2016-01-21 Nr. AB-2735-3-66-3-00001-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-12-143/2016

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00001-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 17.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatoliaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, rašytinio proceso tvarka susipažinusi su pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario Andriaus Kubiliaus pareiškimu dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. O3-389 „Dėl UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ 2015–2016 m. taikomos gamtinių dujų kainodaros nebuitiniams vartotojams ir sistemų operatoriams tvarkos“ teisėtumo,

n u s t a t ė :

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario Andriaus Kubiliaus pareiškimas, kuriuo prašoma ištirti, ar Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. O3-389 „Dėl UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ 2015–2016 m. taikomos gamtinių dujų kainodaros nebuitiniams vartotojams ir sistemų operatoriams tvarkos“ (toliau – ir Nutarimas) neprieštarauja Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo (2014 m. kovo 20 d. redakcija) 3 straipsnyje įtvirtintiems ekonomiškai pagrįstos gamtinių dujų kainos (5 punktas), taip pat nediskriminavimo, skaidrumo ir teisinio tikrumo (6 punktas) principams, kuriais yra grindžiamas gamtinių dujų sektoriaus veiklos reguliavimas, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimui Nr. 623 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 640 „Dėl Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo principų aprašo patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 12176 „Dėl Gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, skystinimo ir laikymo įmonių licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertės nustatymo principų patvirtinimo“ ir jį keitusio nutarimo pripažinimo netekusiu galios“ pakeitimo“ (toliau – ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. 623).

Iš pareiškėjo prašymo matyti, jog jis kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią su pareiškimu į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, be kita ko, turi teisę kreiptis Seimo nariai. Kiek tai susiję su pateiktu pareiškimu, iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsnio 1 dalies matyti, jog šios kategorijos bylose tyrimo dalykas yra norminio administracinis akto (ar jo dalies) atitiktis įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui. Tai pirmiausia lemia teismo pareigą nustatyti, ar prašomas ištirti teisės aktas yra norminis administracinis aktas, kaip jis suprantamas pagal administracinio proceso taisykles.

Primintina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje yra įtvirtinta, jog norminis teisės aktas – įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei.

Administracinių teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatomi taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A5-63/2003; 2007 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A403-3/2007; 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-210/2012; 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS624-669/2014; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-520/2015 ir kt.). Daugelis Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje nurodytų aptariamo akto požymių yra vertinamieji, todėl kiekvienu atveju teismas, spręsdamas, ar teisės aktas, dėl kurio teisėtumo ištyrimo yra kreiptasi į administracinį teismą, gali būti pripažintas norminiu administraciniu aktu, būtinai turi išsiaiškinti šiame teisės akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį, subjektų ratą, kuriems taikomas aktas, aktą priėmusio subjekto statusą bei kitas akto priėmimo aplinkybes (šiuo klausimu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I556-16/2011; 2012 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-386/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-121/2013).

Kaip matyti iš pareiškėjo pareiškimo, jis kelia Nutarimo, kuriuo konstatuota, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Lietuvos dujų tiekimas“ 2015–2016 m. taikoma gamtinių dujų kainodaros nebuitiniams vartotojams ir sistemų operatoriams tvarka atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. 623 nuostatas ir nutarta šią tvarką suderinti, atitikimo minėtam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimui ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo nuostatoms klausimą. Kitaip tariant, pareiškėjo kvestionuojamu Nutarimu Valstybinė kainų ir energetikos komisija tik suderino privataus ūkio subjekto parengtą ir priimtą minėtą gamtinių dujų kainodaros nebuitiniams vartotojams ir sistemų operatoriams tvarką.

Toks aktas buvo priimtas vykdant minėtu Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 623 patvirtinto Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo principų aprašo 6 punktą, be kita ko, įtvirtinantį, kad „<...> nuolaidą gavusios įmonės parengia ateinančių laikotarpių gamtinių dujų kainodaros tvarkos aprašą ir ne vėliau kaip per mėnesį jį suderina su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Pagal [šį] aprašą gamtinių dujų kainų pokytis įtraukiamas į įmonių gamtinių dujų kainą dvejų ateinančių metų laikotarpiu, pradedant kitais metais nuo tų metų, kuriais pasikeitė šiame punkte nurodytos esminės gamtinių dujų tiekimo sutarties sąlygos (ar kitu įmonės siūlomu laikotarpiu), iš įmonės gamtines dujas vartojimo Lietuvos Respublikoje (ne pardavimo ar perpardavimo) tikslams perkantiems nebuitiniams gamtinių dujų vartotojams ir sistemų operatoriams, veikiantiems Lietuvos Respublikos teritorijoje (ar jos dalyje) ir gamtines dujas naudojantiems technologinėms reikmėms, vertikaliai integruotoms gamtinių dujų įmonėms, veikiančioms Lietuvos Respublikos teritorijoje (ar jos dalyje) ir tiekiančioms gamtines dujas prie jos gamtinių dujų sistemos prijungtiems vartotojams, gamtines dujas perkantiems vartojimo Lietuvos Respublikoje (ne pardavimo ar perpardavimo) tikslams. <...> Jeigu įmonė tokio Tvarkos aprašo neparengia ir/ar nesuderina su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi teisę, atlikusi rinkos tyrimą pagal Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 11 straipsnį, taikyti Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme nustatytas reguliavimo priemones“.

