ee50fa5c-2090-4ba4-b8dc-7db08eebf1bb · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

     Civilinė byla Nr. 2A-447-623/2010

Procesinio sprendimo kategorija 11.9.5.;121.;

 (S)

                                                                                                                        Â

                                                             Â

                                                                  Â

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. gegužės 18 d.

     Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Marijono Greičiaus, teisėjų Romualdos Janovičienės, Virginijos Volskienės, sekretoriaujant Jonei Markevičiūtei, dalyvaujant apeliantei A. V. ir jos atstovei Dovilei Mikučionytei,

atsakovo atstovui Leandrui Pociui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės A. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. V. ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,

n u s t a t ė:

ieÅ¡kovė A. V. ieÅ¡kiniu (b.l. 3-8) bei patikslintu ieÅ¡kiniu (b.l. 55-60) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama pripažinti jos atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, panaikinti 2007-07-30 Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko įsakymo Nr. 10-TE-344 „Dėl tarnybos eigos“ 18.17 p., priteisti iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį nuo 2007-07-31 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ Vilniaus m. VPK 6-ojo policijos komisariato vieÅ¡osios policijos Pasų poskyrio specialistės pareigas. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji nuo 1999-05-01 iki 2007-07-31 dirbo Vilniaus miesto VPK 6-ojo policijos komisariato vieÅ¡osios policijos Pasų poskyrio specialiste. Vilniaus m. VPK virÅ¡ininko 2007-07-30 įsakymu Nr. 10-TE-344 „Dėl tarnybos eigos“ nuo 2007-07-31 buvo atleista iÅ¡ darbo. Jos atleidimas yra grindžiamas LR DK 129 str., 140 str. Jos nuomone, atleidimas iÅ¡ darbo yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Vilniaus m. VPK privalėjo užtikrinti jos teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ , taikyti jai įstatymų suteiktas garantijas. IeÅ¡kovei pateiktame įspėjime buvo nurodyta tik abstrakčios atleidimo iÅ¡ darbo priežastys, nurodant tik DK straipsnių pavadinimus ir Generalinio komisaro įsakymo numerį. IeÅ¡kovės nuomone, įspėjime tik formaliai nurodant atleidimo iÅ¡ pareigų priežastis, buvo pažeista jos teisė į

visapusiÅ¡kÄ ir pilnÄ informacijÄ , nesuprantamos atleidimo priežastys. Atleidimo dienÄ , Vilniaus m. VPK tiek vieÅ¡osios policijos

Migracijos skyriuje, tiek Vilniaus m. VPK teritorinių policijos komisariatų vieÅ¡osios policijos Pasų poskyriuose buvo laisvos specialistės pareigybės, tačiau jai nebuvo pasiÅ«lyta pareiti į nei vienÄ iÅ¡ tų pareigybių. IeÅ¡kovė prašė teismo atsižvelgti, jog po struktÅ«rinių pertvarkymų jos, kaip laisvai samdomos darbuotojos - specialistės pareigybė iÅ¡liko. Ji yra Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sÄ jungos narė. PrieÅ¡ įteikiant įspėjimus dėl darbo sutarties nutraukimo su darbuotojų atstovais Vilniaus m. VPK nesikonsultavo, taip nesuteikdamas galimybės iÅ¡vengti numatomų pertvarkymų neigiamų pasekmių. Â

Atsakovas Vilniaus miesto VPK atsiliepimu į ieÅ¡kinį (b.l. 14-15) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas nurodė, kad Lietuvos policijos generalinis komisaras 2007-03-29 įsakymu Nr. 5-V-233 „Dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato naikinamų pareigybių patvirtinimo“ panaikino Vilniaus m. VPK migracijos padalinių pareigybes. Tarp panaikintų pareigybių buvo ir ieÅ¡kovės užimama pareigybė. Taigi Policijos departamento sprendimas yra tinkama ir svarbi priežastis darbo sutarties nutraukimui. IeÅ¡kovė iÅ¡ darbo buvo atleista 2007-07-30 įsakymu Nr. 10-TE-344. Å is įsakymas buvo priimtas remiantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-03-29 įsakymu Nr. 5-V-233 bei laikantis visų įstatymų nustatytų terminų ir reikalavimų, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. 2007-03-30 įspėjimo lapelyje Nr.133 pasiraÅ¡ytame A. V. yra aiÅ¡kiai įvardintas tiek įgaliotos institucijos sprendimas, tiek jį nulėmęs Policijos departamento migracijos padalinių darbo organizavimo tobulinimo priemonių planas. Jei ieÅ¡kovei kilo neaiÅ¡kumų ji turėjo įstatymų nustatytÄ teisę ir galimybes gauti visÄ informacijÄ susijusiÄ su Å¡iuo reorganizavimu, tačiau nėra jokių duomenų, kad ieÅ¡kovė tokios informacijos prašė.

Atsakovas teigė, kad ieÅ¡kovė buvo sistemingai 2007-04-16, 2007-05-05, 2007-05-21, 2007-06-04, 2007-06-19, 2007-07-27 informuojama apie visas esamas laisvas siÅ«lomas Vilniaus m. VPK pareigybes.  IeÅ¡kovė savo sÄ moningais veiksmais vengė pasiraÅ¡yti dalį Å¡ių siÅ«lymų, nors ir buvo su jais supažindinta kitais bÅ«dais t.y. vieÅ¡ai juos paskelbiant pasitarimuose bei skelbimų lentoje.

Atsakovas pažymėjo, jog ieškovė turėjo teisę apskųsti Lietuvos policijos

generalinio komisaro įsakymus Nr. 5-V-233 ir 5-V-183, bet tuo nepasinaudojo. Vilniaus m. VPK gavęs sprendimÄ dėl pareigybių

(etatų) naikinimo, 2007-05-04 įvykusio pasitarimo dėl Vilniaus miesto VPK vieÅ¡osios policijos Migracijos padalinių reorganizacijos, metu, konsultavosi su profesinėmis sÄ jungomis apie galimų reorganizavimo padarinių mažinimo galimybes, bei svarstė pasiÅ«lymus dėl galimybės darbuotojus įdarbinti Vilniaus miesto savivaldybėje. Taigi, ėmėsi visų Vilniaus m. VPK kompetencijoje esamų priemonių darbuotojų interesams apginti.

             Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendimu (b.l. 114-120) ieÅ¡kinį atmetė. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės atleidimas iÅ¡

darbo buvo teisėtas, ir nėra pagrindo naikinti 2007-07-31 Vilniaus miesto VPK viršininko 2007-07-30 įsakymo

Nr. 10-TE-344 „Dėl tarnybos eigos“ bei tenkinti kitus ieškovės reikalavimus. Teismas nurodė, kad darbo sutarties nutraukimo priežastis įspėjime buvo nurodyta pakankamai konkrečiai ir leido ieškovei suprasti bei žinoti jos atleidimo iš darbo priežastis. Teismas nusprendė, jog 2007 m. kovo 30 d.

įspėjimo lapelis Nr. 133 atitiko DK 130 str. 2 d. nustatytus reikalavimus. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių

duomenų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų kreipusis dėl informacijos, susijusios su reorganizavimu suteikimo. Pažymėjo, jog nepateikta jokių įrodymų, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-03-29 ir 2007-03-15 įsakymai Nr. 5-V-233 ir Nr. 5-V-183 buvo pripažinti neteisėtais ir panaikinti, todėl jie yra galiojantys.Â

             Teismas nurodė, kad Vilniaus m. VPK 6-ojo policijos komisariato raÅ¡tai patvirtina, kad Pasų poskyrio darbuotojos buvo supažindinamos su laisvų pareigybių sÄ raÅ¡u, tačiau pasiraÅ¡yti atsisakydavo. Kito darbo pasiÅ«lymo formos įstatymas nedetalizuoja. Tai, kad ieÅ¡kovei darbdavys kito darbo nepasiÅ«lė individualiai, nelaikytina DK 129 str.

1 d. pažeidimu. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog darbdavys pareigÄ informuoti ieÅ¡kovę apie esamas laisvas pareigybes įvykdė tinkamai, todėl laikė, kad ieÅ¡kovei darbdavys kitÄ darbÄ pasiÅ«lė. Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovė atleista iÅ¡ darbo pagal LR DK 129 str., nesant galimybės perkelti jÄ Ä¯ kitÄ darbÄ , kadangi ieÅ¡kovė nepareiÅ¡kė noro kandidatuoti nė į vienÄ pasiÅ«lytÄ laisvÄ pareigybę.

             Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė neturi pagrindo teigti, kad jos įgytas iÅ¡silavinimas yra prilyginamas Lietuvoje įgytam iÅ¡silavinimui, todėl jai negalėjo bÅ«ti siÅ«loma naujai steigiama pasų poskyrio specialisto pareigybė, kuriai buvo reikalinga turėti aukÅ¡tÄ jį universitetinį, aukÅ¡tÄ jį neuniversitetinį arba aukÅ¡tesnįjį iÅ¡silavinimÄ , arba iki 1995 metų įgytÄ specialųjį vidurinį iÅ¡silavinimÄ . Studijų kokybės vertinimo centras 2007-08-08 pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje ieÅ¡kovės kvalifikacija nuspręsta vertinti kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus vientisÄ sias studijas, kai suteikiama profesinė kvalifikacija, jeigu kvalifikacijos turėtoja iÅ¡laikys teisės kvalifikacinį egzaminÄ pagal Å¡io egzamino programÄ Studijų kokybės vertinimo centre. IeÅ¡kovė su tokia Studijų kokybės vertinimo centro iÅ¡vada nesutiko ir kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , kuris A. V. skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ , o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog profesinė sÄ junga iÅ¡reiÅ¡kė savo nuomonę dėl reorganizavimo (pertvarkymo), bet tai nebuvo įforminta kaip iÅ¡ankstinės konsultacijos pagal LR DK 130 str. 4 d. Vilniaus miesto VPK pasitarimo dėl Vilniaus miesto VPK VP Migracijos padalinių reorganizacijos 2007-05-04 protokolas Nr. 10-GP-14 patvirtina, kad Vilniaus miesto VPK administracija konsultavosi su profesinėmis sÄ jungomis apie galimų reorganizavimo padarinių mažinimo galimybes, bei svarstė pasiÅ«lymus dėl galimybės darbuotojus įdarbinti Vilniaus miesto savivaldybėje. Todėl teismas sprendė, jog atsakovas ėmėsi visų Vilniaus

miesto VPK kompetencijoje esamų priemonių darbuotojų interesams apginti. Teismas nurodė, kad byloje neįrodyta, kad

konsultacijų surengimas būtų sušvelninęs pertvarkymo padarinius ieškovės atžvilgiu.

Apeliaciniu skundu (b.l. 122-127) ieškovė A. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009

m. rugsėjo 29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ : panaikinti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2007-07-30 įsakymo Nr. 10-TE-344 ,,Dėl tarnybos eigos“ 18.17 punktÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo vidutinį ieÅ¡kovės darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį nuo 2007-07-31 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; grÄ Å¾inti ieÅ¡kovę į Vilniaus miesto VPK Å eÅ¡tojo policijos komisariato vieÅ¡osios policijos Pasų poskyrio specialistės pareigas.

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino bei pritaikė DK 129 str. 2 d. ir DK 130 str. 2 d. nuostatas, nepagrįstai ir neteisėtai teisinį pareigybės panaikinimo pagrindo įvardijimÄ traktavo kaip pakankamai konkrečios darbo sutarties nutraukimo priežasties įvardijimÄ ir todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog 2007-03-30 įspėjimo lapelis Nr. 133 atitiko DK 130 str. 2 d. nustatytus turinio reikalavimus.

Ieškovei buvo pateikta neišsami informacija apie laisvas darbo vietas ir į jas pretenduojantiems asmenims keliamus bendruosius reikalavimus, be to, ieškovei nebuvo iš anksto pranešta apie naujai steigiamas pasų poskyrio specialistės pareigas užimančiam asmeniui keliamus aukštesnius išsilavinimo reikalavimus, todėl mano kad tokie darbdavio veiksmai pirmosios instancijos teismo turėjo būti įvertinti ir pripažinti pažeidžiančiais DK 129 str. nuostatas.

IeÅ¡kovės nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo pareigÄ ieÅ¡kovei siÅ«lyti po reorganizacijos naujai steigiamÄ pasų poskyrio specialisto pareigybę, faktines bylos aplinkybes įvertino formaliai ir nepagrįstai bei neteisėtai konstatavo, kad ieÅ¡kovės turimas iÅ¡silavinimas neatitiko naujai steigiamos pasų poskyrio specialisto pareigybės apraÅ¡yme įtvirtintų reikalavimų, todėl naujai steigiama pareigybė ieÅ¡kovei negalėjo bÅ«ti siÅ«loma. IeÅ¡kovė teigia, kad jos pareigybė ir vykdytos funkcijos po struktÅ«rinių pertvarkymų iÅ¡ esmės iÅ¡liko nepakitusios, tačiau buvo nustatyti aukÅ¡tesni iÅ¡silavinimo reikalavimai. Kadangi praktiÅ¡kai analogiÅ¡kas funkcijas ji vykdė nuo 1999-05-01, todėl mano, jog darbdavys turėjo pareigÄ iÅ¡samiai, atsižvelgdamas į ieÅ¡kovės įgytÄ patirtį, įgÅ«džius, profesinę kvalifikacijÄ Ä¯vertinti ieÅ¡kovės tinkamumÄ naujai steigiamoms pasų poskyrio specialisto pareigoms ir priimti konkretų sprendimÄ dėl profesinio Maskvos psichologų socialiniame institute jos įgyto iÅ¡silavinimo pripažinimo arba nepripažinimo, apie tai per protingus terminus informuodamas ieÅ¡kovę. Atsakovas jos tinkamumÄ naujai steigiamoms pareigoms įvertino formaliai, tuo pažeisdamas jam tenkančiÄ pareigÄ pirmiausia siÅ«lyti labiausiai jos profesijÄ , specialybę, kvalifikacijÄ bei sveikatos bÅ«klę atitinkančias pareigas.

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog darbdavys pagrįstai nesurengė iÅ¡ankstinių konsultacijų su Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesine sÄ junga, kurios nare ieÅ¡kovė buvo reorganizacijos metu. Pabrėžia, kad konsultacijos su darbuotojų atstovais turi bÅ«ti iÅ¡ankstinės – rengiamos prieÅ¡ įspėjimo lapelių apie numatomÄ darbuotojų atleidimÄ , įteikimÄ . Nagrinėjamu atveju susitikimas su Profesinės sÄ jungos atstovais buvo suorganizuotas jau po įspėjimo lapelio ieÅ¡kovei įteikimo, todėl negali bÅ«ti laikomas tinkamu DK 130 str. 4 d. numatytos darbdavio pareigos įgyvendinimu.

Atsakovas Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b.l. 130-131) praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsakovas nurodo, kad 2007-03-30 įspėjimo lapelyje Nr. 133 pasiraÅ¡ytame A. V. aiÅ¡kiai įvardintas tiek įgaliotos institucijos sprendimas, tiek jį nulėmęs Policijos departamento migracijos padalinių darbo organizavimo tobulinimo priemonių planas. Nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė prašė informacijos, susijusios su reorganizavimu. Atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovė turi aukÅ¡tÄ jį teisinį iÅ¡silavinimÄ (nepripažintÄ LR), todėl jai taikomi aukÅ¡tesni teisės aktų bei jų normų suvokimo standartai.

Apeliantei periodiÅ¡kai buvo siÅ«lomos visos esamos laisvos pareigybės, tačiau apeliantė jų atsisakė neiÅ¡reikÅ¡dama sutikimo bÅ«ti perkelta į siÅ«lytas pareigybes. Apeliantės funkcijos iÅ¡ esmės pasikeitė, todėl apeliantės argumentas, kad funkcijos panaikintose ir kitose naujai įsteigtose pareigybėse yra nepakitusios, yra nepagrįstas.Â

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK

320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Antra vertus, pagal CPK 328 str., iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais.

Kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktÄ medžiagÄ , konstatuoja, kad skundžiamas teismo sprendimas yra priimtas tinkamai taikant ir aiÅ¡kinant materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimÄ darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės. Nesant pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų, nes vieÅ¡asis interesas Å¡ioje darbo byloje nepažeistas, be to, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustačius, apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti teismo sprendimÄ nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė nuo 1999-05-01 iki 2007-07-31 dirbo Vilniaus m. VPK 6-ojo policijos komisariato vieÅ¡osios policijos Pasų poskyrio specialiste (b. l. 17-20). Lietuvos policijos generalinis komisaras 2007-03-29 įsakymu Nr. 5-V-233 „Dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato naikinamų pareigybių sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ panaikino Vilniaus miesto VPK migracijos padalinių pareigybes. Tarp panaikintų pareigybių buvo ir ieÅ¡kovės užimama pareigybė. 2007-03-30 ieÅ¡kovei pasiraÅ¡ytinai buvo įteiktas įspėjimo lapelis Nr. 133 (b. l. 21), kuriame buvo nurodoma, jog nuo 2007-08-01 gali bÅ«ti panaikinta jos einama pareigybė, esant galimybei ir jai sutikus, ji bus perkelta į kitÄ darbÄ , jeigu panaikinus jos pareigybę ji nebus perkelta į kitas pareigas, darbo sutartis su ieÅ¡kove bus

nutraukta. Ieškovė nuo 2007-07-31 buvo atleista iš darbo Vilniaus miesto VPK viršininko 2007-07-30 įsakymu

Nr. 10-TE-344 „Dėl tarnybos eigos“ (b. l. 9-11) pagal LR DK 129 str. (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės).

Darbo kodekso

129 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog darbdavys gali nutraukti neterminuotÄ darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį Darbo kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitÄ darbÄ .

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad darbo sutarties nutraukimo priežastis apeliantei įteiktame įspėjime buvo nurodyta pakankamai konkrečiai ir leido ieÅ¡kovei suprasti bei žinoti jos atleidimo iÅ¡ darbo priežastis.

Kolegijai nėra pagrindo nesutikti su tokia teismo padaryta iÅ¡vada ir konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju darbdavys bÅ«tų pažeidęs Darbo kodekso 130 straipsnio 2 dalį, kurioje numatytas įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ turinys. Kolegijos nuomone, 2007-03-30 įspėjimo lapelyje Nr.133, kurį pasirašė pati apeliantė yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad remiantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-03-29 ir 2007-03-15 įsakymais Nr. 5-V-233 ir Nr. 5-V-183 yra panaikinama apeliantės einama pareigybė (b.l. 21). Taigi, abu Å¡ie dokumentai aiÅ¡kiai nurodo priežastis, nulėmusias Policijos departamento sprendimÄ dėl pareigybių panaikinimo, byloje nėra duomenų, kad apeliantei buvo kliudoma iÅ¡samiai susipažinti su generalinio komisaro įsakymais, nulėmusiais Vilniaus m. VPK padalinių reorganizavimÄ , todėl teigti, kad apeliantei įteiktas 2007-03-30 įspėjimo lapelis Nr.133 turi turinio trÅ«kumų, nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog atsakovas netinkamai vykdė savo pareigÄ informuoti apeliantę apie laisvas darbo vietas. Â

Pagal DK 129 straipsnio 1 dalį leidžiama atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitÄ darbÄ . Teismų praktikoje Å¡i nuostata paprastai aiÅ¡kinama kaip darbdavio pareiga per visÄ numatomo atleisti įspėjimo laikotarpį iki pat faktinės atleidimo iÅ¡ darbo dienos imtinai ieÅ¡koti galimybės perkelti darbuotojÄ Ä¯ kitÄ darbÄ ir, esant darbuotojo sutikimui, jį perkelti į kitÄ darbÄ .

Darbdaviui tenka pareiga iÅ¡naudoti visas galimybes perkelti darbuotojÄ Ä¯ kitÄ darbÄ jo sutikimu. JÄ darbdavys įgyvendina informuodamas darbuotojÄ apie esamas laisvas darbo vietas, pasiÅ«lydamas kitÄ darbÄ , jeigu tokia galimybė yra, ir, darbuotojui sutikus, perkeldamas jį į kitÄ darbÄ . Kito darbo pasiÅ«lymo formos įstatymas nedetalizuoja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad įstatyme nenustatyta, jog pasiÅ«lymas dėl kito darbo perkeliamam dėl numatomo atleidimo darbuotojui bÅ«tų pateiktas raÅ¡tu (DK 129 straipsnis). Aplinkybė, kad darbuotojui buvo pasiÅ«lytas kitas darbas, gali bÅ«ti įrodinėjama visomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 12 d. nutartis, priimta

civilinėje byloje L. G. v AB „Vilniaus pergalė“, bylos Nr. 3K-3-158/2008). Kito darbo siūlymas vykdant DK 129 straipsnyje darbdaviui

nustatytÄ pareigÄ iÅ¡naudoti galimybes perkelti darbuotojÄ Ä¯ kitÄ darbÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas pagal DK 35

straipsnyje įtvirtintus darbo teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principus.

Kitas darbas darbuotojui gali bÅ«ti siÅ«lomas individualiai, bet gali bÅ«ti siÅ«lomas ir suteikiant darbuotojui informacijÄ apie laisvas darbo vietas įmonėje ir sudarant sÄ lygas įspėtam apie atleidimÄ darbuotojui pareikÅ¡ti norÄ bÅ«ti perkeltam, svarstant darbuotojo iniciatyvÄ dėl perkėlimo. Darbdavio pareiga perkelti įspėtÄ apie bÅ«simÄ atleidimÄ darbuotojÄ Ä¯ kitÄ darbÄ reiÅ¡kia darbuotojo teisę bÅ«ti perkeltam į kitÄ darbÄ , kurį jis pagal profesijÄ , specialybę, kvalifikacijÄ ir, reikiamais atvejais, sveikatos bÅ«klę, gali dirbti.

Å i teisė gali bÅ«ti įgyvendinama ir darbdavio, ir darbuotojo iniciatyva. Ä®statyme nenustatyta, kieno iniciatyva turi vykti perkėlimas į kitÄ darbÄ vykdant DK 129 straipsnio 1 dalies nuostatÄ dėl perkėlimo į kitÄ darbÄ . DK 35 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas turi sÄ Å¾iningai naudotis savo teisėmis ir vykdyti pareigas. Å iuo atveju tai reiÅ¡kia, kad darbuotojas, turėdamas informacijos apie laisvas darbo vietas per įspėjimo laikotarpį, sÄ Å¾iningai naudodamasis savo teise dėl perkėlimo į kitÄ darbÄ pagal DK 129 straipsnio 1 dalį, turėtų informuoti darbdavį apie savo sutikimÄ bÅ«ti perkeltam į kitÄ konkretų darbÄ , o darbdavys privalėtų tai svarstyti.

DK 129 straipsnio pažeidimu bÅ«tų laikoma, jeigu darbuotojui nebÅ«tų suteikta visa informacija apie laisvas darbo vietas įmonėje, nebÅ«tų svarstomi jo pageidavimai dėl perėjimo dirbti į kitÄ darbÄ arba be pagrindo jis nebÅ«tų suteiktas ar panaÅ¡iais atvejais. Informacija apie turimas laisvas darbo vietas gali bÅ«ti jam pateikta ne tik individualiai, bet ir vieÅ¡o skelbimo bÅ«du. Pastarasis bÅ«das, pvz., paskelbimas darbdavio įmonėje skelbimų lentoje, jeigu tai įprasta informacijos skelbimo tvarka ir yra prieinama darbuotojui, gali bÅ«ti pripažinta teismo kaip tinkamas informavimas apie laisvas darbo vietas, nes tai yra darbdavio praneÅ¡imas apie laisvas darbo vietas ir bet kas gali pretenduoti į jas.

Ne visos tinkamos darbo vietos darbuotojui gali bÅ«ti individualiai siÅ«lomos tik tokiu atveju, jeigu darbuotojas kitu bÅ«du, pvz., vieÅ¡u skelbimu, informuojamas apie visas turimas tinkamas darbuotojui laisvas darbo vietas. VieÅ¡as skelbimas apie laisvas darbo vietas gali bÅ«ti vertinamas kaip neindividualaus pobÅ«džio siÅ«lymas dėl darbo sutarties sudarymo, kuriuo gali pasinaudoti ir gavę įspėjimus apie galimÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo darbuotojai. Teismų praktikos nuostata dėl kito darbo siÅ«lymo per visÄ Ä¯spėjimo laikÄ turi bÅ«ti vertinama ir taikoma atsižvelgiant į sÄ Å¾iningumo ir protingumo reikalavimus.

Jeigu nustatoma, kad per įspėjimo laikÄ darbuotojas buvo informuojamas apie darbdavio turimas darbuotojui tinkamas laisvas darbo vietas kitu bÅ«du, pvz., vieÅ¡u skelbimu, tai ta aplinkybė, kad kiekviena laisva tinkama darbo vieta įspėtam apie atleidimÄ iÅ¡ darbo darbuotojui nebuvo pasiÅ«lyta individualiai, nevertinama kaip DK 129 straipsnio 1 dalies pažeidimas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad darbuotojai individualiai buvo pasiÅ«lyta dirbti kitÄ darbÄ keliose darbo vietose, kurios, darbdavio manymu, tiko darbuotojai pagal kvalifikacijÄ . Todėl kolegija pripažįsta, kad tokie darbdavio siÅ«lymai pasiraÅ¡ytinai susipažinti apeliantei su laisvų pareigybių sÄ raÅ¡u buvo tinkami, bet darbuotoja nesutiko bÅ«ti perkelta. Byloje taip pat nustatyta, kad darbdavys vieÅ¡ai skelbė apie laisvas darbo vietas (susirinkimuose ir skelbimų lentoje) ir ieÅ¡kovė turėjo galimybę susipažinti su Å¡ia informacija, todėl DK 129 straipsnio 1 dalis nebuvo pažeista.

Apeliantė pažymėjo, kad 2003 m. ji baigė Maskvos psichologų socialinį institutÄ ir įgijo teisės juristo profesinę kvalifikacijÄ . 2007 m. rugpjūčio 8 d. Studijų kokybės vertinimo centras nusprendė apeliantės įgytÄ kvalifikacijÄ vertinti kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus vientisÄ sias studijas, jeigu bus iÅ¡laikytas kvalifikacinis egzaminas pagal programÄ Studijų vertinimo centre. A. V. apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad Maskvos psichologų socialinio instituto diplomas buvo jos asmens byloje, apeliantė žinojo, kad kiti jos bendradarbiai kreipėsi į Studijų vertinimo centrÄ dėl analogiÅ¡kos kvalifikacijos pripažinimo, tačiau pati apeliantė kvalifikacinio egzamino nesirengė laikyti nes neturėjo pinigų.

Atsižvelgiant į tokius paaiÅ¡kinimus, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantei negalėjo bÅ«ti pasiÅ«lytos naujai steigiamos pasų poskyrio specialisto pareigos, nes pagal galiojantį ir apeliantės neginčijamÄ Vilniaus miesto VPK virÅ¡ininko 2007 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 10-V-420 patvirtinto Vilniaus m. VPK 6-ojo PK VieÅ¡osios policijos Pasų poskyrio specialisto pareigybės apraÅ¡ymo 3 p. buvo įtvirtintas reikalavimas Å¡ias pareigas užimančiam asmeniui turėti aukÅ¡tÄ jį universitetinį, aukÅ¡tÄ jį neuniversitetinį arba aukÅ¡tesnįjį iÅ¡silavinimÄ , arba iki 1995 m. įgytÄ specialųjį vidurinį iÅ¡silavinimÄ (b.l. 38).

Apeliantė taip pat nurodo, kad surengus iÅ¡ankstines konsultacijas su Profesinės sÄ jungos atstovais, bÅ«tų iÅ¡spręstas klausimas dėl apeliantės manymu formalaus reikalavimo – aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo reikalavimo apeliantės atžvilgiu pagrįstumo.

Su tokiu apeliantės argumentu kolegija nesutinka. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apie reorganizacijÄ Profesinei sÄ jungai buvo žinoma ir ji buvo dėl tokios reorganizacijos iÅ¡sakiusi savo nuomonę ne tik departamentui, bet ir vieÅ¡ai per visuomenės informavimo priemones. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad profesinė sÄ junga iÅ¡reiÅ¡kė savo nuomonę dėl reorganizavimo (pertvarkymo), bet tai nebuvo įforminta kaip iÅ¡ankstinės konsultacijos pagal DK

130 straipsnio 4 dalį. Byloje neįrodyta, kad konsultacijų surengimas bÅ«tų suÅ¡velninęs pertvarkymo padarinius ieÅ¡kovės atžvilgiu. Jeigu iÅ¡ankstinių konsultacijų pagal DK 130 straipsnio 4 dalį nesurengta, bet vykdant pertvarkymus profesinė sÄ junga savo pozicijÄ dėl pertvarkymų pareiÅ¡kė ir neįrodyta, kad konsultacijos bÅ«tų turėjusios esminę įtakÄ konkretaus darbuotojo atleidimui, tai teismas konsultacijų su darbuotojų atstovais nesurengimo ar jų neįforminimo pagal DK 130 straipsnio 4 dalį gali nepripažinti kaip darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo tvarkos pažeidimo, teikiančio pagrindÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažinti neteisėtu (DK 297 straipsnio 3 dalis).

Kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog atsakovas Vilniaus miesto VPK nutraukdamas darbo sutartį, sudarytÄ su ieÅ¡kove darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, pagal Darbo kodekso 129 straipsnio 2 dalį, pažeidė teisės normas, reglamentuojančių darbuotojo atleidimÄ iÅ¡ darbo, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas ieÅ¡kiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo iÅ¡vadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo argumentais naikinti apylinkės teismo sprendimÄ nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p.)

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r ė :

Â

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                         Â

                          Marijonas Greičius

Teisėjos                                                                                                        Romualda Janovičienė

                                                                                                          Â

                                                               Â

                                                       Virginija Volskienė