ee558caa-51fc-4597-9a65-ee6cb32e7db4 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1062-1120/2021 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00177-2020-6 Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.6.10.5.2.18 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 23 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kačinskienės, Agnės TikniÅ«tės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir JÅ«ratės Varanauskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų S. L. ir R.

Ž. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Jurtinga Shipping“ ieÅ¡kinį atsakovams S. L. ir R. Ž. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Jurtinga Shipping“ (toliau – ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė:

1) iÅ¡ atsakovo S. L. priteisti 429 943,29 Eur žalos atlyginimÄ ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

2) iÅ¡ atsakovo R. Ž. priteisti 112 268,90 Eur žalos atlyginimÄ ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartimi ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla. 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu; nustatyta, jog ieÅ¡kovę sÄ moningais veiksmais prie bankroto privedė buvę įmonės vadovai S. L. ir R. Ž..

3. IeÅ¡kovė nurodė, kad S. L., laiku nesikreipęs į teismÄ dėl bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo, yra atsakingas už kreditorių finansinius reikalavimus, susidariusius per laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 d. rugsėjo 14 d., o R. Ž., laiku nesikreipęs į teismÄ dėl bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo, yra atsakingas už kreditorių finansinius reikalavimus, susidariusius per laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. vasario 1 d. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4.

Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. birželio 22 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: priteisė iÅ¡ atsakovo S. L. ieÅ¡kovei 429 943,29 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 429 943,29 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; taip pat priteisė iÅ¡ atsakovo R. Ž. ieÅ¡kovei 111 938,77 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 111 938,77 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo nagrinėta civilinė byla Nr. e2-27-524/2018 nėra tapati nagrinėjamai bylai, nes skiriasi ieÅ¡kinio pagrindas (žala dėl atsakovo R. Ž. pareigos perduoti bankroto administratorei bendrovės turtÄ neįvykdymo nėra tapati žalai kreditoriams dėl vadovų pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo neįvykdymo) bei dalykas (žalos dydis), taip pat įrodinėtinos aplinkybės.

6. Teismas nustatė, kad ieškovė yra pareiškusi ieškinį dėl žalos atlyginimo, o jam pareikšti pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas. Atsakovų neteisėti veiksmai buvo konstatuoti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu, nuo nutarties įsiteisėjimo dienos iki ieškinio dėl žalos atlyginimo dienos 2020 m. gegužės 8 d. praėjo metai ir nepilnas mėnuo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti.

7. Teismas pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. B2-27-524/2021 ieÅ¡kovė BUAB „Jurtinga Shipping“ Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartimi pripažinta likviduojama dėl bankroto, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienÄ likvidavimo procesas nėra baigtas. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės turtÄ sudaro debitorių skolos, kurių įtaka įmonės turtinei padėčiai ir galimybei atsiskaityti su kreditoriais gali bÅ«ti vertinama ir nustatoma taip pat ieÅ¡kinio dėl žalos – kreditorių nepatenkintų reikalavimų – atlyginimo dydžio ir pagrįstumo kontekste.

8. Klaipėdos apygardos teismui 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje dėl tyčinio bankroto konstatavus, kad bÅ«tent S. L. ir R. Ž. – buvę ieÅ¡kovės vadovai – savo kaltais veiksmais, tyčia sÄ moningai privedė įmonę prie bankroto, atsakovo S. L. argumentai dėl to, kad jis realiai įmonei nevadovavo ir yra netinkamas atsakovas atmesti kaip nepagrįsti.

9. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-514-265/2019 pripažinęs BUAB „Jurtinga Shipping“ bankrotÄ tyčiniu, konstatavo, kad UAB „Jurtinga Shipping“ nemoki buvo jau 2014 metais, kadangi įmonės įsipareigojimai (7 887 377 Eur) buvo beveik lygÅ«s įmonės turto vertei (7 487 191 Eur). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės 2014 m. balanso praėjusio 2013 m. ataskaitinio laikotarpio duomenų nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 31 d.

įmonė turėjo 7 425 334,51 Eur (25 638 195 Lt) įsipareigojimų ir 6 772 275,25 Eur (23 383 312 Lt) turto. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir Ä®BÄ®) 2 straipsnio 8 dalį sprendžiant įmonės nemokumo klausimÄ , teisinę reikÅ¡mę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Per vienerius metus mokėtinos sumos 2013 m. sudarė 7 415 553,46 Eur (25 604 423 Lt). Å i suma susideda iÅ¡ ilgalaikių skolų einamosios metų dalies – 11 261 Eur (38 884 Lt), skolų tiekėjams – 5 706 892 Eur (19 704 760 Lt), gautų iÅ¡ankstinių apmokėjimų – 1 687 428 Eur (5 826 352 Lt), su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų – 7 012 Eur (24 213 Lt) ir kitų mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų – 2 958 Eur (10 214 Lt). 2013 m. per vienerius metus mokėtina suma virÅ¡ijo įmonės turimo turto vertę.

Įvertinęs nurodytus duomenis, teismas konstatavo, kad UAB „Jurtinga Shipping“ buvo nemoki jau 2013 m. gruodžio 31 d.

10. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovei bankroto byla iÅ¡kelta 2016 m. sausio 19 d. nutartimi pagal kreditoriaus AS Spacecom Trans ieÅ¡kinį, nutartis įsiteisėjo 2016 m. vasario 1 d. Atsakovas S. L. buvo įmonės vadovu nuo 2010 m. liepos 9 d. iki 2015 m. rugsėjo 14 d., todėl įmonei tapus nemokiai, jis pažeidė pareigÄ kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. įmonės finansinė padėtis toliau blogėjo, 2015 m. rugsėjo 15 d. atsakovui R. Ž. tapus įmonės vadovu bei įvertinus, jog įmonės finansinė padėtis jam buvo gerai žinoma, darytina iÅ¡vada, kad bÅ«tent tuo metu, t. y. 2015 m. rugsėjo 15 d., R. Ž. kilo pareiga kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

11. Ä®vertinęs kreditorių finansinių reikalavimų susiformavimo laikotarpį teismas darė iÅ¡vadÄ , kad dėl S. L. neteisėtų veiksmų bendrovės kreditoriams buvo padaryta 429 943,29 Eur žala, o dėl R. Ž. neteisėtų veiksmų bendrovės kreditoriams buvo padaryta 111 938,77 Eur žala.

12. Teismas papildomai pažymėjo, kad atsakovai nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, kurie leistų teismui vertinti, kad bankrutuojančios įmonės debitinės skolos realiai gali būti išieškotos, nes nemokumo administratorei nėra perduoti skolas pagrindžiantys dokumentai. Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje dėl tyčinio ieškovės bankroto nustatytos aplinkybės, kad dėl atsakovų kaltės ir neteisėtų veiksmų ieškovė prarado galimybę kreiptis į bendrovės skolininkus dėl skolų išieškojimo.

