ee6ec80f-7d83-4274-a0af-c2caaa613173 · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-156-935/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14582-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 2.1.15.1.2; 1.2.30.4.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Stasio Lemežio, Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei, dalyvaujant prokurorui Alvydui Markauskui, nuteistojo gynėjui advokatui Aleksanderiui Višnevskiui, nuteistajam R.

S., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. S. gynėjo advokato apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 309 straipsnio 1 dalį 54 MGL (2700 Eur) dydžio bauda, vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 36 MGL (1800 Eur) dydžio bauda.

IÅ¡ R. S. nukentėjusiajai G. U. priteista 2200 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. R. S. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. vasario 17 d., apie 04.02 val., bÅ«damas Palangos mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iÅ¡ savo mobiliojo ryÅ¡io telefono „Samsung Galaxy I8000“ per interneto prieigÄ UAB „Tele2“ prisijungęs prie „facebook“ socialinio tinklo paskyros „r.k.“ per nemokamÄ susiraÅ¡inėjimų ir pokalbių programÄ â€žMessenger“ į profilį, „(duomenys neskelbtini)“, priklausantį L.

M., iÅ¡siuntė vaizdo įraÅ¡Ä â€žreceived_919807801527998.mp4“ – įraÅ¡ytÄ 1 min. 19 sek. trukmės filmuotÄ medžiagÄ , kurioje atvirai ir detaliai rodomi lytiniai organai, tikras lytinis aktas, kuris yra pornografinio pobÅ«džio, tokiu bÅ«du jis platino pornografinio turinio dalykus. Tokiais savo veiksmais R. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 309 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendį ir R.

S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , taip pat panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ R. S. G. U. buvo priteista 2200 Eur neturtinei žalai atlyginti, iÅ¡ nuteistojo nukentėjusiajai priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmuo prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ tais atvejais, kai jis pripažįsta teismo nustatytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, o ne besÄ lygiÅ¡kai sutinka su nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis. Pažymima, kad R. S. ne kartÄ nukentėjusiajai siÅ«lė atlyginti bent dalį padarytos neturtinės žalos, tačiau nukentėjusioji kategoriÅ¡kai atsisakė priimti bet kokius pinigus. Tokia aplinkybė buvo nustatyta ir ikiteisminio tyrimo metu vykusios R.

S. bei nukentėjusiosios akistatos metu. Iš akistatos protokolo turinio matyti, jog nukentėjusioji atsisakė susitaikyti su R. S. net ir tuo atveju, jeigu jai bus atlyginta visa padaryta žala. Nuteistasis niekaip negalėjo paveikti nukentėjusiosios valios bei sumokėti pinigus, jeigu ji to nenorėjo. Apelianto įsitikinimu, aptartos aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog nuteistasis neatlygino nukentėjusiajai padarytos žalos. Apeliaciniame skunde pažymima, jog nuteistasis geranoriškai bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, davė tikslius parodymus, padėjo atskleisti padarytos veikos faktines aplinkybes.

Nuteistasis neatsisakė atlyginti nukentėjusiajai padarytos žalos, o tik iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ , jog sutinka atlyginti 500-1000 Eur dydžio neturtinę žalÄ , tačiau dėl nukentėjusiosios pozicijos negalėjo to padaryti. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog R. S. ne tik prisipažino padaręs nusikaltimÄ , tačiau ir dėl jo padarymo gailisi.

4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusiajai jokia turtinė žala nebuvo padaryta. Pati nukentėjusioji sumažino praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį. Nuteistasis iniciavo derybas su nukentėjusiÄ ja dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau Å¡i principingai atsisakė priimti bet kokius pinigus. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog Å¡iuo atveju nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sÄ lygos, kuri leistų atleisti R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

5. Apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos dydį. Teismas neįvertino to, jog lytinio akto vaizdo įrašas buvo padarytas pačios nukentėjusiosios iniciatyva. Neatsižvelgė į tai, kad abu asmenys tais vaizdo įrašais dalinosi, o vaizdo įrašas, kuris buvo išsiųstas kitiems asmenims, buvo padarytas pačios nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefonu bei vėliau persiųstas nuteistajam. Skunde pažymima, jog byloje yra nustatyta, kad vienintelis vaizdo įrašas buvo išsiųstas dviem asmenims, iš kurių vienas vaizdo įrašo net nematė, kadangi jį iš karto ištrynė.

Byloje nėra nustatyta, kad vaizdo įraÅ¡as bÅ«tų iÅ¡siųstas kam nors kitam ar patalpintas į svetainę, kurioje bÅ«tų prieinamas vieÅ¡ai, jog vaizdo įraÅ¡Ä gavę asmenys bÅ«tų juo dalinęsi su kitais asmenimis. Taigi byloje yra nustatyta, kad vaizdo įraÅ¡Ä matė tik trys asmenys. Esant aptartoms aplinkybėms, teiginiai, jog nukentėjusioji patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, buvo pažeminta jos reputacija, ji bijojo, kad vaizdo įraÅ¡Ä gali pamatyti jos nepilnametė dukra, yra nepagrįsti.

6. Apeliaciniame skunde yra aiÅ¡kinama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad iÅ¡platinus vaizdo įraÅ¡Ä virtualioje erdvėje jo sekti ir kontroliuoti neįmanoma, todėl nukentėjusioji ir dabar patiria stresÄ dėl vaizdo įraÅ¡o pavieÅ¡inimo. Nurodoma, kad vaizdo įraÅ¡as buvo iÅ¡siųstas per asmeninėms žinutėms skirtÄ programÄ , todėl vieno vartotojo kitam vartotojui siunčiamos žinutės, nuotraukos ar vaizdo įraÅ¡ai negali bÅ«ti prieinami į susiraÅ¡inėjimÄ neįtrauktiems tretiesiems asmenims. Taigi nukentėjusioji neturėjo jokio pagrindo nerimauti dėl to, kad vaizdo įraÅ¡Ä galėjo pamatyti kiti asmenys.

7. Apeliantas teigia, kad nukentėjusioji nurodydama, jog dėl kaltinamojo veiksmų ji patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus bei kitas dvasines kančias, savo teiginių nepagrindė. Ji nepateikė įrodymų apie tai, kad ji dėl nagrinėjamų įvykių kreipėsi į gydytojÄ psichologÄ ar bendrosios praktikos gydytojÄ . Taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog vartojo kokius nors raminamuosius vaistus. Apeliantas pažymi ir tai, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ pradžių teigė, jog nuteistasis grasina su ja susidoroti, tačiau vėliau nurodė, kad grasinimų nėra ir jokių pretenzijų nuteistajam ji neturi. Tokia nukentėjusiosios pozicija rodo, jog ji nepagrįstai bando gauti piniginės naudos.

8. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teismo posėdžio metu nuteistasis bei jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo R. S. gynėjo advokato apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai dėl apeliacinio skundo teiginių, susijusių su BK 40 straipsnio nuostatų taikymu.

9. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi aptartoje normoje yra įtvirtinta sÄ lygų visuma, kuriai esant galimas Å¡ios normos nuostatų taikymo svarstymas.

10. Pirmosios instancijos teismas atsisakymÄ atleisti R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ motyvavo tuo, kad nuteistasis neatlygino nukentėjusiajai nusikalstamais veiksmais padarytos žalos, žalos padarymo fakto nepripažino, sutiko atlyginti žalÄ , jeigu ji bus nustatyta teismo procesiniu sprendimu, be to, teismas suabejojo tuo, kad nuteistasis nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, t. y., teismo įsitikinimu, nebuvo nustatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada.

11. NuoÅ¡irdus kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra nustatomas tuomet, kai asmuo kritiÅ¡kai vertina savo poelgį, iÅ¡gyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalÄ ir pan. Å ioje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta aplinkybių visumos, kurios leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad R. S. nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų. Pažymėtina, jog asmens prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ (nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad R. S. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nuteistojo prisipažinimas buvo viena iÅ¡ sÄ lygų įrodymus byloje tirti sutrumpinta tvarka ir, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, mažinti paskirtÄ bausmę vienu trečdaliu), savaime nėra pagrindas konstatuoti ir tai, kad jis gailisi dėl tokios veikos padarymo.

