ee559c8d-765e-4e7b-899f-55c52c29982e · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1192-730/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07505-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 2.6.16.8 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 17 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kristinos Domarkienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės individualios įmonės S. J. leidyklos-spaustuvės ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl pažeistų teisių gynimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o įpareigoti atsakovę iÅ¡nuomoti ieÅ¡kovei 2,5104 ha ploto valstybinės žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas – (duomenys neskelbtini)), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ne aukciono bÅ«du ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog 2016 m. balandžio 25 d. ieÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ atsakovei iÅ¡nuomoti ginčo valstybinės žemės sklypÄ .

Atsakovė 2016 m. birželio 13 d. raÅ¡tu ieÅ¡kovę informavo, kad parengė valstybinės žemės nuomos sutarties projektÄ , pagal kurį numatyta iÅ¡nuomoti 2,5104 ha sklypo dalį, sudarančiÄ 0,4824 ha, reikalingÄ pagrindiniam pastatui – Å¡iltnamių buitiniam pastatui eksploatuoti. IeÅ¡kovei pateikus skundÄ , atsakovė 2016 m. rugpjūčio 9 d. raÅ¡tu atsisakė pakeisti sprendimÄ , motyvuodama tuo, kad sklypas nenaudojamas pagal paskirtį, jame yra tik vienas pastatas su sienomis ir stogo danga, o kitų pastatų likę tik apgriuvę pamatai.

IeÅ¡kovė kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijÄ su praÅ¡ymu žemės nuomos mokestį ieÅ¡kovei skaičiuoti tik už faktiÅ¡kai naudojamÄ valstybinės žemės sklypo plotÄ , tai yra 1,3253 ha, tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2019 m. rugpjūčio 1 d. pateikė atsakymÄ , kuriame nurodė, jog minėtas sklypas yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, įregistruoti ir jame esantys statiniai. Visas sklypas, kurio plotas 2,5104 ha, yra naudojamas statinių eksploatacijai ir už jį turi bÅ«ti mokamas žemės nuomos mokestis.

IeÅ¡kovė dar kartÄ teikė atsakovei praÅ¡ymÄ dėl sklypo nuomos, tačiau atsakovė pateikė atsakymÄ , kuriame nurodė, kad ieÅ¡kovei teismo sprendimu suteikta teisė įsigyti žemės sklypÄ , todėl privalu vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimÄ , iÅ¡nuomoti žemės sklypÄ nėra teisinio pagrindo, tačiau, ieÅ¡kovės teigimu, nustatyta ginčo sklypo vertė yra nepagrįstai didelė ir vienintelė galimybė eksploatuoti ieÅ¡kovei priklausančius pastatus yra ginčo sklypo nuoma.

2. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ , kurio praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, jog ieÅ¡kovė valiÄ iÅ¡sinuomoti žemės sklypÄ be aukciono buvo iÅ¡reiÅ¡kusi 2016 m. balandžio 25 d. praÅ¡yme iÅ¡nuomoti naudojamÄ kitos paskirties valstybinės žemės sklypÄ . Å is praÅ¡ymas buvo iÅ¡nagrinėtas ir 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimu atsisakyta iÅ¡nuomoti žemės sklypÄ ir nurodyta, kad turi bÅ«ti vykdomas Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-242-112/2014.

IeÅ¡kovė dar kartÄ teikė 2019 m. gruodžio 27 d. praÅ¡ymÄ dėl sklypo nuomos. Atsakovė 2020 m. sausio 29 d. raÅ¡tu atsisakė iÅ¡nuomoti žemės sklypÄ . Å is sprendimas nebuvo apskųstas, todėl yra galiojantis. Mano, kad atsakovės priimti sprendimai dėl ieÅ¡kovo pageidaujamo žemės sklypo nuomos nebuvo ginčyti, yra galiojantys ir klausimas dėl sklypo nuomos yra iÅ¡spręstas, todėl ieÅ¡kovė negali teismine tvarka reikalauti įpareigoti atsakovę iÅ¡nuomoti sklypÄ . Nurodė, jog vadovaujantis civilinių santykių stabilumo principu bei protingumo principu pripažinti nuomos teisę ieÅ¡kovei nėra pagrindo, kadangi pirmiausia galiojantis teismo sprendimas dėl sklypo pardavimo ieÅ¡kovei yra privalomas ir turi bÅ«ti vykdomas ir, antra, – administracine tvarka atsakovė iÅ¡nagrinėjo klausimÄ dėl sklypo nuomos ir sprendimai ieÅ¡kovės nebuvo ginčyti, taigi yra įsigalioję.

Atsakovės įsigalioję sprendimai leido tikėtis, kad ieÅ¡kovė neginčydama sprendimų nupirks sklypÄ ir taip įvykdys teismo sprendimÄ .

3. Trečiasis asmuo, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, atsiliepimo į ieÅ¡kinį neteikė. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir įpareigojo atsakovę iÅ¡nuomoti ieÅ¡kovei 2,5104 ha ploto valstybinės žemės sklypÄ , esantį adresu PerkÅ«no g. 19, Klaipėdoje, kadastro Nr. 2101/0039:1456, ne aukciono bÅ«du, nurodant, kad teismo sprendimas dėl nuomos sutarties įforminimo turi bÅ«ti įvykdytas per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 1 575 EUR.

5. Dėl faktinių aplinkybių teismas nurodė, kad Klaipėdos apygardos 2015 m. vasario 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-242-112/2014 atsakovė, be kita ko, įpareigota ginčo sklypÄ parduoti ieÅ¡kovei lengvatinėmis sÄ lygomis įstatymų nustatyta tvarka. Vykdant teismo sprendimÄ , atsakovė sklypÄ Ä¯registravo, tačiau nuo priimto teismo sprendimo dienos nenustatyti Å¡alių aktyvÅ«s veiksmai siekiant įvykdyti likusiÄ sprendimo dalį dėl sklypo pardavimo. Pagal 2019 m. rugpjūčio 29 d. nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitÄ , ginčo sklypo vertė yra 957 000 EUR. Teismas nustatė, kad Å¡iuo atveju ginčas tarp Å¡alių nagrinėjamoje byloje iÅ¡ esmės yra dėl to, ar ieÅ¡kovė turi teisę nuomotis sklypÄ be aukciono, kadangi ieÅ¡kovė moka žemės nuomos mokestį, o atsakovė teigia, jog ieÅ¡kovė turi įsigyti sklypÄ teismo sprendimo pagrindu.

6. Dėl ieÅ¡kovės teisės kreiptis į teismÄ dėl nuomos sutartinių santykių teismas nurodė, jog atsakovės argumentas, kad ieÅ¡kovė neginčijo atsakovės sprendimo administracine tvarka savaime nesudaro pagrindo ieÅ¡kinį atmesti, be to, ginčas yra susijęs su valstybinės žemės nuomos teisiniais santykiais ir yra civilinio teisinio pobÅ«džio. IeÅ¡kovei keliant ginÄÄ , ar ji iÅ¡ esmės turi teisę nuomotis valstybinį žemės sklypÄ , ant kurio stovi jai priklausantys statiniai, teismas pagrįstai priėmė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir toks reikalavimas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, o ne administraciniame teisme.

7. Dėl ginčo sklypo nuomos, teismas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimu numatytas įpareigojimas atsakovei parduoti ieÅ¡kovei ginčo žemės sklypÄ nepanaikina ieÅ¡kovės kaip pastatų savininkės įstatymo numatytos teisės lengvatine (ne aukciono) tvarka kreiptis į atsakovę dėl jos pastatais užstatytos valstybinės žemės nuomos. Teismas nustatė, kad ginčo sklype stovi 8 ieÅ¡kovei priklausantys Å¡iltnamiai ir 1 administracinis pastatas, kurie yra nusidėvėję.

IeÅ¡kovė teigia, kad ketina vystyti statybÄ ir tÄ padarys teisėtai, kai bus iÅ¡nuomota žemė. Teismas, atsižvelgęs į tai, vadovaudamasis CK 4.37 straipsnio 1 dalimi, 4.39 straipsniu, nusprendė ieÅ¡kinį tenkinti, kadangi atsakovė pažeidė imperatyvias įstatymo normas, susijusias su asmens disponavimu nuosavybės teise į nekilnojamÄ jį daiktÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 8. Apeliaciniu skundu apeliantė praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti arba bylÄ nutraukti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovės. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 8.1.

Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas Å¡alių ginÄÄ nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog ieÅ¡kovė ketintų eksploatuoti statinius pagal jų paskirtį. PrieÅ¡ingai – ieÅ¡kovės atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad pastatai nenaudojami. Tai patvirtina ir atsakovės pateiktas faktinių duomenų patikrinimo aktas, kuriame matyti, kad žemės sklype nėra jokių Å¡iltnamių, o iÅ¡likę pagalbiniai Å¡iltnamio pastatai nenaudojami. 8.2.

Nurodo, kad teismas vertindamas aplinkybes dėl pastatų buvimo vadovavosi viešais duomenimis, tačiau ne faktine situacija. Teismas nepagrįstai neatkreipė dėmesio, kad žemės sklype nėra jokių šiltnamių, o išlikę pagalbiniai šiltnamio pastatai nenaudojami. Tokios faktinės aplinkybės, esančios byloje, patvirtina, kad pastatai neatitinka STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nurodomus kvalifikacinius reikalavimus ir jie nenaudojami ir negali būti naudojami pagal jų funkcinę paskirtį. 8.3.

Nurodo, kad ieÅ¡kovė privalo tinkamai rÅ«pintis savo teisių gynyba, sÄ Å¾iningai naudotis įstatymo nustatytomis procesinėmis teisėmis. Teigia, kad Å¡iuo atveju atsakovė administracinė tvarka iÅ¡nagrinėjo klausimÄ dėl žemės sklypo nuomos ir sprendimai ieÅ¡kovės nebuvo ginčyti, taigi yra įsigalioję. Apeliantė turėjo teisėtÄ lÅ«kestį, kad ieÅ¡kovė neginčydama sprendimų nupirks žemės sklypÄ ir taip įvykdys teismo sprendimÄ .

9. IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliantės apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais: 9.1. Nurodo, kad ginčo sklype yra ieÅ¡kovei priklausantys pastatai. Minėti pastatai yra nebaigtos statybos, o siekiant pabaigti juos statyti yra bÅ«tina turėti žemės sklypÄ nuosavybės teise arba jį nuomotis. Teigia, kad ieÅ¡kovė ketina vystyti veiklÄ pagal įregistruotÄ pastatų paskirtį, tačiau Å¡iuo metu to daryti negali, nes pastatai apleisti, reikia užbaigti jų statybÄ ir tÄ galės padaryti, kai teisėtai naudosis valstybiniu žemės sklypu jį iÅ¡sinuomojus. 9.2.

Nurodo, kad trečiasis asmuo buvo pateikęs Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mams ieÅ¡kinį dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo ir prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 5 637,09 EUR nesumokėtÄ valstybinės žemės nuomos mokestį, 192,87 EUR delspinigius ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino, sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl teismas tokiu bÅ«du konstatavo tarp Å¡alių esant faktinius nuomos santykius ir pareigÄ ieÅ¡kovei mokėti nuomos mokestį. 9.3.

Nurodo, kad ieÅ¡kovė bandė ginÄÄ spręsti ikiteismine tvarka, tačiau dėl apeliantės nepagrįstų veiksmų ieÅ¡kovė turi savo teises ginti teisme. Pažymi, kad apeliantė taip pat nesutiko ir parduoti ginčo sklypo, tokia teisė atsirado tik po Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-242-112/2014 įsiteisėjimo, taip patiriant bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias, konstatavus apeliantės veiksmų neteisėtumÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iÅ¡ apeliantės. Mano, kad apeliantės apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl tenkinti apeliacinį skundÄ nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas netenkinamas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis. Dėl apeliacinio skundo argumentų 12. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas netinkamai byloje nustatė ir vertino faktines aplinkybes dėl ginčo statinių faktinės bÅ«klės, spręsdamas klausimÄ dėl ginčo sklypo nuomos ne aukciono tvarka, neatsižvelgė į tai, kad statinių faktiÅ¡kai nėra, be to, įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu ieÅ¡kovė turi įsigyti žemės sklypÄ .

