2024-12-30 Nr. AB-106-3-61-3-06570-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-931-415/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06570-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. (A. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. A. (A. A.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. 24S248580 (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo. Pareiškėjas skunde prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti skundžiamo Departamento Sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo skundo.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi, be kita ko, priėmė pareiškėjo skundą; tenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo –sustabdė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. 24S248580 vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui nėra nustatytas savanoriškas terminas išvykti, Sprendime nuspręsta išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), darė išvadą, kad nesustabdžius šio Sprendimo vykdymo pareiškėjas bus išsiųstas iš šalies iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, taigi išsiuntimas iš šalies yra realus. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, formuojamą sprendžiant tokio pobūdžio klausimus, į tai, kad išsiuntus pareiškėją iš Lietuvos jam kils realios pasekmės, kurios darys įtaką jo teisinei padėčiai ir galimybei realizuoti savo teises, į tai, kad pritaikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjui būtų suteikiama galimybė asmeniškai dalyvauti administraciniame procese skundžiant Sprendimą, sprendė, jog šiuo atveju yra tikslinga taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalyje numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai, iki galutinio teismo sprendimo priėmimo šioje byloje, sustabdyti skundžiamo Sprendimo vykdymą. Teismas vertino, kad nėra pagrindo teigti, jog laikinai sustabdžius nurodyto Sprendimo vykdymą, bus pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra ar viešieji interesai.

III. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutarties dalį, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Atsakovo teigimu, būtina reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlyga – tikėtina neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala (ABTĮ 70 str. 1 d.).

Atsakovo vertinimu, nagrinėjamu atveju nei pareiškėjas nei pirmos instancijos teismas nenurodė, kokia tiksliai pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės. Pareiškėjo argumentai, kad jis bus išsiųstas į kilmės šalį ir teigiamo teismo sprendimo atveju nebus grąžintas, savaime nereiškia, kad pareiškėjui bus padaryta didelė, neatitaisoma žala. Pareiškėjo teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą, netenkinus pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, patirtų pareiškėjas, todėl jie nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinė padėties (toliau – ir Įstatymas) 221 straipsnio 2 dalį prieglobsčio prašytojai turi teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki sprendimo dėl jų teisinės padėties priėmimo. Teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje neužkerta kelio priimti ir vykdyti sprendimus dėl užsieniečių grąžinimo į užsienio valstybę ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 125 ir 126 straipsniuose nurodytais pagrindais (Įstatymo 221str. 3 d.). Ginčijamas Sprendimas buvo priimtas taip pat dėl to, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui arba viešajai tvarkai (Įstatymo 126 str. 1 d. 3 p.), o Įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 1 punktas aiškiai numato, jog sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas, jeigu Regionų administraciniam teismui priėmus nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kai sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos apskundžiamas teismui, išskyrus atvejus, kai užsienietis turi būti išsiųstas dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, o Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, – dėl jo keliamos labai rimtos grėsmės valstybės saugumui. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta nenuginčijam aplinkybė, su kuria sutinka ir pats pareiškėjas, kad pareiškėjas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 2 dalį (sunkus nusikaltimas). Dėl to, pareiškėjas Policijos departamento yra pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai, šios aplinkybės ir Policijos departamento išvados pareiškėjas skunde neginčija. Pareiškėjo veiksmai, dėl kurių jis buvo nubaustas, yra rimtas tarpvalstybinio masto nusikaltimas, suteikiantis dideles pajamas nusikaltėliams bei organizuotoms jų grupėms, skatinantis nelegalią migraciją, todėl darantis didelę žalą visuomenei bei turintis itin neigiamas socialines ir ekonomines pasekmes. Atitinkamai yra nustatyta ir neginčijama faktinė aplinkybė, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai, todėl jo atžvilgiu negali būti taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Atsakovas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje nepateikta įrodymų, jog yra pradėta pareiškėjo išsiuntimo į kilmės šalį procedūra.

Atsakovas taip pat nurodo, kad pareiškėjas veda bylą per advokatą, todėl jis galėtų dalyvauti bylos nagrinėjime per advokatą, be to byla yra elektroninės formos, todėl ir pats pareiškėjas turėtų galimybę dalyvauti bylos nagrinėjime nuotoliniu būdu.

Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

Pareiškėjo vertinimu, atsakovo argumentas, kad pareiškėjas nenurodė, kokia tiksliai neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala gali jam kilti, jeigu būtų nepritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės yra nelogiškas, kadangi šiuo atveju yra nagrinėjama pareiškėjo prieglobsčio prašymo byla. Pareiškėjas savo skunde aiškiai nurodė, kokios gali kilti pasekmės, jeigu jis būtų grąžintas į kilmės valstybę, t. y. pavojus jo gyvybei ir sveikatai.

Pareiškėjo vertinimu, šiuo atveju Įstatymo 128 straipsnis negali būti taikomas, kadangi byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovo sprendimo, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje pagrįstumo, kartu taikant išvestines priemones – išsiuntimą ir draudimą atvykti, o ne priimtas sprendimas išimtinai dėl asmens išsiuntimo pagal Įstatymo 128 straipsnį, jam nesikreipus dėl prieglobsčio.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemones, pagrįstai atsižvelgė į pareiškėjo teisę būti išklausytam, o atsakovo argumentai šiuo aspektu prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai.

Pareiškėjas nurodo, kad ta aplinkybė, jog Departamentas priėmė nagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą iš esmės, o ne skubos tvarka, patvirtina, kad pareiškėjo prieglobsčio prašyme nurodytos aplinkybės buvo esminės ir svarbios, kurias Departamentas nagrinėjo iš esmės, todėl nepagrįsti atsakovo atskirojo skundo argumentai, kad pareiškėjas tikėtinai nepagrindė reikalavimo pagrįstumo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo šį skundą tenkinti.

VSD vertinimu, pareiškėjo skunde nėra pateikta jokių pagrįstų duomenų, kurie būtų pagrindas sustabdyti Departamento Sprendimo vykdymą, pareiškėjas nepateikia įrodymų apie jam galinčią kilti grėsmę (duomenys neskelbtini), be to, byla gali būti vedama elektroniniu formatu, todėl pareiškėjo teisė į gynybą nėra varžoma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutarties dalies, kuria teismas tenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. 24S248580 vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad išsiuntus pareiškėją iš Lietuvos jam kils realios pasekmės, kurios darys įtaką jo teisinei padėčiai ir galimybei realizuoti savo teises, teismas taip pat nurodė, kad Sprendimo vykdymas sustabdytinas siekiant užtikrinti pareiškėjo teisę dalyvauti bylos nagrinėjime teisme.

Atsakovas su tokiu teismo vertinimu nesutinka ir tvirtina, kad užsienietis neįrodė neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos žalos atsiradimo tikimybės, jis yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo padarymo, todėl kelia grėsmę viešajai tvarkai ir Sprendimo vykdymas negali būti sustabdytas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ( toliau - ir LVAT) 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018, 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-624/2021). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui.

Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad nors pagal Įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas, jeigu Regionų administraciniam teismui priėmus nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kai sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos apskundžiamas teismui, išskyrus atvejus, kai užsienietis turi būti išsiųstas dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, o Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, – dėl jo keliamos labai rimtos grėsmės valstybės saugumui. Minėta teisės norma negali paneigti ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teismo, kaip vienintelės teisingumą vykdančios institucijos (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 1 d., ABTĮ 6 str.), kompetencijos įvertinti visas reikšmingas ginčo faktines aplinkybes ir imtis tokių priemonių reikalavimui užtikrinti, kokių taikymas, teismo vertinimu, yra reikalingas konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje (žr., pvz., LVAT 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-325-520/2024).

Įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, atsižvelgdama į tai, kad iš Sprendimo turinio matyti, jog pareiškėjui nėra nustatytas savanoriškas terminas išvykti, Sprendime Valstybės sienos apsaugos tarnybai pavesta vykdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui, kad nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog nesustabdžius šio sprendimo vykdymo, pareiškėjas bus išsiųstas iš šalies iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, taigi išsiuntimas iš šalies yra realus, išsiuntus pareiškėją iš Lietuvos jam kils realios pasekmės, kurios darys įtaką jo teisinei padėčiai ir galimybei realizuoti savo teises.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad, pareiškėją išsiuntus iš Lietuvos Respublikos, jis faktiškai negalės efektyviai įgyvendinti vienos iš pamatinių žmogaus teisių į teisminę gynybą administracinėje byloje, kurioje dar nėra galutinai išspręstas jo teisinės padėties (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ prasme) klausimas, ypač įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažino pareiškėjo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir aplinkybę, kad pareiškėjui yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtinas siekiant tinkamai įvykdyti šį teismo įpareigojimą ir užtikrinti pareiškėjo teisę į teisminę gynybą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį nėra pagrindo, todėl atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartie dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutarties dalį, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis