ee542a4d-728d-4635-8b92-cdd3ca406232 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-1418-1133/2021 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01061-2021-4 Procesinio sprendimo kategorija 7.11; 21.9.10 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 21 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, sekretoriaujant Kristinai Juodelytei, Boženai Voišvilienei, dalyvaujant (viename posėdyje) institucijos atstovei Onai Barnauskienei, dalyvaujant nuotoliu administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D.

A. ir teisme jo atstovui advokatui Dariui Karveliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, miÅ¡riu, iÅ¡ dalies nuotoliniu bÅ«du, naudojant ZOOM programÄ , iÅ¡nagrinėjusi bankrutavusio uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), buvusio vadovo D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „K“, esančios (duomenys neskelbtini), sutinkantis gauti dokumentus el. paÅ¡tu (duomenys neskelbtini), teisto, bausto administracine tvarka, kaltinamo padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , n u s t a t ė :

D. A., bÅ«damas UAB „A“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Bendrovė) vadovu nuo 2017 m. rugsėjo 17 d. iki 2021 m. kovo 16 d. (iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo) bendrovės vadovu, žinodamas apie Å¡ios bendrovės finansinę padėtį bei, kad jo vadovaujama bendrovė yra nemoki (bendrovė nemoki buvo jau nuo 2018 m. sausio 1 d.), kaip bendrovės vadovas, turėdamas pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos UAB „A“ iÅ¡kėlimo ir nevykdydamas Å¡ios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®monių bankroto įstatymas), galiojusio iki 2020 m. sausio 1 d., 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos, pažeidė kreditorės VMI teises nepateikdamas teismui pareiÅ¡kimo dėl UAB „A“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo, todėl VMI 2021 m. vasario 4 d. su pareiÅ¡kimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „A“.

Taip D. A. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Institucijos atstovė teisme palaikė pareiÅ¡kime, dėl administracinio nusižengimo bylos iÅ¡kėlimo ir nuobaudos paskyrimo, nurodytas aplinkybes. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. A. teisme paaiÅ¡kino, kad Å¡ioje įmonėje net niekada nedirbo, įmonė priklauso užsienio piliečiui. Jam buvo pateiktas praÅ¡ymas, kad vienÄ situacijÄ sutvarkytų, kaip įgaliotas asmuo. Jokio atlygio už darbÄ toje įmonėje negavo.

Jį be jo žinios paskyrė vadovu. Nežino apie įmonei iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ . Dokumentus gavo tik, kai jam paskambino iÅ¡ teismo dėl Å¡ios bylos, o iki to laiko niekas jo asmeniÅ¡kai apie niekÄ neinformavo ir niekas niekada nekėlė jokio klausimo dėl Å¡ios įmonės. 2017 m. jis sprendė klausimÄ dėl anglių, kai užsienio pilietis jo paprašė paimti anglis, bet iki Å¡iol tos anglys neatiduotos. Buvo du sunkvežimiai anglių, o savininkas negalėjo jų paimti, nes gyveno Kipre, o UAB „A“ vadovas išėjo iÅ¡ darbo.

Jis įsivaizdavo, kad buvo tik įgaliotinis ar laikinai paskirtas kaip atsakingas asmuo, bet negalvojo, kad paliktas visÄ tÄ laikÄ vadovu. Kitame posėdyje nurodė, kad bankroto administratorius negali turėti dokumentų, nes jis iÅ¡ jo (D. A.) negavo. Jis tų dokumentų nėra matęs. Kiek jam pavyko iÅ¡siaiÅ¡kinti, įmonės Å¡eimininkas buvo Rusijos pilietis. UAB „A“ užsiiminėjo automobiliais ir prekiavo griliaus anglimis. Griliaus anglių pirkėjai buvo visi Vilniaus restoranai. Visi klientai gali paliudyti, kad Å¡itos įmonės Å¡eimininkas buvo A..

M. N. jis nepažįsta, I. B. jo pažįstamo sesuo, A. B. – nepažįsta, B. G. buvo jų bendrovės „P“ buhalterė, kuri taip pat tvarkė buhalterijÄ UAB „A“. IÅ¡klausius Vilniaus apygardos teisme iÅ¡nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-166-1100/2020 2020 m. spalio 18 d. dalies teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡o (01.28 min. prasideda kaltinamojo D. A. asmenybės nustatymas, 1.53 teisėjas teiraujasi dėl darbo UAB „A“, D. A. patvirtino, kad dirba ir UAB „A“ direktoriumi, įmonės veikla sustabdyta), D.

A. nurodė, jog jis tik patvirtino teismo turimus duomenis, kuriuos jie turėjo tuo metu. Pagal SoDros duomenis jis yra mažų mažiausia kokių 5 įmonių direktorius. Patvirtino teismui tai, kÄ teisėjas pasakė. Jis pats pamirÅ¡ta įmonių, kurių direktoriumi yra, pavadinimus, nes kai kurias yra nupirkęs perpardavimui arba savo reikmių naudojimui. Ä®monių, kuriuose jis bÅ«davo vadovu, visada buvo sustabdyta veikla, todėl, kad tos įmonės veiklos net ir nevykdė niekad ir paprasčiausiai jis patvirtino tÄ informacijÄ , net nepagalvodamas apie kokiÄ Ä¯monę eina kalba.

Pasiklysdavo, kokias įmones pardavė, o kokiose yra vadovas. Teisėjęs būtų pasakęs dar kelių įmonių pavadinimus ir jis taip pat tai būtų patvirtinęs. Teismui paklausus, kodėl D. A. iki garso įrašo išklausymo teigė, jog apie tai, kad jis yra UAB „A“ vadovas“ sužinojo tik, kai buvo kreiptasi dėl posėdžio šioje byloje, nurodė, jog tik kai pradėjo domėtis šia įmone, laikėsi pozicijos, kad šioje įmonėje jis turėjo būti tik 1 mėnesį paskirtas įgaliotu asmeniu, kad galėtų atlikti veiksmus, kuriuos bijojo atlikti I.

