ee68375d-bc1e-4bc2-9531-517def6bd031 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-218-186/2019 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00038-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3; 3.4.3.11 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 15 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kačinskienės, Antano Rudzinsko ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rudesta“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rudesta“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lidl Lietuva“ dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo.

Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė BUAB „Rudesta“ prašė priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Lidl Lietuva“ 175 044,01 Eur įsiskolinimÄ už atliktus darbus; 7 289,5 Eur palÅ«kanų, 8 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad su atsakove 2014 m. balandžio 30 d. ir 2014 m. liepos 3 d. sudarė tris generalinės statybos rangos sutartis Nr. 14/04/003, Nr. 14/07/027 ir Nr. 14/07/028 (toliau – Sutartys), pagal kurias ieÅ¡kovė, kaip generalinė rangovė, įsipareigojo atlikti prekybos paskirties pastato statybos ir aplinkos sutvarkymo darbus objektuose TelÅ¡iuose, Mažeikiuose ir Kretingoje, o atsakovė, kaip užsakovė, įsipareigojo Sutartyse numatytomis sÄ lygomis ir tvarka priimti darbus ir už juos sumokėti nustatytÄ kainÄ .

Atliktų darbų rezultatai pagal Sutartis atsakovės priimti ir nustatyta tvarka pripažinti tinkamais naudoti. Sutarčių bendrųjų sÄ lygų 7.7 punkte (2014 m. balandžio 30 d. Sutarties Nr. 14/04/003 bendrosios dalies 7.6 punkte) nustatyta užsakovės teisė sulaikyti specialiųjų sÄ lygų 6.4 punkte (2014 m. balandžio 30 d. Sutarties Nr. 14/04/003 specialiųjų sÄ lygų 6.3 punkte) nustatyto dydžio garantinio laikotarpio garantijos sumÄ tuo atveju, jei rangovė iki objekto priėmimo–perdavimo akto pasiraÅ¡ymo nepateikia garantinio laikotarpio garantijos, o užsakovė nusprendžia pasiraÅ¡yti objekto priėmimo–perdavimo aktÄ .

Kadangi ieÅ¡kovė Sutartyse numatytų garantijų atsakovei nepateikė, atsakovė sulaikė iÅ¡ viso 175 044,01 Eur sumÄ , mokėtinÄ pagal Sutartis, kol bus pateiktos garantijos arba baigsis pirmų 2 ir likusių 3 metų (iÅ¡ viso 5 metų) laikotarpiai, skaičiuojami nuo atitinkamo objekto statybos užbaigimo akto iÅ¡davimo dienos. Å iaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo po Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutarties priėmimo, ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla.

IeÅ¡kovės bankroto administratorė UAB „Kitoks sprendimas“, vadovaudamasi Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 10 straipsnio 7 dalies 4 punktu, 2017 m. birželio 2 d. pranešė atsakovei, kad Sutartys toliau nebus vykdomos ir yra laikomos pasibaigusiomis, todėl atsakovė privalo sumokėti visas sulaikytas sumas, kurios priklauso ieÅ¡kovei. Atsakovė atsisakė sumokėti sulaikytas sumas, kol nepasibaigė Sutartyse numatyti garantiniai terminai. Po ieÅ¡kinio pateikimo atsakovė, pasibaigus 2 metų garantiniam terminui, 2018 m. balandžio 17 d. sumokėjo ieÅ¡kovei dalį sulaikytos sumos, todėl ieÅ¡kovė sumažino ieÅ¡kinio reikalavimÄ iki 90 775,60 Eur dydžio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4. Teismas nurodė, kad Sutarčių bendrosios dalies 7.7 punkto (Sutarties Nr. 14/04/003 7.6 punkto) nuostatos reiÅ¡kia, kad atsakovės prievolė sumokėti sulaikytas sumas atsiranda tik po to, kai ieÅ¡kovė įvykdo savo prieÅ¡prieÅ¡ines prievoles pagal Sutartį: atlieka visus įsipareigojimus, reikalingus statybos užbaigimo aktui pasiraÅ¡yti, bei pateikia garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimÄ . IeÅ¡kovė iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo garantinio laikotarpio garantijos nei pagal vienÄ iÅ¡ Sutarčių atsakovei nepateikė.

Teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovė priėmė atliktus darbus pagal Sutartis ir tuo pagrindu ieÅ¡kovė įgijo teisę pateikti sÄ skaitas apmokėti, savaime nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė tinkamai įvykdė visus Sutartimis prisiimtus įsipareigojimus ir įgijo teisę reikalauti apmokėti visÄ Sutarčių kainÄ , tuo labiau, kad sÄ skaitos, kaip ir nurodyta pačiose sÄ skaitose, turi bÅ«ti apmokėtos pateikus garantinio laikotarpio garantijÄ . Å alių pasiraÅ¡ytas 2017 m. gegužės 30 d. skolų suderinimo aktas nesuponuoja iÅ¡vados, kad atsakovė pripažino sulaikytas sumas kaip jos nesumokėtÄ skolÄ už ieÅ¡kovės Sutartimis prisiimtų įsipareigojimų įvykdymÄ .

Å alys, be darbų atlikimo papildomai susitardamos dėl konkrečių garantinio laikotarpio užtikrinimo priemonių, atitinkamai nustatė ir Sutarties kainÄ , nes ieÅ¡kovė, žinodama apie savo pareigÄ pateikti banko garantijÄ , jos kaÅ¡tus įskaičiuoja į galutinę Sutarties kainÄ . IeÅ¡kovė savo prievoles turėjo įvykdyti pirmiau nei atsakovė, tačiau ieÅ¡kovė savo prievolių visa apimtimi tinkamai neįvykdė (nepateikė garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimo), o ieÅ¡kovės ir atsakovės prieÅ¡prieÅ¡inės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymÄ (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.46 str.), todėl teismas konstatavo, kad atsakovė teisėtai sulaikė už atliktus statybos darbus mokėtinas sumas pagal Sutarčių sÄ lygas iki garantinio termino pasibaigimo.

Aplinkybė, kad ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla, savaime nereiÅ¡kia, jog atsakovė netenka teisės naudotis sutartyje sulygta galimybe sulaikyti atitinkamas sumas garantiniam laikotarpiui. Rangovo bankroto ar restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo atveju iÅ¡ esmės apsunkinamas tęstinių įsipareigojimų pagal rangos sutartį, tokių kaip kelis metus trunkanti garantinė priežiÅ«ra ir kt., vykdymas, o tai kelia prielaidÄ , kad rangovo bankroto atveju gali bÅ«ti pažeidžiami teisėti užsakovo lÅ«kesčiai, kilę dėl pirminių statybos rangos sutartyje sulygtų sÄ lygų įgyvendinimo.

Akivaizdu, kad rangovas, kuriam iÅ¡kelta bankroto byla, negalės pateikti banko garantijų arba pats suteikti garantinės priežiÅ«ros paslaugas, todėl užsakovo elgesys sulaikant garantijos dydį atitinkančiÄ pinigų sumÄ yra pagrįstas sÄ Å¾iningos verslo praktikos požiÅ«riu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 5. IeÅ¡kovė BUAB „Rudesta“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti; priteisti iÅ¡ atsakovės 5 203 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme.

Nurodo Å¡iuos argumentus: 5.1. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡ dalies sutinkama, kad „sulaikymo“ sÄ lygos užtikrina rangovo įsipareigojimų garantiniu laikotarpiu vykdymÄ , tačiau iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, bankrutuojant rangovui, tai priklauso ne nuo „sulaikymo“ sÄ lygos kaip suteikiančios užsakovui privilegijuotÄ reikalavimÄ prieÅ¡ bankrutuojančio rangovo kreditorius, tačiau nuo užsakovo pasirinktų ir naudojamų jo teisių gynimo bÅ«dų bei taikomų kitų civilinių teisinių priemonių, nepažeidžiant kreditorių lygybės principo bankroto procese.

Pasirinkdamas savo teisių gynimo ar prievolės pabaigos bÅ«dÄ kreditorius turi įvertinti ir tai, kad kai kurių iÅ¡ jų panaudojimas gali bÅ«ti ribojamas įstatymų, pvz., dėl skolininko bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2011). Ä®monei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , Å¡alis netenka teisės į sutartyje numatytÄ visiÅ¡ko apmokėjimo sulaikymÄ iki sutartyje numatytų sÄ lygų įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-478/2011). 5.2.

Po ieÅ¡kovės bankroto draudžiamas bet kokių ieÅ¡kovės ir atsakovės tarpusavio reikalavimų įskaitymas (Ä®BÄ® 10 str. 7 d. 3 p.), o taip pat ir ieÅ¡kovei mokėtinų sumų mažinimas darbų trÅ«kumų, jeigu tokie kiltų, Å¡alinimo iÅ¡laidų dydžiu. Å i taisyklė yra suformuluota siekiant užtikrinti bankroto procese vyraujantį kreditorių lygiateisiÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ . Visų bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai yra tenkinami Ä®BÄ® 35 straipsnyje nustatyta tvarka.

Å iame straipsnyje nėra jokių iÅ¡lygų kreditoriui, kurio reikalavimas iki bankroto bylos skolininkui iÅ¡kėlimo buvo užtikrintas mokėtinų sumų sulaikymu. Kitoks Å¡ių normų aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų, kad kreditorius, kurio reikalavimai yra užtikrinti sutartyje numatyta sulaikymo teise, bÅ«tų privilegijuojami kitų bankrutuojančios bendrovės kreditorių atžvilgiu, nes jų reikalavimai iÅ¡ sulaikytų sumų bÅ«tų tenkinami pirmiau nei kitų kreditorių. Nagrinėjamu atveju teismas laikė, kad atsakovė, atlikdama dalinius sulaikytų sumų mokėjimus, teisėtai ieÅ¡kovės atžvilgiu dalį mokėjimų įskaitė kaip trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidas, t. y. 2018 m. vasario 18 d. mokėjimas pagal sÄ skaitÄ Nr. RUD 4227, įskaitant 2 001,60 Eur už netaisytus defektus.

Toks teismo sprendimas prieÅ¡tarauja minėtoms imperatyvioms Ä®BÄ® nuostatoms ir teismų praktikai. 5.3. Atsakovės sulaikytos ieÅ¡kovei mokėtinos sumos yra atlygio dalis už pagal Sutartis atliktus darbus, todėl laikytinos ieÅ¡kovės turtu, kuriuo, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, gali disponuoti tik bankroto administratorius (Ä®BÄ® 14 str. 1 d.). Teismų praktikoje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , yra konstatuota, kad įmonei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymas praranda reikalavimÄ užtikrinančiÄ savo paskirtį, todėl jos nėra tikslingos, nes bankroto administratorius derina kreditorių ir įmonės interesus, gina visų kreditorių teises į jų finansinių reikalavimų patenkinimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-755/2014; 2016 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-885-370/2016).

Nagrinėjamu atveju sulaikymas, kaip užtikrinimo priemonė (CK 6.70 str.), įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, taip pat netenka prasmės, atsižvelgiant į Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtintus draudimus. Todėl teismo iÅ¡vados, kad bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimas nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė ir nelemia atsakovės pareigos sumokėti ieÅ¡kovei priklausančias ir atsakovės valdomas lėšas, yra nepagrįstos. 5.4. Teismas prioritetÄ teikė ne bankroto tikslų įgyvendinimui, o CK nuostatoms ir atsakovės, kaip privataus juridinio asmens, lÅ«kesčių ir interesų užtikrinimui.

IÅ¡kėlus bankroto bylÄ ieÅ¡kovei ir atsakovei netekus teisė į mokėtinų sumų sulaikymÄ , atsakovė nepraranda teisės ginti savo interesus, jeigu jie bÅ«tų pažeisti (pvz., paaiÅ¡kėtų ieÅ¡kovės atliktų darbų trÅ«kumų), kitais įstatymuose nustatytais bÅ«dais – pareiÅ¡kiant finansinį reikalavimÄ ieÅ¡kovės bankroto byloje (Ä®BÄ® 21 str.). Atsakovei nesumokant ieÅ¡kovei priklausančių sumų, gali susiklostyti situacija, kad Å¡is ieÅ¡kovės turtas bus nuraÅ¡ytas (Ä®BÄ® 33 str. 7 d.), arba bankroto procesas bus nepagrįstai vilkinamas.

Teismas nepagrįstai rėmėsi teismų praktika dėl kreditorių interesų gynimo po bankrutuojančios įmonės pabaigos, nes šiuo atveju ieškovei priklausančio turto apimtis yra aiški, todėl toks turtas turėtų būti paskirstytas kreditoriams pagrindinių bankroto procedūrų vykdymo metu.

6. Atsakovė UAB „Lidl Lietuva“ atsiliepime praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos atsikirtimus: 6.1. IeÅ¡kovė nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2011 konstatuota, kad sulaikymas, kaip prievolių užtikrinimo priemonė, suteikia užsakovui privilegijuotÄ reikalavimÄ prieÅ¡ bankrutuojančio rangovo kreditorius, jei užsakovas savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti nepasirenka ir nenaudoja kitų civilinių teisinių priemonių.

Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-478/2011 nurodyti teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai negali bÅ«ti taikomi, nes Å¡is teismo sprendimas priimtas esant visiÅ¡kai kitoms faktinėms aplinkybėms. Be to, vėlesnė tiek kasacinės instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų praktika nustatė visiÅ¡kai prieÅ¡ingÄ mokėjimų sulaikymo, kaip prievolių vykdymo užtikrinimo, vertinimo bei taikymo sÄ lygų aiÅ¡kinimÄ . 6.2. Tarp Å¡alių nėra ginčo dėl Sutarčių sÄ lygų aiÅ¡kinimo, inter alia (be kita ko) dėl to, kad Sutartyse numatytas dalies darbų kainos sulaikymas yra sutartinė prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė, kurios paskirtis yra generalinio statybos rangovo, o Å¡iuo atveju – ieÅ¡kovės, įstatyme nustatyto garantinio laikotarpio prievolių tinkamo įvykdymo užtikrinimas.

IeÅ¡kovė Sutarčių ar atskirų jų sÄ lygų neginčija. Sutartyse nustatyta atsakovės teisė sulaikyti dalį mokėtinos sumos iki garantinio raÅ¡to pateikimo ar garantinio laikotarpio pabaigos reiÅ¡kia, kad atsakovė turi teisę nemokėti Sutartyse nurodytų sumų, kai ieÅ¡kovė savo prievolių garantiniu laikotarpiu įvykdymui užtikrinti pasirenka ne banko garantijos pateikimÄ , o kitÄ užtikrinimo bÅ«dÄ â€“ Sutartyse nustatyto dydžio sumų perdavimÄ (palikimÄ ) atsakovei. 6.3.

IeÅ¡kovės bankrotas nėra ir negali bÅ«ti laikomas Sutarčių sÄ lygos dėl atitinkamų sumų sulaikymo, kaip garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo, iki nustatyto garantinio laikotarpio pabaigos (ar, atitinkamai – iki garantinio laikotarpio garantijos pateikimo), pasibaigimo sÄ lyga (CK 6.221 str. 3 d.) ir tokios užtikrinimo priemonės taikymas nepažeidžia kitų ieÅ¡kovės kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Toks sulaikymo, kaip prievolių užtikrinimo priemonės, galiojimas užtikrinimÄ pateikusio asmens bankroto atveju, galiojimo ir taikymo aiÅ¡kinimas yra formuojamas ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-634-516/2017 43 p.). 6.4.

Lėšų sulaikymas, kaip kredito rizikos mažinimo priemonė, yra artimiausia įkeitimui. Vadovaujantis Ä®BÄ® 34 straipsniu, įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iÅ¡ lėšų, gautų pardavus įkeistÄ Ä¯monės turtÄ , arba perduodant įkeistÄ turtÄ . Toks teisės aiÅ¡kinimas yra suformuotas teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-707/2013). Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

8. Å ioje byloje sprendžiama, ar iÅ¡kėlus rangovei bankroto bylÄ , užsakovei iÅ¡lieka teisė sulaikyti pagal statybos rangos sutartį už atliktus darbus mokėtinos kainos dalį kaip darbų kokybės užtikrinimÄ iki garantinių terminų pabaigos. Nagrinėjamu atveju visi ieÅ¡kovės atlikti darbai pagal Sutartis yra priimti atsakovės, tarp Å¡alių Å¡iuo metu nėra ginčo dėl kokių nors Å¡ių darbų trÅ«kumų ir atsakovė neneigia savo prievolių sumokėti ieÅ¡kovei pagal Sutartis sulaikytas sumas, kai pasibaigs garantiniai terminai. Kadangi po ieÅ¡kinio pateikimo pasibaigė garantinio laikotarpio pirmų 2 metų terminai ir atsakovė sumokėjo ieÅ¡kovei dalį sulaikytos sumos pagal Sutartis, iÅ¡ viso ieÅ¡kovei liko nesumokėta, kaip nurodė jos atstovas teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme, 90 775,60 Eur.

9. Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatytas bendras draudimas, įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, taip pat iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios bankrutuojančios įmonės. Pagal tos pačios dalies 4 punktÄ , jeigu per 30 dienų nuo teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos administratorius pranešė suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, Å¡ios sutartys (tarp jų nuomos, panaudos), iÅ¡skyrus darbo sutartis ir sutartis, iÅ¡ kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, laikomos pasibaigusiomis, o dėl Å¡ios priežasties atsiradę reikalavimai yra tenkinami Å¡io įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ä®BÄ® 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtÄ (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta Å¡io įstatymo.

10. Apeliantė iÅ¡ esmės teigia, kad minėtos Ä®BÄ® nuostatos reiÅ¡kia, jog po bankroto bylos iÅ¡kėlimo rangovė Sutartyse numatytų garantinių raÅ¡tų užsakovei nebepateiks ir pastaroji jokių reikalavimų dėl darbų trÅ«kumų, jei tokie paaiÅ¡kėtų per garantinį terminÄ , negalės įskaityti į sulaikytas sumas. Dėl to, pasak apeliantės, atsakovė, gavusi ieÅ¡kovės bankroto administratorės praneÅ¡imÄ apie Sutarčių pasibaigimÄ , privalėjo iÅ¡ karto sumokėti visÄ sulaikytÄ sumÄ , o savo finansinius reikalavimus turi teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kovės bankroto byloje Ä®BÄ® nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

11. Pažymėtina, kad sutarčių laisvės principas reiÅ¡kia Å¡alių teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams (CK 6.156 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 str. 1 d.). Sutartis gali bÅ«ti pakeista Å¡alių susitarimu (CK 6.223 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju Å¡alys sudarytose Sutartyse nustatė atsiskaitymo už atliktus darbus tvarkÄ ir terminus, įskaitant dalies kainos sumokėjimo terminus, kurie taikomi tuo atveju, jeigu rangovė neįvykdo savo įsipareigojimo pateikti garantinį raÅ¡tÄ , kurio sÄ lygos nurodytos atitinkamos Sutarties priede (Sutarčių bendrosios dalies 7.6–7.7 p. (2014 m. balandžio 30 d.

Sutarties Nr. 14/04/003 bendrosios dalies 7.5–7.6 p.)). Teisėjų kolegijos vertinimu, bankroto bylos iÅ¡kėlimas ieÅ¡kovei ir bankroto administratorės praneÅ¡imas atsakovei apie Sutarčių nevykdymÄ bei pasibaigimÄ negali bÅ«ti pagrindas vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti minėtas Sutarčių sÄ lygas, pagal kurias atsakovė likusiÄ atliktų darbų kainos dalį turi sumokėti po garantinių terminų pabaigos.

12. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2011, dalies kainos, mokėtinos už atliktus darbus pagal Sutartis, sulaikymas iki garantinių terminų pabaigos laikytinas vienu iš įstatyme nenumatytų, tačiau šalių susitarimu nustatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 str.). Apeliantė teigia, kad ĮBĮ 35 straipsnyje nėra jokių išlygų kreditoriui, kurio reikalavimas iki bankroto bylos skolininkui iškėlimo buvo užtikrintas mokėtinų sumų sulaikymu, todėl atsakovė negali būti privilegijuojama kitų ieškovės kreditorių atžvilgiu.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu iki garantinių terminų pabaigos jokie ieÅ¡kovės atliktų darbų defektai neatsiras, atsakovė privalės sumokėti ieÅ¡kovei likusiÄ sulaikytÄ Sutarčių kainos dalį. Å ios prievolės atsakovė, kaip minėta, neginčija. Tačiau tuo atveju, jeigu iki garantinių terminų pabaigos iÅ¡aiÅ¡kėtų kokie nors ieÅ¡kovės atliktų darbų defektai, ieÅ¡kovės bankrotas, nors ir apriboja kai kurių atsakovės teisių gynimo bÅ«dų pasirinkimÄ (pvz., atsakovė negalėtų reikalauti, kad rangovė neatlygintinai paÅ¡alintų trÅ«kumus), tačiau atsakovei iÅ¡liktų teisė, pvz., reikalauti, kad ieÅ¡kovė atitinkamai sumažintų darbų kainÄ (CK 6.665 str. 1 d. 2 p.).

13. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad po teismo nutarties iÅ¡kelti ieÅ¡kovei bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo atsakovė, pasibaigus Sutartyse nustatytiems 2 metų garantiniams terminams, sumokėjo ieÅ¡kovei dalį sulaikytų sumų, iÅ¡ kurių iÅ¡skaitė dalį lėšų už netaisytus defektus (1 t., e. b. l. 149–150). Taigi, atsakovė iÅ¡ esmės jau pasinaudojo minėta savo teise atitinkamai sumažinti darbų kainÄ dėl nustatytų defektų, kurių fakto, beje, ieÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje neginčija.

Priešingai nei teigia apeliantė, toks užsakovo teisių gynimo būdas rangovo bankroto atveju, kol pastarajam nėra sumokėta visa darbų kaina, teismų praktikoje laikomas teisėtu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1587/2013; 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1074-241/2016). Pažymėtina, kad tokia praktika suformuota po apeliantės nurodyto Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-478/2011, o pastarajame sprendime pateikti bendro pobūdžio išaiškinimai, neįvertinus galimų tam tikrų išimčių, kurias patvirtino vėlesnė teismų praktika.

Be to, iÅ¡ esmės skiriasi apeliantės nurodytos bylos ir Å¡ios bylos faktinės aplinkybės, nes toje byloje, kaip matyti iÅ¡ teismo sprendimo turinio, dalies kainos už atliktus darbus mokėjimo sulaikymas buvo grindžiamas baigiamojo darbų atlikimo akto nepasiraÅ¡ymu, o ne garantiniais terminais, be to, toje byloje atsižvelgta į prejudicinę reikÅ¡mę turintį sprendimÄ , priimtÄ kitoje civilinėje byloje, kurioje užsakovas savo teises gynė praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ rangovo iÅ¡laidas, patirtas Å¡alinant rangovo atliktų darbų trÅ«kumus, bei delspinigius, įskaičius užsakovo sulaikytÄ sumÄ .

Todėl teisėjų kolegija apeliantės nurodytu teismo precedentu šioje byloje nesivadovauja.

14. Kadangi rangovės bankroto atveju užsakovė, sulaikiusi dalies kainos už atliktus darbus mokėjimÄ kaip rangovės garantinių įsipareigojimų užtikrinimÄ , savo teises gali ginti ne tik pareikÅ¡dama finansinį reikalavimÄ rangovės bankroto byloje, bet ir kitais bÅ«dais, kurie pagal įstatymÄ nėra draudžiami, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė nėra privilegijuota kitų ieÅ¡kovės kreditorių atžvilgiu. Juolab, kad atsakovė Å¡iuo momentu apskritai nėra ieÅ¡kovės kreditorė, o įpareigojus atsakovę sumokėti ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ priteisti sumÄ , galima situacija, kai pasibaigus rangovės bankroto procesui bendrovė bÅ«tų iÅ¡registruota ir užsakovė iki garantinio termino pabaigos nebegalėtų apginti savo teisių. Dėl Å¡ios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje byloje bÅ«tų neteisinga ir nesÄ Å¾ininga tenkinti ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį (CK 1.5 str.).

