ee54f0cf-b86c-41fa-8370-ff295fdba796 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr.2A-977-467/2010                              Procesinio sprendimo kategorijos 75.8.; 121.15.; 121.18.; 121.21. (S)             VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2010 m. lapkričio 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),kolegijos teisėjų        Dalios Kačinskienės, Algirdo Auruškevičiaus,   sekretoriaujant          Skaistei Blažinauskaitei,                                       dalyvaujant ieškovei A.

T.,ieÅ¡kovės atstovui   adv. ArÅ«nui Merkiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo L.T. (L. T.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A.T. ieÅ¡kinį atsakovui L. T. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei kitų reikalavimų, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :IeÅ¡kovė A. T. 2007-12-03 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė: nutraukti jos ir atsakovo L. T. santuokÄ , sudarytÄ 2000 m. liepos 29 d. GolÅ¡anų k. taryboje, AÅ¡menos rajone, Baltarusijoje, dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei palikti pavardę T.; sÅ«naus V. T. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti kartu su ieÅ¡kove; padidinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004-09-02 sprendimu priteisto iÅ¡laikymo dydį ir priteisti sÅ«nui iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 400 Lt per mėnesį iki jo pilnametystės. IeÅ¡kovė nurodė, kad tarpusavio gyvenimas su atsakovu nebuvo darnus, nesutarimai kilo iki sÅ«naus gimimo, atsakovas paliko ieÅ¡kovę dar negimus vaikui ir nuo 2002 metų kartu negyvena, neveda bendro Å«kio, vienas kitu nesidomi, santuokinių ryÅ¡ių nepalaiko, ieÅ¡kovė grįžo gyventi į LietuvÄ .Atsakovas L.

T. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santykiai su ieÅ¡kove nutrÅ«ko dėl to, kad ieÅ¡kovė konfliktuodavo, buvo agresyvi, neiÅ¡tikima.Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. sausio 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino ir nutraukė ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei paliko santuokinę pavardę, Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus V.T., gimusio 2003 m. vasario 4 d., gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su ieÅ¡kove, pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004-09-02 sprendimu priteisto nepilnamečiam vaikui iÅ¡laikymo dydį ir sÅ«nui iÅ¡laikyti iÅ¡ atsakovo priteisė po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos 2007-12-03 iki jo pilnametystės, pavedant iÅ¡laikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti ieÅ¡kovei, priteistÄ sumÄ indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Teismas ieÅ¡kinį tenkino vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, Å¡eimos ir baudžiamosiose bylose“, priimtos 1992-10-20 ir įsigaliojusios 1993-07-11, 29 straipsnio 2 dalimi (LR CPK 784 str. 1d.). Teismas nustatė, kad atsakovas paliko nėščiÄ sutuoktinę, daugiau kaip vienerius metus nesirÅ«pino nei ja, nei gimusiu sÅ«numi, nedalyvavo sÅ«naus auklėjime ir iÅ¡laikyme. IeÅ¡kovė nepaneigė jai skirtų kaltinimų, kad buvusi neiÅ¡tikima, nes, bÅ«dama santuokoje su atsakovu, susilaukė sÅ«naus Tito, kurio tėvas yra ne sutuoktinis.

Dėl to teismas konstatavo abipuses subjektyvias santuokos iÅ¡irimo priežastis ir nenustatinėjo vieno ar kito sutuoktinio kaltės laipsnio (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-7/2006), o pripažino, kad dėl santuokos iÅ¡irimo kalti abu sutuoktiniai (LR CK 3.61 str. 2 d.). Teismas iÅ¡tyręs Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, nustatęs, kad vaikas nuo gimimo gyvena tik su motina, o tėvÄ pažįsta tik iÅ¡ nuotraukų, atsižvelgęs į Å¡alių tarpusavio susitarimÄ , vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su ieÅ¡kove.

Atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovė nedirba, turto neturi, privalo iÅ¡laikyti du nepilnamečius vaikus, Å¡eima gyvena materialiai iÅ¡laikoma sugyventinio, ir į tai, kad atsakovas dirbantis, jo vidutinės mėnesio pajamos, Baltarusijos rublius konvertavus į litus, sudaro 1206,99 Lt, bei į Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikÄ tokiose bylose, teismas konstatavo, kad atsakovas gali skirti kiekvienÄ mėnesį sÅ«nui iÅ¡laikyti po 400 Lt (LR CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str. 1 d.1 p., 3.201 str. 1 d.).

Teismas pažymėjo, kad nuo gimimo atsakovas sÅ«nui nėra mokėjęs iÅ¡laikymo ir nors galioja įsiteisėjęs Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004-09-02 sprendimas civilinėje byloje dėl iÅ¡laikymo atsakovo sÅ«nui V. T. po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis priteisimo, tačiau Minsko srities teismas 2009-08-28 nutartimi atsisakė šį sprendimÄ pripažinti ir priverstinai vykdyti.Apeliaciniu skundu atsakovas L. T. praÅ¡o sprendimÄ pakeisti dalyje dėl nepilnamečio sÅ«naus V.

T. iÅ¡laikymo dydžio nustatymo po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis ir iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo 25 procentus darbo užmokesčio sÅ«naus iÅ¡laikymui, taip pat pakeisti sprendimÄ dalyje dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, jas sumažinant iki 500 Lt advokatui ir nepriteisiant iÅ¡laidų vertėjui, o esant nesÄ Å¾iningam reikalavimui – iÅ¡ viso nepriteisti, bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka, nes dėl darbo ir brangių vizitų teismo posėdyje dalyvauti negali, bei priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad pagal Baltarusijos Respublikos Å¡eimos ir santuokos kodekso 92 straipsnį alimentai vieno vaiko iÅ¡laikymui iÅ¡ieÅ¡komi 25 procentų darbo užmokesčio dydžio, jeigu tėvas (motina) turi nuolatines pajamas darbo vietoje. Atsakovas turi nuolatines pajamas iÅ¡ darbo, todėl nevengia ir sutinka pervesti alimentus 25 procentus darbo užmokesčio nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymui, kadangi darbo užmokestis kinta mažėjimo linkme. Taip pat nurodo, kad priteistos iÅ¡laidos antrinei teisinei pagalbai apmokėti yra nepagrįstai didelės. Teismui pateiktoje VGTP tarnybos pažymoje nedetalizuotos advokato darbo sÄ naudos.

Byla teisme gauta 2007-12-03 ir 2008-05-19 buvo sustabdyta, kol bus išnagrinėta byla dėl tėvystės nuginčijimo. 2009-12-11 teismo posėdis truko nuo 9 val. iki 10.30 val., 2010-01-21 byla buvo užbaigta per pusvalandį. Pati byla nesudėtinga, buvo sprendžiamas tik išlaikymo dydžio klausimas, nebuvo ginčo dėl kieno kaltės nutraukiama santuoka, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, buvusio sutuoktinio išlaikymo, santuokinės pavardės, dėl turto padalijimo ir kreditorinių reikalavimų, todėl neaišku kodėl paskaičiuota, jog advokatas byloje dirbo 46 valandas.

Taip pat abejotina dėl paskaičiuotų vertėjo paslaugų, kadangi pateikiamus dokumentus atsakovas iÅ¡vertė savo lėšomis, o vertėjo paslaugos yra atlyginamos valstybės. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieÅ¡kovė ir jos atstovas prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Teismo posėdyje LR CPK 314 straipsnio tvarka buvo priimti nauji įrodymai – Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-10-21 pažyma ir 2010-08-27 sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.                   Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus LR CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra LR CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Å i byla nagrinėjama atsakovo L. T. apeliacinio skundo ribose: apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ skundžia dalyse dėl iÅ¡laikymo vaikui ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, iÅ¡tyrusi naujus įrodymus ir iÅ¡klausiusi atvykusių į teismo posėdį asmenų kalbų, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas iÅ¡ dalies patenkinti atsakovo apeliacinį skundÄ .Atsakovas L. T., apeliacinės instancijos teismo praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 22 d. sprendimÄ dalyje dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo, nurodo, kad iÅ¡ jo priteista po 400 Lt kas mėnesį mokėtina suma Å¡alių sÅ«naus iÅ¡laikymui jam yra per didelė, nes, nors atsakovas ir gaunÄ pastovų atlyginimÄ bei neneigia savo pareigos iÅ¡laikyti sÅ«nų.

Apeliantas ginčija priteisto iÅ¡laikymo dydį ir sutinka skirti iÅ¡laikymui tik 25 procentus savo darbo užmokesčio, nurodydamas, jog darbo užmokestis kinta mažėjimo linkme. LR CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus. Å io straipsnio 2 dalis nustato, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. LR CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas iÅ¡laikymÄ , turi nustatyti tokį iÅ¡laikymo dydį, kuris bÅ«tų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius.

Vertinant konkrečioje byloje nurodytas faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio iÅ¡laikymo pareigas, iÅ¡dėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai bei LR CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumÄ turi bÅ«ti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimÄ .

Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi bÅ«ti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius iÅ¡laikymo dydis (LR CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai iÅ¡laikymo dydis turi patenkinti bÅ«tinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismÄ , sprendžiant vaiko iÅ¡laikymo dydžio ar iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo klausimÄ , įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius.

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus ir atsižvelgęs į vaiko dabartinius poreikius ir priežiÅ«ros iÅ¡laidas bei Å¡alių turtinės padėties pasikeitimÄ , konstatavo, kad yra pagrindas padidinti iÅ¡ atsakovo priteistÄ iÅ¡laikymo dydį ir priteisė po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos 2007-12-03 iki sÅ«naus pilnametystės. Teisėjų kolegija tokiÄ teismo iÅ¡vadÄ pripažįsta iÅ¡ esmės pagrįsta, tačiau nesutinka su priteisto iÅ¡laikymo dydžiu.

Bylos duomenys tvirtina, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 2 d. sprendimu priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai po 150 Lt kiekvienÄ mėnesį sÅ«naus V. T. iÅ¡laikymui nuo 2003-02-04 iki vaiko pilnametystės (b.l. 51). IeÅ¡kovė nedirbanti, turto neturi, iÅ¡laiko du nepilnamečius vaikus, Å¡eima gyvena materialiai iÅ¡laikoma ieÅ¡kovės sugyventinio (b.l. 7, 8, 9). Atsakovas dirba asfaltbetonio krautuvo maÅ¡inistu Kelių statybos valdyboje Nr. 12 ir jo vidutinės mėnesio pajamos, Baltarusijos rublius konvertavus į litus, sudaro 1206,99 Lt (b.l. 105-108).

Duomenų apie tai, kad atsakovas turėtų kitų išlaikomų asmenų ir nuosavybės teise valdomo turto, byloje nėra. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad Baltarusijos Respublikos šeimos ir santuokos kodeksas numato, jog išlaikymas vieno vaiko išlaikymui išieškomi 25 procentų darbo už mokesčio dalies. Tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“, priimtos 1992-10-20 ir įsigaliojusios 1993-07-11, 29 straipsnio 2 dalis numato, kad, jeigu paduodant ieškinį dėl santuokos nutraukimo arba dėl santuokos pripažinimo negaliojančia vienas iš sutuoktinių yra vienos Susitariančios Šalies, o antrasis – kitos Susitariančios Šalies pilietis, ir vienas iš jų gyvena vienos šalies, o antrasis – kitos Susitariančios Šalies teritorijoje, bylose dėl santuokos nutraukimo ir santuokos pripažinimo negaliojančia taikomi vienos iš Susitariančių Šalių įstatymai (LR CPK 784 str. 1d.).

Todėl Å¡iuo atveju taikytini Lietuvos Respublikos teisės aktai numatantys Å¡eimos bylų teisinių santykių reglamentavimÄ ir nagrinėjimÄ teisme, kurie nenumato iÅ¡laikymo dydžio procentine iÅ¡raiÅ¡ka iÅ¡ieÅ¡kojimo galimybės iÅ¡ gaunamo darbo užmokesčio. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, netinkamai įvertino įrodymus, atsakovo turtinę padėtį ir nepagrįstai nustatė, jog atsakovas gali skirti kiekvienÄ mėnesį po 400 Lt sÅ«naus iÅ¡laikymui.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama klausimÄ , kokio dydžio iÅ¡laikymÄ sÅ«nui turi teikti atsakovas, atsižvelgia į tai, kad nepilnametis V.T. gyvena su ieÅ¡kove, kuriai tenka ir kasdienė vaiko priežiÅ«ra, rÅ«pinimasis, kurio paprastai nekompensuoja iÅ¡laikymo priteisimas, o pats atsakovas sÅ«naus auklėjime nedalyvauja.

IeÅ¡kovė užtikrina, kad bÅ«tų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui. Taip pat ji užtikrina, kad vaikas bÅ«tų aprÅ«pintas bÅ«stu, kad bÅ«stas bÅ«tų sutvarkytas ir atitiktų vaiko poreikius. Pažymėtina, kad abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikai turėtų saugiÄ aplinkÄ ir tinkamas sÄ lygas augti ir tobulėti, už paramÄ siekiant iÅ¡silavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius.

Tė­vų tur­ti­nė pa­dė­tis yra fak­ti­nė ap­lin­ky­bė, tu­rin­ti neabejotinos reikÅ¡­mės pri­teis­ti­nam iÅ¡­lai­ky­mo dy­džiui (LR CK 3.192 str. 2 d.), to­dėl vi­sa­pu­siÅ¡­kas jos nu­sta­ty­mas yra bÅ«­ti­na sÄ ­ly­ga tin­ka­mai įgyven­di­nant tė­vų iÅ¡­lai­ky­mo pa­rei­gÄ . Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ teis­mas, nu­sta­ty­da­mas tė­vų tur­ti­nę pa­dė­tį, tu­ri iÅ¡­si­aiÅ¡­kin­ti kiek­vie­no iÅ¡ tė­vų gau­na­mas pa­ja­mas ir tu­ri­mÄ tur­tÄ , ki­tus pa­gal įsta­ty­mÄ iÅ¡­lai­ko­mus vai­kus.Bylos duomenys tvirtina, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas nekilnojamojo turto neturi.

