ee50c2ac-a0ea-43bc-a5cc-3b3eef424c4f · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?BaudžBaudžiamoji byla Nr. 1-85-927/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05250-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.3; 2.3.6.4.5. VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 4 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė, sekretoriaujant Irenai Adamovič, dalyvaujant prokurorui Jonui Selilioniui, kaltinamajam Č. R., gynėjui advokatui R. N., nukentėjusiajai A. R., nepilnamečio liudytojo K.

R. įstatyminei atstovei V. G., psichologui D. N., vertėjaujant Erikai Tunčikienei vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: Č. R. (Č. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) , vedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, turintis II grupės neįgalumÄ , nedirba, administracine tvarka nebaustas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), n u s t a t ė:

Č. R. sukėlė Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė jam sveikatÄ , o bÅ«tent jis: 1. 2017 m. gruodžio 18 d. apie 19.00 val(duomenys neskelbtini) savo namuose, žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo Å¡eimos narį - sutuoktinę A. R., t. y. tyčia vienÄ kartÄ deÅ¡ine koja spyrė pritÅ«pusiai nukentėjusiajai A. R. į nugarÄ , dėl ko ji nugriuvo ir deÅ¡inės kojos keliu atsitrenkė į grindų iÅ¡kilimÄ - durų stabdį, tuo padarė A. R. odos nubrozdinimÄ deÅ¡iniajame kelyje ir sukėlė fizinį skausmÄ bei nežymiai sutrikdė sveikatÄ , t. y. kaip padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje; 2. 2018 m. sausio 9 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini) savo namuose, žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo Å¡eimos narį - sutuoktinę A.

R., t. y. tyčia abiem rankomis sugriebęs A. R. už plaukų, tampė jÄ po virtuvę, taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ , t. y. kaip padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis Č. R. kaltu padaręs jam inkriminuotas veikas neprisipažino ir teisme paaiÅ¡kino, kad nuo 2010 metų nesutaria su žmona, ji jo daiktus ir rÅ«bus iÅ¡meta. 2017 m. gruodžio 18 d. klausė žmonos, kur auksinis žiedas, kuris yra jo motinos dovana. Ji atsakė, kad žiedo nėra.

Kitų aukso papuoÅ¡alų taip pat nebuvo. Paklausė dėl batų, tada žmona paÅ¡oko ir nubėgo žiÅ«rėti į spintÄ . IeÅ¡kodama daiktų žmona suriko, atbėgo į kambarį jų abiejų dukra, pastÅ«mė jį. Jis išėjo. Kodėl žmona suriko - nežino. IÅ¡ kur pas jÄ ant kojos žaizda – negali paaiÅ¡kinti, tačiau jo žmona toks žmogus, kad gali eiti, užsikabinti už ko nors ir pradėti Å¡aukti. Pas jÄ nuolat kojos bÅ«davo nubrozdintos. Nesutarimai su Å¡eima prasidėjo dėl to, kad jam sutriko sveikata ir jis nebegalėjo uždirbti tiek pinigų, kiek žmona norėjo.

Be to, dukra pradėjo vartoti alkoholį. 2018 m. sausio 9 d. buvo savo Å«kiniame pastate. Pas jį svečiavosi svainis. Jie žaidė kortomis, o kitÄ dienÄ jis šį nuvežė namo. Sausio 9 dienÄ net į namus įėjęs nebuvo. AnÅ«kas sako netiesÄ , nes motina su senele jį primokiusios taip kalbėti. Å i byla yra paranki žmonai, nes tarp jų vyksta skyrybos. Konfliktai prasidėjo dar ir dėl to, kad pastebėjo, jog žmona registruojasi pažinčių portale (t. 2, b. l. 45-46). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis davė analogiÅ¡kus parodymus, kuriuos patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1 b. l. 106-108).

