ee6600e0-e5cc-462b-8711-21c1cd682c6e · Klaipėdos apygardos teismas

Administracinė byla Nr Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-8-606/2022

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01104-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto I. A. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2021 m. lapkričio 12 d. nutarties,

n u s t a t ė :

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi paliktas nepakeistas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardos 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutarimas, kuriuo I. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 406 straipsnio 3 dalį 140 Eur dydžio bauda už tai, kad nuo 2021 m. birželio 20 d. 23.50 val. iki 2021 m. birželio 21 d. 01.00 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, valdė katerį „(duomenys neskelbtini)“ neturėdamas galiojančio vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomo patvirtinimo. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 18 straipsnio 2 dalies 2 punkto (redakcija nuo 2021 m. birželio 1 d.) reikalavimus.

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas I. A. praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2021 m. lapkričio 12 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teisenÄ pagal ANK 406 straipsnio 3 dalį jam nutraukti.

2.1. Apeliantas nurodo, kad jo skundÄ iÅ¡nagrinėjo ne Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai, o kažkodėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mai, nors pažeidimas, jei jis toks buvo padarytas, buvo padarytas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administruojamoje teritorijoje, kaip nurodyta ir pareigÅ«nės V. R. suraÅ¡ytuose protokole ir nutarime. Su kateriu atplaukė jÅ«ra nuo (duomenys neskelbtini), todėl teritorija (jÅ«ra) toje (duomenys neskelbtini) pusėje tikrai negali priklausyti (duomenys neskelbtini) savivaldybei.

2.2. Apeliantas nurodo, kad 2021 m. birželio 20 d., apie 23.50 val., jis tikrai Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijoje vairavo savo draugo motorinį pramoginį katerį „BRIG FALKON“, kadangi tokiÄ teisę jam suteikia B grupės vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomas, kurį 2013 m. lapkričio 22 d., po kvalifikacinių egzaminų iÅ¡laikymo, jam neterminuotai iÅ¡davė Lietuvos saugios laivybos administracija. Tuo pačiu metu jam buvo iÅ¡duotas ir diplomo patvirtinimo dokumentas, jo galiojimo laikas buvo nurodytas iki 2018 m. lapkričio 23 d. Todėl jis pagrįstai ir teisėtai valdė motorinį pramoginį katerį, kadangi pats diplomas jam buvo iÅ¡duotas neterminuotam laikui.

2.3. Apeliantas nurodo, kad jam nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo suraÅ¡ytas už tai, kad neturėjo galiojančio vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomo patvirtinimo, o tai netapatinga tam, kad jis neturėjo teisės vairuoti vidaus transporto priemonę. Kad asmuo vairuoja vidaus vandenų transporto priemonę neturėdamas galiojančio vidaus vandenų transporto specialisto diplomo patvirtinimo, tokia veika nėra nurodyta ANK 406 straipsnio 3 dalies dispozicijoje. Apeliantas teigia, kad nutarime nėra akcentuota, kad jis neturi teisės vairuoti vidaus vandens transporto priemones, tai yra tokia jo teisė neginčijama, nes jis turi tam neterminuotÄ diplomÄ . Todėl ANK nesant nurodytos veikos, kad baudžiama už vidaus vandenų transporto priemonės vairavimÄ neturint diplomo patvirtinimo, jis nepagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas 140 eurų bauda.

2.4. Siekiant iÅ¡spręsti praktikoje Å¡iuo klausimu kylančius neaiÅ¡kumus, 2020 m. birželio 26 d. buvo pakeista Vidaus vandenų transporto kodekso 18 straipsnio 2 dalies 2 punkto redakcija, kur jau numatytas terminas ,,turinčius galiojančius dokumentus“, to ankstesnėje redakcijoje nebuvo. Todėl, apelianto nuomone, priėmus šį Vidaus vandenų transporto kodekso pakeitimÄ , turėjo bÅ«ti inicijuotas ir ANK 406 straipsnio 3 dalies pakeitimas, kur taip pat turėtų bÅ«tų akcentuojama apie galiojančių dokumentų turėjimÄ . Palikdamas galioti VSAT prie VRM Pagėgių pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardos nutarimÄ , teismas neatsižvelgė į ANK 406 straipsnio 3 dalies dispozicijÄ , kad joje nėra tokios administracinio nusižengimo veikos, kuri nurodyta suraÅ¡ytame nutarime, o vadovavosi 2016 m. vasario 1 d. Lietuvos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-32 (1.5 E) patvirtintomis „Motorinių pramoginių laivų laivavedžių rengimo, kompetencijos įgijimo ir kvalifikacijos dokumentų iÅ¡davimo nuostatais“.

3. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto I. A. apeliacinį skundÄ Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įgaliota atstovė J. B. praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2021 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir apeliacinio skundo netenkinti.

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad jo skundÄ turėjo nagrinėti ne Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mai, bet Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai, nes pažeidimas, jei jis toks buvo padarytas, buvo padarytas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administruojamoje teritorijoje.

7. ANK 622 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡io kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimai administracinių nusižengimų bylose gali bÅ«ti apskųsti apylinkės teismui pagal institucijos buvimo vietÄ .

8. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardos 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutarimas buvo surašytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) Pagėgių pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardoje. Pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 194 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ 19.3 papunktį, Pagėgių pasienio rinktinė VSAT funkcijas įgyvendina pasienio ruože prie valstybės sienos su Rusijos Federacija ir Latvijos Respublika, teritorinėje jūroje, jos priekrantėje, jūrų ir veiklos teritorijoje esančiuose oro uostuose, Kuršių mariose.

9. Remiantis teismų praktika, ANK 622 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti jog ANK 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimai administracinių nusižengimų bylose gali bÅ«ti apskųsti apylinkės teismui pagal institucijos buvimo vietÄ , turi bÅ«ti vertinama sistemiÅ¡kai kartu su kitomis teisės normomis, reglamentuojančiomis administracinių nusižengimų bylų teismingumo taisykles. ANK 628 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė, kad apylinkių teismai administracinių nusižengimų bylas nagrinėja pagal nusižengimo padarymo vietÄ . Bendroji taisyklė sutampa ir su teismų veiklų teritorijomis. Teismingumo taisyklės reguliuoja bylų paskirstymo teismams tvarkÄ , o teismų veiklos teritorijos skirtos reguliuoti teismų darbo krÅ«vius. Pažymėtina, kad institucijų buvimo vieta yra siejama ne tik su institucijų buveine, bet ir su institucijos jai suteiktų įgaliojimų įgyvendinimo (veiklos) teritorija bei administracinio nusižengimo padarymo vieta. Vadovaujantis ANK 622 straipsnio 1 dalimi, skundus dėl ANK 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų priimtų nutarimų nagrinėja apylinkės teismai. Å iuo atveju administracinėn atsakomybėn patraukto I. A. skundÄ dėl institucijos nutarimo iÅ¡nagrinėjo ir procesinį sprendimÄ priėmė Klaipėdos apylinkės teismas, VSAT Pagėgių pasienio rinktinės veiklos teritorija sutampa tiek su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos mieto rÅ«mų, tiek su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų veiklos teritorija, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistas funkcinis teismingumas, kadangi skundÄ iÅ¡nagrinėjo tokius skundus turintis teisę nagrinėti apylinkės teismas. Kartu pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas I. A. dalyvavo teismo posėdyje, turėjo ir atstovÄ advokatÄ , teismui joks motyvuotas praÅ¡ymas dėl teismo nuÅ¡alinimo ar teismingumo pareikÅ¡tas nebuvo. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o teismas padarė jam nepalankias iÅ¡vadas dėl jo kaltumo, savaime nereiÅ¡kia, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir turėtų bÅ«ti panaikinta.

10. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas). Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

11. Apeliaciniame skunde teigiama, kad vidaus vandenų transporto priemonės vairavimas neturint galiojančio diplomo patvirtinimo neužtraukia atsakomybės pagal ANK 406 straipsnio 3 dalį, kadangi tokia veika nenustatyta įstatyme ir nėra tapati teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones turėjimui.

12. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vidaus vandenų transporto specialistai – specialų pasirengimÄ darbui vidaus vandenų laivuose, žvejybos laivuose ir plÅ«duriuojančiuose įrenginiuose bei atitinkamus kvalifikacijÄ patvirtinančius dokumentus turintys įgulų nariai. Å io Kodekso 2 dalyje numatyta, kad motorinių pramoginių laivų laivavedžiai – motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių vairuotojai, turintys motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimÄ ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimÄ . Motorinių pramoginių laivų laivavedžiais, kuriems netaikomas reikalavimas turėti motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimÄ ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimÄ , taip pat yra laikomi Å¡ie asmenys: 1) vyresni negu 18 metų motorinių pramoginių laivų, kurių variklio galia yra ne didesnė kaip 19 kW (25 AG) ir kurie plaukioja vidaus vandenų plaukiojimo rajone, iÅ¡skyrus Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijÄ , bei plukdo iki 12 asmenų, laivavedžiai; 2) vadovaujantys vidaus vandenų transporto specialistai, turintys teisę valdyti vidaus vandenų laivus ir turintys galiojančius dokumentus, kuriais patvirtinama įgyta vidaus vandenų transporto specialisto kvalifikacija ir teisė eiti atitinkamas pareigas laive, valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone; 3) asmenys, turintys budinčiojo kapitono padėjėjo, vyresniojo kapitono padėjėjo ir kapitono jÅ«rinio laipsnio diplomus, valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone.

13. Pažymėtina, kad teisę vairuoti vidaus vandenų transporto priemones Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijoje turi asmenys, turintys vidaus vandenų transporto specialisto laipsnį, arba asmenys, turintys motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimÄ ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimÄ .

14. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas I. A. turi pirmos grupės laivo kapitono laipsnį ir tai patvirtinantį B grupės vidaus vandenų transporto specialisto diplomÄ , iÅ¡duotÄ 2013 m. lapkričio 22 d., jis iÅ¡duodamas neterminuotam laikotarpiui, ir kurį pateikė administracinio nusižengimo bylos įrodymų rinkimo etape. Tačiau I. A. jokio kito dokumento, patvirtinančio teisę vairuoti vidaus vandenų transporto priemones (motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimo ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinio kvalifikacijos liudijimo, jÅ«rinio laipsnio diplomo, B grupės vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio kvalifikacijos liudijimo) neturėjo.

15. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 18 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vidaus vandenų transporto specialistus ir motorinių pramoginių laivų laivavedžius pagal susisiekimo ministro patvirtintas programas rengia susisiekimo ministro nustatyta tvarka akredituotos mokymo įstaigos, įmonės ar organizacijos. Juos egzaminuoja ir vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomus, diplomų patvirtinimus, vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio kvalifikacijos liudijimus, motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimus, motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinius kvalifikacijos liudijimus ir šių dokumentų dublikatus susisiekimo ministro nustatyta tvarka išduoda Transporto saugos administracija.

16. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto specialistų laipsnių diplomų ir kvalifikacijos liudijimų iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 3-479 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto specialistų laipsnių diplomų ir kvalifikacijos liudijimų iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos apraÅ¡as) 2 punkte numatyta, kad B grupės vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomai, diplomų patvirtinimai ir B grupės vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio kvalifikacijos liudijimai taip pat galioja Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotuose žvejybos laivuose, kurių maksimalus ilgis, nurodytas laivo dokumentuose, mažesnis negu 24 metrai ir kurie plaukioja pakrančių plaukiojimo rajone, bei Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotuose vidaus vandenų laivuose ir plÅ«duriuojančiuose įrenginiuose, kurie plaukioja Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijoje ir Lietuvos Respublikos teritorinėje jÅ«roje. Tvarkos apraÅ¡o 6 punkte numatyta, kad vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio suteikimas patvirtinamas iÅ¡duodant B grupės vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomÄ (1 priedas), diplomo patvirtinimÄ (2 priedas) arba B grupės vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio kvalifikacijos liudijimÄ (3 priedas).

17. Motorinių pramoginių laivų laivavedžių rengimo, kompetencijos įgijimo ir kvalifikacijos dokumentų išdavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 3-32(1.5 E) „Dėl Motorinių pramoginių laivų laivavedžių rengimo, kompetencijos įgijimo ir kvalifikacijos dokumentų išdavimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Laivavedžių rengimo nuostatai) 65 punkte numatyta, kad B grupės vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomai galioja neterminuotai, o diplomų patvirtinimai ir B grupės vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio kvalifikacijos liudijimai galioja 5 metus nuo išdavimo datos. Laivų kapitonai ir vadovaujantieji specialistai darbui laivuose privalo turėti galiojančius B grupės vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomus ir diplomų patvirtinimus, o laivų eiliniai įgulos nariai – galiojančius B grupės vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio kvalifikacijos liudijimus.

18. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo aptarta, I. A. neterminuotam laikotarpiui suteiktas pirmos grupės laivo kapitono laipsnis ir iÅ¡duotas tai patvirtinantis B grupės vidaus vandenų transporto specialisto diplomas, tačiau Å¡io diplomo patvirtinimas, iÅ¡duotas kartu su diplomu, galiojo tik iki 2018 m. lapkričio 23 d. Ä®vykio metu I. A. neturėjo dokumento, patvirtinančio įgytos vidaus vandenų transporto specialisto kvalifikacijos. Å iuo atveju dokumento, patvirtinančio įgytÄ vidaus vandenų transporto specialisto kvalifikacijÄ , neturėjimas ir nesuteikia teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones. Pažymėtina, kad teisę plaukioti laivais Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijoje turi asmenys, turintys B grupės vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomÄ su diplomo patvirtinimu, arba B grupės vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio kvalifikacijos liudijimÄ .

19. Administracinio nusižengimo byloje iÅ¡tirtų ir skundžiamoje nutartyje iÅ¡dėstytų įrodymų visuma neabejotinai sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad I. A. pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 18 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus, jo kaltė, padarius ANK 406 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusižengimÄ , yra įrodyta.

20. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2021 m. lapkričio 12 d. nutartį nepakeistÄ ir I. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Edita Lapinskienė