ee720278-e118-4438-9a46-b74b686c3c0d · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-509-926/2019 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19 (S) Kauno apygardos teismas NuT A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 11 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės ir AuÅ¡ros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), nerengiant teismo posėdžio iÅ¡nagrinėjo nuteistojo F. G. (F. G., toliau – F. G.) skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2019 m. birželio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 16 d. nutarimÄ taikyti nuteistajam F. G. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. F. G. Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausme. Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį F. G. buvo išteisintas, nenustačius jo dalyvavimo šios nusikalstamos veikos padaryme.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. spalio 21 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nuosprendžio dalis, kuria F. G. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, buvo panaikinta, priimant naujÄ nuosprendį – F. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, Å¡i bausmė buvo subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nuosprendžiu F. G. paskirta bausme pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam galutinę 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę.

3. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2005 m. lapkričio 3 d., bausmės pabaiga – 2019 m. rugsėjo 1 d. 4. 2019 m. gegužės 16 d. Komisijos nutarimu Nr. 81/04-386 nutarta taikyti nuteistajam F. G. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. birželio 10 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimÄ atsisakė.

5. Skundu apygardos teismui nuteistasis F. G. iÅ¡ esmės praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartį ir dėl skundo priimti naujÄ sprendimÄ â€“ taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 5.1. Nuteistojo teigimu, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad pataisos namuose jis buvo net 15 (penkiolika) kartų paskatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, lankė paskirtus užsiėmimus ir Å¡iuo metu yra visiÅ¡kai pasiruošęs integruotis į gyvenimÄ laisvėje. Be to, apylinkės teismas neįvertino ir garbaus nuteistojo amžiaus bei sunkios jo sveikatos bÅ«klės.

6. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė B. Č. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ nuteistojo F. G. skundÄ , kuriuo praÅ¡o Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir nuteistojo skundÄ atmesti.

7. Nuteistojo F. G. skundas atmetamas.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 158 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos numato, jog lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami asmenys, kuriems iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos liko mažiau nei trys mėnesiai. Pažymėtina, jog pataisos įstaigose sprendimus dėl nuteistųjų prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos priima sudarytos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (BVK 164 straipsnio 1 dalis). Komisijų sprendimus tvirtina vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas (BVK 164 straipsnio 3 dalis).

IÅ¡ aptarto teisinio reguliavimo seka, kad sprendimÄ dėl lygtinio paleidimo priima Komisija, o teismas tik tvirtina arba netvirtina Komisijos priimtÄ sprendimÄ . Taigi, trijų mėnesių terminas turėtų bÅ«ti nustatomas Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos sprendimo priėmimo metu. Nagrinėjamu atveju, Komisija nutarimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam F. G. priėmė 2019 m. gegužės 16 d., t. y. likus daugiau nei trims mėnesiams iki nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos (2019 m. rugsėjo 1 d.), Å¡is nutarimas ir kita papildoma medžiaga tvirtinimui Marijampolės apylinkės teisme gauta 2019 m. gegužės 20 d., t. y. taip pat likus daugiau nei trims mėnesiams, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, lygtinis paleidimas F.

G. atžvilgiu yra galimas ir nepažeidžia imperatyvių BVK 158 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų, kitaip šis institutas netektų prasmės.

9. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Taigi sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. IÅ¡ komentuojamo straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo taip pat seka, kad bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad F. G. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamÄ asmens lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos. Nors Å¡ių duomenų visuma sudaro formalų pagrindÄ svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , tačiau, vien tik jų, sprendžiant F. G. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , kaip teisingai pažymėta ir skundžiama nutartimi, nepakanka.

Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui bÅ«tina sÄ lyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. Atlikus nuteistojo F. G. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimÄ pagal „OASys“ metodikÄ , nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 70 balų, kas atitinka vidutinę rizikos grupę, todėl Å¡iuo atveju bÅ«tina įvertinti ir F.

G. pažangÄ mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri, analizuojamu atveju, turi bÅ«ti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

11. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, vis dar iÅ¡skiriama eilė nuteistojo F. G. asmenybę neigiamai apibÅ«dinančių kriminogeninių rizikos veiksnių – jo gyvenimo sÄ lygos, iÅ¡silavinimas ir galimybės įsidarbinti, lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, emocinė gerovė, nuteistojo mÄ stymas ir elgesys bei nuostatos, kurie neabejotinai gali paskatinti nuteistÄ jį nusikalsti ir ateityje.

Jie nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais iÅ¡dėstytas mintis, jo psichologinę bÅ«senÄ , siekius ir tikslus, todėl abejoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tuo tarpu tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, siekiant tinkamos savo elgesio korekcijos, kad išėjęs į laisvę jis gebėtų savo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

Šios aplinkybės, kaip tai teisingai nustatyta ir skundžiama nutartimi, nenustatyta.

12. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , tuo pačiu atmetant nuteistojo skundÄ , visų pirma pažymėtina, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, praeityje F. G. buvo teistas ne kartÄ , be kita ko, ir už analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , praeityje buvo pripažintas ir pavojingu recidyvistu. Å iuo metu subendrintÄ laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelių smurtinio pobÅ«džio nusikalstamų veikų įvykdymÄ , kurių pobÅ«dis, kiekis ir padarymo aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , jos kontekste sprendžiant F. G. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , svarbu paminėti ir tai, kad praeityje, siekiant koreguoti F. G. elgesį iÅ¡imtinai teigiama linkme, jo atžvilgiu ne kartÄ buvo taikytas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos ir nors lygtinio paleidimo sÄ lygų jis nebuvo pažeidęs, tačiau kiek vėliau toliau darė vis naujus nusikaltimus, tame tarpe ir nusikaltimus, sukėlusius negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, kas suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad teismo parodyto pasitikėjimo jis vis tik nepateisino, jokios teigiamos įtakos teismo parodytas pasitikėjimas F.

G. asmenybei nepadarė, tinkamo savo elgesio iÅ¡laikyti ilgesnį laikotarpį jis nesugebėjo, todėl abejotina, kad ir Å¡iuo metu paleidus jį iÅ¡ pataisos įstaigos lygtinai, F. G. sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis. Nors praeityje buvę nuteistojo teistumai ar nusikaltimų, už kurių padarymÄ asmuo atlieka jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobÅ«dis negali bÅ«ti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ nuteistajam, tačiau, tiek kiek Å¡ios aplinkybės atskleidžia F.

G. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangÄ (ar jos nebuvimÄ ) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų bÅ«ti sumenkinamos. Neabejotina, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikÅ¡mingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobÅ«džio.

13. Neignoruojant šių aplinkybių svarbu paminėti, kad, sprendžiant iš nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, F. G. požiūris į praeityje buvusius jo nusikalstamus veiksmus bei jais sukeltas pasekmes net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje teigiama linkme nepakito. Net ir šiuo metu nuteistasis teigia, jog nusikaltimus įvykdė spontaniškai, negalvodamas apie pasekmes, čia pat savo kaltę kategoriškai neigdamas ir teigdamas, jog yra nekaltas – neteisingai apkaltintas.

Remiantis Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, nuteistasis yra linkęs kartoti tas pačias klaidas, priimdamas sprendimus jis neįvertina ankstesnio patyrimo, dažnai supyksta, dėl savo problemų kaltina kitus, aplinkÄ bei susiklosčiusias aplinkybes, apgalvoja tik kai kurias savo elgesio pasekmes, turi kategoriÅ¡kÄ nuomonę, tvirtai laikosi savo pozicijos ir atsisako svarstyti bet kokiÄ alternatyvÄ . Jo impulsų kontrolė iÅ¡lieka silpna, jis kalba emocionaliai, yra linkęs rizikuoti, negalvoti apie pasekmes, nelinkęs mokytis iÅ¡ savo klaidų, stokoja savikritikos.

Atlikus nuteistojo HCR-20 tyrimÄ , jo rizika įvykdyti analogiÅ¡kÄ smurtinio pobÅ«džio nusikaltimÄ vis dar iÅ¡lieka aukÅ¡ta. Å ių aplinkybių visuma, įvertinus jas praeityje buvusių F. G. teistumų kontekste, atsižvelgiant ir į tai, kad už nužudymÄ asmuo buvo nuteistas jau trečiÄ kartÄ , teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog net ir Å¡ioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nuteistasis kritiÅ¡kai nevertina savo neteisėtų veiksmų ir nesistengia pasitaisyti, o tai jį iÅ¡ esmės charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu paleidus F.

G. į laisvę šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje.

14. Abejonių tinkamu F. G. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis turi pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , suvirintojo, elektriko, pjovėjo specialybes, net 16 metų oficialaus darbo stažo, tačiau, įvertinus nuteistojo amžių – 74 metai ir jo pataisos namuose praleistus metus, neabejotina, jog jo įsidarbinimo galimybė Å¡iuo metu iÅ¡lieka minimali.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose F. G. dirbo VĮ „Mūsų amatai“, tačiau iš darbo buvo atleistas dėl alkoholio gaminimo, o laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 6 d. iki 2017 m. spalio 31 d. nuteistasis dirbo UAB „N.“ valgyklos pagalbiniu darbuotoju, tačiau iš darbo išėjo pats, kaip teigia, dėl sveikatos problemų. Šių aplinkybių visumoje įvertinus dar ir tai, kad, skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, jokių santaupų nuteistasis neturi, o iš jo priteistų civilinių ieškinių suma vis dar išlieka pakankamai didelė – 1023,33 eurų, pagrįstai abejotina, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Juo labiau, jog ir klausimas dėl nuteistojo gyvenamosios vietos Å¡iam išėjus į laisvę vis dar iÅ¡lieka atviras. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, F. G. turi nuosavÄ butÄ kartu su savo seserimi, ten planuoja vykti gyventi ir lygtinio paleidimo atveju, tačiau atsakymas, ar nuteistojo sesuo priimtų jį gyventi į komentuojamÄ butÄ , vis dar negautas.

15. Netaikant lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu, tuo pačiu atmetant ir jo skundÄ atkreiptinas dėmesys ir į jo mÄ stymÄ , kuris, Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, vis dar priskiriamas nuteistojo pakartotinį nusikalstamÄ elgesį galintiems paskatinti kriminogeniniams rizikos veiksniams. Be nuteistajam bÅ«dingo savo kaltės menkinimo, nuteistasis pasižymi ir per dideliu pasitikėjimu savo tiesioginiu patyrimu bei sėkmės tikimybe, kas atsižvelgiant į buvusius nuteistojo teistumus jį charakterizuoja labiau neigiamai ir leidžia pagrįstai teigti, jog iÅ¡ praeities klaidų F.

G. tinkamai nepasimoko. Be to, nors nusikaltimai, už kurių padarymÄ F. G. Å¡iuo metu atlieka jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, buvo įvykdyti Å¡iam apsvaigus nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos nuteistojo nusikalstamam elgesiui, tačiau net ir Å¡ioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės stadijoje F. G. kritiÅ¡kai nevertina alkoholio vartojimo galimų pasekmių, iÅ¡ esmės neigia, jog pavartojęs alkoholio jis bÅ«na agresyvus, teigdamas, jog jis bÅ«na ramus, kol jo niekas neliečia, nors Å¡i aplinkybė paneigta Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, remiantis kuriais, yra didelė tikimybė, jog pavartojęs alkoholio nuteistasis iÅ¡reikÅ¡ savo pyktį.

Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad net kelis kartus F. G. buvo baustas drausminėmis nuobaudomis už alkoholio gaminimÄ pataisos namuose, kas visumoje teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistojo alkoholio vartojimo problemos Å¡ioje bausmės vykdymo stadijoje vis dar iÅ¡lieka aktualus jo pakartotinį nusikalstamÄ elgesį galintis paskatinti veiksnys.

16. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas, kuris Å¡iuo metu atitinka 70 balų, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei. Å ioje vietoje vis tik pažymėtina, kad nuo 2015 m. kovo 12 d. Å¡i rizika padidėjo 2 (dviem) balais, kas visiÅ¡kai neatitinka pataisos namų vykdomos politikos, kur nuteistojo elgesys privalo bÅ«ti koreguojamas teigiama linkme, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai mažėti. Be to, statinių svertinių taÅ¡kų suma tesiekia vos 20 balų, kas suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo elgesio korekcija iÅ¡imtinai teigiama linkme vis dar galima ir turėtų bÅ«ti toliau vykdoma mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ skatinančius veiksnius pataisos namuose.

17. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ , teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualiÄ F. G. asmenybę charakterizuojančiÄ medžiagÄ , kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundÄ nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Å ios iÅ¡vados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad F. G. jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ .

18. Manyti prieÅ¡ingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistajam pataisos namuose skirti paskatinimai. Å ie duomenys, įvertinus juos aukščiau aptartų nuteistÄ jį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos nepakankami. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ vis tik pabrėžtina, kad kiekvienas nuteistasis, pateikęs praÅ¡ymÄ paleisti jį lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos, yra individualus, todėl sprendžiant klausimÄ dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik jam skiriami paskatinimai ir drausminių nuobaudų nebuvimas, bet ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog F.

G. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo F. G. (F. G.) skundÄ atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2019 m. birželio 10 d. nutartį. Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos. Teisėjai Evaldas Gražys Daiva Jankauskienė AuÅ¡ra Vingilė