ee52286f-88e5-4285-b187-e1d419c938b4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI2-4469-809/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01879-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 26; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Violetos Petkevičienės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos L.

L. skundÄ atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė teismų administracija, Vilniaus miesto apylinkės teismas, A. B. (A. B.)). Teismas nustatė: PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydama panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija, VDAI) 2022 m. balandžio 7 d. sprendimÄ Nr. 2R-1574(2.13.Mr) „Dėl A. B. 2020-11-30 skundo“ (toliau – ir Sprendimas). PareiÅ¡kėja remiasi Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAÄ®) 30 straipsnio 2 dalimi bei nurodo, kad, nagrinėjamu atveju, nuo skundo gavimo VDAI (2020 m. gruodžio 1 d.) iki skundžiamo Sprendimo priėmimo (2022 m. balandžio 7 d.) praėjo 16 mėnesių ir 7 dienos, tai yra maksimalus ADTAÄ® 30 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas skundo nagrinėjimo terminas praleistas 10 mėnesių ir 7 dienas.

PareiÅ¡kėjos teigimu, nagrinėjamu atveju atsakovė praleido naikinamÄ jį terminÄ , todėl negalėjo ir neturėjo teisės priimti SprendimÄ , o priimtas Sprendimas yra naikintinas. Dėl Sprendimo neteisėtumo nurodo, kad atsakovė, priimdama SprendimÄ , netyrė ir nenustatinėjo asmens duomenų, su kuriais susipažino pareiÅ¡kėja, kategorijos. Atsakovė Sprendime taip pat nepasisakė dėl ryÅ¡io tarp pareiÅ¡kėjos veiksmų susipažįstant su baudžiamosios ir civilinės bylos duomenimis ir galimu susipažinimu su A.

B. duomenimis ir, atitinkamai, pastarojo teisės į asmens duomenų apsaugÄ pažeidimu. Sprendime tik bendrai nurodoma, kad pareiÅ¡kėja susipažino su A. B. duomenimis, tačiau nenustatyta, su kokiais konkrečiais duomenimis buvo susipažinta. Prielaida apie tai, kad pareiÅ¡kėja tiek turėjo teisę, tiek dėl santykių su pačiu A. B. istorijos (buvę sutuoktiniai, turintys bendrų vaikų), jau žinojo A. B. asmens duomenis, nepaÅ¡alina pareiÅ¡kėjai inkriminuojamo pažeidimo kvalifikavimo spragų, nesant skundžiamame Sprendime aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai konstatuoto pripažinto pažeidimo dalyko – konkrečių A.

B. duomenų, kurių saugumas nebuvo užtikrintas. Nesutinka su atsakovės iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja laikytina duomenų valdytoja. PareiÅ¡kėja teisėjo padėjėjo funkcijas vykdo vadovaudamasi Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo padėjėjo pareigybės apraÅ¡ymu. Pareigybės apraÅ¡ymo IV skyriuje nurodytos teisėjo padėjėjo funkcijos, įskaitant 12 punkte įtvirtintÄ nuostatÄ , įpareigojančiÄ teisėjo padėjėjÄ vykdyti Å¡iai pareigybei pavestas funkcijas, susijusias su LITEKO sistema.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo padėjėjo pareigybių aprašymas nepateikia išsamios informacijos dėl teisėjo padėjėjos teisių ir pareigų ribų dirbant su LITEKO sistema. Pažymi, kad pareiškėja 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR) nustatytų principų nepažeidė ir negalėjo to padaryti, nes asmens duomenų ji netvarko, nelaiko, nerinko, netaisė ir jų neatnaujino.

PareiÅ¡kėja nėra skundÄ pateikusio asmens duomenų valdytoja, nes pagal BDAR 7 straipsnio nuostatas duomenų valdytojas – tai fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentÅ«ra ar kita įstaiga, kuris vienas ar drauge su kitais nustato duomenų tvarkymo tikslus ir priemones. Teisėjo padėjėjai, vykdydami funkcijas, nei pavieniui, nei drauge su kitais nenustato jokių asmens duomenų tvarkymo tikslų ir priemonių, taigi nėra laikytini duomenų valdytojais. Nurodo, kad atsakovė taip part netinkamai interpretavo Europos duomenų apsaugos valdybos 2021 m. liepos 7 d. gairių Nr. 07/2020 dėl sÄ vokų „duomenų valdytojas“ ir „duomenų tvarkytojas“ pagal BDAR (toliau – ir Gairės) nuostatas ir todėl klaidingai konstatavo, kad pareiÅ¡kėja nagrinėjamu atveju laikytina duomenų valdytoja.

Sprendime taip pat nėra nustatyti pareiÅ¡kėjos tikslai susipažįstant su baudžiamÄ ja byla ir civiline byla LITEKO sistemoje, taip pat nėra įvertintas realus poveikis duomenų valdymui, kurį bÅ«tų galėjusi padaryti pareiÅ¡kėja. PareiÅ¡kėjos teigimu, atsakovė Sprendime nors ir pripažįsta aplinkybę, jog pareiÅ¡kėja faktiÅ¡kai neatliko jokių veiksmų, kuriais bÅ«tų siekusi gauti informacijos, su kuria ji neturėjo teisės susipažinti, tačiau atsakovė nepagrįstai nustatė, kad pareiÅ¡kėja LITEKO sistemos pagalba prie baudžiamosios bylos ir civilinės bylos jungėsi ne tarnybiniais, o asmeniniais tikslais.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjos prisijungimo prie nurodytų bylų priežastis atsakovė nepagrįstai automatiÅ¡kai įvertino kaip asmeninius, o ne tarnybinius tikslus vien tik tuo pagrindu, kad pareiÅ¡kėja baudžiamojoje byloje yra mažamečių nukentėjusiųjų atstovė, o civilinėje byloje buvo sprendžiamas pareiÅ¡kėjos santuokos su nutraukimo klausimas. Sprendime atsakovė, ignoruodama pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimus, rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo pateiktais paaiÅ¡kinimais, kurie iÅ¡ esmės ir patvirtina pareiÅ¡kėjos pozicijÄ .

Teisėjų padėjėjai turi tarnybinį suinteresuotumÄ jungtis ir prie kitų bylų, su kuriomis tiesiogiai jie nedirba, tačiau kurių duomenys reikalingi tarnybinėms funkcijoms vykdyti. PareiÅ¡kėja 2021 m. sausio 12 d. atsakovei pateiktame atsakyme dėl A. B. skundo nurodė, kad ji jungėsi prie minėtų bylų vykdydama savo kaip teisėjo padėjėjo funkcijas – rinkdama teisėjui reikalingus įstatymus ir kitus norminius teisės aktus, teismų praktikÄ , teisinę ir kitÄ informacijÄ , analizuodama, sistemindama ir teikdama iÅ¡vadas.

Tačiau atsakovė pareiÅ¡kėjos nurodytas priežastis ignoravo, sutelkęs dėmesį į vienintelę aplinkybę – pareiÅ¡kėjos procesinę padėtį baudžiamojoje byloje ir civilinėje byloje. Pažymi, kad baudžiamoji byla buvo priskirta nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, todėl prisijungimas siekiant informuoti kitÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjÄ , paskirtÄ nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ , apie aplinkybes, kliudančias bylÄ nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teisme, taip pat siekiant įsitikinti, kad byla perduota kitam teismui, neprieÅ¡taravo tarnybos interesams.

PrieÅ¡ingai, Å¡ie pareiÅ¡kėjos veiksmai buvo skirti juos užtikrinti. PareiÅ¡kėja veikė tarnybos tikslais, rÅ«pindamasi sklandžia Vilniaus miesto apylinkės teismo veikla, o prie baudžiamosios bylos jungėsi ne dėl smalsumo ar kitų asmeninių priežasčių, o siekdama pateikti siauros apimties tikslinę informacijÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui. Jokiais kitais tikslais prisijungimo metu peržiÅ«rėti duomenys panaudoti nebuvo. PareiÅ¡kėja neturėjo tikslo nei peržiÅ«rėti, nei panaudoti minėtose bylose galinčių bÅ«ti asmens duomenų.

Pažymi, kad baudžiamoji byla yra vieÅ¡a ir nėra elektroninė, civilinė byla taip pat nėra elektroninė, todėl LITEKO sistemoje nėra įkelti bylos dokumentai, su kurių duomenimis pareiÅ¡kėja bÅ«tų galėjusi susipažinti. PareiÅ¡kėjai tiek A. B., tiek kitų proceso dalyvių asmens duomenys buvo ir yra žinomi neperžiÅ«rėjus baudžiamosios bylos LITEKO sistemos pagalba. Pasibaigus ikiteisminiam tyrimui, laikantis baudžiamojo proceso taisyklių, proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, o kadangi bylos yra neelektroninės, LITEKO sistemoje prieinami duomenys yra tik apie paskirtÄ posėdžio datÄ , laikÄ ; teismo priimtas nutartis, sprendimus (kurias gauna visi su ta byla tiesiogiai susiję asmenys).

Be to, atsakovė nepagrįstai rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko 2020 m. gruodžio 15 d. įsakymu pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda. Minėtas įsakymas nesukuria pareiškėjai jokių teisinių pasekmių ir negali būti laikytinas tinkamu įrodymu atsakovo atliktame tyrime, kadangi šis įsakymas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-526-426/2022 yra panaikintas ir šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Pažymi, kad tariamai nukentėjusio suinteresuoto asmens A.

B. skunde nėra pateikiama jokių patikimų duomenų, kokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjos veiksmai faktiÅ¡kai bÅ«tų pažeidę jo interesus, tuo labiau, nėra pateikiama jokios informacijos apie tai, kokių asmens duomenų saugumui ir kokiu tikslu buvo tariamai padarytas neteisėtas poveikis. Atsakovė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsiliepimo argumentais praÅ¡o pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti. Neneigia, jog A. B. skundas Inspekcijoje buvo iÅ¡nagrinėtas virÅ¡ijus ADTAÄ® 30 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ 6 mėnesių skundo nagrinėjimo terminÄ , tačiau pažymi, kad prieÅ¡ingai nei nurodo pareiÅ¡kėja, Å¡is terminas nėra naikinamasis, po kurio negali bÅ«ti atliekami veiksmai ir jo praleidimas neeliminuoja pareiÅ¡kėjos padaryto pažeidimo bei nedaro skundžiamo sprendimo negaliojančiu ar neteisėtu.

Pažymi, kad skundo nagrinėjimas užtruko dėl objektyvių priežasčių (ribotų žmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių, personalo kaitos, didėjančio specialistų darbo krÅ«vio, gaunamų skundų pobÅ«džio ir sudėtingumo). Inspekcijos vertinimu, skundo nagrinėjimo termino praleidimas Å¡iuo atveju neturi bÅ«ti laikomas esminiu pažeidimu, dėl užsitęsusio skundo tyrimo pareiÅ¡kėjos teisės nebuvo pažeistos. Dėl skundo argumentų nurodo, kad BDAR nustato pareigÄ asmens duomenis tvarkyti teisėtai, inter alia užkertant keliÄ neteisėtai prieigai prie asmens duomenų ir jų tvarkymui skirtos įrangos ar neteisėtam jų naudojimui (BDAR 39 konstatuojamoji dalis).

Asmens duomenų tvarkymo teisėtumas gali bÅ«ti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu laikomasi nustatytų teisinių reikalavimų asmens duomenims tvarkyti (Å¡iuo atveju – juos peržiÅ«rėti). Nustačius, kad pareiÅ¡kėja, turėdama prieigos teises prie LITEKO tarnybinėms funkcijoms atlikti, siekdama savo iÅ¡sikeltų tikslų (ne tarnybinėms funkcijoms atlikti) jungėsi prie skunde minimų baudžiamosios ir civilinės bylos, nors ir bÅ«dama minėtų bylų Å¡alimi, peržiÅ«rėjo juose esančius procesinius dokumentus (įskaitant asmens duomenis) nesilaikydama nustatytų procedÅ«rų, todėl pažeidė teisėtumo principÄ , pagal kurį duomenys turi bÅ«ti tvarkomi laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Å iuo atveju konkretÅ«s A. B. duomenys, su kuriais susipažino pareiÅ¡kėja prisijungusi prie minėtų bylų, pažeidimo kvalifikavimui neturi teisinės reikÅ¡mės. Å iuo atveju pareiÅ¡kėja jungėsi prie minėtų civilinės ir baudžiamosios bylos neturėdama objektyvaus tarnybinio bÅ«tinumo, t. y. ne tarnybiniais tikslais. PareiÅ¡kėja prisijungdama prie LITEKO esančių bylų ir peržiÅ«rėdama joje esančiÄ informacijÄ (įskaitant asmens duomenis) atliko asmens duomenų tvarkymo veiksmus, t. y. peržiÅ«rėjo juos, susipažino.

Nesutiko su argumentais, kad pareiškėja nelaikytina duomenų valdytoja. Pagal BDAR, duomenų valdytoju laikomas fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuris vienas ar drauge su kitais nustato duomenų tvarkymo tikslus ir priemones (BDAR 4 straipsnio 7 punktas). Pagrindinė duomenų valdytojo savybė – savarankiškumas sprendžiant dėl duomenų tvarkymo tikslų ir būdų. Tuo tarpu Gairių 25 punkte pažymima, kad jeigu duomenų valdymas nevykdomas pagal teisės aktų nuostatas, šalies priskyrimas duomenų valdytojui turi būti nustatomas remiantis faktinių duomenų tvarkymo aplinkybių vertinimu.

Gairių 26 punkte nurodyta, kad „faktinių aplinkybių vertinimo poreikis taip pat reiÅ¡kia, kad duomenų tvarkytojo vaidmuo priklauso ne nuo duomenis tvarkančio subjekto pobÅ«džio, o nuo jo konkrečios veiklos konkrečiomis aplinkybėmis“. Pagal skundo nagrinėjimo metu surinktÄ informacijÄ , Inspekcija darė iÅ¡vadÄ , kad organizacija (Vilniaus miesto apylinkės teismas) ėmėsi tinkamų organizacinių ir techninių saugumo priemonių, kad užtikrintų, jog LITEKO asmens duomenys bÅ«tų tvarkomi, laikantis BDAR reikalavimų.

Todėl Å¡ioje konkrečioje situacijoje Inspekcija laikė, kad pareiÅ¡kėja, priimdama sprendimÄ tvarkyti asmens duomenis, pažeidžiant nustatytus reikalavimus, veikė kaip duomenų valdytojas. Pažymi, jog tai, kad teisėjų padėjėjams suteikta prieiga jungtis prie visų teisme iÅ¡nagrinėtų ar nagrinėjamų bylų, nes tokia prieiga reikalinga tiek pavaduojant savo kolegas, tiek ir rengiant procesinių sprendimų projektus, nereiÅ¡kia, jog galima jungtis prie visų bylų, nesant tam tarnybinio bÅ«tinumo.

Pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo nustatyta, kad ji prie baudžiamosios bylos jungėsi 11 kartų ir tai ji darė asmeniniais tikslais. Taip pat skundo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja 11 kartų jungėsi prie civilinės bylos. Vilniaus miesto apylinkės teismas Inspekcijai teiktame atsakyme pažymėjo, kad pareiškėjos prisijungimas prie minėtų bylų sietinas su pačios pareiškėjos neatsakingu elgesiu. Pareiškėja nei Inspekcijai skundo nagrinėjimo metu, nei teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog prisijungimas prie minėtų bylų buvo reikalingas tarnybinėms funkcijoms vykdyti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė teismų administracija atsiliepimo argumentais praÅ¡o pareiÅ¡kėjos skundÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Nurodo, kad Asmens duomenų tvarkymÄ teismuose reglamentuoja, pagrindines asmens duomenų tvarkymo, duomenų subjekto teisių įgyvendinimo ir duomenų apsaugos technines bei organizacines priemones nustato Asmens duomenų tvarkymo teismuose taisyklės, patvirtintos Teisėjų tarybos 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 13P-80-(7.1.2) „Dėl Asmens duomenų tvarkymo teismuose taisyklių patvirtinimo“.

Å ių taisyklių V skyriuje įtvirtinti reikalavimai asmenims, tvarkantiems asmens duomenis, taip pat įtvirtinta, kad prieiga prie asmens duomenų gali bÅ«ti suteikta tik tam teismo darbuotojui, kuriam asmens duomenys yra reikalingi jo funkcijoms vykdyti ir, kad su asmens duomenimis galima atlikti tik tuos veiksmus, kuriems atlikti teismo darbuotojui yra suteiktos teisės. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ ir LITEKO paskirtį bei tikslus, Administracija užtiktina pakankamas teisines ir technines priemones duomenų, įskaitant asmens duomenis, apsaugai, tuo tarpu Nacionalinei teismų administracijai nėra priskirta funkcija organizuoti ir (ar) vertinti teismo darbuotojų - LITEKO naudotojų - atliekamų veiksmų, tarp jų ir asmens duomenų tvarkymo, LITEKO (ne)teisėtumÄ .

Teismas konstatuoja: Byloje ginčas keliamas dėl VDAI 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. 2R-1574(2.13.Mr) „Dėl A. B. 2020-11-30 skundo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Bylos medžiaga nustatyta, kad Inspekcijoje buvo gautas A. B. 2020 m. lapkričio 30 d. skundas (toliau – ir Skundas), kuriame buvo nurodyta, kad buvusi sutuoktinė, kuri dirba Vilniaus miesto apylinkės teisme teisėjo padėjėja, 6 kartus prisijungė prie baudžiamosios bylos Nr. 1-1263-517/2020, kurioje ji yra pripažinta nukentėjusiÄ ja, o SkundÄ padavęs asmuo kaltinamasis.

Taip pat pareiÅ¡kėja 11 kartų jungėsi prie civilinės bylos Nr. N2-244-588/2013, kurioje buvo narinėjamas minėtų asmenų santuokos nutraukimas. Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėja, pasinaudodama savo tarnybine padėtimi, neteisėtai rinko buvusio sutuoktinio asmens duomenis savo asmeniniams poreikiams. A. B. teigimu, Å¡iuo atveju taip pat ir teismas pažeidė jo teisę į asmens duomenų apsaugÄ , neužtikrino pakankamos jų apsaugos, nes nesiėmė reikiamų priemonių užtikrinti, kad teismo darbuotojai neturėtų galimybės prisijungti prie tų teisminių bylų, su kuriomis jie nedirba.

SkundÄ pateikęs asmuo prašė pripažinti skundÄ pagrįstu, nustatyti, kurių subjektų (L. L., teismo, Nacionalinės teismų administracijos) neteisėtais veiksmais buvo pažeistos jo teisės į asmens duomenų apsaugÄ ir taikyti Å¡iems subjektams atsakomybę teisės aktų nustatyta tvarka. Inspekcija SkundÄ dėl pareiÅ¡kėjos veiksmų (A. B. asmens duomenų tvarkymas), pripažino pagrįstu, likusioje dalyje SkundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėja nesutikdama su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismÄ .

Sprendimas grindžiamas iÅ¡vadomis, kad pareiÅ¡kėja, nors ir bÅ«dama skunde minimų civilinės ir baudžiamosios bylos Å¡alimi, bylose esančiÄ informacijÄ (įskaitant asmens duomenis) peržiÅ«rėjo (tvarkė) pasinaudodama tik tarnybinėms funkcijos atlikti jai suteikta LITEKO paskyra, neturėdama tam objektyvaus tarnybinio bÅ«tinumo. Kadangi, Inspekcijos teigimu, asmens duomenų tvarkymo teisėtumas gali bÅ«ti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu laikomasi nustatytų teisinių reikalavimų asmens duomenims tvarkyti (Å¡iuo atveju – juos peržiÅ«rėti), o pareiÅ¡kėja su civilinės ir baudžiamosios bylos medžiaga (įskaitant asmens duomenis) susipažino nesilaikydama įstatymuose nustatytų procedÅ«rų ir virÅ¡ydama jai suteiktus įgaliojimus, todėl, Inspekcijos teigimu, buvo priimta iÅ¡vada dėl BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtinto teisėtumo principo netinkamo įgyvendinimo.

Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatya, jog pareiÅ¡kėjos neteisėti veiksmai bÅ«tų sukėlę didesnes neigiamas pasekmes SkundÄ padavusiam asmeniui bei nustačius, kad pareiÅ¡kėja nesusipažino su jokia informacija, kurios ji nebÅ«tų turėjusi teisės žinoti (ar nebÅ«tų žinojusi ankščiau), Inspekcija sprendė, kad vien pažeidimo pripažinimas yra pakankama priemonė SkundÄ padavusio asmens pažeistai teisei apginti. Tuo tarpu pareiÅ¡kėja laikosi pozicijos, kad ji, BDAR nuostatų prasme, nelaikytina trečiojo asmens duomenų valdytoja, o prie jau minėtų bylų jungėsi vykdydama savo, kaip teisėjo padėjėjos funkcijas – rinkdama teisėjui reikalingus įstatymus ir kitus norminius teisės aktus, teismų praktikÄ , teisinę ir kitÄ informacijÄ , analizuodama, sistemindama ir teikdama iÅ¡vadas.

Baudžiamoji byla buvo priskirta nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, todėl prisijungimas, siekiant informuoti kitÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjÄ apie paskirtÄ nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ , apie aplinkybes, kliudančias bylÄ nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teisme, taip pat siekiant įsitikinti, kad byla perduota kitam teismui, neprieÅ¡taravo tarnybos interesams. PrieÅ¡ingai, pareiÅ¡kėja veikė tarnybos tikslais, rÅ«pindamasi sklandžia Vilniaus miesto apylinkės teismo veikla.

PareiÅ¡kėja neturėjo tikslo nei peržiÅ«rėti, nei panaudoti minėtose bylose galinčių bÅ«ti asmens duomenų. Dėl praleisto termino Sprendimui priimti ADTAÄ® 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas ar jo dalis turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėta ir pareiÅ¡kėjui atsakyta per 4 mėnesius nuo skundo gavimo priežiÅ«ros institucijoje dienos, o bendras skundo ar jo dalies nagrinėjimo terminas negali bÅ«ti ilgesnis negu 6 mėnesiai nuo skundo gavimo priežiÅ«ros institucijoje dienos. Atsakovė pripažįsta, jog praleido ADTAÄ® 30 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ bendrÄ 6 mėnesių terminÄ sprendimui dėl gauto skundo priimti.

PaaiÅ¡kino, jog termino praleidimÄ lėmė objektyvios priežastys, kaip riboti žmogiÅ¡kieji iÅ¡tekliai, personalo kaita, didėjantis specialistų darbo krÅ«vis, gaunamų skundų sudėtingumas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog procedÅ«riniai terminai sprendimo priėmimui yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebÅ«tų pernelyg ilgai užtęsiamas, o vieÅ¡ojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestÄ kompetencijÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-602-1189/2013).

Taigi, kaip matyti iÅ¡ Å¡iuo aspektu suformuotos teismų praktikos, vieÅ¡ojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas administraciniam sprendimui priimti yra instrukcinio pobÅ«džio, todėl Å¡io termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus Å¡iam terminui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatyme nustatyto termino, per kurį turi bÅ«ti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia vieÅ¡ojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimÄ ar atlikti kitus veiksmus, tai yra tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesÄ , su sÄ lyga, jei nesuėjęs senaties terminas Å¡ioms procedÅ«roms vykdyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-502-940/2013).

Byloje nėra ginčo, kad Sprendimo priėmimo terminas buvo praleistas, tačiau, teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad Inspekcija bÅ«tų sÄ moningai vilkinusi Skundo nagrinėjimÄ . Nors Sprendimas buvo priimtas ženkliai vėliau, nei ADTAÄ® nustatytas terminas, tačiau, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, tai nėra esminis procedÅ«rinis pažeidimas, kuris bÅ«tų lėmęs skundÄ padavusio asmens ar/ir pareiÅ¡kėjos teisių pažeidimÄ ir kuris galėtų bÅ«ti pagrindu panaikinti skundžiamÄ SprendimÄ .