Teismas konstatavo, kad įmonė neturi turto iÅ¡ kurio galėtų atsiskaityti su kreditoriais. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai 13. Apeliaciniame skunde atsakovas S. L. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ S. L. priteistas 429 943,29 Eur žalos atlyginimas ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 13.1. Skundžiamoje nutartyje teismas iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovės nemokumo grindė iÅ¡imtinai 2014-2015 m. ieÅ¡kovės balansų duomenimis, tačiau remiantis Å¡iais dokumentais nėra galimybės nustatyti, kad ieÅ¡kovės pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ijo pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. 13.2.

Klaipėdos apygardos teismui pateiktas ieškovės 2014 m. balansas nepasirašytas Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka, todėl negalėjo būti laikomas tinkama įrodinėjimo priemone. 13.3. Klaipėdos apygardos teismas nepagrįstai atmetė argumentus, kad S. L. yra netinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-27-524/2018 ir civilinėje byloje Nr. B2-514-265/2019 konstatavo, kad S. L. buvo tik fiktyvus ieškovės vadovas. 13.4.

S. L., bÅ«damas fiktyvus ieÅ¡kovės vadovas, objektyviai negalėjo kreiptis su pareiÅ¡kimu į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nes neturėjo dokumentų, kuriuos reikia pridėti prie pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. 13.5. 2015 m. birželio 2 d. kratos metu buvo paimti ieÅ¡kovės dokumentai ir darbo priemonės (kompiuteriai), todėl inicijuoti ieÅ¡kovės bankrotÄ buvo neįmanoma ir dėl valstybės institucijų veiksmų, kas sudaro pagrindÄ atleisti atsakovÄ nuo civilinės atsakomybės. 13.6.

Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokio dydžio pradelsti ieÅ¡kovės finansiniai įsipareigojimai buvo įmonės vadovui pažeidus pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. 13.7. Pirmosios instancijos teismas nenustatė individualiai kiekvieno iÅ¡ atsakovų civilinės atsakomybės sÄ lygų viseto pagal faktines bylos aplinkybes. 13.8. Skundžiamu sprendimu iÅ¡ fiktyvaus ieÅ¡kovės vadovo S. L. priteistas žalos atlyginimas yra keturis kartus didesnis nei iÅ¡ faktinio ieÅ¡kovės vadovo, todėl skundžiamas sprendimas neatitinka teisingumo ir protingumo reikalavimų. 13.9.

IeÅ¡kovė yra praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti.

14. Apeliaciniame skunde atsakovas R. Ž. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ R. Ž. priteistas 111 938,77 Eur žalos atlyginimas ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti; priimti naujai teikiamus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 14.1. IÅ¡vados dėl ieÅ¡kovės nemokumo momento padarytos pažeidžiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , netinkamai pritaikius Ä®monių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, 8 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnį.

Ä® bylÄ pateiktas ieÅ¡kovės 2014 m. balansas negalėjo bÅ«ti laikomas tinkama įrodinėjimo priemone, nes yra nepasiraÅ¡ytas Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka. 14.2. IeÅ¡kovės nemokumo administratorė turėjo visas galimybes gauti ieÅ¡kovės finansinius dokumentus. Informacija apie tai, kad ieÅ¡kovės finansiniai dokumentai yra FNTT žinioje ieÅ¡kovės nemokumo administratorei buvo perduota, todėl ieÅ¡kovės nemokumo atsiradimo momentas turi bÅ«ti nustatinėjamas remiantis Å¡iais dokumentais. 14.3.

Atsakovui R. Ž. buvo užkirstas kelias ginčyti įmonės tapimo nemokia momento nustatymÄ , tenkančiÄ atsakomybę už konkrečiÄ kreditoriams padarytÄ Å¾alÄ nesikreipus dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, atsakomybės pobÅ«dį ir tinkamai gintis nuo ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tų reikalavimų. 14.4. IeÅ¡kovės nemokumÄ lėmė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmai, kai Å¡ie neteisėtai ir be pagrindo paėmė ir savo žinioje laikė ieÅ¡kovės dokumentus ir daiktus. Iki atliktos kratos, kurios metu buvo paimti visi ieÅ¡kovės dokumentai, kompiuteriai ir kitos darbo priemones, ieÅ¡kovės veikla buvo vykdoma sklandžiai, tačiau po atliktos kratos, nebelikus iÅ¡ esmės jokių darbo priemonių, neturint jokių buhalterinių dokumentų, registrų, ieÅ¡kovės veikla buvo iÅ¡ esmės sustabdyta ir nebevykdoma. 14.5.

Pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis 2014 m. liepos 16 d. auditoriaus iÅ¡vada, kurioje patvirtinamas ieÅ¡kovės akcininko įsipareigojimas suteikti finansinę paramÄ ieÅ¡kovės veiklos tęstinumui užtikrinti. 14.6. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad 2015 m. rugsėjo 15 d. R. Ž. tapus ieÅ¡kovės vadovu jam įmonės finansinė padėtis buvo gerai žinoma yra klaidinga ir nepagrįsta, kadangi ieÅ¡kovės dokumentai FNTT žinioje buvo nuo 2015 m. birželio 3 d. Pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti, kad yra pagrindas R.

Ž. atleisti nuo civilinės atsakomybės dėl valstybės institucijų veiksmų. 14.7. Atsakovas R. Ž. tapęs ieÅ¡kovės vadovu dėl dokumentų trÅ«kumo objektyviai negalėjo nustatyti ieÅ¡kovės finansinės padėties, skolininkų ir kreditorių, atsiskaitymo pagal sudarytas sutartis terminų ir kt., t. y. objektyviai neturėjo galimybės kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo. 14.8. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl tariamai atsakovo neteisėtais veiksmais padaryto žalos dydžio vertino tik tÄ aplinkybę kada kreditoriai ieÅ¡kovei iÅ¡rašė sÄ skaitas faktÅ«ras ir kada suėjo Å¡ių iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų faktÅ«rų apmokėjimo terminai.

Vien tai, kad kreditoriai ieÅ¡kovei iÅ¡rašė apmokėjimui sÄ skaitas dar iki atsakovui R. Ž. tampant ieÅ¡kovės vadovu ar esant vadovu, nereiÅ¡kia, kad kreditoriai Å¡ias paslaugas suteikė laikotarpiu, kai atsakovas buvo ieÅ¡kovės vadovu. 14.9. IeÅ¡kovė į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo kreipėsi praleidusi 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

15. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė BUAB „Jurtinga Shipping“ praÅ¡o atsakovų apeliacinius skundus atmesti, netenkinti atsakovo R. Ž. praÅ¡ymo dėl naujų įrodymų priėmimo. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai: 15.1. IÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė buvo nemoki nuo 2014 m. sausio 1 d. buvo padaryta atsižvelgiant tiek į 2014-2015 m. ieÅ¡kovės balansÄ , tiek ir į faktines bylos aplinkybes bei Å¡alių pateiktus argumentus, be kita ko, vadovaujantis ir 2019 m. balandžio 17 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, kuria ieÅ¡kovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. 15.2.

