ee6df18e-9910-400a-a50e-83d04d46fd54 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

             Baudžiamoji byla Nr. 1-194-827/2016                                                            Procesinis Nr.1-10-9-00481-2013-0 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.6.1, 1.2.18.11. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 7 d.  Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė,sekretoriaujant Gintarei Prunskaitei, Gretai Čiuladaitei, Daivai Vyšniauskaitei, Daivai Ašmianienei, Beatai Rutkauskaitei  dalyvaujant prokurorui Šarūnui Šimoniui, Kęstučiui Karalkevičiui, Tomui Januškevičiui, Eglei Grigaitytei, kaltinamajam R.

R., jo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Å alčininkuose, Lietuvos Respublikos pilietis, nebaigto vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas 2009-02-10 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 307 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2500 Lt) bauda, teistumas iÅ¡nykęskaltinama pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį;Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė :

R. R. pasisavino jo, kaip UAB „A.“ direktoriaus, žinioje buvusį svetimÄ - UAB „A.“ priklausantį turtÄ , o bÅ«tent, kad jis, bÅ«damas UAB „A.“ direktoriumi 2011-05-27 Nordea Bank Findland Plc Lietuvos filialo padalinyje iÅ¡ bendrovės banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 15 000 Lt (4344,30 eurų), kuriuos neįnešė į bendrovės kasÄ bei UAB „A.“ buhalterijÄ tvarkančiai bendrovei „G.“ nepateikė dokumentų, patvirtinančių Å¡ių pinigų panaudojimÄ bendrovės reikmėms, tokiu bÅ«du jis pasisavino svetimÄ - UAB „A.“ jo žinioje buvusį turtÄ - 12 009,09 Lt (3478,07 eurų).

R. R. Å¡iais veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 1 dalyje. Be to, R. R. aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitÄ , o bÅ«tent, kad jis, bÅ«damas UAB „A.“ į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, direktoriumi nuo 2011-02-08 pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, įst. Nr. IX-574) 21 str. 1 d. kaip Å«kio subjekto vadovas, bÅ«damas atsakingas už apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , įstatymų nustatyta tvarka to nepadarė, tokiu bÅ«du pažeisdamas teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , nuostatas, o bÅ«tent:- į UAB „A.“ kasÄ neįnešė 15000 Lt (4344,30 eurų), kuriuos 2011-05-27 Nordea Bank Findland Plc Lietuvos filialo padalinyje paėmė iÅ¡ bendrovės banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini),- bendrovės buhalterijÄ tvarkančiai bendrovei „G.“ nepateikė 15 000 Lt (4344,30 eurų) panaudojimÄ bendrovės reikmėms patvirtinančius dokumentus, - neiÅ¡saugojo visus UAB „A.“ buhalterinius dokumentus, kadangi jų nepateikė bankroto administratoriui pagal 2011-12-09 Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria jis (R.

R.), kaip bendrovės direktorius, buvo įpareigotas perduoti bendrovės turtÄ ir visus dokumentus. Tokiu bÅ«du pažeidė LR vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių" 10 p. reikalavimus „Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimÄ Ä¯rodančiais dokumentais atiduoda į kasÄ . Pinigų priėmimas į kasÄ Ä¯forminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui iÅ¡duodamas kasos pajamų orderio antrasis egzempliorius arba jo kvitas" ir tų pačių taisyklių 16 p. reikalavimus „ Visos kasos operacijos įraÅ¡omos į kasos knygÄ .

Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi bÅ«ti iÅ¡saugoti visi bÅ«tinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų, ir iÅ¡laidų orderių numeriai, iÅ¡ ko priimta arba kam iÅ¡mokėta pinigų suma pagal kiekvienÄ orderį bendra gautų ir bendra iÅ¡mokėtų per dienÄ pinigų sumÄ , pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir finansininko paraÅ¡ai“ ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr.IX-574 12 str. 1 d. nuostatÄ â€žVisos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kimo įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus" ir to paties įstatymo 16 str. 1 p. nuostatÄ â€žÅªkinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose" bei 6 str. 2 d. nuostatÄ â€žÄ® apskaitÄ privaloma įtrauki visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu ".

Minėti teisės aktų pažeidimai lėmė, jog nėra galimybės iÅ¡ dalies nustatyti UAB „A.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už laikotarpį nuo 2011-05-27 iki 2011-12-09. R. R. Å¡iais veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 223 straipsnio 1 dalyje. Apklausiamas kaip kaltinamasis R. R. teismo posėdyje nurodė, kad kaltinimÄ pripažįsta iÅ¡ dalies. Prisipažįsta, jog netvarkė tiksliai pagal įstatymÄ buhalterinės apskaitos dokumentų, jų nepateikė, tačiau neprisipažįsta, jog pasisavino 15 000 Lt.

Gegužės 27 d. su G. G. pamatė, kad jiems Vilniaus kolegija pervedė pinigus, kuriuos kaltinamasis nuėmė su G. žinia. Dalis pinigų buvo atiduota G., o kitÄ dalį sumokėjo tiekėjams, t. y. pirko produktus iÅ¡ „M.“, „S.“, „C.“. Likę pinigai liko pas kaltinamÄ jį. Taip pat tarėsi dėl kėdžių nuomos su įmone, kuri buvo Trakuose, jos pavadinimo neprisimena. Po savaitgalio, t. y. pirmadienį alį pinigų – apie 1500 – 2000 Lt įnešė atgal į įmonės sÄ skaitÄ ir iÅ¡ karto padarę pavedimÄ Ä¯monei „R.“ už nuomÄ .

Likę pinigai buvo naudojami apsiperkant bazėse, sumokant tiekėjams. Visi pinigai buvo panaudoti įmonės veiklai. Ä® klausimus kaltinamais paaiÅ¡kino, kad G. G. jis davė 3000 Lt, juos davė, nes G. G. pasakė, kad iÅ¡ jos pinigų nuskaičiavo įmonės skolÄ . Kiek pinigų iÅ¡leido prekėms, negalėjo įvardinti. Likusių pinigų buvo apie 8 – 10 tÅ«kstančių litų, gal mažiau. Likusieji pinigai buvo sumokėti už kėdžių nuomÄ už du savaitgalius, perkami gaivieji gėrimai, maisto produktai, galimai dalis buvo sumokėta už komunalines paslaugas.

Iki Vilniaus kolegijos pervedimo pinigų UAB „A.“ sÄ skaitoje pinigų nebuvo. UAB „A.“ turėjo dvi sÄ skaitas – Swedbank ir Nordea banke. Nordea banke sÄ skaita buvo atidaryta neilgai iki mokėjimo iÅ¡ Vilniaus kolegijos, nes Swedbank sÄ skaita buvo areÅ¡tuota dėl „S.“ ieÅ¡kinio. SÄ skaita Nordea banke atidaryta su G. G. žinia. Visi dokumentai perkant prekes gauti dviem egzemplioriais. Vienas dokumentų egzempliorius likdavo jiems, o kitas turėjo bÅ«ti siunčiamas ar vežamas į buhalterijai.

Vienas egzempliorius buvo Vingrių g., o kitas buvo paruoÅ¡tas iÅ¡siuntimui buhalterijai (buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai įmonei “G.“). Po to, kai pinigai buvo nuimti, įmonė veiklÄ nutraukė maždaug po mėnesio, gali bÅ«ti, kad didelė dalis dokumentų nespėjo nukeliauti iki buhalterijos ir liko Vingrių g. Veikla nutrÅ«ko, nes nebuvo pinigų tęsti veiklÄ . Gali bÅ«ti, kad kaltinamasis nenuvežė buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai į įmonei dokumentų, galėjo juos pamesti, ar pasidėti ir nerasti.

Kai nuėmė pinigus, buvo penktadienis, todėl jų buhalteriÅ¡kai neįformino. Buvo penktadienis, turėjo vykti nemažas pokerio renginys, todėl sutarė, kad viskÄ Ä¯formins vėliau. Pinigai buvo įforminti suraÅ¡ant kasos iÅ¡laidų orderį, kurį surašė kaltinamasis. Jis liko Vingrių g. Teigė, kad įmonėje visi sprendimai buvo priimami su G. G. žinia. Kaltinamasis neturėjo teisės priimti sprendimų su ja nepasitaręs. Su ja santykiai normalÅ«s. Bankroto administratoriui kaltinamasis atidavė visus dokumentus, kuriuos turėjo.

Dokumentus perdavė moteriai, o ne teismo posėdyje apklaustam administratoriui. Dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo kaltę pripažįsta, dokumentai galėjo pasimesti. Dėl to gailisi. 2016-04-29 teismo posėdyje R. R. paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ tų 15000 kaltinamasis yra perdavęs grynais pinigais G. G. apie 3000 lt, tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo nuimti pinigai. Juos jai perdavė, nes ji žinojo, kad tÄ dienÄ Ä¯plauks pinigai į sÄ skaitÄ . To patvirtinti nėra galimybės, nes jie buvo tik dviese. Pinigus atidavė Gitanai, nes ji iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos dengdavo įmonės skolas, neatsimena, ar pinigų perdavimas buvo įformintas.

Turėtų bÅ«ti kasos iÅ¡laidų orderis. Visus, kokius tik turėjo dokumentus, kaltinamasis paliko Vingrių g. restorane. Teigė, kad visus pinigus jis panaudojo įmonės reikmėms, dirbant Vingrių g. maisto produktams, atsiskaityti už įrangos nuomÄ , sumokėti nuomos mokesčius ir viskas. Pagrindžiančius dokumentus jis su tyrėja surado maždaug 8 000 lt, kitų pagrindžiančių dokumentų nesuradome, nes jau buvo praėjęs didelis laiko tarpas. Tie pinigai visi buvo panaudoti įmonės reikmėms, maistui, alkoholiui, kėdžių nuomai ir t.t.

Dokumentus į buhalterijÄ kartais atvažiuodavo pati buhalterė pasiimti, kartais veždavo kaltinamasis, kartais G. G.. Koks buhalterės vardas neatsimena, bet bÅ«davo, kad jos nebÅ«davo, tai dokumentus palikdavo jos padėjėjai. Tretieji egzemplioriai buvo saugomi įmonėje. Po to, kai savininkas liepė jiems užsidaryti, dokumentai liko patalpose. Liudytoja G. G. žinojo, kad R. R. nuims 15000 lt, nes jeigu jis nebÅ«tų nuėmęs pinigų, jie bÅ«tų areÅ¡tuoti. Apie tai jis sakė G. G., kai skambino.

Negalėjo pasakyti, ar G. G. yra kada nors praradusi dokumentus. UAB „G.“ negali pasakyti, kiek kokių dokumentų trÅ«ksta, nes jie nežino, kiek ir kokių dokumentų jie turėjo nuvežti ir ar tie atvežti dokumentai yra visi, jie nežinojo, kiek kokių paslaugų jie užsakinėjo. G. G. yra sakiusi, kad UAB „G.“ praÅ¡o pateikti buhalterinius dokumentus, bet tai buvo nenuskanuota kasos knyga ar kokie kiti dokumentai, tačiau buhalterė negalėjo žinoti, ar trÅ«ksta kokių nors sÄ skaitų-faktÅ«rų.Teigė, kad patvirtina G.

G. parodymus apie kyšį, bet tai buvo ne tuo laiku. Kyšį jis davė tada, kai jie dar dirbo Pamėnkalnio g., suma buvo apie 500 Lt ir jie buvo ne iš įmonės, o būtent asmeniniai G. G. pinigai. Ir tai neturi nieko bendra su tais 15000 Lt. Apklausta kaip liudytoja G. G. teismo posėdyje paaiškino, kad R. R. pažįsta, jis dirbo UAB „A.“ direktorius, veikla pradžioje buvo gana sėkminga, bet atėjo laikas, kai akcininkai nebegalėjo remti jos iš paskutiniųjų. Be to, tiekėjai pareikalavo per antstolius susimokėti skolas.

Pradėjo vėluoti atlyginimai. R. R. vis teisindavosi, kad jį apgavo, kad jis negali susitikti su jais, nes susirgo. UAB „A.“ veiklÄ pradėjo 2010 metais. Akcininkai sunešė pinigus. IÅ¡ pat pradžių direktorius buvo V. K.. R. R. iÅ¡ pradžių buvo gamybos vadovas. Po kelių mėnesių nuo įsteigimo jis tapo direktoriumi. Pinigų pradėjo trÅ«kti, kai R. R. tapo direktoriumi. Jis paimdavo pinigus iÅ¡ kasos ir nenuveždavo jų į buhalterijÄ , nenuveždavo dokumentų ir taip susidarė skolos.

Ä®monės buhalterijÄ tvarkė pasamdyta įmonė nuo pat pradžių iki bankroto. Mano, kad pinigų trÅ«ko dėl to, kad juos iÅ¡imdavo iÅ¡ kasos. Dėl 15 000 litų R. R. už juos neatsiskaitė. Teigė, jog jie nepastabėjo, kad pinigai buvo paimti, bet kaltinamasis turėjo teisę juos paimti kaip direktorius, tačiau jis už juos neatsiskaitė. Teigė, kad tikėjo kaltinamuoju, jis buvo geras direktorius, mokėjo dirbti, mano, kad kažkas atsitiko, kad jis nespėjo grÄ Å¾inti pinigų į kasÄ .

Jis pasirašė vekselius ir nebekalbėjo su jais, iÅ¡sisukinėdavo, nekeldavo ragelio. Liudytoja jam sakė bendrauti, nebėgioti ir kartu spręsti problemas. Kaltinamasis jai asmeniÅ¡kai yra skolingas 37 000 lt.PirmÄ kartÄ apie tai kad iÅ¡ sÄ skaitos paimta 15000 Lt, liudytoja sužinojo jau po bankroto procedÅ«ros paskelbimo. Apie skolas pasakė sužinojo iÅ¡ darbuotojų, padavėjų, kad iÅ¡kelta bankroto byla. Ä® vekselius 15 000 Lt suma nėra įtraukta. Apie juos liudytoja sužinojo tyrėjos kabinete, nes visi dokumentai buvo pas kaltinamÄ jį.

Ä®monėje už buhalterinę apskaitÄ buvo atsakingas direktorius R. R. ir buhalterinė įmonė. Liudytoja veždavo sÄ skaitas faktÅ«ras ar žiniaraščius į įmonę „G.“, tuos dokumentus jai pakeliui pravažiuodamas paduodavo Ruslanas, tačiau dažniausiai dokumentus veždavo R. R.. Teigė, jog nėra buvę, kad ji kokių nors dokumentų nebÅ«tų nuvežusi į apskaitÄ tvarkančiÄ Ä¯monę. Paskelbus bankrotÄ finansiniai dokumentai liko pas RuslanÄ , kuris sakė, kad pametė juos, neranda, ieÅ¡ko.

Liudytoja bankroto administratoriui pateikiau tik tai kas susiję su įmone – steigimo dokumentai, įstatai ir pan., juos nuvežė kartu su R., buhalterinių dokumentų ji neturėjo. V. K. nėra sakęs, kad R. būtų jam davęs kokius nors dokumentus. V. K. veždavo dokumentus tik kol buvo direktorius. Teigė, kad grynųjų pinigų iš R. R. tiesiog taip, be jokių dokumentų, nėra gavusi. Kai reikėjo nuomotojui sumokėti, liudytoja sumokėjo savo asmeniniais pinigais ir gali tai pagrįsti dokumentais.

Neatsimena, ar nuo 2011-05-27, kai iÅ¡ banko paimti pinigai, iÅ¡ R. gavo grynųjų pinigų. Yra buvę, kad jis jai duodavo grynųjų pinigų, tačiau datų ir sumų neprisimena. Jie pirkdavom produktus ir liudytoja asmeniÅ¡kai pasiraÅ¡ydavo vekselius ir UAB „A.“ skolas nuskaitydavo iÅ¡ jos asmeninės sÄ skaitos, tokiu atveju R. R. grÄ Å¾indavo jos asmeniniais pinigais sumokėtus mokėjimus už UAB „A.“. GrÄ Å¾inant skolÄ , neprisimena, ar tai kaip nors įformindavo, tačiau 15 000 Lt tikrai nebuvo jai sumokėta.

Kai nuskaičiuodavo pinigus iÅ¡ jos asmeninės sÄ skaitos, tuos pinigus jai turėdavo grÄ Å¾inti įmonė, tai darydavo R. R.. Jie turėjome pasiraÅ¡yti užskaitÄ , bet ji nežino, ar tie dokumentai yra, nes Ruslanas pradėjo nuo jos bėgioti. Mano, kad Ruslanas jai už įmonę sumokėjo apie 1 600, galėjo bÅ«ti iki 3000 Lt, mokėdamas grynais pinigais. Jis jai mokėdavo tik tai, kÄ Ä¯monė buvo skolinga. Po to kai jie sumokėjome skolÄ IÄ® „R.“, jiems buvo leista užeiti į patalpas ir susirinkti visus daiktus.

Kraustant patalpas Ruslanas nedalyvavo, tačiau apskaitos dokumentų jose nebuvo. G. G. nurodė, kad žinojo, jog bus pervesta 15 000 Lt, nes jie laimėjome konkursÄ , bet ji nežinojau tikslios sumos. Pinigus pervedė kolegija už tai, kad jie laimėjome konkursÄ ir turėjo jiems pristatyti konvencinį pečiukÄ . Ruslanas į jos klausimus apie tai, kur yra likę pinigai, pasakė, kad jį apgavo, kad jis norėjo dalyvauti renginyje ir davė kyšį, kad galėtų dalyvauti. KokiÄ sumÄ davė, jis nesakė.

Ji jam siÅ«lė važiuoti pas tÄ Å¾mogų, kreiptis į policijÄ , bet jis atsisakė, nes bijojo. To konkurso jie nelaimėjo. Mano, kad viskas prasidėjo, bÅ«tent nuo tų 15000 Lt, jei jie bÅ«tų grįžę į sÄ skaitÄ , jų bÅ«tų pakakę įmonės veiklai toliau tęsti. Teigė, kad ji Ruslanu tikėjo iki paskutinio. Nori tikėti, kad jis tai darė ne tyčia, o taip gavosi (t. 3, b. l. 135-138). Apklaustas kaip liudytojas J. U. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad su R. R. yra bendravęs telefonu.

Kai jiems nepavyko su juo susitarti dėl 15 000 Lt, jie inicijavo ikiteisminį tyrimÄ . 2011 m. iÅ¡kelta bankroto byla UAB „A.“. Buvo iÅ¡siųsti raginimai perduoti dokumentus, tačiau negavo jokių atsakymų, kreipėsi į teismÄ , gavo vykdomÄ jį dokumentÄ . Dalį dokumentų R. R. jiems perdavė, po to buvo peržiÅ«rėti UAB „G.“ dokumentai, bet ir ten trÅ«ko įmonės dokumentų, ypač už paskutinį laikotarpį. Tada dar kartÄ kreipėsi į R. R. ir pasakė, kad jei nebus pateikti dokumentai, jie kreipsis į teismÄ dėl baudos skyrimo ir pradės ikiteisminį tyrimÄ .

Tačiau to likučio dokumentų neperdavė. Kadangi dokumentų nesulaukė, kreipėsi į teismÄ , kur R. R. buvo skirta 600 lt bauda už dokumentų neperdavimÄ ir buvo įpareigojimas dokumentus perduoti. Å io įpareigojimo R. R. neįvykdė. Tada jie pastebėjo banko iÅ¡raÅ¡uose, kad iÅ¡ įmonės sÄ skaitos nuimti 15000 lt. Pateiktuose dokumentuose nerado jokių jų panaudojimo dokumentų. Vėl kreipėsi į direktorių, bet negavo nei paaiÅ¡kinimų, nei dokumentų, tada kreipėsi į policijÄ ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir paraleliai inicijavo civilinį procesÄ , kad bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡koti 15 000 Lt.

Å is ieÅ¡kinys buvo teismo patenkintas ir iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas. Kadangi neturėjo galimybių gaudyti direktoriaus, kreditorių susirinkime pranešė, kad ieÅ¡kos pirkėjų skolos įsigijimui. Pirkėjas atsirado ir skolÄ pardavė.Ä® klausimus liudytojas J. U. paaiÅ¡kino, kad jis buvo ne pirmas administratorius, todėl nežino, ar įmonė turėjo kokio turto, bet balanse buvo 0 lt. Banko sÄ skaitÄ tikrino beieÅ¡kodami buhalterinių dokumentų. TrÅ«ko dokumentų už paskutinį įmonės darbo laikotarpį.

TrÅ«ko Sodros dokumentų, darbo užmokesčio ir pan. jeigu kasos dokumentuose bÅ«tų užfiksuota, kad tie pinigai įneÅ¡ti į kasÄ , tai viskas bÅ«tų tvarkoje. Teismas administratoriumi paskyrė įmonę, pirmoji administratorė buvo jų įmonės darbuotoja, vėliau ji pradėjo dirbti kitÄ darbÄ . UAB „A.“ dokumentus liudytojui perdavė tik ankstesnė administratorė, daugiau niekas nieko neperdavė. Teismas 15 000 lt priteisė 2013-05-16, o 2013-07-02 iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas, kuris buvo perduotas antstolei.

Už UAB „A.“ buhalterijÄ buvo atsakinga UAB „G.“, ji vedė UAB „A.“ buhalterijÄ pagal sutartį, iÅ¡ ten buvo gauti dokumentai. Buvusi administratorė M. P.. Pinigai iÅ¡imti, o įdėtų atgal nėra. Taip ir gaunasi skola. Liudytojas nematė, kad bÅ«tų dokumentai padengiantys tuos 15000 Lt. Priteisus 15 000 Lt nesikreipė į policijÄ , dėl ikiteisminio tyrimo atÅ¡aukimo, kadangi tokiu bÅ«du greičiau vyksta administravimo procesas. Su policija gaunasi lengvesnis darbas, nes iÅ¡ karto skolininkas buvo rastas, o kad jis Å¡iuo metu suimtas, tai jis turėjo visas galimybes nebÅ«ti suimtas (t. 3, b. l. 138-140).

Apklausta kaip specialistė I. B. teismo posėdyje visiÅ¡kai palaikė savo specialisto iÅ¡vadÄ . PaaiÅ¡kino, kad jos esmė ta, kad UAB „A.“ direktorius R. R. yra 2011-05-27 iÅ¡ Nord banko išėmęs 15000 Lt ir Å¡ie pinigai nėra įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitÄ . Tokia iÅ¡vada daroma, nes dokumentai nebuvo pateikti, ji turėjo tik pateiktÄ banko iÅ¡raÅ¡Ä . Paėmęs pinigus iÅ¡ sÄ skaitos direktorius pirmiausia turėjo juos įtraukti į buhalterinę apskaitÄ , įregistruoti į kasos knygÄ .

Å iuo atveju jie nebuvo įtraukti. Ar lėšos buvo panaudotos UAB „A.“ veiklai, specialistė negalėjo nustatyti. SÄ skaita 443 yra tiekėjų sÄ skaita, joje mato iÅ¡ tiekėjų gautus pinigus, jie nėra susiję su tais 15000 Lt. Kad pinigai neįtraukti į apskaitÄ , teigiama todėl, kad jie nebuvo įtraukti į kasÄ ir nebuvo jokių dokumentų patvirtinančių jų panaudojimÄ . Yra tik matoma, kad jie nuimti iÅ¡ įmonės sÄ skaitos. 1572,07 Lt, tai sÄ skaitos kurios nebuvo įtrauktos į buhalterinę apskaitÄ .

Tai yra iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡laidoms, kurios patirtos jau po pinigų išėmimo. Å ios iÅ¡laidos yra padarytos grynais pinigais ir jos nėra apmokėtos. SÄ skaitos faktÅ«ros buvo tarp pateiktų dokumentų iÅ¡ tyrėjos. Å ie pinigai nebuvo įtraukti į apskaitÄ , ir specialistė mano, kad jos buvo neapmokėtos, nes nebuvo įtraukta į apskaitÄ . Specialistė negalėjo nustatyti, ar buvo tos sÄ skaitos apmokėtos, nes tokių dokumentų negavo. Buvo nustatyti pažeidimai dėl darbo su kasos aparatu.