PareiÅ¡kėja skunde taip pat tik bendrai nurodė, kad įstatyme nustatyti procedÅ«riniai terminai atitinkamiems veiksmams atlikti drausmina proceso dalyvius, suteikia teisinį apibrėžtumÄ , tačiau kokios neigiamos pasekmės šį kartÄ pareiÅ¡kėjai dėl to kilo, skunde nėra nurodyta. ADTAÄ® 30 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamais, todėl nenustačius, kad senaties terminas Å¡ioms procedÅ«roms vykdyti bÅ«tų praėjęs, naikinti SprendimÄ vien tik dėl to, kad jis buvo priimtas praleidus įstatyme nustatytÄ terminÄ , nėra teisinio pagrindo.

Dėl Sprendimo teisėtumo Pažymėtina, kad pareiškėja skunde nors ir nurodo, kad ji prie civilinės ir baudžiamosios bylos jungėsi vykdydama savo, kaip teisėjo padėjėjos funkcijas ir veikė išskirtinai tarnybos tikslais, t. y. rūpindamasi sklandžia Vilniaus miesto apylinkės teismo veikla, tačiau toks pareiškėjos veikimas (prisijungimas prie baudžiamosios bylos), kaip neteisėtas – nesusijęs su jos tiesiogiai vykdytomis teisėjo padėjėjos pareigomis, jau yra įrodytas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-526-426/2022.

Teismas su tarnybinę nuobauda skyrusiu Vilniaus miesto apylinkės teismu nesutiko tik dėl padaryto pažeidimo sunkumo ir dėl jo (ne)kilusių neigiamų pasekmių. PareiÅ¡kėjos skundÄ nagrinėjęs teismas pripažinęs, kad baudžiamosios bylos duomenų patikrinimas per LITEKO sistemÄ niekam nesukėlė jokių pasekmių, tokį pareiÅ¡kėjos veiksmÄ Ä¯vertino kaip mažareikÅ¡mį ir tuo pagrindu panaikino jai paskirtÄ nuobaudÄ (pastabÄ ). Tačiau pats pareiÅ¡kėjos veiksmas – baudžiamosios bylos duomenų tikrinimas per LITEKO sistemÄ savo asmeniniais, o ne tarnybiniais tikslais, kaip ydingas, minėtos administracinės bylos nagrinėjimo metu, prieÅ¡ingai nebuvo įrodytas (nepaneigtas).

Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėja naudojosi LITEKO sistemos duomenimis ne tarnybiniais tikslais reikÅ¡minga pareiÅ¡kėjos veiksmus vertinant BDAR 5 straipsnyje su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų, konkrečiai teisėto duomenų tvarkymo (BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punktas) aspektu. Pažymėtina, kad asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu atitinka Reglamento (ES) 2016/679 5 ir 6 straipsnių nuostatas. Duomenų tvarkymo teisėtumas reiÅ¡kia, kad asmens duomenys turi bÅ«ti tvarkomi remiantis bent viena BDAR įtvirtinta teisėto asmens duomenų tvarkymo sÄ lyga: duomenų subjekto sutikimu; sutarties su duomenų subjektu vykdymu; teisine prievole; duomenų subjekto ar kito fizinio asmens gyvybinių interesų apsauga; užduoties, vieÅ¡ojo intereso labui, vykdymu; teisėtais duomenų valdytojo ar trečiosios Å¡alies interesais.

PareiÅ¡kėja skunde nors ir nurodo, kad ji prie bylų jungėsi iÅ¡skirtinai tarnybiniais tikslais, tačiau Å¡ie tikslai teismo jau buvo įvertinti iÅ¡nagrinėtoje administracinėje byloje ir kurie nebuvo pripažinti kaip įtikinantys. Be to, pareiÅ¡kėja nei Å¡ios bylos nagrinėjimo metu, nei tyrimo Inspekcijoje metu nepateikė jokių savo argumentus patvirtinančių įrodymų. PareiÅ¡kėja kritiÅ¡kai vertina atsakovės iÅ¡vadÄ dėl pareiÅ¡kėjos atitikimo SkundÄ padavusio asmens duomenų valdytojai.

