ee66b618-0633-4b47-b693-c134f2e95e82 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-658-150/2015                                                                                           Proceso Nr. 1-06-1-03018-2013-6                                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.9.6.; 1.2.14.5.2.; 1.2.14.6.2.;1.2.18.10.; 1.2.29.1.; 2.1.7.4.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 30 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės,teisėjų Reginos Gaudutienės ir Violetos Ražinskaitės,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorei Jorūnei Žeberskienei,nuteistajam R.

D. ir jo gynėjui advokatui Laimundui BarÅ¡auskui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. D. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, bei nuteistas:pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams ir 8 mėnesiams,pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo 2 metams ir 10 mėnesių,pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams,pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 10 mėnesių.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį subendrintos bausmių apėmimo bÅ«du ir R.

D. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 8 mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmė, paskirta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su subendrinta 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir R. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams.Vadovaujantis BK 75 straipsniu, R. D. paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams.Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 4 dalimi, R.

D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per dvejus metus atlyginti nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ â€“ ir pareiga – neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.IÅ¡ R. D. ir Ą. S. solidariai priteista atlyginti Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 44 327,91 Eur.Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, iÅ¡ R. D. konfiskuota iÅ¡ nusikalstamos veikos gauta 180 831,79 Eur suma.Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu Ą.

S. taip pat pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje bei BK 300 straipsnio 3 dalyje, tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi praneÅ¡imÄ ir iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : R. D. nuteistas už tai, kad jis, bÅ«damas UAB „S (duomenys pakeisti)“ direktorius, ir Ą. S., bÅ«damas UAB „G (duomenys pakeisti)“ direktorius, veikdami bendrininkų grupe, tyčia sukčiavo Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) apskaičiavimo ir mokėjimo srityje, tęstiniu bÅ«du pagamino netikrus dokumentus ir apgaule UAB “S“ naudai panaikino turtinę prievolę 153 055,40 Lt PVM sumokėti į valstybės biudžetÄ , o bÅ«tent:R.

D., bÅ«damas UAB “S“, direktorius, tyčia 2009 m. vasarÄ susitarė su realiai jokios veiklos nevykdančios UAB “G“ direktoriumi Ą. S., jog pastarasis pateiks R. D. atstovaujamai UAB-ei “S“ UAB-ės “G“ PVM sÄ skaitas faktÅ«ras su įraÅ¡ytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB-ei “S“ suteiktas reklamos paslaugas. Ä®gyvendinant šį sumanymÄ , R. D. laikotarpiu nuo 2009-07-30 iki 2011-11-23 pateikė Ą. S. UAB “S“ rekvizitus bei nurodydavo, kokios paslaugos ir kokiomis kainomis turėtų bÅ«ti įraÅ¡ytos UAB “G“ PVM sÄ skaitose faktÅ«rose kaip tariamai suteiktos UAB-ei “S“.

Vykdydamas bendrÄ sumanymÄ , Ą. S., žinodamas, kad UAB “G“ realiai nesuteikė reklamos paslaugų UAB-ei “S“, pagal iÅ¡ R. D. gautus duomenis pagamino netikrus dokumentus (23 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras), jog UAB “G“ neva suteikė UAB-ei “S“ reklamos paslaugas už 887 615,40 Lt, iÅ¡ jų 153 055,40 Lt PVM. Taip buvo pagamintos netikros 23 UAB “G“ pardavimo PVM sÄ skaitos faktÅ«ros: 2009-07-30 PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. GV - 003 – 35 723,80 Lt sumai; 2009-08-11 PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. GV - 002 – 35 795,20 Lt sumai; 2009-09-14 PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. GV - 003 – 24 296,80 Lt sumai; 2009-10-12 PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. GV - 4 – 36 130,60 Lt sumai; 2009-11-17 PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. GV - 5 – 36 154,80 Lt sumai; 2009-12-22 PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. GV - 6 – 24 296,80 Lt sumai; 2010-02-05 PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. GV - 10 – 36 021,70 Lt sumai; 2010-05-17 PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. GV - 2139 – 57 571,80 Lt sumai; 2010-07-15 PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. GV - 827 – 36 021,70 Lt sumai; 2010-08-20 PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. GV - 927 – 28 035,70 Lt sumai; 2010-09-27 PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. GV - 437 – 36 021,70 Lt sumai; 2010-10-27 PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. GV - 2752 – 36 154,80 Lt sumai; 2010-11-19 PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. GV - 2772 – 35 828,10 Lt sumai; 2010-12-20 PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. GV - 2779 – 36 021,50 Lt sumai; 2011-01-21 PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. GV - 2792 – 35 828,10 Lt sumai; 2011-02-21 PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. GV - 2807 – 34 497,10 Lt sumai; 2011-04-23 PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. GV - 2827 – 57 571,80 Lt sumai; 2011-06-22 PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. GV - 2907 – 50 106,10 Lt sumai; 2011-07-24 PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. GV - 2925 – 35 828,10 Lt sumai; 2011-08-23 PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. GV - 3275 – 57 571,80 Lt sumai; 2011-09-21 PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. GV - 3277 – 35 828,10 Lt sumai; 2011-10-24 PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. GV - 3279 – 37 921,40 Lt sumai; 2011-11-23 PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. GV - 3297 – 48 387,90 Lt sumai, kurios buvo pateiktos UAB “S“ ir apmokėtos.

Tokiu bÅ«du R. D. kartu su Ą. S., pažeisdami 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio nuostatas, nurodančias, kad „vykdant PVM apmokestinamÄ jÄ veiklÄ , PVM objektu yra laikoma prekių gamybos, atliekamų darbų ir teikiamų paslaugų procese sukurta ir realizuota pridėtinė vertė, todėl teisė į PVM atskaitÄ atsiranda tada, kai yra mokesčių mokėtojo atlikti paslaugų įsigijimo ir su Å¡iuo įsigijimu sukurtos pridėtinės vertės realizavimo veiksmai, tai yra prekės ar paslaugos įsigijimas ir jų panaudojimas PVM apmokestinamajai veiklai turi bÅ«ti realus, tokie veiksmai turi bÅ«ti atlikti iÅ¡ tikrųjų, o ne vien užfiksuoti buhalterinės apskaitos dokumentuose“, laikotarpiu nuo 2009-07-30 iki 2011-11-23 apgaule UAB “S“ naudai, klastojant netikrus dokumentus – 23 UAB “G“ pardavimo PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kuriose užfiksuoti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB “G“ suteikė UAB “S“ reklamos paslaugas, kai realiai jokios reklamos paslaugos nebuvo suteiktos, panaudojo Å¡iuos žinomai suklastotus netikrus dokumentus, įtraukiant į UAB “S“ buhalterinę apskaitÄ bei PVM deklaracijas, t. y.

Å¡iuos dokumentus perdavė UAB “S“ buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai vyr. finansininkei E. B., nežinojusiai apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri ir įtraukė į UAB „S“ buhalterinę apskaitÄ R. D. pateiktus netikrus UAB “G“ minėtus dokumentus ir jų pagrindu UAB “S“ PVM deklaracijose už 2009 m. liepos – gruodžio mėn., 2010 m. vasario, gegužės, liepos – gruodžio mėn., 2011 m. sausio – vasario, balandžio, birželio – lapkričio mėn., padidinus paslaugų pirkimo PVM 153 055,40 Lt sumai bei Å¡ias deklaracijas 2009-08-24, 2009-09-25, 2009-10-26, 2009-11-25, 2009-12-28, 2010-01-25, 2010-03-25, 2010-06-28, 2010-08-25, 2010-09-27, 2010-10-25, 2010-11-25, 2010-12-27, 2011-01-25, 2011-02-25, 2011-03-25, 2011-05-25, 2011-07-25, 2011-08-25, 2011-09-26, 2011-10-25, 2011-11-25, 2011-12-27 pateikė TelÅ¡ių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, taip apgaule UAB “S“ naudai panaikino turtinę prievolę 153 055,40 Lt PVM sumokėti į valstybės biudžetÄ bei valstybės biudžetui padarė didelę nurodyto dydžio žalÄ .R.

D. Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje. Be to, R. D. nuteistas už tai, kad jis, bÅ«damas UAB “S“ direktorius ir užimamų pareigų pagrindu bÅ«damas materialiai atsakingas už jam patikėtÄ bei jo žinioje buvusį UAB “S“ turtÄ , padedant Ą. S., su kuriuo veikė bendrininkų grupe, pasisavino didelės vertės UAB “S“ turtÄ â€“ 887 615, 40 Lt, o bÅ«tent:R. D., bÅ«damas UAB “S“ direktorius ir užimamų pareigų pagrindu bÅ«damas materialiai atsakingas už jam patikėtÄ bei jo žinioje buvusį UAB “S“ turtÄ , turėdamas tikslÄ pasisavinti UAB “S“ turtÄ , 2009 m. vasarÄ susitarė su realiai jokios veiklos nevykdančios UAB “G“ direktoriumi Ą.

S., jog pastarasis pateiks R. D. atstovaujamai UAB-ei “S“ UAB-ės “G“ PVM sÄ skaitas faktÅ«ras su įraÅ¡ytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB-ei “S“ suteiktas reklamos paslaugas, R. D. gautų netikrų dokumentų pagrindu iÅ¡ UAB “S“ bankinės sÄ skaitos mokėjimo nurodymais perves pinigus į UAB “G“ bankinę sÄ skaitÄ , Ą. S. iÅ¡grynins Å¡iuos pinigus ir be 15 procentų nuo pervestos sumos grÄ Å¾ins R. D..Ä®gyvendinant šį sumanymÄ , R. D. laikotarpiu nuo 2009-07-30 iki 2011-11-23 pateikė Ą.

S. UAB “S“ rekvizitus bei nurodė, kokios paslaugos ir kokiomis kainomis turėtų bÅ«ti įraÅ¡ytos UAB “G“ PVM sÄ skaitose faktÅ«rose kaip tariamai suteikiamos UAB “S“. Po to Ą. S., žinodamas, kad UAB “G“ realiai nesuteikė reklamos paslaugų UAB “S“, pagal iÅ¡ R. D. gautus duomenis pagamino netikrus dokumentus – PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, jog UAB “G“ neva suteikė UAB “S“ reklamos paslaugų už 887 615,40 Lt, t. y.: 2009-07-30 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. GV - 003 – 35 723,80 Lt sumai; 2009-08-11 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. GV - 002 – 35 795,20 Lt sumai; 2009-09-14 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. GV - 003 – 24 296,80 Lt sumai; 2009-10-12 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. GV - 4 – 36 130,60 Lt sumai; 2009-11-17 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. GV - 5 – 36 154,80 Lt sumai; 2009-12-22 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. GV - 6 – 24 296,80 Lt sumai; 2010-02-05 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. GV - 10 – 36 021,70 Lt sumai; 2010-05-17 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. GV - 2139 – 57 571,80 Lt sumai; 2010-07-15 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. GV - 827 – 36 021,70 Lt sumai; 2010-08-20 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. GV - 927 – 28 035,70 Lt sumai; 2010-09-27 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. GV - 437 – 36 021,70 Lt sumai; 2010-10-27 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. GV - 2752 – 36 154,80 Lt sumai; 2010-11-19 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. GV - 2772 – 35 828,10 Lt sumai; 2010-12-20 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. GV - 2779 – 36 021,50 Lt sumai; 2011-01-21 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. GV - 2792 – 35 828,10 Lt sumai; 2011-02-21 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. GV - 2807 – 34 497,10 Lt sumai; 2011-04-23 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. GV - 2827 – 57 571,80 Lt sumai; 2011-06-22 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. GV - 2907 – 50 106,10 Lt sumai; 2011-07-24 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. GV - 2925 – 35 828,10 Lt sumai; 2011-08-23 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. GV - 3275 – 57 571,80 Lt sumai; 2011-09-21 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. GV - 3277 – 35 828,10 Lt sumai; 2011-10-24 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. GV - 3279 – 37 921,40 Lt sumai; 2011-11-23 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. GV - 3297 – 48 387,90 Lt sumai.Ą.

