ee621641-be13-4685-a8d4-e4e1772460b4 · Kauno apygardos teismas

Nr                                                                                                                 Bylos Nr. 1S-2253-478/2014                                                     Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00533-2013-6                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 23 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja JÅ«ratė Jakubonienė, sekretoriaujant Audronei StankevičiÅ«tei, dalyvaujant prokurorui Jaunučiui Vailioniui, iÅ¡nagrinėjo kaltinamojo E. M. skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria palikta galioti 2014 m. lapkričio 4 d. teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir nustatytas suėmimo terminas dviem mėnesiams, nustatė:

E. M. kaltinamas tuo, kad 2013 m. gegužės 16 d., laikotarpyje nuo 15 val. iki 16 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie (duomenys neskelbtini) namo iÅ¡ nesaugomos automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, veikdamas bendrai su nepilnamete R. P., A. K., T. J., E. G., E. P. ir T. Ž., pagrobė svetimÄ turtÄ â€“ M. B. priklausantį automobilį „Audi 100“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) 5000 litų vertės, tuo padarė nukentėjusiajam M. B. 5000 Lt turtinę žalÄ , tai yra nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)178 straipsnio 2 dalyje.

Toliau tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , turėdamas tikslÄ sugadinti svetimÄ turtÄ , veikdamas kartu su A. K., T. J., E. G., E. P., T. Ž. sodų bendrijoje „Šilas“, E. M. Å¡okinėjant ant automobilio stogo ir priekinio dangčio, A. K. iÅ¡spyrus automobilio kairės pusės priekinį ir galinį žibintus, T. Ž. ranka nulaužus vairuotojo pusės veidrodėlį, E. M. nulupus priekinį bamperį, o T. J. jį perlaužus, E. G. automobilio traukimo trosu iÅ¡daužus kairės pusės priekinių durelių stiklÄ , kitoje vietoje - prie karjero tvenkinio, esančio (duomenys neskelbtini), T.

Ž. užlipus ant automobilio stogo bei nulupus nuo stogo antenÄ ir magnetu iÅ¡daužus automobilio galinį stiklÄ , Å¡okinėjant ant automobilio stogo kartu su T. J., E. M. buteliu iÅ¡daužus kairės pusės galinių durelių stiklÄ , E. P. nuspyrus keleivio pusės veidrodėlį, T. J. ranka iÅ¡daužus nepilnai iÅ¡daužytÄ galinį automobilio stiklÄ , sugadino M. B. priklausantį automobilį, padarydamas 6370 Lt materialinę žalÄ , t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 1 dalyje.Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi kaltinamajam E. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas tuo pagrindu, kad jis į teismo posėdžius neatvyksta, jo atvesdinti pareigÅ«nams nepavyksta, naujas nusikalstamas veikas jis padarė neiÅ¡nykus teistumui, po nuosprendžio priėmimo, kas leido teismui pagrįstai manyti, jog E. M. slapstosi nuo teismo ir bÅ«damas laisvėje gali daryti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 121 str., 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p.), kad Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis (iÅ¡skyrus suėmimÄ ) nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai.Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartimi palikta galioti 2014 m. lapkričio 4 d. nutartis ir E. M. nustatytas suėmimo terminas dviem mėnesiams nuo 2014 m. lapkričio 12 d.Kaltinamasis E. M. skundu praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartį.

Skunde nurodo, kad į teismo posėdžius atvykdavo ir jų niekada nevengdavo, o į 2014-10-02 posėdį negavo Å¡aukimo, nes Å¡aukimai buvo iÅ¡siųsti jo tėvų adresu. Apie 2014-11-04 posėdį jis žinojo ir žadėjo jame dalyvauti, tačiau tÄ dienÄ jį iÅ¡tiko epilepsijos priepuolis, tai matė kaimynai ir parduotuvės darbuotojai, tačiau medicinos pagalbos jis nesikvietė, nes ankstesnio priepuolio metu medikai jam paaiÅ¡kino, jog medicinos pagalbos nebÅ«tina kviesti, pakanka tik greitai iÅ¡gerti vaistų. 2014-11-03 jis paskambino į policijÄ ir pranešė, kas nutiko.

Jam buvo patarta skambinti teisėjai. Teisėja nurodė pristatyti neatvykimÄ Ä¯ teismo posėdį pateisinančius įrodymus. PaaiÅ¡kinus, kad to negali padaryti, jam buvo patarta pristatyti duomenis apie anksčiau įvykusį priepuolį. Kaltinamasis nurodo nuvykęs į ligoninę ir užsakęs tokiÄ pažymÄ , tačiau jos atsiėmimas užtruko dėl įvairių formalumų, todėl nespėjus Å¡ios pažymos atsiimti, jis buvo sulaikytas policijos. Jis prašė advokato susisiekti su jo mama ar žmona, kurios paimtų iÅ¡raÅ¡ytÄ pažymÄ iÅ¡ ligoninės. Kaltinamasis nurodo, kad niekada nevengė teismo posėdžių, visada juose dalyvaudavo, o Å¡i situacija susiklostė netyčia, be blogų ketinimų.

Jis nesislapstė ir neturėjo tokio tikslo, visada paskambindavo ar pats prisistatydavo. Dėl paskirtos sankcijos nukentės jo Å¡eima, kuriÄ reikia iÅ¡laikyti, nes žmona nedirba, taip pat ligoti tėvai, kuriems jis padeda. Jis yra registruotas darbo biržoje, dirbdavo pagal patentÄ , tik dabar jo terminas yra pasibaigęs. Artėjančias Å¡ventes kaltinamasis nori sutikti su Å¡eima, todėl nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl susidariusios situacijos ir pažada dalyvauti visuose teismo posėdžiuose. Teismo posėdyje prokuroras prašė skundÄ atmesti.Kaltinamojo E. M. skundas atmetamas, teismo nutartis paliekama galioti.Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, skyrimui bei jo termino pratęsimui bÅ«tina sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju Å¡ie duomenys yra nurodyti kaltinamajame akte ir jų buvimas sudarė pagrindÄ bylÄ su kaltinamuoju aktu perduoti nagrinėti į teismÄ . AukÅ¡tesnės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino nustatymo klausimus, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su Å¡ios kardomosios priemonės skyrimo sÄ lygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu, tačiau nesprendžia kaltinamojo kaltės klausimo, nes tai daroma nagrinėjant bylÄ teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.Alytaus rajono apylinkės teismas skundžiama nutartimi E. M. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminÄ nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais, t. y. kai yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir bÅ«damas laisvėje gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus.

AukÅ¡tesnysis teismas neabejoja, kad pagrindas griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – paskyrimui buvo, ir žemesnės instancijos teismas priėmė teisingÄ sprendimÄ , palikdamas Å¡iÄ kardomÄ jÄ priemonę galioti bei nustatydamas jos terminÄ .Suėmimas gali bÅ«ti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

Nors E. M. kaltinamas nesunkaus, BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir apysunkio, BK 178 straipsnio 2 dalyje, numatytų nusikaltimų padarymu, tačiau Å¡ių straipsnių sankcijose numatytos ir laisvės atėmimo bausmės, kurių maksimalus terminas virÅ¡ija vienų metų terminÄ , t. y. BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytas laisvės atėmimas iki dviejų metų, o BK 178 straipsnio 2 dalyje – iki Å¡eÅ¡erių metų, todėl suėmimo paskyrimui buvo įstatyminis pagrindas.Nors kaltinamajam gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė ir nėra absoliuti sÄ lyga taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę, tačiau nagrinėjamu atveju jos pakanka manyti, kad E. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymÄ .

Nors kaltinamasis tvirtina, kad jis elgėsi pareigingai ir sÄ Å¾iningai, niekada piktybiÅ¡kai neignoravo pareigos dalyvauti bylos nagrinėjime, tačiau iÅ¡ pateiktos bylos medžiagos darytina prieÅ¡inga iÅ¡vada. Nuteistasis privalo domėtis savo bylos nagrinėjimu, vykdyti teismo reikalavimÄ dalyvauti teismo posėdžiuose, o to negalėdamas padaryti dėl objektyvių priežasčių, numatytų BPK 37 straipsnyje, privalo apie tai tinkamai informuoti teismÄ . Nagrinėjamu atveju negalima sutikti, kad kaltinamasis tinkamai vykdė Å¡iÄ pareigÄ .

Kaltinamojo E. M. nedalyvavimas teismo posėdžiuose nebuvo vienkartinis atvejis – jis nedalyvavo ir eilėje kitų paskirtų posėdžių, nepateikdamas pateisinančių objektyvių duomenų. Kaltinamasis nedalyvavo 2014-06-13 posėdyje, nors iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad E. M. apie šį teismo posėdį buvo informuotas tinkamai, pasiraÅ¡ant praneÅ¡imÄ po 2014-05-15 teismo posėdžio. Pirmosios instancijos teismo 2014-06-20 ir 2014-10-02 nutartimis buvo paskirti jo atvesdinimai į 2017-07-29 ir 2014-11-04 teismo posėdžius.

Tačiau atvesdinimÄ vykdantys pareigÅ«nai tarnybiniais praneÅ¡imais informavo teismÄ , kad kaltinamojo gyvenamuoju adresu jis nerandamas, nei kaltinamojo sutuoktinei, nei motinai nežinoma jo buvimo vieta. Kaltinamasis tvirtina, kad Å¡aukimai buvo siųsti jo tėvų adresu, motina, priėmusi Å¡aukimus, jų neperduodavo sÅ«nui, tačiau Å¡aukimo į teismo posėdį įteikimas kartu gyvenantiems asmenims yra laikomas tinkamu praneÅ¡imu apie teismo posėdį, kadangi Å¡ie asmenys, priimdami teismo Å¡aukimÄ , įsipareigoja praneÅ¡ti Å¡aukiamam asmeniui apie teismo posėdį.

Visgi, byloje buvo imtasi ir kitų priemonių, užtikrinant kaltinamojo dalyvavimÄ bylos nagrinėjime, kurios taip pat nebuvo sėkmingos. IÅ¡ teismo nutarčių atvesdinti kaltinamÄ jį matyti, kad jo gyvenamoje vietoje – (duomenys neskelbtini), pareigÅ«nų, vykdančių atvesdinimÄ , jis nebuvo rastas, telefonu neatsiliepė. Kaltinamasis negalėjo paaiÅ¡kinti teismui, dėl ko jo sutuoktinei ar motinai buvo nežinoma jo buvimo vieta.Kaltinamasis nurodo, kad 2014 m. lapkričio 4 d. posėdyje nedalyvavo dėl jį pakartotinai iÅ¡tikusio epilepsijos priepuolio, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė.

Kaltinamasis tvirtina, kad jis dėl Å¡io priepuolio nekvietė medicininės pagalbos, todėl negali jo pagrįsti dokumentais, tačiau Å¡is argumentas vertintinas kritiÅ¡kai. Kaltinamojo teigimu, epilepsijos priepuolis jį iÅ¡tiko vieÅ¡oje vietoje – parduotuvėje, tai matė kaimynai ir parduotuvės darbuotojai, todėl nemanytina, kad aplinkiniai dėl tokio įvykio nebÅ«tų kvietę medikų ar dėl to klausę paties priepuolio iÅ¡tikto asmens nuomonės, be to, epilepsijos priepuolio iÅ¡tiktas asmuo dažniausiai bÅ«na praradęs sÄ monę, todėl kažin ar gali pats nuspręsti, kviestis jam pagalbÄ ar ne.

Taip pat, jei kaltinamajam nebuvo bÅ«tina medikų pagalba, tikėtina, jo bÅ«klė nebuvo tokia sunki, kad jis negalėjo dalyvauti ir teismo posėdyje. Kaltinamasis tvirtina policijai ir teismui pranešęs apie nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis, tačiau skunde nurodo tai padaręs 2014 m. lapkričio 3 dienÄ , nors teismo posėdis vyko 2014 m. lapkričio 4 d., taigi, tai taip pat verčia abejoti, kad kaltinamojo nurodytos aplinkybės yra tiesa ir jo elgesys nevykdant savo pareigos, nebuvo piktybiÅ¡kas. AukÅ¡tesnysis teismas sprendžia, kad kaltinamasis ignoravo jam parodytÄ pasitikėjimÄ ir pažeidė paskirtos Å¡velnesnės kardomosios priemonės sÄ lygas, ir tai leidžia pagrįstai manyti, kad Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima užtikrinti jo dalyvavimo teismo procese.

BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjantis teismas privalo imtis priemonių tinkamam ir sparčiam bylos nagrinėjimo procesui užtikrinti, o baudžiamojo proceso įstatymas atitinkamai numato procesines priemones, kuriomis naudodamasis teismas gali tai padaryti. Kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimas yra viena iÅ¡ tokių priemonių, ir teismas turi teisę ja pasinaudoti, kai tinkamo bylos nagrinėjimo proceso negalima užtikrinti Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Nors E. M. tvirtina, kad jo suėmimas pažeidžia jo Å¡eimos ir artimųjų interesus, tačiau jo nurodyti socialiniai ryÅ¡iai, tai kad yra registruotas darbo biržoje, nepaneigia galimybės vengti teismo, tuo labiau, kad nei žmona, nei motina atvesdinimÄ vykdantiems pareigÅ«nams negalėjo nurodyti, kur yra kaltinamasis, taigi tai kelia abejonių, kad jo Å¡eimyniniai ryÅ¡iai yra itin stiprÅ«s ir gali sulaikyti kaltinamÄ jį nuo bandymo pasislėpti.

Taigi, aukÅ¡tesnysis teismas sprendžia, kad aptartos aplinkybės pagrindžia BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte esantį pagrindÄ .Be to, E. M. praeityje teistas, nusikaltimus, kuriais kaltinamas, padarė neiÅ¡nykus teistumui, jo veikoje yra nusikaltimų recidyvas ir jam gresia reali laisvės atėmimo bausmė. Å iuo metu kaltinamas padaręs vienÄ nesunkų ir vienÄ apysunkį nusikaltimus, BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas įtrauktas į BPK 122 straipsnio 4 dalies nusikaltimų sÄ raÅ¡Ä , nusikaltimus kaltinamas padaręs veikiant bendrininku grupe, už juos įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad bÅ«damas laisvėje, kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, tame tarpe ir BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindas nustatytas pagrįstai. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, aukÅ¡tesnysis teismas sprendžia, jog byloje yra visi pagrindai, leidžiantys kaltinamajam E. M. paskirti kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , nes yra pagrindas teigti, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus nusikaltimus.

Tokiu bÅ«du, E. M. teisės suvaržytos nepažeidžiant nei proporcingumo, nei nekaltumo prezumpcijos principų, toks jo teisių suvaržymas Å¡iuo metu yra pateisinamas. Å velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, be asmens teisės į laisvę suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimo procese bei netrukdomÄ bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , todėl naikinti E. M. paskirtos griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, skundo motyvais nėra pagrindo.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis paliekama galioti, o kaltinamojo E. M. skundas atmetamas. Atkreipiamas dėmesys, kad iÅ¡ BPK 139 straipsnio 1 dalies turinio iÅ¡plaukia, kad kardomoji priemonė kaltinamajam gali bÅ«ti naikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar Å¡velnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės, bylÄ nagrinėjančio teismo. Taigi, apylinkės teismas turi teisę kaltinamajam griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę pakeisti Å¡velnesne ir nesibaigus nustatytam suėmimo laikui, jeigu tam bus pakankamas pagrindas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu teismas nutaria: kaltinamojo E. M. skundÄ atmesti.Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėja                                                                                                                     JÅ«ratė Jakubonienė