TokiÄ iÅ¡vadÄ atsakovė, kaip matyti, padarė atsižvelgdama į Gairių 19 punkto nuostatÄ , kurioje yra nustatyta, jog organizacijoje dirbantis asmuo gali bÅ«ti laikomas duomenų valdytoju tik iÅ¡skirtiniais atvejais, kuomet darbuotojas nusprendžia naudoti asmens duomenis savo tikslams ir taip neteisėtai virÅ¡ija jam suteiktus įgaliojimus. Taigi, kaip teisingai nurodo ir pareiÅ¡kėja, Å¡iuo atveju svarbu, kad minėtoje nuostatoje tokio asmens iÅ¡skirtinumas apibrėžiamas per tokio darbuotojo tikslus.

Nesutiktina su pareiÅ¡kėja, kad Sprendime nėra nustatyti pareiÅ¡kėjos tikslai susipažįstant su baudžiamÄ ja ir civiline bylomis LITEKO sistemoje. Kaip jau pirmiau minėta, pareiÅ¡kėjos susipažinimas su minėtomis bylomis siekiant ne tarnybos, o asmeninių tikslų, buvo pripažintas tarnybiniu pažeidimu, nors ir mažareikÅ¡miu, todėl galima teigti, kad pareiÅ¡kėjos atžvilgiu egzistavo Gairių 19 punkte įtvirtinta iÅ¡imtis, kuomet fizinis asmuo gali bÅ«ti pripažintas duomenų valdytoju.

Tuo labiau, kad Inspekcija tyrimo metu buvo nustačiusi, o pareiÅ¡kėja Å¡ios aplinkybės prieÅ¡ingai neįrodė, kad pareiÅ¡kėjos darbovietė (Vilniaus miesto apylinkės teismas) prieÅ¡ tai (ginčo situacijÄ ) ėmėsi tinkamų organizacinių ir techninių saugumo priemonių siekiant užtikrinti, jog LITEKO sistemoje asmens duomenys bÅ«tų tvarkomi iÅ¡skirtinai laikantis BDAR reikalavimų. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad Inspekcija turėjo teisinį pagrindÄ iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėja, priimdama sprendimÄ tvarkyti (susipažinti) SkundÄ padavusio asmens duomenis, esamoje faktinėje situacijoje veikė kaip duomenų valdytoja.

Esant tokiai situacijai, nėra reikÅ¡minga vertinti ar yra/buvo realus poveikis duomenų valdymui, kurį bÅ«tų galėjusi padaryti pareiÅ¡kėja. Tokio papildomo įrodinėjimo nenumato nei BDAR, nei Gairių nuostatos. Pritartina pareiÅ¡kėjai, kad per LITEKO sistemÄ susipažindama su baudžiamosios ir civilinės bylos duomenimis ji galimai susipažino su informacija, kuri jai buvo/yra žinoma, tačiau, nagrinėjamu atveju, toks pareiÅ¡kėjos veiksmas Inspekcijos buvo vertinamas bÅ«tent teisėto/neteisėto duomenų tvarkymo (BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punktas) aspektu.

Nenustačius, kad SkundÄ pateikusio asmens duomenys bÅ«tų buvę tvarkomi (su jais susipažinta) remiantis bent viena BDAR įtvirtinta teisėto asmens duomenų tvarkymo sÄ lyga, Inspekcija pagrįstai neturėjo teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjos veiksmus vertinti kaip teisėtus BDAR nuostatų kontekste. Nagrinėjamu atveju atsakovė tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Skundžiamas sprendimas atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatyme individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl naikinti SprendimÄ skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. PareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia:

PareiÅ¡kėjos L. L. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjos Violeta Petkevičienė Egidija Puzinskaitė Eglė Žulytė-Janulionienė