Kaltinamojo kaltė įrodyta tokiais įrodymais ir duomenimis: -nukentėjusiosios A. R. pareiÅ¡kimais Vilniaus rajono policijos komisariatui (t. 1, b. l. 4-5, 10), parodymais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 30-31, 34-35) ir teisme, kad pirmo įvykio metu, t. y. 2017 m. gruodžio 18 d. apie 19.00 val., grįžo namo su anÅ«ku. Jis jautėsi blogai, atsigulė jos kambaryje į lovÄ . Vėliau atėjo jos vyras (teismo pastaba – kaltinamasis Č. R.) ir pradėjo jos klausinėti apie baltus batus. Po to tarp jų kilo ginčas dėl auksinės grandinėlės. Ji nuėjo prie spintos, atsitÅ«pė ir tuo metu vyras jai spyrė į nugarÄ .

Pajuto skausmÄ . Spintos apačioje, prieÅ¡ais stalčius, yra durų atrama, kad durys nesitrankytų į stalčius. Nuo spyrio ji įkrito į spintos vidų ir susimušė keliÄ Ä¯ Å¡iÄ atramÄ . IÅ¡ skausmo net suÅ¡uko. Tai matė tik anÅ«kas. Jis pats iÅ¡ iÅ¡gÄ sčio Å¡aukti pradėjo. Dukra atbėgo pasižiÅ«rėti ir pasakė, kad vyras koridoriumi ėjo ironiÅ¡kai Å¡ypsodamasis ir pasakė ,,aÅ¡ jai nieko nepadariau“. Dukra pamatė, kad ji verkia. Paklausė, kas atsitiko. Ant nukentėjusiosios kelio buvo žaizda, ji kraujavo.

Dukra užklijavo ant žaizdos pleistrÄ . Ä® medikus kreipėsi tik po dviejų mėnesių, nes skausmas pradėjo intensyvėti. Vartojo vaistus nuo skausmo. Kokius – negali atsakyti, tačiau jie buvo gydytojo paskirti. Praskeltas kelias po sumuÅ¡imo kraujavo, žaizdÄ dukra perplovė peroksidu. Vyras nuolat jÄ Ä¯Å¾eidinėjo, iÅ¡galvodavo įvairias istorijas, kad ji miega su dukters vyru. Antrojo įvykio dienÄ , t. y. 2018 m. sausio 9 d., vyras jai norėjo nuimti žiedÄ nuo pirÅ¡to, pradėjo sukti pirÅ¡tÄ .

Ji liepė jam liautis, tuomet jis jai sugriebė už plaukų ir pradėjo tampyti po virtuvę. Tuo metu, kai jis laikė jÄ už plaukų, atbėgo dukra. Dukra pastÅ«mė vyrÄ ir atsistojo tarp jų, gindama jÄ nuo užpuolimo. Kai kaltinamasis tampė už plaukų, jai skaudėjo, tačiau į gydytojus ji nesikreipė. Å iuo metu kartu negyvena, tarp jų vyksta skyrybų procesas (t. 2, b. l. 8-10); Savo parodymus nukentėjusioji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1 b. l. 37-47). -liudytojos V.

G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 49-50, 52-54, 57-58) ir teisme, kad tėvas (teismo pastaba – kaltinamasis Č. R.) ne kartÄ naudojo smurtÄ prieÅ¡ motinÄ (teismo pastaba - nukentėjusiÄ jÄ A. R.). 2017 m. gruodžio 18 d. buvo savo kambaryje. Jos sÅ«nus, kuriam 15 metų, buvo pas močiutę kambaryje. Tuo metu atėjo tėvas ir pasakė, kad jis grįžta namo gyventi. Ji pasakė jam: ,,praÅ¡au“, o po to nuėjo į savo kambarį. Netrukus iÅ¡girdo mamÄ Å¡aukiant: ,,skauda“.

Ji atbėgo ir tuo metu tėvas su niekinančia Å¡ypsena veide išėjo iÅ¡ mamos kambario. Kai įbėgo pas mamÄ pamatė, kad ji priklaupusi. Mama pasakė, kad jai skauda kojÄ , o sÅ«nus – kad senelis spyrė senelei į nugarÄ . Mama tuo metu sėdėjo prie veidrodžio ant kėdės ir laikėsi už kelio. Paklausta, kas atsitiko, mama atsakė, kad atėjo tėvas ir prašė grÄ Å¾inti Å¡viesius batus. Kai tėvas spyrė, mama su koja atsitrenkė į durų stabdį ir prakirto kojÄ .

SÅ«nus taip pat patvirtino, kad senelė priklaupė, o senelis tuo metu spyrė jai. Ji matė, kad motinos prakirstas kelias, iÅ¡ žaizdos kraujavo. Padėjo mamai sutvarstyti žaizdÄ . Tuo metu namuose buvo ir jos vyras, ir jų vaikai. Kito įvykio metu mama buvo grįžusi iÅ¡ darbo. Å ildėsi maistÄ virtuvėje. Tuomet atėjo tėvas. Jis pradėjo provokuoti konfliktÄ , neleido prieiti prie stalo. Ji taip pat buvo virtuvėje. Pamačiusi, kad tėvas apsiramino, išėjo iÅ¡ virtuvės. Kai iÅ¡girdo mamos žodžius: ,,leisk, man skauda“, atbėgo ir pamatė, kad tėvas laiko mamÄ paėmęs už ausies.

Jis tempė mamai ausį, paėmęs kartu su plaukais. NustÅ«mė tėvÄ , net pati stebisi, iÅ¡ kur tiek jėgos turėjo. Po įvykio, pas mamÄ už ausies matė kraujÄ , buvo žaizda, kaip nuo stipraus tempimo. TÄ dienÄ buvo atvažiavęs dėdė, tačiau dar prieÅ¡ konfliktÄ , apie 16 val., tėvas jį nuvežė namo. Ä®vykio dėdė nematė. Po Å¡ių įvykių nuolat jautė nerimÄ dėl mamos, bijojo jÄ vienÄ palikti. Pradžioje nenorėjo nieko vieÅ¡inti, bet po to situacija tapo nevaldoma (t. 2, b. l. 11-22);

Savo parodymus liudytoja patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1 b. l. 60-66); -liudytojo R. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 73-75) ir teisme, kad 2017 m. gruodžio 18 d. uoÅ¡vis (teismo pastaba – kaltinamasis Č. R.) buvo užėjęs į namus, pas uoÅ¡vienę (teismo pastaba – nukentėjusiÄ jÄ A. R.). Jie susiginčijo. Kai iÅ¡girdo uoÅ¡vienės klyksmÄ , žmona iÅ¡bėgo pasižiÅ«rėti. Grįžusi jam papasakojo, kad uoÅ¡vis pastÅ«mė uoÅ¡vienę.

Ä®vykį matė ir jų vaikai. Ikiteisminio tyrimo metu leido liudyti tik vyriausiajam – Karoliui, kuriam 15 metų. SÅ«nus taip pat jam papasakojo, kad uoÅ¡vis spyrė uoÅ¡vienei į nugarÄ ir ji dėl to nugriuvo. Vėliau, kai uoÅ¡vis išėjo, užėjo pas uoÅ¡vienę į kambarį. Ji sėdėjo ant lovos ir laikėsi už kelio. Po to papasakojo, kad kelias buvo prakirstas. Matė, kad žmona nešė tvarstį, nes medikamentai sudėti jų kambaryje. Kito įvykio metu konfliktas tarp uoÅ¡vio ir uoÅ¡vienės įvyko virtuvėje.

Jis nėjo žiÅ«rėti, buvo nubėgusi tik žmona. Vėliau matė, kad uoÅ¡vienė buvo susiėmusi už ausies. Žmona sakė, kad uoÅ¡vis tampė uoÅ¡vienę už plaukų. UoÅ¡vio giminaitis buvo įvykio dienÄ atvažiavęs, tačiau iÅ¡važiavo prieÅ¡ įvykstant konfliktui. UoÅ¡vis ir anksčiau vartojo smurtÄ prieÅ¡ uoÅ¡vienę: tampė už plaukų. Jis buvo ne kartÄ jÄ apgynęs. Kaltinamasis yra konfliktiÅ¡kas žmogus, su juo sunku bendrauti (t. 2 b. l. 22-23); -liudytojo S. B. (S. B.) parodymais, duotais teisme, kad yra kaltinamojo svainis.

Kaltinamasis jį pakvietė pažaisti kortomis. Jis atvyko. Tai buvo galimai 2018 m. sausio 9 d. Tačiau tiksliai nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad 9 ar 10 dienÄ buvo atvykęs. KitÄ dienÄ kaltinamasis apsipyko su savo žentu (teismo pastaba - liudytojas R. G.). Po pietų kaltinamasis parvežė jį namo. Konflikto tarp kaltinamojo ir jo žmonos nematė. Svainis vėliau buvo pas jį atvažiavęs ir paklausė, ar galės paliudyti, kad buvo pas jį. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai negerai užrašė Å¡ias aplinkybes, nes svainis nieko neprašė patvirtinti.

Tardytojui nesakė, kad protokole jo parodymai apie įvykio aplinkybes užraÅ¡yti neteisingai Liudytojo parodymai prieÅ¡taringi, nes ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 69-70) S. B. nurodė, kad kaltinamasis apie muÅ¡tynes ar konfliktus su žmona nieko nesakė. Tik vėliau, sužinojęs, kad žmona parašė pareiÅ¡kimÄ Ä¯ policijÄ dėl sumuÅ¡imo 2018-01-09 dienÄ , paskambino ir pasakė: ,,taigi pameni, kaip tu tÄ dienÄ buvai mano namuose“ ir pasakė, jog jis turi tai pasakyti tyrėjai (t. 1, b. l. 69-70); -nepilnamečio liudytojo K.

R. (K. R.) parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 86-88) ir teisme, kad 2017 m. gruodžio 18 d. jis jautėsi blogai, buvo pas močiutę (teismo pastaba – nukentėjusiÄ jÄ A. R.) kambaryje, gulėjo lovoje. Vakare atėjo senelis (teismo pastaba – kaltinamasis Č. R.) ir prašė kažkokių batų. Močiutė nuėjo prie spintos, pritÅ«pusi pasilenkė kažkÄ paimti bei pasakė, kad nėra to daikto. Tuo metu senelis spyrė močiutei į nugarÄ . Senelė parkrito ir keliu atsitrenkė į aÅ¡trų kampÄ , kuris yra prie spintos durų.

Močiutė po smÅ«gio susiėmė už kelio ir atsisėdo ant pufo. Matė, kad žaizda ant kojos buvo didelė. Močiutė iÅ¡ skausmo suriko. Tuo metu atbėgo mama, vėliau atnešė peroksidÄ , sutvarkė žaizdÄ . Mama atbėgo tuo momentu, kai senelis jau iÅ¡eidinėjo iÅ¡ kambario. Kito įvykio metu jis buvo virtuvėje. Močiutė apie 18-19 val. grįžo namo po darbo. Valgė virtuvėje. Atėjo senelis, prašė vėl kažkokio daikto. Močiutė atsakė, kad seniai to daikto neturi.

Tada senelis stvėrė močiutei už ausies, ausis net įplyÅ¡usi buvo. Atbėgo jo tėvas ir liepė seneliui paleisti močiutę. TÄ pačiÄ dienÄ pas senelį kažkas buvo atvažiavęs, tačiau Å¡is žmogus iÅ¡važiavo iki įvykio. Jo niekas nemokė kÄ reikia sakyti, tik prašė papasakoti tiesÄ . Po pirmo įvykio močiutei skaudėjo keliÄ , ji užsirašė pas gydytojÄ (b. l. 25-26); -liudytojo V. Å . parodymais teisme, kad pažįsta kaltinamÄ jį, jis yra jo buvusios sugyventinės tėvas.

Nors kaime sklinda kalbos, kad jis vartoja smurtÄ prieÅ¡ savo žmonÄ , tačiau jam yra sunku patikėti, kad tai tiesa. Gyveno pas kaltinamÄ jį namuose prieÅ¡ 8 metus ir niekada nėra pastebėjęs panaÅ¡aus atvejo. PrieÅ¡ingai, tai kaltinamojo dukra su žmona apvogdavo jį. Su kaltinamojo dukra iÅ¡siskyrė, nes ji susirado meilužį. Kai sužinojo, kad yra iÅ¡kelta byla kaltinamajam, susitiko su juo ir pasakė, kad jei reikia padėti, tai pasakys, kÄ reikia (t. 2, b. l. 41-42); -specialistės R. G. paaiÅ¡kinimu teisme, kad visiÅ¡kai palaiko savo iÅ¡vadÄ , duotÄ ikiteisminio tyrimo metu.

Ant nukentėjusiosios kelio matėsi tik nubrozdinimo pėdsakai, tačiau ji neatmeta griuvimo galimybės. Apžiūros metu buvo minkštas odos plotas, rausvai melsvas, šviežias. Jei būtų buvęs tik nubrozdinimas, liekamųjų reiškinių tikimybė labai maža. Sužalojimas galėjo būti padarytas atsitrenkiant, jei durų stabdis buvo maždaug dviejų centimetrų dydžio. Nukentėjusioji prieš susitrenkiant turėjo būti šiek tiek pakilusi, nes kitu atveju būtų pradėjusi čiuožti.

Kaip konkrečiai buvo padarytas sužalojimas, atsakyti negali. Stabdis yra pakankamai arti. Moteris galėjo pasisukti, kažkieno stumtelta. Nugaroje pas nukentėjusiÄ jÄ Å¾ymių nebuvo, taip pat neatžymėta, kad ji skundžiasi judėjimo sutrikimais bei kokius vaistus vartojo (t. 2 b. l. 40-41); -įvykio vietos apžiÅ«ros protokolais ir nuotraukomis, kuriuose užfiksuota įvykio vieta – namas (duomenys neskelbtini), kuriame, be kitų kambarių, yra virtuvė ir miegamojo kambarys, jame - spinta, kurioje laikomi batai.

Prie spintos ant grindų yra įtvirtintas durų stabdis, kuris stabdo duris, kad neatsitrenktų į spintÄ (t. 1, b. l. 21-24, 25-28); -2018-02-08 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G479/2018 (01), kurioje nurodyta, kad A. R. padarytas odos nubrozdinimas deÅ¡iniajame kelyje, kietu, bukÄ briaunÄ ar maÅ¾Ä kontaktuojantį pavirÅ¡ių turinčiu daiktu. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas pačiai A.

R. griÅ«nant ir atsitrenkiant į kietÄ , bukÄ briaunÄ ar maÅ¾Ä kontaktuojantį pavirÅ¡ių turintį daiktÄ . Sužalojimas padarytas prieÅ¡ 1-4 mėnesius iki apžiÅ«ros. Paprastai patiriant tokio pobÅ«džio sužalojimus yra juntamas fizinis skausmas (t. 1, b. l. 91-92); -akistatų tarp nukentėjusiosios A. R. ir kaltinamojo Č. R., bei tarp liudytojos V. G. ir kaltinamojo Č. R. protokolais, kuriuose užfiksuota, kad kaltinamasis neigė smurtavęs prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , o pastarosios davė tapačius parodymus ir patvirtino, kad kaltinamasis spyrė nukentėjusiajai, kuri pritÅ«pė prie spintos, į nugarÄ , dėl ko ji keliu atsitrenkė į durų stabdį, bei kad kaltinamasis tampė nukentėjusiÄ jÄ už plaukų (t. 1, b. l. 139-141).

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (du nusikaltimai) Vertindamas byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes dėl kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų, teismas tiki ir vadovaujasi nuosekliais nukentėjusiosios A. R., nepilnamečio liudytojo K. R., liudytojų V. G. ir R. G. paaiÅ¡kinimais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kad kaltinamasis prieÅ¡ savo sutuoktinę A. R. du kartus, skirtingu laiku, panaudojo smurtÄ , o bÅ«tent: 2017 m. gruodžio 18 d. apie 19.00 val. vienÄ kartÄ deÅ¡ine koja spyrė pritÅ«pusiai nukentėjusiajai į nugarÄ , dėl ko ji nugriuvo ir deÅ¡inės kojos keliu atsitrenkė į durų stabdį, jai buvo padarytas odos nubrozdinimas deÅ¡iniajame kelyje, kas sukėlė fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė sveikatÄ , ir 2018 m. sausio 9 d. apie 18.30 val. abiem rankomis sugriebęs už plaukų, tampė nukentėjusiÄ jÄ po virtuvę, kas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ .

BetarpiÅ¡kai matęs abu įvykius nukentėjusiosios anÅ«kas, nepilnametis liudytojas K. R. patvirtino nukentėjusiosios A. R. parodymus (kad jai buvo įspirta į nugarÄ , dėl ko ji parkito ir keliu atsitrenkė į durų stabdį, bei kad kito įvykio metu buvo tampoma už plaukų), ir teisme nurodė, kad pirmo įvykio metu, senelis spyrė pritÅ«pusiai prie spintos močiutei į nugarÄ , dėl ko pastaroji parkritusi keliu atsitrenkė į aÅ¡trų kampÄ , kuris yra prie spintos durų, t. y. į durų stabdį.

Ant močiutės kelio matė didelę žaizdÄ , kuriÄ , atbėgusi liudytojo motina, sutvarstė. Antro įvykio metu liudytojas K. R. patvirtino matęs, kaip senelis stvėrė močiutei už ausies kartu su plaukais, ausis net įplyÅ¡usi buvo. Liudytoja V. G. teisme patvirtino, kad momento, kai buvo spirta jos motinai nematė, tačiau, iÅ¡girdusi motinos riksmÄ , iÅ¡ karto atbėgo į jos kambarį. TėvÄ sutiko, kai jis jau buvo beiÅ¡einÄ s iÅ¡ kambario. Ä®bėgusi į mamos kambarį matė, kad Å¡i laiko už kelio.

Mama ir kambary buvęs jos nepilnametis sÅ«nus papasakojo, kad kaltinamasis spyrė pastarajai ir ji su koja atsitrenkė į durų stabdį bei jÄ prakirto. Matė, kad motinos prakirstas kelias, iÅ¡ žaizdos kraujavo. Padėjo mamai sutvarstyti žaizdÄ . Taip pat liudytoja patvirtino, kad antro įvykio metu, iÅ¡girdusi mamos žodžius: ,,leisk, man skauda“, atbėgo ir pamatė, kad tėvas laiko mamÄ paėmęs už ausies ir plaukų bei tempia. Po įvykio, pas mamÄ už ausies matė kraujÄ , buvo žaizda, kaip nuo stipraus tempimo.

Liudytojas R. G. patvirtino, kad pirmo įvykio metu buvo namuose, matė, kad buvo atėjęs kaltinamasis, girdėjo uoÅ¡vienės klyksmÄ , o žmona po to jam papasakojo, kad uoÅ¡vis spyrė uoÅ¡vienei į nugarÄ ir ji nugriuvo. Vėliau, kai uoÅ¡vis išėjo, užėjo pas uoÅ¡vienę į kambarį ir matė, kad Å¡i laikosi už kelio. Vėliau sužinojo, kad kelias buvo prakirstas. Matė, kad įvykio metu žmona nešė tvarstį. Taip pat liudytojas R. G. teisme patvirtino, kad antro įvykio metu buvo konfliktas tarp uoÅ¡vio ir uoÅ¡vienės, jis vyko virtuvėje, ir nors nebuvo nuėjęs pasižiÅ«rėti, kas atsitiko, vėliau matė, kad uoÅ¡vienė buvo susiėmusi už ausies bei papasakojo jam, kad kaltinamasis jÄ tampė už plaukų.

Nukentėjusiosios A. R. bei liudytojų K. R., V. G. ir R. G. parodymai nekito viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, jie patvirtinti parodymų patikrinimo vietoje metu, o byloje esanti specialisto iÅ¡vada Nr. G479/2018 (01), kurioje nurodyta, kad A. R. vienu trauminiu poveikiu padarytas odos nubrozdinimas deÅ¡iniajame kelyje prieÅ¡ 1-4 mėnesius iki apžiÅ«ros, kuris galėjo bÅ«ti padarytas pačiai A. R. griÅ«nant ir atsitrenkiant į kietÄ , bukÄ briaunÄ ar maÅ¾Ä kontaktuojantį pavirÅ¡ių turintį daiktÄ , patvirtina nukentėjusiosios A.

R. nurodytas jos sužalojimo aplinkybes (kad jai buvo spirta tuo metu, kai ji pritÅ«pė prie spintos, nuo ko ji parkrito ir atsitrenkė į spintos durų stabdį bei prasikirto deÅ¡inį keliÄ ). Atlikusi tyrimÄ ir davusį Å¡iÄ iÅ¡vadÄ specialistė R. G. teisme patvirtino, kad ji, apžiÅ«rėjusi nukentėjusiÄ jÄ , nustatė tik nubrozdinimo pėdsakus, tačiau neatmetė griuvimo galimybės. ApžiÅ«ros metu ji nustatė, kad buvo minkÅ¡tas odos plotas, rausvai melsvas, Å¡viežias, todėl mano, kad jei bÅ«tų buvęs įvykio metu padarytas tik nubrozdinimas, tikimybė, kad bÅ«tų iÅ¡likę liekamieji reiÅ¡kiniai, maža.

Patvirtino, kad sužalojimas, jos nustatytas apžiÅ«rėjus nukentėjusiÄ jÄ , pastarajai galėjo bÅ«ti padarytas atsitrenkiant, jei durų stabdis buvo maždaug dviejų centimetrų dydžio, ir kad nukentėjusioji prieÅ¡ susitrenkiant turėjo bÅ«ti Å¡iek tiek pakilusi. Tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojų K. R., V. G. ir R. G. paaiÅ¡kinimai, teismo nuomone, yra pagrįsti bei jų objektyvumu teismui netikėti nėra pagrindo. Kaltinamojo parodymai dėl abiejų įvykių faktinių aplinkybių paneigti teisme iÅ¡tirtais įrodymais, o jo neprisipažinimas vertintinas kaip jo pasirinktas gynybos bÅ«das, siekiant iÅ¡vengti atsakomybės. Liudytojo S. B. parodymus teismas vertina kritiÅ¡kai: liudytojas neprisiminė tiksliai dienos, kuriÄ svečiavosi pas kaltinamÄ jį, tvirtino, neva tai buvusi 9 ar 10 sausio diena, nurodė, kad buvo iÅ¡vežtas kaltinamojo po pietų, vadinasi, jei tai buvo 9 diena, jis 2018 m. sausio 9 d.

įvykio negalėjo matyti, nes jis įvyko 18.30 val. BÅ«tent tai, kad giminaitis buvo iÅ¡vežtas iÅ¡ įvykio vietos prieÅ¡ įvykį, tvirtino ir liudytojai V. G., R. G.. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. B. nurodė, jog kaltinamasis, sužinojęs apie žmonos pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ Ä¯ policijÄ dėl sumuÅ¡imo, paskambino jam ir paprašė pasakyti tyrėjai, kad įvykio dienÄ , t. y. 2018 m. sausio 9 d., liudytojas buvo kaltinamojo namuose. Nors teisme S. B. tvirtino, kad Å¡ie parodymai yra klaidingi, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jokių pastabų dėl apklausos protokolo liudytojas nėra pateikęs. Liudytojo V.

Å . parodymus, kad jam sunku patikėti apie kaltinamojo panaudotÄ smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , teismas vertina tik kaip paties liudytojo subjektyviÄ nuomonę, kuri niekaip nepaneigia kaltinamojo kaltės. Pabrėžtina ir tai, kad pastarasis yra buvęs liudytojos V. G. sugyventinis, pats teisme nurodė, kad iÅ¡siskyrė su ja dėl pastarosios kaltės (jai susiradus meilužį), todėl neatmetamas jo suinteresuotumas bylos baigtimi, juolab, kad pats patvirtino, kad kai sužinojo, jog yra iÅ¡kelta byla kaltinamajam, susitiko su juo ir pasakė, kad jei reikia padėti, tai pasakys, kÄ reikia.

Nors byloje, iÅ¡skyrus nukentėjusiosios A. R. ir liudytojų K. R., V. G. ir R. G. parodymus, kitų įrodymų, kurie patvirtintų kÅ«no sužalojimų padarymÄ nukentėjusiajai 2018 m. sausio 9 d., nėra, tai visgi neduoda pagrindo teismui netikėti jų paaiÅ¡kinimais, kad kaltinamasis, įvykio metu tyčia sugriebęs rankomis A. R. už plaukų, tampė jÄ po virtuvę ir taip sukėlė jai fizinį skausmÄ . Pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatÄ , sistemÄ neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmÄ (BK 140 straipsnis).

Taigi fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu, bÅ«tina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iÅ¡ tikrųjų pajustų skausmÄ ar kitas fizines kančias. Nustatant Å¡iÄ aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiÅ¡kais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos bÅ«klė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumÄ ir kilusio skausmo tikrumÄ .

Ä®rodomumo prasme svarbu, kad toks pojÅ«tis bÅ«tų taip iÅ¡reikÅ¡tas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ ar bÅ«tų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016). Nagrinėjamu atveju buvo neginčytinai nustatyta, kad kaltinamajam 2018 m. sausio 9 d. apie 18.30 val. tempiant nukentėjusiÄ jÄ už plaukų, pastaroji jautė fizinį skausmÄ . Liudytoja V. G. patvirtino, kad iÅ¡girdusi mamos žodžius: ,,leisk, man skauda“, atbėgo ir pamatė, kad tėvas laiko mamÄ paėmęs už ausies kartu su plaukais, o po įvykio, pas mamÄ už ausies matė kraujÄ , atrodė kaip žaizda nuo stipraus tempimo.

Nepilnametis liudytojas K. R. taip pat patvirtino, pas nukentėjusiÄ jÄ nuo tempimo matęs žaizdÄ . Esant tokioms teismo nustatytoms aplinkybėms, pagrįstai darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusioji pajuto skausmÄ , kai kaltinamasis jÄ tempė už plaukų, toks pojÅ«tis buvo iÅ¡reikÅ¡tas ir aplinkiniai suprato tokius nukentėjusiosios pojūčius (skausmÄ ). Todėl vadovaujantis aptartais įrodymais darytina iÅ¡vada, kad kaltinamojo veika kvalifikuota tinkamai. Dėl bausmės ir daiktinių įrodymų Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, pavojingumÄ , kurios priskiriamos nesunkiems nusikaltimams, kaltės formÄ â€“ tiesioginę tyčiÄ , panaudoto smurto pobÅ«dį ir nukentėjusiajai sukeltas pasekmes, kad smurtauta buvo nepilnamečio anÅ«ko akivaizdoje, į tai, kad nukentėjusioji nepareiÅ¡kė kaltinamajam civilinio ieÅ¡kinio, į kaltinamojo asmenybę, kuris nedirba, nebaustas administracine tvarka, neteistas (t. 1 b. l. b. l. 147, 148, 149), turi II grupės neįgalumÄ , todėl nesant jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, jam skirtinos mažesnės nei vidutinės sankcijoje už padarytas nusikalstamas veikas numatytos su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, kurios bendrintinos iÅ¡ dalies sudedant.

Parenkant pridedamos bausmės dydį teismas atsižvelgia į tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcija), bausmės – Å¡iuo atveju laisvės apribojimo – dydis turėtų bÅ«ti toks, kad kaltinamasis ne tik bÅ«tų sulaikytas nuo naujų nusikalstamų veikų vykdymo, bet kad ir užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimÄ . Ä®vertinus Č.

R. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei kitas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, numatytas BK 41, 56 straipsniuose, jam skirtinų bausmių dydžiai nustatomi nesiekiantys, numatytų sankcijose už jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, vidurkių, o pridedamas artimas minimaliam laisvės apribojimo bausmės dydis (BK 50 straipsnio 2 dalis). Daiktinis įrodymas – laikmena su nepilnamečio liudytojo apklausa, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ž i a: Č. R. (Č. R.) pripažinti kaltu, padarius du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti: -pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2017-12-18) - laisvės apribojimu 12 mėnesių, bausmės vykdymo metu įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ir dalyvauti elgesio pataisos programose; -pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2018-01-09) - laisvės apribojimu 11 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iÅ¡ dalies sudedant ir galutinę subendrintÄ bausmę skirti – laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmės vykdymo metu įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ir dalyvauti elgesio pataisos programose. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę. Daiktinį įrodymÄ â€“ laikmenÄ su nepilnamečio liudytojo apklausa, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus. Teisėja Jolanta Bagdonienė