IeÅ¡kovės A. T. gaunamos pajamos per mėnesį sudaro priskirta iÅ¡moka vaikui 97,50 Lt (b.l. 7,8), atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį yra 1206,99 Lt (b.l. 105-108). Tačiau Å¡iuo atveju atsižvelgiama į tai, kad Å¡alių nepilnametis vaikas yra tik 7 metų amžiaus, ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama padidinti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui, praÅ¡omo priteisti iÅ¡laikymo dydžio nepagrindė jokiais paskaičiavimais. Taip pat atsižvelgiama į apelianto gaunamas pajamas, Baltarusijos Respublikoje esantį pragyvenimo lygį ir tendencijÄ , pagal kuriÄ atsakovo darbo užmokestis mažėja (b.l. 132-133).

Tuo pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu priteistas 400 Lt dydžio iÅ¡laikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis yra akivaizdžiai per didelis atsakovui, todėl mažintinas iki 300 Lt dydžio periodinių iÅ¡mokų. Nurodyto dydžio iÅ¡laikymas per mėnesį bÅ«tų pagrįstas, protingas ir įrodytas pakankamais ir nenuginčytais įrodymais, jį sutinka ir bÅ«tų pajėgus mokėti atsakovas. Dėl to Å¡ioje dalyje teismo sprendimas keistinas dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo (CPK 320 str., 329 str. 1 d.).Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) nuostatomis, valstybei iÅ¡ atsakovo priteisė 2217 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų – 144 Lt žyminio mokesčio ir 2053 Lt antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų (b.l. 110) bei 38 Lt iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Apeliantas nepagrįstai skunde teigia, kad priteistos pernelyg didelės bylinėjimosi iÅ¡laidos, kadangi jos - 1855 Lt iÅ¡laidų už antrinę teisinę pagalbÄ -nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, numatytų už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojamų priteisti maksimalių dydžių.

IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-01-21 pažymoje, kurios pagrindu pirmosios instancijos teismas iÅ¡ atsakovo priteisė iÅ¡laidas už antrinę teisinę pagalbÄ , nurodyta kuo vadovaujantis ir kuriuo punktu apskaičiuota nurodyta suma (b.l. 110, 125, 126). Tuo tarpu apeliantas apeliacinės instancijos teismo nereikalavo iÅ¡reikalauti konkrečių raÅ¡ytinių įrodymų arba detalizuoti advokato atliktÄ darbÄ CPK nustatyta tvarka.

Apelianto skundas yra grindžiamas tik paties apelianto abejonėmis ir samprotavimais, kuriais teismas remtis negali. Byloje esantys duomenys tvirtina, kad ieÅ¡kovės, interesus atstovaujantis Vilniaus antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatas A.Merkys, vykdydamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-12-04 nutartį, procesinius dokumentus iÅ¡vertė į rusų kalbÄ ir dėl to patyrė vertimo iÅ¡laidų, kurias prašė priteisti (b.l. 11,14). Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, atsižvelgė į tokias reikÅ¡mingas aplinkybes kaip bylos sudėtingumas, advokato teisinės pagalbos apimtis nagrinėjamoje byloje, taip pat vadovavosi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, o tai neprieÅ¡tarauja LR CPK 98 straipsnio nuostatoms, reglamentuojančioms Å¡ių bylinėjimosi iÅ¡laidų nustatymo tvarkÄ ir kriterijus.Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiÅ¡kai tinkamai įvertino įrodymus, dėl ko priėmė iÅ¡ dalies nepagrįstÄ bei neteisėtÄ sprendimÄ , todėl sprendimas aukščiau aptartoje dalyje keistinas (CPK 329 str. 1 d.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 22 d. sprendimÄ pakeisti:priteistÄ iÅ¡ atsakovo L.

T. (L. T.), gimusio 1979 m. vasario 20 d. (a.k. nenurodytas), iÅ¡laikymÄ sÅ«nui V. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienÄ mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 400 Lt sumažinti iki 300 (trijų Å¡imtų) Lt dydžio kiekvienÄ mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų, mokant nuo 2007-12-03 iki sÅ«naus pilnametystės.Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.              Kolegijos pirmininkė                                                                    Alma Urbanavičienė Kolegijos teisėjai                                                                                        Dalia Kačinskienė                                                                                                                Algirdas AuruÅ¡kevičius                          Â