S. perdavė minėtus dokumentus R. D., kuris, žinodamas, kad UAB “G“ realiai nesuteikė jokių paslaugų UAB “S“, pateikė Å¡iuos netikrus dokumentus UAB “S“ buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai vyr. finansininkei E. B. bei nurodė visus tokius netikrus dokumentus įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitÄ ir atlikti mokėjimus. Gautų netikrų dokumentų pagrindu laikotarpiu nuo 2009-07-31 iki 2012-12-06 R. D. nurodymu UAB “S“ vyr. finansininkė E. B., nežinojusi apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , pagal minėtas UAB “G“ netikras PVM sÄ skaitas faktÅ«ras iÅ¡ UAB “S“ bankinių sÄ skaitų Nr. (duomenys neskelbtini) SEB banke ir Nr. (duomenys neskelbtini) DNB banke mokėjimo pavedimais pervedė 887 615,40 Lt į UAB “G“ mokėjimo kortelės sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „SEB“ banke: 2009-07-31 – 35 704,00 Lt; 2009-08-12 – 35 795,20 Lt; 2009-09-15 – 24 316,60 Lt; 2009-10-16 – 36 130,60 Lt; 2009-12-22 – 60 451,60 Lt; 2010-03-24 – 36 021,70 Lt; 2010-06-21 – 57 571,80 Lt; 2010-07-16 – 11 000,00 Lt; 2010-09-06 – 8 345,00 Lt; 2010-10-25 – 6 251,70 Lt; 2010-11-25 – 6 275,00 Lt; 2010-12-15 – 100 000,00 Lt; 2010-12-16 – 4 362,20 Lt; 2010-12-23 – 6 218,10 Lt; 2011-01-25 – 6 251,50 Lt; 2011-02-25 – 6 218,10 Lt; 2011-03-24 – 94 977,10 Lt; 2011-05-24 – 9 991,80 Lt; 2011-06-08 – 76 090,00 Lt; 2011-07-25 – 8 696,10 Lt; 2011-08-25 – 6 218,10 Lt; 2011-09-23 – 9 991,80 Lt; 2011-10-25 – 6 218,10 Lt; 2011-11-24 – 6 581,40 Lt; 2011-12-23 – 8 397,90 Lt; 2012-11-28 – 80 000,00 Lt; 2012-12-03 – 80 000,00 Lt; 2012-12-06 – 14 400,00 Lt; 2012-12-06 – 45 140,00 Lt.Realizuodamas nusikalstamÄ sumanymÄ , Ą.

S. laikotarpiu nuo 2009-07-31 iki 2012-12-19 iÅ¡ UAB “G“ mokėjimo kortelės sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, 603 583,80 Lt paėmė grynaisiais pinigais iÅ¡ bankomatų su UAB “G“ kortelėmis duomenys neskelbtini), 259 641,00 Lt mokėjimo pavedimais pervedė į savo asmenines sÄ skaitas, t. y. į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini): 2010 m. – 96 000,00 Lt; 2011 m. – 75 700,00 Lt; į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini): 2011 m. – 72 039,00 Lt; 2012 m.

– 5 902,00 Lt; į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini): 2012 m. – 10 000,00 Lt, Vilniaus mieste, iÅ¡ kurių paėmė grynaisiais pinigais 248 470 Lt bei ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku grynaisiais pinigais grÄ Å¾ino R. D. 754 473, 09 Lt, t. y. 85 procentus nuo pervestos 887 615, 40 Lt sumos, o sau pasiliko 133 142,31 Lt, t. y. 15 procentų nuo pervestos sumos. Tokiu bÅ«du R. D., padedant Ą. S., pasisavino didelės vertės UAB “S“ turtÄ â€“ 887 615,40 Lt, kuris buvo patikėtas R. D., kaip UAB “S“ direktoriui.R.

D. Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje. Be to, R. D. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2009-07-30 iki 2011-11-23 tyčia apgaulingai tvarkė UAB “S“ buhalterinę apskaitÄ , o bÅ«tent:R. D., bÅ«damas UAB “S“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), TelÅ¡iuose, TelÅ¡ių rajono savivaldybėje, direktorius ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnį bÅ«damas atsakingas už apskaitos organizavimÄ bei dokumentų iÅ¡saugojimÄ , o nuo 2003-12-30 pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-575) 28 straipsnį (2003-12-18 įstatymo redakcija Nr. IX-1915) ir už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymÄ bei pateikimÄ laiku, eidamas vadovaujančias pareigas UAB “S“, veikdamas bendrovės vardu, taip pat turėdamas teisę atstovauti bendrovei, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklÄ , pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad „Į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais.

Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad „ĮraÅ¡ai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius Å¡iame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, laikotarpiu nuo 2009-07-30 iki 2011-11-23 pateikė UAB “S“ buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiai vyr. finansininkei E. B., nežinojusiai apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , į Pirkimų apskaitos registrÄ Ä¯raÅ¡yti UAB “G“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vardu suraÅ¡ytas žinomai netikras 23 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kuriose užfiksuotos faktiÅ¡kai neįvykusios reklamos paslaugų pardavimo Å«kinės operacijos už 887 615, 40 Lt (iÅ¡ jų 153 055, 40 Lt PVM), t. y.: 2009-07-30 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. GV - 003 – 35 723,80 Lt sumai; 2009-08-11 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. GV - 002 –35 795,20 Lt sumai; 2009-09-14 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. GV - 003 – 24 296,80 Lt sumai; 2009-10-12 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. GV - 4 – 36 130,60 Lt sumai; 2009-11-17 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. GV - 5 – 36 154, 80 Lt sumai; 2009-12-22 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. GV - 6 – 24 296,80 Lt sumai; 2010-02-05 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. GV - 10 – 36 021,70 Lt sumai; 2010-05-17 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. GV - 2139 – 57 571,80 Lt sumai; 2010-07-15 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. GV - 827 – 36 021,70 Lt sumai; 2010-08-20 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. GV - 927 –28 035,70 Lt sumai; 2010-09-27 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. GV - 437 – 36 021,70 Lt sumai; 2010-10-27 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. GV - 2752 – 36 154,80 Lt sumai; 2010-11-19 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. GV - 2772 - 35 828,10 Lt sumai; 2010-12-20 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. GV - 2779 – 36 021,50 Lt sumai; 2011-01-21 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. GV - 2792 – 35 828,10 Lt sumai; 2011-02-21 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. GV - 2807 – 34 497,10 Lt sumai; 2011-04-23 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. GV - 2827 – 57 571,80 Lt sumai; 2011-06-22 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. GV - 2907 – 50 106,10 Lt sumai; 2011-07-24 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. GV - 2925 – 35 828,10 Lt sumai; 2011-08-23 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. GV - 3275 – 57 571,80 Lt sumai; 2011-09-21 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. GV - 3277 – 35 828,10 Lt sumai; 2011-10-24 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. GV - 3279 – 37 921,40 Lt sumai; 2011-11-23 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. GV - 3297 – 48 387,90 Lt sumai.

Minėtus UAB “G“ iÅ¡raÅ¡ytus dokumentus įtraukus į UAB “S“ buhalterinę apskaitÄ , buvo įformintos neįvykusios Å«kinės operacijos – reklamos paslaugų pirkimas iÅ¡ UAB “G“ už bendrÄ 887 615,40 Lt sumÄ .Tokiu bÅ«du R. D., veikdamas per UAB “S“ buhalterinę apskaitÄ tvarkančiÄ vyr. finansininkę E. B., nežinojusiÄ apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡kreipė tikrÄ jÄ UAB “S“ Å«kinę, komercinę ir finansinę bÅ«klę bei duomenis apie turtÄ , dėl ko negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB “S“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už 2009/2010/2011 metus.R.

D. Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje. Nuteistasis R. D. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-08-21 nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, bei priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Pasak R. D., teismas vertino byloje surinktus įrodymus atsietai vienas nuo kito, nelygindamas jų tarpusavyje, atskiriems įrodymams suteikė didesnį prioritetÄ , taip buvo pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatos.

Visų pirma, apeliantas aptaria jo traukimo baudžiamojon atsakomybėn priežastis, t. y. kad Valstybinė mokesčių inspekcija 2013 m. patikrino UAB “G“, kuriai atstovavo Ą. S., veiklÄ ir nustatė, kad bendrovė nemokėjo jokių mokesčių. Atliekant ikiteisminį tyrimÄ , 2013-06-14 buvo padaryta krata Ą. S. namuose ir rastas tik kelių lapų segtuvas su UAB “G“ dokumentacija, kurioje nebuvo jokių dokumentų apie UAB “S“ suteiktas reklamos paslaugas. Ą. S. pirmoji apklausa atlikta tik po 7 mėnesių (t. 10, b.l. 41).

Vėliau pastarasis davė R. D. kaltinančius parodymus, kurie buvo įvertinti kaip prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas. Patį apeliacinį skundÄ padavusį asmenį ikiteisminiame tyrime buvo vengiama apklausti. Tik padavus skundÄ aukÅ¡tesniajam prokurorui, Å¡is procesinis veiksmas atliktas. Esant tokioms aplinkybėms apeliantui buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos. Kaltinamajame akte jo kaltė grindžiama:

1) Ą. S. parodymais; 2) 2013-11-22 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 5-4/111 (toliau – Specialisto išvada Nr. 5-4/111);

3) UAB “S“ direktoriaus Š. V. parodymais;

4) bankomatų iÅ¡rašų duomenimis apie pinigų iÅ¡gryninimÄ bankomatuose:

5) UAB “S“ direktoriaus Å . V. raÅ¡tu, kad neva nebuvo sudaryta jokių reklamos sutarčių su UAB “G“. R. D. akcentuoja, kad kaltinamojo parodymai, ypač kuriais grindžiama kito kaltinamojo kaltė, turi bÅ«ti vertinami atsargiai ir kritiÅ¡kai, todėl teismas, nustatydamas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, neturėjo teisinio pagrindo visiÅ¡kai tikėti Ą. S. parodymais. Å is, nurodydamas apeliantÄ kaltinančias aplinkybes, siekė savanaudiÅ¡kų tikslų – apsiginti nuo pareikÅ¡tų įtarimų ir iÅ¡vengti didelių Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinių sankcijų.

Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-4/111 nurodyta, kad nebuvo galimybės patikrinti ir nustatyti, ar UAB “S“ įtraukė visas 23 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras į deklaracijas ir padarė PVM atskaitÄ . Nuteistojo teigimu, tokio pobÅ«džio specialisto iÅ¡vada gali atlikti tik sÄ lyginę (spėjamÄ jÄ ) funkcijÄ , o Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys byloje yra tiesiogiai susijęs su Å¡iuo specialiu žinių reikalaujančiu tyrimu. Teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, vadovavosi UAB “S“ vyr. finansininkės E. B. parodymais, kad ji pagal bendrÄ tvarkÄ Ä¯traukė visas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras į registrÄ , tačiau tik papildoma specialisto iÅ¡vada, o ne abstraktÅ«s minėtos liudytojos parodymai gali leisti paÅ¡alinti Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-4/111 esančias spragas.

Be to, byloje esančioje iÅ¡vadoje nėra konstatuota R. D. kaltė, nes joje tik nurodyta, kad UAB “G“ nesuteikus reklamos paslaugų UAB “S“, pastaroji bendrovė nevykdė Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų. Dėl liudytojo Å . V. parodymų apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad Å . V. teisiamajame posėdyje davė kitokius parodymus nei ikiteisminiame tyrime ir paaiÅ¡kino, jog tyrėjas jau buvo paruošęs apklausos protokolÄ . A. V. taip pat apibÅ«dino Ą. S., kaip siekiantį pasipelnyti („Ą.

S. pakeltu tonu ir Å¡iurkščiai reikalavo susimokėti skolas“). Nors byloje yra duomenų, kad pervesti pinigai buvo gryninami įvairiuose Vilniaus miesto bankomatuose, tačiau neįrodytas iÅ¡grynintų pinigų perdavimo, pasidalijimo ar panaudojimo faktas, iÅ¡skyrus Ą. S. pateiktÄ versijÄ , kad jis grÄ Å¾ino didžiÄ jÄ dalį iÅ¡grynintų pinigų R. D.. Teismas, vertindamas įrodymus, nepagrįstai nesivadovavo ta aplinkybe, kad bankas informavo, jog Ą. S. ne grynino beveik 300 000 Lt, o atliko kitÄ finansinę operacijÄ , t. y. pervedė Å¡iuos pinigus į savo asmeninę sÄ skaitÄ ir panaudojo juos savanaudiÅ¡kais tikslais.

Teisiamajame posėdyje iÅ¡tyrus UAB “S“ direktoriaus Å . V. raÅ¡tÄ , kuriame, kaip nurodyta kaltinamajame akte, teigiama, kad neva nesudaryta jokių reklamos sutarčių su UAB “G“, paaiÅ¡kėjo, jog klaidingai buvo interpretuojamas Å¡io dokumento turinys, tuo labiau kad Ą. S. pripažino, jog reklamos teikimo sutartis buvo sudaryta su UAB “G“. R. D. daro iÅ¡vadÄ , kad prokuroro pateikti įrodymai yra nepakankami, nepatikimi ir keliantys abejonių dėl nuteistojo kaltės padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Teismas nepagrįstai atmetė apelianto parodymus ir vertino juos kaip melagingus, kartu suteikdamas Ą. S. parodymams ypatingÄ Ä¯rodomÄ jÄ reikÅ¡mę.Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad R. D. iniciatyva pirmosios instancijos teisme buvo apklausti nauji septyni liudytojai, kurie nurodė naujų svarbių faktinių aplinkybių. Cituojami liudytojų T. P. (T. P.), A. V., M. K., M. J., Z. D., G. P. ir E. D. parodymai (apeliacinio skundo 4-5 lapai), kuriais nustatyta, jog Ą. S. realiai dirbo UAB “S“. Pasak R. D., negalima sumenkinti Å¡ių liudytojų parodymų, nes daugelis iÅ¡ jų 5-6 metus nebedirba UAB “S“.

Taip pat nuteistasis iÅ¡dėsto liudytojų V. D., E. B. ir Å . V. parodymus (apeliacinio skundo 5 lapas), patvirtinančius dėl UAB “S“ vykdytos veiklos. Daroma iÅ¡vada, kad teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir įvertinęs minėtų liudytojų parodymus, turėjo atmesti Ą. S. parodymus kaip nepagrįstus.R. D. teigimu, jam inkriminuoti veiksmai neteisingai kvalifikuoti pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ . Per 2009-2011 m. laikotarpį už UAB “S“ suteiktas paslaugas buvo iÅ¡raÅ¡ytos 23 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros 734 000 Lt sumai.

Visose minėtose sÄ skaitose yra nurodyta ta pati paslauga – reklama, nors didžiÄ jÄ dalį paslaugų sudarė kiti Ą. S. darbai – tarpininkavimas, finansinių reikalų sprendimas su bankais, žemės klausimai ir tarpininkavimas juos palankiai sprendžiant bei kt. Visi pinigai buvo pervedami su pavėlavimais, nes dalis darbų neatlikti laiku, pavyzdžiui, paskutinė PVM sÄ skaita faktÅ«ra pateikta 2011-11-23, tačiau ji apmokėta tik po metų – 2012-12-06. Tai reiÅ¡kia, kad gaunamų paslaugų kontrolė buvo.

Ą. S. nuolat organizavo keliones UAB UAB “S“ reikalais užsienio valstybėse, teikė lobistines paslaugas. 2009 m. prasidėjus ekonominei krizei Lietuvoje, UAB “S“ susidūrė su finansiniais sunkumais, nes iš AB SEB banko buvo pasiimta kreditų už daugiau kaip 14 mln. Lt. Ą. S. sėkmingai tarpininkavo su banku ir palankiai išsprendė visus kreditavimo reikalus. Pasak R. D., tai yra atlygintinos paslaugos, turinčios savo rinkos vertę, todėl susiklostė akivaizdūs komerciniai santykiai.

Minėtos aplinkybės leidžia teigti, kad buvo padarytas ne didelės vertės svetimo turto sukčiavimas ir pasisavinimas, o klaidingas ir netikslus paslaugų fiksavimas PVM sÄ skaitose faktÅ«rose. Apelianto veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip nusikalstami, jie turėjo bÅ«ti nagrinėjami administracinėje byloje mokestinių ginčų srityje.Paskutinėje apeliacinio skundo dalyje pasisakoma dėl nepagrįstai R. D. taikyto turto konfiskavimo. Å i baudžiamojo poveikio priemonė paskirta remiantis vieninteliu įrodymu – Ą.

S. parodymais, kurie nėra nuoseklÅ«s. Pastarasis baudžiamajame procese pateikė skirtingas versijas, kiek procentų nuo iÅ¡grynintų pinigų sumos atitekdavo jam, t. y. nuo 10 iki 20 procentų. Abejotinas pinigų sumų paskirstymas buvo atliktas nesant jokių kitų įrodymų byloje. Dėl anksčiau aptarto Ą. S. parodymų nepatikimumo ir pateiktos banko informacijos apie jo atliktÄ finansinę operacijÄ (pinigų pervedimÄ Ä¯ asmeninę banko sÄ skaitÄ ) teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje yra teisinis pagrindas taikyti BK 72 straipsnio nuostatas.

Be to, R. D. tvirtinimu, byloje paaiÅ¡kėjo, jog Ą. S. per visÄ laikotarpį iÅ¡Å¡vaistė 153 000 Lt PVM sumÄ , nes jis neva neiÅ¡manė finansinės veiklos ir buhalterinės apskaitos, nors iÅ¡ tikrųjų Ą. S. panaudojo minėtus pinigus savo asmeninėms reikmėms. Atsižvelgiant į tai, apelianto nuomone, 153 000 Lt PVM suma nepagrįstai priteista atlyginti solidariai iÅ¡ abiejų nuteistųjų. Teismo posėdyje bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, nuteistasis R. D. ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundÄ , o prokurorė prašė nuteistojo R.

D. apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo R. D. apeliacinis skundas atmetamas. Dėl R. D. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. PrieÅ¡ingai nei teigia R. D. apeliaciniame skunde, apygardos teismas įvertino byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo iÅ¡vadas, iÅ¡dėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė detalia įrodymų visumos analize bei iÅ¡dėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus.

Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad nuteistajam nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu. R. D., nesutikdamas su savo nuteisimu pagal inkriminuotus baudžiamojo įstatymo straipsnius, apeliaciniame skunde analizuoja duomenis, kurie iÅ¡dėstyti jam suraÅ¡ytame kaltinamajame akte (apeliacinio skundo 2-3 lapai, t. 12, b.l. 75-76), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog apeliacinio proceso paskirtis – užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiai (nutartys), todėl apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , tiksliai laikydamasis apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-561/2014).

Toks reglamentavimas yra nustatytas ir BPK VI dalyje „Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme“. Taigi, teisėjų kolegija vertina Å¡ioje byloje priimto nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , jame padarytų iÅ¡vadų teisingumÄ nustatytoms reikÅ¡mingoms aplinkybėms, kurios pagrįstos surinktų įrodymų visuma, o ne tikrina kaltinamojo akto turinį ir jame iÅ¡dėstytus duomenis.Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009-07-30 iki 2011-11-23 buvo iÅ¡raÅ¡ytos dvideÅ¡imt trys PVM sÄ skaitos faktÅ«ros už UAB “G“ suteiktas reklamos paslaugas UAB “S“ (t. 8, b.l. 4-27).

Ą. S., UAB “G“ direktorius, teisiamajame posėdyje parodė, kad bendrovė realiai neteikė UAB “S“ reklamos paslaugų, kaip nurodyta PVM sÄ skaitose faktÅ«rose. R. D. pasiÅ«lė jam nusikalstamÄ schemÄ , pagal kuriÄ UAB “S“ priklausančių pinigų pervedimas UAB “G“ buvo įforminamas kaip atsiskaitymas už minėtų paslaugų teikimÄ , tuo tarpu Ą. S. turėjo iÅ¡gryninti pinigus iÅ¡ bankomatų ir perduoti didelę jų dalį apeliantui, o Ą. S. pasilikdavo 15 procentų iÅ¡grynintų pinigų sumos (t. 11, b.l. 118-120).

Å is nuteistasis, apklausiamas tyrėjo ir ikiteisminio tyrimo teisėjos, nurodė tokias pačias aplinkybes, tik teigė, kad jam (Ą. S.) atitekdavo 10-15 procentų UAB “G“ gautos pinigų sumos iÅ¡ UAB “S“ sÄ skaitos (t. 10, b.l. 46-47, 50-54, 55-57). Teisėjų kolegija nenustatė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas abejoti Ą. S. duotais parodymais, kurie per visÄ baudžiamÄ jį procesÄ buvo nuoseklÅ«s. Nuteistojo parodymų neatitikimas dėl pinigų sumos, kuri jam likdavo iÅ¡gryninus pinigus iÅ¡ bankomatų, procentinės iÅ¡raiÅ¡kos nelaikytinas esminiu, dėl kurio negalima remtis Å¡iuo įrodymu nustatant bylai reikÅ¡mingas aplinkybes.

R. D. apeliaciniame skunde didelį dėmesį skiria Ą. S. parodymams ir jų kritiÅ¡kam vertinimui, pateikdamas tik savo subjektyviÄ nuomonę, nepagrįstÄ jokiais byloje surinktais įrodymais, kad dėl jo ir Ą. S. analogiÅ¡ko procesinio statuso apygardos teismas neturėjo teisinio pagrindo visiÅ¡kai tikėti pastarojo nuteistojo parodymais. Visų pirma pasakytina, kad vien ta aplinkybė, jog kitas nuteistasis davė apeliantÄ kaltinančius parodymus, nėra pakankamas pagrindas atmesti šį įrodymÄ kaip nepatikimÄ ir neobjektyvų.

Baudžiamojo proceso įstatymas reglamentuoja, kokiais įrodymais negali bÅ«ti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis – vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiÅ¡kumas, parodymais (BPK 301 straipsnio 2 dalis). BPK nenumatytas draudimas nustatant bylai reikÅ¡mingas aplinkybes remtis kito kaltinamojo (bendrininko) parodymais. Niekuo nepagrįstas R. D. apeliacinio skundo teiginys, kad Ą. S., pasirinkdamas pozicijÄ baudžiamajame procese, siekė savanaudiÅ¡kų tikslų – apsiginti nuo pareikÅ¡tų įtarimų ir iÅ¡vengti didelių Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinių sankcijų.

Ą. S. byloje neiÅ¡vengė baudžiamosios atsakomybės, nes jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, paskyrus pakankamai griežtÄ bausmę. Be to, iÅ¡ abiejų nuteistųjų solidariai buvo priteista civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡oma atlyginti pinigų suma ir iÅ¡ jų konfiskuota atitinkama pinigų suma. Taigi, Ą. S., net ir davusiam R. D. kaltinančius parodymus, kilo pakankamai sunkios neigiamos pasekmės už savo nusikalstamų veikų padarymÄ .Pastebėtina, kad pats nuteistasis apeliaciniame skunde sutinka, jog PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytos reklamos paslaugos iÅ¡ esmės nebuvo teikiamos, nes didžiÄ jÄ paslaugų dalį neva sudarė kiti Ą.

S. darbai, iÅ¡vardyti apeliacinio skundo 6 lape (t. 12, b.l. 79). R. D. bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme taip pat laikėsi tokios pačios versijos (t. 12, b.l. 8-11). Darytina iÅ¡vada, kad nuteistasis Å¡iais savo teiginiais netiesiogiai pripažino, jog PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytų paslaugų turinys yra fiktyvus. Ą. S. neva teiktų kitokio pobÅ«džio paslaugų UAB “S“ (tarpininkavimas, finansinių reikalų sprendimas su bankais, žemės klausimai ir kt.) negalima tapatinti paslaugoms, užfiksuotoms PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, todėl nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo iÅ¡raÅ¡yti Å¡ių finansinių dokumentų.

Melagingų duomenų įraÅ¡ymas į PVM sÄ skaitas faktÅ«ras rodo, kad apeliantas turėjo tyčiÄ nuslėpti savo tikruosius nusikalstamus ketinimus. R. D., siekdamas atsilyginti kitam nuteistajam už neva suteiktas paslaugas UAB “S“, galėjo imtis priemonių, kad paslaugos bÅ«tų įforminamos kituose dokumentuose, tačiau jis nepadarė to. Be to, analizuojant R. D. iÅ¡keltÄ versijÄ , negalima daryti iÅ¡vados, kad Ą. S. Å¡iuo atveju veikė kaip UAB “G“ atstovas, o Å¡is nuteistasis per visÄ baudžiamÄ jį procesÄ neigė teikęs UAB “S“ aptariamas paslaugas (t. 10, b.l. 46-47, 50-54, 55-57, t. 11, b.l. 118-120).PrieÅ¡ingai nei teigia R.

D., skundžiamame nuosprendyje nuteistojo kaltė padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas yra grindžiama ne vien Ą. S. parodymais, bet ir kitų byloje surinktų įrodymų visuma, kuri iÅ¡samiai iÅ¡analizuota darant iÅ¡vadas dėl R. D. pareikÅ¡to kaltinimo (skundžiamo nuosprendžio 7-22 lapai, t. 12, b.l. 49-64). Nuteistasis apeliaciniame skunde pasisako dėl byloje surinktų atskirų įrodymų. Pažymėtina, kad teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga – turi bÅ«ti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma.

Jokie įrodymai neturi teismui iÅ¡ anksto nustatytos galios. Nė vieni įrodymai nėra pranaÅ¡esni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-382/2014, 2K-28-976/2015). Byloje buvo atliktas UAB “S“ ir UAB “G“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimas (t. 8, b.l. 66-90). R. D. akcentuoja, kad Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-4/111 nurodyta, jog nebuvo galimybės patikrinti ir nustatyti, ar UAB “S“ įtraukė visas dvideÅ¡imt tris PVM sÄ skaitas faktÅ«ras į deklaracijas ir padarė PVM atskaitÄ , tačiau nepagrįstai nekreipia dėmesio, jog specialistei nebuvo pateikti UAB “S“ tiriamojo laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai (Specialisto iÅ¡vados Nr. 5-4/111 23 lapas, t. 8, b.l. 88).

Remiantis TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013-06-18 raÅ¡tu Nr. 86-S-12117, po UAB “S“ priklausančių patalpų gaisrų buvo paimti nesudegę buhalteriniai dokumentai ir duomenys, esantys kompiuterinėse sistemose (t. 8, b.l. 36). Liudytojas A. V. teisiamajame posėdyje taip pat parodė, kad dėl tos pačios priežasties buvo prarasta dalis bendrovės buhalterinių duomenų (t. 11, b.l. 176). TelÅ¡ių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija yra pateikusi informacijÄ , kad UAB “S“ per bylai reikÅ¡mingÄ laikotarpį neteikė gaunamų ir iÅ¡raÅ¡omų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų registro duomenų mokesčių administratoriui, nes neduotas nurodymas teikti PVM sÄ skaitų faktÅ«rų registro duomenis (t. 1, b.l. 171, t. 2, b.l. 142).

Kita vertus, Å¡ių aplinkybių buvimas savaime nereiÅ¡kia, kad apskritai negalima nustatyti, ar visos dvideÅ¡imt trys PVM sÄ skaitos faktÅ«ros buvo įtrauktos į deklaracijas ir padaryta PVM atskaita. Liudytoja E. B., tuo metu dirbusi UAB “S“ buhaltere, kategoriÅ¡kai parodė, kad PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, iÅ¡raÅ¡ytos tarp UAB “S“ ir UAB “G“, buvo įtrauktos į apskaitÄ , deklaracijos pateiktos mokesčių inspekcijai elektroniniu bÅ«du ir vėliau buvo atsiimamas PVM (t. 11, b.l. 120-122).

Teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas abejoti E. B. parodymų patikimumu. R. D. apeliaciniame skunde pateikia tik savo subjektyviÄ nuomonę, kad Å¡ios liudytojos parodymai yra abstraktÅ«s. E. B. apklausa bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme įvyko praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo nagrinėjamų įvykių (daugiau nei dvejiems metams), todėl natÅ«ralu, kad ji dėl objektyvios priežasties galėjo itin detaliai neprisiminti visų aplinkybių, tačiau tai nemažina E. B. parodymų įrodomosios vertės. Byloje nenustatyta, kad E. B. aplaidžiai vykdė jai pavestas funkcijas ar R.

D., kaip liudytojos vadovas, buvo nepatenkintas jos darbine veikla. Atkreiptinas dėmesys, kad TelÅ¡ių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktose UAB “S“ PVM deklaracijose tirtu laikotarpiu, t. y. nuo 2009-01-01 iki 2013-03-31, užfiksuota, kad įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM dydis visada buvo didesnis nei 60 000 Lt ir dažnai virÅ¡ijo Å¡imtatÅ«kstantines sumas (t. 1, b.l. 172-200, t. 2, b.l. 1-18, 143-163), o PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, iÅ¡raÅ¡ytose tarp UAB “S“ ir UAB “G“, apskaičiuotas aptariamo mokesčio dydis nevirÅ¡ija 10 000 Lt (t. 8, b.l. 4-27).

Tokie duomenys užfiksuoti ir Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-4/111 (t. 8, b.l. 84-86). Tai netiesiogiai įrodo, kad E. B. minėti parodymai yra teisingi. Å iame kontekste taip pat pasakytina, kad uždaroji akcinė bendrovė yra privatus juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti privačius interesus. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad UAB “S“ tikslas buvo gauti kuo didesnį pelnÄ iÅ¡ vykdomos veiklos, todėl nelogiÅ¡ka teigti, kad R. D., bÅ«damas UAB “S“ vadovu, nesiekė, kad bendrovė nepasinaudotų įstatymų suteikta teise į PVM atskaitÄ , ir E. B., kaip UAB “S“ darbuotoja, nebandė tinkamai vykdyti darbo funkcijų bendrovės naudai.

Nustatytų aplinkybių visumos pakanka pripažinti, kad PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, iÅ¡raÅ¡ytos tarp UAB “S“ ir UAB “G“, buvo įtrauktos į deklaracijas ir padaryta PVM atskaita. Apygardos teismas, konstatuodamas Å¡iÄ aplinkybę, pagrįstai vadovavosi ne tik Specialisto iÅ¡vada Nr. 5-4/111, bet ir kitais byloje surinktais įrodymais bei teisingai pripažino, jog procesiniame dokumente, suraÅ¡ytame panaudojus specialių žinių reikalaujantį tyrimÄ , padarytos iÅ¡vados yra ne sÄ lyginės, o konstatuojamosios.

Teisėjų kolegija nepritaria nuteistajam, kad byloje turėjo bÅ«ti paskirtas papildomas specialių žinių reikalaujantis tyrimas. Byloje nenustatyta, kad paskyrus šį procesinį veiksmÄ , bus gauta naujų duomenų apie UAB “S“ Å«kinę finansinę veiklÄ . Nėra duomenų, kad specialistei J. DikÅ¡aitei, suraÅ¡iusiai Specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 5-4/111, nebuvo pateikti UAB “S“ buhalteriniai dokumentai, kuriuos objektyviai buvo galima gauti. R. D. apeliaciniame skunde taip pat nenurodo, kad specialių žinių reikalaujančiame tyrime neiÅ¡tirti tam tikri bendrovės buhalteriniai dokumentai.

Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad analogiÅ¡ko procesinio veiksmo atlikimas byloje bÅ«tų perteklinis. Pasak R. D., Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-4/111 nėra konstatuota jo kaltė. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisingumÄ Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, o to paties teisės akto 31 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Taigi, baudžiamosiose bylose kompetencija spręsti asmens kaltės klausimÄ priklauso iÅ¡skirtinai teismams, o ne kitiems proceso subjektams, todėl specialistė J.

DikÅ¡aitė, suraÅ¡iusi Specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 5-4/111, pagrįstai nepasisakė dėl nuteistojo kaltės. Å iuo atveju specialių žinių reikalaujančiame tyrime įvertinus UAB “S“ Å«kinę finansinę veiklÄ , buvo atsakyta į užduotyje atlikti objektų tyrimÄ suformuluotus klausimus (t. 8, b.l. 56-58, 66-90). R. D. apeliaciniame skunde iÅ¡ konteksto paimtas Specialisto iÅ¡vados Nr. 5-4/111 teiginys, kad UAB “G“ nesuteikus reklamos paslaugų UAB “S“, pastaroji bendrovė nevykdė Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, nelaikytinas kaip netinkamas, nes spręsti klausimÄ , ar realiai buvo suteiktos reklamos paslaugos UAB “S“, taip pat priklausė apygardos teismui, įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, o ne vien Specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 5-4/111.

Kita vertus, tai nereiÅ¡kia, kad Å¡iuo procesiniu dokumentu apskritai negalima remtis nustatant bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. Darytina iÅ¡vada, kad Specialisto iÅ¡vada Nr. 5-4/111 atitinka tokio pobÅ«džio procesinių dokumentų turiniui keliamus reikalavimus. R. D. abejonės dėl atlikto specialių žinių reikalaujančio tyrimo rezultatų nepagrįstos, todėl atmetamos.Nagrinėjamu atveju bÅ«tina įvertinti PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytÄ informacijÄ (t. 8, b.l. 5-27). Apygardos teismas pagrįstai pripažino, kad per daugiau nei dvejus metus iÅ¡raÅ¡ytuose dvideÅ¡imt trijuose dokumentuose deklaratyviai iÅ¡dėstytos tos pačios neva suteiktos paslaugos, o byloje nėra jokių dokumentų, pagrindžiančių suteiktos reklamos trukmę, apimtis ir kokybę.

Formaliai analizuojant Å¡iuos dokumentus, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad tarp UAB “G“ ir UAB “S“ buvo susiklostę tęstinio pobÅ«džio civiliniai teisiniai santykiai. Kita vertus, tarp bendrovių nebuvo iÅ¡raÅ¡ytos 2010 m. sausio ir birželio mėn., 2011 m. kovo ir gegužės mėn. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros už neva suteiktas reklamos paslaugas. Nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių UAB “S“ nereikėjo aptariamų paslaugų minėtais laikotarpiais. 2010-05-17 PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. GV-2139 užfiksuota, kad Å¡is dokumentas iÅ¡raÅ¡ytas už kovo-gegužės mėnesiais suteiktas paslaugas (t. 8, b.l. 12).

Visose kitose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodyta kaip mokėtina reklama portale (duomenys neskelbtini) (1 vienetas), tuo tarpu 2010-05-17 PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. GV-2139 tokio pobÅ«džio vienkartinė paslauga numatyta trims mėnesiams už tÄ pačiÄ mėnesinę kainÄ , kuri nurodyta kitose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, kas leidžia abejoti Å¡ios paslaugos kaina. Už 2011 m. rugpjūčio mėn. neva suteiktas reklamos paslaugas buvo iÅ¡raÅ¡ytos dvi PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, iÅ¡ kurių tik viena buvo užfiksuota UAB “S“ pirkimų operacijų žurnale (t. 8, b.l. 24, 85, 104).

Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡iuose dokumentuose nesutampa, ar UAB “S“ buvo skirta reklama portale (duomenys neskelbtini) ir renginio metu, ar buvo atliktas reklaminio garso klipo įraÅ¡as studijoje, taip pat koks kiekis kitų reklamos paslaugų buvo suteiktas UAB “S“. Tokių akivaizdžiai prieÅ¡ingų reklamos paslaugų nurodymas dviejose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose leidžia manyti, kad Å¡iuose dokumentuose nurodytos paslaugos buvo iÅ¡galvotos, siekiant pagrįsti UAB “S“ priklausančių pinigų pervedimÄ Ä¯ UAB “G“ sÄ skaitÄ . 2009-09-14 PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. GV-003 nurodyta, kad jos iÅ¡raÅ¡ymo data yra 2009-09-14, tačiau ties suteiktomis paslaugomis paraÅ¡yta data yra 2009-09-30 (mėnuo taisytas) (t. 8, b.l. 7). 2009-10-12 PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. GV-4 ir 2009-11-17 PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. GV-5 užfiksuota, kad jos iÅ¡raÅ¡ytos už to paties mėnesio (spalio) suteiktas reklamos paslaugas, kurių kiekis yra beveik analogiÅ¡kas arba toks pats.

Ties suteiktomis paslaugomis paraÅ¡yta data yra 2009-10-12 (t. 8, b.l. 8-9). Nagrinėjamu atveju nėra aiÅ¡ku, dėl kokios objektyvios priežasties UAB “G“ turėjo iÅ¡raÅ¡yti dvi PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už neva suteiktas reklamos paslaugas per tÄ patį mėnesį. 2009-12-22 PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. GV-6 nurodyta, jos iÅ¡raÅ¡ymo data yra 2009-12-22, tačiau ties suteiktomis paslaugomis (už gruodžio mėn.) paraÅ¡yta data yra 2009-07-30 (t. 8, b.l. 10). Gretinant aptariamos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros turinį su 2009-09-14 PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. GV-003, matyti, kad abiejuose dokumentuose nurodytos visiÅ¡kai tapačios reklamos paslaugos, jų kiekiai ir mokėtinos pinigų sumos (24 296,80 Lt) (t. 8, b.l. 7, 10).

Nėra abejonių, kad vėlesnės PVM sÄ skaitos faktÅ«ros turinys buvo perkeltas iÅ¡ ankstesnio dokumento. Pasikartojančių reklamos paslaugų, jų kiekių ir kainų pastebima ir kitose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, t. y. 1) 2009-11-17 ir 2010-10-27 PMV sÄ skaitose faktÅ«rose Nr. GV-5 ir GV-2752 (t. 8, b.l. 9, 16); 2) 2010-02-10, 2010-07-15 ir 2010-09-27 PVM sÄ skaitose faktÅ«rose Nr. GV-5, GV-827 ir GV-437 (t. 8, b.l. 11, 13, 15); 3) 2010-05-17, 2011-04-23 ir 2011-08-23 PVM sÄ skaitose faktÅ«rose Nr. GV-2139, GV-2827 ir GV-3275 (t. 8, b.l. 12, 21, 24); 4) 2010-11-19, 2011-01-21, 2011-07-24 ir 2011-09-21 PVM sÄ skaitose faktÅ«rose Nr. GV-2772, GV-2792, GV-2925 ir GV-3277 (t. 8, b.l. 17, 19, 23, 25).

Byloje nenustatyta, kad UAB “G“ ir UAB “S“ buvo susitarusios dėl reklamos paslaugų rÅ«Å¡ių konkretaus (vienodo) kiekio, taip pat konkrečios (vienodos) skirtinos pinigų sumos už tokiÄ veiklÄ . Taigi, PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, iÅ¡raÅ¡ytų tarp UAB “G“ ir UAB “S“, analizė, atsižvelgus į kitus apygardos teismo iÅ¡tirtus ir įvertintus įrodymus, neleidžia abejoti, kad Å¡iuose dokumentuose yra užfiksuota fiktyvi informacija apie suteiktas reklamos paslaugas.Apeliaciniame skunde analizuojami liudytojo Å .

V. parodymai teigiant, kad Å¡is liudytojas teisiamajame posėdyje davė kitokius parodymus nei ikiteisminiame tyrime ir paaiÅ¡kino, jog tyrėjas jau buvo surašęs jo apklausos protokolÄ . Remiantis 2015-03-02 teisiamojo posėdžio protokolu, Å . V. tvirtino, kad per liudytojo apklausÄ ikiteisminiame tyrime jam buvo teigiama, jog viskas yra aiÅ¡ku, Å . V. davė kažkÄ pasiraÅ¡yti. Jis nematė, kad bÅ«tų spausdinamas jo apklausos protokolas (t. 11, b.l. 175). Kita vertus, Å . V. 2014-05-05 liudytojo apklausos protokole pasiraÅ¡ytinai patvirtino, kad jis perskaitė protokolÄ ir jo parodymai užfiksuoti teisingai (t. 9, b.l. 148-149).

Toks liudytojo raÅ¡ytinis patvirtinimas, iÅ¡ tiesų jam nepasakojus aplinkybių, kurios yra nurodytos 2014-05-05 apklausos protokole, yra nelogiÅ¡kas. Be to, neįtikėtina, kad apklausÄ vykdęs tyrėjas iÅ¡ anksto žinojo, kokius parodymus duos Å . V., o Å¡is kategoriÅ¡kai pripažino procesiniame dokumente užfiksuotų parodymų teisingumÄ . Atsižvelgiant į tai, Å . V. pakeistų parodymų davimas teisiamajame posėdyje negali bÅ«ti laikomas patikimu. Pabrėžtina, kad byloje esantys „Sodros“ duomenys įrodo, jog A.

V. nuo 2011-11-03 įsidarbino UAB “S“ (t. 9, b.l. 147), tuo tarpu PVM sÄ skaitos faktÅ«ros tarp UAB “S“ ir UAB “G“ buvo iÅ¡raÅ¡ytos nuo 2009-07-30 iki 2011-11-23 (t. 8, b.l. 5-27). Taigi, beveik visi Å¡ie dokumentai buvo iÅ¡raÅ¡yti tuo metu, kai A. V. dar nedirbo R. D. priklausančioje bendrovėje, todėl nėra abejonių, kad jam objektyviai negalėjo bÅ«ti žinoma, ar UAB “G“ realiai suteikė reklamos paslaugas UAB “S“ per minėtÄ laikotarpį. Pats A. V. teisiamajame posėdyje davė parodymus apie jo bendravimÄ su Ą.

S. nuo 2012 m. sausio mėn. (t. 11, b.l. 174-176), nors byloje įrodyta, kad PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Å¡iuo metu nepildytos už reklamos paslaugų teikimÄ UAB “S“ ar jos padaliniams. Be to, paskutinėje 2011-11-23 PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje suraÅ¡ytų paslaugų turinys beveik nesiskyrė nuo kitose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose užfiksuotos informacijos, kas taip pat neleidžia teigti, kad kuris nors iÅ¡ Å¡ių dokumentų yra susijęs su A. V. duotais parodymais. Liudytojas teisiamajame posėdyje neparodė, kad jis surašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ dėl jo vadovaujamam bendrovės filialui teiktos reklamos ar matė tokį dokumentÄ .

A. V. teisiamajame posėdyje duotų parodymų, kad Ą. S. 2012 metais skambino jam dėl UAB “S“ turimos skolos ir prašė apmokėti jÄ , nepakanka pripažinti, kad UAB “G“ prieÅ¡ tai suteikė reklamos paslaugas UAB “S“. Be to, liudytojas nenurodė tokios aplinkybės ikiteisminiame tyrime (t. 11, b.l. 175-176). Ą. S. galėjo kreiptis į A. V. dėl nuteistajam naudingos priežasties – neva parodyti trečiajam asmeniui, kad tarp UAB “G“ ir UAB “S“ buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai.

Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamame nuosprendyje Å . V. parodymai yra užfiksuoti tik keliose vietose (skundžiamo nuosprendžio 9 ir 19 lapai, t. 12, b.l. 51, 61), kas rodo, kad Å¡is įrodymas nėra pagrindinis sprendžiant dėl R. D. kaltės padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas. Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo apeliaciniame skunde akcentuoja, kad ikiteisminiame tyrime buvo klaidingai interpretuojamas UAB “S“ direktoriaus Å . V. 2014-04-17 raÅ¡tas, kuriame teigiama, jog reklamos sutarčių buvo sudaryta gana daug, t. y. dėl reklamos kataloguose, įvairiuose leidiniuose, laikraščiuose, per radijÄ ir kt.