12. Pirmosios instancijos teisme R. S., aiÅ¡kindamas, kodėl iÅ¡siuntė vaizdo įraÅ¡Ä , kuriame užfiksuotas jo ir nukentėjusiosios lytinis aktas, nurodė, jog taip pasielgė netyčia, tai buvo lyg vidinis Å¡auksmas parodyti, kaip jiems buvo gera, jis tikėjosi, kad nukentėjusioji gal dar sugrįš (b. l. 136). IÅ¡ susiraÅ¡inėjimo „Messenger“ programa vykusio tarp nuteistojo ir L. M. matyti, kad bÅ«tent nuteistasis pasiÅ«lė atsiųsti liudytojai vaizdo įraÅ¡Ä , jis nurodė, kad Å¡is įraÅ¡as nėra skirtas vaikams, taip pat paaiÅ¡kino, jog asmens veidas matomas vaizdo įraÅ¡o pabaigoje, nurodė, kas darė vaizdo įraÅ¡Ä (b. l. 47-54).

Taigi susiraÅ¡inėjimo turinys patvirtina, jog R. S. tiksliai žinojo, kokį įraÅ¡Ä siųs L. M. ir norėjo jį iÅ¡siųsti, tuo pačiu leidžia tvirtinti, kad nuteistojo paaiÅ¡kinimas, duotas pirmosios instancijos teisme, dėl vaizdo įraÅ¡o siuntimo tikslo neatitinka tikrovės ir yra vertintinas tik kaip siekis pateisinti savo nusikalstamus veiksmus, palengvinti savo teisinę padėtį.

13. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. S. neneigė, kad galėjo iÅ¡siųsti kitam asmeniui vaizdo įraÅ¡Ä , kuriame yra užfiksuotas jo ir nukentėjusiosios lytinis aktas, tačiau tai daryti galėjo tik norėdamas, jog tas asmuo pasidžiaugtų už jį ir nukentėjusiÄ jÄ (b. l. 71). R. S. ikiteisminio tyrimo metu aiÅ¡kino ir tai, jog jis vaizdo įraÅ¡Ä L. M. iÅ¡siuntė, kadangi norėjo pasidalinti prisiminimais, iÅ¡ liÅ«desio (b. l. 73, 81). Tokie nuteistojo paaiÅ¡kinimai taip pat kelia abejonių R. S. nuoÅ¡irdumu, kadangi paprastai tokio pobÅ«džio intymaus gyvenimo detalėmis (lytinio akto vaizdais su kitu asmeniu), siekiant „pasidžiaugti“ buvusiais santykiais ar pasidalinti iÅ¡gyvenimais, nesidalinama net ir su artimiausiais žmonėmis.

14. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai pažymėjo, kad nuteistasis nei karto neatsiprašė nukentėjusiosios dėl savo veiksmų, nors turėjo suvokti ir suvokė, jog dėl intymių G. U. gyvenimo detalių paskleidimo kitam asmeniui nukentėjusioji patyrė neigiamų iÅ¡gyvenimų (faktÄ , jog nuteistojo elgesys netenkino nukentėjusiosios patvirtina tai, kad dėl Å¡ių veiksmų ji kreipėsi į teisėsaugos institucijas). Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad intymaus, iÅ¡skirtinai asmeninio pobÅ«džio gyvenimo detalių paskleidimas be asmens aiÅ¡kaus sutikimo trečiajam asmeniui pagal visuomenėje nusistovėjusiÄ tvarkÄ yra nepriimtinas, prieÅ¡tarauja moralės normoms.

Toks faktas turi bÅ«ti suvokiamas ir bet kuriam pakankamai brandaus amžiaus, aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ turinčiam, Å¡eimÄ sukÅ«rusiam asmeniui. Vis tik, kaip jau minėta, nuteistasis neiÅ¡sakė net ir formalaus atsipraÅ¡ymo dėl savo veiksmų žmogui, su kuriuo palaikė artimus santykius ir kurį savo neteisėtais veiksmais įskaudino. PrieÅ¡ingai, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, nuteistasis, kreipdamasis į teismÄ paskutiniu žodžiu, menkinančiai kalbėjo apie nukentėjusiÄ jÄ .

15. Ikiteisminio tyrimo metu R. S. teigė, jog jis nemano, kad iÅ¡siuntus vaizdo įraÅ¡Ä , kuriame yra užfiksuotas jo ir nukentėjusiosios lytinis aktas, nukentėjusiajai buvo padaryta kokia nors žala, todėl jis nieko nežada atlyginti (b. l. 81). Nuteistasis praÅ¡yme dėl baudžiamosios bylos užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodė, jog jis su nukentėjusiosios pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu nesutinka, nes jis nėra pagrįstas jokiais įrodymais, nurodyta neturtinė žala neatitinka nei teisės aktų reikalavimų, nei teismų praktikos (b. l. 107).

IÅ¡ R. S. praÅ¡ymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ matyti, jog jame niekaip neužsimenama apie žalos atlyginimÄ nukentėjusiajai (b. l. 123). Pirmosios instancijos teisme R. S. žalÄ nukentėjusiajai sutiko atlyginti tik tuo atveju, jeigu Å¡i jÄ Ä¯rodys. Vėliau sutiko sumokėti 500-1000 Eur, tuo pačiu nurodė, kad neatlygino net dalies žalos, kadangi nukentėjusioji atsisakė derėtis (b. l.136). Tokie nuteistojo paaiÅ¡kinimai rodo, jog jis nekritiÅ¡kai vertina savo nusikalstamus veiksmus, kuriais buvo ne tik iÅ¡platinta pornografinio pobÅ«džio medžiaga, bet ir buvo atskleistas kito asmens intymus gyvenimas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. S. pozicija dėl nukentėjusiajai padarytos žalos atlyginimo taip pat rodo, jog jis kritiÅ¡kai nevertina savo veiksmų, o pirmosios instancijos teisme žalÄ sutiko atlyginti tik siekdamas palengvinti savo teisinę padėtį, t. y., sudaryti tokiÄ situacijÄ , kuriai esant jam formaliai bÅ«tų galima taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. R. S. formalų požiÅ«rį į žalos atlyginimÄ rodo ir tai, kad nuteistasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neatlygino net dalies (ta dalis galėjo bÅ«ti tokia, kokia pats nuteistasis subjektyviai manė esant teisingÄ ) nukentėjusiosios patirtos žalos.

16. Nepagrįstas apelianto teiginys, jog nuteistasis neturėjo galimybės atlyginti nukentėjusiajai padarytos žalos, kadangi Å¡i kategoriÅ¡kai atsisakė paimti siÅ«lomus pinigus. IÅ¡ paties R. S. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad jis žinojo nukentėjusiosios sÄ skaitos numerį, nes kartais jai pervesdavo pinigų (b. l. 136). Taigi nuteistasis, jeigu bÅ«tų iÅ¡ tikrųjų norėjęs atlyginti bent dalį nukentėjusiajai padarytos žalos, galėjo tai laisvai padaryti ir be Å¡ios sutikimo. FaktÄ , jog R. S. iÅ¡ tikrųjų nesiekė atlyginti bent dalies G. U. padarytos žalos patvirtina ir tai, kad pats nuteistasis pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, jog žalos neatlygino, kadangi nukentėjusioji atsisakė derėtis (b. l. 136). Taigi R. S. net ir pats galiausiai pripažinęs, jog padarė nukentėjusiajai žalÄ , neatlygino net tos žalos dalies, su kuria sutiko, tik dėl to, kad nukentėjusioji nesutiko su jo siÅ«lomomis sÄ lygomis.

17. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, akistatos su nuteistuoju metu G. U. neatsisakė paimti pinigų, o nurodė, kad net ir atlyginus visÄ Å¾alÄ , ji nesutiktų taikytis su R. S. (b. l. 81). Kita vertus akistatos protokole nėra užfiksuota duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusiajai buvo siÅ«loma atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ , pats R. S. teigė, jog, jo nuomone, jokia žala nukentėjusiajai nebuvo padaryta ir jis nieko nežada atlyginti.

