Legislator Case Law & Legislation
ee71cf37-0372-4fe6-b4aa-4f3f0f57cf13 AI generated

Court dismissed appeal against debt judgment, upholding lower court's ruling on contract breach and damages.

Case Number ee71cf37-0372-4fe6-b4aa-4f3f0f57cf13
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Allowed / Granted

Legislator summary

AI generated

The appellate court upheld the first-instance judgment ordering the developer to pay the architect for services rendered and damages. The developer argued that the architect failed to meet deadlines and should bear costs for switching contractors, but the court found the contract was terminated without valid grounds. Consequently, the court ruled that the developer unreasonably breached the agreement, justifying the award of damages and interest.

Legislator headnote

AI generated

Civil Code Articles 6.246–6.249; Civil Procedure Code Article 326(1): A party cannot claim damages for losses incurred due to their own unjustified termination of a contract or breach of agreement.

Keywords

AI generated
contract termination unjustified breach damages award contractual liability appellate review interest on debt architect services

Cited Legislation

AI generated
Civil Procedure Code Articles 324–331
Civil Code Articles 6.246–6.249

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja Eugenija MorkÅ«nienė Civilinė byla NrPranešėjas A. Žerlauskas                                                           Civilinė byla Nr. e2A-1194-265/2015Teisėjas D. Kurpavičius             (Proceso Nr. 2-06-3-09696-2014-8)             Procesinio sprendimo kategorija              121.14;(S)                                                                                                KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. rugsėjo 24 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų ŽydrÅ«no BertaÅ¡iaus, Albinos Pupeikienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės UAB „Tauralaukio kotedžai“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB „ARKKITEHTI“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Tauralaukio kotedžai“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, bei pagal atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl nuostolių atlyginimo, n u s t a t ė:

             ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl skolos ir delspinigių priteisimo iÅ¡ atsakovo. PraÅ¡o priteisti iÅ¡ 5 256,60 Eur skolÄ , 191,34 Eur delspinigių, 8,4 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog 2013-10-09 tarp atsakovės ir ieÅ¡kovės buvo sudaryta sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo pagal atsakovės pateiktÄ užduotį parengti kotedžų tipo gyvenamųjų namų komplekso techninį projektÄ sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo priimti ieÅ¡kovės atliktus projektavimo darbus ir už juos sumokėti.

Sutartyje numatyta projektavimo darbų kaina sudarė 13 032,90 Eur plius PVM, kuri turėjo bÅ«ti sumokėta dalimis – 4 344,30 Eur plius PVM sumokama per 2 dienas nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos, o likusi kainos dalis, sudaranti 8 688,60 Eur plius PVM, sumokama per 2 dienas po techninio projekto suderinimo savivaldybėje ir statybų leidimo gavimo dienos. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė kainos dalį, sudarančiÄ 4 344,30 Eur plius PVM, turėjo sumokėti iki 2013-10-11, tačiau nesumokėjo.              Atsakovė pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o UAB „Tauralaukio kotedžai“ naudai priteisti iÅ¡ UAB „ARKKITEHTI 5 677,71 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, jog ieškovė techninio projekto neparengė ir net nesugebėjo parengti tinkamos pradinės projekto koncepcijos, kurios pagrindu būtų galima toliau vykdyti techninio projekto rengimo darbus. Todėl atsakovė 2014-03-10 pasirašė projektavimo darbų sutartis su M. Daukšio projektavimo firma, sutarta, kad techninio projekto rengimo darbų kaina yra 15 929,10 Eur, projektavimo sutarčių kainų skirtumas yra 2 896,20 Eur. Taip pat nurodo, jog ji dėl ieškovės kaltės patyrė nuostolių - turėjo mokėti darbo užmokestį bendrovės direktoriui.

Direktorius Algirdas Stankus yra vienintelis atsakovės darbuotojas, kurio darbinės funkcijos pradinėje projekto vystymo stadijoje buvo tik dvi: vykdyti žemės sklypo detaliojo plano ir kotedžų tipo butų techninio projekto rengimo koordinavimo darbus. Kadangi ieškovė nevykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį net 5 mėnesius, tai per šį laikotarpį atsakovės direktorius negalėjo atlikti darbo, kuriam buvo pasamdytas. Todėl prašo priteisti 50% laikotarpiu nuo 2013-10-09 iki 2014-03-10 direktoriui Algirdui Stankui sumokėto atlyginimo, tai yra 917,24 Eur.

Taip pat, pasak atsakovės, ji dėl ieÅ¡kovės kaltės patyrė nuostolių - turėjo mokėti palÅ«kanas bankui. Kaip nurodė atsakovė, laikotarpiu nuo 2013-12-03 iki 2014-03-10 bankui sumokėjo 1 864,27 Eur palÅ«kanų.              Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sutarties nuostatų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės privalomi atlikti darbai buvo suskirstyti į kelias sudėtines dalis.

IeÅ¡kovei, kaip projektuotojai, buvo duota užduotis parengti užstatymo koncepcijÄ . Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė minėtus sutartinius įsipareigojimus įvykdė ir pateikė atsakovei ne vienÄ koncepcijÄ bei kitus bÅ«tinus architektÅ«rinius-technologinius sprendinius. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė darbų atlikimo terminų, nustatytų sutarties 3 d., nepažeidė, tačiau, nesibaigus sutartyje nustatytam terminui bei galiojant tarp Å¡alių sudarytai sutarčiai, 2014-03-10 sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. 14.03.10-1 su M.

DaukÅ¡io projektavimo firma. Teismas konstatavo, jog toks atsakovės elgesys, kai kitai sutarties Å¡aliai nepraneÅ¡us apie sutarties nutraukimÄ nutraukiama sutartis, be to, sudaroma kita sutartis su kitu projektuotoju, laikytinas nesÄ Å¾iningu bei pažeidžiančiu Å¡alių bendradarbiavimo principÄ . Teismo vertinimu, atsakovės teiginiai dėl netinkamai atliktų projektavimo darbų bei reikÅ¡tų pretenzijų ir pastabų ieÅ¡kovei prieÅ¡tarauja byloje esantiems duomenims. Teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė jokių ieÅ¡kovės atlikto darbo netinkamumÄ patvirtinančių įrodymų, o savo teiginius dėl darbo netinkamumo grindžia tik žodiniais neįvardinto M.

DaukÅ¡io projektavimo firmos atstovo paaiÅ¡kinimais. Atmesdamas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus teismas pripažino, kad ne ieÅ¡kovė yra kalta dėl Å¡alių sutartinių santykių pabaigos, o bÅ«tent atsakovė, kuri ne tik nevykdė sutartinės prievolės sumokėti avansÄ , tačiau ir nebendradarbiavo su ieÅ¡kove vykdant sutartį. Be to, nenutraukusi ginčo sutarties ir neinformavusi ieÅ¡kovės apie Å¡alių bendradarbiavimo ir sutartinių santykių pabaigÄ , sudarė kitÄ sutartį su kitu projektuotoju.

Tokiais savo veiksmais ir neveikimu atsakovė pažeidė sÄ Å¾iningumo ir Å¡alių bendradarbiavimo principus, todėl už tariamai patirtus nuostolius yra atsakinga pati atsakovė.              Atsakovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti prieÅ¡ingÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Nurodė, kad teismas nepagrįstai neiÅ¡nagrinėjo pagrindinių jos argumentų dėl ieÅ¡kovės atlikto darbo trÅ«kumų.

Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas sprendime neįvertino, kad ieÅ¡kovė, rengdama pirminę vizualizacijÄ -koncepcijÄ , nesilaikė teisės aktuose reikalaujamo 15 metrų atstumo nuo Å¡alia esančių antžeminių garažų pastato iki projektuojamo gyvenamojo namo. Taip pat neanalizavo aplinkybės, kad ieÅ¡kovės vizualizacijoje automobilių stovėjimo aikÅ¡telė ir dalis gyvenamojo kotedžo yra pavaizduoti gatvės juostoje, t. y. raudonųjų gatvės linijų zonoje, taip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Apeliantė taip pat nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog vizualizacija parengta ne ant klaidingo žemės sklypo ploto. Esant Å¡ioms aplinkybėms apeliantė teigia, kad ieÅ¡kovės vizualizacija yra parengta su akivaizdžiais trÅ«kumais. Dėl to jai nekyla pareiga sumokėti už darbÄ , kurį reikia perdaryti kitam projektuotojui. Taip pat, apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad sutartį ir techninę užduotį parengė ieÅ¡kovė, kaip profesionali projektuotoja, todėl ji turi prisiimti atsakomybę dėl sutarties neįvykdymo.

Be to, apeliantė, remdamasi sutarties 5 skyriaus nuostatomis, konstatuoja, jog ieÅ¡kovė, norėdama perduoti atliktÄ darbÄ bei gauti atlygį už tai, privalėjo apeliantei perduoti atliktus darbus perdavimo-priėmimo aktu, tačiau to nepadarė. Kaip nurodo apeliantė, dėl to jai neatsirado pareiga sumokėti už nesuderintÄ ir tinkamai neperduotÄ darbÄ . Apeliantė nurodo, jog ji tiek 2015-03-12 teismo posėdyje, tiek 2015-02-25 raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose iÅ¡samiai iÅ¡dėstė, kad ieÅ¡kovei jau yra sumokėjusi 605 Lt už atliktÄ darbÄ rengiant žemės sklypo (kad.

Nr. 2101/0039:1105), esančio Klaipėdoje, vizualizacijÄ â€“koncepcijÄ . IeÅ¡kovei už vizualizacijos – koncepcijos rengimÄ ginčo sklypui sumokėjo su apeliante susijusi įmonė UAB „Bajorų kotedžai", o apeliantė ir UAB „Bajorų kotedžai" tarpusavyje atsiskaitė. Taip pat apeliaciniu skundu atsakovė kvestionuoja atliktų darbų kainos dydį, kurį iÅ¡ jos priteisė pirmosios instancijos teismas. Pasak atsakovės, tarp Å¡alių nėra ginčo, kad ieÅ¡kovė atliko tik labai maÅ¾Ä dalį darbų, kuriuos turėjo atlikti pagal sutartį - parengė vizualizacijÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovei už tai priteisė net 5 256,60 Eur, t. y. 33 proc. visos sutarties kainos, kas yra visiÅ¡kai neproporcinga ieÅ¡kovės atliktiems darbams.

IeÅ¡kovė atliko tik įvadinę techninio projekto rengimo dalį, t. y. parengė eskizinę vizualizacijÄ , kuri negali bÅ«ti įvertinta 33% visų pagal sutartį atliktinų darbų. Be to, apeliantė nurodo, kad sutartyje nėra numatyta – įvertinta, kiek tiksliai kainuoja pirminės vizualizacijos - koncepcijos parengimas. Dėl to, atsakovės vertinimu, ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti suma neatitinka vizualizacijos vertės. Taip pat, atsakovės vertinimu, teismas sprendime visiÅ¡kai nenagrinėjo aplinkybių dėl jos patirtų nuostolių dėl brangesnės projektavimo sutarties su kitu projektuotoju sudarymo ir kitų nuostolių, kuriuos ji turėjo bendradarbiaudama su ieÅ¡kove.IeÅ¡kovė UAB „Tauralaukio kotedžai“ su atsakovės apeliaciniu skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstÄ , o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas Taip pat nurodė, kad ji tinkamai atliko projektavimo darbus, o atsakovė su ja neatsiskaitė. Pasak ieškovės, pirmosios instancijos teismo priteista suma už darbus yra adekvati atliktų darbų apimčiai ir jų sudėtingumui.             Apeliacinis skundas atmestinas.              Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.).

Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Å iuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).              Apeliantė prašė bylÄ apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.

