2023-05-03 Nr. AB-9294-3-61-3-03504-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-284-552/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03504-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 49; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas I. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. 23S21162 (toliau – ir 2023 m. vasario 28 d. sprendimas); Departamento 2023 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. 23S22271 (toliau – ir 2023 m. kovo 3 d. sprendimas) (toliau kartu – ir Sprendimai). Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – Sprendimų galiojimo laikiną sustabdymą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 22 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 7 kalendorinių dienų terminą nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti, t. y. pareiškėjas prie skundo pridėjo ne visą skundžiamą sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, pareiškėjas įpareigotas pateikti įrodymus, kad Departamentas 2023 m. vasario 28 d. sprendimo gavimo datą.

Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2023 m. kovo 26 d. pateikė procesinį dokumentą dėl skundo trūkumų šalinimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 27 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą ir papildomus dokumentus, ta pačia nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teismas nustatė, kad Departamentas priėmė Sprendimus, kuriais panaikino pareiškėjui leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir uždraudė jam atvykti į Lietuvos Respubliką bei įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą apie uždraudimą atvykti ir apsigyventi. Teismas pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų ekonominio pobūdžio pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomi argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo atsiradimą. Dėl antrojo pareiškėjo argumento, kad jis būdamas Lietuvos Respublikoje galėtų asmeniškai atvykti ir būti apklaustas teismo posėdyje, teismas pažymėjo, kad pats pareiškėjas skunde pateikė prašymą bylą nagrinėti žodine tvarka, teismo posėdžius organizuojant nuotoliniu būdu. Atsižvelgdamas į tai teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teismas, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, formuojamą sprendžiant tokio pobūdžio klausimus, sprendė, jog šiuo atveju nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę dėl ginčijamų Sprendimų vykdymo sustabdymo.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 27 d. nutarties dalį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti Sprendimų vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo skundo.

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, jog pareiškėjas yra nusiteikęs prieš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas tik dėl techninės klaidos pažymėjo ne tą varnelę. Buvo pažeistas gero administravimo principas – pareiškėjui nebuvo suteikta teisė pateikti paaiškinimus ir dokumentus. Pareiškėjas apie 8 metus turėjo ne kartą pratęstus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, per visą šį laikotarpį nekenkė Lietuvos Respublikai ir valstybės saugumui. Pareiškėjas pateikė į bylą Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2023 m. kovo 30 d. raštą Nr. S1-116 „Dėl klausimo formuluotės“. Pareiškėjas pateikė įrodymus, kad jis yra vienintelis šeimos maitintojas. Nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjui ir jo šeimai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Departamentas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Departamentas pažymi, kad pareiškėjo atskirojo skundo argumentai yra abstraktūs ir nepagrįsti objektyviais duomenimis. Pareiškėjas skunde tikėtinai nepagrindė skundo reikalavimo pagrįstumo, o atskirajame skunde nepateikė nei argumentų, nei įrodymų, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl pareiškėjo atskirasis skundas negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ( toliau - ir LVAT) 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018, 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-624/2021). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., LVAT 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019, 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Departamentas 2023 m. kovo 28 d. sprendimu pareiškėjui nusprendė panaikinti leidimą laikinai gyventi, nes, Departamento manymu, asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. 2023 m. kovo 28 sprendime pažymėta, kad atsakydamas į klausimyno klausimus pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) vertinimu, pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Departamentas nenustatė, kad pareiškėją sieja šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Departamentas 2023 m. kovo 3 d. sprendimu pareiškėjui uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 5 metus ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 3 metus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo teismo taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo individualaus teisės akto, galiojimo laikiną sustabdymą, t. y. laikinai stabdyti Sprendimų galiojimą.

Kaip minėta aukščiau, ABTĮ įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas, kitaip tariant prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumas. Antra, būtina sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos padarymo rizika.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pavyzdžiui, pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.) (žr., pvz., LVAT 2023 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-212-822/2023).

Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomoms reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos. Pareiškėjo argumentas, jog turės nedelsiant išvykti iš Lietuvos Respublikos, savaime nereiškia, kad pareiškėjui bus padaryta žala. Teisėjų kolegija, įvertinusi Departamento Sprendimų turinį ir kitus bylos duomenis, konstatuoja, jog pareiškėjo tvirtinimas, kad jis neteks visų šeimos pajamų yra hipotetinis. Šiuo atveju taip pat nėra priimtas sprendimas dėl pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, nėra sprendžiama dėl individualaus administracinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (šį klausimą pareiškėjas kėlė atskirajame skunde – pareiškėjas padarė klaidą pildydamas klausimyną, buvo pažeistas gero administravimo principas ir kt.). Šis klausimas bus išspręstas nagrinėjant bylą iš esmės.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo bus ginamos prevenciškai, ir nebūtų proporcinga, kadangi pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo I. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 27 nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė