ee6072c5-acd0-4b7e-a273-7e76d75a8a7e · Utenos rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-733-356/2013teisminio proceso Nr.2-50-3-00408-2013-8procesinio sprendimo kategorijos: (S) 30.12.1; 34.3; 34.4.8;116.1;            UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                            2013 m. spalio 15 d.                                                                          Utena, Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant ieškovui V.

K. ir jo atstovui advokatui Valdui Bivainiui, atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovei G. V., o atsakovams G. R., B. V., J. R. V., trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, Utenos rajono 4 – ojo notaro biuro notarei D. P. nedalyvaujant, apie posėdį praneÅ¡ta, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. K. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, G.

R., B. V., J. R. V. dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo bei pirkimo -pardavimo sutarties panaikinimo, juridinę reikÅ¡mę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Utenos rajono 4 – ojo notaro biuro notarė D. P.n u s t a t o :                                       IeÅ¡kovas V. K. prašė paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo iÅ¡davimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis priėmė palikimÄ po savo sutuoktinės D.

K., mirusios 2000-12-29, mirties, pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti; prašė panaikinti 2012-04-23 Utenos rajono 4-ojo notarų biuro iÅ¡duotÄ palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ , notarinio registro Nr.DP-1512 bei panaikinti 2012-07-19 pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr.DP-2892.IeÅ¡kovas ir jo atstovas, praÅ¡ydami ieÅ¡kinį patenkinti, paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas iki palikėjos D. K. mirties gyveno su ja santuokoje, tačiau jam nebuvo žinomas joks kitas sutuoktinei priklausantis turtas, nei jiems abiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausęs žemės sklypas ir sodo namelis, esantys (duomenys neskelbtini), kur jie ir gyveno.

Jis Å¡io turto palikėjai priklausiusiÄ Â½ dalį kaip palikimÄ sudarantį turtÄ priėmė, pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti, turtas buvo registruotas jo vardu, todėl į notaro biurÄ nesikreipė. TurtÄ prižiÅ«rėjo, mokėjo mokesčius, t.y. ir palikėjai iki mirties priklausiusiÄ Â½ dalį tvarkė ir valdė kaip savÄ . Kiti jokie asmenys palikimo nepriėmė, nes jo sutuoktinė neturėjo kitų pirmosios eilės įstatyminių įpėdinių. Apie tai, kad jo sutuoktinė turėjo dar kito asmeninės nuosavybės teise valdyto turto, jis sužinojo tik atsitiktinai notaro biure, kai sodo namelį ketino parduoti.

IeÅ¡kovo nuomone, jam priėmus palikimÄ po D. K. mirties, palikimas nebegalėjo pereiti valstybei, todėl prašė panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ ir pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu turtas buvo perleistas atsakovams G. R., B. V., J. R. V., tačiau ieÅ¡kovas už perleistÄ turtÄ sutiktų gauti ir tÄ pinigų sumÄ , kuri buvo atsakovų sumokėta pagal ginčijamÄ sutartį. Priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ valstybės neprašė, ieÅ¡kovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokama 100 procentų iÅ¡ valstybės biudžeto.Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kinio nepripažįsta.

Atstovė paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas neiÅ¡vieÅ¡ino palikimo priėmimo fakto daugiau kaip 10 metų, todėl buvo kreiptasi dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo iÅ¡davimo, nuspręsta turtÄ realizuoti. IeÅ¡kovui įrodymais patvirtinus juridinę reikÅ¡mę turintį palikimo priėmimo faktÄ , atsakovas neprieÅ¡tarautų iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui pagal pirkimo – pardavimo sutartį gautÄ sumÄ , atėmus valstybės turėtas iÅ¡laidas. Pritaria tam, kad iÅ¡ valstybės valstybei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas bÅ«tų neekonomiÅ¡ka.Atsakovai G.

R., B. V., J. R. V. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kinio nepripažįsta, nes jie yra teisėti ir sÄ Å¾iningi įgijėjai, tik jie, o ne ieÅ¡kovas rÅ«pinosi turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), jis daugiau kaip 10 metų nesikreipė dėl to turto, mano, kad praleido terminÄ palikimui priimti, todėl galėtų gauti tik lėšas, kurios buvo gautos turtÄ realizavus, nes iÅ¡reikalauti turtÄ natÅ«ra nėra teisinio pagrindo. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Utenos rajono 4 – ojo notaro biuro notarė D.

P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.Ieškinys tenkintinas.Palikėja D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė 2000-12-29, mirties vieta – (duomenys neskelbtini), mirties akto įrašas Nr.255 sudarytas Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje 2000-12-29 (7 b.l.).Utenos rajono CMS pažyma 2012-12-17 Nr.(19.37)KK- 53K patvirtina, kad ieškovo ir palikėjos santuoka buvo įregistruota 1996-11-07, įrašo Nr.267 (8 b.l.).Nebaigtas statyti sodo pastatas, unikalus Nr.8299-7007-0014, ir 0,0615 ha žemės ūkio (sodų) žemės sklypas, unikalus Nr.8250-0003-0129, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise V.

K. vardu buvo įgyti 1998-08-20 pirkimo-pardavimo sutarties Nr.NJ-7667 pagrindu (9 b.l.), t.y. santuokos su palikėja metu.Palikėjai asmeninės nuosavybės teise taip pat priklausė ir 1/3 dalis (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (13-17 b.l.).

Ä® Å¡iuos nekilnojamuosius daiktus nuosavybės teises palikėja buvo įgijusi 1995-01-13, t.y. dar iki santuokos sudarymo su ieÅ¡kovu, nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas - 1995-01-13 paveldėjimo teisės liudijimas Nr.1NJ-297, 1995-01-13 turto pasidalijimo sutartis Nr.1NJ-302.Utenos rajono 4-ojo notaro biuro 2012-12-27 pažyma Nr S-111 (18 b.l.) patvirtina, kad 2012-04-23 Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo iÅ¡duotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas (68-76 b.l.), notarinio registro Nr.DP-1512, paveldimÄ turtÄ sudarė 1/3 dalis jau minėtų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) (33-40 b.l.), Å¡is turtas buvo įregistruotas kaip Lietuvos Respublikos nuosavybė, Å¡io turto bendraturčiai, valdantys kitas 2/3 dalis, - atsakovai G.

R., B. V., J. R. V. (77-80 b.l.).2012-07-19 tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, ir atsakovų Å¡ioje byloje G. R. ir B. V. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, notarinio registro Nr.DP-2892, dėl nuosavybės teisių į 1/3 dalį jau minėtų D. K. priklausiusių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), perleidimo (19-32 b.l.), B. V. nuosavybės teises įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu R. V.. Bendra daiktų kaina, už kuriÄ parduota 1/3 dalis D.

K. priklausiusių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), - 2.420,00 Lt.Atsakovės B. V. ir G. R. dar 2011-06-22 kreipėsi į teismÄ dėl nuosavybės teisių įgijimo į 1/3 dalį jau minėtų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu, tačiau teismas, nustatęs, kad nuosavybės teisės į minėtų nekilnojamųjų daiktų dalį yra registruotos D. K. vardu, 2011-06-22 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-586-82/2011 pareiÅ¡kimÄ atmetė, Å¡is teismo sprendimas buvo paliktas galioti Panevėžio apygardos teismo 2011-10-07 nutartimi (55-60 b.l.).

Ä® teismo procesÄ minėtoje civilinėje byloje dalyvauti buvo įtraukta Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, ieÅ¡kovas įtrauktas nebuvo.Pateiktas iÅ¡raÅ¡as (97-98 b.l.) patvirtina, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai duomenys apie palikėjos sutuoktinį V. K. 2012 m. buvo žinomi, iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ VMI intraneto nurodyta, kad palikėjos sutuoktinis yra V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), naÅ¡lys. Užklausus 2012-12-14 duomenis iÅ¡ Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro buvo gautas atsakymas, kad nėra duomenų apie palikėjo, kurio asmens kodas yra (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimÄ , nurodyta, kad Testamentų registre testamentai ir palikimo priėmimo faktai registruojami nuo 2001-07-01.Kadangi D.

K. mirė 2000-12-29, paveldėjimo teisiniams santykiams dalyje dėl palikimo priėmimo taikytinos Civilinio kodekso, galiojusio iki 2001-07-01, normos ( 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. VIII – 1864) 38 straipsnis). Pagal CK 573 str. 1d. nuostatas, paveldint pagal įstatymÄ lygiomis dalimis pirmosios eilės įpėdiniai – mirusiojo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Taigi po savo sutuoktinės mirties ieÅ¡kovas buvo pirmosios eilės įstatyminis įpėdinis, o priimti palikimÄ jis privalėjo per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, pradedant faktiÅ¡kai paveldimÄ turtÄ valdyti arba paduodant pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ palikimo atsiradimo vietos notariniam organui (CK 587 str.).Liudytojos J.

