2020-11-11 Nr. AB-21300-3-61-3-02291-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1423-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02291-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą, pateiktą administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. J. skundą atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. 3R-242(AG-186/04/2018) (toliau – ir Sprendimas) ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

2. Atsakovas nurodė, kad Komisija, pasisakydama dėl pareiškėjo P. J. pateiktos paraiškos atitikties Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų 2015 m. pateiktoms paraiškoms, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 3D-807 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų 2015 m. pateiktoms paraiškoms, patvirtinimo“ (toliau – Įgyvendinimo taisyklės) 15.1 papunkčiui nurodė, jog, siekiant nustatyti, ar pareiškėjas veikia kaip savarankiškas ūkio subjektas, būtina atsižvelgti, ar jį (kaip ekonominę veiklą vykdantį subjektą) su kitais ekonominę veiklą vykdančiais subjektais sieja teisiniai ir ekonominiai ryšiai, susiklostę per fizinį asmenį, ekonominę veiklą vykdantys subjektai turi verstis tokia pačia veikla ar tokios pačios veiklos dalimi toje pačioje atitinkamoje (gretimoje) rinkoje ar susijusiose rinkose.

Pareiškėjas paraišką teikė kaip fizinis asmuo ir byloje nėra duomenų, kad jis paraiškos pateikimo metu teiktų veterinarines paslaugas atskirai nuo jam priklausančios individualios įmonės veiklos. NMA nesutiko su Komisijos išvada, jog nėra pagrindo daryti išvadą, jog paraiškos pateikimo metu pareiškėjas buvo ūkio subjektas, kurio veikla yra susijusi su jo individualios įmonės veikla, ir nurodė, jog patvirtinus paraišką ir pareiškėjui suteikus paramą, šis nebūtų savarankiškas Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo (toliau – SVVPĮ) prasme.

NMA Sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas ir jo individuali įmonė neabejotinai būtų susijusi su pareiškėju. Pagal SVVPĮ 2 straipsnio 14 dalį verslininkas yra fizinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla (įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą). Paraiškos III skyriaus 7 punkte pareiškėjas nurodė, kad planuoja vykdyti veterinarijos veiklą. Verslo plane pareiškėjas nurodė, jog turi ilgametę veterinarijos veiklos patirtį ir kad paslaugas teiks ne tik projekto įgyvendinimo vietoje (Klaipėdos r. sav., Girininkų k.), bet ir aplinkiniuose Klaipėdos r. kaimuose.

Vadovaujantis VĮ Registrų centro duomenimis, NMA nustatė, jog pareiškėjas nuo 1993 m. birželio 30 d. taip pat yra įsteigęs individualią įmonę – P. J. veterinarijos įmonę, kurios savininkas ir vadovas jis yra, o pagrindinė įmonės veikla – veterinarinė veikla (ši įmonė verčiasi tokia pačia veikla ar tokios pačios veiklos dalimi toje pačioje atitinkamoje rinkoje ar susijusiose rinkose). Pasak atsakovo, pareiškėjas nuo 1993 m. yra įmonės savininkas ir vadovas, taigi, veterinarijos veiklą vykdys ir kaip fizinis, ir kaip juridinis asmuo, pažeidžiant SVVPĮ 2 straipsnio 12 dalies 5 punktą.

Taigi jis neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 15.1 papunktyje įtvirtinto tinkamumo gauti paramą reikalavimo.

3. Komisija, pasisakydama dėl Įgyvendinimo taisyklių 15.12 papunkčio, nurodė, jog NMA sprendime nėra aiškiai nurodyta, kokiais skaičiais ir kokia formule buvo atliktas ekonominio gyvybingumo rodiklių skaičiavimas, kad būtų galima vertinti, ar apskaičiuota teisingai, ir pripažino, kad šioje dalyje NMA sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ 8) straipsnio reikalavimų. Atsakovo teigimu, pareiškėjas pats pateikė pelno (nuostolių) ataskaitas, kuriose visos reikšmės lygios 0. NMA įsitikinimu, akivaizdu, kad kuomet visos reikšmės lygios 0, detalaus apskaičiavimo sprendime pateikti nereikia, nes, kad ir kokius aritmetinius veiksmus atliekant su 0, rezultatas nesikeis.

