Legislator Case Law & Legislation
ee6c74f6-7fc2-409e-bc35-2e896f1f9cd6 AI generated

ee6c74f6-7fc2-409e-bc35-2e896f1f9cd6 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number ee6c74f6-7fc2-409e-bc35-2e896f1f9cd6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pirmosios instancijos teismas pažeidė LR Konstitucijos 30 straipsnio garantuojamÄ ieÅ¡kovui teisę kreiptis į teismÄ , CPK 5 str. 1 d. įtvirtintÄ vienÄ iÅ¡ pagrindinių civilinio proceso principų – teisės kreiptis į teismÄ teisminės gynybos principÄ . Apelianto nuomone, jo teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ dėl 2007-01-12 eismo įvykio metu atsakovo valdytos transporto priemonės sukelto eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta žala ieÅ¡kovo sveikatai, yra ginama Konstitucijos 30 str., CK 6.270 str. 1 d., bei CK 6.250 str. 2 d.;

Legislator headnote

AI generated

ee6c74f6-7fc2-409e-bc35-2e896f1f9cd6 · Vilniaus apygardos teismas: apylinkės teismo 2009 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. M. ieÅ¡kinį atsakovui V. L. dėl žalos atlyginimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

                                                                                                Â

Civilinė byla Nr. 2S-290-516/2010

                                                      Procesinio sprendimo

kategorija: 106.8.1; 122.2; 122.3; 122.4;

                                                                                                                           (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. kovo 24 d.

                                                                Â

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės kolegijos teisėjų Virginijos Volskienės ir Algirdo Auruškevičiaus,

           kolegijos posėdyje

apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo R. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Å venčionių rajono

apylinkės teismo 2009 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovui V. L. dėl žalos atlyginimo.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas R. M. 2009-09-21 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas  priteisti iÅ¡ atsakovo V. L. ieÅ¡kovui 48700 Lt neturtinės žalos, bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas taip pat prašė atsakovo atžvilgiu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemonesareÅ¡tuoti atsakovo turtÄ ir pinigines lėšas, ieÅ¡kinio sumos ribose.

IeÅ¡kovas nurodė, kad 2007-01-12 atsakovas V. L. pažeidęs KET reikalavimus sukėlė eismo įvykį, kurio metu partrenkė ieÅ¡kovÄ , ko pasėkoje ieÅ¡kovo sveikatai buvo padaryta žala - sunkÅ«s kÅ«no sužalojimai, iÅ¡sivystęs Å¡okas ir kt. 2007-01-12 dėl minėto įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 92-1-00015-07, kurioje ieÅ¡kovas Å venčionių rajono apylinkės prokuratÅ«ros pripažintas civiliniu ieÅ¡kovu dėl neturinės 48700 Lt žalos atlyginimo, tačiau atsakovas žalÄ atlyginti vengia, ji neatlyginta. PaaiÅ¡kino, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas jau 2 metus ir 7 mėnesius, todėl ieÅ¡kovas kreipiasi su civiliniu ieÅ¡kiniu civilinio proceso tvarka.

Å venčionių rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 1 d. nutartimi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsisakė priimti, kaip nenagrinėtinÄ teisme.

Teismas konstatavo, kad asmuo, pareiškęs civilinį ieškinį baudžiamajame procese, siekdamas pašalinti nusikalstamų veiksmų pasekmes, gali reikšti ieškinį dėl kitokio pobūdžio reikalavimų civilinio proceso tvarka, svarbu, kad ieškinys nebūtų tapatus. Tokiam reikalavimui netaikomos baudžiamojo proceso taisyklės, nors reikalavimas yra kildinamas iš padarytos nusikalstamos veikos.

Teismas, remdamasis BPK 109 str., BPK 113 str., BPK 115 str. nuostatomis padarė iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ ieÅ¡kovo pateikto ieÅ¡kinio nustatyta, jog jis baudžiamojoje byloje, kurioje atliekamas ikiteisminis tyrimas, yra pripažintas civiliniu ieÅ¡kovu dėl minėtos neturtinės žalos atlyginimo. Minėtos baudžiamosios bylos tyrimas nėra baigtas, apkaltinamasis nuosprendis nėra priimtas, todėl ieÅ¡kovui neatsiranda teisinis pagrindas kreiptis su tapačiu ieÅ¡kiniu civilinio proceso tvarka. Esant Å¡ioms aplinkybėms teismas ieÅ¡kinį atsisakė priimti, kaip nenagrinėtinÄ teisme.

Atskiruoju skundu ieškovas R.

M. praÅ¡o Å venčionių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) pirmosios instancijos teismas pažeidė LR Konstitucijos 30 straipsnio garantuojamÄ ieÅ¡kovui teisę kreiptis į teismÄ , CPK 5 str. 1 d. įtvirtintÄ vienÄ iÅ¡ pagrindinių civilinio proceso principų – teisės kreiptis į teismÄ teisminės gynybos principÄ . Apelianto nuomone, jo teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ dėl 2007-01-12 eismo įvykio metu atsakovo valdytos transporto priemonės sukelto eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta žala ieÅ¡kovo sveikatai, yra ginama Konstitucijos 30 str., CK 6.270 str. 1 d., bei CK 6.250 str. 2 d.;

2) pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti apelianto ieÅ¡kinį kaip nenagrinėtinÄ teisme, prieÅ¡ingai nei reikalauja CPK 137 str. 3 d. nuostatos, nenurodė į kuriÄ institucijÄ ar teismÄ ieÅ¡kovas turi kreiptis su savo reikalavimu atlyginti jam padarytÄ Å¾alÄ sveikatai. Teigia, kad teismas, matydamas, kad greitu laiku sueis senaties terminas dėl apelianto teisės kreiptis į teismÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, priimta nutartimi užkerta ieÅ¡kovui keliÄ Ä¯gyvendinti jo konstitucines teises į padarytos žalos atlyginimÄ . Be to, pirmosios instancijos teismas, nepriimdamas nagrinėti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo, pažeidė CPK reikalavimÄ ieÅ¡kinio priėmimÄ klausimÄ iÅ¡spręsti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris dienas, jei ieÅ¡kinyje praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones;

3) pirmosios instancijos teismas nutartimi padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad asmuo, pareiÅ¡kęs civilinį ieÅ¡kinį baudžiamajame procese, siekdamas paÅ¡alinti nusikalstamų veiksmų pasekmes, gali reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl kitokio pobÅ«džio reikalavimų, svarbu, kad ieÅ¡kinys nebÅ«tų tapatus. Teigia, kad Å¡iÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė nemotyvuotai ir nepagrįstai, t.y. prieÅ¡ingai nei reikalauja CPK 291 str. 1 d. 5 d., nutartyje nenurodė motyvų, kurias vadovaudamasis teismas padarė minėtÄ iÅ¡vadÄ . Be to, nenurodė ir įstatymų ar kitų teisės aktų, kuriais teismas rėmėsi, darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ . Apeliantas pabrėžia, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje pagal ieÅ¡kovo 2008-07-28 civilinį ieÅ¡kinį jis Å venčionių rajono apylinkės prokuratÅ«ros yra pripažintas civiliniu ieÅ¡kovu dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau atsakovas, pasinaudodamas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nu aplaidumu, žalos atlyginimo vengia ir todėl iki Å¡iol ji yra neatlyginta. Apeliantas teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog ikiteisminis tyrimas Å¡ioje medžiagoje atliekamas jau 2 metus ir 9 mėnesius, o CK 1.125 str. 8 d. ieÅ¡kinio reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo pareikÅ¡ti nustatytas sutrumpintas

3 metų ieškinio senaties terminas, pasinaudodamas įstatymu jam suteikta gynybos teise, pagrįstai ir teisėtai pateikė pirmosios instancijos teismui ieškinį. Nurodo, kad ikiteisminis tyrimas iki šiol nėra baigtas, atitinkamai byla teismui neperduota, o apelianto pateikto šioje byloje civilinio ieškinio

klausimas nenagrinėjamas. Taigi ieškovas nemato teisinių pagrindų, dėl kurių jo paduotas ieškinys dėl žalos

atlyginimo pirmosios instancijos teisme būtų pripažintas nenagrinėtu.

Atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ negauta.Â

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirÄ jį skundÄ nėra ginamas

vieÅ¡asis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirÄ jį skundÄ dėl Å venčionių

rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 1 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė šį klausimÄ reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis laikoma neteisėta ir nepagrįsta.

Ieškovas R.

M. ieÅ¡kinyje nurodo tokias faktines aplinkybes: 2007-01-12 atsakovas, pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus, sukėlė eismo įvykį – su savo automobiliu „Volvo-(duomenys neskelbtini)“ partrenkė ieÅ¡kovÄ . Dėl Å¡io eismo įvykio ieÅ¡kovo sveikatai buvo padaryta žalÄ â€“ sunkÅ«s kÅ«no sužalojimai. 2007-01-12 dėl minėto eismo įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 92-1-00015-07. Å ioje baudžiamojoje byloje R. M. yra pareiÅ¡kęs civilinį ieÅ¡kinį ir pripažintas civiliniu ieÅ¡kovu dėl 48 700 Lt neturtinės žalos atlyginimo, tačiau atsakovas žalos ieÅ¡kovui nėra atlyginęs.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui

padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. AiÅ¡kindamas Å¡iÄ konstitucinę nuostatÄ Lietuvos Respublikos

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad valstybė yra konstituciÅ¡kai įpareigota teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimÄ nuo neteisėto kėsinimosi ir ribojimo, nustatyti pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo priemones (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. ir 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai), o bÅ«tinumas atlyginti

asmeniui padarytÄ materialinę ir moralinę žalÄ yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d.,

2000 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai).

Å ias konstitucines nuostatas detalizuoja bei jų įgyvendinimo bÅ«dus nustato civilinio proceso kodeksas, baudžiamojo proceso kodukas, kiti įstatymai bei teisės aktai. Pagal Baudžiamojo proceso kodeksÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos

veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas Å¡ios teisės realizavimo bÅ«dų –

civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo

veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa

baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo šis baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).

LAT, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ , yra nurodęs, kad pradėjus ikiteisminį

tyrimÄ pradeda veikti BPK normos, reglamentuojančios visus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės

15 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-335/2006). Taigi pradėjus ikiteisminį tyrimÄ pradeda veikti ir tos BPK normos, kurios reglamentuoja žalos atlyginimÄ dėl padarytos nusikalstamos veikos.

IÅ¡ civilinės bylos medžiagos matyti, kad baudžiamojoje byloje, kurioje atliekamas ikiteisminis tyrimas, ieÅ¡kovas yra pripažintas civiliniu ieÅ¡kovu dėl neturtinės žalos atlyginimo. Aukščiau minėtos baudžiamosios bylos tyrimas dar nėra baigtas, ikiteisminis tyrimas dar vyksta, todėl ieÅ¡kovui neatsiranda teisinis pagrindas kreiptis su tapačiu ieÅ¡kiniu civilinio proceso tvarka. Â

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 109 straipsnio, 113 straipsnio 2 dalies, bei 115 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kurios reglamentuoja asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinę ar neturtinę žalÄ , teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, pagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka.

Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog ikiteisminis tyrimas Å¡ioje medžiagoje atliekamas jau 2 metus ir 9 mėnesius, o CK 1.125 str. 8 d. ieÅ¡kinio reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo pareikÅ¡ti nustatytas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, pasinaudodamas įstatymu jam suteikta gynybos teise, pagrįstai ir teisėtai pateikė pirmosios instancijos teismui ieÅ¡kinį. Tačiau teismas, matydamas, kad greitu laiku sueis senaties terminas dėl apelianto teisės kreiptis į teismÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, priimta nutartimi užkirto ieÅ¡kovui keliÄ Ä¯gyvendinti jo konstitucines teises į padarytos žalos atlyginimÄ . Su Å¡iuo apelianto argumentu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka ir laiko jį nepagrįstu.

Remiantis CK 1.130 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kinio senaties terminÄ nutraukia ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas įstatymų nustatyta tvarka. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas 2008-07-28 yra pareiÅ¡kęs civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje Nr. 92-1-00015-07, kurioje atliekamas ikiteisminis tyrimas. Taigi ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus minėtÄ civilinį ieÅ¡kinį, ieÅ¡kinio senaties terminas nutrÅ«ko, todėl negalima teigti, kad skundžiama nutartimi teismas užkirto ieÅ¡kovui keliÄ Ä¯gyvendinti jo konstitucines teises į padarytos žalos atlyginimÄ .

Remiantis tuo, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisingai aiÅ¡kino ir taikė civilinio proceso normas, ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ iÅ¡sprendė teisingai, pagrindų panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Å venčionių rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o ieÅ¡kovo atskirasis skundas netenkinamas.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymÄ apie iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, Å¡ioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 2,80 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo iÅ¡ ieÅ¡kovo R. M. priteistina 2,80 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų,

susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2

d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija n u t a r ė :

Å venčionių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. M. 2 (du) litus 80 centų paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei. mokamų į surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas 5660).

Kolegijos

pirmininkė                                                                             Rasa Gudžiūnienė

          Teisėjai                                                                                                   Virginija Volskienė                                                      Â

                                                                                       Â

              Algirdas Auruškevičius