IÅ¡vada yra duodama dėl buhalterinių pažeidimų, t. y. dėl 15000 Lt ir dėl 1572,07 Lt. Jei iÅ¡ iÅ¡vados iÅ¡imti 1572,07 Lt, iÅ¡vada nesikeistų. Specialistė šį darbÄ dirba 14 metų, iÅ¡silavinimas ekonominis ir juridinis. Buhalterinę apskaitÄ Ä¯monėje tvarkė UAB „G.“, o R. R., kaip direktorius, atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ ir atsakė už dokumentų saugojimÄ . Jei specialistė bÅ«tų turėjusi tokius dokumentus, kad direktorius perdavė grynus pinigus akcininkei, jos iÅ¡vada bÅ«tų atitinkama.

Vertina, kad toks pinigų perdavimas be patvirtinančių dokumentų be abejo yra pažeidimas. Ir iÅ¡vada nesikeistų, nes neužregistruotos Å«kinės operacijos. Kokie dokumentai buvo pateikti specialisto tyrimui, neprisimena. Nebuvo tokios užduoties, kad patikrinti ar tos sÄ skaitos už 1572 lt yra apmokėtos, bet jei jos bÅ«tų apmokėtos ji bÅ«tų pažymėjusi. Negalima nustatyti 15000 lt ir 1572,07 lt turto, nes jis neįtrauktas į buhalterinę apskaitÄ , jo nėra registruose, neapskaitomas įmonės turtas.

Turtas ir įsipareigojimai yra neatsiejami, jei keičiasi turtas, keičiasi ir įsipareigojimai. Tai yra turto ir įsipareigojimų negalėjimas nustatyti. StruktÅ«ra tai reiÅ¡kia, kad paėmus pinigus iÅ¡ banko reikia juos užfiksuoti kasos knygoje. Atlikdama tyrimÄ nematė, kur buvo panaudota 15000 lt (t. 3, b. l. 140-141). Apklausta kaip liudytoja I. L. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad ji tvarkė UAB „A.“ buhalterinę apskaitÄ asmeniui R. R.. Kaltinamojo neprisimena, matė jį prieÅ¡ 5 metus, žmogus pasikeitė, Su juo mažai bendravo.

Buvo apklausta policijos pareigÅ«nų, Å¡iuo metu nedaug kÄ atsimena, prašė remtis jos apklausa, kuri vyko ikiteisminio tyrimo metu. Ji daugiau bendravo su G. G.. Ji prašė tvarkyti apskaitÄ . IÅ¡sinuomojo patalpas ir pradėjo veiklÄ . Bendravo nuo 2010 m. rudens iki 2011 metų birželio. Dokumentus tvarkė sunkiai. Tvarka buvo tokia, kad kas mėnesį dokumentai turėjo bÅ«ti perduoti iki tam tikros datos. V. K. buvo direktorius pradžioje, bet labai trumpai. G.buvo vienintelė akcininkė. Dokumentus daugiausia ji atveždavo.

Kelsi kartus su ja buvo atvažiavęs R. R.. Su juo kelis kartus bendravo telefonu ir elektroniniu paÅ¡tu. Su G. ir R. bendraudavo elektroniniu paÅ¡tu ir telefonu. Didelės problemos nebuvo, tačiau pradėti verslÄ ir reklamuotis sekėsi sunkiai, nebuvo apyvartos. Paslaugų teikimo sutartis buvo dėl apskaitos, ji negali žinoti, kokios sÄ skaitos yra iÅ¡raÅ¡ytos, kokios sutartys pasiraÅ¡ytos, direktorius atsako už tai, kÄ pateikia, tai turi bÅ«ti įtraukta į buhalterinę apskaitÄ ir uždeklaruota. Jeigu kažko nepateikė, apie tai jie negali žinoti. 2011 metai negavo banko iÅ¡rašų už tuos metus.

IÅ¡raÅ¡ai iÅ¡duodami direktoriui, jų įmonė neturėjo iÅ¡rašų, neturėjo įgaliojimų ir negalėjo prisijungti prie bankininkystės. Paskutinių iÅ¡rašų, kai buvo iÅ¡imti pinigai, liudytojos įmonė neturėjo. Tuo metu, atrodo birželio 30 d. buvo problemos ir jie jiems nesumokėjo. Pagal paslaugų tiekimo sutartį jie galėjo vienasmeniÅ¡kai nutraukti sutartį, jeigu nesumokama už paslaugas. G. jai apskambino, kad sutvarkytų „SodrÄ â€œ . Kur buvo R. tuo metu, nežino, bendravo tik su G..

Dokumentai buvo įsegami į segtuvus, daromi registrai, kasos pardavimai, banko iÅ¡raÅ¡ai, ataskaitos „Sodrai“. Pagal sÄ raÅ¡Ä visÄ segtuvÄ perdavė bankroto administratoriui. Kiek turėjo, tiek ir atidavė. Jeigu neturėjo už 2011 metus balanso, negalėjo ataskaitos už tuos metu uždaryti. Jeigu jis paėmė iÅ¡ banko 15 000 Lt, jis turi juos pagrįsti dokumentais. Mano, kad viskas vyko jau po bendravimo su liudytojos įmone. Ä®monė daugiausia atsiskaitė grynaisiais, pateikė čekių. Bendraujama su įmone buvo elektroniniais laiÅ¡kais.

Visada siųsdavo priminimÄ , kad iki 15 d. reikia pateikti dokumentus. Kartais G. atvažiuodavo su R. Dokumentus pateikdavo be lydraščio, nors sutartis reikalavo, kad bÅ«tų pateikiama su lydraščiu, tačiau jie negalėjo be lydraščių pateikiamų dokumentų nepriimti, vis tiek privalo priimti. Liudytoja yra buhalterė, dirba nuo 2007 metų, pretenzijų dėl darbo nėra gavusi, nėra praradusi jokių dokumentų per visÄ darbo laikotarpį. Apklaustas kaip liudytojas V. K. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ proceso dalyvių pažįsta R.

R., su kuriuo susipažino per G. G.. Nusprendė su G. atidaryti restoranÄ , ji sakė, kad R. turi patirties ir padės versle. G. G. kreipėsi pagalbos į V. K. tėvÄ , prašė paskolinti pinigų. Tėtis sutiko. G. pasiÅ«lė liudytojui bÅ«ti direktoriumi taip užtikrinant, kad grÄ Å¾ins pinigus. Liudytojas pagalvojo, kad bÅ«ti direktoriumi 18 metų labai gerai ir sutiko. Direktoriumi buvo neilgai. Tik atsidarė, pradėjo tvarkyti dokumentus. G. sakė, kad perraÅ¡ys jam 49 procentus akcijų, kad jeigu norėtų iÅ¡eiti, tai grÄ Å¾intų jam pinigus.

Direktoriumi buvo apie 2 mėnesius. Paskolinta suma buvo gana didelė, bet jų užteko tik restoranui įrengti, o maistui neužteko. Pinigų trūko maistui, vietai išlaikyti, teko imti paskolas. Liudytojas nieko nežinojo apie vekselius, prisirašė jų, tada turėjo problemų su antstoliais. Išėjo iš direktorių savo noru, nes matė, kad nesiseka, verslo vizija buvo vienokia, tačiau matė, kad viskas vyksta kitaip. Sprendimus įmonėje priimdavo G.. Liudytojas suprato, kad yra marionetė, kaip direktorius turėjo pasirašyti dokumentus.

Tiekėjus rasdavo R., nes ji buvo dirbęs restoranuose, žinojo tiekėjus, produktų kainas, patardavo. Kai pasitraukė, G. G. teigė, kad ji negali bÅ«ti direktore, nes yra kelių įmonių vadovė, todėl samdė R. R.. G. prašė grÄ Å¾inti skolÄ , tačiau ji sakydavo, kad neturi pinigų. Klaida buvo tai, kad dėl skolos nepasirašė jokių dokumentų, nes buvo gerui pažįstami. Ji vis žadėdavo vėliau gražinti, nes dabar nėra pinigų, tada parašė pareiÅ¡kimÄ , kad jie jÄ reketuoja, policija pasakė, kad nėra jokių skolų raÅ¡telių, todėl jei nieko neatgaus.

Skolos jie neatgavo. Tai buvo 10 000 dolerių skola, tų laikų kursu 24 000 Lt. Nežino, kaip dirbo įmonėje R. R.. Jam išėjus iÅ¡ įmonės prasidėjo bendravimas su antstoliais dėl jo pasiraÅ¡ytų dokumentų. Kai reikėdavo kažkÄ pirkti, pirkdavo iÅ¡simokėtinai, dokumentus pasiraÅ¡ydavo liudytojas, G. G. sakė, kad viskÄ sutvarkys, tačiau taip nebuvo. Kol jis buvo direktoriumi mėnesį įrenginėjo restoranÄ , tada mėnesį dirbo, tačiau tada pelno nebuvo. Prie įmonės banko prisijungęs nebuvo, su G. kartu eidavo į bankÄ .

Liudytojas neturėjo bankų kodų generatoriaus, jis liko pas G. G.. R. R. jokių pretenzijų neturi. Akcijas liudytojas norėjo parduoti, tačiau G. G. teigė, kad pagal įstatymÄ jai turi pasiÅ«lyti pirkti, o ji neturėjo pinigų ir nepirko. Apie tai, kad R. paėmė pinigus ir to nepagrindė dokumentais, nieko nežino. Klausimas, iÅ¡ kur pinigai, nes jie iÅ¡ restorano veiklos neuždirbdavo. Mano, kad yra nukentėjęs, mano, kad tie pinigai turi bÅ«ti paskirti akcininkams. IÅ¡eidamas iÅ¡ direktoriaus pareigų nepasirašė dokumentų perdavimo priėmimo akto, nes nebuvo kÄ perduoti.

VienÄ kartÄ tikrai yra buvęs pas buhalteres, susipažino su jomis, buvo kalbama, kad I. L. tvarkys buhalterijÄ . Atrodo, kad važiavo su R. R. į susitikimÄ . Neprisimena, ar G. davė nuvežti kokius nors dokumentus. Buhalteriai nevežė jokių dokumentų, nes nebuvo kÄ vežti tvarkyti. VienÄ kartÄ jis yra buvęs PerkÅ«nkiemyje ir vežė ten įmonės dokumentus – įmonės steigimo aktus, ne buhalterinius dokumentus. IÅ¡ R. pinigų liudytojas nereikalavo, kadangi pinigai buvo paskolinti asmeniÅ¡kai G. ir nebuvo investicija į restoranÄ . 2013-05-17 Vilniaus apskr.

VPK Vilniaus miesto 1 PK gautas bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo J. U. pareiÅ¡kimas, kuriame nurodoma, jog pareiÅ¡kėjas yra apskirtas UAB „A.“ bankroto administratoriumi. Ä®monės valdymo organai buvo įpareigoti perduoti bankroto administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ ir visus dokumentus, tačiau per teismo nustatytÄ terminÄ UAB „A.“ vadovas R. R. dokumentų neperdavė, vėliau 2012-01-26 perdavė dalį dokumentų. R. R. raÅ¡tu patvirtino, kad įmonė neturi jokio turto, todėl nėra kÄ perduoti, tačiau patikrinus UAB „A.“ Nordea banko iÅ¡raÅ¡us bankroto administratorius nustatė, kad 2011-05-27 iÅ¡ įmonės banko sÄ skaitos nuimta 15 000 Lt, kuriuos nuėmė R.

R., kuris bankroto administratoriui Å¡ių pinigų neperdavė (t. 1, b. l. 4-24). Tarp Å¡io pareiÅ¡kimo pridėtų dokumentų yra Nordea banko 2011-05-27 iÅ¡laidų orderio kopija, kurioje nurodoma, jog 2011-05-27 iÅ¡ UAB „A.“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) R. R. gavo 15 000 Lt grynais pinigais (t. 1, b. l. 20). IÅ¡ 2015-06-05 specialisto iÅ¡vados dėl UAB „A.“ Å«kinės finansinės veiklos“ Nr. 5-1/61 matyti, kad tyrimui buvo pateiktas UAB „A." Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡as.

Pagal iÅ¡raÅ¡Ä nustatyta, kad UAB „A." į Å¡iÄ sÄ skaitÄ iÅ¡ Finansų Minsterijos 2011 m. gegužės 27 d. gavo 18 932,00 Lt (mokėjimo paskirtyje nurodyta: „apmoka už:11 ANI 0000011 2011-05-18 /PR/ Vilniaus kolegija"). TÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡ sÄ skaitos buvo iÅ¡imta 15 000,00 Lt (3 priedas). Pateiktame aukščiau minėtos operacijos iÅ¡laidų orderyje (kopija) įraÅ¡ytas gavėjas UAB „A." R. R., Å¡alia pavardės paraÅ¡as, orderis patvirtintas bendrovės antspaudu (4 priedas). Pagal tyrimui pateiktus UAB „A." buhalterinės apskaitos registrus nustatyta, kad Bendrovės vadovo R.

R. iÅ¡ banko sÄ skaitos 2011-05-27 iÅ¡imti 15 000 Lt nebuvo užpajamuoti buhalterinėje apskaitoje. UAB "A." tuo pažeidė LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių" 10 p. reikalavimus „Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimÄ Ä¯rodančiais dokumentais atiduoda į kasÄ . Pinigų priėmimas į kasÄ Ä¯forminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui iÅ¡duodamas kasos pajamų orderio antrasis egzempliorius arba jo kvitas" ir tų pačių taisyklių 16 p. reikalavimus „Visos kasos operacijos įraÅ¡omos į kasos knygÄ .

Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi bÅ«ti iÅ¡saugoti visi bÅ«tinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderių numeriai, iÅ¡ ko priimta arba kam iÅ¡mokėta pinigų suma pagal kiekvienÄ orderį, bendra gautų ir bendra iÅ¡mokėtų per dienÄ pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir finansininko paraÅ¡ai" ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr.IX-574 12 str. 1 d. nuostatÄ â€žVisos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>.Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus" ir to paties įstatymo 16 str. 1 p. nuostatÄ â€žÅªkinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose" bei 6 str. 2 d. nuostatÄ "Ä® apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu".

R. R. 2013 m. rugpjūčio 12 d. liudytojo apklausos protokole teigė, kad buvo UAB „A." vardu pirktos prekės už grynus: Maxima LT, UAB „L.", „C." (UAB „Sanitex"). Pagal gautÄ atsakymÄ 2013-10-09 Nr. SR-13 iÅ¡ Maxima LT (5 priedas), minėtu laikotarpiu UAB „A." buvo iÅ¡raÅ¡ytos: 2011 m. gegužės 27 d. PVM sÄ skaita - faktÅ«ra MAX097110017467, suma: 94,38 Lt ir 2011 m. gegužės 27 d. PVM sÄ skaita - faktÅ«ra MAX097110017478, suma: 116,53 Lt. Minėtos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros buvo iÅ¡raÅ¡ytos UAB „A." už grynais pinigais Bendrovės valdomoje parduotuvėje įsigytas prekes remiantis elektroninių kasos aparatų kvitų duomenimis pagal pirkėjo pateiktus juridinio asmens, t.y.

UAB "A.", rekvizitus. Tyrimui Maxima Lt sÄ skaitų faktÅ«rų nepateikė. Pagal UAB „A." apskaitos duomenis atsiskaitymai su „Maxima LT" apskaitoje neužfiksuoti (6 priedas). UAB „L." 2013-09-27 raÅ¡tu Nr. 31/13 pranešė (7 priedas), kad 2011-05-27 į UAB „L." atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Ä¯plaukė 1 200,00 Lt iÅ¡ UAB "A.". Bendrovė nepateikė pirkimo dokumentų. Pagal UAB „A." apskaitos duomenis atsiskaitymai su UAB „L." apskaitoje neužfiksuoti (8 priedas). UAB "S." 2013-10-02 raÅ¡tu Nr. T- 61/2013 informuoja (9 priedas), kad UAB "A." 2011-05-27 ir 2011-05-28 dienomis pirko prekes UAB "S." priklausančioje parduotuvėje PROMO CASH & CARPY, esančioje Ukmergės pl. 250, Vilniuje.

Už prekes buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais: 2011-05-27 fiskalinio kasos aparato kvito Nr.116 ir 2011-05-28 fiskalinio kasos aparato kvito Nr.7. Buvo iÅ¡raÅ¡ytos: 2011-05-27 PVM sÄ skaita-faktÅ«ra serija SVC1 Nr.099671, sumai 918,84 Lt ir 2011-05-28 PVM sÄ skaita-faktÅ«ra serija SVC1 Nr.099671 (galimai padaryta klaida, kadangi byloje Å¡ios dienos sÄ skaitos faktÅ«ros numeris yra 099750 (t. 1, b. l. 52), sumai 161,16 Lt. 2015-05-27 PVM sÄ skaita faktÅ«ra serija SVC1 Nr.099671, sumai 918,84 Lt buvo įtraukta į bendrovės "A." buhalterinę apskaitÄ (registre „sÄ skaitos 443 apyvarta pagal klientus") (10 priedas).

Pagal UAB „A." apskaitos duomenis 2011-05-28 PVM sÄ skaita-faktÅ«ra serija SVC1 Nr.099671 (galimai padaryta klaida, kadangi byloje Å¡ios dienos sÄ skaitos faktÅ«ros numeris yra 099750 (t. 1, b. l. 52), sumai 161,16 Lt apskaitoje neatvaizduota (11 priedas). Pagal UAB „A." apskaitos registrus nustatyta, kad atsiskaitymai su UAB „L." 1 200,00 Lt, UAB "Sanitex" 161,16 Lt, Maxima Lt 210,91 Lt, iÅ¡ viso 1 572,07 Lt UAB „A." buhalterinėje apskaitoje neatvaizduoti, tuo buvo pažeista 2001-11-06 Buhalterinės apskaitas įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostata "Ä® apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu".

Pagal tyrimui pateiktus UAB „A." buhalterinės apskaitos registrus nustatyta, kad Bendrovės vadovo R. R. UAB „A." Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) 2011-05-27 iÅ¡imti 15 000 Lt (4344,30 EUR) nebuvo užpajamuoti bendrovės buhalterinėje apskaitoje. UAB "A." tuo pažeidė LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių" 10 p. reikalavimus „Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimÄ Ä¯rodančiais dokumentais atiduoda į kasÄ .

Pinigų priėmimas į kasÄ Ä¯forminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui iÅ¡duodamas kasos pajamų orderio antrasis egzempliorius arba jo kvitas" ir tų pačių taisyklių 16 p. reikalavimus „Visos kasos operacijos įraÅ¡omos į kasos knygÄ . Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi bÅ«ti iÅ¡saugoti visi bÅ«tinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderių numeriai, iÅ¡ ko priimta arba kam iÅ¡mokėta pinigų suma pagal kiekvienÄ orderį, bendra gautų ir bendra iÅ¡mokėtų per dienÄ pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir finansininko paraÅ¡ai" ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d.

įstatymo Nr.IX-574 12 str. 1 d. nuostatÄ â€žVisos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus" ir to paties įstatymo 16 str. 1 p. nuostatÄ â€žÅªkinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose" bei 6 str. 2 d. nuostatÄ "Ä® apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu".

Tyrimo metu nustatyta, kad atsiskaitymai su UAB „L." 1 200,00 Lt, UAB "S." 161,16 Lt, Maxima Lt 210,91 Lt, iÅ¡ viso 1 572,07 Lt (455,30 EUR) UAB „A." buhalterinėje apskaitoje neatvaizduoti, tuo pažeidžiant 2001-11-06 Buhalterinės apskaitas įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatÄ "Ä® apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu". Dėl tyrimo metu nustatytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB "A." turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už laikotarpį nuo 2011-05-27 iki 2011-12-09 (t. 1, b. l. 124-152).

IÅ¡ 2013-09-27 UAB „L.“ raÅ¡to matyti, kad 2011-05-27 į UAB „L.“ atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Ä¯plaukė 1200 Lt iÅ¡ UAB „A.“, tačiau jeigu pavedimas atliktas iÅ¡ kito banko, jis turėjo bÅ«ti iÅ¡siųstas 2011-05-26 (t. 1, b. l. 45-46). IÅ¡ UAB „L.“ firminio blanko matyti, kad Å¡ios įmonės atsiskaitomoji sÄ skaita yra AB Swedbank. IÅ¡ 2013-10-09 UAB Maxima LT raÅ¡to Nr. SR-13 matyti, kad laikotarpiu nuo 2011-05-27 iki 2011-12-09 UAB „A.“ buvo iÅ¡raÅ¡yta 2011-05-27 PVM sÄ skaita faktÅ«ra MAX097110017467, suma 94,38 Lt ir 2011-05-27 PVM sÄ skaita faktÅ«ra MAX097110017478, suma 116,53 Lt.

Jos iÅ¡raÅ¡ytos už grynais pinigais bendrovės valdomoje parduotuvėje įsigytas prekes remiantis elektroninių kasos aparatų kvitų duomenimis pagal pirkėjo UAB „A.“ rekvizitus (t. 1, b. l. 49). IÅ¡ 2013-10-02 UAB „Sanitex“ raÅ¡to matyti, kad laikotarpiu nuo 2011-05-27 iki 2011-12-09 UAB „A.: 2011-05-27 ir 2011-05-28 dienomis pirko perkes UAB „S.“ parduotuvėje Promo cash&Carry, esančioje Ukmergės g. 250, Vilniuje. Už prekes buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais. Ä®monė pateikė 2011-05-27 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , kurios serija SVC1, Nr. 099671 ir 2011-05-27 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , kurios serija SVC1, Nr. 099750 (t. 1, b. l. 51-56).

Iš IĮ R. savininko R. B. elektroninio rašto 2014-06-16 matyti, kad nuo 2011-05-27 buvo apmokėjimas 5000 Lt, pavedimo Nr. 939, data 2011-05-30, šuo metu UAB „A.“ nėra skolingas įmonei, atlaisvindami patalpas jokių dokumentų nepaliko (t. 1, b. l. 58-69). Iš 2013-05-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo už akių matyti, kad iš atsakovo R. R. yra priteista 15090 Lt skola ieškovo BUAB A.“, atstovaujamos UAB Pirmasis administratorių biuras“ (t. 1, b. l. 105). Sprendimas įsiteisėjęs, ir išduotas vykdomasis raštas (t. 1, b. l. 107).

Ä®vertinus byloje iÅ¡tirtus įrodymus, kaltinamojo parodymus teismas daro iÅ¡vadÄ , kad R. R. pareikÅ¡ti kaltinimai pasitvirtino iÅ¡ dalies. R. R. kaltinimas pareikÅ¡tas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį dėl jo žinioje buvusio svetimo turto pasisavinimo. Turto pasisavinimas teismų praktikoje suprantamas kaip neteisėtas, neatlygintinis kaltininkui veikos padarymo metu patikėto ar jo žinioje buvusio turto pavertimas savo turtu. Turtas neteisėtai pasisavinamas, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto patikėjimo ar buvimo žinioje sÄ lygos, turto savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala.

Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu. Neatlygintinumas reiÅ¡kia, kad kaltininkas jam patikėtÄ ar jo žinioje esantį turtÄ paverčia savo turtu arba juos perleidžia, tačiau turto savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtÄ ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiÅ¡kiai neteisingai. Neatlygintinumo požymis reikalauja vertinti ne tik tai, ar buhalteriÅ¡kai yra aiÅ¡ku, kur turtas yra panaudotas, tačiau vertinti ir faktines bylos aplinkybes, ar Å¡iais veiksmai turto savininkui ar teisėtam valdytojui tikrai padaroma žala.

IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad 2011-05-27 į įmonės UAB „A.“ sÄ skaitÄ Nordea banke buvo pervesta 18 932,00 Lt. Dalį Å¡ių pinigų R. R. iÅ¡grynino tÄ pačiÄ dienÄ paimdamas juos iÅ¡ įmonės sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 15 000 Lt. Å ie pinigai nebuvo įneÅ¡ti į įmonės kasÄ , jų panaudojimas niekaip neįformintas buhalterinės apskaitos dokumentais. Taigi, buhalterinės apskaitos dokumentais pagrįsti, kur buvo panaudota minėta pinigų suma neįmanoma. Kaltinamasis dėl Å¡ios dalies jam pareikÅ¡to kaltinimo kaltės nepripažįsta, teigdamas, kad visi Å¡ie pinigai buvo panaudoti įmonei.

Dalį pinigų jis atidavė G. G. kaip įmonės skolÄ jai, nes ji mokėdavo iÅ¡ savo asmeninių pinigų įmonės sÄ skaitas. KitÄ dalį sumokėjo tiekėjams už prekes, reikalingas įmonės veikloje, t. y. Maxima, S., L. ir pan. Dalį pinigų sumokėjo už kėdžių nuomÄ Ä¯monei Trakuose, kurios pavadinimo neprisimena, už komunalines paslaugas. Kai nuėmė pinigus buvo penktadienis, buvo organizuojamas pokerio turnyras savaitgalį, todėl dokumentų neįformino, juos įformino pirmadienį.

Be to, pirmadienį apie 1500 – 2000 Lt. įmokėjo atgal į sÄ skaitÄ ir pervedė IÄ® R. už nuomÄ . IÅ¡ Nordea banko sÄ skaitos Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡o matyti, kad iÅ¡gryninus 15 000 Lt iÅ¡ sÄ skaitoje likusių pinigų 500,lt sumokėta UAB „Omnitel, 90,00 Lt sumokėta kaip komisiniai pinigai iÅ¡gryninant 15 000 Lt. Likusi dalis pinigų 3340,80 Lt pervedama į kitÄ UAB „A.“ banko sÄ skaitÄ Nordea banke, t. t. į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra mokėjimo kortelės sÄ skaitÄ (t. 1, b. l. 74-75, 162).

Vėliau 3 340,80 Lt grÄ Å¾inami į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ jų 2011-05-30 3300 Lt sumokama kaip dalinis mokėjimas IÄ® R. pagal nuomos sutartį. Taip pat 2011-05-30 į sÄ skaitÄ Ä¯mokami grynieji pinigai 1 700 Lt, kurie taip pat sumokami IÄ® R. kaip dalinis mokėjimas pagal nuomos sutartį. IÅ¡ IÄ® R. raÅ¡to matyti, kad po 2011-05-27 d. įmonei buvo padarytas pavedimas 5000 Lt sumai. Kadangi 1 700 Lt į įmonės sÄ skaitÄ Ä¯mokėti nedaug trukus po 15 000 Lt iÅ¡gryninimo, todėl teismas vertina, kad Å¡i dalis pinigų nebuvo pasisavinta ir jie turi bÅ«ti paÅ¡alinti iÅ¡ kaltinimo.

UAB „L.“ praneÅ¡ime nurodė, kad 2011-05-27 iÅ¡ UAB „A.“ gautas 1200 Lt mokėjimas pavedimu, tačiau iÅ¡ Nordea banko sÄ skaitos po 18 932,00 Lt įmokėjimo į jÄ toks pavedimas UAB „L.“ nebuvo atliktas. Be to raÅ¡te nurodoma, kad jeigu mokėjimas atliktas iÅ¡ kito banko sÄ skaitos, tai jis turėjo bÅ«ti atliktas 2011-05-26. Taip pat specialisto iÅ¡vadoje yra nurodoma, kad 1 200 Lt UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje nėra atvaizduotas, todėl teismas vertina, kad Å¡ių pinigų negalima pripažinti kaip sumokėtų iÅ¡ iÅ¡grynintų 15 000 Lt.

Maxima Lt UAB 2011-05-27 iÅ¡raÅ¡ytos dvi sÄ skaitos faktÅ«ros atsiskaitant grynaisiais pinigais UAB „A.“ vardu 94,38 Lt sumai ir 116,53 Lt sumai, Å¡ie mokėjimai nėra pavaizduoti UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje, Taip pat 2011-05-27 ir 2011-05-28 iÅ¡raÅ¡ytos dvi sÄ skaitos faktÅ«ros UAB „Sanitex“ atsiskaitant už Å¡ios įmonės prekes grynaisiais pinigai 161,16 Lt sumai ir 918,84 Lt sumai. Mokėjimas 918,84 Lt sumai yra atvaizduotas UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje (t. 1, b. l. 126, 148), todėl Å¡is mokėjimas turi bÅ«ti pripažintas kaip atliktas UAB „A.“ naudai ir Å¡alintinas iÅ¡ kaltinimo piktnaudžiavimu.

IÅ¡ 2011-05-28 Sanitex sÄ skaitos faktÅ«ros matyti, jog pagal Å¡iÄ faktÅ«rÄ pirktos prekės naudojamos restorano veikloje, jų kiekiai, pakuotės taip pat patvirtina, kad prekės galėjo bÅ«ti naudotos restorano veikloje, todėl teismas vertina, kad Å¡ios prekėms iÅ¡leista suma taip pat turi bÅ«ti Å¡alintina iÅ¡ kaltinimo. IÅ¡ Maxima Lt nėra pateikta į bylÄ sÄ skaitos faktÅ«ros, todėl nėra aiÅ¡ku, kokios prekės buvo pirktos pagal jas, tačiau, kadangi sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ytis UAB „L.“ vardu, jos iÅ¡raÅ¡ytos tokiu pat laikotarpiu kaip ir Sanitex sÄ skaitos, todėl nėra pakankamo pagrindo teigti, kad pagal jas nukirktos prekės nebuvo sunaudotos įmonės veikloje, atsižvelgiant į tai, Å¡ios sumos taip pat Å¡alintinos iÅ¡ kaltinimo pasisavinimu.

Bylos nagrinėjimo metu G. G. patvirtino, kad iÅ¡ R. R. gavo apie 3000 Lt pinigų, kuriuos jis jai sumokėjo kaip įmonės skolÄ , kadangi ji mokėdavo savo asmeniniais pinigais įmonės skolas. Tai, kad G. G. dengdavo UAB „A.“ skolas patvirtina byloje esantis pinigų priėmimo kvitas 2011-09-14, pagal kurį G. G. sumokėjo 2 000 Lt IÄ® „R.“ atsiskaitydama pagal nuomos sutartį, tačiau Å¡is mokėjimas nėra niekaip įformintas, netgi nėra aiÅ¡ku, kada tie 3000 Lt buvo jai sumokėti ir iÅ¡ kokių pinigų.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad akcininkė G. G. buvo tokia pati UAB „A.“ kreditorė kaip ir visi kiti kreditoriai, todėl tai, kad jos skola buvo padengta, neatsižvelgiant į tai, kad yra dar kitų kreditorių, tokiu bÅ«du sudarant G. G. palankesnes galimybes atgauti savo kolÄ , o kitų kreditorių galimybes susigrÄ Å¾inti savo skolÄ dar labiau apsunkinant, pažeidžia kitų kreditorių interesus, taip pat ir įmonės interesus. Be to, Ä®vertinus visa tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ia suma kaltinime nurodyta pasisavinimo suma neturi bÅ«ti mažinama.

Kaltinamasis teigė, kad visus pinigus jis iÅ¡leido įmonės reikmėms, dalį pinigų, sumokėjo už kėdžių nuomÄ . Tačiau iÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad nėra jokios sutarties dėl kėdžių nuomos. Be to, iÅ¡ byloje esančios patalpų subnuomos sutarties 2011-04-15 matyti, kad restorano ir virtuvės patalpos nuomotos su baldais ir įranga, taip pat ir su kėdėmis (t. 1, b. l. 60-68), todėl Å¡ioje dalyje R. R. parodymų niekas nepatvirtina. Ä®vertinus visa tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinime nurodyta pasisavintų iÅ¡ UAB „A.“ banko sÄ skaitos iÅ¡grynintų pinigų suma turi bÅ«ti mažintina 2 990,91 Lt.

Kitoje dalyje kaltinimas pripažintinas pagrįstu. Kaltinamasis R. R. 2011-05-27, bÅ«damas UAB „A.“ direktoriumi, iÅ¡ pagal pareigas turėdamas galimybę disponuoti UAB „A.“ esančiai pinigais, iÅ¡grynino 15 000 Lt (4344,30 eurų), kurių neįnešė į įmonės kasÄ bei buhalterijÄ tvarkančiai įmonei nepateikė dokumentų patvirtinančių Å¡ių pinigų panaudojimÄ , tokiu bÅ«du pasisavino jo žinioje buvusį UAB „A.“ turtÄ â€“ 12 009,09 Lt (3478,07 eurų).

Å ie kaltinamojo veiksmai yra įrodyti, jie pagrįstai ir teisingai kvalifikuoti kaip pasisavinimas numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje. Kaltinimas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį pasitvirtino visiÅ¡kai. Byloje iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis R. R. 2011-05-27 iÅ¡grynintų iÅ¡ įmonės banko sÄ skaitos 15 000 Lt neįnešė į įmonės kasÄ , bendrovės buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai įmonei UAB „G.“ nepateikė Å¡ių pinigų panaudojimÄ patvirtinančių dokumentų, neiÅ¡saugojo visų UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentų, kadangi jų nepateikė bankroto administratoriui pagal 2011-12-09 Vilniaus apygardos teismo nutartį.

Å iÅ¡ kaltinimÄ R. R. pripažino visiÅ¡kai, dėl to nuoÅ¡irdžiai gailėjosi. Nurodė, kad galėjo bÅ«ti, kad dalis dokumentų galėjo bÅ«ti neperduota įmonė, tvarkančiai buhalterinę apskaitÄ , galėjo Å¡iuo dokumentus pamesti, pasidėti ir vėl nerasti, iÅ¡sikeliant iÅ¡ Vingrių g. patalpų, jie galėjo likti jose. Å ioje dalyje kaltinimÄ taip pat patvirtina liudytojo J. U. parodymai, I. L. parodymais, specialisto iÅ¡vada ir specialistės paaiÅ¡kinimai. R. R. buvo įmonės direktorius nuo 2011-02-08 iki 2011-12-09 ir buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ .

Nors įmonė buvo pasamdžiusi buhalteriniai apskaitai tvarkyti kitÄ Ä¯monę, tačiau už tai, kad visos Å«kinės operacijos bÅ«tų įformintos apskaitos dokumentais, kad bÅ«tų iÅ¡saugoti visi dokumentai ir perduoti įmonei, tvarkančiai buhalterinę apskaitÄ , atsakingas buvo R. R. kaip įmonės vadovas. NeiÅ¡saugodamas dokumentų, neįneÅ¡damas iÅ¡grynintų įmonės pinigų į kasÄ , neįformindamas jų panaudojimo apskaitos dokumentais R. R. pažeidė buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančius teisės aktus, t. y.

LR vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių" 10 p. reikalavimus „Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimÄ Ä¯rodančiais dokumentais atiduoda į kasÄ . Pinigų priėmimas į kasÄ Ä¯forminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui iÅ¡duodamas kasos pajamų orderio antrasis egzempliorius arba jo kvitas" ir tų pačių taisyklių 16 p. reikalavimus „Visos kasos operacijos įraÅ¡omos į kasos knygÄ .

Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi bÅ«ti iÅ¡saugoti visi bÅ«tinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų, ir iÅ¡laidų orderių numeriai, iÅ¡ ko priimta arba kam iÅ¡mokėta pinigų suma pagal kiekvienÄ orderį bendra gautų ir bendra iÅ¡mokėtų per dienÄ pinigų sumÄ , pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir finansininko paraÅ¡ai“ ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr.IX-574 12 str. 1 d. nuostatÄ â€žVisos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kimo įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus" ir to paties įstatymo 16 str. 1 p. nuostatÄ â€žÅªkinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose" bei 6 str. 2 d. nuostatÄ â€žÄ® apskaitÄ privaloma įtrauki visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu".

Specialisto iÅ¡vada ir paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad dėl Å¡ių pažeidimų nėra galimybės nustatyti UAB „A.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už laikotarpį nuo 2011-05-27 iki 2011-12-09. Tokiu bÅ«du kaltinamojo kaltė padarius BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ Ä¯rodyta, jo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, Bausmės skyrimas Kaltinamasis R. R. BPK 140 straipsnio tvarka sulaikytas 2016-03-30 21:45 val. (t. 3, b. l. 78). 2016-04-01 Vilniaus apylinkės teismo nutartimi jam paskirtas suėmimas dviem mėnesiams nuo 2016-03-30. 2016-05-13 Vilniaus apylinkės teismo nutartimi kaltinamasis paleistas iÅ¡ suėmimo ir jam paskirta kardomoji priemonės raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymÄ , bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis R. R. teistas 2009-02-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 307 straipsnio 1 dalį 20 MGL bauda, teistumas iÅ¡nykęs, administracine tvarka nebaustas, nedirbantis, nevedęs, psichiatrijos ligoninėse negydytas, į narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe padarius BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Lengvinančių aplinkybių padarius BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ nenustatyta. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos tyčinis nesunkus ir neatsargus nusikaltimas. Atsižvelgiant į visas Å¡ias aplinkybes, taip pat įvertinus kaltinamojo asmenybę, veikos padarymo aplinkybes, manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam baudos bausmę. Parenkant bausmės dydį įvertintina tai, kad BK 47 straipsnis už nesunkų nusikaltimÄ numato maksimaliÄ baudÄ iki 500 MGL, o už neatsargų nusikaltimÄ iki 75 MGL, taip pat įvertintina ir tai, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo iki nuosprendžio priėmimo Å¡ioje byloje yra praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas, t. y. net 5 metai, nors padarytos nusikalstamos veikos yra nesunkus nusikaltimas ir neatsargus nusikaltimas, be to, tai nėra sudėtingi, ilgai tiriami nusikaltimai.

Proceso iÅ¡laidos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo R. R. 225,81 eurÄ patirtų teisinės pagalbos kaltinamajam teikimo iÅ¡laidų. Kaltinamasis Å¡ioje baudžiamojoje byloje R. R. buvo suimtas, todėl jam buvo teikiama teisinė pagalba. Remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gynėjo dalyvavimas Å¡ioje byloje buvo bÅ«tinas, todėl valstybė Å¡iuo atveju privalo užtikrinti kaltinamajam gynėjo dalyvavimÄ byloje. Å ių iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ kaltinamojo yra nesuderinamas su jo teise į gynybÄ ir valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių, pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ .

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, Vilniaus Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ R. R. antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas atmestinas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297- 298, 301- 308 str., 255-256 str., n u s p r e n d ė : R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 80 MGL (3012,80 eurų) dydžio baudÄ . R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 30 MGL (1129,80 eurų) dydžio baudÄ .

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti iÅ¡ dalies sudedant, t. y. prie griežtesnės bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnę bausmę ir paskirti galutinę su bendrintÄ bausmę 100 MGL (3766 eurų) dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 65 straipsniu ir 66 straipsniu į paskirtÄ bausmę įskaityti suėmime ir sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2016-03-30 iki 2016-05-13, t. y. 45 dienas, vienÄ dienÄ prilyginant 2 MGL baudos. KardomÄ jÄ priemonę iki nuosprendžio vykdymo palikti raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, pradėjus vykdyti nuosprendį kardomÄ jÄ priemonę panaikinti.

Ä®siteisėjus nuosprendžiui grÄ Å¾inti įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ du segtuvus (1 segtuvas 321 lapas, 2 segtuvas 437 lapai) su UAB „A.“ apskaitos dokumentais. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymo priteisti iÅ¡ R. R. 225,81 eurų iÅ¡laidų už advokato teisines paslaugas netenkinti. IÅ¡aiÅ¡kinti nuteistajam, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ banke AB „Swedbank“ Nr. LT 247300010112394300, arba sÄ skaitÄ banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sÄ skaitÄ banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sÄ skaitÄ banke DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, įmokos kodas 6801.

Sumokėjęs baudÄ nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raÅ¡tinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus. IÅ¡aiÅ¡kinti, jog baudos bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriÅ¡kai arba priverstinai.Jeigu nuteistasis per teismo nustatytÄ terminÄ nesumokėjo jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta.

Priverstinio įvykdymo atveju antstolio iÅ¡ieÅ¡koma suma gali bÅ«ti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų iÅ¡laidų vykdymo procese. Teismas iÅ¡aiÅ¡kina nuteistajam, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudÄ gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais.Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudÄ gali pakeisti areÅ¡tu.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                     Inga Štuopienė