Nurodo, jog turėjo lÅ«kestį, kad ieÅ¡kovė neginčydama apeliantės sprendimų nupirks žemės sklypÄ ir įvykdys teismo sprendimÄ . IeÅ¡kovė su apeliante nesutinka, teigia, kad ginčo sklype esančių statinių statyba nėra baigta, jÄ ketina užbaigti, bet tai galės padaryti tik iÅ¡sinuomojus žemės sklypÄ . Mano, kad apeliantės apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl tenkinti apeliacinį skundÄ nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

13. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 12 punktas), darytina iÅ¡vada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, taikė materialinės teisės normas spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kovės reikalavimo įpareigoti atsakovę iÅ¡nuomoti valstybinės žemės sklypÄ ne aukciono tvarka.

14. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso Lietuvos Respublikai. Šiame sklype nuo 2006 m. gruodžio 5 d. yra įregistruoti ieškovei nuosavybės teise priklausantys šie statiniai – šiltnamių buitinis pastatas – 46 procentų baigtumo (statybos pradžios metai 1985, statybos pabaigos metai 2006, fizinio nusidėvėjimo procentas 36 proc.) ir 8 šiltnamiai 10 procentų baigtumo (statybos pradžios metai 1987, statybos pabaigos metai 2006, fizinio nusidėvėjimo procentas 70 proc.).

Ä®siteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-242 -112/2014 apeliantė, be kita ko, įpareigota ginčo sklypÄ (tuo metu adresu (duomenys neskelbtini)) parduoti ieÅ¡kovei lengvatinėmis sÄ lygomis. Pažymėtina, jog minėto teismo sprendimo 4 lapo 3 pastraipoje nurodyta, „jog tam, kad ieÅ¡kovė galėtų naudotis pastatais, prie jų prieiti, juos aptarnauti, bÅ«tinas minėtas žemės sklypas (CPK 182 straipsnio 2 punktas)“. Å alys neginčija faktinės aplinkybės, jog vykdant teismo sprendimÄ ir įregistravus sklypÄ , atlikus valstybinės žemės sklypo vertinimÄ , nustatyta jo kaina 957 000 EUR.

IeÅ¡kovė pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, jog kreipėsi į apeliantę dėl žemės sklypo nuomos, kadangi nustatyta kaina yra per didelė, tačiau apeliantė priimtais sprendimais atsisako iÅ¡nuomoti žemės sklypÄ , kadangi ieÅ¡kovei sudaryta galimybė ginčo sklypÄ iÅ¡sipirkti teismo sprendimo pagrindu, be to, sklypas nenaudojamas pagal paskirtį – dalies pastatų likę tik apgriuvę pamatai.

15. Remiantis byloje pateiktu 2020 m. lapkričio 12 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir kartu su juo pateiktų fotofiksacijų pagrindu, nustatyta, kad ginčo sklype stovi apleistas (nebaigtas įrengti) mÅ«rinis pastatas, matyti iÅ¡likę pamatai. Pažymėtina, jog įsiteisėjusio Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-242 -112/2014 4 lapo 1 pastraipoje nurodyta, kad ieÅ¡kovės pastatus bÅ«tina rekonstruoti, atlikti kapitalinį remontÄ , tačiau jie nėra nunykę. Remiantis Nekilnojamojo turto registro 2021 m. kovo 10 d. iÅ¡raÅ¡u nustatyta, kad ieÅ¡kovė ginčo statinių savininke tapo 2006 m. kovo 27 d. (buitinio Å¡iltnamio pastato) ir 2006 m. gruodžio 5 d. (likusių 8 Å¡iltnamių pastatų). Nekilnojamojo turto registro 2021 m. kovo 10 d. registre taip pat nurodyta, kad visi statiniai yra nebaigtos statybos ir statyba užbaigta 2006 metais.

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši CK nuostata detalizuota Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, kuriame nurodyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui).

Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, iÅ¡nuomojami tik Å¡ių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai iÅ¡nuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį.

17. IÅ¡ nurodyto teisinio reguliavimo darytina iÅ¡vada, kad bÅ«tinos sÄ lygos atsirasti Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtintai asmens teisei be aukciono iÅ¡sinuomoti valstybinės žemės sklypÄ yra tokios: žemės sklypas turi bÅ«ti užstatytas Å¡iam asmeniui priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir jis turi bÅ«ti naudojamas Å¡iems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, esant teisminiam ginčui dėl to, ar asmeniui ne aukciono tvarka turi bÅ«ti iÅ¡nuomojamas arba parduodamas valstybinės žemės sklypas, užstatytas jam priklausančiais statiniais ir įrenginiais, reikia įvertinti, ar Å¡ie statiniai ir įrenginiai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus.

18. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono iÅ¡sinuomoti valstybinės žemės sklypÄ , o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtÄ naudojimo paskirtį arba Å«kinės veiklos pobÅ«dį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Taigi savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra bÅ«tina iÅ¡sinuomoti žemės sklypÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013; 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014).

LemiamÄ reikÅ¡mę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti Å¡iÄ ar kitokiÄ veiklÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018). Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypÄ grindžiama jo realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.

19. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teisės normos, nustatančios statinių savininko teisę nuomoti statiniams eksploatuoti reikalingÄ valstybinės žemės sklypÄ lengvatine – ne aukciono – tvarka, Å¡io asmens naudai suvaržo žemės savininko, tai yra valstybės, teisę disponuoti žeme kitais, efektyvesniais, bÅ«dais, teikiančiais valstybei didžiausiÄ naudÄ . Dėl to Å¡i teisė suteikiama tik esant įstatyme nustatytoms sÄ lygoms. Asmeniui praÅ¡ant iÅ¡nuomoti valstybinės žemės sklypÄ ne aukciono bÅ«du, valstybės įgaliota institucija, atsakinga už valstybinės žemės nuomÄ , privalo kiekvienu konkrečiu atveju tikrinti, ar toks asmuo atitinka įstatymo nustatytus privalomus reikalavimus ir turi teisę praÅ¡omu bÅ«du iÅ¡sinuomoti žemės sklypÄ , ir priklausomai nuo nustatytų aplinkybių sudaryti arba atsisakyti sudaryti žemės nuomos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018).

20. Pareiga įrodyti, jog egzistuoja valstybinės žemės nuomos be aukciono sÄ lygos, kaip buvo nurodyta Å¡ioje nutartyje, kyla tokį reikalavimÄ pareiÅ¡kusiai ieÅ¡kovei. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad valstybinė žemė yra užstatyta ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiais pastatais, kurie turi aiÅ¡kiai apibrėžtÄ paskirtį (Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo objektai yra Å¡iltnamių buitinis pastatas ir 8 Å¡iltnamiai). Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas pastatus atsižvelgė tik į vieÅ¡us duomenis, o ne vadovavosi faktine situacija, o ir be to, neatsižvelgė į tai, jog byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovė ketinių pastatus naudoti pagal jų paskirtį.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, su apeliantės argumentais nesutinka. Pirmiausia, įvertinus apeliantės pateiktÄ 2020 m. lapkričio 12 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktÄ , nustatyta, kad sklype stovi nebaigtas statyti (įrengti) statinys (Å¡iltnamių buitinis pastatas). IÅ¡ fotofiksacijų akivaizdžiai matyti, kad ginčo pastatas yra visos struktÅ«ros pastatas (matyti tvarkingos sienos, stogas), tačiau jo statyba nėra užbaigta (nėra langų, durų).

Pagal Nekilnojamojo turto registro 2021 m. kovo 10 d. išrašo duomenis, šio objekto baigtumas yra 46 procentai. Likusių 8 šiltnamių – 10 procentų. Remiantis (nutarties 15 punktas) įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 182 straipsnis), nustatyta, kad ieškovė jau tokius statinius ir įsigijo (teismo sprendimo 3 lapo 3 pastraipoje nurodytas toks pats užbaigtumo ir nusidėvėjimo procentas, kaip Nekilnojamojo turto registro 2021 m. kovo 10 d. išraše nurodyta). Minėtame sprendime taip pat nurodyta, kad ginčo pastatus būtina rekonstruoti ir pabaigti statyti, norint juos eksploatuoti.

Tam, kad ieškovė galėtų naudotis pastatais, prie jų prieiti, juos aptarnauti, būtinas žemės sklypas (sprendimo 4 lapo 3 pastraipa). Teismo vertinimu, šioje byloje apeliantės pateikti rašytiniai įrodymai – 2020 m. lapkričio 12 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro 2021 m. kovo 10 d. išrašai, priešingai ne teigia apeliantė, tik patvirtina ir įrodo faktinę aplinkybę, jog ginčo sklype yra ieškovei priklausantys nebaigtos statybos statiniai, todėl apeliantės argumentai dėl netinkamo rašytinių įrodymų įvertinimo atmestini kaip nepagrįsti.

22. Antra, negalima sutikti ir su apeliantės argumentais, jog ieÅ¡kovė neįrodė, jog ji ginčo statinių nesiekia eksploatuoti. Kaip matyti, ieÅ¡kovė ginčo nebaigtos statybos pastatus įsigijo 2006 metais. Nors ilgÄ laiko tarpÄ pastatai nėra įrengti, tačiau pažymėtina, kad nuo 2013 m. birželio 7 d. ieÅ¡kovei pateikus ieÅ¡kinį dėl sklypo pardavimo, tarp Å¡alių buvo kilęs ginčas dėl tinkamo sklypo panaudojimo, kuris buvo iÅ¡spręstas Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-242-112/2014.

Å alių pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad iki 2020 m. spalio 23 d., kai ieÅ¡kovė pateikė teismui ieÅ¡kinį Å¡ioje civilinėje byloje dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį, tarp Å¡alių vyko pakankamai aktyvus bendradarbiavimas dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo, galimos sklypo nuomos. Tokie ilgalaikiai, daugiau kaip 8 metus trunkantys, ieÅ¡kovės veiksmai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė aktyviai siekia įgyvendinti teisę dėl ginčo objektų rekonstrukcijos, o Å¡iuo atveju ginčo statiniai nėra užbaigti ir jais nėra iki galo naudojamasi dėl objektyvių aplinkybių – dviejų teisminių procesų dėl ginčo sklypo.

Å iuo atveju faktÄ , jog ieÅ¡kovės pastatų eksploatavimui yra bÅ«tinas ginčo sklypas, nurodyta ir įsiteisėjusio Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-242-112/2014 4 lapo 3 pastraipoje. O ir be to, ieÅ¡kovės pateikti įrodymai taip pat patvirtina, jog ji moka žemės mokestį, pateiktoje 2020 metų deklaracijoje nėra duomenų apie įsiskolinimÄ , taigi ieÅ¡kovės nuoseklÅ«s veiksmai, tiek siekiant sudaryti nuomos sutartį, tiek mokant kasmetinius žemės mokesčius, sudaro pagrindÄ atmesti apeliantės argumentÄ , jog ieÅ¡kovė nesiekia ir nesinaudoja ginčo sklypu, kaip nepagrįstÄ .

23. Ä®vertinus Å¡ios nutarties 12-22 punktuose nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vertino tiek byloje esančius duomenis apie ginčo žemės sklype esančio pastato nusidėvėjimÄ ir (ne)naudojimÄ pagal paskirtį, tiek Å¡alių paaiÅ¡kinimus dėl Å¡io pastato bÅ«klės ir ketinimų jį naudoti ateityje bei iÅ¡ Å¡ių duomenų viseto (CPK 185 straipsnio 1 dalis) padarė atitinkamas iÅ¡vadas. Pirmosios instancijos teismas Å¡alių teiktus paaiÅ¡kinimus įvertino kartu su kitomis teismo nustatytomis aplinkybėmis ir priėmė sprendimÄ remdamasis vidiniu įsitikinimu, grindžiamu visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, galutinė teismo iÅ¡vada yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisyklių, todėl nutariama pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir apeliacinį skundÄ atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl procesinės bylos baigties 24. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie bÅ«tų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

25. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme 26.

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantės apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantei patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos. IeÅ¡kovė pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, jog patyrė 1 200 EUR advokato pagalbos iÅ¡laidų, parengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ .

Apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisiama 1 200 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei individualiai įmonei S. J. leidyklai-spaustuvei 1 200 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡ apeliantės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos.

Teisėjai Kristina Domarkienė Erinija Kazlauskienė Almantas Padvelskis