ee6627cc-e746-4630-a369-28ecbd219602 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-227-1036/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58775-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; 1.2.14.1.2.1; 2.3.6.4.4; VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 6 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, Ugnei Rėkutei, dalyvaujant prokurorėms Audronei Pupeikienei, Neringai Milinauskaitei - Posaškovai, Vidai Bracevičienei, Vaidai Matuzonienei, Ievai Rondomanskaitei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui T.

Å ., kaltinamiesiems V. K., M. Č., jų gynėjams advokatams Jurij Surinin, Bogdan Chranovskij, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje Viktoras (Viktor) Klepus, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, teistas: 1) 2007 m. kovo 9 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai) – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus; 2) 2008 m. vasario 5 d.

Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymÄ atidedant 3 metams ir paskiriant įpareigojimus; 3) 2009 m. birželio 18 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 4) 2010 m. balandžio 12 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį – 1 metų laisvės atėmimo bausme; 5) 2012 m. liepos 23 d.

Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 6) 2014 m. gegužės 27 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ â€“ 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; bausmės vykdymÄ atidedant 2 metams ir paskiriant įpareigojimus. 2015 m. birželio 30 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas 2014 m. gegužės 27 d.

Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas; 7) 2017 m. vasario 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 30 parų areÅ¡to bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones; 8) 2018 m. vasario 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymÄ atidedant 3 metams ir paskiriant įpareigojimus; 9) 2018 m. kovo 15 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir BK 243 straipsnį – 50 parų arešto bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones; 10) 2018 m. balandžio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę – Marijampolės pataisos namuose; kaltinamas pagal BK 284 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį; M. Č. (M.

Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , dirbantis pagal verslo liudijimÄ , registruotas darbo biržoje, teistas: 1) 2008 m. spalio 6 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus; 2) 2008 m. gruodžio 12 d.

Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymÄ atidedant 1 metams 6 mėnesiams ir paskiriant įpareigojimus; 3) 2009 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) – 3 metų laisvės atėmimo bausme; 4) 2015 m. liepos 22 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK187 straipsnio 1 dalį – 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda; 5) 2017 m. sausio 31 d.

Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ â€“ 6 mėnesių metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymÄ atidedant 1 metams, paskiriant įpareigojimus ir draudimus. 2017 m. lapkričio 2 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi pakeistos 2017 m. sausio 31 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygos ir paskirtas papildomas įpareigojimas; kaltinamas pagal BK 284 straipsnį, n u s t a t ė :

V. K. ir M. Č. teismui atiduoti kaltint juos tuo, kad jie 2017 m. lapkričio 10 d., apie 19:00 val. būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje – picerijoje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, tyčia, įžūliu elgesiu, susijusiu su necenzūrinių, įžeidžiančio ir žeminančio pobūdžio žodžių vartojimu bei smurto panaudojimu, picerijos (duomenys neskelbtini) darbuotojos B.

P. akivaizdoje, niekindami elementarias moralės bei elgesio normas, iniciavo konfliktÄ su picerijos lankytoju T. Å . (T. Å .), be jokios aiÅ¡kios asmeninės motyvacijos, iÅ¡plÅ«do nukentėjusįjį T. Å . necenzÅ«riniais, įžeidžiančio ir žeminančio pobÅ«džio žodžiais bei sudavė ne mažiau kaip 10 smÅ«gių rankų kumščiais T. Å . į įvairias kÅ«no vietas, ko pasėkoje, bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiam T. Å . fizinį skausmÄ ir tokiu bÅ«du demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Be to V. K. teismui atiduotas kaltinti jį tuo, kad jis 2017 m. lapkričio 10 d., apie 19:00 val. bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vieÅ¡oje vietoje – picerijoje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), atvirai –T. Å . akivaizdoje pagrobė svetimÄ turtÄ - juodos spalvos striukę „Magnum“ 100 eurų vertės, sujoję buvusiu mobiliojo ryÅ¡io telefonu „Samsung Galaxy S7“ 430 eurų vertės su jame buvusia beverte „Tele-2“ SIM kortele, juodos spalvos pinigine 40 eurų vertės su joje buvusiais pinigais – 15 eurų, asmens dokumentais – vairuotojo pažymėjimu 37 eurų vertės, asmens tapatybės kortele 14 eurų vertės, AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele 10 eurų vertės, „Euro vaistinė“, „Neste“, „Can Can“, „Senukai“ nuolaidų kortelėmis bendros 5 eurų vertės, sveikatos pažymėjimu, tarnybiniu policijos pažymėjimu, dviem ginklo kortelėmis, specialiųjų priemonių impulsinio prietaiso „Taser“ kortele, priklausantį T.

Å ., tuo padarydamas nukentėjusiajam T. Å . bendrÄ 656 eurų turtinę žalÄ . Kaltinamasis V. K. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino iÅ¡ dalies ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytÄ dienÄ užėjo į picerijÄ , prasidėjo konfliktas su T. Å .. Vėliau konfliktas peraugo į muÅ¡tynes. IÅ¡eidamas iÅ¡ picerijos paėmė nukentėjusiojo striukę, galvodamas, kad tai jo striukė, kuriÄ vėliau iÅ¡mėtė lauke, prie picerijos. IÅ¡ striukės kiÅ¡enių nieko neėmė ir nieko neapžiÅ«rinėjo.

Nuo striukės paėmimo iki iÅ¡metimo praėjo gal 4 –5 minutės. TÄ dienÄ pats dėvėjo juodÄ striukę. Ä® picerijÄ atėjo vienas, joje jau pirmas buvo atėjęs M. Č.. Neatsimena dėl ko prasidėjo konfliktas su T. Å ., asmeninių santykių tarp jų niekada nebuvo. Nežinojo, kad nukentėjusysis dirba policijoje. MuÅ¡tynėse su nukentėjusiuoju atrodo dalyvavo vienas. Neatsimena kokie smÅ«giai buvo, kiek jų buvo suduota ir kas pradėjo konfliktÄ , kadangi praėjo daug laiko ir jie su M.

Č. buvo iÅ¡gėrę. Patys iÅ¡siskyrė ir taip muÅ¡tynės nutrÅ«ko. Nepripažįsta, kad sudavė 10 smÅ«gių. TÄ vakarÄ iÅ¡gėrė tris butelius alaus, jautėsi neblaivus, kas paveikė jo atmintį. Be jų trijų, kitų lankytojų picerijoje nematė. Buvo darbuotoja B. P., kuri yra pažįstama, bet draugiÅ¡kų santykių nepalaiko, susipykę taip pat nebuvo. Jos reakcijos į muÅ¡tynes nepastebėjo, su ja apie įvykį nekalbėjo. Jam niekas nežinoma apie M. Č. ir T. Å . tarpusavio santykius prieÅ¡ susitikimÄ .