15. Apeliantė taip pat remiasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis, kuriose konstatuota, kad įmonei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymas praranda reikalavimÄ užtikrinančiÄ savo paskirtį, todėl Å¡ios priemonės nėra tikslingos. Dėl Å¡io argumento pažymėtina, kad pagal Sutartis mokėtinos kainos dalies sulaikymas kaip užtikrinimo priemonė pagal savo paskirtį yra panaÅ¡i į laikinÄ sias apsaugos priemones, tačiau Å¡iuo atveju bÅ«tina atsižvelgti į statybos rangos sutartinių teisinių santykių specifikÄ .

Kaip minėta, užsakovė, viena vertus, už atliktus ir priimtus darbus pagal Å¡alių susitarimÄ (t. y. rangovei nepateikus garantinių raÅ¡tų) turi teisę galutinai atsiskaityti po garantinių terminų pabaigos. Kita vertus, tokiu bÅ«du užsakovės teisių, susijusių su darbų kokybe, apsauga gali bÅ«ti užtikrinama nepažeidžiant imperatyvių Ä®BÄ® nuostatų ir juose įtvirtinto kreditorių lygiateisiÅ¡kumo principo, nes Å¡iuo atveju rangovei iki nustatytų terminų nėra iÅ¡mokama dalis Sutarčių kainos, o ne apribojamas bankrutuojančios bendrovės sÄ skaitoje esančių lėšų disponavimas, kaip bÅ«tų taikant turto areÅ¡tÄ .

16. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad skundžiamas sprendimas prieÅ¡tarauja bankroto tikslams ar suteikia atsakovei nepagrįstÄ prioritetÄ prieÅ¡ kitus ieÅ¡kovės kreditorius. Apeliantė teigia, kad atsakovei nesumokant ieÅ¡kovei priklausančių sumų, bankroto procesas nepagrįstai vilkinamas, taip pat teigia, kad Å¡is ieÅ¡kovės turtas gali bÅ«ti nuraÅ¡ytas (Ä®BÄ® 33 str. 7 d.). Pagal Å¡iÄ normÄ kreditorių, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų, sprendimu turi bÅ«ti nuraÅ¡ytas bankrutavusios įmonės turtas, kuris liko neparduotas ir neperduotas kreditoriams per 24 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtoje normoje nurodytÄ 24 mėnesių terminÄ kreditorių susirinkimo praÅ¡ymu teismas gali pratęsti. Nagrinėjamu atveju atsakovė, kaip minėta, neneigia savo prievolės sumokėti likusiÄ Sutarčių kainos dalį po nustatytų terminų pabaigos. Taigi, ieÅ¡kovės teisė reikalauti po Sutartyse nustatytų terminų pabaigos sumokėti tam tikras sumas laikytina turtine teise, kuri, kaip ir kitas bankrutuojančios bendrovės turtas, gali bÅ«ti parduodama ar perduodama kreditoriams Ä®BÄ® 33 straipsnyje nustatyta tvarka.

Tačiau Å¡io turto (t. y. turtinės teisės) apimtis, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, nėra visiÅ¡kai aiÅ¡ki, atsižvelgiant į galimÄ atsakovės Sutarčių kainos sumažinimÄ tuo atveju, jeigu per garantinius terminus paaiÅ¡kėtų atliktų darbų defektai. Todėl jeigu minėtas turtas nebÅ«tų realizuojamas ieÅ¡kovės bankroto procese, tuomet reikėtų vadovautis skundžiamame sprendime nurodyta teismų praktika, pagal kuriÄ Ä¯monės pasibaigimas neužkerta kelio įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti (arba buvo patenkinti tik iÅ¡ dalies), pretenduoti tiek į turtÄ , kylantį iÅ¡ reikalavimo teisių, buvusių iki įmonės iÅ¡registravimo, tiek į naujai atsiradusį bankrutavusios įmonės turtÄ .

17. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliantės argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti materialinės teisės normų ar procesinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamÄ sprendimÄ (CPK 329 str. 1 d., 330 str.), todėl ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.

18. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos teismui nepateikė, todėl nėra pagrindo tenkinti šį atsakovės praÅ¡ymÄ (CPK 98 str. 1 d.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: Å iaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Dalia Kačinskienė Antanas Rudzinskas Egidijus Žironas