2013-10-16 Nr. AB-6356-3-61-3-01112-2013-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS602-669/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01112-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, ir Vidaus reikalų ministerijai dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. K. 2013 m. balandžio 10 d. skundu (Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas 2013 m. balandžio 11 d.) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. Balandžio 11 d. nutartimi pareiškėjo G. K. 2013-04-11 patikslinto skundo dalis dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos išskirta, jai suteiktas numeris I-3074/2013 (proceso Nr. 3-61-3-01112-2013-4) ir perduota spręsti šių reikalavimų priėmimo klausimą.

Teismas 2013 m. balandžio 18 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2013 m. gegužės 17 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus: 1) patikslinti reikalavimą nurodant iš Lietuvos valstybės prašomą priteisti neturtinės žalos dydį nagrinėjamoje skundo dalyje; 2) nurodyti aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą; 3) pateikti rašytinius įrodymus, kuriais grindžiamas reikalavimas.

Pareiškėjas 2013 m. gegužės 20 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos skunde nurodytų institucijų (Vidaus reikalų ministerijos, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Kauno tardymo izoliatoriaus, Marijampolės pataisos namų, Vilniaus pataisos namų) 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 22 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 1 dalimi.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas patikslintame skunde neišskyrė neturtinės žalos, susijusios konkrečiai su šioje skundo dalyje ginčijamais Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos veiksmais ir vėl atsakovais patraukė kitoje administracinėje byloje (Nr. I-711-191/2013) dalyvaujančias institucijas, dėl kurių ginčijamų veiksmų skundas jau yra priimtas.

Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kuriais grindžiamas reikalavimas, t.y. atsakovo neteisėtus veiksmus bei pareiškėjo patirtą neturtinę žalą patvirtinančių duomenų būtent dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos veiksmų. Nors skunde prašo išreikalauti duomenis apie pareiškėjo pervežimus iš nurodytų institucijų, tačiau, vadovaujantis ABTĮ 24 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas visų pirma pats turi pareigą pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia reikalavimus. Pažymėtina, kad teismas išreikalauja tik tuos įrodymus, kurių šalis negali gauti (ABTĮ 68 str. 1 d. 4 p.). Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė duomenų, kad negali gauti jo reikalavimą patvirtinančių įrodymų, t.y. kad kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl įrodymų pateikimo ir, kad jam buvo atsisakyta juos pateikti.

Kadangi pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumų nepašalino, nesikreipė į teismą dėl termino trūkumams pašalinti pratęsimo, todėl, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atskirajame skunde pareiškėjas nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi, nes pareiškėjo manymu iš jo buvo atimta teisė kreiptis į teismą. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pareiškėjas į bylą įtraukė ir kitus atsakovus, kurie įtraukti atsakovais kitoje nagrinėjamoje byloje dėl to, kad neteisėti veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo padaryta bendrais veiksmais. Pareiškėjas taip pat teigia, kad prie skundo nepridėjo įrodymų, nes įrodymai yra kitoje byloje, kuri yra nagrinėjama. Teigiama, jog 2013 m. gegužės 13 d. skunde buvo nurodyti įstatymai ir teisės aktai, kuriuos pažeidė atsakovo atstovai bendrais veiksmais. Pareiškėjas teigia, jog negali reikalauti iš atsakovų pasiaiškinimų, nes tai ne jo, o teismo kompetencija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui dėl to, kad neištaisyti trūkumai ir nesikreipta dėl termino trūkumams šalinti pratęsimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalimi, kurioje yra nustatyta, kad gavus teisme skundą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias dienas priimdamas nutartį. Jeigu skundas neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl to, kad, pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog pareiškėjas neištaisė skundo trūkumų ir taip jam buvo atimta teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos.

Pirmiausia pažymėtina, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Teisminės gynybos garantija reiškia teisę kreiptis į teismą su skundu ar pareiškimu bei suponuoja teismo pareigą išnagrinėti tokį skundą (pareiškimą) ir priimti dėl jo teisėtą, teisingą ir pagrįstą sprendimą.

Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Taigi būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004m. gruodžio 13 d. nutarimai). Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti (Konstitucinio Teismo 2006 rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Tačiau teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 23, 24, 39 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad spręsdamas skundo priėmimo klausimą ir nustatęs, jog skundas neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, teismas nutartimi nustato terminą trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012).

Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamosios dalys) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog tik tinkamai suformulavus skundą galima tiksliai ir aiškiai apibrėžti bylos nagrinėjimo dalyką ir tinkamai išnagrinėti bylą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-30/2011).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, kad administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Priešingu atveju, būtų pažeistas ginčo šalių teisių ir pareigų vienovės principas, procesinių staigmenų negalimumo principas, kiltų pagrįstos abejonės dėl teismo nešališkumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

Pabrėžtina, jog pagal ABTĮ 22, 23 straipsnius teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką priklauso pareiškėjui. Todėl pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo reikalavimai ir šiuos reikalavimus pagrindžiančios aplinkybės privalo būti išdėstytos skunde, o ne paaiškinimuose ar kitokio pobūdžio dokumentuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A520-480/2013).

Trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-101/2012, nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-46/2012).

Pažymėtina, kad reikalavimai suformuluoti skundo pagrindą ir dalyką bylose dėl žalos atlyginimo, kurios yra nagrinėjamos administraciniame teisme, negali būti aiškinami tokiu būdu, kad atsižvelgiant į administracinio teismo kompetenciją, aktyvų teismo vaidmenį procese, pareiškėjas gali nevisiškai tiksliai įvykdyti minėtus reikalavimus. Bylos dėl viešojo administravimo subjektų veiksmais padarytos žalos atlyginimo yra Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyti ginčai, kurių nagrinėjimas yra perduotas administraciniam teismui, kuris šiose bylose nagrinėja bylą iš esmės ir priima sprendimą, gindamas asmenų subjektines teises, o ne vien vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę kaip bylose dėl administracinių aktų panaikinimo (ABTĮ 3 str.). Dėl nurodytų motyvų, bylose dėl viešojo administravimo subjektų veiksmais padarytos žalos atlyginimo yra reikšmingas tiek tikslesnis, negu kontrolinio modelio bylose, nagrinėjamos bylos ribų nustatymas, tiek įrodinėjimo procesas, vykstantis teisme, o ne viešojo administravimo institucijoje.

Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas pripažino skundą nepaduotu dėl to, kad pareiškėjas neišskyrė neturtinės žalos, susijusios su šioje byloje ginčijamais Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos veiksmais, o atsakovais patraukė ir asmenis, kurie yra atsakovai kitoje byloje, kur skundas jau yra priimtas. Pagal aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, bylos nagrinėjimo ribos apsprendžiamos pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus. Pareiškėjas tokių aiškių reikalavimų nagrinėjamoje byloje nesuformulavo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors ieškovui suteikta teisė pasirinkti, kam reikšti reikalavimą atlyginti žalą (t. y. pasirinkti atsakovą), pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog dėl kai kurių atsakovų pareiškėjo skundą jau yra priėmęs, o kitą patikslintą skundo dalį teismas laikė naujų reikalavimų pateikimu, dėl to išskyrė į kitą bylą. Tad teismas negalėtų priimti nagrinėti antro skundo dėl tų pačių asmenų pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punktą (teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu). Pareiškėjui aiškiai nenurodžius skundo pagrindo ir dalyko skirtingų atsakovų atžvilgiu, teismas negalėjo spręsti skundo priėmimo klausimo ir nustatyti procesinių prielaidų kreiptis į teismą buvimo, t.y. teismas negalėjo nustatyti, ar nėra nagrinėjama ar išnagrinėta kita analogiška byla, kas būtų neleistina.

Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog pareiškėjas turėjo pateikti įrodymus, kurie pagrįstų skundo pagrįstumą. Vienu iš skundo trūkumų buvo laikoma tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kuriais grindžiamas reikalavimas, kad teismas išreikalauja tik tuos įrodymus, kurių šalis negali gauti (ABTĮ 68 str. 1 d. 4 p.). Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo ABTĮ normų aiškinimu. Teismas negalėtų skundo trūkumų grįsti tik įrodymų nepateikimu. Jei pareiškėjo skunde nebūtų pateikta pakankamai įrodymų, teismas tokį skundą galėtų laikyti nepagrįstu ir jį atmesti, remiantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu. Tačiau skundo priėmimo stadijoje teismas nevertina pareiškėjo įrodymų pagrįstumo ir negali atsisakyti jį priimti remiantis vien tuo, kad skundas nepagrįstas įrodymais. Tad šioje dalyje pirmosios instancijos teismas pateikė neteisingą ABTĮ normų aiškinimą. Vis dėlto, vien neteisingas normos išaiškinimas nėra pagrindas naikinti iš esmės teisingą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas iš esmės teisingai nutarė laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu, remiantis nustatytais skundo trūkumais ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo su tokiu aiškinimu nesutikti.

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartimi

pareiškėjui nėra užkirstas kelias kreiptis gynybos į teismą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo ne kartą akcentuota, kad asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ši teisė turi būti įgyvendinta laikantis įstatymų nustatytų kreipimosi į teismą terminų bei reikalavimų tokio kreipimosi formai ir turiniui (žr. administracines bylas Nr. AS525-575/2010, AS556-341/2009, AS63-404/2009). Taigi pareiškėjas gali paduoti naują, ABTĮ reikalavimus atitinkantį skundą. Kadangi pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nutarė laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu, remiantis nustatytais skundo trūkumais, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo su tokiu aiškinimu nesutikti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius