ee50bada-2f46-4375-bab1-ffd4fa0744f1 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-5341-1123/2019 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04531-2019-6 Procesinio sprendimo kategorija 6.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2019 m. lapkričio 22 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja AuÅ¡ra Ragelienė, sekretoriaujant Agnei GrinkevičiÅ«tei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Teismas n u s t a t ė : V. V., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi (atsakingu asmeniu), pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 bei 2 dalies nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams leido įmonei priklausančiame bare „A“, esančiame (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo 26 d. nuo 23.00 val. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. 01.00 val. indų plovėja dirbti E. M., teisės aktų nustatyta tvarka nesudarius raÅ¡ytinės darbo sutarties ir apie Å¡io asmens įdarbinimÄ nepraneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ dienÄ iki darbo pradžios.

V. V. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl administracinio nusižengimo pripažino, gailėjosi. PaaiÅ¡kino, kad nėra įsigilinęs ir nežino, kas ten atsitiko tÄ dienÄ , kodėl ten atsirado ta mergaitė, nes jis pats ne visada bÅ«na naktimis ir tokius sprendimus paprastai priima administratorės, tačiau paties fakto neginčija, sutinka su tuo, kas nurodyta protokole, kritiÅ¡kai įvertino situacijÄ ir patikino, kad to daugiau nebus. Nurodė, kad už šį įvykį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigÅ«nai UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip juridiniam asmeniui, skyrė 900 Eur. baudÄ , kuri yra sumokėta, atsižvelgiant į tai, prašė skirti kuo Å¡velnesnę nuobaudÄ .

Patikino, kad jis, kaip asmuo, neÅ¡antis atsakomybę už visos įmonės veiklÄ , yra atsakingas už tai, kad tokie dalykai daugiau nepasikartotų. Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. V. tyrimo metu 2019 m. spalio 15 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, kad sutinka su pažeidimu, žino, kad E. M. dirti buvo pakviesta, nes indų plovėjos Å¡eimoje atsitiko nelaimė ir ji turėjo jÄ pakeisti. Ar E. M. buvo sumokėta už darbÄ , jis nežino, nes tuo metu jo darbo vietoje nebuvo. Dėl pažeidimo gailisi (b. l. 3). 2019 m. spalio 10 d.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjo A. L. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. atlikus patikrinimÄ pagal gautÄ skundÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame bare „A“, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas nelegalaus darbo atvejis. Darbuotoja E. M. paaiÅ¡kino, kad bare pradėjo dirbi 2019 m. rugsėjo 26 d. apie 23.00 val., turėjo dirbti iki 04.00 val., indų plovėja.

Administratorė R. B. pasiÅ«lė dirbti tÄ pačiÄ dienÄ , kadangi prieÅ¡ tai dirbusios plovėjos indų duktė pateko į avarijÄ ir ji jÄ pakeitė. Dėl darbo užmokesčio tartasi nebuvo. Pasibaigus patikrinimui ir patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialiai įdarbintus darbuotojus E. M. tarp jų nebuvo (b. l. 4-5). Integracijos su VSDFV informacine sistema duomenys patvirtina, jog tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbančių asmenų E. M. nėra (b. l. 16). E. M. 2019 m. rugsėjo 27 d. paaiÅ¡kinime nurodė, kad ji 2019 m. rugsėjo 27 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bare „A“ indų plovėja.

Dirti pasiÅ«lė tik tÄ dienÄ baro „A“ administratorė R. B., kadangi indų plovėjos duktė pateko į avarijÄ . Dėl atlygio tartasi nebuvo. DarbÄ ji pradėjo apie 23 val., baigti turėjo 4 val. ryto. Ankščiau bare „A“ ji dirbdavo, kai papraÅ¡ydavo administratorė, paskutinį kartÄ dirbo 2018 m. gruodžio mėnesį, dienos neatsimena. Ji su UAB „(duomenys neskelbtini)“ baru „A“ jokių oficialių darbo santykių nėra turėjusi (b. l. 22). 2019 m. rugsėjo mėnesio darbo grafike nėra užfiksuota, kad E. M. dirbo 2019 m. rugsėjo 26 d. (b. l. 23-27). 2019 m. rugsėjo 27 d. patikrinimo akte Nr. 04/10-1-1-9915-A nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. atlikus patikrinimÄ pagal gautÄ skundÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame bare „A“, (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas nelegalaus darbo atvejis.

Darbuotoja E. M. paaiÅ¡kino, kad bare pradėjo dirbi 2019 m. rugsėjo 26 d. apie 23.00 val., turėjo dirbti iki 04.00 val., indų plovėja. Administratorė R. B. pasiÅ«lė dirbti tÄ pačiÄ dienÄ , kadangi prieÅ¡ tai dirbusios indų dukra pateko į avarijÄ ir ji jÄ pakeitė. Dėl darbo užmokesčio tartasi nebuvo. Pasibaigus patikrinimui ir patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialiai įdarbintus darbuotojus E. M. tarp jų nebuvo (b. l. 39-40). Ä®rodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbÄ . Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ .

Darbo sutarties sÄ voka apibrėžta DK 32 straipsnio 1 dalyje, pagal kuriÄ darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja bÅ«damas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkcijÄ , o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Nuostata, kad darbo sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė ir sudaryta dviem egzemplioriais įtvirtinta ir DK 43 straipsnio 1 dalyje. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasiraÅ¡o darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sÄ lygomis yra nelegalus.

Darbdavio pareiga praneÅ¡ti apie darbuotojo darbo pradžiÄ Ä¯tvirtinta DK 42 straipsnio 2 dalyje. Taigi tam, kad bÅ«tų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi bÅ«ti nustatyti Å¡ios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad:

1) asmuo pradėjo realiai dirbti;

2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai);

3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. V. nurodė, kad jis savo kaltę pripažįsta, teigė, jog E. M. patikrinimo dienÄ dirbti įmonei priklausančiame bare buvo pakviesta todėl, kad indų plovėjos Å¡eimoje atsitiko nelaimė ir E. M. turėjo jÄ pakeisti. Jis nežinojo, ar su ja buvo atsiskaityta, ar ne, kadangi pats tuo metu darbo vietoje nebuvo.

Tokius jo parodymus patvirtina ir E. M. raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas, jame ji taip pat nurodė, kad administratorė dirbti pasiÅ«lė tÄ pačiÄ dienÄ , dėl atlygio jos nesusitarė, be to, jos teigimu, tai nebuvo vienkartinis atvejis, bare, tos pačios administratorės papraÅ¡yta, ji dirbo ir ankščiau. Taigi, tokie V. V. ir E. M. paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. E. M. bare atliko iÅ¡ anksto sutartas darbines funkcijas nors darbo sutartis su ja nebuvo sudaryta, prieÅ¡ingai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V.

V. ketinimų sudaryti darbo sutartį su ja net ir neturėjo, kadangi E. M. dirbti buvo pakviesta tik konkrečiam laikui (nuo 23 val. iki 4 val.) ir tik todėl, kad oficialiai įdarbinta indų plovėja negalėjo dirbti. V. V. teisme parodė, jog už šį pažeidimÄ yra nubausta ir įmonė, t.y. juridinis asmuo sumokėjo 900 Eur. baudÄ . Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau - ir UÄ®) 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, kad Å¡io įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė Å¡io straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytÄ pažeidimÄ , neatsižvelgdama į formaliÄ nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbÄ leidusio dirbti asmens veiklos iÅ¡raiÅ¡kÄ , Å¡io įstatymo nustatyta tvarka skiria baudÄ darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvienÄ nelegaliai dirbusį asmenį.

Darytina iÅ¡vada, jog Å¡iuo atveju bauda buvo paskirta juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriam kaip darbdaviui pagal UÄ® taip pat numatyta atsakomybė už nelegalų darbÄ . Patraukimas atsakomybėn juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens nelaikytina dvigubu nubaudimu, nes vienu atveju baudÄ moka pažeidėjas, kuris pažeidė teisės aktus, kitu atveju naudÄ gavęs subjektas - juridinis asmuo. Užimtumo Ä®statymo 56 straipsnio 10 dalyje numatyta iÅ¡imtis taikytina tais atvejais, kai darbdaviu yra fizinis asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnį, ir kai darbdaviu yra juridinis asmuo, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2921 straipsnį.

Tai, kad darbuotojų darbas bÅ«tų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra neabejotinas pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 str. 1 d. kilti. ( Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-16-337/2019). V. V. teisme teigė, jog neginčija nelegalaus darbo fakto, nurodė, jog už personalo klausimus įmonėje atsakingos administratorės, negalėjo nurodyti, ar Å¡ios darbo funkcijos yra nurodytos administratorių pareigybinių funkcijų apraÅ¡ymuose ar kituose bendrovės vidiniuose teisės aktuose, tačiau paaiÅ¡kino, kad jis, žino, kad jis, kaip įmonės vadovas, t.y. kaip asmuo, neÅ¡antis atsakomybę už visos įmonės veiklÄ , yra atsakingas už tai, kad tokie dalykai daugiau nepasikartotų.

Taigi, iÅ¡ aptartos bylos medžiagos ir ja remiantis nustatytų aplinkybių, darytina iÅ¡vada, jog įrodyta, kad V. V., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir kartu atsakingu už asmenų įdarbinimÄ asmeniu, nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. 23.00 val. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. 01.00 val. įmonei priklausančiame bare „A“ leido dirbti indų plovėja E. M., kai su ja nebuvo sudaryta darbo sutartis ir apie jos įdarbinimÄ nepraneÅ¡ta teisės aktų nustatyta tvarka VSDFV teritoriniam skyriui, todėl V.

V. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Nuobaudos skyrimas. Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ yra numatyta galimybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims skirti baudÄ nuo 1 000 iki 5 000 eurų. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Taigi mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai.

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015). Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-69-334/2018).

Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, nenustatė iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios gali bÅ«ti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai Å¡velninančios jo atsakomybę, todėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos paskiriant V. V. baudÄ netaikytinos. Skirdamas nuobaudÄ , teismas atsižvelgia į pažeidimo pobÅ«dį – nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktÄ , turėdamas tikslÄ nemokėti mokesčių į valstybės biudžetÄ , įmokų į socialinio draudimo fondus, iÅ¡vengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iÅ¡ darbo sutarties teisinių santykių.

Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudÄ pažeidimÄ darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetÄ , įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui iÅ¡mokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iÅ¡kreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Å iuo konkrečiu atveju bylos medžiaga liudija, jog darbuotoja dirbo nelegaliai trumpÄ laiko tarpÄ â€“ vienÄ darbo dienÄ , todėl faktiÅ¡kai nesumokėti mokesčiai ar gauta darbdavio nauda nebuvo didelė.

Taip pat atsižvelgtina į pažeidėjo asmenybę – duomenų apie baustumÄ ar teistumÄ nepateikta, pažeidimo padarymo aplinkybes, jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, t.y. kad jis pripažino pažeidimÄ ir nuoÅ¡irdžiai dėl jo gailėjosi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , ir daro iÅ¡vadÄ , kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus jam ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ minimalaus dydžio baudÄ .. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, n u t a r i a :

V. V. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ ir skirti jam 1 000 (vieno tÅ«kstančio) eurų baudÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos, o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ , – ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ : (duomenys neskelbtini), esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „SEB bankas“, (duomenys neskelbtini), esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), (duomenys neskelbtini), esančiÄ banke Swedbank, AB, (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „Medicinos bankas“, (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „Šiaulių bankas“, (duomenys neskelbtini), esančiÄ Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtÄ baudÄ mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti lėšų gavėjÄ Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodÄ 188659752, įmokos kodÄ 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodÄ (ROIK) – 19106878515. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudÄ bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis). Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

Teisėja Aušra Ragelienė