Nurodo, kad per muštynes jam buvo padaryti kūno sužalojimai ir sukeltas fizinis skausmas nuo nukentėjusiojo veiksmų. Civilinius ieškinius pripažįsta, bet mano, kad sumos per didelės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi kitiems įrodymams patikrinti buvo pagarsinti kaltinamojo V. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis V. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo kaltu prisipažino pilnai dėl to, kad sumušė ir paėmė striukę su daiktais, labai gailisi ir parodė, kad kokia diena buvo jau nepamena, kaip viskas vyko jau nepamena, nuo ko prasidėjo žodinis konfliktas su T.

Å . jau nepamena. Tačiau, kai atėjo į picerijÄ , M. Č. jau kibo žodžiais prie sėdinčio T. Å .. Kiek žino, jau nuo mokyklos laikų jų santykiai buvo blogi, konfliktavo tarpusavyje ne vienÄ kartÄ . Kadangi jau nepamena kaip viskas vyko, tik žino, kad pastÅ«mė T. Å . ir tada prasidėjo muÅ¡tynės, ten stumdėsi tarpusavyje, žino, kad rankų kumščiais sudavė kažkiek kartų T. Å . į įvairias kÅ«no vietas, tačiau nei kiek kartų, nei kur tiksliai pataikė jam smÅ«giuodamas nepamena.

MuÅ¡tynėse dalyvavo pats, M. Č. ir T. Å .. Jau po to, kai baigėsi muÅ¡tynės, į picerijÄ užėjęs F. P. (F. P.) tik bandė visus apraminti ir neleisti, kad vėl tęstųsi muÅ¡tynės, jis T. Å . nemušė. Po to, kai baigėsi muÅ¡tynės, nuo žemės paėmė gulinčiÄ T. Å . striukę, jÄ , iÅ¡nešęs iÅ¡ picerijos patalpos, koridoriuje numetė ant žemės. Kai rankose laikė T. Å . striukę, T. Å . pasakė „atiduok striukę“, tačiau M. Č. pasakė ,,neatiduok“, jÄ ir paėmė su savimi.

Ar buvo striukės kiÅ¡enėse kokie nors T. Å . asmeniniai daiktai nežino, nes kiÅ¡enių netikrino ir nieko iÅ¡ striukės nepaėmė. Paėmė T. Å . striukę, kadangi pagalvojo, kad tai yra jo striukė. Kas vėliau surado ir paėmė tÄ striukę nežino, daugiau tos striukės nematė, kadangi numetė striukę koridoriuje ant grindų ir visi trys iÅ¡ picerijos pastato išėjo. Daugiau apie tÄ striukę nieko nežino. Nuėjo į namus, o M. Č. pasiliko prie picerijos pastato, kieme. TÄ vakarÄ Ä¯ picerijÄ atėjo jau bÅ«damas neblaivus, kadangi su M.

Č. vartojo alkoholius gėrimus jis taip pat buvo neblaivus (t. I, b.l.172–173). Pagarsinus kaltinamojo V. K. parodymus, jis nurodė, kad įvykio aplinkybes geriau atsimena teisiamojo posėdžio metu. Papildomai nurodė, kad T. Å . sudavė gal pora smÅ«gių, bet 10 suduoti negalėjo. Kaltinamasis M. Č. kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytÄ dienÄ apie 18:00 val., stovėjo su V. K., F. P. ir dar vienu vaikinu prie picerijos ir parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios tame pačiame pastate.

Tuo metu į picerijÄ eidamas nukentėjusysis T. Å . jį pastÅ«mė pečiu. Nei jis, nei nukentėjusysis vienas kitam nieko nepasakė. Gal po 10 minučių, kai nukentėjusysis užėjo į picerijÄ , jis taip pat ten užėjo, buvo įsitikinęs, kad picerijoje nebėra nukentėjusiojo. Pamatęs nukentėjusįjį paklausė kodėl jis pastÅ«mė, prasidėjo žodinis konfliktas. Po kurio laiko į picerijÄ užėjo V. K., priėjo prie jo ir nukentėjusiojo. Po to prasidėjo grumtynės. Nukentėjusysis trenkė V.

K., po to jam ir abu kaltinamieji nukrito ant žemės. Jiems atsistojus nukentėjusysis vėl pradėjo juos muÅ¡ti, taip sukeldamas jiems fizinį skausmÄ , dėl to jis kreipėsi į ekspertizės centrÄ , kur jam buvo nustatyti sužalojimai, nurodyti pateiktoje specialisto iÅ¡vadoje. Nukentėjusiajam negrasino, rusiÅ¡ki keiksmažodžiai buvo vartojami iÅ¡ jų abiejų pusės. Nukentėjusiajam smÅ«gių nesudavė, gimdamasis bandė suduoti vienÄ smÅ«gį, bet nepataikė. Konflikto pabaigoje į picerijÄ užėjo F.

P.. Konflikto metu buvo išgėręs. Negali pasakyti, ar nukentėjusysis buvo išgėręs. Nematė, kaip V. K. paėmė striukę iš nukentėjusiojo ir negali pasakyti kas toliau vyko su striuke. Po įvykio nuėjo pas kaimynę į svečius. Nurodė, kad anksčiau picerijoje lankydavosi dažnai ir iki tol konfliktų nėra buvę. Nukentėjusysis T. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. lapkričio mėnesį, tikslios datos neprisimena, eidamas prie pastato, kuriame yra picerija, pamatė stovinčius V.

K., M. Č. ir dar vienÄ vyrÄ pažįstamÄ iÅ¡ matymo. M. Č., bÅ«damas prie įėjimo į picerijÄ , rusų kalba paniekinama forma pakomentavo „policininkas“. Nekreipdamas dėmesio užėjo į picerijÄ . Laukdamas užsakymo atsisėdo ant sofos. Tuo metu į picerijÄ užėjo M. Č.. Jam priėjus pirmus jo žodžius rusų kalba, suprato kaip grasinimÄ ir kreipimÄ si, žeminantį kaip asmenį ir policijos pareigÅ«no profesijÄ . Prasidėjo žodinis konfliktas. Jis atsakė, kad jam nėra ko bijoti tokio asmens kaip M.

Č., kad toliau sėdės ir lauks. Tada užėjo V. K.. Jam priėjus prie M. Č., iÅ¡ rusiÅ¡ko iÅ¡sireiÅ¡kimo suprato, kad jie buvo susitarę jį sumuÅ¡ti. Tuomet atsikėlė nuo sofos, paėjo pora žingsnių atgal, o kaltinamieji artinosi link jo, pirmas V. K., M. Č. iÅ¡ galo. V. K., įkišęs rankÄ Ä¯ kiÅ¡enę, rusų kalba ragino žaloti. Nežinojo, kÄ V. K. turi kiÅ¡enėje. Kaltinamieji eidami link jo be žodžių su rusiÅ¡kais keiksmažodžiais „muÅ¡am policininkÄ â€œ daugiau nieko nesakė.

IÅ¡ Å¡ių veiksmų, nusiteikimo ir agresijos suprato, kad kyla realus pavojus sveikatai ir gyvybei. Siekdamas sustabdyti V. K. jam spyrė į kojÄ . Tada abu kaltinamieji jį puolė. Kažkas iÅ¡ jų buvo pagriebęs už striukės, jÄ traukė per galvÄ už kapiÅ¡ono. Striukė buvo ilga, su užtrauktuku, užsegtu iki krÅ«tinės. Nepamena, kuris iÅ¡ kaltinamųjų užtraukė striukę iki galo. Kažkuris iÅ¡ kaltinamųjų muÅ¡tynių metu pagriebė už kapiÅ¡ono ir užtraukė jam ant galvos.

Kai ant galvos buvo užtraukta striukė, nematė, kas suduoda smÅ«gius, kiek smÅ«gių buvo tik jautė. Pajuto daug smÅ«gių į galvos sritį, į pečius, į krÅ«tinę. Mano, kad smÅ«giai greičiausiai buvo suduoti rankomis, kadangi jį bandė pargriauti, bet jis stovėjo. SmÅ«gius sudavė ne vienas žmogus, nes jis laikė kaltinamojo rankÄ , kuri laikė striukės kapiÅ¡onÄ , o smÅ«giai buvo iÅ¡ įvairių pusių vienu metu. Pilnai nutraukus striukę per galvÄ toliau buvo suduodami smÅ«giai tiek iÅ¡ M.

Č., tiek iÅ¡ V. K.. MuÅ¡tynių metu pavyko iÅ¡silaisvinti, galėjo matyti aplinkÄ . Matė prieÅ¡ais save stovinčius kaltinamuosius, kurie vienas kitÄ ragino sakydami muÅ¡ti ir bandė suduoti. Jis smÅ«giavo besigindamas, sudavė 3 kartus. Negali pasakyti, ar abiem, ar vienam kaltinamajam sudavė, bandant juos nuo savęs nustumti. Asmeninio tikslo juos sužaloti neturėjo. Tuo metu picerijoje buvusi darbuotoja Å¡aukė, kad baigtų muÅ¡tynes, nes iÅ¡kvies policijÄ . Taip pat picerijoje buvo moteris su vaikais, kuri rėkė, kad jie nusiramintų ir baigtų muÅ¡tis, vėliau ji pasiÅ¡alino.

Pasibaigus muÅ¡tynėms. V. K. paėmė jo striukę nuo žemės. Negali pasakyti, ar jis numetė striukę bandant iÅ¡silaisvinti, ar kažkuris iÅ¡ kaltinamųjų nutempė nuo jo. V. K. paėmė striukę nuo žemės į rankas ir pasitraukė link durų su M. Č.. Tada į picerijÄ užėjus trečiam asmeniui, kurį matė prie picerijos įėjimo prieÅ¡ konfliktÄ , jo pavardės nežino, M. Č. pradėjo jį raginti muÅ¡ti trise. Trečias asmuo nesutiko su siÅ«lymu, neketino jo muÅ¡ti ir bandė raminti.

Pamatęs, kad V. K. paėmė striukę, sakė jÄ grÄ Å¾inti, nes ten buvo asmeniniai daiktai, tarnybinis pažymėjimas, telefonas, piniginė. M. Č. ragino neatiduoti striukės, tada visi trys pasiÅ¡alino iÅ¡ picerijos. Tuo metu picerijos darbuotoja kalbėjo telefonu su Bendruoju pagalbos centru, kadangi negalėjo pasakyti tikslaus adreso, kur konfliktas įvyko, pats paaiÅ¡kino įvykio aplinkybes. Ä® įvykio vietÄ atvažiavus policijos ekipažui matė, kaip atvažiavo M. Č. sesuo, kuri iÅ¡ matymo pažįstama.

Po maždaug 10 minučių picerijos darbuotoja pasakė, kad jo striukė picerijoje ir paaiÅ¡kino, kad kaltinamojo sesuo buvo užėjusi, pasižiÅ«rėjusi, kad nėra paÅ¡alinių asmenų iÅ¡ Å¡iukÅ¡liadėžės išėmė jam priklausančiÄ juodos spalvos striukę. Akivaizdžiai matėsi, kad kaltinamieji buvo neblaivÅ«s, bet jų kalba, judesiai buvo koordinuoti, jie suvokė savo veiksmų esmę. Nurodė, kad tai ne pirmas jo konfliktas su M. Č.. Konfliktai vyksta dėl jo profesijos.

Anksčiau jokių santykių nepalaikė, tik mokėsi vienoje mokykloje, draugai nebuvo, bendrų draugų neturi. Striukė jam buvo sugrÄ Å¾inta, pinginė nebuvo paimta. Po to įvykio kreipėsi į Lazdynų ligoninę, kur buvo iÅ¡duotas nedarbingumas. Ekspertizė nebuvo padaryta, nes buvo savaitgalis, o registracija tik darbo dienomis. Praėjus 5 dienoms po įvykio nubrozdinimai ir patinimai buvo praėję. Neturtinę žalÄ patyrė dėl didelio streso dėl Å¡io įvykio, jam ne kartÄ buvo grasinama.

Kaltinamieji žino, kur jis gyvena, ne kartÄ pravažiavo pro jo namus, matė jį kieme. Kelias savaites po įvykio naktimis nemiegojo, bijojo, kad nebÅ«tų padaryta žala jo tėvų materialiniam turtui. Pergyveno, nerimavo, patyrė psichologinę traumÄ . Buvo pažemintas ne tik kaip pareigÅ«nas, kaip asmuo, bet buvo pažeminta ir visa policijos sistema. Liudytoja O. M. (kaltinamojo M. Č. sesuo) teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus. Nurodė, kad visko nepamena dėl patirto didelio streso ir praėjusio laiko bei nenori prisiminti įvykio aplinkybių.

Liudytojas F. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad užėjo į picerijÄ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Tikslios datos neprisimena, buvo ruduo, vakaras. Užėjus į picerijÄ pamatė, kad ten vyksta konfliktas, nežino dėl ko ir kas jį pradėjo. Konfliktas vyko tarp pažįstamų – M. Č. ir V. K., ir vieno vyruko (liudytojas parodė į nukentėjusįjį). Bandė konfliktÄ sustabdyti, norėjo M. Č. pastatyti ant kojų ir iÅ¡vesti. M. Č. sėdėjo ant žemės, kokioje padėtyje buvo V.

K. neprisimena, o nukentėjusysis stovėjo. Pavyko M. Č. pakelti ir iÅ¡vesti į laukÄ , neprisimena, ar kiti konflikto dalyviai liko picerijoje. Neprisimena ar V. K. po to prisijungė prie jų. Ä® picerijÄ užėjo, nes ieÅ¡kojo draugų ir norėjo pavalgyti. Matė, kad M. Č. ir V. K. į picerijÄ užėjo anksčiau. Kartu su jais neįėjo į picerijÄ , nes stovėjo lauke ir rÅ«kė. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi kitiems įrodymams patikrinti buvo pagarsinti liudytojo F. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas F. P. parodė, kad 2017 m. lapkričio 10 d., apie 17:00 val. prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kur antrame aukÅ¡te yra įrengta picerija (duomenys neskelbtini), lauke sutiko pažįstamus M. Č. ir V. K.. Kartu su jais lauke prie parduotuvės gėrė alų. Praėjus kiek laiko, jie abu nuėjo į picerijÄ , pats pasiliko lauke. Negali pasakyti tiksliai kiek praėjus laiko, taip pat nuėjo į picerijÄ , kur norėjo nusipirkti alaus.

Atėjęs į picerijÄ , iÅ¡girdo rėkiančiÄ picerijos darbuotojÄ , kuri pasakė ,,pasiimk savo draugus“. Atėjęs pamatė muÅ¡tynes, mušėsi pažįstami M. Č. ir V. K. su dar vienu vyriÅ¡kiu, kuris, kaip vėliau iÅ¡ vietinių gyventojų sužinojo, buvo policijos pareigÅ«nas. Pamatęs muÅ¡tynes, iÅ¡ karto pribėgo prie M. Č., kuris buvo rankomis įsikabinęs į policininkÄ , bandė M. Č. atitraukti nuo policininko ir taip juos iÅ¡skirti. V. K. gulėjo ant grindų.

Kai atėjo, muÅ¡tynės jau buvo beveik pasibaigusios. IÅ¡ karto pradėjo vesti savo pažįstamus į laukÄ , pribėgo prie V. K., kurį už rankų bandė iÅ¡tempti į laukÄ . Tiksliai negali pasakyti kas, kam, kokius smÅ«gius sudavė, kas pradėjo muÅ¡tynes, kadangi, kai atėjo, muÅ¡tynės jau buvo pasibaigusios. Viskas įvyko labai greitai. Pats niekam jokių smÅ«gių nesudavė, nebuvo sužalotas. VisÄ laikÄ tik bandė iÅ¡vesti M. Č. ir V. K. į laukÄ . Po muÅ¡tynių visi kartu išėjo į laukÄ , ar kas nors iÅ¡ pažįstamų:

M. Č. ar V. K. paėmė nukentėjusiojo striukę nematė. Išėję iš picerijos, iš karto nuėjo pas M. Č. į namus. Ar buvo sustoję prie pašto nepamena. Po įvykio jokios striukės nematė (t. I, b. l.128). Pagarsinus liudytojo F. P. parodymus, jis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad duoti parodymai yra teisingai užfiksuoti ir teismas turėtų vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes teisiamojo posėdžio metu duodant parodymus yra praėję daug laiko ir jis nelabai atsimena.

Liudytojas J. D. (J. D.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad MickÅ«nuose, tiksliai nepamena prieÅ¡ kiek laiko, buvo sumuÅ¡tas jo kolegas T. Å .. Tarnybos metu per radijo stotį iÅ¡girdo praneÅ¡imÄ , kad užpultas ir apvogtas policijos pareigÅ«nas. Vykstant į įvykio vietÄ sužinojo, kad tai jo kolega T. Å .. Buvo pavogti T. Å . daiktai – striukė, piniginė, tarnybinis pažymėjimas, pinigai, telefonas. Budėtojui susisiekus su nukentėjusiuoju, jis paaiÅ¡kino, kad atvyko pavakarieniauti picerijoje, kur jį užpuolė vietiniai gyventojai dėl neapykantos, kad jis yra policijos pareigÅ«nas.

PaaiÅ¡kino kas užpuolė, kur galimai gali bÅ«ti tie žmonės ir jie važiavo ieÅ¡koti užpuolikų. Jų ieÅ¡kojo ne vienÄ valandÄ . Pavyko tÄ patį vakarÄ asmenis surasti. Jeigu neklysta, jie buvo trise. VienÄ rado prie namų, o kur antrÄ neprisimenu – arba mieste, arba prie namų. Suradę tuos asmenis sulaikė. Neprisimena ar sulaikyti asmenys prisipažino, ar neigė kaltę. Kai sulaikė ir apžiÅ«rėjo asmenis pas kažkurį buvo apibrozdintas veidas. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi kitiems įrodymams patikrinti buvo pagarsinti liudytojo J.

D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. D. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigose. 2017 m. lapkričio 10 d. dirbo kartu su Mobilios kuopos 3- ojo būrio vadu A. P. ir vyriausiaisiais patruliais A. T., A. Č., G. P., kai apie 19:40 val. per radijo ryšį buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) buvo užpultas ir apiplėštas policijos pareigūnas.

Nuvykus į įvykio vietÄ , t. y. (duomenys neskelbtini) sužinojo papildomas aplinkybes, o bÅ«tent užpuolikų, kurie iÅ¡ karto po įvykio pasiÅ¡alino duomenis ir tęsė jų paieÅ¡kÄ . Dirbant pagal turimÄ informacijÄ apie 21:00 val. pagal minėtus požymius (duomenys neskelbtini) pastebėjo asmenį panašų pagal turimus duomenis į tÄ , kuris ir dalyvavo įvykyje, jis pastebėjęs policijos pareigÅ«nus pradėjo bėgti, o jį pasivijus, pastarasis atsistojo į kovinės savigynos pozicijÄ ir sakydamas „nu musara pidarasi zapizdžiu vsech“ pradėjo mosikuoti rankomis ir spardytis kojomis dėl to siekiant sulaikyti minėtÄ asmenį buvo panaudoti fizinės prievartos veiksmai.

Minėtas asmuo buvo pargriautas ant žemės, jam užlaužtos rankos už nugaros ir uždėti antrankiai. Sulaikytas asmuo prisistatė kaip M. Č., gim. (duomenys neskelbtini). Įsodinus M. Č. į tarnybinį automobilį, toliau buvo tęsiama asmenų paieška. Maždaug apie 21:45 val. (duomenys neskelbtini), esančios kavinės teritorijoje buvo sulaikytas antras asmuo – F. P., gim. (duomenys neskelbtini) kuris taip pat pamatęs mūsų tarnybinę transporto priemonę užėjo už pastato ir pradėjo bėgti taip bandydamas pasislėpti tamsoje.

Sulaikant minėtÄ asmenį jis žinojo, kad tai yra policijos pareigÅ«nai, nes garsiai ir aiÅ¡kiai buvo sakyta „stok policija“. F. P. nevykdė teisėtų policijos pareigÅ«nų reikalavimų, bėgo, o jį pasivijus bei sulaikant jis bandė iÅ¡vengti sulaikymo stumdėsi su rankomis stangrino rankas, ko pasėkoje panaudojus fizinę prievartÄ buvo pargriautas ant žemės ir uždėti antrankiai. Sulaikymo metu aiÅ¡kiai matėsi, kad M. Č. veidas jau buvo sužalotas iki sulaikymo, matėsi sukrešėjęs kraujas ant veido.

Minėti asmenys apie 22:30 val. pristatyti į 2-Ä jÄ policijos komisariatÄ (t. I, b. l. 121–122). Pagarsinus liudytojo J. D. parodymus, jis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad duoti parodymai yra teisingi ir teismas gali vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes teisiamojo posėdžio metu dėl praėjusio ilgo laiko tarpo ir dėl įvykių gausos tiksliai visų aplinkybių nepamena. Liudytoja R. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytÄ dienÄ , tikslaus laiko nepamena, buvo tamsu, ėjo į parduotuvę, esančiÄ netoli namų – 10 min. kelio, ir pamatė, kad vyksta kažkoks sujudimas, kad buvo policija ir greitoji.

Priėjus arčiau, prie paÅ¡to, kur stovėjo bÅ«rys žmonių, iÅ¡girdo, kad jos vyras M. Č. dalyvavo muÅ¡tynėse. Tai iÅ¡girdusi sustojo prie paÅ¡to ir paskambino jo sesei O. M., paprašė jos atvažiuoti, nes buvo iÅ¡sigandusi. Kol jos laukė, Å¡vietėsi telefonu, nes buvo tamsu ir pamatė, kad prie paÅ¡to guli kažkas juodo. Žmonės kalbėjo, kad per muÅ¡tynes dingo striukė. Suprato, kad ten gali bÅ«ti striukė. Nežino kieno ten striukė ir kaip ji ten atsirado. Kadangi turėjo juodÄ , celofaninį maiÅ¡elį, įsimetė striukę į maiÅ¡Ä ir laukė vyro sesės. Po striukės kiÅ¡enes nelandžiojo, dedant striukę į maiÅ¡elį, jautėsi, kad kažkas yra kiÅ¡enėje.

Atvažiavus vyro sesei papasakojo, kad žmonės Å¡neka, jog galbÅ«t M. Č. dalyvavo muÅ¡tynėse. Jos nuėjo į picerijÄ pasiklausti kas buvo. PaÅ¡tas nuo picerijos 3-4 m. atstumu. Už paÅ¡to yra picerija su parduotuve viename pastate. Picerijoje pasakė, kad buvo susistumdymas, kažkas iÅ¡ nukentėjusiųjų policininkas. Tada jos išėjo į laukÄ . M. Č. sesė nuėjo prie policijos, bandė pasiaiÅ¡kinti, bet jai niekas nepasakė, tiesiog atgrasiai Å¡nekėjo. Jos iÅ¡sigando, striukės neatidavė, vėliau vyro sesė nunešė striukę į picerijÄ .

Kur tuo metu buvo M. Č. nežino. Po Å¡io įvykio pirmÄ kartÄ su juo susitiko po poros dienų, jis papasakojo, kad buvo muÅ¡tynės ir kad kaltas ne jis. Bendravo su kaimyne ir ji papasakojo, kad tÄ vakarÄ vyras buvo pas jÄ užsukęs ir, kad jo veidas buvo sumuÅ¡tas, vėliau jis iÅ¡ kaimynės išėjo pas policijÄ . Anksčiau vyras toje pačioje picerijoje turėjo kažkokį konfliktÄ . Liudytoja B. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tikslios datos neatsimena, maždaug prieÅ¡ metus dirbo picerijoje.

Ä® picerijÄ atėjo vaikinas, užsakė dvi picas ir atsisėdo ant kuÅ¡etės, sėdėjo labai tyliai. Po to kartu atėjo du vyrai ir pradėjo prie vaikino kabintis. Sakė, kad jei jie nenueis – iÅ¡kvies policijÄ . Jie užpuolė tÄ vaikinÄ , kuris laukė užsakymo. Prasidėjo grumtynės. Negali pasakyti kas, kiek ir kam spyrė, kas pirmas sudavė, nes matė tik grumtynes. GrÅ«mėsi vaikinas, kuris laukė picos su kitais užėjusiais vaikinais. Suprato, kad jie pažįstami, nes užėję iÅ¡kart jį žinojo.

Kai atėjo kaltinamieji į picerijÄ , negali pasakyti ar tarp jų vyko normalus bendravimas. Kaltinamieji kalbėjo neramiai, matėsi iÅ¡ mimikos, bet jų žodžių negirdėjo. Girdėjo, kaip nukentėjusysis sakė jiems iÅ¡eiti. Kaip suprato, jie buvo iÅ¡gėrę. Jie iÅ¡ jos neužsisakė picos, o priėjo prie vaikino, kuris sėdėjo ir laukė. Be jos picerijoje buvo kolegė V. L., viso konflikto nepertraukiamai nematė, nes dirbo. Buvo daug užsakymų, žmonės ateidavo, paimdavo picas ir iÅ¡eidavo.

Atėjo, kai jau kažkas dviese buvo ant grindų, bet kas – negali pasakyti. Ä®spėjo, kad iÅ¡eitų į laukÄ , nes kvies policijÄ . Viskas vyko labai greitai. Kol jiems sakė, kad kvies policijÄ , baigėsi muÅ¡tynės. PolicijÄ iÅ¡kvietė, nes prasidėjo grumtynės. Nukentėjusysis paėmė ragelį iÅ¡ jos ir pats paaiÅ¡kino, kas vyksta, tuo metu kaltinamieji pabėgo. Kol atvyko policijos pareigÅ«nai toliau dirbo. Buvo dar vienas vaikinas, kurį žino iÅ¡ matymo – (duomenys neskelbtini).

Jis stovėjo ir žiÅ«rėjo į konfliktÄ , suprato, kad yra jų pažįstamas. Konflikto metu nebuvo asmenų, kurie pasigestų daiktų. Po kiek laiko atėjęs nukentėjusysis klausė ar ji kažkÄ matė, ji pasakė, kad ne. Praėjus pusei valandos ar valandai, kai išėjo asmenys, su kolege Å¡iukÅ¡liadėžėje rado striukę. Å iukÅ¡liadėžė labai didelė, stovi picerijos patalpos gale esančiame kampe. Nematė, kas įdėjo striukę į Å¡iukÅ¡liadėžę. PrieÅ¡ randant striukę Å¡iukÅ¡liadėžėje ir po pareigÅ«nų atvykimo buvo užėjusi M.

Č. sesuo ir žmona pasiklausti, kas buvo. Nematė, kad žmona ar sesuo kÄ nors turėtų. Po to, kai jos išėjo, striukė atsirado. PolicijÄ informavo, kad atsirado striukė. Sužalojimų ant vyro, kuris sakėsi picÄ , nematė. Ant tų asmenų, kurie dalyvavo konflikte ir to, kuris atėjo vėliau, nematė sužalojimų, nes jie greitai pabėgo. Neatsimena, kaip V. K. buvo apsirengęs, nežino ar kuris atėjęs nusirengė. Po to nukentėjusysis buvo nusirengęs. Liudytoja G. Å . teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pas jÄ maždaug 21:00 val. atėjo kaltinamasis (duomenys neskelbtini), kuris yra jos kaimynas.

Pasakė, kad jį sumušė, gal ir sakė kas, bet ji to žmogaus nepažįsta. Jam buvo sužalota kairė veido pusė, turbūt buvo mėlynė, buvo sumušta ranka. Buvo kraujo, bet negali pasakyti kur. Po to jam paskambino žmona ir jis pasakė, kad eina pasiduoti. Praėjus 5 – 10 min. jis išėjo iš jos namo, kur jau stovėjo policija. Gyvena (duomenys neskelbtini), žino kur yra picerija (duomenys neskelbtini). Nuo jos namų iki picerijos maždaug pusės kilometro atstumas. Negali pasakyti, kodėl M.

Č. atėjo pas jÄ , iki įvykio nedažnai ateidavo. 2017 m. lapkričio 10 d. apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 10 d. buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) picerija, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Ä® picerijos patalpas patenkama iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, pro pagrindines pastato duris, koridoriuje tiesiai yra durys, ant jų yra užraÅ¡as (duomenys neskelbtini) picerija. Tiesiai yra picerijos virtuvė, kairėje ir deÅ¡inėje – stalai su kėdėmis, stalai su sofomis.

Įėjimo durų dešinėje yra šiukšlių dėžė, netoli jos yra medinis suoliukas, ant jo yra juodos spalvos striukė. Patalpa stebima vaizdo kameromis, pastato prieigos taip pat stebimos vaizdo stebėjimo kameromis. Įvykio vietos apžiūros metu paimta juodos spalvos striukė „Magnum“ su joje buvusiais daiktais: rudos spalvos pinigine, 4 nuolaidų kortelėmis, vairuotojo pažymėjimu, asmens tapatybės kortele, tarnybiniu pažymėjimu, 2 ginklo kortelėmis, „Taser“ kortele, „Swedbank“ mokėjimo kortele, 15 eurų, mobiliojo ryšio telefonu „Samsung“ (t.

I, b. l.28–31). 2017 m. lapkričio 10 d. daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 10 d. buvo apžiūrėta juodos spalvos striukė, joje buvusi rudos spalvos piniginė, joje buvę „Neste“ nuolaidų kortelė, „Tele-2 Pildyk“ SIM kortelė, vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, išduoti T. Š. vardu, policijos pareigūno tarnybinis pažymėjimas, sveikatos pažymėjimas, 2 ginklo kortelės, „Taser“ X26 kortelė, nuolaidų kortelės “Can can“, „Senukai“, „Euro vaistinė“, „Swedbank“ bankas mokėjimo kortelė, 5 eurai monetomis, 10 eurų kupiūra, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ (t.

I, b. l. 32–36). 2017 m. gruodžio 14 d. apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 14 d. buvo apžiÅ«rėti medicininiai dokumentai, T. Å . po įvykio 2017 m. lapkričio 10 d. objektyvÅ«s kÅ«no sužalojimai nekonstatuoti. Medicininiuose dokumentuose nurodytos deÅ¡inio rieÅ¡o, veido sumuÅ¡imo, kairės čiurnos raiščių patempimo diagnozės sužalojimais nevertinamos, kadangi nepagrįstos objektyviais medicininiais duomenimis. Nesant sužalojimų, nėra ir pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastÄ (t.

I, b. l. 54). 2017 m. gruodžio 9 d. daiktų apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 9 d. buvo apžiÅ«rėtas CD-R diske, 7 failuose, užfiksuotas vaizdo įraÅ¡as, 2017 m. lapkričio 16 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimtas iÅ¡ T. Č. pateikto vaizdo įraÅ¡ymo įrenginio „Aprica“ (t. I, b. l. 94–105). Vaizdo įraÅ¡as perklausytas teisiamojo posėdžio metu. Ä®rodymų vertinimas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014).

TeisingÄ teismo baudžiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas. Dėl V. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje Kaltinamasis V. K. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu, tačiau bylÄ nagrinėjantis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad teisinio bylos nagrinėjimo metu nenustatytos aplinkybės, leidžiančios V. K. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Teismas vertindamas kaltinamojo veiksmus pažymi, kad pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ arba pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovęs į patalpÄ , ryÅ¡ių kabelių kanalų sistemÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ , arba vieÅ¡oje vietoje pagrobė svetimÄ turtÄ iÅ¡ asmens drabužių, rankinės ar kitokio neÅ¡ulio (kiÅ¡envagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbiÄ reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktÅ«rÄ sudarantį turtÄ .

Pabrėžtina, kad svetimo turto užvaldymas padaromas pasisavinimo tikslais. Kasacinės instancijos teismo praktikoje tokio pobÅ«džio bylose nuosekliai pasisakoma dėl negalimumo remtis vien tik objektyviosiomis aplinkybėmis užvaldant svetimÄ turtÄ , bet pabrėžiamas bÅ«tinumas nustatyti ir subjektyviÄ sias aplinkybes, t. y. kaip asmuo suvokė savo veiksmus, kokius padarinius numatė ir kokio tikslo siekė. Siekiant asmens veiksmus kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnį (kaip vagystę) bÅ«tina nustatyti, kad kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paėmė svetimÄ daiktÄ , numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavÄ , ir to norėjo arba kad kaltininkas suvokė, jog jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimÄ turtÄ , kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, Nr. 2K-351/2012, Nr. 2K-282/2012, Nr. 2K-6/2012).

Nagrinėjamu atveju nors kaltinamasis V. K. nurodė, kad kaltę pripažįsta, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme nurodė, kad nukentėjusiojo striukę paėmė galvodamas, kad tai jo paties striukė. Striukės turinio neapžiÅ«rėjo, kiÅ¡enių netikrino ir nieko iÅ¡ jų neėmė. Vėliau striukę iÅ¡mėtė lauke, kai nuo jos paėmimo buvo praėjusios 4 – 5 minutės ir daugiau nieko apie striukę nežino. Nukentėjusysis T. Å . ikiteisminio tyrimo pirmosios apklausos metu nurodė, kad abu kaltinamieji plėšimo bÅ«du pavogė striukę, su joje buvusiais daiktais.

Kitoje apklausoje ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad negali pasakyti ar jis pats numetė striukę ant žemės ar kaltinamieji nutempė nuo jo, striukę nuo žemės paėmė kaltinamasis V. K.. Vėliau striukė buvo rasta picerijoje esančioje Å¡iukÅ¡liadėžėje. Striukė buvo sugrÄ Å¾inta, piniginė nebuvo paimta. TÄ pačiÄ Ä¯vykio dienÄ striukė su pinigine ir joje esančiais daiktais pakvitavimu buvo grÄ Å¾inti nukentėjusiajam (t. I, b. l. 37). Striukės atsiradimo faktÄ Å¡iukÅ¡liadėžėje patvirtino ir picerijos darbuotoja, liudytoja apklausta B.

P.. Ji su kolege striukę rado Å¡iukÅ¡liadėžėje, nematė kaip ji ten atsidÅ«rė. Parodė, kad prieÅ¡ atsirandant striukei buvo užėjusios kaltinamojo M. Č. sesuo ir žmona, po kurių išėjimo striukė atsirado. Liudytoja R. J. patvirtino, kad nukentėjusiojo striukę rado lauke prie paÅ¡to, esančio 3–4 m. atstumu nuo picerijos, įsidėjo jÄ Ä¯ maiÅ¡elį. Vėliau striukę perdavė vyro sesei, kuri jÄ nunešė atgal į picerijÄ . Taigi, aptarti teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirti įrodymai, nustatyta įvykio chronologinė eiga, patvirtina kaltinamojo V.

K. parodymus, kad jis tikslo grobti nukentėjusiojo striukės neturėjo. BylÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamasis V. K. turėjo visas galimybes užvaldyti nukentėjusiojo striukę kartu su kiÅ¡enėse esančiais daiktais, tačiau to nepadarė, kas teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jis neturėjo tikslo pagrobti svetimÄ turtÄ . Nenustačius kaltinamojo tyčios, nukreiptos į negrįžtamÄ svetimo turto užvaldymÄ ir atitinkamos žalos nukentėjusiajam padarymÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad veika neatitinka turto pagrobimo požymių kaip jie yra apibrėžti BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamasis V. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, iÅ¡teisintinas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje Kaltinamieji V. K. ir M. Č. buvo kaltinami nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymu. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

BylÄ nagrinėjant teisme prieita prie iÅ¡vados, kad kaltinamųjų V. K. ir M. Č. veiksmai negali bÅ«ti kvalifikuojami kaip nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje. Nors kaltinamasis V. K. nurodė, kad kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažįsta, tačiau tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad užėjęs į picerijÄ pamatė ten esančius M. Č. ir T. Å .. Prasidėjo žodinis konfliktas, kuris peraugo į muÅ¡tynes. Tiksliai visko nurodyti negalėjo, nes nepamena, tik žino kad pastÅ«mė nukentėjusįjį T.

Å .. MuÅ¡tynių metu, tarpusavyje besistumdant sudavė nukentėjusiajam, bet kiek tiksliai smÅ«gių nurodyti negalėjo. DeÅ¡imt smÅ«gių nukentėjusiajam tikrai nesudavė. Kaltinamasis M. Č. nurodė, kad jam užėjus į picerijÄ ir ten pamačius nukentėjusįjį jo paklausė, kodėl ji pastÅ«mė. Nuo to prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu rusiÅ¡ki keiksmažodžiai buvo vartojami iÅ¡ abiejų pusių. Ä® picerijÄ atėjus kaltinamajam V. K. prasidėjo grumtynės. Nukentėjusysis trenkė V.

K., po to ir jam pačiam, ko pasėkoje jie nugriuvo ant žemės. Kai jie atsistojo nukentėjusysis toliau juos mušė. Norėdamas apsiginti bandė suduoti vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam, bet nepataikė ir nukentėjusiajam smÅ«gių nesudavė. Nurodė, kad dėl nukentėjusiojo veiksmų patyrė fizinį skausmÄ . Kaltinamųjų V. K., M. Č. parodymus dalyje dėl konflikto eigos, smÅ«gių sudavimo, patvirtina nuo subjektyvaus vertinimo nepriklausantys įrodymai – teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtas (peržiÅ«rėtas) vaizdo įraÅ¡as.

IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o nematyti, kad kaltinamieji kiekvienas atskirai ar abu kartu bÅ«tų sudavę kaltinime nurodytÄ skaičių (deÅ¡imt) smÅ«gių nukentėjusiajam T. Å .. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad tarp nukentėjusiojo T. Å . ir kaltinamųjų V. K. bei M. Č. vykstančios grumtynės. Akivaizdžių smÅ«gių, kuriuos pagal pateiktÄ kaltinimÄ suduoda kaltinamieji, vaizdo įraÅ¡e neužfiksuota. BylÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad ir teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai nepatvirtino, kad kaltinamieji V.

K. ir M. Č. abu kartu ar kiekvienas atskirai bÅ«tų sudavę deÅ¡imt smÅ«gių nukentėjusiajam T. Å .. Liudytojas F. P. į picerijÄ atėjo tik konflikto pabaigoje. Matė muÅ¡tynes, bet negalėjo pasakyti kaip jos prasidėjo, bandė iÅ¡skirti besimuÅ¡ančiuosius ir vėliau kartu su kaltinamaisiais išėjo iÅ¡ picerijos. Liudytoja B. P. negalėjo pasakyti kaip vyko muÅ¡tynės, nes viso konflikto nepertraukiamai nematė, nes tuo metu dirbo. Svarbu pažymėti ir tai, kad 2017 m. gruodžio 14 d. apžiÅ«rint medicininiai dokumentus nustatyta, kad T.

Å . po įvykio 2017 m. lapkričio 10 d. objektyvÅ«s kÅ«no sužalojimai nekonstatuoti. Medicininiuose dokumentuose nurodytos deÅ¡inio rieÅ¡o, veido sumuÅ¡imo, kairės čiurnos raiščių patempimo diagnozės sužalojimais nevertinamos, kadangi nepagrįstos objektyviais medicininiais duomenimis. Nesant sužalojimų, nėra ir pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastÄ (t. I, b. l. 54). BylÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad vien nukentėjusiojo T. Å . parodymai apie jam suduotus smÅ«gius ir jų skaičių, negali bÅ«ti pakankami veikos kvalifikavimui turinčių reikÅ¡mės aplinkybių nustatymui.

Svarbu pažymėti ir tai, kad BPK 301 straipsnio 2 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad apkalinamasis nuosprendis negali bÅ«ti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų, ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiÅ¡kumas parodymais. Å ių asmenų parodymais gali pagrįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai. BylÄ nagrinėjant teisme negauta įrodymų, kurie patvirtintų kaltinime nurodytas aplinkybes, kad kaltinamieji V. K. ir M. Č. sudavė nukentėjusiajam deÅ¡imt smÅ«gių, todėl teismas Å¡ias aplinkybes laiko neįrodytomis.

Be smÅ«gių sudavimo, kaltinamiesiems V. K. ir M. Č., pakeitus kaltinimÄ , buvo inkriminuotas ir necenzÅ«rinių, įžeidžiančio ir žeminančio pobÅ«džio žodžių vartojimas nukentėjusiojo T. Å . atžvilgiu. Nukentėjusysis T. Å . teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamieji jį įžeidinėjo keikdamiesi rusiÅ¡kais necenzÅ«riniais žodžiais, grasino. Teismas pažymi, kad nors nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu įvardijo konkrečius žodžius, kuriais jį vadino kaltinamieji, tačiau konkretÅ«s žodžiai kaltinime nebuvo nurodyti.

Liudytoja B. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamieji kalbėjo neramiai, bet tarp jų vykusio pokalbio ir žodžių turinio negirdėjo. Teismas pažymi, kad necenzūrinių, įžeidžiančių žodžių vartojimo fakto teisiamojo posėdžio metu neneigė ir kaltinamieji. Šių teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko nustatytu, kad kaltinamieji, viešoje vietoje išsakė necenzūrinius, įžeidžiančio pobūdžio žodžius nukentėjusiojo T.

Å . atžvilgiu. Kartu teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad BK 284 straipsnio 1 dalies nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iÅ¡ minėtų bÅ«dų demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Å ių padarinių konstatavimas kartu reiÅ¡kia ir tai, kad vertinama, ar veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015). Tik iš tiesų intensyvius, agresyvius ir aplinkinius trikdančius veiksmus galima laikyti tiek pavojingais, kad už juos kiltų baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2015, 2K-198/2015, 2K-492/2015, 2K-310-942/2016; 2K-308-942/2017).

BylÄ nagrinėjant teisme nustatyta, kad kaltinamojo M. Č. ir nukentėjusiojo T. Å . santykiai yra įtempti dėl praeityje buvusių konfliktų. Å ias aplinkybes teisiamojo posėdžio metu nurodė pats nukentėjusysis T. Å ., jų neneigė ir kaltinamasis M. Č.. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad konfliktas pradžioje prasidėjo tik tarp M. Č. ir T. Å ., prie konflikto kaltinamasis V. K. prisijungė vėliau, todėl teismas sprendžia, kad konfliktas turi privataus konflikto požymių. BylÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja B.

P. parodė, kad matė muÅ¡tynes, bet negalėjo pasakyti kaip jos vystėsi ir viso konflikto nepertraukiamai nematė, nes dirbo. Buvo daug užsakymų, žmonės ateidavo, paimdavo picas ir iÅ¡eidavo. Vykusio pokalbio ir žodžių turinio negirdėjo. Nors iÅ¡kvietė policijÄ , bet ir toliau tęsė darbÄ . PolicijÄ iÅ¡kvietė, nes prasidėjo grumtynės. Viskas įvyko labai greitai. IÅ¡ nurodytos liudytojos parodymų matyti, kad įprastas picerijos darbas nebuvo nutrauktas, ir prasidėjus konfliktui buvo tęsiama maisto gamyba, ir toliau buvo aptarnaujami klientai, liudytoja negirdėjo galimai iÅ¡sakytų necenzÅ«rinio pobÅ«džio įžeidimų, o policijÄ kvietė dėl prasidėjusių grumtynių (bet ne dėl V.

K. ir M. Č. iÅ¡sakytų žodžių). Teismas pažymi, kad kitų asmenų, kuriems kaltinamųjų elgesys iÅ¡sakant necenzÅ«rinio, įžeidžiančio pobÅ«džio žodžius, galimai sukėlė nepasitenkinimÄ , ar sutrikdė jų tvarkÄ ir rimtį nenustatyta. Taigi, bylÄ nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į konfliktÄ mačiusių asmenų reakcijÄ , į tai, kad konflikto atskiras dalis matė tik vienas konflikte nedalyvavęs asmuo (B. P.), į labai trumpÄ kaltinamųjų nepriimtinų veiksmų trukmę daro iÅ¡vadÄ , kad V.

K. ir M. Č. veiksmai nebuvo tiek pavojingi, kad už juos kiltų baudžiamoji atsakomybė. BylÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, kaltinamųjų veiksmai turėtų bÅ«ti vertinami kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK481 straipsnio 1 dalyje. Nustatytų faktinių aplinkybių ir aptarto teisinio reglamentavimo pagrindu, V. K. ir M. Č. pagal BK 284 straipsnį iÅ¡teisintini, jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Dėl civilinių ieÅ¡kinių Civilinis ieÅ¡kovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 31 euro turtinės žalos, sietinos su nukentėjusiojo T.

Š. gydymo išlaidomis, atlyginimo (t. I, b. l. 72–73). Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius pareiškė civilį ieškinį dėl 37,23 eurų turtinės žalos, sietinos su nukentėjusiojo T. Š. draudžiamojo įvykio išmoka (t. I, b. l. 85–88). Nukentėjusysis T. Š. pareiškė 2000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. II, b.l. 193). Kaltinamieji V. K. ir M. Č. dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų išteisintini, jiems nepadarius nusikaltimų požymių turinčių veikų, todėl civilinių ieškovų Vilniaus teritorinės ligonių kasos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus ir nukentėjusiojo T.

Å . ieÅ¡kiniai paliekami nenagrinėtais (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai Kaltinamajam V. K. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo. Kaltinamajam M. Č. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ . Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 304–305, 307 straipsniais,, n u s p r e n d ė :

V. (V.) K. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). V. (V.) K. pagal BK 284 straipsnį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). M. Č. (M. Č.) pagal BK 284 straipsnį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

KardomÄ sias priemones V. (V.) K. – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. KardomÄ jÄ priemonę M. Č. (M. Č.) – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ . Civilinių ieÅ¡kovų Vilniaus teritorinės ligonių kasos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos karinių ir joms prilygintų struktÅ«rų skyriaus ir T.

Å . civilinius ieÅ¡kinius palikti nenagrinėtais. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam V. (V.) K. šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos, gali bÅ«ti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus. Teisėjas Mindaugas Povilanskas