M. ir V. P. (128-129, 131 b.l.) patvirtino, kad ieÅ¡kovas buvo jų kaimynas pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje. Liudytoja J. M. patvirtino, kad savo sodo valdÄ ir namÄ ieÅ¡kovas tvarkė pavyzdingai, mokesčius jie mokėdavo ne kiekvienÄ mėnesį, nes nebuvo tokio reikalavimo, jai nėra žinoma, kad į ieÅ¡kovo žemę ir namÄ bÅ«tų pretendavę kokie kiti asmenys, jos nuomone, Å¡io turto savininkas buvo ieÅ¡kovas. Liudytoja V. P. patvirtino, kad ieÅ¡kovas ir po sutuoktinės mirties gerai tvarkėsi namuose, prižiÅ«rėjo aplinkÄ , rÅ«pinosi namo apÅ¡ildymu, kaip ir jie visi, mokėjo mokesčius, jai nėra žinoma, kad kiti asmenys bÅ«tų atvykę ir pareiÅ¡kę ieÅ¡kovui pretenzijas dėl turto.

Sodininkų bendrijos „Piliakalnis“ pirmininkas 2012-10-29 pažymėjimu Nr.06 (41 b.l.) patvirtino, kad ieÅ¡kovas nėra skolingas.IeÅ¡kovo ir jo atstovo paaiÅ¡kinimÄ , kad ieÅ¡kovas per 6 mėnesius po sutuoktinės mirties palikimÄ priėmė, patvirtina Sodininkų bendrijos „Piliakalnis“ pirmininko 2012-10-29 pažymėjimas, liudytojų J. M. ir V. P. parodymai apie tai, kad ieÅ¡kovas betarpiÅ¡kai po sutuoktinės mirties rÅ«pinosi likusiu turtu, buvusiu (duomenys neskelbtini), kaip savo, juo naudojosi.

Pripažintina, kad ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimas, liudytojų parodymai bei pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, atsakovui Lietuvos Respublikai palikimo priėmimo fakto neginčijant, patvirtina (LR CPK 178 str.), jog ieÅ¡kovas per CK 587 str. (galiojo iki 2001-07-01) nustatytÄ 6 mėnesių terminÄ palikimui priimti, priėmė palikimÄ po savo sutuoktinės D. K. mirties 2000-12-29, pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti, todėl vadovaujantis iki 2001-07-01 galiojusio CK 587 str., 2000 m. liepos 18 d. LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII -1864 38 str., LR CPK 444 str. 2d. 8p., ieÅ¡kovo praÅ¡omas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ iÅ¡davimo tikslu nustatyti turintis juridinę reikÅ¡mę faktas nustatytinas.             Tiek CK 587 str. 1d., tiek nuo 2001-07-01 galiojančio LR CK 5.50 str. 1d. nustato, kad neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis.

Ä®statymų leidėjas teisiniu reglamentavimu nebuvo ir nėra suteikęs didesnės teisinės reikÅ¡mės palikimo priėmimui, kai kreipiamasi su pareiÅ¡kimu į notaro biurÄ , nei palikimo priėmimui, kai palikimas priimamas, pradėjus jį faktiÅ¡kai valdyti, todėl neteisÅ«s atsakovai G. R., B. V., J. R. V. teigdami, kad ieÅ¡kovas praleido terminÄ palikimui priimti.Taigi ieÅ¡kovas, priėmęs palikimÄ pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti, priėmė visÄ palikėjai D. K. priklausiusį turtÄ , t.t. ir 1/3 dalį jos asmeninės nuosavybės teise valdytų nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini).Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas, priėmęs palikimÄ , pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti, neiÅ¡vieÅ¡ino Å¡io fakto, t.y. nesikreipė į notaro biurÄ , kad jam bÅ«tų iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas, todėl 2012 m. paaiÅ¡kėjus, kad yra turto, kuris registruotas prieÅ¡ 12 metų mirusio asmens vardu, Lietuvos Respublikos atstovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM ėmėsi atitinkamų veiksmų dėl palikimo perėjimo valstybei, kaip tÄ reglamentuoja LR CK 5.62 str. normos.

Nors, kaip minėta, iÅ¡rašę iÅ¡ VMI intraneto buvo duomenų apie palikėjos sutuoktinį ieÅ¡kovÄ (naÅ¡lį), tačiau jam apie veiksmus, kurių ketinama imtis, praneÅ¡ta nebuvo.Susiklostė tokia faktinė situacija, kad ieÅ¡kovui tapus savininku viso D. K. nuosavybės teise valdyto turto, ieÅ¡kovo ginčijamu 2012-04-23 Utenos rajono 4-ojo notarų biuro iÅ¡duotu palikimo perėjimo valstybei liudijimu buvo nuspręsta dėl dalies ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio turto perėjimo valstybės nuosavybėn, o vėliau atsakovas sprendė ir dėl disponavimo tuo turtu, perleidžiant nuosavybės teises atsakovams ginčijama 2012-07-19 pirkimo-pardavimo sutartimi.LR CK 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo.

Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo iÅ¡davimas nekeičia nei teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei Å¡ių teisių apimties. Tokie atvejai, kai įpėdiniai įstatymų nustatyta tvarka įgyvendino paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir yra įgiję nuosavybės teises į paliktÄ turtÄ , kvalifikuotini kaip ginčas dėl to turto tarp bendraturčių. Jeigu vieni iÅ¡ jų ginčija bendraturčių nuosavybės teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo teisėtumÄ , tai tokio ginčo Å¡alys pagal teisinį statusÄ yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (LR CK 4.47 str. 2 p.), kurių teisių į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimui taikytinas bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kurio pradžia yra diena, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

IeÅ¡kovas prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis priėmė palikimÄ pradėdamas paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Toks jo reikalavimas vertintinas kaip pareiÅ¡kimas, jog jis tokiu bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į paveldėtÄ turtÄ . Nustačius faktÄ , kad ieÅ¡kovas palikimÄ priėmė, ginčas tarp Å¡alių kvalifikuotinas kaip ginčas tarp bendraturčių, kuriam taikomas bendrasis LR CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas ieÅ¡kinio senaties terminas. Taigi ieÅ¡kovas nėra praleidęs ieÅ¡kinio senaties termino ginčyti palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ ir pirkimo – pardavimo sandorį.Å ioje byloje buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovas priėmė palikimÄ po savo sutuoktinės D.

K. mirties ir tapo viso jai nuosavybės teise priklausiusio turto savininku, todėl ginčijamu palikimo perėjimo valstybei liudijimu buvo perduotas ieÅ¡kovui priklausantis turtas. Nuosavybės neliečiamumo principas yra konstitucinis, jis įtvirtintas Konstitucijos 23 str., nuosavybės teisės neliečiamumas yra žmogaus teisė, garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnyje. Konstitucijos 23 str. nurodyta, kad turtas iÅ¡ savininko gali bÅ«ti paimamas tik įstatymo nustatyta tvarka, ir tik tenkinti visuomenės poreikius, savininkui teisingai atlyginant.Pagal LR CK 5.62 str. nuostatas paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei tik esant Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytoms sÄ lygoms: turtas testamentu paliktas valstybei; palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ ; nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; iÅ¡ visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.

Kaip jau nustatyta, ginčijamo palikimo perėjimo valstybei liudijimo iÅ¡davimo metu Å¡ių sÄ lygų nebuvo, todėl Å¡is liudijimas, kaip pažeidžiantis įstatymo (LR CK 5.62 str.) reikalavimus, naikintinas.Jau minėta, ieÅ¡kovas ginčija ir pirkimo-pardavimo sutartį, kuria valstybė nuosavybės teises į jam, ieÅ¡kovui, priklausantį turtÄ perleido atsakovams.LR CK 6.307 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kuriÄ pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktÄ nebÅ«damas daikto savininko įgaliotas, gali bÅ«ti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieÅ¡kinį.

Pagal LR CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktÄ pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktÄ ir sumokėti už jį nustatytÄ (susitartÄ ) kainÄ . Pardavėjas privalo parduodamÄ daiktÄ perduoti pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti savo turėtÄ nuosavybės teisę į perduodamÄ daiktÄ . Tik savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę perduoti kitam asmeniui nuosavybės teisės objektÄ ir nuosavybės teisę (LR CK 4.37, 6.317 straipsniai).

Taigi daikto pardavimas reiÅ¡kia nuosavybės teisių į daiktÄ ir nupirkto daikto realų perdavimÄ . Tik esant Å¡iai juridinių faktų sudėčiai pirkėjas pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu tampa teisėtu daikto savininku Nustačius neteisėto ginčo turto pardavėjui nuosavybės teise nepriklausančio ginčo turto pardavimÄ , ieÅ¡kovo ginčijama pirkimo-pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia LR CK 6.307 straipsnio 1 dalies pagrindu.Pripažinus sutartį negaliojančia Å¡iuo pagrindu, daiktas grÄ Å¾inamas savininkui, iÅ¡skyrus atvejus, nustatytus LR CK 4.96 straipsnyje (LR CK 6.307 straipsnio 3 dalis).

Tai reiÅ¡kia, kad daikto savininkas ar kitas asmuo, turintis įstatymo ar sutarties pagrindu atsiradusių teisių į be savininko valios parduotÄ daiktÄ , turi teisę reikalauti pripažinti daikto pardavimo sutartį negaliojančia ir iÅ¡reikalauti daiktÄ iÅ¡ neteisėto valdymo, t. y. toks asmuo, pripažinus daikto pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia, turi teisę pareikÅ¡ti neteisėtai daiktÄ Ä¯gijusiam asmeniui daiktinį (vindikacinį) ieÅ¡kinį dėl daikto iÅ¡reikalavimo, nes jis nėra daikto neteisėtos pirkimo – pardavimo sutarties Å¡alis, jo su pirkėju nesieja prievoliniai teisiniai santykiai.

Daikto savininko teisė vindikaciniu ieÅ¡kiniu iÅ¡reikalauti daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo nėra absoliuti. LR CK 4.96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas nekilnojamasis daiktas, iÅ¡skyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktÄ prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Taigi įstatymas gina privatų savininko interesÄ , tačiau nustato iÅ¡imtis, kada taikoma ne visiÅ¡ka, o ribota vindikacija ir savininkas neturi teisės iÅ¡reikalauti daikto iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo.

Ribota vindikacija siekiama protingos savininko ir kitų asmenų teisėtų interesų pusiausvyros, kad bÅ«tų užtikrinti ne tik savininko, bet ir kitų civilinių teisinių santykių subjektų, kurie, įgydami daiktÄ , elgėsi sÄ Å¾iningai, interesai. Toks vindikacijos ribojimas užtikrina civilinės apyvartos saugumÄ ir stabilumÄ . PrieÅ¡ingu atveju bet kuris asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktinę teisę, neturėtų garantijų, kad ji pagal savininko ieÅ¡kinį nebus atimta.Civilinėje teisėje galioja bendrasis sÄ Å¾iningumo principas (LR CK 1.5 straipsnis), kuris, be kita ko, reiÅ¡kia, kad kiekvienas asmuo yra laikomas sÄ Å¾iningu, jeigu neįrodyta prieÅ¡ingai.

Ä®rodinėjimo požiÅ«riu kiekvienam asmeniui nereikia įrodinėti savo sÄ Å¾iningumo, jeigu įstatymas nepreziumuoja konkretaus subjekto nesÄ Å¾iningu arba kaltu. Jeigu asmuo yra turto valdytojas, tai jo valdymas laikomas atsiradęs sÄ Å¾iningai, kol neįrodyta prieÅ¡ingai (LR CK 4.26 straipsnio 2 dalis). Asmuo, ketinantis nutraukti valdymÄ ar turintis kitokių reikalavimų turto valdytojui, jeigu tai yra nagrinėjamos bylos dalykas, turi įrodyti aplinkybę, kad valdymas nesÄ Å¾iningas, Å¡iuo atveju tai turi įrodyti ieÅ¡kovas.

IÅ¡ to iÅ¡plaukia, kad turto valdytoju esantis asmuo preziumuojamas esÄ s sÄ Å¾iningas. Jo nesÄ Å¾iningumÄ turi įrodyti asmuo, tai teigiantis (LR CPK178 straipsnis). SÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti nuginčytas, nes tai nuginčijamoji prezumpcija (LR CK 4.26 straipsnio 2 dalis).Sprendžiant ginÄÄ dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorių negaliojimo, vadovaujamasi daiktinės teisės normomis (LR CK 4.95 str. - 4.97 str.). IeÅ¡kinio faktinį pagrindÄ , kai siekiama grÄ Å¾inti daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo, sudaro kelios grupės aplinkybių: aplinkybės, pagrindžiančios savininko turimÄ ginčijamo daikto valdymo ar nuosavybės teisę; daikto valdymo teisės praradimÄ ir praradimÄ patvirtinančios aplinkybės; aplinkybės, kuriomis daiktÄ pradėjo valdyti atsakovas; aplinkybės, kad atsakovas ginčijamÄ daiktÄ valdo neteisėtai.IeÅ¡kovas neginčijo atsakovų sÄ Å¾iningumo prezumpcijos, todėl pripažintina, kad atsakovai yra sÄ Å¾iningi įgijėjai, todėl pirkimo - pardavimo sandorio pripažinimas negaliojančiu Å¡iuo konkrečiu atveju negali turėti įtakos jų interesams, t.y. iÅ¡ jų negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas nekilnojamasis daiktas (LR CK 4.96 str. 2d.).IeÅ¡kovas neprieÅ¡taravo, kad jam valstybė grÄ Å¾intų tiek, kiek gavo iÅ¡ atsakovų už jam nuosavybės teise priklausantį realizuotÄ turtÄ .

Bendra daiktų kaina, už kuriÄ parduota 1/3 dalis D. K. priklausiusių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), - 2.420,00 Lt. Atsakovas valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, neprieÅ¡taravo ( nustačius juridinę reikÅ¡mę turintį palikimo priėmimo faktÄ ) ieÅ¡kovui grÄ Å¾inti gautÄ pinigų sumÄ , iÅ¡ Å¡ios sumos atėmus valstybės patirtas iÅ¡laidas – 291,48 Lt (144-145 b.l.), t.y. 11 Lt, sumokėtų VÄ® Registrų centrui, ir 275,48 Lt, sumokėtų Utenos rajono 4-ajam notaro biurui.Panaikinus palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ , pripažinus negaliojančia pirkimo –pardavimo sutartį, atsakovui Lietuvos Respublikai taikytinas įpareigojimas grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ , nes pagrindas, kuriuo įgytas turtas, iÅ¡nyko ( LR CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys).

LR Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų „BeÅ¡eimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimu, apskaitymu, saugojimu, realizavimu, grÄ Å¾inimu ir pripažinimo atliekomis taisyklių“ 151 p. nuostatas, tuo atveju, jeigu turtas jau parduotas, grÄ Å¾inama ta už parduotÄ turtÄ gauta pinigų suma, kuriÄ faktiÅ¡kai gavo valstybė (atėmus pinigų sumas, iÅ¡mokėtas asmenims už suteiktas turto saugojimo, realizavimo ir kitas paslaugas, taip pat kitas su turtu susijusias iÅ¡laidas, kurios buvo patirtos ir apmokėtos).

Å iuo konkrečiu atveju suma, kuriÄ ieÅ¡kovui privalo grÄ Å¾inti atsakovas valstybė, - 2.128,52 Lt (2.420,00 Lt - 291,48 Lt).IeÅ¡kovui Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-12-18 sprendimu Nr. (1.2)-SP1-03089 (43-44 b.l.) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, minėtos institucijos 2013-09-25 pažyma Nr. PP-1051 patvirtina, kad už antrinės teisinės pagalbos ieÅ¡kovui suteikimÄ Å¡ioje civilinėje byloje iÅ¡laidos yra 425,00 Lt (147 b.l.).

Å ios iÅ¡laidos, o taip pat ir iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, bei žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas ( LR CPK 83 str. 14p.) nepriteistinos, nes vadovaujantis LR CPK 93, 96, 99 straipsniais, jos privalėtų bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos valstybei iÅ¡ atsakovo valstybės. Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263-265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, teismasn u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti.Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo iÅ¡davimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ po savo sutuoktinės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2000-12-29, mirties, pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti.Panaikinti Utenos rajono 4-ojo notarų biuro notarės D. P. 2012-04-23 iÅ¡duotÄ palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ , notarinio registro Nr.DP-1512, kurio pagrindu D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2000-12-29, turtÄ â€“ 1/3 dalį (duomenys neskelbtini)esančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) - paveldėjo valstybė, atstovaujama Utenos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos.Pripažinti negaliojančia 2012-07-19 pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr.DP-2892, sudarytÄ tarp pardavėjo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, ir pirkėjų G.

R. bei B. V., kurios pagrindu buvo perleistos nuosavybės teisės į 1/3 dalį (duomenys neskelbtini)esančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, ieškovui V.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2.128,52 Lt (du tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis litus ir 52 centus) kaip be pagrindo įgytÄ turtÄ . Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant per Utenos rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                         Vijolė Vitienė