Ikiteisminiame tyrime Nr. 04-2-00164-19 iÅ¡analizavus ieÅ¡kovės buhalterinės apskaitos dokumentus padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė buvo nemoki jau nuo 2013 m. balandžio 3 d. 15.3. Nemokumo kriterijus gali bÅ«ti įrodinėjimas ir kitomis priemonėmis nei finansinės atskaitomybės dokumentai, tačiau vien Å¡ie dokumentai yra pakankami siekiant konstatuoti bendrovės nemokumÄ . 15.4. Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmai paimant ieÅ¡kovės veiklos dokumentus ir darbo priemones buvo teisėti, o ieÅ¡kovės vadovas turėjo galimybę pasidaryti reikalingų dokumentų kopijas.

Be to, finansinės atskaitomybės duomenys galėjo bÅ«ti gauti iÅ¡ viešų registrų. 15.5. Klaipėdos apygardos teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-27-254/2018 nustatyti faktai, kuriais remiasi atsakovas, siekdamas pagrįsti savo pozicijÄ , kad buvo tik fiktyvus ieÅ¡kovės vadovas, neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje. Kita vertus, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-514-265/2019, kuria ieÅ¡kovės bankrotas pripažintas tyčiniu, nustatyti faktai turi prejudicinę galiÄ nagrinėjamoje byloje, tačiau prieÅ¡ingai nei teigia atsakovas S. L., Å¡ioje byloje nustatyta, kad abu atsakovai buvo ieÅ¡kovės vadovai. 15.6.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kokio dydžio įsipareigojimai buvo atsakovams pažeidus pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir jų valdymo laikotarpio pabaigoje, t. y. tinkamai įvertino praÅ¡omos žalos dydį. 15.7. Atsakovų neteisėti veiksmai buvo konstatuoti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje dėl ieÅ¡kovės bankroto pripažinimo tyčiniu, o nuo Å¡ios nutarties įsiteisėjimo dienos iki ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo dienos pareiÅ¡kimo 2020 m. gegužės 8 d. praėjo tik Å¡iek tiek daugiau nei vieneri metai, todėl ieÅ¡kovė nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 16. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

17. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas ar absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl procesas vyksta pagal apeliaciniuose skunduose nustatytas ribas. Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme 18. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas R. Ž. pateikė naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme – 2021 m. vasario 24 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 04-6-00004-15 kopijÄ , 2015 m. birželio 16, 23 ir 25 d. ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00004-15 apžiÅ«ros protokolų kopijas; 2017 m. liepos 28 d. pakvitavimo iÅ¡ ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00004-15 kopijÄ , prašė Å¡iuos įrodymus pridėti prie bylos medžiagos apeliacinės instancijos teisme.

PaaiÅ¡kino, kad tik 2021 m. vasario 24 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ atsakovo atžvilgiu, po kurio priėmimo atsakovui R. Ž. buvo leista susipažinti su nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tik susipažinęs su didelės apimties baudžiamosios bylos medžiaga atsakovas R. Ž. nustatė, kad daugybė ieÅ¡kovės dokumentų yra FNTT žinioje, o dalis dokumentų, iÅ¡ kurių galima nustatyti realiÄ ieÅ¡kovės finansinę padėtį, buvo atiduoti ieÅ¡kovės nemokumo administratorei.

Ä® bylÄ pateiktais dokumentais atsakovas siekia įrodyti, kad ieÅ¡kovės nemokumo momentas pirmosios instancijos teismo buvo nepagrįstai nustatytas remiantis tik ieÅ¡kovės finansinės atskaitomybės dokumentais, t. y. pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl ieÅ¡kovės nemokumo momento nuo 2013 m. gruodžio 31 d. padaryta pažeidžiant įrodinėjimo (įrodymų vertinimo) taisykles.

19. Ieškovė prašė naujai teikiamų įrodymų nepridėti prie bylos medžiagos. Nurodė, kad atsakovas R. Ž. turėjo galimybę šiuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui, nes ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2021 m. vasario 24 d., o teismo posėdis pirmosios instancijos teisme vyko 2021 m. birželio 7 d. Pažymėjo, kad atsakovo R. Ž. teikiami dokumentai neturi jokios reikšmės nagrinėjamai bylai, nes ieškovės nemokumo momentas yra konstatuotas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-514-265/2019.

20. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o CPK 180 straipsnyje numatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

21. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar praÅ¡omi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

22. Kaip nurodo ir pats atsakovas R. Ž. ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas 2021 m. vasario 24 d. Nustatyta, kad paskutinis bylos nagrinėjimo posėdis pirmosios instancijos teisme įvyko 2021 m. birželio 7 d. Taigi, atsakovas turėjo daugiau nei tris mėnesius susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikti, jo vertinimu, reikÅ¡mingus ikiteisminio tyrimo duomenis pirmosios instancijos teismui. Be to, nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismui teikiami įrodymai atsakovui buvo žinomi ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme – 2017 m. liepos 28 d. pakvitavimas, kuriame nurodyti FNTT pareigÅ«nų ieÅ¡kovės nemokumo administratorei perduoti dokumentai, buvo pateiktas Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje ieÅ¡kovės tyčinio bankroto byloje Nr. B2-514-265/2019 (2017 m. lapkričio 2 d. ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl tyčinio bankroto pripažinimo priedas Nr. 11), kurioje atsakovo statusu dalyvavo ir pats R.

Ž., be to, pati ieÅ¡kovė nurodo niekada neneigusi, kad dalis ieÅ¡kovės dokumentų jai buvo grÄ Å¾inta ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų; 2015 m. birželio 16 d. ir 23 d. ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00004-15 apžiÅ«ros protokolų kopijos jau yra Å¡ios bylos medžiagoje – buvo pateiktos kartu su 2021 m. birželio 2 d. atsakovo S. L. praÅ¡ymu dėl papildomų įrodymų priėmimo. 2015 m. birželio 25 d. ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00004-15 apžiÅ«ros protokolo kopija, nors ir nebuvo pateikta pirmosios instancijos teismui, tačiau neatitinka įrodymų sÄ sajumo reikalavimo, kadangi Å¡ios apžiÅ«ros metu nebuvo tiriami jokie ieÅ¡kovės dokumentai.

23. Atsižvelgdama į nurodytas priežastis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatytos CPK 314 straipsnyje įtvirtintos bendrosios taisyklės iÅ¡imtys naujų įrodymų prijungimui prie bylos medžiagos apeliacinės instancijos teisme. Atitinkamai, atsakovo R. Ž. kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai prie bylos medžiagos neprijungiami. Dėl ieÅ¡kovės nemokumo momento 24. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis į bylÄ pateiktais ieÅ¡kovės 2014 m. ir 2015 m. balansais, taip pat remdamasis Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-514-265/2019, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės nemokumo atsiradimo momentas yra 2013 m. gruodžio 31 d.

25. Atsakovai su tokia teismo iÅ¡vada nesutinka, nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi į bylÄ pateiktu ieÅ¡kovės 2014 m. balansu, kuris nėra pasiraÅ¡ytas, taip pat, atsakovų vertinimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos pagal kuriÄ nemokumas įrodinėjamas ne vien finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis – pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais Å«kines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymÄ ir kt. Pažymi, kad ieÅ¡kovės nemokumo administratorė turėjo galimybę gauti visus Å¡iuos dokumentus ir įrodinėjimo pareigÄ Ä¯gyvendinti tinkamai. Kadangi ieÅ¡kovė nevykdė savo įrodinėjimo pareigos, atsakovams buvo užkirstas kelias efektyviai gintis nuo pareikÅ¡to reikalavimo.

26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovės nemokumo momentas buvo nustatinėjamas jau ne vienoje byloje. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-836-524/2016 iÅ¡keldamas ieÅ¡kovei bankroto bylÄ nustatė, kad ieÅ¡kovės 2015 m. balanso duomenis, ieÅ¡kovės 2014 m. mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (7 887 377 Eur / 27 233 538 Lt) virÅ¡ijo pusę į įmonės balanso įraÅ¡yto turto vertės (7 487 191 Eur / 25851776 Lt). Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-514-265/2019 konstatavęs ieÅ¡kovės tyčinį bankrotÄ , pasisakydamas dėl suinteresuotų asmenų – S. L. ir R. Ž. – pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nurodė, kad ieÅ¡kovė nemoki buvo jau 2014 m. (nutarties 25 punktas), atitinkamai sprendė atsakovus pažeidus jų kaip valdymo organų pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo.

27. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieÅ¡kovės 2014 m. balansu, nustatė Å¡ias aplinkybes: ieÅ¡kovės 2013 m. (praėjęs ataskaitinis laikotarpis) per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 7 415 553,46 Eur (25 604 423 Lt), o 2013 m. gruodžio 31 d. ieÅ¡kovė turėjo 6 772 275,25 Eur (23 383 312 Lt) turto, t. y. 2013 m. per vienerius metus mokėtina suma virÅ¡ijo ieÅ¡kovės turimo turto vertę. IÅ¡ 2014 m. duomenų matyti, kad 2013 m. turėtos sumokėti sumos nebuvo padengtos ir persikėlė į 2014 m. bei dar padidėjo. Ä®vertinęs nurodytus duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad UAB „Jurtinga Shipping“ buvo nemoki jau 2013 m. gruodžio 31 d. Å ios aplinkybės byloje nepaneigtos, nors atsakovai galėjo gintis įrodinėdami vėlesnę nemokumo datÄ , todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo ieÅ¡kovės finansinės atskaitomybės dokumentus vertinti prieÅ¡ingai nei pirmosios instancijos teismas.

28. Nesutiktina su atsakovų argumentu, kad bendrovės nemokumo momentas negali bÅ«ti nustatinėjamas tik pagal finansinės atskaitomybės dokumentus, o visais atvejais bÅ«tina analizuoti pirminius apskaitos dokumentus, įmonės sudarytas sutartis, duomenis apie jų vykdymÄ ir kt. Pažymėtina, kad nors aplinkybė, kada įmonės įsipareigojimai tapo pradelsti, gali bÅ«ti nustatyta remiantis ne tik finansinės atskaitomybės dokumentais, tokia analizė nagrinėjamoje byloje nebÅ«tų tikslinga, nes ieÅ¡kovės nemokumo momentas jau ne kartÄ buvo analizuotas kitose bylose ir, be kita ko, yra nustatytas įsiteisėjusiomis teismų nutartimis, o atsakovai neteikia alternatyvių esamų įrodymų vertinimo argumentų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įsiteisėjusiomis teismų nutartimis taip pat konstatuota, kad dalis ieÅ¡kovės dokumentų yra pas atsakovÄ R. Ž. – pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-222-524/2018 spręsdamas dėl baudos atsakovui R. Ž. skyrimo nurodė, kad atsakovės buvęs vadovas R. Ž. nevykdo savo pareigos perduoti nemokumo administratorei ieÅ¡kovės veiklos dokumentus, o Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-514-265/2019 suinteresuoto asmens R.

Ž. argumentus, jog trÅ«kstamus dokumentus ieÅ¡kovei turi perduoti FNTT, įvertino kaip deklaratyvius, atsižvelgdamas į nustatytus faktus, kokie konkretus dokumentai buvo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei FNTT pareigÅ«nų. Taigi atsakovas R. Ž., ilgus metus vadovavęs ieÅ¡kovei (buvęs faktiniu, o vėliau ir de jure vadovu), tikėtina, turėdamas ieÅ¡kovės nemokumo momentui nustatyti reikÅ¡mingus dokumentus, jų neperdavė nei ieÅ¡kovės nemokumo administratorei, nei pateikė į Å¡iÄ civilinę bylÄ , siekdamas nuginčyti pirmosios instancijos teismo nustatytÄ aplinkybę dėl ieÅ¡kovės nemokumo atsiradimo momento.

29. IeÅ¡kovė taip pat pažymėjo, kad FNTT ikiteisminiame tyrime Nr. 04-2-00164-19 specialisto iÅ¡vados pagrindu konstatuotas ieÅ¡kovės nemokumo momentas yra dar ankstesnis – 2013 m. balandžio 3 d. Å io dokumento ieÅ¡kovė nepateikė į nagrinėjamÄ bylÄ , tačiau pažymėtina, kad atsakovas nurodė susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Manytina, kad atsakovui buvo (yra) prieinami visi ieÅ¡kovės nemokumo momentui nustatyti reikÅ¡mingi dokumentai (nes Å¡is momentas buvo nustatinėjamas ir ikiteisminio tyrimo metu), tačiau, kaip minėta, atsakovas R. Ž. teismui jokių duomenų, leidžiančių nustatyti kitÄ ieÅ¡kovės nemokumo momentÄ nei kad nustatė pirmosios instancijos teismas, nepateikė.

30. Atsakovai taip pat nurodo, kad byloje esantis ieškovės 2014 m. balansas nėra pasirašytas Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka, todėl negali būti laikomas tinkama įrodinėjimo priemone.

31. Ä®monių finansinės atskaitomybės įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustatė (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 1 d.), kad finansines ataskaitas ir metinį praneÅ¡imÄ pasiraÅ¡o įmonės vadovas (nurodomos jo pareigos, vardas ir pavardė). Finansines ataskaitas taip pat pasiraÅ¡o įmonės vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti asmenys, galintys tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitÄ vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu (nurodomos pareigos, vardas ir pavardė).

32. Ä®rodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi Å¡iomis priemonėmis: Å¡alių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiÅ«rų protokolais, ekspertų iÅ¡vadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įraÅ¡ais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

33. Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje esanti ieÅ¡kovės 2014 m. finansinė atskaitomybė buvo pateikta VÄ® „Registrų centras“. Teismas, patikrinęs VÄ® „Registrų centras“ duomenis (CPK 197 straipsnio 3 dalis), nustatė, kad ataskaitos buvo pateiktos interaktyviu bÅ«du, t. y. registrų centrui buvo teikiamos ne popierinės, tačiau elektroninės dokumentų versijos. Registrų centro duomenys apie ieÅ¡kovės finansines ataskaitas patvirtina, kad atskaitomybę pasirašęs vadovas yra S. L., o atskaitomybę pasirašęs tvarkantis apskaitÄ asmuo yra A.

G. (vyr, buhalterė). Pažymėtina, kad ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ „Registrų centras“ negalėjo pateikti tam neįgalioti asmenys, t. y. teikiant duomenis interaktyviu būdu yra būtina prisijungti prie registrų centro sistemos su specialiais prisijungimo duomenimis, kurie įprastai yra išduodami įmonės vadovui. Dėl minėtų priežasčių vien tik fizinio parašo nebuvimas ieškovės 2014 m. balanse neeliminuoja galimybės teismui remtis šiuo įrodymu nagrinėjamoje byloje.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad už tinkamÄ finansinės apskaitos tvarkymÄ Ä¯monėje yra atsakingas vadovas (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalis 2 punktas), todėl vadovas, gindamasis nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, negali remtis ta aplinkybe, jog pats Å¡iÄ pareigÄ atliko netinkamai, t. y. nepasirašė, netikrino įmonės finansinės atskaitomybės ir kt.

34. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta atsakovų argumentus dėl įrodinėjimo taisyklių pažeidimo pirmosios instancijos teisme nustatant ieÅ¡kovės nemokumo momentÄ . Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų 35. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas S. L. ėjo ieÅ¡kovės vadovo pareigas laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 9 d. iki 2015 m. rugsėjo 14 d., o atsakovas R. Ž. ėjo vadovo pareigas laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos 2016 m. vasario 1 d., atsižvelgdamas į konstatuotÄ ieÅ¡kovės nemokumo atsiradimo momentÄ , nusprendė, kad atsakovų neteisėti veiksmai dėl Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos pažeidimo yra įrodyti.

36. Atsakovas S. L. nurodo, kad buvo tik fiktyvus ieškovės vadovas, neturėjo jokių ieškovės dokumentų ir informacijos apie jos turtinę padėtį, negalėjo žinoti ieškovės turto sudėties, skolininkų ir kreditorių, atsiskaitymo pagal ieškovės sudarytas sutartis terminų, taigi jis objektyviai negalėjo pateikti pareiškimo teismui dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Atsakovas R. Ž. nurodo panašius argumentus – pažymi, kad po 2015 m. birželio 3 d. atliktos FNTT pareigūnų kratos, buvo paimti ieškovės dokumentai ir darbo priemonės (kompiuteriai), todėl atsakovas R. Ž., neturėdamas informacijos apie ieškovės finansinę padėtį, turto sudėtį, skolininkus ir kreditorius, atsiskaitymus ir kt. negalėjo pateikti pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei. Abu atsakovai nurodo, kad yra pagrindas juos atleisti nuo civilinės atsakomybės dėl valstybės institucijų veiksmų (CK 6.253 straipsnio 3 dalis).

37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl faktinio ir oficialaus vadovo atsakomybės už Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos nevykdymÄ yra aiÅ¡ki. Pagal iÅ¡plėtotÄ kasacinio teismo praktikÄ Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta civilinė atsakomybė už pareigos laiku kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo pažeidimÄ gali bÅ«ti taikoma tik Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims – formalų įmonės vadovo statusÄ turinčiam asmeniui (de jure vadovui) ir (ar) jos savininkui (savininkams), tačiau negali bÅ«ti taikoma faktiniam vadovui (de facto vadovui) ar pagal vadovo suteiktÄ Ä¯galiojimÄ veikiančiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017).

Toks aiÅ¡kinimas grindžiamas ta aplinkybe, kad Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo tik asmenims, turintiems formalų vadovo statusÄ , o teismas, spręsdamas tokio pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ ir vertindamas bankroto bylos iÅ¡kėlimo bÅ«tinybę, turi įsitikinti realių vadovo įgaliojimų egzistavimu, t. y. kad pareiÅ¡kimÄ pateikiantis asmuo iÅ¡ tikrųjų yra įmonės vadovas, nes įmonės de facto vadovo tokio pobÅ«džio pareiÅ¡kimas teisme nebÅ«tų priimtas.

38. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo S. L. argumentÄ dėl to, kad jis buvo tik formalus ieÅ¡kovės vadovas ir atsakomybė Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalies pagrindu jam nekyla. Pažymėtina, kad atsakovo nurodoma aplinkybė, jog jo formalaus vadovavimo įmonei laikotarpiu faktiÅ¡kai ieÅ¡kovės vadovo pareigas ėjo atsakovas R. Ž., yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga ir neÅ¡alina atsakovo S. L. atsakomybės, nes, kaip minėta, pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo turi tik formalus vadovas.

39. Kaip teisiškai nepagrįsti atmestini ir atsakovų argumentai dėl to, kad jie objektyviai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytos pareigos.

40. Pažymėtina, kad fiktyvÅ«s įmonių vadovai visada susiduria su rizika, kad realiai nevykdydami įmonės vadovo pareigų, nesidomėdami jos finansine padėtimi ir nesekdami jos kasdieninės veiklos, gali neįvykdyti tam tikrų įstatymuose jiems nustatytų pareigų, tačiau vien tas faktas, kad apie realiÄ Ä¯monės veiklÄ ir finansinę bÅ«klę jie nežinojo bei neturėjo atitinkamų dokumentų, nėra pakankamas pagrindas atleisti juos nuo civilinės atsakomybės neįvykdžius Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos.

41. Kita vertus, atsakovas R. Ž. nurodo, kad jo vadovavimo ieÅ¡kovei pradžios momentu (2015 m. rugsėjo 15 d.), ieÅ¡kovės dokumentai ir darbo priemonės (kompiuteriai) jau buvo paimti FNTT pareigÅ«nų (FNTT pareigÅ«nai kratÄ ieÅ¡kovės patalpose atliko 2015 m. birželio 3 d.). Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tÄ aplinkybę, kad atsakovas R. Ž. dar iki paskyrimo oficialiu ieÅ¡kovės vadovu, atsakovo S. L. vadovavimo ieÅ¡kovei laikotarpiu buvo faktinis ieÅ¡kovės vadovas, todėl jam jau nuo 2013 m. gruodžio 31 d. turėjo bÅ«ti žinomas ieÅ¡kovės nemokumo faktas.

Atitinkamai, tapus oficialiu ieÅ¡kovės vadovu, atsakovui R. Ž. nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. kilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo, o reikalingų dokumentų kopijas atsakovas galėjo gauti naudodamasis VÄ® „Registrų centras“ duomenimis ir (ar) praÅ¡ydamas FNTT pareigÅ«nų pateikti reikalingų dokumentų kopijas, siekiant iÅ¡kelti ieÅ¡kovei bankroto bylÄ . Dėl žalos dydžio 42. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kreditorių reikalavimų atsiradimo momentÄ darė iÅ¡vadÄ , kad dėl S. L. neteisėtų veiksmų bendrovės kreditoriams buvo padaryta 429 943,29 Eur žala, o dėl atsakovo R.

Ž. – 111 938,77 Eur žala.

43. Atsakovas S. L. dėl konkrečių pirmosios instancijos teismo atliktų skaičiavimų nepasisako, tačiau nurodo, kad iš jo priteistos žalos dydis neatitinka teisingumo ir protingumo principų, nes iš fiktyvaus vadovo buvo priteistas daugiau nei keturis kartus didesnis žalos atlyginimas nei iš faktinio ieškovės vadovo.

44. Atsakovas R. Ž. nurodo, kad nėra aiÅ¡ku iÅ¡ kur ir kaip susiformavo kreditorės VÄ® Turto bankas kreditorinis 80 380,71 Eur reikalavimas, be to, atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į realų paslaugų teikimo laikotarpį, o ne į sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ymo ir apmokėjimo datas.

45. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotÄ atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Tačiau sumažintas nuostolių atlyginimas negali bÅ«ti mažesnis už draudimo sumÄ , kuria skolininko civilinė atsakomybė buvo ar turėjo bÅ«ti privalomai apdrausta (CK 6.251 straipsnio 2 dalis).

46. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad konstatavus laiko momentÄ , nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, Å¡is neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos taÅ¡ku, nuo kurio turėtų bÅ«ti pradėti skaičiuoti ieÅ¡kovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Tokiu atveju žala laikoma po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigių forma), jei Å¡i bendra iÅ¡augusi įmonės skolų suma liks nepadengta.

Taigi delsimu inicijuoti bankroto bylÄ padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vadovas vėlavo inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iÅ¡kėlimo), ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi bÅ«ti teisiniu priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su vadovo delsimu inicijuoti bankroto bylÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021).

47. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad per laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 14 d., kai atsakovas S. L. nevykdė pareigos dėl bankroto bylos iškėlimo, susiformavo 429 943,29 Eur dydžio kreditorių reikalavimai: kreditorės VĮ Turto banko 147 481,52 Eur reikalavimo mokėjimo terminas suėjo 2014 m. birželio 2 d. ir buvo pradelstas nuo 2014 m. birželio 3 d., 516,68 Eur reikalavimo mokėjimo terminas suėjo 2015 m. birželio 1 d. ir buvo pradelstas nuo 2015 m. birželio 2 d.;

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyriaus 2 825,12 Eur reikalavimo suma už 2015 m. liepos mėnesį buvo pradelsta nuo 2015 m. rugpjūčio 16 d.; mokėjimai darbuotojams pagal sudarytas darbo sutartis buvo pradelsti nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d. (82,50 Eur mokėjimas A. G., 457,34 Eur mokėjimas A. J. ir 167,21 Eur mokėjimas S. L.); kreditoriui SIA KL-TRANS pagal 2014 m. spalio 31 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas buvo pradelsta 91 398,45 Eur; kreditorius AS Spacecom Trans pateikė dokumentus, kad pradelsta pagrindinė skola formavosi nuo 2014 m. sausio 22 d. iki 2015 m. rugpjūčio 22 d., o jo reikalavimas už nurodytÄ laikotarpį yra 184 253,74 Eur; kreditorius SIA Sigis 2017 m. spalio 5 d. raÅ¡te dėl skolos susiformavimo nurodė, kokias paslaugas suteikė ir sÄ skaitas iÅ¡rašė ieÅ¡kovei laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d., pažymėjo, kad jo reikalavimas yra 2 760,73 Eur.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo nurodytų kreditorių reikalavimus vertinti kitaip nei pirmosios instancijos teismas, t. y. kad jie susiformavo kitu nei S. L. vadovavimo laikotarpiu po atsakovo S. L. pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo. Pats atsakovas šių duomenų taip pat neginčija.

48. Kita vertus, kaip minėta, teismas gali sumažinti priteistinų nuostolių dydį atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių tarpusavio teisinius santykius, kai dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas S. L. buvo tik formalus ieškovės vadovas, o kreditorių reikalavimai susiformavo ne tik dėl atsakovo S. L. neteisėtų veiksmų, bet ir dėl faktinio vadovo atsakovo R.

Ž. veiksmų Å¡iam faktiÅ¡kai nusprendus toliau tęsti ieÅ¡kovės veiklÄ bei sudaryti (vykdyti) sandorius su minėtais kreditoriais, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje taikytina visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo atsakovo S. L. atžvilgiu iÅ¡imtis. IÅ¡imties taikymÄ lemia ir ta aplinkybė, kad atsakovui S. L. bÅ«nant formaliu ieÅ¡kovės vadovu ir neturint ieÅ¡kovės finansinės apskaitos dokumentų buvo apsunkinta galimybė gintis nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio įrodinėjant kitÄ ieÅ¡kovės nemokumo momentÄ , be to, jo atžvilgiu negali bÅ«ti panaudota ir aplinkybė dėl dalies įmonės finansinių dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui, nes ne jis buvo vadovu bankroto bylos iÅ¡kėlimo momentu.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, tai, kad pirminis padarytos žalos šaltinis buvo faktinio vadovo veiksmai, teismas sprendžia iš atsakovo S. L. priteistinos žalos dydį sumažinti 50 proc. ir ieškovei priteisti 214 971,64 Eur.

49. Be kita ko, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo R. Ž. argumentu, kad nagrinėjamoje byloje liko neįrodyta, jog VĮ „Turto bankas“ 80 380,71 Eur reikalavimas susiformavo būtent per atsakovo R. Ž. vadovavimo ieškovei laikotarpį po atsakovo neįvykdytos pareigos kreiptis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. 2020 m. gruodžio 3 d. ieškovės paaiškinimuose (1 t., b. l. 106-107) nurodyta, kad be kitų reikalavimų atsakovo R. Ž. vadovavimo laikotarpiu susiformavo 80 380,71 Eur VĮ „Turto bankas“ reikalavimas.

Kita vertus, kreditorių reikalavimų šifruotėje (2020 m. lapkričio 20 d. ieškovės lydraščio priedas „VĮ Turto banko kreditorinio išdėstymas“) pateikiami „Mano VMI“ apskaitos duomenys tokios sumos atsakovo R. Ž. vadovavimo ieškovei laikotarpiu nerodo. Iš minėto dokumento nustatyta, kad atsakovo vadovavimo laikotarpiu nesusiformavo joks VMI kreditorinis reikalavimas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia sumažinti pirmosios instancijos teismo iš atsakovo R.

Ž. ieÅ¡kovei priteistÄ sumÄ 80 380,71 Eur ir priteisti 33 278,94 Eur.

50. Atmestini atsakovo R. Ž. argumentai, kad nagrinėjamu atveju kreditorių iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų faktÅ«rų nepakanka nustatyti žalos dydžiui. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus kreditorių iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų iÅ¡raÅ¡ymo ir apmokėjimo datas, teismas pagrįstai nustatė, kokiu laikotarpiu atsirado Å¡ie kreditorių reikalavimai ir kada jie buvo pradelsti, o minėtiems faktams nustatyti nėra bÅ«tina įvertinti atskiras kiekvieno kreditoriaus ir ieÅ¡kovės sudarytas sutartis bei jų laikotarpį, ypač atsakovams neįrodinėjant kito, vėlesnio, kreditorinių reikalavimų susiformavimo momento.

51. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, mažintina pirmosios instancijos teismo iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovei priteista suma – iÅ¡ atsakovo S. L. ieÅ¡kovei priteisiama 214 971,64 Eur, o iÅ¡ atsakovo R. Ž. ieÅ¡kovei priteisiama 33 278,94 Eur. Dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagal CK 6.253 straipsnio 3 dalį 52. Atsakovai taip pat nurodo, kad jų neteisėti veiksmai (Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalies pareigos neįvykdymas) buvo sÄ lygoti valstybės institucijų (FNTT pareigÅ«nų) veiksmų, todėl praÅ¡o atleisti juos nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnio 3 dalies pagrindu. Vis dėlto, teisėjų kolegija nenustatė priežastinio ryÅ¡io tarp FNTT pareigÅ«nų veiksmų atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ir atsakovų pareigos kreiptis dėl bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo neįvykdymo.

53. Civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos (CK 6.253 straipsnio 1 dalis). Valstybės veiksmai – tai privalomi ir nenumatyti valstybės institucijų veiksmai (aktai), dėl kurių įvykdyti prievolę neįmanoma ir kurių šalys neturėjo teisės ginčyti (CK 6.253 straipsnio 3 dalis).

54. Valstybės veiksmai dažniausiai yra priskiriami prie force majeure (liet. nenugalimos jėgos) aplinkybių (Mikelėnas, V. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Å eÅ¡toji knyga. Prievolių teisė. I tomas. Vilnius: Justitia, 2003, p. 351), o tam, kad asmuo bÅ«tų atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl valstybės veiksmų, Å¡ie veiksmai turi užkirsti keliÄ Å¡aliai įgyvendinti savo prievolę, t. y. dėl Å¡ių veiksmų prievolės įvykdymas turi pasidaryti iÅ¡ esmės neįmanomas.

55. Kaip minėta, atsakovui S. L. pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovei atsirado nuo 2014 m. sausio 1 d., o FNTT pareigÅ«nai kratÄ ieÅ¡kovės patalpose atliko 2015 m. birželio 3 d., todėl valstybės pareigÅ«nų veiksmai neužkirto kelio atsakovui vykdyti įstatyme jam nustatytÄ pareigÄ ir nėra susiję priežastiniu ryÅ¡iu su atsakovo S. L. neteisėtais veiksmais.

56. Kaip minėta, atsakovas R. Ž. gerai žinojo ieÅ¡kovės finansinę padėtį, nes ilgus metus faktiÅ¡kai vadovavo ieÅ¡kovei, todėl negalima iÅ¡vada, kad FNTT pareigÅ«nų veiksmai paimant ieÅ¡kovės dokumentus užkirto keliÄ atsakovui R. Ž. sužinoti (iÅ¡siaiÅ¡kinti) ieÅ¡kovės nemokumo aplinkybes ir kreiptis dėl bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui R. Ž. nebuvo leista pasidaryti pareiÅ¡kimui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo reikiamų dokumentų kopijų.

57. Dėl nurodytų priežasčių atsakovų prašymai atleisti juos nuo civilinės atsakomybės dėl valstybės veiksmų netenkinami. Dėl ieškinio senaties 58. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovų neteisėti veiksmai buvo konstatuoti 2019 m. balandžio 17 d. teismo nutartyje dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu, nuo nutarties įsiteisėjimo dienos iki ieškinio dėl žalos atlyginimo dienos 2020 m. gegužės 8 d. praėjo metai ir nepilnas mėnuo. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad ieškovei anksčiau galėjo būti žinomi duomenys apie nepatenkintų kreditorių reikalavimų dydį ir galimybę su jais atsiskaityti iš įmonės turto, kitas aplinkybes, suteikiančias jai teisę reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo šiuo pagrindu. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas nagrinėjamoje byloje nėra suėjęs.

59. Abu atsakovai nurodo, kad ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo pradžia laikytina Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutartis ieÅ¡kovės bankroto byloje, nes ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu kaip žalÄ reikalauja priteisti bÅ«tent Å¡ia nutartimi patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus.

60. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Å ios taisyklės iÅ¡imtis nustato Å¡is kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

61. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė įrodinėjo, kad jos teisės buvo pažeistos dėl atsakovų veiksmų Å¡iems laiku nesikreipus į teismÄ dėl bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo, Å¡iÄ aplinkybę ieÅ¡kovė įrodinėjo ir Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. B2-514-265/2019 dėl tyčinio ieÅ¡kovės bankroto. Å iuos atsakovų neteisėtus veiksmus konstatavus tyčinio bankroto byloje, bÅ«tent nuo Å¡io momento ieÅ¡kovei tapo žinoma apie jos pažeistas teises ir nuo tada skaičiuojamas ieÅ¡kinio senaties terminas.

Be to, kaip minėta žala, padaryta tokiais neteisėtais veiksmais, yra laikoma po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigių forma), jei Å¡i bendra iÅ¡augusi įmonės skolų suma liks nepadengta bankroto procedÅ«rų metu ir yra susijusiu su vadovo neveikimu priežastiniu ryÅ¡iu. Taigi, reikÅ¡dama ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė turi įrodyti ne tik atsakovų neteisėtus veiksmus, bet nurodydama konkretų žalos dydį, pagrįsti ir tÄ aplinkybę, kad bendra iÅ¡augusi įmonės skolų suma bankroto procese liks nepadengta.

Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nustatant ieÅ¡kinio senaties pradžiÄ turi bÅ«ti įvertinama ir ta aplinkybė, kada ieÅ¡kovei tapo aiÅ¡ku, jog kreditorių reikalavimai bankroto procese liks nepatenkinti. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas tik Klaipėdos apygardos teismui 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-514-265/2019 konstatavus atsakovų neteisėtus veiksmus tyčinio bankroto byloje, ieÅ¡kovei tapo žinomas jos pažeistų teisių faktas.

Be to, tik bankroto procese bandant išieškoti debitorines skolas, paaiškėjo, kad realiai ieškovės kreditorių reikalavimai bankroto procese nebus patenkinti. Nuo minėtų aplinkybių išaiškėjimo, kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas, praėjo kiek daugiau nei vieneri metai, o reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125straipsnio 8 dalis), todėl ieškovė ieškinio senaties termino nėra praleidusi.

62. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovų nurodomas ieÅ¡kinio senaties pradžios momentas nesiejamas su ieÅ¡kovės sužinojimu apie pažeistas jos teises, todėl laikytinas nepagrįstu. Klaipėdos apygardos teismui 2016 m. balandžio 18 d. nutartimi patvirtinus kreditorių reikalavimus, ieÅ¡kovei netapo žinoma, kad atsakovai pažeidė pareigÄ laiku kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo; Å¡ių faktų (kreditorių reikalavimų patvirtinimo ir ieÅ¡kovės sužinojimo apie pažeistas teises dėl nesikreipimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo) nesieja joks ryÅ¡ys – tvirtinant kreditorių reikalavimus nebuvo pasisakyta dėl ieÅ¡kovės nemokumo atsiradimo momento, nevertintos kitos reikÅ¡mingos aplinkybės iÅ¡ kurių ieÅ¡kovė bÅ«tų galėjusi sužinoti apie jos teisių pažeidimÄ .

Dėl bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės atnaujinimo ir baudos skyrimo 63. Jau po bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos 2021 m. gruodžio 20 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovo S. L. praÅ¡ymas atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, iÅ¡siaiÅ¡kinti 2020 m. gegužės 8 d. BUAB „Jurtinga Shipping“ ieÅ¡kinio ir 2020 m. gruodžio 3 d. bei 2021 m. vasario 11 d. BUAB „Jurtinga Shipping“ pareiÅ¡kimų dėl ieÅ¡kinio reikalavimų sumažinimo pateikimo Klaipėdos apygardos teismui aplinkybes, iÅ¡tirti ar minėti dokumentai nėra suklastoti, nustačius, kad teismui pateikti BUAB „Jurtinga Shipping“ procesiniai dokumentai suklastoti – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti, ieÅ¡kinį pareiÅ¡kusiems asmenims paskirti 5 000 Eur baudÄ , pusę Å¡ios sumos paskirstyti proporcingai abiems atsakovams.

64. Atsakovas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-66-360/2021, kurioje atsakovas S. L. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 208 straipsnio 2 dalyje (skolininko nesÄ Å¾iningumas), BK 209 straipsnyje (nusikalstamas bankrotas). 2021 m. gruodžio 17 d. teisiamajame posėdyje buvo apklausiama liudytoja buvusi ieÅ¡kovės bankroto administratorė I. Butkevičienė, kuri parodė, kad BUAB „Jurtinga Shipping“ administratorės funkcijų asmeniÅ¡kai nevykdė, nežino, kas jai mokėjo bankroto administratorės atlyginimÄ , jokių dokumentų kaip administratorė nepasiraÅ¡inėjo, nes buvo pagamintas jos paraÅ¡o spaudas, kuris buvo atiduotas kitiems asmenims, apie iÅ¡keltas civilines bylas iÅ¡ esmės nieko nežino, apie S. L. ir R.

Ž. padarytÄ Å¾alÄ nieko negali pasakyti. Atsakovas nurodo, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenis matyti, kad minėtų procesinių dokumentų sudarytojas yra I. Butkevičienė. Atsakovo vertinimu, procesiniai dokumentai buvo suklastoti, o vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie nebuvo suklastoti – teismas gali skirti ekspertizę suklastojimo faktui nustatyti, o reikiamais atvejais apie suklastojimo faktÄ praneÅ¡ti prokurorui.

65. Kartu su praÅ¡ymu atsakovas pateikė 2021 m. gruodžio 17 d. teismo posėdžio protokolÄ baudžiamojoje byloje Nr. 1-66-360/2021, kuris teismui yra prieinamas iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl atskirai į bylÄ nepridedamas.

66. CPK 256 straipsnis nustato, kad teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai, arba iÅ¡tirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės. Baigus nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės, teismas vėl iÅ¡klauso baigiamÄ sias kalbas bendra tvarka.

67. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo S. L. praÅ¡yme nurodytos aplinkybės, nesudaro pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės. Pažymėtina, kad iÅ¡ Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 17 d. teismo posėdžio protokolo nustatyta, kad I. B. teisme parodė, jog įgaliojimÄ I. K. buvo iÅ¡davusi, t. y. apklausos metu liudytoja nurodė, kad „darbÄ perdaviau I. K.“, „buvo du asmenys, kuriems buvau suteikusi įgaliojimÄ , kad atstovautų mane kaip bankroto administratorę tvarkant UAB „Jurtinga Shipping“ bankroto klausimÄ â€œ, „man pasiÅ«lė I.

K.. AÅ¡ jai ir daviau tÄ Ä¯galiojimÄ â€œ, „įgalioti asmenys vykdė bankrotÄ â€œ, „kas apmokėdavo už darbÄ Ä¯galiotiems asmenims Agnei, Indrei, tai aÅ¡ nežinau“ ir kt. Taigi iÅ¡ pačios liudytojos parodymų matyti, kad vykdyti ieÅ¡kovės bankroto administravimo procedÅ«ras buvo pavesta įgaliotiems asmenims ir liudytoja neneigia, kad jos vardu veikė kiti asmenys (I. K. R.). Nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindžia faktÄ , kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovę atstovavo įgalioti asmenys, todėl nėra pagrindo dėl to atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės ir (ar) konstatuoti procesinių dokumentų klastojimÄ .

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Å¡ioje byloje nekonstatavus dokumentų klastojimo fakto, atsakovas S. L. iÅ¡saugo teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigÄ dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos.

68. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė aplinkybių, kad ieÅ¡kovės bankroto procedÅ«ros bÅ«tų vykdytos ir (ar) ieÅ¡kinys bÅ«tų pareikÅ¡tas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, todėl nėra pagrindo skirti buvusiai ieÅ¡kovės atstovei I. B. bei jos įgaliotinei I. K. R. baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 3 dalis). Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 69. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies netinkamai įvertino iÅ¡ atsakovų priteistinos žalos dydį, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keičiamas – ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies mažinant iÅ¡ atsakovų priteistÄ Å¾alos atlyginimo sumÄ .

70. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Pagal minėto straipsnio 5 dalį, kai apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

71. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

72. Ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, todėl ji yra įstatymo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

73. Ieškovės mokėtina žyminio mokesčio suma nuo 429 943,29 Eur ieškinio atsakovo S. L. atžvilgiu sumos, yra 4 200 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalis). Ieškinį šio atsakovo atžvilgiu tenkinus 50 proc. iš jo valstybei priteisiama 2 100 Eur suma.

74. Ieškovės mokėtina žyminio mokesčio suma nuo 111 938,77 Eur ieškinio atsakovo R. Ž. atžvilgiu sumos yra 1 815 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalis). Ieškinį šio atsakovo atžvilgiu tenkinus 30 proc. iš jo valstybei priteisiama 545 Eur suma.

75. Atsakovas S. L. 2021 m. birželio 7 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl 1 050 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo, tačiau nepridėjo įrodymų, kad Å¡ios iÅ¡laidos buvo realiai patirtos (sÄ skaita apmokėta), todėl jos atsakovui nėra atlyginamos.

76. Atsakovas S. L. taip pat pateikė praÅ¡ymÄ dėl 1 050 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo, prie praÅ¡ymo pridėjo sÄ skaitÄ už teisines paslaugas ir jos apmokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ . Apeliacinį skundÄ tenkinus iÅ¡ dalies ir sumažinus iÅ¡ atsakovo S. L. priteistÄ sumÄ 50 proc., atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės yra priteisiamas 525 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimÄ pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: „IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Jurtinga Shipping“, juridinio asmens kodas 302429777, 214 971,64 Eur (dviejų Å¡imtų keturiolikos tÅ«kstančių devynių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt vieno euro 64 ct) žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 214 971,64 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. gegužės 11 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisti iÅ¡ atsakovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Jurtinga Shipping“, juridinio asmens kodas 302429777, 33 278,94 Eur (trisdeÅ¡imt trijų tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų 94 ct) žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 33 278,94 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. gegužės 11 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 100 Eur )dviejų tÅ«kstančių Å¡imto eurų) žyminį mokestį valstybei. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 545 Eur (penkių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt penkių eurų) žyminį mokestį valstybei.“ Priteisti atsakovui S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Jurtinga Shipping“, juridinio asmens kodas 302429777, 525 Eur (penkių Å¡imtų dvideÅ¡imt penkių eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ .

Teisėjos Dalia Kačinskienė Agnė Tikniūtė Jūratė Varanauskaitė