Taigi Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ginčijamu Nutarimu tik suderino (atiliko derinančiosios institucijos vaidmenį) UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ 2015–2016 m. taikomos gamtinių dujų kainodaros nebuitiniams vartotojams ir sistemų operatoriams tvarką, bet šios tvarkos netvirtino. Tai reiškia, kad, kiek tai yra susiję su minėta tvarka, Valstybinė kainų ir energetikos komisija nelaikytina ją (tvarką) priėmusiu teisėkūros subjektu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamą teisės aktą priėmusio subjekto statusą, ginčijamo teisės akto turinį, be kita ko tai, kad pačiame Nutarime nėra numatyta jokių (privalomo) elgesio taisyklių, juo suderinto teisinio reguliavimo pobūdį, tai, jog šis teisės aktas skirtas individualaus ūkio subjekto priimtai tvarkai, kurios įgyvendinimas bus vykdomas sutartinių teisinių santykių pagrindu, suderinti, konstatuoja, jog Nutarimas, kurio teisėtumą pareiškėjas kvestionuoja, negali būti laikomas norminio pobūdžio aktu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 7 ir 13 d.), todėl jis nėra norminis administracinis aktas, nurodytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje.

Tokio vertinimo dėl Nutarimo statuso negali paneigti pareiškėjo argumentai dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos įgaliojimų ir vaidmens bei galimos netinkamos UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ taikomos gamtinių dujų kainodaros atitikties aukštesnės galios teisės aktams kontrolės. Iš tiesų viešojo administravimo subjekto veiksmai ir (ar) neveikimas (netinkamas veikimas) paprastai gali būti teisminės kontrolės objektu, tačiau sprendžiant klausimą, ar atitinkamas aktas yra norminis administracinis aktas Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatų prasme, vertinamas konkretus aktas (jo turinys, adresatai, sukeliamos teisinės pasekmės), o ne šį aktą priėmusio subjekto įgaliojimai ir kompetencija reglamentuoti (reguliuoti) atitinkamus visuomeninius santykius. Kitaip tariant, vien tai, kad konkretus teisėkūros subjektas turi teisę ir pareigą reguliuoti atitinkamus santykius, nelemia jo priimto akto pripažinimo norminiu administraciniu aktu, jei šis aktas neatitinka minėtų įstatymų leidėjo nustatytų požymių.

Galiausiai teisėjų kolegija pastebi, kad aptariamas Nutarimo pagrįstumas ir teisėtumas gali būti tikrinamas teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka inicijuojant individualius ginčus (bylas), šiuo tikslu suinteresuotiems asmenims kreipiantis į atitinkamas institucijas, įskaitant teismus, dėl galimai pažeistų jų teisių ir (ar) teisėtų interesų ar viešojo intereso gynybos ir pan. Tačiau toks aktas negali būti Administracinių bylų teisenos įstatymo šešioliktame skirsnyje numatytos teisenos (norminės administracinės bylos) objektu, įstatymų leidėjas nėra numatęs pareiškėjo teisės tokio pobūdžio aktus ginčyti pagal aptariamas teisenos taisykles.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, atsižvelgusi į įstatymo leidėjo administraciniams teismams nustatytą kompetenciją, sprendžia, kad atsisakytina priimti pareiškimą ištirti Nutarimo teisėtumą ir jis yra grąžintinas pareiškėjui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 114 str. 1 d., 37 str. 2 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 114 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario Andriaus Kubiliaus pareiškimą, kuriuo prašoma ištirti, ar Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. O3-389 „Dėl UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ 2015–2016 m. taikomos gamtinių dujų kainodaros nebuitiniams vartotojams ir sistemų operatoriams tvarkos“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo (2014 m. kovo 20 d. redakcija) 3 straipsnyje įtvirtintiems ekonomiškai pagrįstos gamtinių dujų kainos (5 punktas), taip pat nediskriminavimo, skaidrumo ir teisinio tikrumo (6 punktas) principams, kuriais yra grindžiamas gamtinių dujų sektoriaus veiklos reguliavimas, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimui Nr. 623 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 640 „Dėl Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo principų aprašo patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 12176 „Dėl Gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, skystinimo ir laikymo įmonių licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertės nustatymo principų patvirtinimo“ ir jį keitusio nutarimo pripažinimo netekusiu galios“ pakeitimo“ ir grąžinti jį pareiškėjui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė