ee645fea-2ef3-4270-aef7-cad36d26f76f · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-16698-944/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12515-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 38; 44.5.2.6; 116.1. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 16 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja AuÅ¡ra BarÅ¡kietytė, sekretoriaujant Marijai TamoÅ¡auskaitei, dalyvaujant atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei įgaliotam asmeniui R. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, UAB „Teravita“, I.

J. dėl turtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : IeÅ¡kovas pateikė teisme ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 1062,99 Lt turtinę žalÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje ir dublike nurodė, kad 2012-07-01 transporto priemonė „BMW 118“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Kalpoko g., Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančiÄ duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais.

Transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu. Ä® eismo įvykio vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai apžiÅ«rėjo įvykio vietÄ , nubraižė eismo įvykio schemÄ , surašė tarybinį praneÅ¡imÄ . Policijos pareigÅ«nai vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatė, kadangi transporto priemonės vairuotojas neturėjo galimybės pastebėti duobės ir jÄ apvažiuoti. Transporto priemonės apžiÅ«ros metu nustatyta, kad eismo įvykio metu transporto priemonei padaryti sugadinimai: keičiamos dalys – priekinis deÅ¡inės pusės ratlankis, priekinė deÅ¡inės pusės padanga; remontuojamos dalys – priekinės važiuoklės patikra.

Draudėjas pateikė ieÅ¡kovei patirtas remonto iÅ¡laidas patvirtinančiÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , pagal kuriÄ iÅ¡laidos transporto priemonės remontui sudaro 1603,72 Lt. IeÅ¡kovė įvertino ir apskaičiavo, kad eismo įvykio metu sugadintų transporto priemonės dalių atkÅ«rimo iÅ¡laidos, bÅ«tinos atkurti sugadintų transporto priemonės dalių rinkos vertę iki įvykio, sudaro 1325,39 Lt, ir jas kompensavo, iÅ¡mokėdamas draudėjui draudimo iÅ¡mokÄ . Kaune esantys vieÅ¡ieji keliai nuosavybės teise priklauso atsakovei, todėl prižiÅ«rėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismÄ jai nuosavybės teise priklausančiuose keliuose privalo savininkas, t. y. atsakovė.

Atsakovė privalėjo užtikrinti, kad jai priklausantis kelias bÅ«tų tinkamos bÅ«klės. Atsakovė neveikė taip, kaip pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalėjo veikti, todėl keliui esant netinkamos bÅ«klės buvo patirta turtinė žala. Yra visos bÅ«tinos sÄ lygos atsakovei taikyti civilinę atsakomybę. IeÅ¡kovas pretenzija ragino atsakovę atlyginti 1062,99 Lt žalÄ (1325,39 Lt iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka sumažinta 262,40 Lt pakeistų dalių nuvertinimu dėl nusidėvėjimo), tačiau atsakovė jos neatlygino (3-5, 43-46 b. l.).

Ä® teismo posėdį ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į ieÅ¡kinį ir triplike nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodė, kad ieÅ¡kovo iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡ dalies padengia iki tol gautos įmokos, kadangi pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 93 str. 1 d. draudikas prisiima rizikÄ , todėl ieÅ¡kovo nuostoliai iÅ¡ esmės yra mažesni. Be to, ieÅ¡kovas nepateikė Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų dokumentų, kuriuos privalo pateikti reikalaujant žalos atlyginimo dėl kelių transporto priemonės apgadinimo.

Nepridėta jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad vertinant ginčo transporto priemonę ir jai tariamai padarytÄ Å¾alÄ buvo laikytasi galiojančių teisės aktų reikalavimų, t. y. kad buvo atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Vairuotojas, bÅ«damas atidus ir atsakingas, nepažeisdamas Lietuvos Respublikoje galiojančių Kelių eismo taisyklių turėjo visas galimybes iÅ¡vengti eismo įvykio, todėl pats už jį ir yra atsakingas.

Nei viename iÅ¡ pateiktų dokumentų nėra jokios iÅ¡vados, kad bÅ«tent ginčo duobė galėjo sukelti ir ji (tik ji) sukėlė nurodytus automobilio sugadinimus bei kad bÅ«tent tik dėl to buvo patirta reikalaujama priteisti 1062,99 Lt turtinė žala. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryÅ¡io egzistavimÄ , pateikti duomenys nesudaro teisinio pagrindo nustatyti visų privalomų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, o pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo neturėtų bÅ«ti tenkinamas.

Kauno miesto savivaldybės atstovai nebuvo pakviesti nei į autoįvykio vietÄ , nei į automobilio apžiÅ«rÄ , t. y. atsakovė neturėjo galimybės pasisakyti dėl tariamo įvykio, sukėlusio tariamÄ Å¾alÄ , todėl ieÅ¡kovas, naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, nesielgia sÄ Å¾iningai, o tai turi tiesioginės įtakos žalos atsiradimo aplinkybių bei žalos dydžio nustatymui, atitinkamai ir Å¡alies teisei į teisminę gynybÄ bei Å¡alių lygiateisiÅ¡kumui. Nesutinka su reikalavimu priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas.

Kauno miesto gatvių iÅ¡daužų užtaisymo darbai atliekami iÅ¡ Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos lėšų. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos rengia ir teikia Kelių priežiÅ«ros ir plėtos programos lėšų naudojimo metinės sÄ matos projektÄ . Kauno miesto gatvių iÅ¡daužų užtaisymo darbai, jų mastas, atlikimo laikas ir pan., priklauso ne tik nuo Kauno miesto savivaldybės biudžeto, bet ir nuo direkcijos skiriamų lėšų, todėl ne tik atsakovas, bet ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos yra atsakinga už Kauno miesto gatvių priežiÅ«rÄ , atitinkamai ir už kilusios žalos atsiradimÄ (30-39, 55-58 b. l.).

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus motyvus ir prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Trečiasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ginÄÄ palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra. Atsiliepime nurodė, jog atsakovas atsiliepime nenurodė nei vieno teisės akto, kuriame bÅ«tų nustatyta direkcijos atsakomybė dėl netinkamos savivaldybių gatvių priežiÅ«ros, neatlikto remonto, ir nepagrįstai akcentuoja, kad už Kauno miesto gatvių priežiÅ«rÄ atsakinga ir Kelių direkcija, tuo iÅ¡ esmės paneigdamas (perkeldamas) vienÄ iÅ¡ savarankiÅ¡kų savivaldybių funkcijų Kelių direkcijai.

Kelių direkcija yra Vyriausybės įsteigta institucija, organizuojanti bei koordinuojanti valstybinės reikÅ¡mės kelių atkÅ«rimÄ , priežiÅ«rÄ bei plėtrÄ . Kauno miesto gatvių priežiÅ«ra yra savivaldybės savarankiÅ¡koji funkcija, o ne valstybės perduotoji. Lietuvos Vyriausybė, o ne Kelių direkcija, vadovaudamasi Kelių priežiÅ«ros ir plėtros finansavimo programa tvirtina metines sÄ matas. Programos lėšos yra tik vienas iÅ¡ vietinės reikÅ¡mės susisiekimo infrastruktÅ«ros objektų finansavimo Å¡altinių.

Lėšos yra ribotos ir nepatenkina visų savivaldybių poreikių, kurie kelis kartus virÅ¡ija Programos galimybes (77-80 b. l.).Trečiojo asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, atsiliepime praÅ¡o bylÄ nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Daugiau atsiliepimų per teismo nustatytÄ terminÄ negauta.Tretieji asmenys UAB „Teravita“, I. J. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad draudėjas UAB „Teravita“ apdraudė transporto priemonę – automobilį „BMW 118“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių draudimu AB „Lietuvos draudimas“ (12-13 b. l.). 2012-07-09 I. J. kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ su prašymu dėl draudimo išmokos, nurodydama, kad 2012-07-01 apie 17.30 val. važiuojant Kalpoko g. įvažiavo į duobę, dėl to buvo sugadintas priekinis dešinės pusės ratlankis ir padanga (11 b. l.).

Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktu nustatyti transporto priemonės sugadinimai: keičiamos dalys – priekinis deÅ¡inės pusės ratlankis, priekinė deÅ¡inės pusės padanga; remontuojamos dalys – važiuoklės patikra (17-20 b. l.). Jiezno UAB „Juta“ pateikė remonto sÄ matÄ Nr. 979 (21-22 b. l.), PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 1603,72 Lt sumai (23 b. l.). AB „Lietuvos draudimas“ atlikęs nuostolių sureguliavimo procedÅ«ras apskaičiavo ir atlygino 2012-07-01 įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ , Jiezno UAB „Juta“ pervesdamas 1325,39 Lt sumÄ (1603,72 Lt suma sumažinta PVM – 278,33 Lt) (24-25 b. l.). 2013-01-23 ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl 1062,99 Lt žalos atlyginimo (1325,39 Lt iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka sumažinta 262,40 Lt pakeistų dalių nuvertinimu dėl nusidėvėjimo) (26 b. l.).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba priėmė nutarimÄ nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ I. J. atžvilgiu nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Nutarime nurodyta, kad 2012-07-01 apie 18 val. gautas VPK budėtojo praneÅ¡imas apie eismo įvykį Kalpoko gatvėje. Atvykęs į įvykio vietÄ patrulis rado apgadintÄ automobilį „BMW 118“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoja I. J. paaiÅ¡kino, kad įvažiavo į važiuojamojoje dalyje atsivėrusiÄ nepažymėtÄ kelio ženklais duobę.

Duobė nepažymėta, greitį ribojančių ženklų nebuvo (b. l. 14). Buvo nubraižyta eismo įvykio vietos schema (15 b. l.) Byloje kilo ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti turtinę žalÄ . IeÅ¡kovas nurodo, kad subrogacijos pagrindu, vadovaujantis CK 6.1015 str. nuostatomis, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, todėl mano, kad padarytÄ turtinę žalÄ â€“Â 1062,99 Lt – turėtų atlyginti Kauno miesto savivaldybė.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Todėl nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.  Atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.271 straipsnis.

Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra bÅ«tinoji sÄ lyga Å¡iai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Todėl, sprendžiant vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės klausimÄ , visų pirma bÅ«tina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad užtikrindamas eismo saugumÄ , savivaldybės administracijos direktorius rÅ«pinasi vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, transporto infrastruktÅ«ros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu.

Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikÅ¡mės automobilių kelių priežiÅ«ros organizavimÄ , jos vykdymÄ ir naudojimÄ si jais nustato 2004-02-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinta Kelių priežiÅ«ros tvarka. Tvarkos 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiÅ«ros darbų ir saugaus eismo sÄ lygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiÅ«rÄ , organizuoja techninę jų priežiÅ«rÄ .

Tvarkos 12 punkte nustatyta, jog kelius prižiÅ«rintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasÄ , važiuojamÄ jÄ dalį, kelkraščius, skiriamÄ jÄ juostÄ , kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikÅ¡teles, poilsio aikÅ¡teles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sÄ lygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apÅ¡vietimo ir kitus kelio įrenginius su Å¡ių objektų užimama žeme, kad Å¡ie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiÅ«rėti, kad kelias, jo statiniai (iÅ¡ jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) bÅ«tų techniÅ¡kai tvarkingi, estetiÅ¡ki, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; prižiÅ«rėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, paÅ¡alinti iÅ¡džiÅ«vusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, Å¡alikelės ir ženklų matomumÄ ; neleisti, kad pakelėje bÅ«tų sodinami želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui, – medžiai ir krÅ«mai turi bÅ«ti Å¡alinami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

Už kelių priežiÅ«rÄ atsakingi asmenys ir pareigÅ«nai, pažeidę Å¡ios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku bÅ«tų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 punktas). CK 6.266 str. nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas.

Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikÅ¡mės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Kauno miesto savivaldybė duomenų, patvirtinančių nepriekaiÅ¡tingÄ Kalpoko g. bÅ«klę 2014-07-01 pateikti negali. Taip pat nepateikė jokių duomenų, kad kelio duobė Kalpoko g. buvo paženklinta ar aptverta. Kauno apskrities VPK PK pareigÅ«no nubraižyta eismo įvykio vietos schema akivaizdžiai įrodo, kad I.

J., vairuodama automobilį „BMW 118“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į Kalpoko g. jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais nepažymėtÄ kelio duobę, dėl ko buvo apgadintas automobilis.Taip pat atsakovė atsiliepime nurodė, kad vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui ir jos padidėjimui, nes vairuotojas, kaip rÅ«pestingas ir atsakingas didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas, turėjo visas galimybes iÅ¡vengti įvažiavimo į duobę, be to, vairuotojui turėjo bÅ«ti žinoma, kad Kauno miesto gatvėse gali bÅ«ti duobių, apie tai vairuotojai informuojami per įvairias žiniasklaidos priemones, praÅ¡oma jų bÅ«ti atidesniais.

Tačiau kaip matyti iÅ¡ Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ (14 b. l.), vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimų nenustatyta, todėl nebuvo nustatyta ir administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Atsakovės nurodytas aplinkybes paneigia ir eismo įvykio vietos schema (15 b. l.), kurioje užfiksuotos su įvykiu susijusios aplinkybės – jo vieta, nepažymėta gatvėje esanti duobė, dislokacija automobilio atžvilgiu, reikÅ¡mingi atstumai.

Taigi byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina įvykio faktÄ . Atsakovės argumentai, kad Kauno miesto gatvėmis pravažiuoja dideli automobilių srautai, bet ne visiems atsiranda tokio masto apgadinimai, vairuotojas, bÅ«damas rÅ«pestingas ir atsakingas didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas, turėjo visas galimybes iÅ¡vengti įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis, objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie bÅ«tų sÄ lygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iÅ¡ dalies turėjo įtakos žalos atsiradimui, teismui nėra pagrindo.

Atsakovės argumentas, kad ieÅ¡kovo iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡ dalies padengia iki tol gautos draudiminės įmokos, kadangi pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 93 str. 1 d. draudikas prisiima rizikÄ , todėl ieÅ¡kovo nuostoliai Å¡ioje byloje iÅ¡ esmės yra mažesni, nei reikalaujama, atmestinas. Atsakovė paneigia subrogacijos instituto taikymÄ . IÅ¡mokėjus draudimo iÅ¡mokÄ , pasikeičia žalos atlyginimo santykio Å¡alys – t. y. nukentėjusįjį asmenį pakeičia draudikas, kuris perima jo teisę reikalauti iÅ¡ žalos padariusio asmens atlyginti žalÄ .

Tačiau toks santykio Å¡alių pasikeitimas (draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo faktas) nepanaikina žalos atlyginimo prievolės, nes, prieÅ¡ingu atveju, susidarytų teisiÅ¡kai nelogiÅ¡ka situacija, jog atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens padarytus nuostolius (jų dalį, patenkančiÄ Ä¯ draudimo įmokų ribas) padengtų pats nuostolį patyręs asmuo, taip sudarant sÄ lygas Å¡iam iÅ¡vengti atsakomybės (Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1815-505/2013).Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovas nepateikė turto vertinimo ataskaitos, taigi byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie pagrįstų, jog vertinant ginčo transporto priemonei tariamai padarytÄ Å¾alÄ buvo atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus.

Å is atsakovės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktas, remonto sÄ mata, PVM sÄ skaita faktÅ«ra (17-20, 21-22, 23 b. l.) neginčijamai patvirtina, kad yra priežastinis ryÅ¡ys tarp eismo įvykio mechanizmo ir užfiksuotų automobilio apgadinimų. Teismas neturi pagrindo abejoti automobiliui padarytos žalos dėl įvažiavimo į nepažymėtÄ duobę dydžio pagrįstumu, todėl nurodytos iÅ¡laidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis.

Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto iÅ¡laidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainÄ ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės iÅ¡laidos, nei tos, kurios bÅ«tinos sugadinto turto bÅ«klei iki eismo įvykio atkurti. Taip pat atsakovė nepateikė praÅ¡ymo skirti ekspertizę žalos dydžiui nustatyti. CK 6.251 straipsnio dalyje įtvirtintas vienas iÅ¡ pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas.

Å io principo iÅ¡imtį reglamentuoja CK 6.251 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį ir tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju tokių aplinkybių, įgalinančių sumažinti nuostolių dydį, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog žalos dydis buvo apskaičiuotas teisingai bei pagrįstas.Atsakovės argumentai, esÄ automobiliui dėl žalos nustatymo turėjo bÅ«ti atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkÄ , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000-04-17 įsakymu Nr. 120 ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000-04-14 įsakymu Nr. 101, atmestini kaip nepagrįsti.

Å is poįstatyminis aktas priimtas įgyvendinant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymÄ . Å io įstatymo paskirtis – nustatyti turto arba verslo vertinimo pagrindus ir atvejus, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos pagrindus ir veiklos priežiÅ«rÄ , turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių teises, pareigas ir atsakomybę, turto arba verslo vertintojams ir turto arba verslo vertinimo įmonėms keliamus reikalavimus (TVPÄ® 1 str.).

Å iuo įstatymu numatytas neprivalomasis ir privalomasis turto arba verslo vertinimas. Neprivalomasis vertinimas atliekamas užsakovo iniciatyva, jo ir turto arba verslo vertinimo įmonės arba nepriklausomo turto arba verslo vertintojo susitarimu (TVPÄ® 2 str. 6 d.) Privalomasis turto arba verslo vertinimas atliekamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais, siekiant užtikrinti vieÅ¡uosius interesus (TVPÄ® 2 str. 7 d.). Å is įstatymas numato turto arba verslo vertinimÄ vidaus reikmėms, kurį apibrėžia, kad tai - turto arba verslo vertinimas, Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų atliekamas savo nuožiÅ«ra, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų tiesioginių funkcijų atlikimÄ , iÅ¡skyrus turto arba verslo vertinimÄ , kai sudaromos turto arba verslo vertinimo sutartys su užsakovais (TVPÄ® 2 str. 13 d.).

Pagal Å¡io įstatymo 7 straipsnį turto arba verslo vertintojai klasifikuojami į nepriklausomus turto arba verslo vertintojas (iÅ¡orės turto arba verslo vertintojus) ir vidaus turto arba verslo vertintojus. Å io įstatymo prasme vidaus turto arba verslo vertintojas – turto arba verslo vertintojas, kuris pagal darbo sutartį dirba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba jų filialuose arba kuris yra individualios įmonės savininkas ar Å«kinės bendrijos tikrasis narys ir vertina turtÄ arba verslÄ to Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų vidaus reikmėms (TVPÄ® 7 str. 2 p.).

Draudimo įstatyme įtvirtinta, jog draudimo bendrovėms suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimÄ . Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme draudimo bendrovėse dirbantys turto vertinimo specialistai patenka į vidaus turto arba verslo vertintojo sÄ vokÄ , nes vertinimÄ atlieka bendrovės funkcijų vykdymo reikmėms. Atsakovės nurodyta Vertės nustatymo tvarka ginčui aktualaus automobilio žalos nustatymui nebuvo privaloma, nes toks reikalavimas nekyla iÅ¡ Draudimo įstatymo, Civilinio kodekso normų ir draudimo sutarties sÄ lygų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1265/2013).Esant Å¡ioms aplinkybėms ir įrodymams pripažintina, jog Kauno miesto savivaldybė Å¡iuo konkrečiu atveju neįvykdė pareigos tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti Kalpoko gatvę, esančiÄ Kaune, bei užtikrinti saugų eismÄ joje, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta drausta transporto priemonė, kompensuojant iÅ¡laidas, kurios buvo bÅ«tinos sugadinto automobilio bÅ«klei iki eismo įvykio atkurti.

Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (Å¡iuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Taigi, nagrinėjamu atveju, esant visoms bÅ«tinosioms vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės sÄ lygoms, ieÅ¡kovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas ir AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡ atsakovės priteistina 1062,99 Lt turtinės žalos atlyginimas. Kauno miesto gatvių priežiÅ«ra yra savivaldybės savarankiÅ¡koji funkcija.

Lietuvos Vyriausybei skyrus lėšų vietinės reikÅ¡mės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti, remontuoti, prižiÅ«rėti ir saugaus eismo sÄ lygoms užtikrinti, konkrečius objektus, kuriems skiriamos lėšos, parenka savivaldybė.Atsakovė atsiliepime nurodo, kad nesutinka su ieÅ¡kinio reikalavimu priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas. Å iuo aspektu pažymėtina, jog civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl taikytinos Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (procesinės palÅ«kanos), nuostatos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-1443/2014).

Nagrinėjamu atveju CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostata yra aktuali tik tuo aspektu, kiek joje nustatytas procesinių palūkanų dydis. Tokios praktikos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (pvz., 2009 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-73/2009; 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010; 2011 m. gruodžio 15 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A-62-1119/2011, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-2281/2013, 2014 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1423/2014).

Todėl, vadovaujantis CK 6.2 str., 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo 1062,99 Lt sumos, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2014-07-14) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.IÅ¡ byloje esančių iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ teisinių paslaugų sutarties, sÄ skaitos už teisinę pagalbÄ , advokato T. D. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o ir kitų bylos dokumentų matyti, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovÄ byloje atstovavo advokatas T.

D., kuriam AB „Lietuvos draudimas“ sumokėjo už advokato paslaugas pagal pateiktÄ sÄ skaitÄ 200,00 Lt už atstovavimÄ Å¡ioje byloje. IeÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 200,00 Lt teisinių iÅ¡laidų (CPK 93 str. 1 d.) ir 54,00 Lt žyminis mokestis (CPK 80 str., 82 str., 93 str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-271 str., teismas n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Priteisti iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės, į. k. 111106319, buveinė:

Laisvės al. 96, Kaunas, 1062,99 Lt (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du Lt 99 ct) (307,86 Eur) turtinės žalos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2014-07-14) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, 254,00 Lt (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt keturis litus) (73,56 Eur) teisinių iÅ¡laidų ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, buveinė: J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, naudai. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                               Aušra Barškietytė