AnalogiÅ¡kos sutarties su UAB “G“ nebuvo sudaryta (t. 8, b.l. 125). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Å¡iuo atveju nėra reikÅ¡minga, ar sutartis tarp UAB “G“ ir UAB “S“ buvo sudaryta, ar ne, nes byloje įrodyta, kad bendrovių direktoriai Ą. S. ir R. D. neturėjo tikslo realiai sukurti juridinių asmenų tarpusavio civilinių teisių ir pareigų. Ą. S. teisiamajame posėdyje iÅ¡ tikrųjų neneigė, kad reklamos sutartis tarp bendrovių buvo sudaryta (t. 12, b.l. 119), tačiau vertinant visÄ nagrinėjamo įvykio eigÄ , matyti, kad tokia sutartis galėjo bÅ«ti reikalinga tik vykdant nusikalstamÄ schemÄ ir įtikinant trečiuosius asmenis apie neva tarp UAB “G“ ir UAB “S“ susiklosčiusius civilinius teisinius santykius.Apeliaciniame skunde didelis dėmesys skiriamas R.

D. ir jo gynėjo aktyvumui pirmosios instancijos teisme, kai buvo apklausta pakankamai nemažai liudytojų dėl jiems žinomų aplinkybių, susijusių su UAB “S“ veikla. Visų pirma pasakytina, kad BPK 22 straipsnio 3 dalis reglamentuoja kaltinamajam suteikiamas teises baudžiamajame procese, iš kurių taip pat priskiriamos teisės pateikti prašymus ir įrodymus. R. D. pasinaudojimas šiomis procesinėmis teisėmis rodo, kad teisminiame bylos procese buvo užtikrinti rungimosi ir procesinio lygiateisiškumo principai.

Kita vertus, apelianto pageidavimu vykusi liudytojų, kurie nebuvo apklausti ikiteisminiame tyrime, apklausa bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme savaime nepatvirtina, kad pirmoji baudžiamojo proceso stadija buvo atlikta neiÅ¡samiai ir nevisapusiÅ¡kai, o apygardos teismo padarytos iÅ¡vados dėl bylos aplinkybių yra neteisingos. Pritartina apygardos teismui, kad liudytojų T. P., A. V., M. K., M. J., Z. D., G. P. ir E. D. parodymai neįrodo, kad nuoseklÅ«s Ą. S. parodymai, duoti baudžiamajame procese, neatitinka tikrovės. R.

D. apeliaciniame skunde iÅ¡ konteksto cituoja minėtų liudytojų atskiras parodymų iÅ¡traukas (apeliacinio skundo 4 lapas, t. 12, b.l. 77). Liudytojas T. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis pradėjo dirbti UAB “S“ nuo 2012 m. gegužės mėn., nors kaip minėta, visos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros tarp UAB “G“ ir UAB “S“ buvo iÅ¡raÅ¡ytos 2009-2011 metų laikotarpiu, kas kategoriÅ¡kai paneigia, kad liudytojas žino kokias nors reikÅ¡mingas aplinkybes apie bylai reikÅ¡mingÄ laikotarpį.

Å is liudytojas manė, kad Ą. S. buvo UAB “S“ darbuotojas, atsakingas už bendrovės rinkodarÄ (t. 11, b.l. 176-177). Byloje esantys „Sodros“ duomenys patvirtina, kad UAB “S“ niekada nebuvo Ą. S. darbovietė (t. 10, b.l. 30), todėl teigti, kad jis neva dirbo kaip minėtos bendrovės darbuotojas nėra teisinio pagrindo. Pasak T. P., jo veikloje Ą. S. beveik nepadėjo, liudytojas buvo kelis kartus kviestas į kabinetÄ , kuriame buvo abu nuteistieji, iÅ¡sakyti nuomonę dėl vaizdo klipų, reklaminių paveikslėlių (t. 11, b.l. 177).

Atsitiktinis T. P. bendravimas su Ą. S. ir epizodinis matymas, kad neva daroma UAB “S“ reklama, neįrodo, kad UAB “G“ teikė UAB “S“ reklamos paslaugas, tuo labiau kad iÅ¡ tiesų esant tokiems Ą. S. veiksmams, 2012 m. bÅ«tų iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros, tačiau tai nebuvo padaryta, kas yra nelogiÅ¡ka. Be to, abiem nuteistiesiems buvo naudinga, kad tretieji asmenys matytų, jog UAB “S“ yra teikiamos kažkokios reklamos paslaugos, nes jie galėtų patvirtinti tokiÄ aplinkybę.

R. D. pabrėžia, kad liudytojas T. P. girdėjo, kaip Ą. S. grasino R. D., tačiau Å¡io liudytojo parodymai yra bendro pobÅ«džio, nekonkretÅ«s. T. P. nežinojo tikslios konflikto tarp abiejų nuteistųjų priežasties. Liudytojas tik girdėjo, kad Ą. S. sakė, jog „R. grÄ Å¾intų kažkokias skolas, jei negrÄ Å¾ins – paduos į teismÄ â€œ. Kitas T. P. neinformatyvus teiginys, kad Ą. S. minėjo, jog „kaip iÅ¡gelbėjo įmonę, taip ir sužlugdys“ (t. 11, b.l. 177), taip pat neįrodo, kad Å¡io nuteistojo parodymai, duoti baudžiamajame procese, yra neobjektyvÅ«s. Liudytoja A.

V. teisiamajame posėdyje tik pateikė savo subjektyviÄ nuomonę, kad, jos supratimu, Ą. S. buvo UAB “S“ darbuotojas“ (t. 11, b.l. 189-190), kas, kaip minėta, neatitinka tikrovės. Å i liudytoja taip pat nekonkrečiai pasakė, kad ji matė kažkÄ , kas buvo susiję reklama, reklaminiais klipais, tačiau negalėjo patvirtinti, kad juos padarė Ą. S.. Nebuvo tokių atvejų, kad pastarasis kartu su A. V. kalbėtų apie bendrovės reklamÄ . Ji pasakojo apie Ą. S. veiklÄ panaudodama žodžius „įsivaizduoju“, „kažkÄ girdėjau“, „nesupratau, apie kÄ buvo kalbama“ (t. 11, b.l. 189-190).

Akivaizdu, kad A. V., bylai reikÅ¡mingu laiku dirbdama UAB “S“ apskaitininke, dėl atliekamo darbo pobÅ«džio objektyviai negalėjo žinoti, ar UAB “G“ realiai teikė UAB “S“ reklamos paslaugas. Jos nekonkretÅ«s parodymai nėra reikÅ¡mingi nustatant bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liudytoju apklaustas M. K. parodė, kad, jo manymu, Ą. S. dirbo UAB “S“. Å io liudytojo parodymai yra prieÅ¡taringi, nes jis iÅ¡ pradžių teigė, kad jam susiformavo nuomonė, jog nuteistas padėjo spręsti R.

D. finansinius ir žemės klausimus, tačiau po to M. K. jau tvirtino, kad jis nežino, kokia buvo Ą. S. konkreti veikla (t. 11, b.l. 190-192). Tokie nenuoseklÅ«s liudytojo parodymai neįrodo, kad jis tiksliai žinojo, kuo užsiėmė Ą. S., bÅ«damas UAB “S“ patalpose. Be to, pasak M. K., jis buvo kviečiamas apžiÅ«rėti parduotuvės iÅ¡kabÄ , liudytojui rodytos bendrovės kortelės ir plakatai. Jam susidarė įspÅ«dis, kad minėtus daiktus pagamino Ą. S. (t. 11, b.l. 191). Taigi, M.

K. pateikė tik savo asmeninį vertinimÄ , kad Ą. S. teikė reklamos paslaugas UAB “S“, nepagrįstÄ jokiais objektyviais įrodymais, juolab PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, iÅ¡raÅ¡ytose tarp UAB “G“ ir UAB “S“, nenurodyta, kad buvo pagaminta reklaminė atributika (kortelės, plakatai ir kt.) (t. 8, b.l. 5-27). Liudytojas M. J. teisiamajame posėdyje paaiÅ¡kino, kad jis, dirbdamas UAB “S“, galvojo, jog Ą. S. buvo bendrovės darbuotojas. Liudytojo manymu, Ą. S. įgyvendino kažkokius projektus su bankais ar architektÅ«riniais sprendimais.

Pastarasis gal ir galėjo bÅ«ti susijęs su reklama (t. 11, b.l. 203-204). Vėlgi, M. J. davė abstrakčius parodymus apie Ą. S. veiklÄ UAB “S“, jis nežinojo jokių aplinkybių, ar nuteistasis teikė reklamos paslaugas. Kaip minėta, Ą. S. galimas tarpininkavimas R. D. ar UAB “S“ naudai, kurio liudytojas negalėjo konkretizuoti, su kitomis institucijomis negali bÅ«ti prilygintas reklamos paslaugų teikimui, kaip nurodyta PVM sÄ skaitose faktÅ«rose. Be to, byloje nėra duomenų, kad Ą.

S. veikė kaip UAB “G“ atstovas. Todėl M. J. parodymai nepaneigia apygardos teismo iÅ¡vadų dėl R. D. kaltės. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liudytoja Z. D. nurodė, kad ji nėra UAB “S“ darbuotoja ir labai nesigilina į vyro darbinius reikalus. Liudytoja papasakojo bendro pobÅ«džio aplinkybes, kad ji girdėjo, kaip buvo sprendžiami klausimai apie detaliuosius planus ir nekilnojamÄ jį turtÄ , Ą. S. dirbo R. D. 2010-2011 m. Kiek girdėjo, Ą. S. dirbo ir su reklamomis (t. 11, b.l. 204-206).

Nėra abejonių, kad Z. D., nebÅ«dama UAB “S“ darbuotoja, tiksliai negalėjo žinoti dėl Ą. S. veiklos pobÅ«džio. Jos nekonkretÅ«s parodymai negali paneigti Ą. S. per visÄ baudžiamÄ jį procesÄ duotų nuoseklių parodymų. R. D. apeliaciniame skunde akcentuojami jo žmonos parodymai, kad jai nepatiko Ą. S., nes Å¡is elgėsi amoraliai ir atvažiuodavo su meilužėmis paÅ¡vęsti (t. 11, b.l. 205), neturi įtakos vertinant Ą. S. parodymų. Kita vertus, Z. D. iÅ¡ anksto susiformavusios neigiamos nuostatos dėl nuteistojo neleidžia vertinti jos parodymų kaip patikimų.

Be to, liudytojos parodymai, kad Ą. S. nebuvo perdavęs jai iÅ¡grynintų pinigų, nėra reikÅ¡mingi byloje, nes nei R. D., nei Ą. S. kaltinime nebuvo inkriminuota tokia aplinkybė. Liudytojas G. P. bylos teisminiame procese pasakojo apie įvykius, buvusius 2007-2008 metais. Jis dirbo UAB “S“ TelÅ¡ių padalinyje, kur Ą. S. taip pat buvo įrengta darbo vieta. Nuteistasis atvykdavo į bendrovės padalinį maždaug kartÄ per mėnesį. Kiek žinojo, nuteistasis darė vizualinę reklamÄ . Liudytojas matė reklaminius paveikslėlius, video klipus.

R. D. su Ą. S. taip pat sprendė kažkokius žemės klausimus (t. 12, b.l. 5-7). Visų pirma pasakytina, kad atsižvelgiant į reklamos paslaugų teikimo pobÅ«dį, t. y. kad reklamos paslaugų rezultatai gali bÅ«ti persiunčiami užsakovui naudojantis informacinėmis technologijomis, nėra aiÅ¡ku, dėl kokios objektyvios priežasties Ą. S. neva turėjo važiuoti pakankamai nemaÅ¾Ä kelio dalį iÅ¡ Vilniaus į TelÅ¡ius. Pats nuteistasis kategoriÅ¡kai paneigė G. P. parodymus (t. 12, b.l. 7).

Be to, Å¡io liudytojo nurodytos aplinkybės, buvusios 2007-2008 metais, neatitinka laikotarpio, kuriuo buvo suraÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros tarp UAB “G“ ir UAB “S“. Byloje nėra tokių dokumentų už 2007-2008 metų laikotarpį. Todėl teigti, kad Ą. S. vadovaujama UAB “G“ bylai reikÅ¡mingu laiku teikė reklamos paslaugas UAB “S“, nėra teisinio pagrindo. G. P. abstraktÅ«s parodymai dėl neva kitos Ą. S. veiklos negali bÅ«ti pripažinti kaip įrodymai, paneigiantys apygardos teismo padarytas iÅ¡vadas.

R. D. apeliaciniame skunde pabrėžiami G. P. parodymai, susiję su jo asmeninių reikalų tvarkymu, t. y. kad Ą. S. padėjo liudytojui gauti banko paskolÄ , nėra reikÅ¡mingi Å¡ioje byloje. Liudytojas E. D., apklausiamas teisiamajame posėdyje, apskritai nieko nežinojo apie Ą. S. reklamos paslaugų teikimÄ R. D. vadovaujamai bendrovei. Liudytojas neparodė, kad bendravimas su Ą. S. ir R. D. dėl žemės sklypo prijungimo bÅ«tinybės buvo reikalingas bÅ«tent UAB “S“ (t. 12, b.l. 7-8). E. D. parodymai yra neinformatyvÅ«s ir neturi įrodomosios vertės byloje.

BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liudytoja V. D. taip pat davė abstrakčius parodymus apie įvykius, buvusius 1997-1998 metais (pavyzdžiui, reklaminį koncertÄ ). Jai nieko nebuvo žinoma apie Ą. S. veiklÄ bylai reikÅ¡mingu laikotarpiu (t. 11, b.l. 173-174). Dėl Å¡ių priežasčių apygardos teismas pagrįstai nesivadovavo V. D. parodymais darydamas iÅ¡vadas dėl R. D. kaltės. Atkreiptinas dėmesys, kad nė vienas iÅ¡ anksčiau aptartų liudytojų neparodė, jog jiems yra žinoma tokia bendrovė kaip UAB “G“, kad tarp jos ir UAB “S“ buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, nors kai kurie liudytojai matė Ą.

S. UAB “S“ patalpose. Nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių, iÅ¡ tiesų esant teisėtiems teisiniams santykiams, Ą. S. turėjo neinformuoti kitų asmenų, kad jis atstovauja UAB “G“. Tai įrodo, kad Ą. S. realiai neteikė UAB “S“ reklamos paslaugų kaip UAB “G“ atstovas. Liudytoja E. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad Ą. S. skambino jai, jog bÅ«tų pervesti pinigai (t. 11, b.l. 120-122), tačiau Å¡i aplinkybė neįrodo, kad UAB “S“ buvo suteiktos paslaugos, numatytos PVM sÄ skaitose faktÅ«rose.

PrieÅ¡ingai nei teigia R. D. apeliaciniame skunde, byloje esantys objektyvÅ«s įrodymai patvirtina, kad UAB “S“ ne visada pavėluotai pervesdavo pinigus į UAB “G“ banko sÄ skaitÄ už iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. Be to, atskirais atvejais UAB “S“ delsimas atlikti tokiÄ finansinę operacijÄ nereiÅ¡kia, kad UAB “G“ iki tol dar nebuvo atlikusi reklamos paslaugų. Pasak E. B., R. D. duodavo pavedimus jai, kada reikia apmokėti UAB “G“ sÄ skaitas (t. 11, b.l. 121), kas patvirtina, jog UAB “S“ priklausantys pinigai buvo pervedami į UAB “G“ banko sÄ skaitÄ su R.

D. žinia ir finansinių operacijų atlikimas priklausė nuo Å¡io valios. Nuteistojo apeliaciniame skunde pabrėžiami E. B. parodymai dėl UAB “S“ metinės apyvartos dydžių nepaneigia apygardos teismo padarytų iÅ¡vadų byloje.Pasak R. D., byloje neįrodytas iÅ¡grynintų pinigų perdavimo, pasidalijimo ar panaudojimo faktas, iÅ¡skyrus Ą. S. pateiktÄ versijÄ , kad jis grÄ Å¾ino didžiÄ jÄ dalį iÅ¡grynintų pinigų R. D.. Kaip minėta, Ą. S. baudžiamajame procese nuosekliai nurodė, kad UAB “S“ pervedus pinigus UAB “G“, nuteistasis pagal bendrÄ susitarimÄ grÄ Å¾indavo didelę dalį pervestų pinigų R.

D. (t. 10, b.l. 46-47, 50-54, 55-57, t. 11, b.l. 118-120). Byloje nustačius, kad UAB “G“ realiai neatliko UAB “S“ reklamos paslaugų, apraÅ¡ytų dvideÅ¡imt trijose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, neįtikėtina, kad bendrovė su R. D. žinia be jokio pagrįsto pagrindo reguliariai pervesdavo pinigus UAB “G“. Apygardos teismas teisingai pastebėjo, kad 2013-06-12 UAB „Omnitel“ raÅ¡te Nr. 3700-1082 nurodyta, jog IP adresas (duomenys neskelbtini) iki 2010-11-09 buvo priskirtas UAB “S“ (t. 5, b.l. 112), o laikotarpiu nuo 2009-07-30 iki 2010-07-16 minėtu IP adresu 17 kartų prisijungus prie UAB “G“ AB SEB banko elektroninės bankininkystės, buvo vykdomos finansinės operacijos (t. 3, b.l. 88, t. 4, b.l. 18-51).

Byloje surinktais objektyviais įrodymais nustatyta atvejų, kai UAB “S“ pervedus pinigus į UAB “G“ banko sÄ skaitÄ , tÄ pačiÄ dienÄ UAB “S“ patalpose buvo prisijungiama prie UAB “G“ elektroninės bankininkystės ir vėliau iÅ¡gryninami pervesti pinigai, pavyzdžiui 2009-07-31, 2009-08-12, 2009-12-22, 2010-03-24 dienomis (t. 3, b.l. 123, 125, 129, 131, t. 4, b.l. 22, 25-26). Atsižvelgiant į abiejų nuteistųjų tarpusavio bendravimÄ , negalima daryti iÅ¡vados, kad R.

D. nežinojo, jog Ą. S. UAB “S“ patalpose domėjosi, ar yra pervesti pinigai į UAB “G“ banko sÄ skaitÄ . Byloje nėra duomenų, kad Ą. S. bÅ«tinai reikėjo savo asmeniniams poreikiams gryninti dideles pinigų sumas itin greitai – UAB “S“ pinigų pervedimo dienÄ ar po kelių dienų. Minėtos aplinkybės, įvertinus visÄ nagrinėjamų įvykių eigÄ , leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad R. D. suvokė, jog jis buvo susitaręs su Ą. S., kad didelė dalis iÅ¡grynintų pinigų bus grÄ Å¾inta apeliantui, ir siekė to.

Byloje taip pat nustatyta, kad atskirais atvejais dalis UAB “S“ pervestų pinigų iÅ¡ UAB “G“ banko sÄ skaitos buvo pervedama į Ą. S. asmeninę banko sÄ skaitÄ . Kita vertus, prieÅ¡ingai nei teigiama R. D. apeliaciniame skunde, Å¡i aplinkybė neįrodo, kad Ą. S. panaudojo pinigus asmeniniams tikslams. Pats nuteistasis paaiÅ¡kino tokį savo elgesį, t. y. bankas tÄ pačiÄ dienÄ pinigų neiÅ¡duodavo, todėl jam teko pervesti pinigus į savo asmeninę sÄ skaitÄ ir taip vėliau iÅ¡gryninti juos (t. 11, b.l. 119).

Ą. S. davė analogiÅ¡kus parodymus ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos (t. 10, b.l. 55-57). Pastebėtina, kad Ą. S. pervedus UAB “S“ pinigus į savo asmeninę sÄ skaitÄ ir negrÄ Å¾inus jų didžiosios dalies R. D., nelogiÅ¡kas pastarojo vadovaujamos bendrovės elgesys, kai pinigai toliau buvo pervedami į UAB “G“ sÄ skaitÄ â€œ už fiktyvias reklamos paslaugas. Be to, Ą. S., siekdamas asmeniniams poreikiams naudoti visas UAB “S“ pervestas lėšas, galėjo visuomet pervesti pinigus į savo asmeninę banko sÄ skaitÄ , tačiau jis nedarė to.

Atsižvelgiant į tai, teigti, kad Ą. S. nesilaikė bendro nusikalstamo susitarimo, nėra teisinio pagrindo.Remiantis tuo, kas nustatyta, konstatuotina, kad apygardos teismas, vertindamas byloje surinktus atskirus įrodymus ir jų visumÄ , nepažeidė BPK 20 straipsnio nuostatų.R. D. apeliaciniame skunde nepateikia konkrečių argumentų, kuriais nuteistasis nesutinka su jo padarytų veiksmų teisiniu vertinimu pagal kiekvienÄ inkriminuotÄ baudžiamojo įstatymo straipsnį, tik tvirtina, kad tarp UAB “S“ ir Ą.

S. susiklostė komerciniai teisiniai santykiai. Skundžiamame nuosprendyje pateikti iÅ¡samÅ«s apelianto nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai (t. 12, b.l. 60-64), su kuriais teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka. Nagrinėjamu atveju byloje įrodyta, kad dvideÅ¡imt trijose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija, kad UAB “G“ suteikė UAB “S“ reklamos paslaugas. Su R. D. žinia tokie dokumentai buvo pateikti UAB “S“ buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiai vyr. finansininkei E. B., kuri nežinodama apie nusikalstamus ketinimus, įrašė juos UAB “S“ Pirkimų apskaitos registre, taip bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo įformintos neįvykusios Å«kinės operacijos, iÅ¡kraipant UAB “S“ tikrÄ jÄ Å«kinę, komercinę ir finansinę bÅ«klę bei duomenis apie turtÄ , dėl ko negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB “S“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už 2009-2011 metus.

Be to, suklastotose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodyta informacija buvo panaudota UAB “S“ PVM deklaracijose, kurios buvo pateiktos skundžiamame nuosprendyje nurodytais laikotarpiais TelÅ¡ių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, taip apgaule UAB “S“ naudai R. D. panaikino turtinę prievolę 153 055,40 Lt PVM sumokėti į valstybės biudžetÄ . Byloje įrodyta, kad pinigai, kurie UAB “S“ pervesti į UAB “G“ banko sÄ skaitÄ už neva suteiktas reklamos paslaugas, pagal abiejų nuteistųjų susitarimÄ buvo Ą.

S. gryninami ir jų didelė dalis perduodama R. D.. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad R. D. inkriminuoti pinigai buvo panaudoti UAB “S“ interesais. Tokios iÅ¡vados nepaneigia nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti Ą. S. darbai – tarpininkavimas, finansinių reikalų sprendimas su bankais, žemės klausimai ir tarpininkavimas juos palankiai sprendžiant, tuo labiau kad jie neįrodyti objektyviais įrodymais. Apelianto iniciatyva bylos teisminiame procese apklaustų liudytojų duoti parodymai yra abstraktÅ«s ir nekonkretÅ«s, kuriais negalima vadovautis vertinant nuteistojo iÅ¡keltÄ versijÄ .

Kaip minėta, R. D. turėjo galimybę oficialiai įforminti Ą. S., kaip privataus asmens, paslaugų teikimÄ UAB “S“, tačiau jis nepadarė to. PrieÅ¡ingai – apeliantas kartu su kitu nuteistuoju pasirinko aptartÄ nusikalstamÄ schemÄ . Taip pat pasakytina, kad Ą. S. neva neoficialus atstovavimas UAB “S“ nepateisina nuteistųjų inkriminuotų veiksmų padarymo. Sprendžiant dėl R. D. veiksmų teisinio vertinimo, neturi reikÅ¡mės ta aplinkybė, kad atskirais atvejais pinigai pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras buvo pervedami į UAB “G“ banko sÄ skaitÄ praėjus tam tikram laiko tarpui nuo dokumentų iÅ¡raÅ¡ymo dienos.

Dėl anksčiau iÅ¡vardytų priežasčių nepritartina R. D., kad byloje susiklostė komerciniai teisiniai santykiai, o jo veiksmai turėjo bÅ«ti nagrinėjami administracinėje byloje mokestinių ginčų srityje.Apygardos teismas tinkamai kvalifikavo R. D. padarytas nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį, todėl skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistu. Dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo byloje R. D., nesutikdamas su jo nuteisimu, apeliaciniame skunde nepagrįstai akcentuoja ikiteisminio tyrimo eigÄ byloje.

Analizuojant bylos medžiagÄ , matyti, kad krata Ą. S. gyvenamojoje vietoje, kurioje rasta UAB “G“ buhalterinių dokumentų bei kitų bylai reikÅ¡mingų daiktų, padaryta 2013-06-14 (t. 6, b.l. 174-175), o jis pirmÄ kartÄ buvo apklausiamas įtariamuoju 2014-02-26 (t. 10, b.l. 41). Kita vertus Å¡ios aplinkybės neįrodo, kad nagrinėjamu atveju buvo nesilaikyta baudžiamojo proceso įstatymo normų. Pagal BPK 164 straipsnio 1 dalį, ikiteisminį tyrimÄ organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalyje.

Taigi, bÅ«tent prokuroras sprendžia, kuriuo momentu turi bÅ«ti atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai. Pažymėtina, kad byloje tarp padarytos kratos ir Ą. S. apklausos buvo atliktas UAB “S“ ir UAB “G“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimas (t. 8, b.l. 66-80), taip pat renkami kiti bylai reikÅ¡mingi duomenys, kas vėliau leido suraÅ¡yti praneÅ¡imo apie įtarimÄ turinį ir įteikti šį procesinį dokumentÄ Ä„. S.. Ikiteisminiam tyrimui vadovavusios prokurorės ir jai pavaldžių tyrėjų pasirinkta ikiteisminio tyrimo eiga neleidžia teigti, kad R.

D. yra nepagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Å¡ioje byloje. Be to, nepritartina nuteistojo teiginiui, kad ikiteisminiame tyrime buvo vengiama apklausti jį. Apeliantui 2014-04-29 ir 2014-08-08 buvo įteikti praneÅ¡imai apie įtarimÄ bei jam pasiÅ«lyta duoti parodymus apie įtarimų esmę, tačiau R. D. atsisakė pasinaudoti Å¡ia savo teise (t. 10, b.l. 166-168, 169, 173-176, 177). Vadovaujantis BPK 21 straipsnio 4 dalimi, viena iÅ¡ įtariamojo teisių, o ne pareigų yra duoti parodymus ar tylėti.

Baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, kad prieÅ¡ užbaigiant ikiteisminį tyrimÄ , įtariamasis privalomai turi duoti parodymus dėl jam pareikÅ¡to įtarimo. Tokio reglamentavimo ir negali bÅ«ti, nes tai savaime reikÅ¡tų įtariamojo teisių suvaržymÄ ikiteisminiame tyrime. Å iuo atveju atlikus visus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir esant R. D. pasirinktai pozicijai, nebuvo kliūčių spręsti klausimÄ dėl ikiteisminio tyrimo užbaigimo. Tik Å¡ioje ikiteisminio tyrimo stadijoje apeliantas pateikė raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ apklausti jį (t. 11, b.l. 11), kuris buvo patenkintas prokurorės 2014-09-16 nutarimu (t. 11, b.l. 31).

Aptariamas nuteistojo praÅ¡ymas buvo iÅ¡spręstas BPK 218 straipsnio 5 dalies tvarka (praÅ¡ymo papildyti ikiteisminį tyrimÄ iÅ¡sprendimas), o ne iÅ¡nagrinėtas kaip skundas aukÅ¡tesniajam prokurorui, kas nepagrįstai teigiama R. D. apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, konstatuotina, kad byloje nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo ir civilinio ieÅ¡kinio BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Å io kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iÅ¡ jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad iÅ¡ nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iÅ¡ nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiÅ¡kiamas civilinis ieÅ¡kinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grÄ Å¾intas nukentėjusiajam (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-7-84/2012, 2K-329/2011 ir 2K-210-942/2015).

Skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, iÅ¡ R. D. konfiskuota iÅ¡ nusikalstamos veikos gauta 180 831,79 Eur suma. Apygardos teismas argumentavo, dėl kokių priežasčių iÅ¡ nuteistojo turi bÅ«ti konfiskuota minėta pinigų suma (skundžiamo nuosprendžio 22-23 lapai, t. 12, b.l. 64-65). Anksčiau aptartais įrodymais kategoriÅ¡kai įrodyta, kad R. D., padedamas Ą. S., pasisavino inkriminuotÄ pinigų sumÄ . Vien nuteistojo nesutikimas su apygardos teismo padarytomis iÅ¡vadomis nelaikytinas neteisingu BK 72 straipsnio nuostatų taikymu byloje.

R. D. apeliaciniame skunde dar kartÄ akcentuoja Ą. S. parodymų nepatikimumÄ . Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Å¡io nuteistojo parodymų, kaip įrodymų Å¡altinio, argumentavo, kodėl Å¡iuo įrodymu galima vadovaujantis nustatant bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, Ą. S. baudžiamajame procese neparodė, kad jam atitekdavo 20 procentų iÅ¡grynintų pinigų sumos (t. 10, b.l. 46-47, 50-54, 55-57, t. 11, b.l. 118-120). Jis ikiteisminiame tyrime nurodė, kad Å¡i procentinė iÅ¡raiÅ¡ka iÅ¡ pradžių siekė 10 procentų, o po to – 15 procentų (t. 10, b.l. 46-47, 50-54, 55-57).

BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, Ą. S. teigė, kad jam atitekdavo 15 procentų iÅ¡grynintų pinigų sumos (t. 11, b.l. 118-120). Å ie nuteistojo parodymai nelaikytini kaip iÅ¡ esmės prieÅ¡taraujantys ir nepatikimi. Pinigai, pervedami į UAB “G“ banko sÄ skaitÄ už neva suteiktas reklamos paslaugas, priklausė R. D. vadovaujamai UAB “S“, todėl logiÅ¡ka, kad Ą. S. pagal bendrÄ nusikalstamÄ susitarimÄ didžiÄ jÄ dalį pervestų pinigų grÄ Å¾indavo apeliantui, o kitam nuteistajam likdavo nedidelė pinigų dalis už padarytus neteisėtus veiksmus.

Be to, pastebėtina, kad nors Ą. S. baudžiamajame procese parodė, kad jo neteisėtai gautų pinigų procentinė išraiška buvo 10-15 procentų, tačiau apygardos teismas apskaičiavo konfiskuotino turto vertę pagal R. D. naudingesnį pinigų pasidalijimo santykį, t. y. kad jam atitekdavo ne 90, o 85 procentai nuo visos UAB “S“ pervestos pinigų sumos UAB “G“.Skundžiamu nuosprendžiu iš R. D. ir Ą. S. taip pat priteista solidariai atlyginti Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 44 327,91 Eur.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su tokiu apygardos teismo sprendimu remdamasis argumentu, kad Å¡is civilinis ieÅ¡kinys yra tiesiogiai susijęs su Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-4/111 nustatytomis aplinkybėmis. Kaip minėta, nenustatyta, kad byloje atliktas specialių žinių reikalaujantis tyrimas yra neobjektyvus ir neiÅ¡samus. Teisėjų kolegija pritaria apygardos teismui, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, jog dėl abiejų nuteistųjų bendrų veiksmų apgaule UAB “S“ naudai buvo panaikinta turtinė prievolė 153 055,40 Lt PVM sumokėti į valstybės biudžetÄ .

Å i pinigų suma teisingai apskaičiuota, nes anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, jog visos dvideÅ¡imt trys PVM sÄ skaitos faktÅ«ros buvo oficialiai pateiktos ir UAB “S“ pasinaudojo PVM atskaita. R. D. apeliacinio skundo teiginys, kad Ą. S. per visÄ laikotarpį iÅ¡Å¡vaistė 153 000 Lt PVM sumÄ , nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. Be to, Å¡is nuteistasis ir negalėjo padaryti tokių veiksmų, nes nagrinėjamu atveju PVM atskaita yra susijusi bÅ«tent su UAB “S“ veikla.

Civilinio ieÅ¡kinio klausimas tinkamai iÅ¡spręstas byloje.Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodyta, kad R. D. ir Ą. S. paskirta pareiga neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistųjų priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo yra numatyta BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punkte, nes tai reglamentuota BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Teisėjų kolegija iÅ¡taiso Å¡iuos raÅ¡ytinius netikslumus, jie nekeičia Vilniaus apygardos teismo 2015-08-21 nuosprendžio esmės ir nepažeidžia nuteistųjų teisės į gynybÄ .Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo R.

D. apeliacinį skundÄ atmesti.IÅ¡taisyti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytus aiÅ¡kius raÅ¡ytinius netikslumus nurodant, kad R. D. ir Ą. S. pareiga neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistųjų priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo paskirta vadovaujantis ne Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu. Kolegijos pirmininkė                                                                                                        RÅ«ta Mickevičienė Teisėjos                                                                                                                     Regina Gaudutienė                                                                                                                                   Violeta Ražinskaitė