Å alis, teikdama praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydama aplinkybes, dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas. Atsakovė savo argumentus dėl žodinio bylos nagrinėjimo iÅ¡dėstė apeliaciniame skunde, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nepagrindžia žodinio bylos nagrinėjimo bÅ«tinumo, todėl tokio apeliantės praÅ¡ymo teismas netenkina.             Apeliaciniu skundu atsakovė kvestionuoja netinkamÄ ieÅ¡kovės sutartinių įsipareigojimų vykdymÄ .

Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , konstatuoja, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotai Å¡aliai (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju netinkamu darbų atlikimo faktu remiasi atsakovė, grįsdama savo atsikirtimus, todėl ji privalo įrodyti, kad darbai atlikti nekokybiÅ¡kai.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokių įrodymų atsakovė nepateikė. Atsakovės nurodomas netinkamų projektavimo darbų atlikimas apsiriboja ne leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais, o teiginiais apie netinkamai atliktus darbus, kurie pagal galiojančias CPK normas nėra laikytini įrodymais. Taip pat negalima sutikti su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismo neanalizavo ir nevertino jos argumentų, susijusių su netinkamai atliktais darbais. Šį apeliacinio skundo argumentÄ paneigia pati atsakovė, apeliaciniame skunde kvestionuodama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl atliktų darbų, kuriais jie pripažinti tinkamais.

Apeliantės apeliacinio skundo argumentas, jog ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vizualizacija parengta ne ant klaidingo žemės sklypo ploto, patvirtina aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas vertino atsakovės argumentus dėl netinkamai atliktų darbų. Jeigu pirmosios instancijos teismas nebūtų vertinęs atsakovės argumentų dėl nekokybiškai atliktų projektavimo darbų, atsakovei nebūtų pagrindo kvestionuoti pirmosios instancijos teismo išvadų, kuriomis teismas pripažino projektavimo darbus atliktus kokybiškai.

             Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo, apeliantė pareigos mokėti už atliktus darbus nebuvimÄ grindžia ne tik netinkamai atliktais darbais, bet ir priėmimo perdavimo akto nebuvimu. Rangovas, atlikęs sutartus darbus, praneÅ¡a užsakovui apie pasirengimÄ perduoti atliktų darbų rezultatÄ , o Å¡is turi nedelsdamas pradėti jų priėmimÄ (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Ä®statyme taip pat numatyta, kad darbų priėmimas įforminamas aktu, tačiau įstatymas akto turinio formos reikalavimų nedetalizuoja.

Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad apie darbų priėmimÄ â€“ perdavimÄ gali bÅ«ti sprendžiama įvertinus Å¡alių bendradarbiavimo specifikÄ . Kaip matyti iÅ¡ Å¡alių elektroninių laiÅ¡kų turinio, atsakovei darbai buvo perduoti. Atsakovės praÅ¡ymas atsiųsti jai viskÄ , kÄ ieÅ¡kovė yra atlikusi, ir siÅ«lymas inventorizuoti darbus yra ne kas kita, kaip tik siÅ«lymas priduoti darbus. IeÅ¡kovės 2014-01-14 atsakymas į vienÄ iÅ¡ atsakovės laiÅ¡kų su patvirtinimu, kad siųstas failas yra galutinis projekto variantas, patvirtina, jog darbas atsakovei buvo perduotas.

Vertinant tolimesnį Å¡alių susiraÅ¡inėjimÄ , tai jame nėra iÅ¡reikÅ¡ta atsakovės pastabų dėl netinkamai atliktų darbų. Svarbu pažymėti, kad atsakovės nurodomas 2013-11-18 laiÅ¡kas su keliamais hipotetiniais klausimais dėl projekto detalių raÅ¡ytas dar prieÅ¡ darbų priėmimÄ â€“ perdavimÄ . Atsakovė nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, jog jai pateikus galutinį projektÄ , 2013-11-18 suformuoti klausimai iÅ¡liko aktualÅ«s, ir ieÅ¡kovė į atitinkamus pastebėjimus nesureagavo.

Teismo vertinimu, tolimesni darbai užsitęsė ir Å¡alių bendradarbiavimas tarp Å¡alių nutrÅ«ko atsakovei sutartyje numatytais terminais nesumokėjus avanso. LaiÅ¡kų turinys patvirtina, jog ieÅ¡kovė, atlikusi dalį pagal sutartį numatytų darbų, apmokėjimo iÅ¡ atsakovės nesulaukė. Ä®vertinus aplinkybę, kad ginčo darbai buvo perduoti elektroniniu paÅ¡tu atsakovei, o pastaroji pastabų dėl darbo kokybės neiÅ¡reiÅ¡kė, todėl tokio pobÅ«džio perdavimas kvalifikuotinas kaip tinkamas, sukeliantis užsakovo pareigÄ Ä¯vykdyti prieÅ¡prieÅ¡ines prievoles pagal sutartį – sumokėti ieÅ¡kovei už atliktus darbus.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kuriais kvestionuojamas netinkamas kainos nustatymas už atliktus darbus. Svarbu pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas 5 256,60 Eur iÅ¡ atsakovės priteisė ne kaip avansÄ , o kaip skolÄ už atliktus darbus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais kriterijais, kuriais buvo įvertinta atliktų darbų apimtis visų darbų atlikimo kontekste. Esant Å¡iai aplinkybei pirmosios instancijos teismas, nustatydamas darbų apimtį pagrįstai, įvertinęs Å¡alių bendradarbiavimo trukmę, intensyvumÄ , ieÅ¡kovo pateiktų projektinių sprendimų kiekį, pateiktus projektinio pasiÅ«lymo pavyzdžius, patariamÄ ja iÅ¡vadÄ , konstatavo, jog ieÅ¡kovė atliko 1/3 visų sutartyje numatytų darbų.

Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kuriame teigiama, kad ieÅ¡kovei jau yra sumokėjusi 175,22 Eur. Å iÄ aplinkybę iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantė argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, nepateikė.              Taip pat apeliantė skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas sprendime visiÅ¡kai nenagrinėjo aplinkybių dėl jos patirtų nuostolių dėl brangesnės projektavimo sutarties su kitu projektuotoju sudarymo ir kitų nuostolių, kuriuos ji turėjo bendradarbiaudama su ieÅ¡kove.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog reikalavimas atlyginti nuostolius iÅ¡ esmės reiÅ¡kia prieÅ¡ingai Å¡aliai taikyti civilinę atsakomybę. Civilinės atsakomybės taikymas susijęs su atitinkamų sÄ lygų viseto buvimu (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Viena iÅ¡ esminių sutartinės atsakomybės sÄ lygų - netinkamas sutarties vykdymas. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovė nėra atsakinga dėl visiÅ¡ko sutarties neįvykdymo, nes pati atsakovė nepagrįstai nutraukė sutartį ir bendradarbiavimÄ su ieÅ¡kove, neapmokėdama už suteiktas paslaugas.

Apeliaciniame skunde atsakovė sutarties nutraukimÄ grindė terminų praleidimu. Pažymėtina, kad apeliantė darbų atlikimo terminu rėmėsi tik ginčui persikėlus į teismÄ . Byloje esantys elektroniniai laiÅ¡kai, kuriais buvo grindžiamas Å¡alių bendravimas, nepatvirtina fakto, jog atsakovė ieÅ¡kovei bÅ«tų reiÅ¡kusi pretenzijas dėl terminų nesilaikymo. PrieÅ¡ingai, tęsė su ieÅ¡kove bendradarbiavimÄ , kol pastaroji pareikalavo apmokėti už suteiktas paslaugas. Ä®vertinus aplinkybę, kad sutartį atsakovė su ieÅ¡kove nutraukė nepagrįstai, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo aiÅ¡kintis atsakovės nuostolių prigimtį ir juos priteisti.

             Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikė materialinius teisinius santykius reglamentuojančias normas. Dėl to keisti arba naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).                          Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :

             Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .                                       Kolegijos pirmininkas                                                                   Alvydas Žerlauskas Kolegijos teisėjai                                                                               ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius                                                                                                            Albina Pupeikienė