4. Atsakovo teigimu, jo sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, jame išvardytos faktinės aplinkybės, kurias įvertinęs jis nusprendė atmesti pareiškėjo paraišką.

5. Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime į atsakovo skundą prašė teismo nuožiūra spręsti NMA skunde nurodytus reikalavimus.

6. Ministerija pritarė Komisijos pozicijai, kad pareiškėjas, paraiškos pateikimo metu nevykdantis veiklos kaip fizinis asmuo, negali atitikti susijusios įmonės apibrėžimo. Pareiškėjas paraiškoje patvirtino, jog užtikrina, kad jos pateikimo momentu yra savarankiškas ūkio subjektas ir įsipareigojo iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos išlikti savarankišku ūkio subjektu, kaip nurodyta SVVPĮ 2 straipsnio 8 dalyje. Ministerijos vertinimu, NMA Sprendime neturėjo papildomai nurodyti formulės, pagal kurią skaičiuojamas grynojo pelno rodiklis, kadangi pareiškėjo pateiktose ataskaitose nurodytos reikšmės lygios 0.

7. Pareiškėjas P. J. atsiliepime į atsakovo skundą prašė jį atmesti ir Sprendimą palikti nepakeistą.

8. Pareiškėjas atsiliepime palaikė Komisijos sprendime išdėstytą poziciją, kad NMA ir Ministerijos sprendimai buvo priimti pažeidžiant VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. NMA skunde nenurodė jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų Komisijos ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar panaikinti ginčijamą Sprendimą. Pareiškėjas teigė, kad jis yra finansiškai pajėgus vykdyti veiklą ir tai patvirtina Kredito Unijos „Gargždų Taupa“ 2018 m. liepos 31 d. garantinis raštas Nr. 11-SR.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 14 d. sprendimu atsakovo NMA skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. gruodžio 14 d. pateikė paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ (paraiškos Nr. 19VK-KL-15-1-07256-PR001) (toliau – Paraiška), projekto „P. J. veterinarinės gydyklos įrengimas“ (toliau – Projektas) įgyvendinimui. Vadovaujantis VĮ Registrų centro duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas nuo 1993 m. birželio 30 d. taip pat yra įsteigęs individualią įmonę – P. J. veterinarijos įmonę, kurios savininkas ir vadovas jis yra, o pagrindinė įmonės veikla – veterinarinė veikla (ši įmonė verčiasi tokia pačia veikla ar tokios pačios veiklos dalimi toje pačioje atitinkamoje rinkoje ar susijusiose rinkose).

Paraiška NMA 2017 m. birželio 1 d. potvarkiu Nr. 4D-68 nebuvo vertinama, nes neatitiko Įgyvendinimo taisyklių 15.1. ir 15.12. papunkčiuose nustatytų tinkamumo gauti paramą kriterijų. Remiantis VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, pareiškėjas nuo 2001 m. birželio 13 d. vykdo ūkinę veiklą. Su Paraiška pateikti ataskaitinių metų finansinės atskaitomybės dokumentai, tačiau remiantis jais ir skaičiuojant ekonominio gyvybingumo rodiklius nustatyta, kad jie neatitinka Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 28 d.

įsakymu Nr. 3D-440 „Dėl Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – EKG taisyklės) nustatytų reikšmių, nes ataskaitinių metų pelno (nuostolių) ataskaitoje pardavimo pajamų ir grynojo pelno (nuostolių) reikšmės lygios nuliui, todėl grynojo pelningumo rodiklis nėra lygus ar didesnis už 2 proc. NMA vertinimu, ataskaitiniais metais grynojo pelningumo rodiklis neatitiko EKG taisyklėse nustatytos reikšmės, todėl Paraiška neatitiko Įgyvendinimo taisyklių 15.12 papunktyje nustatyto tinkamumo gauti paramą reikalavimo.

NMA direktorius 2018 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. BR1-92 Paraišką atmetė. Ministerija 2018 m. gegužės 23 d. rašte Nr. 3IN-642(8.1), išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, padarė išvadą, kad NMA priimtas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio nustatytus reikalavimus, pasirašytas kompetentingo subjekto. Pareiškėjas minėtus sprendimus apskundė Komisijai, kuri ginčijamu Sprendimu panaikino NMA 2018 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. BR1-92 ir projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklas kurti ir plėtoti“ veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisykles, taikomas 2015 m. pateiktoms paraiškoms, sąrašo eilės Nr. 1 (paraiškos registracijos Nr. 19VK-KL-15-1-07256-PR001) dėl paramos neskyrimo P. J. (toliau – ir Įsakymo dalis), NMA 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. BRK-1588, Ministerijos 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 3IN-642(8.1) ir įpareigojo NMA P. J.

Paraišką vertinti iš naujo. Skundo dalį dėl teisės pasirašyti dokumentą atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas nesutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjas neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 15.1 papunktyje nustatyto tinkamumo gauti paramą reikalavimo, ir nurodė, jog ta aplinkybė, kad jis vykdys ne tik individualią veiklą, bet ir veiks kaip juridinis asmuo, savaime negali patvirtinti atsakovo pozicijos dėl SVVPĮ 2 straipsnio 12 dalies 5 punkto reikalavimų pažeidimo.

12. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas yra įsteigęs P. J. veterinarijos įmonę, Paraišką dėl veterinarijos gydyklos įrengimo pateikė kaip fizinis asmuo. Šiuo atveju Paraiška buvo pateikta toje pačioje gyvenamojoje teritorijoje kaip ir pareiškėjo ūkinės veiklos vykdymo vieta. NMA nepateikė duomenų, kad pareiškėjas, turėdamas išduotą verslo liudijimą, kaip fizinis asmuo vykdo atskirai ir veterinarijos paslaugų teikimo veiklą. Teismas sutiko su Komisijos vertinimu, kad išvada, jog, paduodamas Paraišką, pareiškėjas, kaip fizinis asmuo, yra atskiras ūkinis subjektas, kurio veikla susijusi su jo individualios įmonės veikla ir jis galėjo būti laikomas susijusiu ūkiniu vienetu SVVPĮ prasme. Be to, remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, pareiškėjas yra individualios P. J. įmonės savininkas ir vadovas, o NMA nepateikė duomenų, kad pareiškėjas turėjo partnerių. Pareiškėjas šiuo atveju siekė gauti paramą jo veterinarinei gydyklai įrengti, siekdamas plėsti individualios įmonės, kurią vykdė vienas, veiklą. Teismas atsakovo išvadą, kad pareiškėjas veiklą vykdys ir kaip fizinis, ir kaip juridinis asmuo, laikė nepagrįsta. Pareiškėjas Paraiškoje patvirtino, jog užtikrina, kad jos pateikimo momentu yra savarankiškas ūkio subjektas ir įsipareigojo iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos išlikti savarankišku ūkio subjektu, kaip nurodyta SVVPĮ 2 straipsnio 8 dalyje. Šiuo atveju pareiškėjo pozicija dėl jo savarankiško subjekto vykdytinos veiklos nebuvo ištirta, o dėl šių aplinkybių NMA nepasisakė. NMA, vertindama, ar pareiškėjas yra tinkamas gauti paramą, turėjo vertinti, ar visa jo vykdoma veikla atitinka Įgyvendinimo taisyklių 9.1 papunktyje nustatytus reikalavimus, t. y. pareiškėjas nuo paraiškos pateikimo iki paramos sutarties pasirašymo turėjo atitikti labai mažos įmonės reikalavimus (SVVPĮ 3 straipsnio 3 dalyje). Tuo tarpu NMA nenurodė argumentų dėl Paraiškos vertinimo uždelsimo, todėl šiuos Komisijos argumentus teismas laikė pagrįstais. Teismo vertinimu, Komisija detaliai įvertino ir išanalizavo aplinkybes dėl Įgyvendinimo taisyklių 15.1 papunkčio pažeidimo, todėl pagrįstai Sprendimas panaikintas, o atsakovas įpareigotas iš naujo vertinti Paraišką.

13. Dėl Įgyvendinimo taisyklių 15.12 papunkčio taikymo teismas nurodė, jog pareiškėjas pateikė Paraišką dėl veterinarinės veiklos vykdymo, todėl Komisijos išvada, kad Paraiškos vertinimui Įgyvendinimo taisyklių 16.3 papunktyje numatyta išimtis turėjo būti taikoma, yra pagrįsta. NMA skunde argumentų dėl šios išimties taikymo nepateikė.

14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad NMA sprendimo dalis neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, todėl Komisijos išvados laikytinos pagrįstomis.

III. 15. Atsakovas NMA (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą dėl NMA direktoriaus 2018 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. BR1-92 atmesti.

16. Atsakovas teigia, jog teismas nenagrinėjo ginčo esmės, nenagrinėjo įmonės apibrėžties SVVPĮ apimtyje ir susijusių įmonių apibrėžties. Jei teisme nebuvo nagrinėtos minimos sąvokos, teismas turėjo atlikti visapusišką vertinimą, ir tik tada priimti sprendimą. NMA Sprendime aprašė tiek aktualią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką, tiek Europos Komisijos 2003 m. gegužės 6 d. rekomendacijas dėl mikroįmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo, tačiau teismo sprendime neužsimenama apie šiuos atsakovo argumentus.

17. Pareiškėjas siekia vykdyti veiklą ir kaip fizinis, ir kaip juridinis asmuo, tačiau teismas neįžvelgia jokio Įgyvendinimo taisyklių nesilaikymo, o NMA Sprendime pateikė teisinę analizę, kodėl jis nelaikomas savarankišku ūkio subjektu. Taip pat atsakovas atkreipia dėmesį, kad pagal Europos Komisijos vadovą bei ESTT praktiką įmone laikomas bet koks ekonominę veiklą vykdantis subjektas nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Įmonės apibrėžimas visų pirma apima savarankiškai dirbančius asmenis ir šeimos įmones, užsiimančias amatais ar kita veikla, ir reguliariai ekonominę veiklą vykdančias ūkines bendrijas ar asociacijas. Taigi įmone laikomas bet koks ekonominę veiklą vykdantis subjektas nepriklausomai nuo jo teisinio statuso, t. y. nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas teikia Paraišką kaip fizinis asmuo, jis yra laikomas kaip veiklą vykdanti įmonė. Tai neabejotinai patvirtina nuostatą, kad įmonės apibrėžtis apima savarankiškai dirbančius asmenis. Tačiau teismas nesigilino į pareiškėjo statusą.

18. Atsakovo manymu, teismo sprendimas prieštarauja ESTT praktikai, nes tuo atveju, jei fizinis asmuo ir įmonė laikomi vienu ekonominiu vienetu, tokia situacija vertinama kaip susijusių įmonių atvejis, o tai, kad pareiškėjas, vykdydamas veiklą, turi kokių nors partnerių, yra visiškai nesvarbu.

19. Atsakovas pažymi, kad NMA įpareigojama atlikti veiksmus, kurių ji nei viename teisės akte nėra įpareigota atlikti. Atsakovo įsitikinimu, teismo sprendimu pareiškėjui yra sukuriamos išskirtinės sąlygos ir tai prieštarauja lygiateisiškumo principui.