18. Apibendrinant visa, kas buvo aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju iÅ¡ tikrųjų nėra visų bÅ«tinų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų, kurios leistų atleisti R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog nekyla abejonių, kad nuteistojo sutuoktinė K. S., kuri yra pateikusi praÅ¡ymÄ perduoti R. S. jos atsakomybei pagal laidavimÄ (b. l. 124), yra vertintina iÅ¡ esmės kaip asmuo vertas teismo pasitikėjimo, kadangi ji nėra teista, dirba, darbe charakterizuojama teigimai.

Vis tik teisėjų kolegijai kyla abejonių, ar ji iÅ¡ tikrųjų gali teigiamai veikti R. S., kuris, bÅ«damas santuokoje, pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ apgaudinėjo savo sutuoktinę, palaikė artimus santykius su kita moterimi, kuriÄ rėmė finansiÅ¡kai, o nutraukus santykius buvo tuo nepatenkintas. Nagrinėjamu atveju net ir įvertinus faktÄ , jog K. S. R. S. atleido už jo moralės požiÅ«riu netinkamÄ elgesį (santuokinę neiÅ¡tikimybę), jie toliau gyvena kartu, vis tiek kyla abejonių dėl to, ar nuteistasis iÅ¡ tikrųjų gerbia savo sutuoktinę, kuri nuteistojo nusikalstamus veiksmus apibÅ«dino kaip padarytus dėl neatsargumo (b. l. 124) (kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ji savo sutuoktinio veiksmus vertina nevisiÅ¡kai kritiÅ¡kai arba nežino visų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių), ir pasiduos jos įtakai.

FaktÄ , jog R. S. ne visuomet sugeba tinkamai elgtis su kitais asmenimis ir netgi savo paties Å¡eimos nariais, patvirtina ir duomenys, užfiksuoti Administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡e apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus, iÅ¡ kurių matyti, kad R. S. 2017 m. lapkričio 29 d. buvo baustas už tai, jog 2017 m. lapkričio 25 d., apie 04.51 val., loÅ¡imo namuose „Admiral“, bÅ«damas neblaivus (tikrintis girtumÄ atsisakė), susipyko su sÅ«numi, pradėjo bartis necenzÅ«riniais žodžiais, rodė agresijÄ vienas kitam, vėliau atliko kitus neteisėtus veiksmus (stumdėsi, laužė loÅ¡imo namų inventorių, įžeidinėjo apsaugos darbuotus, naudojo fizinį smurtÄ ) (b. l. 95).

19. Apibendrinant visa, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog taikyti R. S. BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai dėl apeliacinio skundo teiginių, susijusių su nukentėjusiajai priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu.

20. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina ir tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismo funkcija – remiantis įstatyme nustatytais kriterijais, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusio asmens patirtÄ dvasinį skausmÄ , kitus neigiamus iÅ¡gyvenimus.

21. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas, to paties straipsnio antroje dalyje yra nustatyta, jog įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavaliÅ¡ko ar neteisėto kiÅ¡imosi į jo asmeninį ir Å¡eimyninį gyvenimÄ , kėsinimosi į jo garbę ir orumÄ . Asmuo, kurio teisė į privatumÄ ar garbė ir orumas pažeisti, turi teisę į padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ (CK 2.23, 2.24 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 309 straipsnio 1 dalyje, tuo pačiu buvo pažeista ir G. U. teisė į privatų gyvenimÄ , trečiajam asmeniui be nukentėjusiosios sutikimo buvo atskleistos jos intymaus gyvenimo detalės. Dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusioji, be jokių abejonių, buvo pažeminta, patyrė gėdos, nesaugumo jausmÄ , baimę. Akivaizdu, jog R. S. veikė tyčia, sÄ moningai pasirinko neteisėtÄ elgesio variantÄ , jis suvokė, kad vaizdo įraÅ¡o iÅ¡siuntimas kitam asmeniui sukels nukentėjusiajai gėdos jausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus ir to siekė.

Čia atkreiptinas dėmesys į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo tikslas – socialinio teisingumo atkÅ«rimas, o tai reiÅ¡kia, jog jis apima, tiek kompensavimo, tiek moralinės satisfakcijos aspektus. Apeliacinį skundÄ nagrinėjančios teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (vaizdo įraÅ¡o pobÅ«dį, jo turinį, iÅ¡ kurio aiÅ¡kiai galima identifikuoti jame užfiksuotÄ asmenį, vaizdo įraÅ¡o adresatÄ (nukentėjusiosios draugė)), nuteistojo elgesį prieÅ¡ nusikalstamus veiksmus ir po jų, nukentėjusiosios patirtus nepatogumus, iÅ¡gyvenimus, priteistos neturtinės žalos dydis neprieÅ¡tarauja teisingumo ir protingumo principas.

22. Aplinkybė, kad nukentėjusioji pati nufilmavo vaizdo įraÅ¡Ä ir nusiuntė jį nuteistajam tuo metu, kai jie vis dar palaikė artimus santykius, nėra pagrindas mažinti G. U. priteistos neturtinės žalos dydį, kadangi ji niekaip teigimai necharakterizuoja R. S., nemažina nukentėjusiosios patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų masto. Paminėti nukentėjusiosios veiksmai rodo, jog ji pasitikėjo nuteistuoju, tačiau Å¡is, nutraukus artimus santykius, tokio pasitikėjimo nepateisino ir iÅ¡vieÅ¡ino medžiagÄ , kuri akivaizdžiai buvo skirta tik santykiuose dalyvavusiems asmenims.

Pažymėtina, jog faktÄ , kad vaizdo įraÅ¡as buvo skirtas tik intymiuose santykiuose dalyvavusiems asmenims, iÅ¡ dalies patvirtina tai, jog Å¡is vaizdo įraÅ¡as G. U. draugei buvo iÅ¡siųstas tik po to, kai nukentėjusioji nutraukė santykius su nuteistuoju. Taip pat tokį faktÄ patvirtina ir paties nuteistojo teiginiai, iÅ¡sakyti akistatos su nukentėjusiÄ ja metu, iÅ¡ kurių matyti, jog jis neneigė, kad galėjo G. U. pasakyti, jog ji iÅ¡važiuotų iÅ¡ Vilniaus, prieÅ¡ingu atveju jis kam nors iÅ¡siųs vaizdo įraÅ¡Ä su jų lytiniais santykiais (b. l. 81).

Tokie nuteistojo teiginiai akivaizdžiai rodo, jog jis suvokė, kad nukentėjusioji nenorėtų, jog bÅ«tų pavieÅ¡intos jos intymaus gyvenimo detalės, dėl tokio pavieÅ¡inimo jai gali bÅ«ti sukelta nepatogumų ir, siekdama užkirsti keliÄ tokiems nepatogumams, ji net gali ryžtis paklusti iÅ¡sakytiems reikalavimams.

23. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad vaizdo įraÅ¡as buvo iÅ¡siųstas tik dviem tretiesiems asmenims, iÅ¡ kurių vienas, t. y. G. K. Å¡io įraÅ¡o turinio apskritai nematė, kadangi tik jį gavus iÅ¡trynė. Vis tik su teiginiu, jog G. K. nematė vaizdo įraÅ¡o turinio, negalima sutikti, kadangi Å¡i liudytoja ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad ji, pamačiusi vaizdo įraÅ¡o turinį, jo nežiÅ«rėjo (b. l. 62). Taigi bent dalį vaizdo įraÅ¡o G. K. tikrai matė, be to, iÅ¡ Å¡ios liudytojos parodymų matyti, jog ji suprato, koks asmuo įraÅ¡e yra užfiksuotas, kadangi šį vaizdo įraÅ¡Ä pakomentavo bÅ«tent nukentėjusiajai.

24. Sutiktina su teiginiu, jog baudžiamojoje byloje nėra nustatyta, kad vaizdo įraÅ¡as bÅ«tų patalpintas į svetainę, kurioje jis bÅ«tų prieinamas vieÅ¡ai, jog vaizdo įraÅ¡Ä gavę asmenys bÅ«tų juo dalinęsi su kitais asmenimis. Vis tik Å¡ios aplinkybės nėra pagrindas mažinti nukentėjusiajai priteistos pinigų sumos, skirtos jos patirtai neturtinei žalai atlyginti. Å iuo atveju yra svarbu tai, kad G. U., sužinojusi, jog buvo iÅ¡platintas vaizdo įraÅ¡as, susijęs su jos intymiu gyvenimu, turėjo pagrindo daryti prielaidÄ , kad jis gali bÅ«ti ar yra platinamas ir kitiems asmenims ar yra patalpintas virtualioje erdvėje, kur gali bÅ«ti prieinamas dideliam asmenų ratui.

Tokių įtarimų negalėjo paÅ¡alinti ir ikiteisminio tyrimo metu R. S. duoti parodymai, iÅ¡ kurių matyti, jog jis neprisiminė, ar nėra siuntęs panaÅ¡aus pobÅ«džio įrašų kitiems asmenims, tik nurodė, kad tokia medžiaga nesidalino socialiniuose tinklapiuose (b. l. 73). Taigi nukentėjusiosios nuogÄ stavimai, kad vaizdo įraÅ¡Ä galėjo pamatyti neapibrėžtas ratas asmenų, taip pat ir nukentėjusiosios pažįstami bei artimieji, buvo visiÅ¡kai pagrįsti.

25. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad vaizdo įraÅ¡as buvo iÅ¡siųstas per asmeninėms žinutėms skirtÄ programÄ , todėl vieno vartotojo kitam vartotojui siunčiamos žinutės, nuotraukos ar vaizdo įraÅ¡ai negali bÅ«ti prieinami į susiraÅ¡inėjimÄ neįtrauktiems tretiesiems asmenims. Vis tik tokia nuteistojo gynėjo iÅ¡vada yra nepagrįsta, kadangi siunčiamos informacijos saugumui reikÅ¡mės turi ne tik jos siuntimo bÅ«das, bet ir saugojimo bÅ«das, galimybės naudotis tais pačiais įrenginiais (su valdytojo žinia ar be jos) keliems asmenims ir pan., be to, informacijos saugumas priklauso ir nuo Å¡iÄ informacijÄ gavusių asmenų geros valios bei padorumo. Taigi nukentėjusioji iÅ¡ tikrųjų turėjo pagrindo pergyventi dėl to, kad vaizdo įraÅ¡as vienaip ar kitaip gali bÅ«ti pavieÅ¡intas piktavalių asmenų.

26. Aplinkybė, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu yra nurodžiusi, jog R. S. grasina su ja susidoroti, o vėliau paaiÅ¡kino, jog grasinimų nėra, o pretenzijų, susijusių su grasinimais, nuteistajam ji neturi, prieÅ¡ingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, rodo, kad nukentėjusioji nori gauti kompensacijÄ tik už tuos nuteistojo veiksmus, kurie iÅ¡ tikrųjų sukėlė jai neigiamus iÅ¡gyvenimus, ir nesiekia nepagrįstai praturtėti.

27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog aplinkybė, kad dėl savo iÅ¡gyvenimų G. U. nesikreipė į specialistus (medikus), nepaneigia fakto, jog ji dėl R. S. neteisėtų veiksmų patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, pasireiÅ¡kusius kaip baimė, gėda, netikrumo jausmas. Nukentėjusioji pirmosios instancijos teisme nurodė, jog vartojo žolinius vaistus, valerijonÄ (b. l. 137). Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo nesivadovauti tokiais G. U. parodymais, kadangi yra visiÅ¡kai akivaizdu, jog nukentėjusioji dėl nuteistojo veiksmų patyrė stresÄ , kurį galėjo malÅ¡inti ir malÅ¡ino vaistais.

28. Ä®vertinusi aptartų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendis, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti ar naikinti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo R. S. gynėjo advokato apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Daiva Kazlauskienė Stasys Lemežis Ugnius Trumpulis