir kasamos durpės. Tai sudaro 99,58 proc. balsavusiųjų. Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad savivaldybės institucijos – tai už savivaldos teisės įgyvendinimÄ savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos.

Pabrėžė, kad gyventojų nuomonė tik iÅ¡ motyvų, kuriuos atsakovė turi įvertinti, nagrinėdama praÅ¡ymÄ . Kiti motyvai yra susiję su pateiktomis pastabomis dėl Durpyno projekto. Skundžiamame sprendime atsakovė bÅ«tent tai ir nurodė, kad pateiktas ir pagal dalį pastabų pakoreguotas Projektas yra daugiau nei tik durpių kasybos įmonei skirtas dokumentas, tai yra platesnės apimties dokumentas, apimantis ir inžinerinių įrengimų (statinių) įgyvendinimÄ ir teritorijos rekultivavimÄ dokumentas.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB ,,DJ Magma“ atstovas teismo posėdžio metu prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ patenkinti visiÅ¡kai. Atstovas teismo posėdžio metu visiÅ¡kai palaikė pareiÅ¡kėjos ir jos atstovės argumentus, taip pat papildomai nurodė, kad UAB ,,DJ Magma“ parengė visus Lietuvos Respublikoje durpyno eksploatavimo (tame tarpe ir sausinimo) projektus, kadangi vienintelė turi licencijÄ . Rengti melioracijos įrenginių projektų bendrovės specialistai licencijų neturi. Ginčo teritorijoje jokių melioracijos įrenginių nėra, todėl melioracijÄ liečiančio projekto rengti nereikėjo.

Be to, Å¡i teritorija – ta ne melioruota žemė. Melioruota gali bÅ«ti tik žemės Å«kio paskirties žemė. Nurodė, kad pagal parengtÄ projektÄ durpyne miÅ¡kas bus iÅ¡skirstas, todėl netenka prasmės specialioji sÄ lyga dėl miÅ¡ko apsaugos. Taisyklių 19.5 punktas bÅ«tų taikomas tada, jei ginčo teritorija (durpynas) bÅ«tų melioruota žemė. Ginčo sklype jokių statinių nėra ir tai patvirtina naujai suformuoto durpyno sklypo nuomos sutarties turinys. PareiÅ¡kėjos skundas patenkintinas visiÅ¡kai.

Administracinės bylos faktinių duomenų visetas (taip pat ir RAAT Kauno rÅ«mų administracinės bylos Nr. eI-103-423/2019, LVAT administracinės bylos Nr. eA-2125-442/2016 dokumentų duomenys – TIS Liteko) patvirtina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kad pareiÅ¡kėja, planuodama ir siekdama vykdyti durpių gavybos veiklÄ Tauragės apskrities Jurbarko rajono Dainių durpių telkinyje, savo lėšomis atliko Planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimÄ , parengė Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitÄ ir jÄ teisės aktų nustatyta tvarka pateikė Aplinkos ministerijai. 2003 m. spalio 9 d. buvo priimtas sprendimas Nr. 1-15-7088 dėl UAB Presto durpės planuojamos veiklos galimumo.

PareiÅ¡kėja, gavusi minėtÄ Aplinkos ministerijos sprendimÄ ir siekdama gauti leidimÄ eksploatuoti Dainių durpynÄ , savo lėšomis atliko Dainių durpyno išžvalgymÄ . UAB Presto durpės parengta Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita ir Aplinkos ministerijos sprendimas dėl planuojamos Å«kinės veiklos leistinumo poveikio aplinkai požiÅ«riu bei išžvalgymo ataskaita buvo pateikti Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos, kuri 2006 m. sausio 23 d. pasirašė sutartį su pareiÅ¡kėja Nr. 1p-06, kuria iÅ¡ esmės leido naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes Dainių durpyne.

To pasėkoje pareiÅ¡kėja turi teisę nuo 2006 m. sausio 30 d. naudoti Dainių durpyno iÅ¡teklius pagal 2006 m. sausio 23 d. Dainių telkinio durpių iÅ¡teklių dalies naudojimo sutarties sÄ lygas. Å ios Sutarties 14 punkte numato, kad pareiÅ¡kėja durpių iÅ¡teklius gali kasti tik turėdama nustatyta tvarka patvirtintÄ Telkinio iÅ¡teklių naudojimo projektÄ ir sudariusi žemės nuomos sutartį. 2016 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 32FPÄ®-(14.32.124.) Nacionalinė žemės tarnyba suformavo Dainių durpynui eksploatuoti reikalingÄ valstybei priklausantį žemės sklypÄ . 2017 m. birželio 7 d.

žemės sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (paskirtis - naudingųjų iÅ¡kasenų teritorijos). Paminėtas žemės sklypas 2017 m. rugpjūčio 8 d. Valstybės žemės nuomos sutartimi Nr. 32SŽN-47-(14.32.55.) iki 2042 m. rugpjūčio 8 d. buvo iÅ¡nuomotas pareiÅ¡kėjai. Sutarties 3 punktas nustato, kad žemės sklypo tikslinė paskirtis - naudingųjų iÅ¡kasenų teritorijos. MiÅ¡ko žemės pavertimas kitomis naudmenomis galimas tada, kai nuomininkas sumoka piniginę kompensacijÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos biudžetÄ pagal tuo metu galiojančiÄ Aplinkos ministerijos Valstybinės miÅ¡kų tarnybos pažymÄ â€žApie piniginę kompensacijÄ už miÅ¡ko žemės pavertimÄ kitomis naudmenomis“ (Sutarties 17 p.).

PareiÅ¡kėja tokias pažymas gavo dar 2017 m. birželio 20 d. ir pakartotinai 2019 m. rugsėjo 16 d. Trečiasis suinteresuotas asmuo pareiÅ¡kėjos užsakymu parengė Dainių durpyno žemės gelmių naudojimo projektÄ ir pateikė jį derinti atitinkamoms institucijoms. Visos institucijos: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Jurbarko skyrius, Jurbarko prieÅ¡gaisrinė gelbėjimo tarnyba, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas, Valstybinė darbo inspekcija jį suderino.

Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė 2018 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. R4-15-343 ir 2018 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. R4-15-458 atsisakė derinti Naudojimo projektÄ . Paminėtuose sprendimuose atsakovė nurodė atsisakymo derinti projektÄ pagrindus: 1) 2013 metų gyventojų apklausoje gyventojai vienbalsiai nepritarė Dainių miÅ¡ko iÅ¡kirtimui ir durpyno įrengimui;

2) Dainių durpyno teritorijoje yra miškas, kuris turi būti priskirtas valstybinės reikšmės miškams;

3) pareiÅ¡kėja, rengdama Naudojimo projektÄ , negali vadovautis iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusiu Naudingųjų iÅ¡kasenų (iÅ¡skyrus angliavandenilius) iÅ¡teklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo projektų rengimo teisiniu reglamentavimu;

4) pareiÅ¡kėjos 2003 metais parengta Planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaita neatitiko teisės aktų reikalavimų. PareiÅ¡kėja Å¡iuos sprendimus apskundė administraciniam teismui ir jie buvo įvertinti 2019 m. vasario 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-103-423/2019 (sprendimas įsiteisėjo 2019 m. kovo 19 d.). Teismas panaikino abu paminėtus atsakovės sprendimus ir įpareigojo atsakovę iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos 2018 m. sausio 23 d. praÅ¡ymÄ dėl Dainių durpyno telkinio naudojimo projekto derinimo.

Ä®siteisėjusiame sprendime apygardos administracinis teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėja pagrįstai Naudojimo projektÄ rengė vadovaudamasi Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2005 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 1-107 patvirtintomis Naudingųjų iÅ¡kasenų (iÅ¡skyrus angliavandenilius) iÅ¡teklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo projektų rengimo taisyklėmis. Pabrėžė, kad Aplinkos ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. D1-145, kuriuo patvirtintos Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklės, 2 punkte nustatyta, kad iki 2014 m. sausio 1 d. pradėtų rengti detaliųjų planų ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų naudingųjų iÅ¡kasenų teritorijoms formuoti pagrindu gali bÅ«ti rengiami, derinami ir tvirtinami naudingųjų iÅ¡kasenų iÅ¡teklių naudojimo projektai pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį naudingųjų iÅ¡kasenų iÅ¡teklių naudojimo projektų rengimo teisinį reglamentavimÄ .

Teismas taip pat nustatė, kad ginčijamų sprendimų motyvas, kad gyventojai 2013 m. vykdytoje apklausoje nepritarė miško pavertimui kitomis naudmenomis, kadangi durpyno eksploatavimo poveikis būtų neigiamas Jurbarko miesto žmonėms, yra nepagrįstas. Vietos savivaldos įstatymo 36 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad gyventojai savo nuomonę viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymo klausimais gali pareikšti dalyvaudami vietos gyventojų apklausoje. Gyventojų apklausa yra tik patariamojo pobūdžio.

Žemės sklypas suformuotas su aiÅ¡kia paskirtimi - naudingųjų iÅ¡kasenų teritorijos eksploatavimui, o valstybė jau iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ ir pritarė miÅ¡ko kirtimui. Dainių miÅ¡kas nėra įtrauktas į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kus, o valstybė priėmė sprendimÄ leisti miÅ¡ko naudmenas pakeisti kitomis naudmenomis. Motyvai, kad Å¡is miÅ¡kas yra gausiai lankomas gyventojų ir tenkina visos visuomenės poreikius, turi ypatingÄ socialinę, ekologinę ir rekreacinę reikÅ¡mę, kadangi Å¡iaurinėje Jurbarko miesto teritorijoje, nutolusioje nuo minimos teritorijos 2,6 km, yra 81,0 ha ploto privačių gyvenamųjų namų kvartalas, kuriame yra įregistruota 395 žemės sklypai, ir kurio didžioji dalis užstatyta gyvenamaisiais namais, kad iÅ¡kirtus miÅ¡kÄ ir pradėjus eksploatuoti durpes, Jurbarko ir aplinkinių vietovių gyventojai praras rekreacinę zonÄ , aplinka nebus saugi žmonių sveikatai negali bÅ«ti vienu iÅ¡ argumentų atsakovei nederinant Naudojimo projekto.

Apygardos administracinis teismas sprendime taip pat konstatavo, kad LVAT dar 2016 m. gruodžio 19 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-2125-442/2016 nustatė, jog 2006 m. sausio 22 d. Lietuvos geologijos tarnybai iÅ¡duodant LeidimÄ naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes Dainių durpyne, Aplinkos ministerijos 2003 m. spalio 9 d. sprendimas Nr. 1-15-7088 pritarti durpių gavybai Dainių durpyno vakarinės dalies trijuose sklypuose buvo galiojantis. LVAT taip pat konstatavo, kad pareiÅ¡kėjos parengta Planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaita atitiko teisės aktų reikalavimus. 2019 m. vasario 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-103-423/2019 taip pat nustatytos nagrinėjamai Å¡iai administracinei bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, kad 2013 metais buvo parengta valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemos projektas, kurioje Dainių miÅ¡kas priskirtinas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, tačiau procedÅ«ra dėl teritorijos teisinio rėžimo pakeitimo nebuvo užbaigta ir durpyne miÅ¡kas nėra priskirtas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams.

Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2018 m. lapkričio 23 d. raÅ¡to Nr. R2-2070 duomenys patvirtino, kad nėra teisinio pagrindo Å¡ios teritorijos priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų teritorijai (teismui nebuvo pateikta duomenų, kad ginčijamos teritorijos statusas bÅ«tų pasikeitęs). Be to, 2018 m. birželio 21 d., 2019 m. rugsėjo 16 d. Valstybinės miÅ¡kų tarnybos pažymų apie piniginę kompensacijÄ už miÅ¡ko žemės pavertimÄ kitomis naudmenomis duomenys patvirtina, kad už tai pareiÅ¡kėja privalės sumokėti 827006,37 Eur piniginę kompensacijÄ .

Teismas, įvertinęs skundžiamo 2019 m. rugpjūčio 12 d. individualaus administracinio akto turinį, daro iÅ¡vadÄ , kad jis grindžiamas eile skirtingų argumentų:

1) Naudojimo projekte pateikiamas NTR centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as nėra pilnos apimties, jame trÅ«ksta dalies duomenų apie žemės sklypui nustatytas SpecialiÄ sias žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygas. Naudojimo projekte neparodytos visos Specialios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos;

2) Naudojimo projekto rengėjas nesikreipė į melioruotų plotų duomenų teikėjÄ (atsakovę) dėl melioracijos planų gavimo, taip pat nėra ir VÄ® Valstybės žemės fondo raÅ¡to dėl žemės sklype esančių melioracijos statinių, nes žemės sklype yra melioracijos sistemos ir renginiai, todėl bÅ«tina laikytis Žemės Å«kio ministro 1996 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 283 „Dėl techninių sÄ lygų statiniams melioruotoje žemėje projektuoti iÅ¡davimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Techninių sÄ lygų statiniams melioruotoje žemėje projektuoti iÅ¡davimo taisyklių, melioracijos statinių projektavimÄ gali atlikti tik Å¡ios srities specialistas (turintis Žemės Å«kio ministerijos iÅ¡duotÄ kvalifikacijos atestatÄ arba kitÄ lygiavertį dokumentÄ , pripažintÄ Lietuvoje);

3) atsakovė atliko gyventojų apklausÄ dėl pareiÅ¡kėjos planuojamos durpių gavybos ir gyventojai nepritarė, kad žemės sklype bÅ«tų kertamas miÅ¡kas ir kasamos durpės. Teismas pabrėžia, kad dėl savivaldybės gyventojų apklausos rezultatų neprivalomumo ginčo atveju (derinant Naudojimo projektÄ ) jau buvo pasisakyta Regionų apygardos administracinio Kauno rÅ«mų įsiteisėjusiame 2019 m. vasario 14 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. eI-103-423/2019, todėl Å¡iame sprendime teismas plačiau nepasisako, tik dar kartÄ pabrėžia, kad Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti pagrindu atsisakyti derinti projektÄ (ABTÄ® 57 str. 2 d.).

Tuo pačiu teismas akcentuoja, kad paminėtu teismo sprendimu taip pat imperatyviai nustatyta, jog Naudojimo projektÄ atsakovė privalo derinti vadovaudamasi iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusiomis Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2005 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 1-107 patvirtintomis Naudingųjų iÅ¡kasenų (iÅ¡skyrus angliavandenilius) iÅ¡teklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo projektų rengimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), todėl detaliau Å¡iuo klausimu taip pat teismas detaliau nepasisako.

Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad Naudojimo projekto parengimas baigtas 2017 metų pabaigoje ir su 2018 m. sausio 23 d. praÅ¡ymu Nr. 015 pateiktas derinti atsakovei. Tarp kitų Naudojimo projektų dokumentų yra 2017 m. spalio 2 d. Nekilnojamojo turto centrinis duomenų banko pateiktas iÅ¡raÅ¡as, kuris patvirtina, kad žemės sklypui, kuriame parengtas Dainių durpyno iÅ¡teklių Naudojimo projektas, nustatytos specialiosios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos: „Kelių apsaugos zonos“, ,,Elektros linijų apsaugos zonos“, ,,Požeminių vandens telkinių (vandenviečių) sanitarinės apsaugos zonos“, tame tarpe ir ,,Žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai“, bei ,,Naudingųjų iÅ¡kasenų telkiniai“, ,,Vandens telkiniai“, ,,PavirÅ¡inio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“.

Å ių duomenų valdytoja yra ne pareiÅ¡kėja, o Nekilnojamojo turto centrinis duomenų bankas ir jam kyla pareiga pateikti visus duomenis. Pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovei taip pat objektyviai yra žinomos ginčo sklypui nustatytos specialiosios sÄ lygos, kurios vieÅ¡ajame registre įregistruotos nuo 2017 m. birželio 9 d. Specialiosios naudojimo sÄ lygos, kurios betarpiÅ¡kai liečia ginčo sklypÄ ir jame planuojamÄ veiklÄ (konkrečiai – melioracijos įrenginiai), taip pat detaliai aptartos ir Naudojimo projekto sudedamosios dalies - 2016 m. rugsėjo 16 d.

NŽT Jurbarko skyriaus nedėjo įsakymu Nr. 32FPÄ®-80-(14.32.124.) patvirtinto Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniuose. Melioracijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžta melioracijos sÄ voka – tai dirvožemio gerinimas hidrotechninėmis, kultÅ«rtechninėmis, agromelioracinėmis ir kitomis priemonėmis siekiant sureguliuoti dirvožemio vandens, Å¡ilumos ir oro režimÄ , sudaryti geresnes sÄ lygas žemdirbystei, iÅ¡saugoti ir padidinti dirvos derlingumÄ , formuoti racionaliÄ Å«kio žemėvaldÄ .

Taigi, žemė melioruojama tam, kad jÄ bÅ«tų galima nusausinti, sureguliuoti dirvožemio režimÄ ir pritaikyti produktyviai žemdirbystei. Tam naudojami įvairus melioracijos statiniai: grioviai, drenažo rinktuvai, vandens nuleistuvai ir kt. (Melioracijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis), kuriais surenkamas ir iÅ¡ žemės grunto paÅ¡alinamas perteklinis vanduo. Melioracijos statinių nuosavybės santykius, žemės savininkų ir kitų naudotojų teises ir pareigas, susijusias su melioracijos statinių statyba, naudojimu ir apsauga, taip pat melioracijos organizavimÄ , valdymÄ , projektavimÄ , ekspertizę, melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitÄ bei melioracijos finansavimo tvarkÄ nustato bÅ«tent Melioracijos įstatymas (1 straipsnis).

Melioracijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad valstybei nuosavybės teise priklauso sureguliuoti upeliai, grioviai, nuvedantys vandenį nuo daugiau kaip vieno žemės savininko ar kito naudotojo sklypo, juose esantys melioracijos statiniai,< ... >, nepaisant to, kas yra žemės sklypo, kuriame yra Å¡ie melioracijos statiniai, savininkas. Melioracijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Žemės Å«kio ministerija rengia melioracijos programas, nustato melioracijos prioritetus, koordinuoja melioracijos darbų ir melioracijos statinių naudojimo valstybinę priežiÅ«rÄ , melioruotos žemės ir melioracijos darbų ir melioracijos statinių naudojimo valstybinę priežiÅ«rÄ , melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos tvarkymÄ bei valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius patikėjimo teise valdančių institucijų veiklÄ Å¡ioje srityje, kartu su Aplinkos ministerija, kuriai pagal Statybos įstatymÄ pavesta rengti statybos techninius reglamentus, rengia melioracijos statinių projektavimo, statybos, statinio pripažinimo tinkamu naudoti normatyvinius dokumentus ir juos tvirtina, nustato melioracijos statinių techninių dokumentų pateikimo melioruotos žemės savininkams ir kitiems naudotojams tvarkÄ .

Žemės Å«kio ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-218, suderintu su Aplinkos ministru, patvirtintas „Melioracijos techninis reglamentas MTR 1.12.01:2008. Melioracijos statinių techninės priežiÅ«ros taisyklės“, kurių 32.2 punkte yra nustatyta, kad melioracijos griovių, kaip pagrindinių melioracijos sistemų statinių, saugojimui yra nustatoma (matuojant nuo griovio Å¡laito virÅ¡utinės briaunos) 15 m pločio griovio priežiÅ«ros juosta, kurioje draudžiama statyti statinius (iÅ¡skyrus hidrotechnikos), tverti tvoras, sodinti medžius ir krÅ«mus, ir 1 m pločio daugiamečių žolių apsauginė juosta, kuriÄ galima arti tik persėjant žolę.

Naudojimo projekte yra aptarti sprendiniai dėl melioracijos griovių priežiÅ«ros juostų. Teismas taip pat pabrėžia, kad 1992 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 343 Dėl specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo 97 punktas (galiojęs iki 2020 m. sausio 1 d.) numatė, kad žemės savininkai turi leisti įrengti jų žemėje melioracijos įrenginius, kurių reikia kitų savininkų žemei melioruoti. Žemės savininkams ar naudotojams dėl to padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti, o melioracijos įrenginių užimta žemė – iÅ¡pirkta.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatymo 91 – 94, 109 straipsnių turinio analizė patvirtina, kad į šį įstatymÄ buvo perkeltos pagrindinės 1992 m. gegužės 12 d. LRV nutarimo Nr. 343 97 punkto nuostatos. IÅ¡ to seka, kad teisės aktai draudė sandorius su žeme, kuri užimta valstybei priklausančiais melioracijos įrenginiais, todėl akivaizdu, jog konkrečiai naudingų iÅ¡kasenų iÅ¡gavimo sklype jokių melioracijos įrenginių negali bÅ«ti.

Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad Naudojimo projektas parengtas vadovaujantis 2016 m. rugsėjo 16 d. Valstybinio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniais. Projekto organizatorius - Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Jurbarko rajono skyrius. Å iame projekte įvertintos formuojam žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos (tame tarpe – ir melioracijos sistemų apribojimai, kurie nustatomi surenkamiesiems grioviams į kuriuos vanduo surenkamas iÅ¡ aplinkinių teritorijų paklotomis drenomis ir Å¡ie grioviai betarpiÅ¡kai nepatenka į naudingųjų iÅ¡kasenų iÅ¡gavimo teritorijÄ ).

Teismas pabrėžia, kad Naudojimo projekto sprendiniai patvirtina, kad naudingųjų iÅ¡kasenų gavybos teritorija nesutampa (yra mažesnė) negu iÅ¡nuomoto žemės sklypo kadastrinės ribos. Tai patvirtina ir 2006 m. sausio 23 d. Durpių iÅ¡teklių dalies naudojimo sutarties Nr. 1p-06, taip pat 2017 m. rugpjūčio 8 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 32SŽN-47-(14.32.55.) duomenys, Naudojimo projekto sprendiniai. Å iÄ teismo iÅ¡vadÄ patvirtina ir 2007 m. birželio 7 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-330-74/2007, nustatytos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės (TIS Liteko duomenys).

Paminėtu sprendimu teismas nusprendė panaikinti Tauragės apskrities virÅ¡ininko 2006 m. vasario 13 d. įsakymÄ V-270 ir įpareigoti Tauragės apskrities virÅ¡ininko administracijÄ suformuoti 179,4 ha žemės sklypÄ Jurbarko kadastrinėje vietovėje Dainių durpyno teritorijoje pagal pateikiamÄ planÄ , taip pat nusprendė įpareigoti Tauragės apskrities virÅ¡ininko administracijÄ sudaryti su UAB Presto durpės suformuoto 179,4 ha žemės sklypo, esančio Jurbarko kadastrinėje vietovėje Dainių durpyno teritorijoje, nuomos sutartį laikotarpiui iki 2031 m. sausio 29 d.

Bendrosios kompetencijos teismas akcentavo, kad analizuojant sudarytÄ Lietuvos geologijos tarnybos sutartį su UAB Presto durpės, turi bÅ«ti atsižvelgta kaip į vientisÄ dokumentÄ , bet ne į atskiras jos dalis - Å¡iuo atveju tik į Sutarties 4 punktÄ , numatantį kasybos sklypo plonÄ . Suprantant tikruosius Å¡alių ketinimus, yra svarbus ir Sutarties 6 punktas, kuriame numatyta, kad iÅ¡teklių naudojimo ribos sutampa su skirto kasybos ploto kontÅ«ru ir iÅ¡teklių apskaičiavimo gyliu. Tai reiÅ¡kia, kad visas skiriamas kasybos sklypas (nurodytas sutarties 4 punkte - 129,1 ha ploto) yra skirtas iÅ¡teklių kasimui arba gavybai ir jame negali bÅ«ti jokios kitos veiklos (sandėliavimo, technikos laikymo ir kt.).

IÅ¡analizavus Sutarties 4 ir 6 punktus, darytina iÅ¡vada, kad kasybos sklypas yra skiriamas ne 129,1 ha plote kaip nurodo atsakovas, o kasybos sklypas užima visÄ 129,1 ha dydžio žemės plotÄ . Å ios aplinkybės rodo tai, jog norint tinkamai ir visiÅ¡kai naudotis visu LGT suteiktu kasybos sklypu žemės iÅ¡tekliams iÅ¡gauti (perdirbti, pervežti, sandėliuoti, laikyti technikÄ ir kt.), turi bÅ«ti suteiktas ir atitinkamas plotas Å¡iems veiksmams atlikti ir įrodo, kad Leidime naudoti žemės iÅ¡teklius nurodytas kasybos plotas neturi sutapti su iÅ¡nuomojamo žemės sklypo plotu.

Be to, Žemės patikėtinis (NŽT) Valstybinės žemės nuomos sutarties 4 punkte patvirtino, kad žemės sklype, išnuomojamame pareiškėjai, savininkui (Lietuvos valstybei) ir kitiems asmenims priklausančių statinių bei įrenginių nėra. Kaip jau buvo paminėta, ginčo žemės sklypo paskirtis – naudingųjų iškasenų teritorija, pareiškėjai perduotas visas ginčo sklypas, jokių išimčių dėl melioracijos įrenginių užimamos teritorijos nėra numatyta.

Melioracijos įstatymo nuostatų analizė duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad žemės plotai melioruojami tam, kad jÄ bÅ«tų galima nusausinti, sureguliuoti dirvožemio režimÄ ir pritaikyti produktyviai žemdirbystei, tačiau ginčo atveju žemės sklypo tikslinė paskirtis – naudingųjų iÅ¡kasenų teritorija ir jos negalima vertinti kaip numelioruotos žemės, skirtos vystyti produktyviÄ Å¾emdirbystę. Ä®vertinęs pateiktų įrodymų visetÄ , teismas pritaria pareiÅ¡kėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovų argumentams, kad Naudojimo projekto rengėjui nebereikėjo kreiptis į jokias institucijas dėl valstybei priklausančių melioracijos įrenginių iÅ¡sidėstymo durpių iÅ¡teklių iÅ¡gavimui skirtame žemės plote, nes Å¡i informacija jau buvo surinkta ir iÅ¡analizuota aukščiau minėtų 2007 m. birželio 7 d.

Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-330-74/2007, taip pat 2016 m. rugsėjo 16 d. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo metu. Dar kartÄ akcentuotina, kad durpių iÅ¡teklių Naudojimo projekto sprendiniai neliečia jokio melioracijos įrenginio (pvz., Jurbarko rajono melioruotų žemių ir melioracijos įrenginių, esančių aplink Dainių durpynÄ , schema), nes konkrečiai naudingųjų iÅ¡kasenų gavybos sklypo dalyje jų nėra, o už Å¡ios teritorijos esančių įrenginių - melioracijos griovių apsauginės juostos (priežiÅ«ros juostos) tinkamai įvertintos Naudojimo projekto sprendiniuose.

Taisyklių 26.3 punktas (iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) numato, kad Naudojimo projektas turi bÅ«ti derinamas ir su vietos savivaldos vykdomÄ ja institucija. Atveju, kai projektuojamo telkinio pavirÅ¡ių arba jo dalį užima drenuotų žemių masyvai bei kai projekte yra numatyta drenažo įrenginių statyba ar esamų įrenginių rekonstrukcija, – Å¡i institucija derina ir Naudojimo projekto klausimus, susijusius su melioracija. Naudojimo projekto turinio analizė patvirtina, kad jame yra visi techniniai sprendiniai dėl naudingų iÅ¡teklių iÅ¡gavimo proceso (atskirų tam reikalingų įrenginių) sÄ sajos su už naudingųjų iÅ¡kasenų iÅ¡gavimo teritorijos ribų esančiais melioracijos įrenginiais.

Kaip jau buvo paminėta, Naudojimo projektas pagrinde nebuvo suderintas dėl atsakovės pozicijos, kad ginčo sklype yra melioracijos įrenginiai. Savo argumentams pagrįsti atsakovės atstovai teismui pateikė 1966 metų Jurbarko MSV Dainių durpyno eksploatacijos kraikui vienstadijinį projektÄ (nesuskaitmenintas administracinės bylos priedas). Ä®vertinęs pateiktus Å¡io Projekto dokumentus bei planinę medžiagÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡io Projekto rengimo tikslas – Dainių durpyno iÅ¡teklių eksploatacija kraikui.

Projekte nėra jokių sprendinių, kuriuose nagrinėjami melioracijos įrenginiai, kaip jie apibrėžti Melioracijos įstatyme ir jį lydinčiuose poįstatyminiuose teisės aktuose. Dėl to teismas atmeta visus atsakovės ir jos atstovų teiginius, kad paminėtame Projekte apraÅ¡yti įrenginiai – tai melioracijos įrenginiai ginčo sklype. Teismas taip pat pabrėžia, kad paminėtas Projektas pateiktas tik teismo posėdžio metu ir anksčiau, atsisakant derinti Naudojimo projektÄ , į šį dokumentÄ nebuvo nei vienos nuorodos.

Dėl likusių ginčijamame 2019 m. rugpjūčio 12 d. individualiame administraciniame akte nurodytų argumentų (dėl šlapynės, akmenų greitvietės įrengimo, griovių projektavimas) trečiasis suinteresuotas asmuo atsakovei išsamiai ir pagrįstai jau buvo atsakęs 2019 m. liepos 2 d. raštu Nr. 168 ir savo argumentus parėmęs konkrečiais Naudojimo projekto sprendiniais bei situacijos teisniu reglamentavimu. Darydamas šias išvadas teismas atsižvelgia ir į tai, kad ginčo teritorija – tai ne iš esmės nauja teritorija naudingųjų iškasenų išgavimui.

Dainių durpynas jau buvo eksploatuojamas maždaug nuo 1970 metų iki 1990 metų. Tai patvirtina 1969 metų Projekto sprendiniai, ginčo teritorijoje iÅ¡likę sausinimo grioviai, kurie negali bÅ«ti laikomi melioracijos įrenginiais, bei Naudojimo projekto duomenys. Be to, Taisyklių 36.4 punktas numato pareigÄ kas 20 metų atnaujinti dalį Naudojimo projekto sprendinių. Ä®vertinęs pateiktų įrodymų visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Naudojimo projektas parengtas nepažeidžiant iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusių Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2005 m. rugsėjo 5 d.

įsakymu Nr. 1-107 patvirtintų Naudingųjų iÅ¡kasenų (iÅ¡skyrus angliavandenilius) iÅ¡teklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo projektų rengimo taisyklių reikalavimų ir jokių aplinkybių, sudarančių atsakovei pagrindÄ atsisakyti derinti Naudojimo projektÄ , teismas nenustatė. Dėl aukščiau iÅ¡dėstytų iÅ¡vadÄ ginčijamas 2019 m. rugpjūčio 12 d. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas Nr. R4-29-1563 Dėl projekto nederinimo panaikintinas kaip tinkamai nemotyvuotas, prieÅ¡taraujantis galiojančiam teisiniam reglamentavimui ir neatitinkantis VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (tuo pačiu ir Taisyklių) reikalavimų (ABTÄ® 91 str. 1 d. 1 p.).

PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o įpareigoti Jurbarko rajono savivaldybės administracijÄ teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, bet ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, pagal savo kompetencijÄ iÅ¡nagrinėti UAB Presto durpės 2018 m. sausio 23 d. raÅ¡tu Nr. 015 pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl Dainių durpyno telkinio naudojimo projekto derinimo ir priimti sprendimÄ dėl projekto suderinimo. Taisyklių 29 punktas reglamentuoja, kad kiekviena iÅ¡ minėtų institucijų ar įstaigų (tame tarpe ir atsakovė), vadovaudamasi VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 28 straipsnyje nurodytu terminu iÅ¡nagrinėja jos kompetencijai priskirtinus Naudojimo projekto sprendinius ir derina Naudojimo projektÄ arba raÅ¡tu nurodo trÅ«kumus, kuriuos bÅ«tina paÅ¡alinti ar pataisyti.

VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 31 straipsnis (Å¡iuo metu galiojanti redakcija) nustato, kad administracinė procedÅ«ra turi bÅ«ti baigta ir administracinės procedÅ«ros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminÄ administracinė procedÅ«ra negali bÅ«ti baigta, administracinę procedÅ«rÄ pradėjęs vieÅ¡ojo administravimo subjektas gali jÄ pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie administracinės procedÅ«ros termino pratęsimÄ per 2 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti administracinės procedÅ«ros terminÄ priėmimo dienos praneÅ¡ama raÅ¡tu ir nurodomos pratęsimo priežastys.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnis nustato, kad iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , administracinis teismas priima vienÄ iÅ¡ Å¡ių sprendimų:

2) patenkinti skundÄ (praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kimÄ ) ir panaikinti skundžiamÄ teisės aktÄ (ar jo dalį) arba įpareigoti jį priėmusį vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ paÅ¡alinti padarytÄ pažeidimÄ ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymÄ ;

3) patenkinti skundÄ (praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kimÄ ) ir įpareigoti savivaldybių administravimo subjektÄ Ä¯gyvendinti įstatymÄ , vykdyti Vyriausybės nutarimÄ ar kitÄ teisės aktÄ ;

4) patenkinti skundÄ (praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kimÄ ) ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymų nustatytu bÅ«du. Kaip jau buvo paminėta, teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ atsakovei atsisakyti derinti Naudojimo projektÄ . Atsakovė taip pat privalo vadovautis VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais pamatiniais principais. Teismui pateikti duomenys, liečiantys Naudojimo projekto derinimÄ laiko atžvilgiu, patvirtina, kad atsakovė akivaizdžiai vilkina atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus.

Naudojimo projektas buvo pateikiamas derinti mažiausiai 3 kartus, taip pat vyko nuolatinės konsultacijos tarp Naudojimo projekto rengėjo ir atsakovės atstovų. KiekvienÄ kartÄ Naudojimo projektÄ buvo atsisakoma derinti vis pateikiant naujus argumentus, arba remiantis jau teismo įvertintais argumentais, kurie buvo pripažinti nepakankamais. Tai akivaizdžiai prasilenkia su VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų principų turiniu. Atsakovės ir jų atstovų argumentai leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad ir Å¡iuo metu nesirengiama derinti Naudojimo projektÄ , o ieÅ¡koma priežasčių ir argumentų neigiamo sprendimo priėmimui (pvz., siurprizinis Vienstadijinio projekto pateikimas).

Siekiant tinkamai apginti pareiÅ¡kėjos interesus ir iÅ¡vengti dar vieno teisminio proceso (tikėtina, kad atsakovė gali vėl atsisakyti derinti Naudojimo projektÄ ), atsakovė įpareigotina VieÅ¡ojo administravimo įstatymo bei Taisyklių nustatyta tvarka ir terminais patvirtinti Naudojimo projektÄ (ABTÄ® 88 str. 3, 4 p.). PareiÅ¡kėja praÅ¡o teismo priteisti 1574,33 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å ioje administracinėje byloje teismo sprendimas priimamas pareiÅ¡kėjos naudai, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).

Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro 1551,83 Eur atstovavimo išlaidų (susipažinimas su pateiktais savivaldybės dokumentais, susitikimas su klientu, situacijos analizė, strategijos formavimas, patikslinto skundo ir prašymo dėl skundo tikslinimo rengimas, susipažinimas su savivaldybės atsiliepimu, jo įvertinimas, pasirengimas 2020 m. sausio 7 d. teismo posėdžiui ir atstovavimas jame, vykimas į teismo posėdį) ir 22,50 Eur išlaidų, patirtų sumokant žyminį mokestį. Prašomos priteisti atstovavimo išlaidos grindžiamos 2019 m. rugsėjo 4 d.

PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. RS 2019-09/2, 2019 m. rugsėjo 2 d. mokėjimo nurodymu, 2020 m. sausio 6 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. RS 2020-01/2, 2020 m. sausio 6 d. mokėjimo nurodymu, iÅ¡ kurių matyti, kad pareiÅ¡kėja atstovei - advokatei R. S. sumokėjo 1551,83 Eur. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus. Pagal Rekomendacijų 7 punktÄ , Å¡ių koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Kadangi skundÄ pareiÅ¡kėjas teismui pateikė 2019 m. rugsėjo 19 d. (2019 m. trečias ketvirtis), sprendžiant dėl iÅ¡laidų, patirtų už skundo parengimÄ priteisimo, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2019 metų pirmo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1262,70 Eur). Susipažinimas su pateiktais savivaldybės dokumentais, susitikimas su klientu, situacijos analizė, strategijos formavimas, praÅ¡ymo dėl skundo tikslinimo rengimas laikytini sudedamÄ ja skundo parengimo dalimi, todėl Å¡ios teisinės paslaugos atskirtai nevertintinos.

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktÄ maksimali už skundo parengimÄ galima priteisti suma yra 3156,75 Eur (1262,70 Eur (2019 m. pirmo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje) x 2,5 (koeficientas). PareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 998,25 Eur suma už skundo parengimÄ nevirÅ¡ija maksimalaus Rekomendacijose numatyto dydžio, todėl priteistina pareiÅ¡kėjui. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktÄ priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui, valandÄ apskaičiuojamas taikant koeficientÄ 0,1.

Pasirengimo teismo posėdžiui, atstovavimo teismo posėdyje, susipažinimo su atsakovo atsiliepimu paslaugos pareiÅ¡kėjui buvo teikiamos 2020 m. pirmame ketvirtyje, todėl sprendžiant dėl iÅ¡laidų priteisimo, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2019 metų trečio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1317 Eur), taigi už minėtų paslaugų 1 valandÄ maksimalus priteistinas užmokestis galėtų bÅ«ti 131,70 Eur. PareiÅ¡kėjos atstovė nurodo, jog susipažinimas su savivaldybės atsiliepimu, pasirengimas teismo posėdžiui ir atstovavimas jame truko 4,5 val.

Atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , į tai, kad teismo 2020 m. sausio 7 d. teismo posėdis truko 1 val. 30 min, nurodomas teisinių paslaugų teikimo laikas laikytinas pagrįstu, todėl už susipažinimÄ su savivaldybės atsiliepimu, pasirengimÄ teismo posėdžiui ir atstovavimÄ jame, maksimali priteistina suma galėtų bÅ«ti 592,65 Eur. PareiÅ¡kėjos praÅ¡oma priteisti 408,38 Eur (337,50 Eur + 70,88 Eur PVM suma) suma nevirÅ¡ija maksimaliai priteistinos sumos, todėl priteistina pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės. Dėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų už advokatės vykimÄ Ä¯ teismo posėdį, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Å¡is laikas nepatenka į Rekomendacijų 8.19 punkte nurodytas iÅ¡laidas.

Akcentuotina, kad advokatė nenurodo, jog ji turėjo kuro ar vieÅ¡ojo transporto iÅ¡laidų, nepagrindžia kelionės iÅ¡laidų, tačiau pareiÅ¡kėjas siekia, kad jam bÅ«tų atlyginta už advokatės kelionėje sugaiÅ¡tÄ laikÄ (vykstant iÅ¡ Vilniaus į KaunÄ ). Pagal Rekomendacijų 3 punktÄ advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos iÅ¡laidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės iÅ¡laidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje;

šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Nenustačius tokių išlaidų būtinumo Rekomendacijų 3 punkto nuostatų prasme, nurodytos advokato kelionės išlaidos nepriteistinos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-223-822/2015).

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja nepateikė duomenų, įrodančių, jog reikiamos specializacijos advokato teismo vietoje, t. y. Kauno mieste, nėra, ar pagrindžiančių, jog advokato iš kito miesto dalyvavimas byloje buvo būtinas. Nenustačius tokių išlaidų būtinumo Rekomendacijų 3 punkto nuostatų prasme, nurodytos advokato kelionės išlaidos nepriteistinos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2008-12-12 nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-613/2008, 2012-08-24 nutartį administracinėje byloje Nr. AS575-566/2012).

Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad pareiškėja 2019 m. rugsėjo 19 sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai 22,50 Eur žyminį mokestį,  kuris pripažintinas pagrįstomis išlaidomis, susijusiomis su skundo nagrinėjimu, ir yra priteistinas pareiškėjai. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjai iš atsakovės Jurbarko rajono savivaldybės administracijos priteistina 1429,13 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme. Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo bei jų atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2, 3, 4 punktais, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjos UAB Presto durpės skundÄ patenkinti visiÅ¡kai. Panaikinti 2019 m. rugpjūčio 12 d. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimÄ Nr. R4-29-1563 Dėl projekto nederinimo. Ä®pareigoti Jurbarko rajono savivaldybės administracijÄ teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, bet ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, pagal savo kompetencijÄ suderinti UAB Presto durpės 2018 m. sausio 23 d. raÅ¡tu Nr. 015 pateiktÄ Dainių durpyno telkinio naudojimo projektÄ .

Priteisti pareiÅ¡kėjos UAB Presto durpės naudai iÅ¡ atsakovės Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 1429,13 Eur iÅ¡laidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«muose. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjai Audrius Grauželis Algis Markevičius Janina Vitunskienė