B.. I. B. bijojo policijos, nes buvo, berods, įvykis su Å¡ia įmone, kad vienas nuomojamas įmonės automobilis, galimai 2017 m. pabaigoje buvo sulaikytas su 300 kg narkotinių medžiagų haÅ¡iÅ¡u. Kada kriminalinė policija pradėjo I. B. kviesti į apklausas, o ji nieko nežinojo apie tÄ Ä¯monę, tai Ž. A., kuris yra I. B. brolis ir valdė pusę tos įmonės jos vardu ir A., kurio yra 50 procentų yra, kuris prekiavo anglimis. Jie abu jo paprašė, kad jis iÅ¡spręstų Å¡itÄ problemÄ , nes jis komunikabilus ir tai sugebės padaryti, sudalyvauti apklausuose teismuose, kad nekviestų I., Ž. ir jį paskyrė ar įgaliojo vienam mėnesiui, kol Å¡ie klausimai bus iÅ¡spręsti.

Aišku jie nieko bendro su tuo įvykiu neturėjo. Jie neturėjo jokio ryšio su ta kontrabanda. Tai buvo tik atsitiktinumas. Yra nuteisti kiti asmenys, byla išnagrinėta. Ž. buvo žinomas kriminalinis veikėjas, A. tuo metu buvo Kipre ir jie jo prašė, kad padėtų. Teismui paklausus, kaip D. A. įgyvendina vadovo pareigas, jei net nežino, kokioms įmonėms jis vadovauja. D. A. nurodė, jog kai veiklos būna sustabdytos, tai jose nieko nereikia daryti. Ta įmonė buvo kaip veikianti, kaip neveikianti.

Žino, kaip valdyti įmones, kurias jis valdo. Veikiančios įmonės valdymas yra visai kitoks. Tiesiog intuityviai patvirtino, kad yra vadovas. Kai pamatė įmonės duomenis, tik tada atsiminė apie kokiÄ Ä¯monę eina kalba. Tada įsigilino į vardus, pavardes. Tada pradėjo ieÅ¡koti kontaktų. Nežino, kodėl jo neatleido iÅ¡ pareigų, nors jam sakė, kad įdarbina pagelbėti Å¡iuo klausimu. I. B. yra Ž. sesuo ir ji buvo toje įmonėje tik statytinė. VisÄ tÄ informacijÄ atgamino ir atsiminė.

Jų visų ofisai buvo tose pačiose patalpose. Jis savo veiklomis buvo užsiėmęs, o jie savo. Su Ž. turėjo dar statybinę kompanijÄ ir už tai jie buvo viename ofise ir vienas kitam pagelbėdavo. Jie į jį kreipėsi ir prašė pagelbėti. Jis jiems padėjo, bet jie jo neatleido, nors už tÄ laikotarpį įmonėje neturėjo jokio atlyginimo. Po liudytojų apklausos parodė, kad sprendimas dėl narkotikų buvo labai greitai priimtas. Jis net minties neturėjo veiklÄ kažkokiÄ vykdyti.

Klystama, kad po jo paskyrimo įmonė nevykdė veiklos. B. gali nurodyti į Å¡ešėlinį įmonės savininkÄ , kuris nustekeno tÄ Ä¯monę ir numetė ant jo pečių, kad jis pabÅ«tų, kaip atpirkimo ožys. D. dirbo ir praeitoje ir UAB „A“ ir gali papasakoti, kas per asmuo yra A.. Nori pasakyti, kad ir Ž. A. buvo apgautas. I. B. pastatyta fiktyviai. Jei buhalterė bÅ«tų pasakiusi, kad veikla buvo vykdyta, tai reikÅ¡tų, kad jis vykdė veiklÄ . Su B. jis bendravo tik dėl UAB „P“.

Jo funkcija buvo dalyvauti tik apklausose. Tai nereiÅ¡kia, kad jis turi atsakyti už A. Å . padarytas veikas. Teismui dar kartÄ paklausus, ar jis žinojo, kad buvo paskirtas vadovu, nurodė, jog buvo papraÅ¡ytas atstovauti teisme procesuose, nežinojo, kad skiriamas vadovu. Jei bÅ«tų žinojęs, kad jis yra vadovas, nebÅ«tų palikęs taip įmonės. Jo prašė Ž., kad vietoje jo sesers jis sudalyvautų teisme. Ž. buvo teisiamas dėl narkotikų, A., kuris buvo tikrasis Å¡ešėlinis vadovas, buvo Kipre.

Taip pat nurodė, kad ikiteisminiame tyrime atstovavo UAB „A“, tačiau nežino, kokiu statusu, negali atsakyti, nes turėjo dokumentus kaip įgaliotas asmuo. Negalėjo atsakyti, kokiu pagrindu buvo įgaliotas atstovauti įmonę, neatsimena. Žino, kad tÄ dalykÄ sutvarkė. Jam buvo pavesta sudalyvauti tik baudžiamojoje byloje. Nesusipažino su įmonės dokumentacija, buhalterija. D. A. ir jo atstovui buvo pateikti susipažinti Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nuosprendžio nuoraÅ¡as ir 2019 m. vasario 12 d. teisiamojo posėdžio protokolo kopija, kur D.

A., įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ ir prisiekęs byloje sakyti tiesÄ , teismui nurodė, jog jis yra UAB „A“ vadovas; įmonė užsiima automobilių prekyba, nuoma; teismo nurodytas asmuo jam žinomas, nes jie prekiavo automobiliais su ukrainiečiais; nurodė, kad užregistravo automobilį kito asmens praÅ¡ymu įmonės vardu; kad pats asmuo užregistravo automobilį, o jie jam davė įgaliojimÄ ; kad po to sužinojo, kad automobilis buvo „panaudotas“ ir jis (D.

A.) buvo sulaikytas; nematė to automobilio, nes tuo metu ne jis buvo vadovas. Po susipažinimo su dokumentais, teismui paaiÅ¡kino, kad teismas matyt galvoja, kad jis kalbėjo, kaip įmonės vadovas, kuris žinojo visÄ situacijÄ . Nurodė, jog UAB „A“ veikla buvo viename ofise. PrieÅ¡ eidamas į apklausas, jis gerai pasiruošė, nedavė parodymų kaip asmuo, kuris vykdė tÄ veiklÄ . Jis davė parodymus, kaip įmonės atstovas, nes žinojo, kas ten vyksta. Jo manymu, Å¡i situacija turėjo bÅ«ti nagrinėjama civilinėje byloje, o ne administracinio nusižengimo byloje.

Net jei ir bÅ«tų tokia situacija, kad reikia skirti baudÄ , kad nesikreipė, kaip vadovas į tam tikras institucijas, dėl bankroto kėlimo, nurodė, kad skolų suma visai nedidelė ir jei bÅ«tų žinojęs, kad tokia naÅ¡ta yra, galėjo įmonę iÅ¡traukti iÅ¡ skolų. Nemano, kad dėl tokios sumos reikalinga kelti bankroto bylas. Ä®monės skolos nesiekia 7 000 Eur. VMI nekorektiÅ¡kai elgiasi. VMI turėjo iÅ¡sispręsti dėl civilinių ieÅ¡kinių civiline tvarka ir tada spręsti, kam skirti baudÄ .

Liudytoja I. B. teisme parodė, kad D. A. pažįsta iÅ¡ matymo, jis buvęs jos brolio Ž. A. draugas. Ji buvo tik UAB „A“ akcininkė, tik, kad padėti susikurti įmonę. Ä®monę realiai kÅ«rė, kaip suprato, brolio draugas D. A. ir brolis pasakė, kad ji bÅ«tų akcininkė, nes draugas nori įsikurti įmonę ir nori, kad bÅ«tų tik savų žmonių ratas ir nebÅ«tų svetimų. Su D. A. nekalbėjo, kalbėjo tik su broliu. Daugiau apie Å¡iÄ Ä¯monę ji nieko nežino, nežino, kad buvo paskirta įmonės vadove, jokių dokumentų, nieko nepasirašė.

Apie įmonės steigimÄ nieko nežino. Žino kad tai buvo D. A. įmonė, bet daugiau nieko nežino. M. N. nežino. A. B. nepažįsta. Nieko nežino apie D. įdarbinimÄ vadovu. Nieko nežino apie dokumentus. Nežino apie baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl narkotikų. JÄ kvietė tik į Å¡itÄ bylÄ , į baudžiamÄ jÄ bylÄ jos niekas nekvietė. Ji turi tik du Å¡aukimus į šį teismÄ . Apie įmonės finansines problemas nieko nežino. Kaip suprato, kad D. vadovavo įmonei. Liudytoja B. G. teisme parodė, kad D.

A. žinomas. Jai žinoma UAB „A“, nes tvarkė Å¡ios įmonės buhalterinę apskaitÄ . Dokumentus dėl D. A. paskyrimo vadovu teikė ji. Bandė atstatyti paÅ¡tÄ , bet nepavyko. Tiksliai datų neprisimena. Kiek pamena, kad berods, Ž. A. paskambino, kad reikia pakeisti vadovÄ , nes tuo momentu buvo I., o pakeisti į D.. Pasakė, kad turi pasiraÅ¡yti abu akcininkai ir turi jai grÄ Å¾inti su paraÅ¡ais, kad galėtų užregistruoti pakeistÄ vadovÄ . Kai gavo dokumentus, užregistravo Registrų centre.

Buvo minėta, kad D. įdarbinamas kažkiek valandų. Su D. bendravo dėl veiklos, nes jis kaip ir dirbo, nes buvo veikla su maÅ¡inomis. Daugiausia bendravo el. paÅ¡tu. Sunku pasakyti kokiais klausimais bendravo, nes buvo ir kita įmonė ir negali pasakyti ar bÅ«tent su „A“ buvo susiję. Dabar neprisimena. UAB „A“ vykdė anglių prekybÄ ir automobilių nuomÄ . Kelis mėnesius vyko veikla, veiklÄ vykdė E., bet bijo pameluoti. Po D. paskyrimo, jai atrodo, kad jie jau nebendravo, nes jokios veiklos nebuvo ir jie atsisakėme dirbti, nes neatsiskaitė su jais ir veiklos dokumentų nepristatė, tai nutraukė bendradarbiavimÄ su jais.

Po D. paskyrimo vadovu veikla jau nebebuvo vykdoma. Ž. ar M. N. tarėsi dėl D. paskyrimo vadovo. ProtokolÄ jai atsiuntė M. su paraÅ¡ais. Neatsimena kokiam tikslui buvo pakeistas vadovas. Jai rodos, kad buvo kažkokios problemos ir jį pakeitė. Neprisimena žodžių, kad laikinai paskiria. Gal ir sakė taip. Darbo sutartis gal ir buvo sudaryta, nežino, bet Sodrai buvo praneÅ¡ta. Daug vėliau sužinojo apie bylÄ dėl narkotikų. Atlyginimas D. realiai nebuvo mokamas. A. Å . nepažįsta. Negirdėjo, kad jis vadovautų įmonei.

Dėl finansinių sunkumų prisimena, nes ir su jais neatsiskaitė. Jie nesudarinėjo įmonės metinio pelno balanso. Iš VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, kad UAB „A“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2011 m. liepos 5 d. Pagrindinės Bendrovės veiklos - automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių nuoma ir išperkamoji nuoma (EVRK kodas 451100). Bendrovės vadovu nuo 2017 m. rugsėjo 17 d. iki 2021 m. kovo 16 d. buvo D.

A.. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1704-562/2021 iÅ¡kėlė UAB „A“ bankroto bylÄ . VMI yra UAB „A“ kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienÄ - 2021 m. balandžio 20 d. - Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 10 177,29 Eur, iÅ¡ jų 9 968,72 Eur pridėtinės vertės mokestis ir 208,57 Eur Å¡io mokesčio delspinigiai. UAB „A“ mokestinė nepriemoka susidarė bendrovei pateikus pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas:

1) už 2017 metų liepos mėnesį 1 178,00 Eur, kurios mokėjimo terminas suėjo 2017 m. rugpjūčio 25 d.;

2) už 2018 metų birželio mėnesį 8 470,80 Eur, kurios mokėjimo terminas suėjo 2018 m. liepos 25 d.; už 2018 metų lapkričio mėnesį 89,92 Eur, kurios mokėjimo terminas suėjo 2018 m. gruodžio 27 d. Mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡koti nepavyko, laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. į valstybės biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ iÅ¡ieÅ¡kota tik 2 028,00 Eur. Paskutiniame bendrovės pateiktame balanse už 2016 metus viso turto vertė nurodyta 12 498 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 286,00 Eur.

Å ie duomenys yra nebeaktualÅ«s, nes įsiskolinimas vien VMI yra 10 177,29 Eur. Tai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Bendrovė jau nuo 2018 m. sausio 1 d. yra/buvo nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais, todėl tam, kad bÅ«tų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI prie FM interesų pažeidimui bendrovės vadovas turėjo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo Bendrovei. MinėtÄ vadovės pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindžia žemiau iÅ¡dėstytos aplinkybės. Ä®vertinus tai, kad UAB „A“ jau nuo 2018 m. neatsiskaito su valstybės biudžetu, yra nemoki, Bendrovės vadovas D.

A. nuo 2018 m. neatsiskaitęs su valstybės biudžetu turėjo pareigÄ pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau to nepadarė. Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė papildomus paaiÅ¡kinus, kuriuose nurodė, jog valstybinė mokesčių inspekcija gavo informacijÄ , jog 2018 m. balandžio 18 d. sprendimu D. A. buvo iÅ¡brauktas iÅ¡ įmonės vadovų SoDros duomenų bazėje, nes buvo nustatyta, kad bendrovė nevykdo veiklos. VMI nuomone, atleidimas iÅ¡ Sodros nereiÅ¡kia, kad įmonės vadovas yra atleidžiamas nuo įmonės vadovavimo pareigų.

Atleidimas Sodroje tik leidžia Sodrai neapskaityti Sodros įmokų. Be to vadovo atleidimas turėtų bÅ«ti įforminamas pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymÄ , kurio 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta absoliuti kompetentingų bendrovės valdymo organų (valdybos arba stebėtojų tarybos), o jeigu jie bendrovėje nesudaromi, - visuotinio akcininkų susirinkimo teisė atÅ¡aukti bei atleisti iÅ¡ pareigų jų iÅ¡rinktÄ vadovÄ . Todėl priimti sprendimÄ atÅ¡aukti direktorių iÅ¡ pareigų, o tokio sprendimo pagrindu nutraukti tarp įmonės ir direktoriaus sudarytÄ darbo sutartį, gali tik įmonės akcininkai, visuotinio akcininkų susirinkimo metu. nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad akcininkai, įstatyme nustatytu bÅ«du, bÅ«tų pranešę VÄ® Registrų centrui apie vadovo pavedimo sutarties pasibaigimÄ ir naujo vadovo iÅ¡rinkimÄ . pažymėjo, jog nenuginčijus esančių ir nepateikus naujų duomenų apie bendrovės vadovÄ juridinių asmenų registrų tvarkytojui, Juridinių asmenų registre duomenys laikytini teisingais.

Taip pat nurodė, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 6 dalį, kai bendrovės vadovÄ iÅ¡rinkę bendrovės organai nepriima sprendimo atÅ¡aukti atsistatydinimo praneÅ¡imÄ pateikusį vadovÄ , apie darbo sutarties su juo pasibaigimÄ juridinių asmenų registro tvarkytojui praneÅ¡a atsistatydinęs bendrovės vadovas. Å iuo atveju D. A. nepateikė jokių įrodymų, jog jis ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas Å¡iuos duomenis įregistruoti vieÅ¡ame registre. todėl, Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡as patvirtina faktÄ , kad nuo 2017 m. rugsėjo 17 d. iki 2021 m. kovo 16 d.

D. A. buvo UAB „A“ vadovu (b. l. 81-95). IÅ¡ mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų iÅ¡raÅ¡o matyti, kad UAB „A“ vadovas nuo 2017 m. rugsėjo 17 d. buvo D. A.. Mano VMI atstovas nuo 2017 m. kovo 21 d. iki 2018 m. gruodžio 5 d. buvo B. G., nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. rugsėjo 16 d. vadovu buvo I. B., nuo 2017 m. liepos 25 d. iki 2017 m. kovo 23 d. vadovu buvo E. S. (b. l. 7-11). Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartyje Nr. eB2-1704-562/2021, kurioje nutarta UAB „A“ iÅ¡kelti bankroto bylÄ , nustatė, kad bendrovė finansinės atskaitomybės dokumentus vieÅ¡am registrui yra pateikusi tik už 2016 metus.

Juridinių asmenų registro duomenimis bendrovė nėra teikusi finansinės atskaitomybės už 2017, 2018, 2019 metus. Tokiu bÅ«du pažeidžia Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnyje įtvirtintas pareigas - neteikia Juridinių asmenų tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentų, o tai, teismo vertinimu, leidžia abejoti, ar UAB „A“ iÅ¡ tiesų vykdo veiklÄ ir gauna pajamas. Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad vieÅ¡aisiais duomenimis, bendrovėje nėra apdraustųjų asmenų; nenustatė, jog bendrovei inicijuota restruktÅ«rizavimo byla.

Konstatavo, jog bendrovė su valstybės biudžetu neatsiskaito nuo 2018 metų, neturi nekilnojamojo turto, nėra duomenų apie gaunamas pajamas. Tokiu bÅ«du Vilniaus apygardos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad bendrovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, kad yra nemoki, negali vykdyti turinių prievolių, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad bendrovė yra gyvybinga – duomenų apie vykdomÄ komercinę veiklÄ , leidžiančiÄ Ä¯vykdyti prievoles ateityje, nenustatyta, todėl bendrovei iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies ir 2 straipsnio 7 dalies pagrindu.

Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 29 d. nutartimi pripažino BUAB „A“ bankrutavusia ir nutarė likviduoti. IÅ¡ praneÅ¡imo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ matyti, kad D. A. buvo priimtas dirbti UAB „A“ pagal neterminuotÄ darbo sutartį. Duomenis pateikė B. G. (b. l. 91). IÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2021 m. gegužės raÅ¡to Nr. (7.2E) DV_S matyti, kad vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatomis, draudėjo teikiamų socialinio draudimo praneÅ¡imų duomenys apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir VSD įmokas neįraÅ¡omi į RegistrÄ , kai draudėjas veiklos nevykdo. laikoma, kad draudėjas nevykdo veiklos, kai:

VSD įmokų nesumoka 3 mėnesius iÅ¡ eilės ir ilgiau, nesikreipia dėl VSD įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo arba įmokų įsiskolinimo sumokėjimas neatidedamas ir Fondo administravimo įstaigų reikalavimu draudėjas nepateikė veiklÄ Ä¯rodančių dokumentų. Pranešė, kad UAB „A“ nesumokėjo VSD įmokų už 2017 metų rugsėjo-gruodžio mėnesius, nesikreipė dėl VSD įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo bei nepateikė veiklÄ Ä¯rodančių dokumentų, todėl draudėjui buvo nustatytas veiklos nevykdymas pagal VSD įstatymo 13 straipsnio 2 dalį.

Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2018 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. VRE_SP1E-14 įrašyta apdraustojo D. A. valstybinio socialinio draudimo pabaigos data 2018 m. sausio 1 d., skyriaus iniciatyva (b. l. 87-88, 102-103). Iš išrašo apie asmens darbovietę nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 28 d., matyti, kad D. A. dirbo UAB „A“ (draudiminiai laikotarpiai nuo 2017 m. spalio iki 2018 m. sausio) ir (duomenys neskelbtini) asociacijoje (draudiminis laikotarpis nuo 2018 m. spalio iki gruodžio) (b. l. 109-112).

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti įvykdyti alternatyviomis veikomis, viena jų yra pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas. D. A. teisme neigė, kad jis yra tikrasis įmonės vadovas, taip pat nurodė, jog jis nėra atsakingas už skolas, atsiradusias sandorių, apie kuriuos jis nežinojo, pagrindu.

Teismas visų pirma atmeta D. A. argumentus, kad jis nebuvo įmonės vadovas. IÅ¡ D. A. parodymų, duotų teisme, matyti, kad jo pozicija, dėl vadovavimo bendrovei „A“ nuolat kito. Pirmo teismo posėdžio metu D. A. teigė, kad apie kad Å¡ioje įmonėje net niekada nedirbo, įmonė priklauso užsienio piliečiui; jį be jo žinios paskyrė vadovu; jis tik pagal praÅ¡ymÄ , kaip įgaliotas asmuo, 2017 m. sprendė klausimÄ dėl anglių, kai užsienio pilietis jo paprašė paimti anglis, bet iki Å¡iol tos anglys neatiduotos, savininkas negalėjo jų paimti, nes gyveno Kipre, o UAB „A“ vadovas išėjo iÅ¡ darbo; apie vadovavimÄ UAB „A“ sužinojo tik kai jam paskambino iÅ¡ teismo dėl Å¡ios bylos, o iki to laiko niekas niekada nekėlė jokio klausimo dėl Å¡ios įmonės. Kitame teismo posėdyje nurodė, kad bankroto administratorius negali turėti dokumentų, nes jis iÅ¡ jo (D.

A.) negavo; B. G. buvo jų bendrovės „P“ buhalterė, kuri taip pat tvarkė buhalterijÄ UAB „A“. IÅ¡klausius Vilniaus miesto apylinkės teisme iÅ¡nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-166-1100/2020 2020 m. spalio 18 d. dalies teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡o (01.28 min. prasideda kaltinamojo D. A. asmenybės nustatymas, 1.53 teisėjas teiraujasi dėl darbo UAB „A“, D. A. nurodo, kad dirba ir UAB „A“ direktoriumi, įmonės veikla sustabdyta), D. A. nurodė, jog jis tik patvirtino teismui tik tai, kÄ teisėjas pasakė; pagal SoDros duomenis jis yra mažų mažiausia kokių 5 įmonių direktorius ir jis pamirÅ¡ta įmonių, kurių direktoriumi yra, pavadinimus, nes kai kurias yra nupirkę perpardavimui arba savo reikmių naudojimui; pasakė, kad UAB „A“ veikla sustabdyta, nes įmonių, kuriuose jis bÅ«davo vadovu, visada buvo sustabdyta veikla; paprasčiausiai jis patvirtino tÄ informacijÄ , net nepagalvodamas apie kokiÄ Ä¯monę eina kalba; pasiklysdavo, kokias įmones pardavė, o kokiose yra vadovas; teisėjęs bÅ«tų pasakęs dar kelių įmonių pavadinimus ir jis (D.

A.) tai taip pat bÅ«tų patvirtinęs. Teismui paklausus, kodėl D. A. iki garso įraÅ¡o iÅ¡klausymo teigė, jog apie tai, kad jis yra UAB „A“ vadovas“ sužinojo tik, kai buvo kreiptasi dėl posėdžio Å¡ioje byloje, nurodė, jog tik, kai pradėjo domėtis Å¡ia įmone, laikėsi pozicijos, kad Å¡ioje įmonėje jis turėjo bÅ«ti tik 1 mėnesį paskirtas įgaliotu asmeniu, kad galėtų atlikti veiksmus, kuriuos bijojo atlikti I. B. (prieÅ¡ tai teigė, kad pagal įgaliojimÄ turėjo paimti anglis).

I. B. bijojo policijos, nes buvo, berods, įvykis su Å¡ia įmone, kad vienas nuomojamas įmonės automobilis, galimai 2017 m. pabaigoje buvo sulaikytas su 300 kg narkotinių medžiagų haÅ¡iÅ¡u. Teismui, po liudytojų apklausos paklausus, ar jis žinojo, kad buvo paskirtas vadovu, nurodė, jog buvo papraÅ¡ytas atstovauti teisme procesuose, nežinojo, kad skiriamas vadovu. Jei bÅ«tų žinojęs, kad jis yra vadovas, nebÅ«tų palikęs taip įmonės. Jo prašė Ž., kad vietoje jo sesers I. B. jis sudalyvautų teisme; ikiteisminiame tyrime atstovavo UAB „A“, tačiau nežino, kokiu statusu, negali atsakyti, nes turėjo dokumentus kaip įgaliotas asmuo; negalėjo atsakyti, kokiu pagrindu buvo įgaliotas atstovauti įmonę, neatsimena, žino, kad tÄ dalykÄ sutvarkė; jam buvo pavesta sudalyvauti tik baudžiamojoje byloje.

D. A. ir jo atstovui buvo pateikus susipažinti Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nuosprendžio nuoraÅ¡Ä ir 2019 m. vasario 12 d. teisiamojo posėdžio protokolo kopijÄ , kur D. A., įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ ir prisiekęs byloje sakyti tiesÄ , teismui nurodė, jog jis yra UAB „A“ vadovas, nurodė, kokia įmonė veikla užsiima ir kt., nurodė, jog UAB „A“ veikla buvo viename ofise; prieÅ¡ eidamas į apklausas, jis gerai pasiruošė, nedavė parodymų kaip asmuo, kuris vykdė tÄ veiklÄ , o davė parodymus, kaip įmonės atstovas, nes žinojo, kas ten vyksta.

Teismas, atsižvelgęs į D. A. parodymų prieÅ¡taringumÄ , kuriuos jis keitė, atsižvelgiant į teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, patvirtinančias, jog D. A. žinojo, jog yra paskirtas įmonės vadovu ir Å¡ioje byloje nurodymas jo vadovu jokiu bÅ«du nebuvo jam staigmena, D. A. parodymus, kad įmonės UAB „A“ vadovu paskirtas jam nežinant, laiko neatitinkančiais tiesos ir vertina juos, kaip siekį iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Be teismo jau minėtų oficialių duomenų (teisiamojo posėdžio baudžiamojoje byloje 1-166-1100/2020 garso įraÅ¡o, nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-245/2021 ir 2019 m. vasario 12 d. teisiamojo posėdžio protokolo), patvirtinančių, kad D.

A. žinojo apie jo paskyrimÄ UAB „A“ vadovu, patvirtina ir teisme apklaustos liudytojos I. B., kuri nurodė, jog nežino apie D. A. paskyrimÄ UAB „V“, tačiau D. A. buvo jos brolio Ž. A. draugas ir, kad iÅ¡ savo brolio girdėjo, jog UAB „A“ yra D. A. įmonė ir, kaip ji suprato D. A. vadovavo įmonei; ji pati, brolio praÅ¡ymu, buvo padaryta akcininke, apie tai, kad ji dar buvo paskirta ir įmonės vadove, nieko nežinojo. Tai, kad I. B. buvo fiktyvi akcininkė ir vadovė, patvirtino ir pats D.

A.. Taip pat D. A. vadovavus įmonei patvirtino liudytoja B. G., nurodžiusi, jog berods, Ž. A. paskambino, kad reikia pakeisti vadovÄ , nes tuo momentu buvo I. B., o pakeisti į D. A.; kad vadovas pakeistas dėl kažkokių problemų. D. A., iÅ¡ pradžių neigęs, jog žinojo apie jo paskyrimÄ vadovu, vėliau teigė manęs, kad buvo paskirtas tik mėnesiui. Teismas ir Å¡iuos jo parodymus vertina, kaip gynybinę versijÄ . Visų pirma, kad jis vis dar vadovauja įmonei, tvirtino teismams praėjus dviem metams po jo paskyrimo.

Antra, pažymėtina, kad D. A. nurodė, jog užsiėmė įmonių pirkimu pardavimu ir, kad jam žinomos vadovo pareigos, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kad jis pat bÅ«tų dėjęs realias pastangas tam, kad bÅ«tų įregistruoti duomenys apie sutarties su juo, kaip su bendrovės vadovu, pasibaigimÄ . Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 6 dalį, kai bendrovės vadovÄ iÅ¡rinkę bendrovės organai nepriima sprendimo atÅ¡aukti atsistatydinimo praneÅ¡imÄ pateikusį vadovÄ , apie darbo sutarties su juo pasibaigimÄ juridinių asmenų registro tvarkytojui praneÅ¡a atsistatydinęs bendrovės vadovas.

Å iuo atveju D. A. nepateikė jokių įrodymų, jog jis ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas Å¡iuos duomenis įregistruoti vieÅ¡ame registre. Todėl ir Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡as patvirtina faktÄ , kad nuo 2017 m. rugsėjo 17 d. iki 2021 m. kovo 16 d. D. A. buvo UAB „A“ vadovu. D. A., iÅ¡klausius Vilniaus miesto apylinkės teisme iÅ¡nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-166-1100/2020 2020 m. spalio 18 d. dalies teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡o (01.28 min. prasideda kaltinamojo D.

A. asmenybės nustatymas, 1.53 teisėjas teiraujasi dėl darbo UAB „A“, D. A. nurodo, kad dirba ir UAB „A“ direktoriumi, įmonės veikla sustabdyta), nurodė, jog patvirtino tik tai, kÄ teisėjas pasakė, o aplinkybę, kad UAB „A“ veikla sustabdyta, nurodė tik dėl to, kad vadovavo tuo metu ne mažiau kaip 5 įmonės, kÄ turėtų patvirtinti Sodros duomenys. tačiau tai neatitinka tiesos, nes iÅ¡ iÅ¡raÅ¡o apie asmens darbovietę nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 28 d., matyti, kad D.

A. dirbo UAB „A“ (draudiminiai laikotarpiai nuo 2017 m. spalio iki 2018 m. sausio) ir UAB „K“ (draudiminis laikotarpis nuo 2020 m. liepos mėnesio), (duomenys neskelbtini) asociacijoje (draudiminis laikotarpis nuo 2018 m. spalio iki gruodžio) (b. l. 109-112). Iš išdėstyto matyti, kad, priešingai nei teigė D. A., jis bylai aktualiu laikotarpiu iš esmės vadovu buvo tik UAB „A“. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2021 m. gegužės rašto Nr. (7.2E) DV_S matyti, kad Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2018 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. VRE_SP1E-14 įrašyta apdraustojo D.

A. valstybinio socialinio draudimo pabaigos data 2018 m. sausio 1 d., skyriaus iniciatyva, nes vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatomis, draudėjo teikiamų socialinio draudimo praneÅ¡imų duomenys apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir VSD įmokas neįraÅ¡omi į RegistrÄ , kai draudėjas veiklos nevykdo, t. y. kai: VSD įmokų nesumoka 3 mėnesius iÅ¡ eilės ir ilgiau, nesikreipia dėl VSD įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo arba įmokų įsiskolinimo sumokėjimas neatidedamas ir Fondo administravimo įstaigų reikalavimu draudėjas nepateikė veiklÄ Ä¯rodančių dokumentų.

UAB „A“ nesumokėjo VSD įmokų už 2017 metų rugsėjo-gruodžio mėnesius, nesikreipė dėl VSD įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo bei nepateikė veiklÄ Ä¯rodančių dokumentų, todėl draudėjui buvo nustatytas veiklos nevykdymas pagal VSD įstatymo 13 straipsnio 2 dalį (b. l. 87-88, 102-103). Nesant byloje duomenų, kad D. A. atleistas iÅ¡ vadovų, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalis, kurioje įtvirtinta absoliuti kompetentingų bendrovės valdymo organų (valdybos arba stebėtojų tarybos), o jeigu jie bendrovėje nesudaromi, - visuotinio akcininkų susirinkimo teisė atÅ¡aukti bei atleisti iÅ¡ pareigų jų iÅ¡rinktÄ vadovÄ .

Taip pat D. A. nepateikė jokių įrodymų, jog jis ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas duomenis, kad jis nėra UAB „A“ vadovas, įregistruoti vieÅ¡ame registre. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teismas konstatuoja, kad pirmiau nurodytų įrodymų visuma bei Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡as patvirtina faktÄ , kad nuo 2017 m. rugsėjo 17 d. iki 2021 m. kovo 16 d. D. A. buvo UAB „A“ vadovu (b. l. 81-95), todėl jis yra tinkamas subjektas, kuriam pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį taikytina administracinė atsakomybė.

Taip pat teismas laiko nustatyta, kad UAB „A“ bendrovė nemoki buvo jau nuo 2018 m. sausio 1 d., o D. A., kaip bendrovės vadovas, turėdamas pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos UAB „A“ iÅ¡kėlimo, Å¡ios pareigos nevykdė ir nevykdydamas Å¡ios pareigos, įtvirtintos Ä®monių bankroto įstatyme, pažeidė kreditorės VMI teises. Ä®monės vadovo pareiga pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kai įmonė yra nemoki, įtvirtinta Ä®monių bankroto įstatyme (galiojusiame iki 2020 m. sausio 1 d.).

Å io įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui suÅ¡aukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Tokia įmonės vadovo pareiga yra imperatyvi, ĮBĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos, todėl teismų praktikoje, aiškinant aptariamas nuostatas, yra deklaruota, kad pareigos kreiptis laiku nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-489/2021).

Faktinis pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindas yra įmonės nemokumas, kuris pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Ä®statymas apibrėžia, kad pagrindinis (formalus) įmonės nemokumo kriterijus yra pradelsti įsiskolinimai, kurie pradeda virÅ¡yti pusę į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Tačiau teismų praktikoje bendrovės mokumas yra vertinamas ne tik pagal šį rodiklį, bet ir atsižvelgiant į bendrÄ Ä¯monės verslumo situacijÄ , t. y. vertinama, ar įmonė vykdo veiklÄ , kuria siekiama pelno, ar toks juridinis asmuo sugeba turimomis priemonėmis (grynaisiais pinigais, atsargomis, gautinomis sumomis, kitu turtu) padengti savo turimus trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, koks yra įmonės veiklos pelnas.

Å tai teismų praktikoje atnaujintose administracinių nusižengimų bylose įmonės nemokumas nustatomas iÅ¡analizavus įmonės finansinius duomenis, iÅ¡ kurių svarbiausi yra pradelsti įmonės įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės Å«kinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020). Teismų praktikoje civilinėse bylose iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad Å¡is subjektas geriausiai žino įmonės finansinę bÅ«klę, o pavėluotas bankroto bylos iÅ¡kėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei Å¡ie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumÄ , tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas).

Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos, arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieÅ¡tarauja geriems verslo standartams (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-416-469/2015, 3K-3-170-219/2020 ir kt.). Ä®monės vadovo veiksmai nesikreipiant į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kai įmonė ilgÄ laikÄ nebevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, pripažintini neatitinkančiais protingos verslo rizikos ir prieÅ¡tarauja geriems verslo standartams (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Maža to, pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymÄ Ä¯monės administracijos vadovui kyla atsakomybė (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011). Aptartas įstatymu įtvirtintas reguliavimas bei pateikti teismų iÅ¡aiÅ¡kinimai siekia apsaugoti bei atliepia bendruosius verslo standartus, pagal kuriuos viena svarbiausių sÄ lygų, lemiančių sėkmingÄ Ä¯monės veiklÄ , yra bendrovės mokumas, t. y. sugebėjimas turimomis priemonėmis (grynaisiais pinigais, atsargomis, gautinomis sumomis, kitu turtu) padengti turimus trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus.

Bankroto paskirtis ir tikslas yra ne tik paÅ¡alinti nemokiÄ Ä¯monę iÅ¡ rinkos, bet ir, konstatavus įmonės nemokumÄ , kuo greičiau apsaugoti tokios įmonės kreditorių ir paties juridinio asmens interesus. Dėl to Ä®BÄ® normos nustato įmonės vadovui pareigÄ nedelsiant kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos tokiai nemokiai įmonei iÅ¡kėlimo. Tai, kad joks delsimas negali bÅ«ti pateisinamas, matyti ir iÅ¡ Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalies nuostatų, nurodančių, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ privalo atlyginti žalÄ , kuriÄ Ä¯monė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ , esant Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ar pavėlavo jį pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

Bylos duomenimis, UAB „A“ mokestinė nepriemoka susidarė bendrovei pateikus pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas: 2017 m. rugpjūčio 25 d. už 2017 m. liepos mėnesį - nepriemokÄ sudarė 1 178 Eur; 2018 m. liepos 24 d. už 2018 m. birželį – nepriemokÄ sudarė 8 470,80 Eur bei 2018 m. gruodžio 27 d. už 2018 m. lapkričio mėnesį – nepriemokÄ sudarė 89,92 Eur. IÅ¡ viso bendrovės nepriemoka VMI sudaro 10 177,29 Eur, iÅ¡ kurių 9 968,72 Eur pridėtinės vertės mokestis ir 208,57 Eur Å¡io mokesčio delspinigiai (b. l. 20-22).

VMI nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. vykdė priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ bendrovės turto (b. l. 23-34), tačiau iÅ¡ieÅ¡koti skolos nepavyko. Nustatyta, kad D. A. vadovu tapo nuo 2017 m. rugsėjo 17 d. ir buvo juo iki 2021 m. kovo 16 d. Vilniaus apygardos teismas, byloje Nr. eB2-1704-562/2021, 2021 m. kovo 8 d. nutartimi UAB „A“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ . Å ioje bankroto byloje nustatė, kad bendrovė finansinės atskaitomybės dokumentus vieÅ¡am registrui yra pateikusi tik už 2016 metus; Juridinių asmenų registro duomenimis bendrovė nėra teikusi finansinės atskaitomybės už 2017, 2018, 2019 metus, o tai, teismo vertinimu, leidžia abejoti, ar UAB „A“ iÅ¡ tiesų vykdo veiklÄ ir gauna pajamas.

Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad vieÅ¡aisiais duomenimis, bendrovėje nėra apdraustųjų asmenų; nenustatė, jog bendrovei inicijuota restruktÅ«rizavimo byla. Konstatavo, jog bendrovė su valstybės biudžetu neatsiskaito nuo 2018 metų, neturi nekilnojamojo turto, nėra duomenų apie gaunamas pajamas. Tokiu bÅ«du Vilniaus apygardos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad bendrovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, kad yra nemoki, negali vykdyti turinių prievolių, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad bendrovė yra gyvybinga – duomenų apie vykdomÄ komercinę veiklÄ , leidžiančiÄ Ä¯vykdyti prievoles ateityje, nenustatyta.

Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 29 d. nutartimi pripažino UAB „A“ bankrutavusia ir nutarė likviduoti. IÅ¡ buvusios buhalterės B. G. parodymų taip pat matyti, kad bendrovė, D. A. tapus vadovu, iÅ¡ esmės veiklos nebevykdė, neatsiskaitė ir su jais, bendrovė turėjo finansinių sunkumų. Pastebėtina ir tai, kad D. A. teismui nurodė, jog žinojo gerai apie bendrovės vykdomas veiklas, jos bÅ«klę. Bylos duomenimis nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. bendrovės skolos tik didėjo, 2018 m. viduryje skola valstybei siekė jau buvo 8 470,80 Eur, finansinė padėtis negerėjo, nes, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, jokia bendrovei pelnÄ duodanti veikla toliau nebuvo vykdoma, atitinkamai nenustatyta ir papildomų apyvartinių lėšų, iÅ¡ kurių galėtų bÅ«ti mažinami įsipareigojimai kreditoriams.

Taigi byloje vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatytas tiek UAB ,,A“ nemokumo faktas nuo 2018 m. pradžios, tiek ir pareigos D. A. laiku kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nevykdymo faktas, todėl konstatuotina, kad tokiais veiksmais D. A., bÅ«damas įmonės vadovas ir suprasdamas finansinės padėties sunkumÄ , privalėdamas kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau, minėtų veiksmų nesiimdamas, pažeidė kreditorių teises. Apibendrinant konstatuotina, kad remiantis byloje surinktais įrodymais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis administracinėn atsakomybėn D.

A. traukiamas pagrįstai, jo veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinį nusižengimÄ padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų Å¡io kodekso 35 straipsnyje, ir kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Å¡io kodekso 36 straipsnyje, ir kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡io administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudÄ juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų iki trijų tÅ«kstančių eurų.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudÄ , atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobÅ«dį bei pavojingumÄ (padarytas vienas administracinis nusižengimas, susijęs su turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie UAB „A“ finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus, į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bendrovei nesikreipė gana ilgÄ laikÄ , t. y. daugiau nei vienerius metus, nedėjo jokių pastangų įgyvendinti įstaigos vadovui įstatymo keliamų pareigų, kol galiausiai tÄ teko padaryti kreditoriui, kuris tam turėjo skirti papildomas pastangas bei žmogiÅ¡kuosius iÅ¡teklius.

D. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį apibÅ«dinančius duomenis – darbingas, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teistas, jis nėra baustas administracine tvarka, už tapataus pobÅ«džio teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, D. A. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ skirtina Å¡io straipsnio sankcijoje numatyta administracinė minimali nuobauda.

Atsižvelgiant į paskirtos nuobaudos dydį, manytina, kad Å¡ios nuobaudos pakaks įgyvendinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinės nuobaudos paskirtį. Teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais, n u t a r i a : D. A. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 400 Eur (vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų eurų) baudÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudÄ turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo jam dienos, o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ , – ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sÄ skaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Å iaulių bankas, banko kodas 71800;

LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudÄ bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis). Mokant paskirtÄ baudÄ mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti lėšų gavėjÄ Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodÄ 188659752, įmokos kodÄ 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6-1418-1133/2021.

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Dalia Uliansakitė-Zabulionienė NuoraÅ¡as tikras: Teisėja Dalia Uliansakitė-Zabulionienė