20. Pareiškėjo atveju nustatyta neatitiktis Įgyvendinimo taisyklių 15.1 papunktyje įtvirtintam tinkamumo kriterijui, kadangi veikla vykdoma ne tik remiamoje veterinarijos veikloje, bet ir pagal pareiškėjo individualią veiklą, kas reiškia, kad jis negali būti laikomas savarankišku ūkio subjektu.

21. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad NMA sprendimas yra nemotyvuotas ir pažymi, jog jis atitinka keliamus reikalavimus, todėl yra teisėtas, pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo. NMA nuosekliai aprašė visas faktines aplinkybes bei informaciją, kodėl Paraiška yra atmetama.

22. Atsakovas Ministerija atsiliepime į NMA apeliacinį skundą prašo teismo nuožiūra spręsti NMA apeliaciniame skunde nurodytus reikalavimus.

23. Ministerija pritarė Komisijos pozicijai, kad pareiškėjas, Paraiškos pateikimo metu nevykdantis veiklos kaip fizinis asmuo, negali atitikti susijusios įmonės apibrėžimo. Pareiškėjas Paraiškoje patvirtino, jog užtikrina, kad jos pateikimo momentu yra savarankiškas ūkio subjektas ir įsipareigojo iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos išlikti savarankišku ūkio subjektu, kaip nurodyta SVVPĮ 2 straipsnio 8 dalyje. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad jis, kol nepatvirtinta prašoma parama, planuojamos veiklos kaip fizinis asmuo nevykdo.

24. Pareiškėjas P. J. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

25. Pareiškėjo teigimu, NMA apeliaciniame skunde sutinka su Komisijos Sprendimu, nes neprašo jo panaikinti. Komisijos bei teismo sprendimuose buvo įvertintos visos aplinkybės, turinčios reikšmės teisiniam faktinių aplinkybių vertinimui, juose išdėstyti motyvai ir argumentai yra aiškūs ir tikslūs. Pažymi, kad atsakovo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų iš naujo įvertinti ištirtus įrodymus ar naikinti sprendimus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos Sprendimo, kuriuo panaikinta atsakovo NMA Įsakymo dalis neskirti paramos pagal pareiškėjo projektą, NMA 2018 m. balandžio 5 d. raštas Nr. BRK-1588 „Dėl paramos neskyrimo“ bei Žemės ūkio ministerijos 2018 m. gegužės 23 d. raštas Nr. 3IN-642 (8.1), o NMA įpareigota pareiškėjo paraišką vertinti iš naujo, teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Pirmosios instancijos teismas atsakovo NMA skundą atmetė konstatavęs, kad NMA Sprendimo dalis neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, taip pat padaręs išvadą, kad aplinkybė, jog pareiškėjas vykdys ne tik individualią veiklą, bet ir veiks kaip juridinis asmuo, savaime negali patvirtinti atsakovo pozicijos dėl SVVPĮ 2 straipsnio 12 dalies 5 punkto reikalavimų pažeidimo ir tokiu būdu neatitikimo Įgyvendinimo taisyklių 15.1 papunktyje nustatytam tinkamumo gauti paramą reikalavimui, todėl Komisijos išvados laikytinos pagrįstomis. Su tokiu aplinkybių vertinimu NMA nesutinka ir apeliaciniame skunde pabrėžia, kad teismas nenagrinėjo nei ginčo esmės, nei įmonės apibrėžties SVVPĮ apimtyje, taip pat susijusių įmonių apibrėžties klausimų, neatliko visapusiško vertinimo bei neanalizavo nei paties ginčo, nei aktualios ESTT praktikos, Europos Komisijos 2003 m. gegužės 6 d. rekomendacijų dėl mikroįmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo aspektu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išanalizavęs Komisijos Sprendimą, Įsakymo dalį, atsakovo apeliacinio skundo teismui argumentus ir skundžiamo teismo sprendimo turinį, pripažįsta, kad anksčiau paminėti apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti.

28. Dėl paminėtų apelianto argumentų teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnis nustato, jog teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (2 d.), kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Be to, ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje privalo būti nurodoma teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime (apsiribojimas teisės aktų išvardijimu, faktinių aplinkybių aprašymu, viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų pacitavimu ir pan.) apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas yra be motyvų ir jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-2174/2006; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1480/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1482/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-388/2011).

30. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą).

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš atsakovo Įsakymo dalies turinio, NMA minimame įsakyme pateikė teisinę analizę, kodėl pareiškėjas nelaikomas savarankišku ūkio subjektu, bet pirmosios instancijos teismo sprendime nėra teismo motyvų dėl šių esminių atsakovo skundo argumentų. Taip pat pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi Komisijos Sprendime išdėstytais argumentais, juos atkartodamas, tačiau savarankiško ginčo aplinkybių vertinimo nei faktiniu, nei teisiniu aspektu neatliko.

32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktos prieštaraujančios išvados – viena vertus, sutinkama su „<...> Komisijos atliktu aplinkybių tyrimu ir situacijos vertinimu, kad išvada, jog, paduodamas paraišką, pareiškėjas, kaip fizinis asmuo, yra atskiras ūkinis subjektas, kurio veikla susijusi su jo individualios įmonės veikla ir pareiškėjas, kaip fizinis asmuo, galėjo būti laikomas susijusiu ūkiniu vienetu SVVPĮ prasme <...>. Antra vertus, teigiama, kad „<...> Pareiškėjas šiuo atveju siekė gauti paramą P. J. veterinarinei gydyklai įrengti, siekdamas plėsti individualios įmonės, kurią vykdė vienas, veiklą. Atsakovės išvada, kad pareiškėjas veiklą vykdys ir kaip fizinis, ir kaip juridinis asmuo, yra nepagrįsta“. Be kita ko, teigiama, kad atsakovas nepateikė duomenų, jog pareiškėjas būtų turėjęs partnerių, nors nėra nurodoma, kokių teisės normų pagrindu ši išvada būtų aktuali nagrinėjamu atveju. Taip pat pastebėtina, jog nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu pirmosios instancijos teismas prieina prie išvados, kad NMA, paraiškos pateikimo dieną nustačiusi pareiškėjo neatitikimą Įgyvendinimo taisyklių bei SVPPĮ nuostatoms dėl jo nepripažinimo savarankišku ūkio subjektu, turėtų atlikti papildomą savarankišką tyrimą dėl pareiškėjo įsipareigojimo išlikti savarankišku ūkio subjektu ateityje arba atitinkamai leisti pareiškėjui patikslinti paraišką, nurodant, ar paraiška siekiama plėsti individualios įmonės veiklą, ar siekiama individualiai įmonei įkurti paralelinį ūkinį vienetą, vykdantį analogišką veiklą.

33. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat neargumentavo išvados dėl NMA sprendimo dalies neatitikimo VAĮ 8 straipsnio reikalavimams. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-990/2013).

34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, jog sprendimu, kuriame teismas visiškai nepasisako dėl esminių skundo argumentų, yra pažeidžiama teismo pareiga motyvuoti teismo sprendimus. Nemotyvuotas teismo sprendimas pažeidžia tiek privačių šalių teisėtą lūkestį dėl efektyvios jų teisės į teisminę gynybą realizacijos, tinkamo jų ginčo išsprendimo, tiek viešąjį interesą, nes šiuo atveju pažeidžiami pagrindiniai proceso principai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-568/2007; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-105/2012).

35. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė atsakovo skundą, nenustatęs ir neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepasisakęs dėl ginčo šalies pagrindinių argumentų ir nepateikęs motyvuotų išvadų.

36. Dėl šių priežasčių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė ir netinkamai taikė proceso teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., 146 str. 2 d. 5 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė